Klaipėdiečių pasididžiavimui Girulių giriai iškilo pavojus. Ką siūlo ir kam pritaria Centro partijos Gerovės Lietuva Klaipėdos skyrius.

klaipėdiečiai gina Girulių girią 

Dėl Girulių girios išsaugojimo Centro partijos Gerovės Lietuva  Klaipėdos skyriaus pozicija ir klaipėdiečių  siekiai  nesiskiria.  Klaipėda turi vienintelius miesto plaučius – mišką prie jūros.  Miestas,  netekęs natūralaus oro valymo galimybės,   turės problemų  su  gyventojų sveikata.

Ruošiant Lietuvos bendrąjį planą, Klaipėdos miesto bendrąjį planą, Uosto bendrąjį planą , Girulių miške nebuvo pažymėtos jokios pramoninės  teritorijos.

Lietuvos vyriausybė su premjeru Sauliumi Skverneliu  tik 2020 m. birželio mėnesį  ėmė svarstyti Klaipėdos miesto geležinkelio manevrinės stoties  iš centrinės miesto dalies iškėlimą į Girulių girią.

Centro partijos Gerovės Lietuva Klaipėdos skyrius yra nustebęs,  kaip ir Klaipėdos bendruomenė, kad   Vyriausybė svarsto tai, kas strateginiuose  planuose  nebuvo  numatyta. Uosto bendrasis planas negali planuoti statybų, geležinkelio mazgų įkūrimą Klaipėdos miesto teritorijoje. Klaipėdos miesto bendrajame plane, kai jis buvo viešinamas, tai Giruliai buvo  skirti poilsiui. Senajame, veikiančiame Klaipėdos  miesto bendrajame plane,  Giruliuose  iš vis nėra formuojamas  geležinkelio mazgas.

Vyriausybės antikonstitucinis veiksmas yra perkelti vieną iš  urbanistinių ašių  transeuropinio IX B Vakarų–Rytų geležinkelio koridoriaus stotį  į Girulių girią. Kada į Vyriausybės posėdį atvyksta atstovas iš Klaipėdos bendruomenės pasakyti, kad vyriausybė privalo laikytis įstatymų, tai žodis jam nesuteikiamas. Premjeras S. Skvernelis tokią savo aroganciją paaiškino taip, kad iš  anksto žinąs apie ką Klaipėdos bendruomenės narys  kalbės.

Tiesa,  dar nėra patvirtinta išorinio uosto vietą: Būtingė ar Klaipėda. Todėl bet kokie vyriausybės sprendimai yra neteisėti.

Lietuvos vyriausybė  atsisakiusi vadovautis priimtu ir patvirtintu Lietuvos teritorijų bendruoju planu -2020  deklaruoja, kad  ji priima sprendimus  pasitelkusi šventąją dvasią, o ne priimtais ir veikiančiais dokumentais.  Lietuvos vyriausybė aiškiai pasisakė, jog jai nerūpi Lietuvos  tvarumas,  socialinė gerovė, ekonominė ir ekologinė šalies teritorijos plėtra;

Klaipėdos miesto bendrojo plano ruošimas ir įgyvendinimas yra priskirtas  savivaldybės savarankiškai  funkcijai, todėl  pritariame  klaipėdiečių apklausai   dėl Pauosčio geležinkelio kelyno   tiesimo ne Girulių girioje.

Reikalaujame kartu su Klaipėdos miesto tarybos nare  Nina Puteikiene, kad būtų atšauktas Klaipėdos  miesto administracijos direktoriaus sutikimas dėl Girulių girios naikinimo. Ši alternatyva turi būti išbraukta.

Taip pat prašome, kad Centro partija Gerovės Lietuva savo programą papildytu punktu, jog peržiūrės  vyriausybės sprendimus  dėl Uosto bendrojo plano  bei  transeuropinio IX B Vakarų–Rytų geležinkelio koridoriaus stoties.  Jei  jie  buvo paruošti ir priimti nesilaikant Lietuvos įstatymų, tai privalo būti  atšaukti .

Klaipėdos skyriaus   taryba

 

 

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Kiek dar valdžia globos sovietinį palikimą – bendrabučius?

Visi  informaciniai šaltiniai teigia, kad  priešrinkiminis laikas  padeda  prisikviesti  Seimo narius ir bendromis jėgomis spręsti  tai kas rūpi rinkėjams.  Piliečiams  ikirinkiminis laikotarpis yra  aukso laikas.

Jau keletą metų siekiame „pramušti“ bendrabučių klausimą. Buvo parašytas ne vienas raštas į  įvairias institucijas, aplankyti Seimo nariai valstiečiai: Dainius Kepenis, Algimantas Kirkutis ir Centro partijos narys  Naglis Puteikis, Socialdemokratų darbo partijos narė Irena Šiaulienė.

Supratome, kad bendrabučio klausimas, kadangi  vykdomas  nuomos verslas, yra nepajudinamas. Puikiai žinome, kad gyvenime nėra  neišsprendžiamų problemų. Būtina ieškoti būdų ir kelių, kaip spręsti   gyvenimo sunkumus, būtina nenuleisti rankų ir  bus surasti sprendimo keliai.

Todėl  Seimo nariams iš Klaipėdos : D. Kepeniui, A. Kirkučiui, N. Puteikiui, S. Gentvilui, E.  Gentvilui, G.  Vaičekauskui, I. Šiaulienei, A.  Bilotaitei  išsiuntėme elektroninį laišką, kad Lietuvos  Nepriklausomybei 30 metų, tačiau bendrabučius, tą sovietinį palikimą,   globojame lyg vertybę.   Laikas spręsti  bendrabučių klausimą, nes daliai gyventojų  tai yra skaudi aktualija.

Pirmasis  atsakė E. Gentvilas, kuris paprašė konkretizuoti  mums rūpimą problemą.

Seimo nariui paaiškinome, kad sovietmečiu bendrabučiai buvo laikina gyvenimo vieta.  Kelios šeimos ar keliolika  šeimų naudojasi vienu  tualetu, vonia, dušine, virtuve. Ačiū Dievui, kad koronavirusas, kaip suprantame, į Lietuvą atėjo jau nusilpęs.  Jei ateis kitos epidemijos, o tokia tikimybė yra, tai butuose  žmonės galės izoliuotis, o bendrabutyje – jokiu būdu.  Bendrabutis, kaip gyvenamoji vieta, yra naikintina, nes ji yra laikina. Būtina ieškoti kelių, kaip bendrabučius paversti butais. Vienas sprendimo būdų  yra nugriauti  bendrabutį ir pastatyti namą su butais.  Kitas, tai dalį iškelti, o kitiems įrengti butus  buvusiame bendrabutyje.  Gali būti pasiūlytos  ir kitos priemonės.    Kai  ateis nauja epidemija, tai nebus laikas  rūpintis dar ir bendrabučių gyventojais. Lietuva vykdo visuotinę  renovaciją. Gal jau atėjo laikas paruošti  bendrabučių reorganizavimo į butus  programą?

