Europos sąjungos ateitis – lygių valstybių konglomeratas?

Puteikis LCP zenklo fone

Ar keisis politinė kryptis, kai koronavirusas bus įveiktas?

Nesame ekstrasensai  ir antgamtinių galių neturime, todėl skaitome    žiniasklaidą ir svarstome kokia bus Europos sąjungos ir Lietuvos   ateitis.

Koronavirusas privertė sėdėti namuose: klausytis radijo, žiūrėti televizorių ir maigyti kompiuterio klavišus.  Todėl visuomeninkams lieka viena galimybė – papasakoti   piliečiams apie  vykstančius įvykius ir informuoti  kokių tikėtis pasekmių.

2020-03-26 per Lietuvos radiją buvo transliuojama Aktualijų studija, kuri reikalauja  komentuoti  apie tai kas buvo išgirsta.  Klausantis radijo pašnekovų susidarė įspūdis, kad tik jie žino, kas yra teisinga. „Teisingos ir vienintelės“  nuomonės skleidėjai: Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros docentas, Lietuvos kriminologų asociacijos pirmininkas Gintautas Sakalauskas, Linas Slušnys – psichiatras ir vėliau prisijungęs  Seimo narys Stasys Šedbaras. Kitą nuomonę  atstovavo Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Ši radijo laida  buvo skirta  Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos paruoštoms bausmių griežtinimo  pataisoms, kurios Seime bus tvirtinamos 2020-03-31.   Trumpai jas pristatė pats Teisingumo ministras. Jis teigė, kad turima statistika verčia  imtis griežtesnių priemonių. Tiems, kurie nesilaikys nustatytos tvarkos, platins ligą, griežtins bausmes. Įstatymo pataisos veiks  karantino laikotarpiu.

Atrodo, ko čia diskutuoti.  Visi pritariame įstatymo pataisoms. Deja, taip nėra. Konservatoriai, liberalai, kitaip sakant tie, kuriems Europos sąjungos deklaruojamos vertybės: žmogaus teisės, laisvės yra svarbiausios, nesutinka su pataisomis.

Jie pritaria karantinui ir mano, kad ne griežtos bausmės turi dominuoti, bet žmonių sąmoningumas, reikia informatyvumo, o didelės bausmės iššauks dar didesnę agresiją, kurią vėliau bus sunku suvaldyti.  Taip pat pateikė retorinį klausimą, kur daugiau prarasime, ar nuo savižudybių, ar nuo koronaviruso?

Radijo pašnekovai mano, kad baudžiamųjų priemonių yra pakankamai, kartais užtenka pabarti.

Visi skambinę į laidą piktinosi pašnekovais: G. Sakalausku, L.  Slušniu ir vėliau prisijungusiu S. Šedbaru. Pilietis Tomas, kuris skambino iš Kauno   išvadino juos  diletantais, kurie nesupranta padėties rimtumo ir paprašė tokių nekviesti, neleisti pasisakyti. Laidą vedantysis Artūras Matusas  pasidžiaugė, kad dar veikia demokratija. Jonas iš Palangos  paprašė,  kad  gerbiamoji  demokratija  nežudytų  žmonių.

Tie, kurie   atstovauja  valstybinę instituciją ( radiją), labai keistai supranta demokratiją. Pakviečia į laidą tris vienos nuomonės atstovus, o kitos – tik vieną.  Demokratija yra tada, kai kviečiami vienos ir kitos nuomonės atstovai  po lygiai, šiuo atveju turėjo būti po tris pašnekovus.

Kokias išvadas darome išklausę  šią radijo laidą? Europos sąjungos vertybės: žmogaus teisės ir laisvės  susigrūmė su nacionalinėmis vertybėmis – žmonių  gyvybėmis.  Europos vertybes puoselėja ir jas įgyvendina šios partijos: Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai  (Konservatoriai),  Liberalų sąjūdis ir Laisvės  partija ir labai artima šioms partijoms Lietuvos socialdemokratų partija. Jie šiandien Seime yra opozicijoje.  Jų Lietuvos valstybės vizija Europoje, – konfederacija, kai Lietuva tampa  provincija   su sostine Briuseliu.  Valdančioji partija – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ( Valstiečiai), reikalaudama  bausmių sugriežtinimo, lyg ir pareiškė, kad yra už nacionalinių šalių Europos sąjungą.  Kitaip sakant Europos ateitis – lygių valstybių sąjunga, kur pagrindinis  kiekvienos valstybės veiklos tikslas – žmogaus gyvybė, o ekstremalių sąlygų metu žmogaus teisės ir laisvės gali laikinai tapti antrinėmis,t.y. ne tokiomis  svarbiomis.

Vertinant šių dienų politinį gyvenimą matome, kad koronavirusas   turės įtakos formuojant  Europos sąjungos ateities modelį.

Gėda klausytis federalinės Europos sąjungos  ideologų. Jie kalba apie demokratiją, apie laisves, apie žmogaus teises, tačiau tikrovėje  tik  federalistinių pažiūrų politikams ir jų ideologijos specialistams yra garantuojamos valstybinėje radijo laidoje  teisės ir  laisvės.  Viešoje erdvėje lygių valstybių sąjungos ideologus, kurie dažniausiai atstovauja mažas partijas,  šmeižia. Tas partijas vadina populistinėmis, vos ne nacistinėmis.

Puikiai suprantame, kad koronaviruso epidemija tai kova ne tik  už  žmogaus gyvybę, bet ir už dvasinę laisvę.  Koronaviruso  epidemija  atvers daugiau laisvių  lygių valstybių sąjungos gynėjams.

Prašome  ne dirbtinės, bet tikros  demokratijos, t.y.  valstybinėje TV  ir radijuje išlaikyti nuomonių proporcijas.

paveikslas Z. Daugintytė b

 

Kategorijos: Naujienos | Komentarų: 0

Kodėl Lietuvoje nekonfiskuoja iš spekuliantų-pažeidėjų medicinos siuntas skirtas koronaviruso įveikimui?

2020-03-17fŠiandien viena iš pagrindinių temų yra, ar  koronavirusas pakeis mus ir mūsų šalį? Ar tapsime įžvalgesni, sąmoningesni, nebijantys priimti sprendimų?

2020-03-23  per  LRT radijo laidą „Aktualijų  studija“ kalbėjo  Vilniaus politikos analizės instituto vyriausias analitikas Marius Laurinavičius ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė Margarita Šešelgytė.  Ar šiuos radijo pašnekovus galima vadinti  demokratinės šalies analitikais ar autoritarinės valstybės nuomonių formuotojais?

Demokratinėje valstybėje turėtume  girdėti nuomonių įvairovę. Ar ją girdime, kai klausome valstybinę radiją? Deja. Abu pašnekovai  pūtė į   vieną dūdą.  Pagal M. Laurinavičių,  Kinija atsiųsdama, kaip labdarą,  10 dėžių  medicininių kaukių ir 20 dėžių apsauginių pirštinių  siekia daryti įtaką, t.y.  kad būtų vykdoma jos valia užsienio politikoje.  O kur kitos nuomonės? Pav., viena iš nuomonių, kad kinai  atsiuntė ne labdarą, bet pavyzdžius  savo gaminamos produkcijos. Šiai autoritarinei valstybei svarbiausia yra kuo  daugiau parduoti.  Greičiausiai Kinija,  pasijuto  lyg vyktų  II pasaulinis karas ir ji JAV vaidmenyje, t.y. panoro tapti pagrindine tiekėja.  Taip kaip nori kinai, taip ir įvyksta. Lietuva ima milijardinę paskolą ir  užpirkimus daro  Kinijoje.  Ar neturėtų  paimtais kreditais stiprinti savo valstybės mokslinį potencialą, o ne autoritarinės valstybės biudžetą?   Yra pinigai – yra galios ir įtakos darymas, nėra pinigų – nėra galių ir įtakos darymo.  Kai laidoje, kuri tęsėsi beveik valandą  nei žodžiu neužsimenama apie  užpirkimus ir pervestus milijonus eurų  Kinijai, tai kyla klausimas.  Kam atstovauja mūsų analitikai: autoritarinei ar demokratinei valstybei?  Ko tokiais pasisakymais siekiama? Manau, kad  čia ne analizė, bet tik  iš tuščio į kiaurą pilstymas.  Iš mūsų  analitikų: M. Laurinavičiaus ir M. Šešelgytės nesulauksime, kad   pasakytų  kokios laukiamos  permainos  Europos sąjungoje po koronoviruso epidemijos.  Tik autoritarinės šalies „specialistai“ laukia  valdžios nurodymų, o Lietuvoje valdžia  jau visus 30 metų nesikeičia, ji vadinasi    liberalioji – autoritarinė. Ji reikalauja kalbėti   apie teisingą vienintelį Europos sąjungos federalinį valdymo modelį.    Tą ir daro per radijo laidą M. Šešelgytė. Ar  koronaviruso epidemija neatskleis  kad po vieną, t.y.  nacionalinių valstybių priimti sprendimai yra efektyvesni,  negu  federalinio  junginio  su centrine valdžia?