Susitikimas su E. Gentvilu numatytas 2020-07-10,  8 val. ryto.

Seimo narys N. Puteikis parašė, kad šiuo klausimu priims  2020-07-20 ir  paprašė dar susiskambinus patikslinti laiką.

Laukiame kvietimų susitikti   ir su kitais Seimo nariais.

Tikimės, kad aprašysime mūsų susitikimą su Seimo nariu E. Gentvilu .

 E. Kiupelytė

V. Jurgilevičienė

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Garliavos byla yra viena iš daugybės bylų, kur įstatymai tėra žaisliukai dėdžių rankose

2020-06-17 a

Ateisime  97 kartą į Atgimimo aikštę pasakyti, kad iš neteisės negali atsirasti teisė.

Teisėjai N. Venckienei  negalėjo būti suvaržoma  laisvė, užlaužiamos  rankos.  Visi susirinkę į  Klonio g. matė, kad perduodant teisėjos dukterėčia motinai buvo  pažeistas teismo sprendimas.

Filmuota medžiaga apie mergaitės ėmimą  teigia, kad ne įstatymai ar teismo  priimti sprendimai turi viršenybę, bet  nusikalstamų grupuočių  neteisėtas siautėjimas. Lietuvos bėda, kad  neteisėtam vaiko ėmimui vadovavo  šių dienų ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Lietuvos įstatymai  tik popieriukai ir juos tinka   klijuoti vietoj tapetų, nes kiekvienas kas turi valdžią  įstatymus perskaito taip, kaip jam reikia.  Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatyme  14 str. apie pirmininko pavadavimą  yra parašyta, kad  pirmininko pareigas eina iki   įgaliojimo pabaigos, o tada pirmininko pareigas eina   laikinai paskirtas KT teisėjas.

Ką daro LR KT pirmininkas Dainius Žalimas? Sėdi pirmininko kėdėje kaip sėdėjo, nors jo kadencija baigėsi. Jam priminė įstatymą ir paprašė, kad jo laikytųsi. Konstitucinio teismo  pirmininko elgesys priminė skerdžiamos kiaulės, kitaip sakant, viešai ėmė aiškinti, jog jį „muša“.

Mūsų visų nuomonė, kad KT pirmininkas parodė  labai prastą pavyzdį. Kas gali paneigti, kad neteisėti veiksmai priimant sprendimus  taps  pavyzdžiu teisėjams, kurie spręs Neringos Venckienės likimą.

Jei Konstitucinio teismo pirmininkas gali tyčiotis iš įstatymo, tai  be abejo  gali ir S. Skvernelis ir visi, kas dirba šiems vyrams.

Ateiname mes, klaipėdiečiai,   į Atgimimo aikštę paklausti, ar dar gyva  Deimantė? Ateiname, nes valdžios  vyrai ir moterys, tyčiodamiesi iš įstatymo, teisingumo, yra pavojingi, kaip  nusikaltėliai.  O nusikaltėliai liudininkų gyvais nepalieka.

Vaiką pavertę paslaptimi, iš tikro, jie pradingo, kad žmonės jos nematytų.   Kas gali paneigti, kad jie jau neturi mergaitės gyvos?  Žmonės turi sužinoti, nes tauta negali būti pavojinga,  jei vaikas gyvas – grąžinkite  mergaitę seneliams.

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 1

Kokiu tikslu rekonstruos Pajūrio gatvę Tauralaukyje?

ąžuolas

2020 m. gegužės mėn. 22 d. klaipėdiečiai, Tauralaukio gyventojai susirinko  prie ąžuolų, kuriuos ruošiasi nupjauti dėl naujai  tiesiamo  keturių juostų kelio.  Miestelėnai mano, kad  jeigu  ąžuolai, menantys kelis šimtmečius, bus  nukirsti, tai  bus sunaikintas  didžiulis turtas.   Klaipėdos miesto  Tarybos narė Nina Puteikienė  filmavo gyventojų sambūrį prie šimtamečių ąžuolų. Centro partijos-Gerovės Lietuva narė   pakalbino nuo 1986 m.  Tauralaukyje gyvenantį  ir dirbusį šiltnamių įmonėje Joną.  Jis pasakė, kad  transporto problemų sprendimo būdų yra daug, tačiau buvo pasirinktas prasčiausias variantas, nes gatvė padalins Tauralaukio gyvenvietę   į dvi dalis. Kelias turėjo būti tiesiamas Purmaliuose, šalia sodų, ten ir viadukas.

Po 2018 m. sausio 12 d.  Žemynos gimnazijoje įvykusio Universiteto seniūnaitijos gyventojų  susitikimo su   Klaipėdos uosto direkcijos  Rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriumi  Artūru Drungilu bei jo kolegomis,   tapo aišku, ko laukti iš   Pajūrio gatvės rekonstrukcijos.  Susitikimo metu  paklausėme, pro kur pateks kroviniai į Melnragės uostą? Atsakymas buvo, kad  per Šiaurės prospektą. Šiuo metu transporto arterija yra pilnai apkrauta. Apie 1200  automobilių pravažiuoja per valandą į vieną ir kitą pusę.  Kai aiškinome, kad planuojant Melnragėje uostą, būtina pasirūpinti  apvažiavimo keliu,  tai išgirdome, kad Šiaurės prospektu  klaipėdiečių mašinos nevažiuos. Šiaurės prospektas bus pagrindinis Išorinio uosto susisiekimo koridorius.   Tai  kaip iš  Kauno-Palangos  greitkelio Universiteto rajono gyventojai  pateks   į savo namus?  Lieka tik Tauralaukyje, Pajūrio gatvė.

Ideologai, kurie stumia išorinį uostą, visai Lietuvai aiškina, kad Melnragės  išorinio uosto variantas yra pigesnis už Būtingės, nes yra  dalis infrastruktūros – keliai.

Iš tikrųjų,  į išorinį uostą  nėra jokių kelių. Šiaurės prospektu  vyksta  intensyvus mašinų  judėjimas, Pajūrio gatvė yra Tauralaukio gyventojams. Todėl nesvaikite apie keturias juostas. Būtinai nutieskite Purmalių kelią, kuris padės žmonėms pasiekti    naujai statomus mikrorajonus.