Šalys pavieniui  ėmė kovoti  su koronavirusu.  Čekija, kaip skelbia žiniasklaida, užgrobė šimtus tūkstančių medicininių kaukių, išsiųstų iš Kinijos į Italiją.  Čekijos valdžios versiją , kad  siunta galimai buvo skirta spekuliantams.   Čekams nepakako, jog ant siuntos dėžių buvo nupieštos Kinijos  ir Italijos vėliavos. Čekijos valdžia siekia,  kad koronaviruso gydymui naudojama medicininė  siunta nepatektų į perpardavinėtojų rankas. Mirtimi prekiauti –  griežtai draudžiama. Gal čia ir slypi  koronaviruso  pamokos?  Prancūzijos, Čekijos priimti griežti konfiskavimo sprendimai kelia pasitikėjimą  nepriklausomų valstybių sąjungos modeliu ir nepasitikėjimą Briuselio federalinės valdžios modeliu.  Facebooke skaitau, kad  Lietuvoje renginių organizavimo įmonė UAB „Gera nuotaika“  užsiima nauja veikla – perpardavinėti respiratorius. Po 7,5 eu (be PVM) už vienetą.  Facebooko naudotojas  Dalius Noreika  klausia.  Kokia kaina tokie respiratoriai turėtų būti parduodami?  Evelina Geležiūnienė jam atsakė,  kad Šiaulių ligoninė iš Kinijos užsisakė po maždaug 1,60 eu/vnt.  Negeriau atrodo ir nuomonių formuotojas  Andrius Tapinas.   Rūta Janutienė facebooke rašo:  „ Pernai iš Sveikatos apsaugos „išėmė“ 200 000 eurų, dabar renka labdarą iš įsibaiminusių tautiečių ir konkuruoja su Vyriausybe kinų alibabose dėl apsaugos priemonių, kad galėtų ant jų užlipinti savo reklamą.“

Lietuvos tragedija, kai analitikai: M. Laurinavičius, M. Šešelgytė  epidemijos laikotarpiu, t.y. mirtinos ligos akivaizdoje, aiškina, jog Europos sąjungos, kaip federalinės valstybės, laukia  šviesi ateitis, kad būtų neblogai valdžios galias perduoti merams.   Iš tikro, šie analitikai savo kalbomis skatina   juodosios rinkos  įsigalėjimą, ilgą ir sunkų epidemijos įveikimą.   Kita nuomonė yra draudžiama, o ji, kad Europos sąjunga  žymiai saugesnė ir greičiau įveiks įvairias epidemijas  su veiksmingomis nacionalinėmis  vyriausybėmis.   Kiek laiko tie analitikai šnekės apie demokratiją,  o demonstruos autoritarinės valdžios  elementus?

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Klaipėdiečiai klausia: koks virusas Lietuvos valstybei yra pavojingesnis?

2020-03-17k

2020-03-17 klaipėdiečiai atėjo į Atgimimo aikštę,  į pilietinę akciją skirtą Garliavos įvykiams. Jie atėjo  paklausti: „Ar dar gyva Deimantė?“. Koronavirusas  privertė daryti susirinkimo pokyčius. Laikydamiesi rekomendacijų  atsistojo vienas nuo kito beveik per du metrus.

Atėjo tie, kurie  aklai nepaisė rekomendacijų dėl koronaviruso  ir, kuriems  teisingumas  yra didžiausia vertybė. Koronavirusas tęsis apie 2 mėnesius. Tai vėsaus ir drėgno laikotarpio liga.  Šis virusas bus įveiktas.

Lietuva serga žymiai baisesne liga – korupcija. Šiai lėtinei ligai 30 metų.  Tik korumpuota valdžia, o tai Klaipėdos miesto savivaldybė, kai šalyje buvo paskelbtas karantinas  ėmė ieškoti apsauginių kaukių. Nors  Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos paskirtas vyr. gydytojas  V. Janušonis  2020-02-27 gyrėsi, jog  ligoninė  epidemijai yra pasiruošusi. Tas pats gydytojas per  valstybinę žiniasklaidą  kalbėjo, jog klaipėdiečiai neužsikrės  vienas nuo kito.  Klaipėdos miesto meras, kuris  turėjo kontroliuoti savivaldybės ligonines, savo darbo neatliko, todėl  dėl susidariusios padėties kreipiasi ne į Vyriausybės ekstremalių  situacijų komisiją, bet  į savo draugą Prezidentą.

 Korupcija graužia ne tik savivaldybes, bet visą  Lietuvą. Paūmėjimai: prezidentinis pučas, Garliavos įvykiai.  Politinis koronavirusas yra negydomas, todėl jis  naikina valstybę.  Paskutinis teisinio nihilizmo  veiksmas  –  Neringos Venckienės byla. JAV nurodė, kad baudžiamasis persekiojimas N. Venckienės atžvilgiu gali būti vykdomas dėl 4 (keturių) galimai nusikalstamų veikų, kurios visos susijusios su 2012 m. gegužės 17 d.  Buvusi teisėja informavo, kad jai inkriminuoja dar vieną nusikaltimą, – piktnaudžiavimą globėjos teisėmis. Kai N. Venckienė pranešė   visuomenei   apie naują kaltinimą,  tai sulaukė prokuratūros komentaro, jog „epizodas dėl piktnaudžiavimo globėjo teisėmis yra paminėtas kaltinamajame akte, tačiau tai nėra kaltinimas ir baudžiamoji atsakomybė už tai negresia. Tai yra prokuroro teisė, aprašant veiką, išdėstyti tokias aplinkybes, kurios jo nuomone turi reikšmės sprendžiant bylą. Teismas, priimdamas sprendimą, turi teisę koreguoti kaltinimo tekstą“.

Tik korumpuota teisėtvarka viešai gali pareikšti, kad jei  neturime  įrodymų, galimai  įrodomąją medžiagą esame sunaikinę arba giliai paslėpę, tai bylą koreguosime, kalbėsime apie globėjo teises.  Vadinasi  nenagrinės bylą pagal tas veikas, kurios nurodytos. Kas gali priversti Lietuvos teisėtvarką dirbti, o ne tarnauti korumpuotai valdžiai?  Tauta.  Todėl klaipėdiečiai išėjo  pasakyti, kad  svarbiausia liga  yra politinis  koronavirusas, kuris  padedant žiniasklaidai,  naikina   Lietuvos gyventojų imunitetą melui.  Tylėti, susitaikyti, tai reiškia, pasiduoti  politinei epidemijai, todėl klaipėdiečiai atėjo 94 kartą paklausti,  kada pamatys  Deimantę? Atėjo ir pasakyti, kad   pavargo nuo  korumpuotos teisėtvarkos  ir valdžios  sprendimų. Atėjo, nes valstybės erozija  dar   tebevyksta.

2020-03-17f2020-03-17d

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Tauta tikisi, kad bus suiminėjami tikri šnipai, o ne žaisliniai, galimai paties Kremliaus pasiūlyti

2020-02-19 4

Kai padedant VSD buvo suorganizuotas  ir vykdomas antiprezidentinis pučas, kai Aloyzas Sakalas buvo  vienas iš veidų vykdančių  pučistų  užsakymą, parašiau  į Seimą jam  laišką.   Rašiau, kad klysta, kad dalyvauja negražiame politiniame žaidime. Gavau atsakymą, kad laikas  parodys, kas teisus.

Ką laikas  sako?