Į Klaipėdos šiaurinę miesto dalį  klaipėdiečiams turi būti   patogu įvažiuoti ( mažiausiai 4  koridoriai: Kalotės, Purmalių, Tauralaukio, Liepų) ).  Visi išvardinti keliai  turėtų būti skirti  lengvosioms mašinoms,  o furoms su dyzelinu būtina  nutiesti autostradą.

Skaudu, kai miesto valdžia vieną šneka,  o kitą daro. Atseit, džiaukitės, bus sutvarkyta Tauralaukyje Pajūrio gatvė, tačiau nutylima,  kad keturiomis juostomis važiuos  ne  tik Tauralaukio gyventojai, bet visos  mašinos, kurios  norės patekti į Šiaurinę miesto dalį.

Miesto valdžia privalo sakyti tiesą, kad Pajūrio gatvės rekonstrukcija  yra išorinio uosto  projekto dalis, dėl ko klaipėdiečių, gyvenančių  šiaurinėje miesto dalyje, gyvenimo kokybė pablogės  kardinaliai.

 

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Kur žiūri akcininkai – Klaipėdos miesto taryba?

sveikinimai merui

2020-05-28 Klaipėdos miesto taryba posėdyje  svarstys savo įstaigų ir įmonių ataskaitas.  Aišku, kad įmonių ataskaitoms bus pritarta, nepaisant to, jog klaipėdiečiai yra pasipiktinę   akcinių  bendrovių  veikla.

Pastovūs skandalai  akcinėse bendrovėse, kaip antai,  UAB „Gatvių apšvietimas“, AB  „Klaipėdos  vanduo“ rodo vieną, kad  tai yra  šiltos vietelės  saviems su gerais atlyginimais bei palankiomis  sutartimis  draugams.

2019-12-19 AB „Klaipėdos vanduo“  sudarė  sutartį su advokatų profesine bendrija „WINT law firm“.  Pagal sutartį  už paslaugas šiai įmonei numatyta sumokėti  daugiau negu 16 tūkstančių eurų.   „Atviroje Klaipėdoje“   Povilas Baltausis  apie  AB „Klaipėdos vanduo“  direktoriaus  ir valdybos narių atlyginimą rašė, kad   „ nepriklausomo valdybos nario atlyginimas proporcionaliai priklauso nuo generalinio direktoriaus atlyginimo, ir dabar valdybos pirmininkė gauna apie 1500 eurų į rankas bei paprasti nepriklausomi nariai apie 1000 per mėnesį. Ir visa tai už siaubingai didelius darbus – po posėdį per mėnesį, kuris dažniausiai vyksta nuotoliniu būdu.“  Stebėtojų tarybos sprendimu 2019-08-12 valdybos pirmininke paskirta  Regina Derkintytė-Kaupienė  (Advokatų kontora AVERUS).   Ar nekyla įtarimas, jog   teisininkė  pateko į valdybos pirmininkės  postą tik tam, kad aprūpintų kontraktais kolegas, o ne gintų klaipėdiečių interesus? Tarp kitko,  valdybos pirmininkės pavaduotoju yra dar vienas teisininkas, savivaldybės Teisės skyriaus vedėjas  A. Kačalinas.

UAB „Gatvių apšvietimas“ buvęs direktorius  Dangeras Aleksandrovas sutiko šalių susitarimu atleisti vieną iš vadovų, išmokant jam 8 mėnesių vidutinio atlyginimo išeitinę kompensaciją.  2018-2019  UAB  „Ecomas” (dabar – „Namų kultas”) buvo  pagrindinė stulpų atramų, apšvietimo lempų tiekėja, pardavusi savo produkcijos daugiau nei už 2 mln. eurų   UAB „Gatvių apšvietimui“.    Vienintelis bendrovės „Namų kultas” savininkas yra Liberalų sąjūdžio partijos  narys Armandas Viskintas.  Kas gali paneigti, jog jei  nebūtų suskilusi  Liberalų sąjūdžio partija, tai ir toliau būtų tikęs į direktorius  Dangeras Aleksandrovas ir bendrovė, kuri tiekė stulpus?

Klaipėdos miesto  savivaldybė  yra  pagrindinė  AB ‚Klaipėdos energija“   akcijų savininkė.     75.45 % priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, 19.47 % akcijų valdo UAB „Fortum Heat Lietuva“, kiti akcininkai – 5.08 %.  Mūsų kaimynė Rusija  drauge su Vokietija  tiesia Baltijos jūros dugnu  dujotiekį „Nord Stream 2. Šiame projekte   dalyvauja Suomijos energetikos kompanija „Fortum“ .    Ne tik JAV, bet ir Lietuva nepritaria  dujotiekio „Nord Stream 2 tiesimui, kitaip sakant,  Rusijos ekonominiam įsigalėjimui Europos sąjungoje.  Kadangi  AB Klaipėdos energija“   savo akcininkams moka dividendus, tai klaipėdiečiai pinigais  taip pat prisideda prie rusiško projekto Nord  Stream 2 įgyvendinimo.

Klaipėdos miesto tikrovė tokia, kad Savivaldybės  taryba – pagrindinė akcijų savininkė, nevaldo situacijų, leidžia kilti skandalams.

Meras, prieš įtraukdamas į Klaipėdos miesto tarybos posėdžio  darbotvarkę  SĮ „Debreceno vaistinė“ reorganizavimą, turėtų miestiečiams siūlyti, kaip bendrovėse stabdyti    skandalus ir pinigų taškymą.  Nusikaltimas  į tą širšių lizdą  įmesti savivaldybės įmonę „Debreceno vaistinė“.

SĮ „Debreceno vaistinė“  savo ataskaitoje  rašo, kad įmonės pagrindinė veikla – gaminti ir parduoti vaistus. Įmonė gamina vaistus gydymo įstaigoms, gyventojams pagal individualius gydytojų išrašytus receptus.  Vaistinė turi pastovius ir specifinius pirkėjus. Kiekvienam aišku, kad  ši specifinė veikla negali duoti didžiulių pelnų.   2019 m. pelnas buvo   7252 Eur.

Klaipėdos miesto Vitės bendruomenė raštu  kreipėsi   į merą ir  administraciją, kad  panaikintų  2019-07-25 priimtą sprendimą  dėl  „Debreceno vaistinės“  reorganizavimo į uždarą akcinę bendrovę ir paliktų senąją teisinę  formą – savivaldybės įmonė. Prašyme vienas iš argumentų buvo – koronaviruso  epidemija reikalauja peržiūrėti siūlomus bei priimtus sprendimus.  Iš mero atsakymo negavo.   Administracija atsakyme taip pat nei žodžiu neužsimena, kodėl    vaistų gamyba   negalėtų likti  savivaldybės kontrolėje ir padėti apsisaugoti  nuo  būsimų atakų virusų, kurie  ateityje neišvengiami.

2020-05-21 vykusiame  miesto tarybos posėdyje, kai buvo svarstomas    SĮ  „Debreceno vaistinės“  reorganizavimas, Tarybos narė  Alina  Velykienė paklausė,   ar bus įsteigta valdyba.  E. Simokaitis atsakė,  jog  ją suformuoti privaloma.  Būtų liūdniausias vaizdas, jeigu   „Debreceno vaistinei“ vadovautų  dar penki „darmoedai“ ( valdybos nariai), kuriems būtų mokami solidūs   atlyginimai.  Jei specifinė  įstaiga, teikianti ypatingą paslaugą, apaugs pinigų  ėmėjais,  tai ilgai neišsilaikys. O tada ateis galas – akcijos bus parduotos.  Argumentas, kad tapusi UAB-u  galės imtis kitų veiklų, daugiau negu pasišaipymas.   Čia tas pats, kaip  ateiti į savivaldybę ir pasakyti, kad jūs mažai  uždirbate, todėl papildomai  imkitės laivų  krovos darbų.

Nina Puteikienė kreipėsi į tarybos narius ir paprašė, kad „Debreceno vaistinės“ klausimą atidėtų ir sugrįžtų su suderintu sprendimu, kuris būtų priimtinas bendruomenei.  Grąžinti  įmonei savivaldybės įmonės statusą  prašė Vitės bendruomenės atstovas Ruslan Šneiderat, ir tarybos narė Ela Andrejeva.  Opozicijos vadovas Arvydas Vaitkus nepritarė A.Velykienės liberaliai nuomonei, kad savivaldybė turi atsisakyti jai nepriskirtų funkcijų. Valstietis teigė, kad sutinka su Tarybos nare N. Puteikiene, jog vaistinė gali tapti stipriąja  savivaldybės puse. Klaipėdos meras, kaip ir miesto administracija  dėl sprendimo grąžinti buvusį savivaldybės įmonė statusą, nepasisakė.

Nežinau, kodėl Tarybos posėdžio metu nebuvo pasisakyta ir  dėl licencijų. Ši savivaldybės įmonė turi  ne tik  gamybinės vaistinės veiklos licenciją, bet ir licenciją farmacinei veiklai su narkotiniais ir psichotropiniais vaistais bei  įsigyti, parduoti ar kitaip perleisti nuodingąsias  medžiagas.

Daugiau negu juokinga, kai politikai ir tarnautojai remiasi Lietuvos  laisvosios rinkos instituto ( toliau -LLRI) rekomendacijomis. Vienas Lietuvos ekonomistas apie LLRI pasakė , jog tai  ne mokslinis, ne analitinis darinys, bet rinkos evangelistų šventovė. Klaipėdos liberalai negali suvokti, kad globali koronaviruso epidemija reikalauja priimti  neordinarinius  sprendimus. Šių sprendimų esmė, jog žmogaus sveikatą negalima vertinti vien ekonominiu efektyvumu. Arba kitaip pasakius Klaipėdos liberalai mažai kuo skiriasi nuo  K. Juraičio pasekėjų, kurie vadovaujasi sąmokslo teorijomis,  jog   koronavirusas yra išsigalvotas.

Ką daryti, jei  akcininkai, Klaipėdos miesto taryba, nesugebėdami įvesti tvarkos dabartinėse savo bendrovėse,  toliau  reorganizuoja ir  kuria naujas? Kaip miesto valdžiai išaiškinti, kad koronavirusas yra tikrovė, kuri gali sugrįžti?

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

N. Venckienės byla privalo duoti pradžią teisėsaugos reformoms

2020-05-17 1

Mes, kurie  kiekvieną mėnesį  ateiname į Atgimimo aikštę, norėdami  paklausti ar dar gyva pedofilijos liudininkė Deimantė,  manome,  kad   po 8 metų atėjo laikas Tiesai.

Lietuvoje valdžia per 30 Nepriklausomybės metų tapo gauja, kurią Povilas Gylys vadina Dvaru, kiti ją įvardina – pilkaisiais kardinolais, treti – slaptųjų tarnybų, kitaip tariant, – Maskvos filialu.  Žmonės yra pasipiktinę, tačiau ji,  korumpuota valdžia, yra giliai suleidusi šaknis ir siekia vieno – toliau stipriai laikyti valdžios vadžias. Kas tie, kurie leidžiasi būti Dvaro  „darbiniais arkliais“? Tai dalis politikų, tarnautojų, teisėtvarkos pareigūnų, žurnalistų. Juos galime vadinti nusikaltėliais,  nes jiems yra sudaromos sąlygos karjerai ir jie už greitą kilimą tarnyboje  pasižada tarnauti dvarui. Su šeimomis, su aplinka tokių turėtų  būti apie 200-300 tūkstančių Lietuvos piliečių.

Ar įmanoma ydingai suformuotą valdžią pakeisti? Taip.  Turime reikalauti  esminių teisėsaugos reformų, o ne stebėti  mums pateiktą pavienių teisėjų, prokurorų galvų „kapojimą“.

Esminės reformos prasidės, jei pedofilijos  bylas atnaujins.  Šį kartą susirinkę į Atgimimo aikštę pasirašysime reikalavimą. Tekstą   pridedame.

LR Seimo pirmininkui

LR Vyriausybės ministrui pirmininkui

Generaliniam prokurorui

                       Dėl proceso atnaujinimo ir esminių reformų         2020-05-17

Klaipėda

2012-05-17  filmuotoje medžiagoje   iš Klonio g. Garliavoje  matosi, kaip  N. Venckienei  užlaužiamos rankos, o mergaitė  draskoma, naudojama  prieš ją  prievarta, sukeliamas skausmas, kad atplėštų rankas.  Tai yra naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios buvo slepiamos.  Seimo nariams buvo rodoma  tik 12 sek. trukmės filmuota medžiaga.

 Prašome atnaujinti procesą dėl iškeltų bylų, susijusių su  pedofilijos skandalu.

Reikalaujame  esminių teisėsaugos reformų, nes mus, piliečius, netenkina  tik  pavienių teisėjų, prokurorų galvų „kapojimas“.

Atsakymą siųsti adresu:  Poilsio g.37-59, Klaipėda  Virginijus Partaukas

2020-05-17 2

2020-05-17 3 2020-05-17

 

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Būtina atnaujinti pedofilijos bylos procesą, nes akivaizdžiai pažeisti įstatymų saugomi interesai

2017-10-17

Lietuvą drasko skandalai. Aiškiai matome, kad teisėtvarka, kuri save laiko 3-čiąja nepriklausoma valdžia, tokia nėra. Karolis Venckus paviešino  2012-05-17 ankstų rytą filmuotą medžiagą iš senelių namų, kurių jie neteko.  Kiekvienas suprantame, kad ateis laikas, kuomet pateikta medžiaga turės pasekmes. Sistema, kitaip sakant „dvaras“, sėdi ir modeliuoja kaip suniekinti, išsityčioti iš medžiagos, kuri pateko į viešumą.  Daliai piliečių, valdomų žiniasklaidos  pagalba,  pasisekė  „išplauti protus“.  Tauta privalo „dvaro“ veiksmus užkardyti, t.y. neleisti toliau smurtauti prieš vaiką ir visuomenę. Taip pat stabdyti bet kokius bandymus užglaistyti vykdomosios valdžios, teisėtvarkos, žiniasklaidos akivaizdų nepotizmą, korupciją. Valdžia negalėjo perduoti beprotiškai smurtaujančiai motinai vaiką.  Valdžia valstybės vardu įvykdė  nusikaltimą ir jį slepia po  veiksmu, kuris vadinasi  „saugomos valstybės“. Kiek ilgai   smurtaujanti motina bus valstybės paslaptis?  Kiek ilgai bus teigiama, kad valdžia yra teisi, o piliečiai  – neišmanėliai? Tikėkime, kad greitai melas bus pavadintas melu, o ne tiesa. Kito kelio Lietuva neturi, ji privalo  stabdyti korupciją, poveikio darymą.

STT ir FNNT  prokurorams Nerijui Marcinkevičiui, Ugniui Vyčinui, ir Donatui Puzinui, FNTT tyrėjui Nerijui Valatkai bei advokatui Šarūnui Mickevičiui pateikė kaltinimus prekyba poveikiu, papirkinėjimu, kyšininkavimu. Mielieji, turi būti atnaujinta pedofilijos byla.  Nebūna taip, kad doras sąžiningas prokuroras ima  nepaisyti įstatymų. Galimai  jau daug metų N. Marcinkevičius  – dvaro įrankis. Kas gali paneigti, kad jam nedarė poveikio pilkieji kardinolai dar kitaip vadinamas „dvaras“, nes pastoviai kyla skandalai dėl teisėsaugoje gaunamų postų? Pagal „Laisvo laikraščio“ pateiktą medžiagą „prokuroras A. Kiuršinas 2009 m. liepos mėnesį sudarė ikiteisminio tyrimo planą pedofilijos byloje, kurį 2009 m. liepos 27 d. pavirtino Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Nerijus Marcinkevičius. Būtent šiame plane buvo numatyta paimti  diskus iš D. Kedžio su nufilmuotu mažametės pasakojimu, atliekant poėmį ar kratą jo namuose“. Argi šis  prokuroro paruoštas planas, kurį patvirtino  aukštesnis pareigūnas,  nėra akivaizdi prekyba poveikiu?

Būtina reikalauti, kad paleistų Raimundą Ivanauską. Kiek dar metų nekaltą pilietį laikys už grotų? Pedofilijos byloje neteisėtų, galimai naudojant įvairias poveikio priemones, sprendimų yra  priimta labai daug.  Visa korumpuota sistema  gins  savo suplyšusį, dvokiantį mundurą. Mylėkime savo artimą, kaip  save, ir neleiskime tyčiotis.

https://www.youtube.com/watch?v=ff_pmbC3Oy8&feature=youtu.be&fbclid=IwAR0QyKCN3azZBIgQR4tr_WTBy-YK6mDgnwjrrghLG9vKJpqFrL7lkDX-gDo

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 1

Tie, kurie pasirašys vienijimosi uniją, supranta susikalbėjimo būtinybę, o svarbiausia žino, kad rinkėjas to laukia ir nuvilti jo negalima

už laisvę

 Nuo 2020 m. spalio mėnesio gyvensime su kita  Seimo ir vyriausybės  sudėtimi.

Kokia ji bus priklauso nuo to, ar patriotinės jėgos  sugebės susivienyti ir kokį sąrašą pateiks  rinkėjams.

Algirdas Karčiauskas   įvairias visuomenines jėgas prašė pasirašyti dėl vieningo  politinių partijų  rinkiminio sąrašo. Susisiekė ir su mumis, Klaipėdos visuomeninkais.  Jei tautinės-pilietinės partijos  sugebės rinkėjams pateikti vieną sąrašą, tai sugebės ir apsijungti.

Lietuvos rinkėjas  beveik per  30 Nepriklausomybės metų pasidalino  į dvi grupes:   pirmoji, tai  ištikimi konservatorių, liberalų, socialdemokratų   rinkėjai,   antroji -   renkanti   gelbėtojus, o per 2020 m. Seimo rinkimus tokiais  turėtų likti Valstiečių ir Darbo partijos.  Per tą laiką ėmė aktyviau veikti   ir trečioji rinkėjų grupė,   tai  patriotinės  jėgos , kurios  dar kitaip įvardinamos  protesto  balsais.

Valdžioje buvusioms ir esančioms partijoms būtų didžiausias pavojus, jei patriotinės jėgos  patektų į Seimą.  Tai galėtų suardyti sukurtą  ydingą sistemą.

Piliečiai, o tai apie 15 procentų rinkėjų,  būdami aktyvūs, suvokia negražius įstatymų priimančios, vykdomosios, teisėtvarkos  bei ketvirtos valdžios – žiniasklaidos siekius suskaldyti rinkėjus ir taip eliminuoti  tautines-pilietines partijas  iš aktyvaus politinio gyvenimo į užribį. Jie tai daro  pasitelkdami patyčias,  išvadindami  patvoriniais, marginalais, vatnikais ir t. t.

Įdomu, kas  yra ta jėga, kuri niekina dirbančius  Lietuvos piliečių  naudai?  Pirmiausia monopolijos, jos turi pinigų ir viską  perka, joms padeda jų nusamdyti lobistai. Geriausias pavyzdys yra urėdų reforma. Lietuvos Valstiečių ir  Žaliųjų Sąjunga ( LVŽS), tapusi valdančiąja partija, premjero Sauliaus  Skvernelio dėka    miškus paaukojo   Vakarų medienos grupei, kuriai  vadovauja  Sigitas  Paulauskas. Jų apetitus stabdo  pilietinės organizacijos „Gyvas miškas“, “ Už Lietuvos miškus“ ir t. t.

Rinkėjai, matydami  trečiosios politines  jėgos naikinimą, mano, kad patriotinės partijos  privalo  susikalbėti. Deja, skaldančiai jėgai,  kuri  siekė, jog partijos  nesusėstų prie bendro derybų stalo, sekėsi iki šio laiko. Kiršintojų žaidimams turi būti padėtas taškas. Vienijimosi  iniciatoriais tapo visuomeninkai: Algirdas Karčiauskas ir Gedeminas Merkys.

V. Kudirkos žodžiais tariant: „vardan tos Lietuvos“    jau yra pakviestos   prie Apskrito stalo tautiškai-pilietiškai nusiteikusios  politinės jėgos.

Greitai sužinosime,  kas supranta atsakomybę ir sugeba „perlipti“ per savo ego.

.

 

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Kiekvieno mėnesio 17 dieną minime viltį, kad teisingumas nugalės

2020-04-17c

Mes, klaipėdiečiai, atėjome  2020 m. balandžio mėn.  17 d. į Atgimimo aikštę paklausti „Ar dar gyva Deimantė?“  Ateiname todėl, kad  sava lietuviška valdžia, kuri  jau 29  metai  nesupranta, kad kiekvienas pilietis yra didžiulė vertybė, o ypač vaikas.

Lietuvos nelaimė ta, nors  valdančiosios  partijos keičiasi, o šiuo metu esanti valdžioje  Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, visos dirba taip, jog  teisingumo nerasi nei su žiburiu.

Viltis, kad Lietuvoje įvyks pasikeitimai, nemiršta. Todėl kiekvieną rezonansinę byla aptarinėjame. Vieną iš paskutiniųjų   teismo sprendimų paviešino per žiniasklaidą   2020 m. balandžio mėn. 15 d.. Vilniaus apygardos teismas (teisėjai : Jurgita Mačionytė, Virginija Pakalnaitė – Tamošiūnaitė, Darius Pranka)  išteisino prekyba poveikiu kaltintus buvusį „tvarkiečių“ lyderį per apkaltą pašalintą prezidentą Rolandą Paksą, „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės vadovą Gedvydą Vainauską bei verslininką Antaną Juozą Zabulį.

Kodėl šioje byloje priimtas išteisinimo  nuosprendis? Vieni teigia todėl, kad tai politinis, žiniasklaidos elitas, kuris  niekada nebaudžiamas, juos visada  išteisina, nes jie  turi savo talismaną – advokatą Černiauską.

Kita nuomonė,  kad sprendimai  rezonansinėse bylose priimami pagal valdžios nurodymus, t.y. kokie vėjai  papučia, tokie ir sprendimai.  Lietuvos valdžioje  įvyko permainos, prezidentė D. Grybauskaitė nebegali įtakoti teisėjams, todėl teisėjai ir išdrįso pasakyti, kad  įrašais, kuriuose vien tik kalbos, bet nėra veiksmų, nenuteisime.

 Dabar apie kitą bylą, kuri vyko  daugiau negu  prieš metus.  Tai  Deimantės močiutės ir jos kaimynės Olgos Girdauskienės  teismas dėl  anūkės „tvirkinimo“.  Bylą nagrinėjo taip pat Vilniaus apygardos teisme, teisėjai: : Virginija Liudvinavičienė (pran.), Alenas Piesliakas, Jurgita Mačionytė .  Čia bylos kaltinimo pagrindas – įrašai, liudininkai  ir  Aukščiausiojo teismo praktika, kuri  teigia,  kad intelektualinis tvirkinimas  yra tada , kai  amoralūs pasakojimai tenkina  seksualinį potraukį.  Tik Lietuvos teismai, kurie yra priklausomi, galimai dirbantys pagal užsakymus priėmė  sprendimą, kad anūkės pasakojimai seksualiai tenkino močiutę ir jos kaimynę.

Norisi paklausti, jei tai būtų ne dvi pagyvenusios moterys, bet žiniasklaidos savininkės, tai būtų išteisintos, kaip nutiko G.Vainauskui?

Ar tos dvi moterys būtų išteisintos, kaip G. Vainauskas, R. Paksas ir A. Zabulis, jei teismas vyktų nebeprezidentaujant D. Grybauskaitei, tai yra 2020 metais?

Kai piliečiai stebi, kaip yra vykdomas teisingumas ir jiems kyla klausimai, tada tik tiek gali pasakyti – netylėkime, neleiskime susidoroti su mūsų vaikais.  Mokomės būti principingais ir ištikimais savo artimiesiems, kaip Neringa Venckienė.

Klaipėdiečiai išėjo į aikštę, nors Lietuvoje  siaučia koronavirusas,  tačiau  pilietinis, visuomeninis gyvenimas nesustojo. Būtina atremti  niekšų atakas, kurios tęsiasi ir per  covid-19.   Ateinantys į centrinę miesto aikštę yra  100 procentų įsitikinę, kad mergaitei pas senelius ir N. Venckienę negrėsė jokie pavojai, jokie seksualiniai prievartavimai/ Ateisime ir gegužės  17 d. ir minėsime  8 metų  mergaitės izoliavimą. Nuo ko ji slepiama, ar dar gyva?

Dėl ilgalaikės akcijos tęsimo mūsų sutelktoje bendruomenėje  susiformavo dvi nuomonės. Viena, kad nežiūrint koronaviruso turime ateiti į aikštę. Mes laikomės nurodytos tvarkos stovime kas du metrai. Kita nuomonė, kad N. Venckienė  ir D. Kedys įstatymų nepažeidinėjo, o ateidami, turėdami geriausius norus, nesugebėsime laikytis nustatytos tvarkos, pažeidinėsime įstatymus.  Padiskutavome ir kiekviena grupė liko prie savo nuomonės, kurias  patvirtino  plakatais.

2020-04-17a

2020-04-17

2020-04-17e

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 1

Prūsijos istorija reikalauja peržiūrėti Europos sąjungos biudžeto sudarymą, projektų finansavimą ir kitas svarbias sąjungos sutarties sąlygas

paveikslų galerija

Šiais metais  balandžio 10 d.  Prūsijos valstybei būtų sukakę   495 metai.

Prūsijos valstybės egzistavimą  galima pavaizduoti kaip   matematikos veiksmą  420+75=495.  Prūsijos valstybė, kurią sudarė prūsų ir lietuvių žemės,  politiniuose žemėlapiuose  egzistavo 420 metų. O po to ta teritorija  75 m.  žemėlapiuose nurodoma kaip Rusijos federacija, Kaliningrado sritis. Bendrai sudėjus gaunasi 495 metai.

Minint  Prūsijos 495 metų datą reikia  atsakyti į keletą klausimų.  Kodėl  XX a. Karaliaučiaus kraštą  „išvalė“ nuo gyventojų ir atkėlė visiškai naujus žmones į šią teritoriją? Kodėl visai kitokie istorijos vingiai nutiko Prūsijos Klaipėdai?  Pirmiausia, sovietai savo baisiems darbams rado pateisinimą, atseit,  jie nubaudė tuos,  kurie sunaikino prūsų tautą ir ištrynė prūsų kalbą. Apie tai O. Šneidereitas knygoje „Prūsai“ psl, 258 rašo „kad ankstesniųjų nusikaltimų neįmanoma pašalinti darant naujus“.   XX a. pr.  Prūsijoje  nebebuvo žmonių kalbančių  prūsų  kalba, nebuvo suinteresuotų dėl  tautinio apsisprendimo ir nereikalavo nepriklausomybės, kaip  Pabaltijo tautos.   Po II -jo pasaulinio karo raudonieji okupantai,  jei būtų buvusi įkurta tautinė  Prūsijos valstybė, tai su Karaliaučiaus krašto žmonėmis būtų pasielgę, taip kaip su Lietuvos, Latvijos, Estijos gyventojais.

Todėl minint Prūsijos 495 metų sukaktį  įvertinkime, o tiksliau išmokime pamoką, kuri turėtų vadintis – europiečiai, išvenkime  Prūsijos gyventojų likimo. Todėl šiandien reikalaujame, kad  Europos sąjungą sudarytų  nepriklausomų valstybių sąjunga, kurioje  didžiausias dėmesys  būtų skiriamas  tautinėms  kalboms, nacionalinei savimonei. Tai svarbiausi banginiai  tautos gyvybingumui  ir taikai palaikyti.  Federalinė Europa, kuri  elgiasi su tautomis, lyg turinčiomis  provincijos statusą,  o ne valstybių galias, sulauks  „bausmių vykdytojų“, kurie Europos gyventojams paskirs Prūsijos žmonių likimą. Europa su sostine Briuseliu ir provincijomis  taps  karų ir nesutarimų  židiniu, t.y  galingesnių valstybių kąsniu arba, kitaip pasakius,  žeme be tautų atstovų,  bet apgyvendinta tik žmonėmis,  kokia buvo Prūsija  XX amžiuje.

 Europos istorija teigia, kad šio kontinento gyventojai  visą laiką intensyviai bendravo. Viduramžiais ir naujaisiais amžiais Europos didikai turėdavo  dideles šeimas, todėl nuotakų ir žentų buvo pakankamai.  Beveik visi  valdovai buvo artimesni ar tolimesni giminaičiai.  Tiesa, visiems savo vaikams surasti  turtingas antras puses buvo neįmanoma,  todėl nemažai savo palikuonių siųsdavo  tarnauti riteriais-vienuoliais  į ordinus. Paskutinysis  Kryžiuočių ordino  didysis magistras Albrechtas  buvo kilęs iš 18-ką vaikų turinčios šeimos. Jo mama buvo  Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo  sesuo Sofija. Tik suėjus 14 metų, ji buvo  ištekinta  už  Šventosios Romos imperijos  markgrafo Frydricho  ir jam pagimdė didžiulę krūvą vaikų. Iš  aštuonių gyvų sūnų net penkis reikėjo atiduoti tarnauti bažnyčiai, kad jie turėtų užtikrintą pragyvenimo šaltinį.  Sofijos sūnus Albrechtas, kuris vėliau  tapo  paskutiniuoju Kryžiuočių magistru ir pirmuoju Prūsijos valdovu,  irgi buvo paaukotas bažnyčiai. Jį 21 metų priėmė  į ordiną, įšventino į riterius ir išrinko didžiuoju magistru. Didžiajam magistrui Albrechtui nuolat reikėjo laviruoti tarp imperatoriaus, popiežiaus ir  Lenkijos karaliaus nurodymų.  Žygimantas Senasis, t.y. motinos brolis reikalavo, kad Ordinas į riterius priimtų  lenkų kilmės, o ne vokiečių didikų vaikus. Kitas reikalavimas  buvo kovoti su pagonimis, nes tokia  buvo tikroji ordino paskirtis. Tokiu atveju ordinas turėtų  būti perkeliamas kur nors į Balkanus arba į Ukrainos pietinę dalį, kariauti su turkais ar totoriais  išpažįstančiais islamą. Tokioms kardinalioms ordino permainoms pasipriešino vokiečių kunigaikščiai bei Ordino riteriai.

 Nesutarimai su  dėde, Lenkijos  karaliumi Žygimantu Senuoju, 1519 m. Albrechto vadovaujamą Ordiną  atvedė  prie  karo veiksmų, kurie buvo  nesėkmingi. Tarpininkaujant Šventosios Romos imperatoriui Karoliui V, 1521 m. balandžio 5 d. buvo paskelbtos ketverių metų paliaubos. Albrechtas, suprasdamas, kad po ketverių metų atsinaujinęs karas grės galutiniu Ordino valstybės sunaikinimu, priima sprendimą sutikti tarnauti  dėdei, Lenkijos karaliui.

 1525 metais  Kryžiuočių ordino  didysis magistras Albrechtas išvyksta į Krokuvą  pasirašyti taikos sutarties ir pripažinti ištikimybę  Lenkijos karaliui, tačiau parašą deda ne kaip  didysis magistras, bet kaip Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis.

 1525 m. balandžio mėn. 10 d.  buvo įkurta pasaulietinė Prūsijos valstybė, kurioje  dominuojančia religija  tapo liuteronų tikėjimas. Aišku, kad  buvo  vienuolių, kurie liko ištikimi popiežiui, t.y. katalikų tikėjimui  ir  nepritarė Liuterio mokymui. Suprantama, kad  jie  prakeikė magistrą Albrechtą ir jo įkurtą pasaulietinę valstybę.

 Vienas iš tokių buvo kronikos autorius  Simonas Grunau, kuris įkurtos Prūsijos  pasaulietinės valstybės  liuteronų tikėjimo lyderius vaizdavo kaip  moraliai sugedusius asmenis, tapusius  šėtono instrumentais. Apie tai  rašo Egidijus Miltakis  straipsnyje „ Antiliuteroniška propaganda Simono Grunau kronikoje“.Tų įvykių amžininkas  Dominikonų vienuolis S.  Grunau užrašydavo gatvėse, aludėse   išgirstas istorijas, kurios  buvo tulžingos, neigiamos,  kadangi  jis nekentė Albrechto ir niekino Martyną Liuterį.

 Prūsijos pasaulietinės valstybės įkūrimą, kitaip kaip revoliucija nepavadinsi, nes visas vyskupijos bažnyčių vienuolynų turtas (žemės, brangenybės, liturginiai reikmenys ir kt.) buvo nusavintas.  S. Grunau buvo įsitikinęs, kad M. Liuterio erezijos, kurios užsibaigdavo  bažnytinio turto  grobstymu, atneš ateinančioms kartoms tik  nelaimes.  Taip pat S. Grunau teigė,   kad M. Liuteris, skleisdamas savo erezijas, nepaklusdamas Romos bažnyčiai,    kliudo sukurti amžiną ir pastovią taiką. Tad Kronika yra perspėjimas ainiams, pagalba jiems suvokiant  nuolat Prūsiją užgriūvančių nelaimių priežastis.

 S. Grunau, tapęs Prūsijos valdančiųjų kritiku, sulaukė  įvertinimo, atseit jis yra  menko išsilavinimo, didelis  religinis fanatikas,  be kritinio mąstymo, tikįs stebuklais.

 Kas dabar gali paneigti, kad  Prūsija,  likusi katalikišku kraštu,  būtų išvengusi baisaus likimo po II pasaulinio karo?  Kas gali paneigti, kad S. Grunau perspėjimai  ainiams buvo teisingi?

 Visais amžiais žmonės nori ir siekia taikos. Amžių istorijos  patirtis sako, kad  bloga taika yra šimtą kartų geriau už gerą karą. Todėl kiekviename šimtmetyje rasime piliečių,  kaip S. Grunau, kurie   perspėja  dėl  pasekmių,  priėmus sprendimus. Deja, ir šiandien, jeigu  teigi, ką reikia daryti, kad  būtų taika, tai  iš valdžiažmonių  sulauki pažeminimų,  patyčių  ir išgirsti  tokius  žodžius:  klounai, turintys siaurą protą, supuvusios  dušios,   homo sovieticus,  melagiai ir t.t. Čia paminėjau epitetus, kuriuos išsako tie, kurie nepritaria teiginiams, kad  federalinė Europos sąjunga taps karo židiniu, nelaime pasauliui, o saugumas  įmanomas  tik, jei  Europos sąjunga  būtų nepriklausomų valstybių sąjunga. Panašius įžeidžiančius žodžius girdime ir iš tų, kurie garbina Putiną, kai aiškiname, kad Kremliaus politikai, pavyzdžiui atėmę iš Ukrainos Krymą,  kolonizavę Karaliaučiaus kraštą siekia  karo, o ne taikos.

Suprantama, kad praėjus 495 metams prisimename įvykius,  amžininko pasisakymus  todėl,  jog prisimintume ir Klaipėdos miesto vardą. Katalikų tikėjimo ištikimi tarnai teigė, jog pagrindinė priežastis ateiti į Prūsiją liuteronams buvo tik materialinis suinteresuotumas. 56 Ordino nariai kartu su didžiuoju magistru, išskyrus Klaipėdos komtūrą kunigaikštį Erich’ą von Braunschweig’ą, nieko nelaukdami atsisakė vienuolių įžadų ir tapo kilmingais žemvaldžiais. Deja, klaipėdietis ilgai nesipriešino  sekuliarizacijai, todėl su juo  Albrechtui  pavyko greitai ir sėkmingai susitarti.

Klaipėdos vardas ypač dažnai buvo minimas pasibaigus I-jam pasauliniam  karui, kai  Paryžiuje sprendė  valstybių sienų likimą. Vien todėl, kad nepasisekė senuosius gyventojus asimiliuoti ir vyko diskusijos dėl Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos, Klaipėdos krašte Antantės pavedimu apsistojo Prancūzijos kariuomenė.

Prūsijos dalis, kurioje gyveno lietuviškos skalvių ir nadruvių  gentys nuo XVI a. sudarė lietuvininkų etnosą, išsaugojo gimtąją kalbą.  Po I-jo pasaulinio karo Tilžėje Prūsų Lietuvos Tautinė Taryba pareiškė, kad šiame krašte lietuviai yra dauguomenė  ir remdamiesi Vilsono tautų apsisprendimo teise   visas savo jėgas skirs Mažosios Lietuvos  priglaudimui prie Didžiosios.  Bėda tik ta, kad po I-jo pasaulinio karo  nepasisekė visai Mažajai Lietuvai susijungti su Didžiąja. Klaipėdos krašto  lietuvininkų  likimas, pasibaigus II -ajam pasauliniam karui,  kardinaliai išsiskyrė  nuo Prūsų Lietuvos lietuvininkų, kurie gyveno  anapus  Nemuno.

Šių dienų Europos sąjungos vadovai, varžydami nacionalinių valstybių teises,  kaltindami lenkus, čekus, vengrus nepaklusnumu, patys to nesuprasdami veda prie  neišvengiamų, politinių permainų.  Tada ir Prūsijos  klausimas būtų sprendžiamas tarptautiniu lygiu. Nevyriausybinė organizacija Mažosios Lietuvos reikalų taryba 2002-03-28 surašė priminimą, kad 1918 m. lapkričio 30d. Tilžės aktas nėra pilnai įgyvendintas, nėra priglausta  visa Mažoji Lietuva prie Didžiosios.  1945 metais Potsdamo sutartimi dalis Prūsijos teritorijos buvo perduota administruoti Sovietų sąjungai. Ji atliko kitokį veiksmą, t.y.  Prūsijos teritoriją  savavališkai inkorporavo į Sovietų sąjungos sudėtį, kitaip sakant, kolonizavo, įvykdė genocidą.

Šiandien minėdami Prūsijos  valstybės 495 metų  istoriją turime priminti  Rusijos federacijai, kad šis kraštas jai jokia teise nepriklauso ir būtina svarstyti kaip kraštui civilizuotai atstatyti   istorinį teisingumą. Mažosios Lietuvos reikalų tarybos nariai ir rėmėjai prašo neužmiršti ir įgyvendinti lietuvininkų dar XX a. pr. išreikštą norą, kad  “ Karaliaučiaus kraštas kaip Lietuvos Respublikos globojama teritorija ( autonomijos ar kitomis teisėmis) galėtų kartu įeiti į Europos sąjungos valstybių šeimą (psl. 145,  knyga „Mažoji Lietuva lietuvininkų kovos“).  Neteisingi politikų sprendimai šimtmečius išlieka neužgyjančia, kraujuojančia žaizda. Todėl būtina reikalauti, kad  Europos sąjunga  keistų savo vadovavimo stilių, t.y. peržiūrėtų  Europos sąjungos biudžeto sudarymą, projektų finansavimą ir kitas svarbias sąjungos sutartis. To reikalauja ateinančių kartų saugumas, taikos išsaugojimas, to  moko Prūsijos valstybės istorija, Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Europos sąjungos  bei šių dienų koronoviruso epidemijos padariniai.

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0