Laikas aiškiai  teigia, kad Lietuva neturi spec. tarnybos, kuri gintų jos interesus.  Šiandien, kaip ir  1940 m.  birželio mėn.,  rytų kaimynas  puola.   Į ką „šaudo“ Kremlius?  Tik angažuoti, t.y. tie, pas kuriuos dirba tik viena dešinioji  smegenų dalis,  nenori matyti tiesos/  Jiems, Kremliaus darbininkams, neįmanoma įrodyti, kad  jų  pritarimai dėl šiandien suimtų šnipų  yra naudingi tik Putinui.  Kremlius šaudo  ne paleckiais ar ellomis, bet ekonominėmis kulkomis, kurių tikslas išsiurbti  iš biudžeto pinigus.

Kremliaus taiklus ir naudingas šūvis  – suskystintų dujų terminalas.   Atseit jis reikalingas, atsijungsime nuo rusiškų dujų.  Kiek būsime atsijungę? Iki 2042 metų, kai laivas taps Lietuvos valstybės nuosavybė ir laužo krūva? Dėl to teks vėl sugrįžti prie rusiško vamzdžio. Tiesa, padovanojus  ne milijoną, bet milijardą ir labai tikėtina, kad  didžioji dalis to milijardo  iš  Lietuvos biudžeto  nuplaukė į  Kremliaus kišenę.  Galimai karo veiksmams Sirijoje ar Ukrainoje palaikyti.

Kodėl Kremlius šaudo ekonominėmis kulkomis? Todėl, kad pokyčiai globaliame pasaulyje neįvyksta vienai valstybei panorėjus. Lydeka darbuojasi tik pasakoje. Realiame gyvenime važinėjasi, susitikinėja, pasirašo ir t.t.  Šiandien  tokios politinės padėties, kaip prieš II pasaulinį karą nėra, t.y. kai galingose valstybėse tame pačiame laike  du psichiniai  ligoniai užėmė aukščiausią valdžią: Stalinas ir Hitleris.  Šiandien Rusija  negali  valdyti savo artimųjų kaimynų, kaip  ji tai darė nuo 1795 metų, tiesa,  su pertrauka ( 1918-1940).  Kaip  šiandien  elgiasi mūsų kaimynė, laukdama tinkamo momento,  pav,  palankios  valdžios galingose valstybėse?  Kremlius  vėl kuria ekonomines  sąlygas, kad kaip 1940 m. birželio mėn.  okupuotų šalių  vietiniai gyventojai  pasitiktų gėlėmis.  Kuria, t.y. sudaro sąlygas skurdui.  Kiek būtų pakeltos pensijos, jei ne milijardas išplautas neaiškiam verslui?  Atimta galimybė Lietuvos pensininkams gauti Europines pensijas.

Todėl A. Sakalo kritiniai  pasisakymai dėl  A. Paleckio 500 dienų arešto, tiek  konservatorių teiginiai apie  suskystintų dujų terminalą -  nepriklausomybės garantą,  reikalauja  kardinaliai keisti VSD darbą.  VSD  privalo   pateikti pavardes, perduoti prokuratūrai, teismams ne tik tuos, kurie   šiandien  daro  didžiulę žalą  Lietuvos ekonomikai, bet ir tuos politikus, verslininkus, valdininkus, kuriuos Kremlius   ruošia, kaip įrankius mūsų, Lietuvos,   ekonomikos naikinimui.

 

 

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Kiek ilgai medkirčiai ir valdžia bus protingais, o klaipėdiečiai kvailiais?

2020-02-19 8

Klaipėdos  valdžia rūpinasi gyventojais,  todėl nusprendė, jog  23 medžiai Danės skvere  yra  pavojingi.   Tuos nabagėlius  nutarė  nupjauti.  Į Klaipėdą atvyko  Plungės medkirčiai. Jie aptvėrė  metaline tvora Danės  skverą.  Tačiau surado tik 18 medžių.  Kur dar 5 medžiai?   Pasirodo medžiai  pajuto  artėjantį sunaikinimą,   išsigando ir  prapuolė.  Jie matyt nutarė, kad geriau  išnykti negu sulaukti  benzininio pjūklo.

 Grupė piliečių,  pasipiktinę  Danės skvere pjaunamais medžiais,  perlipo per tvorą, kuri juosė kertamus medžius .  Priėjo darbų vykdytojas ir geranoriškai pasisiūlė parodyti visus kertamus medžius . Atvedė prie medžių, kurie jam atrodė negražūs,  tačiau iš tikro  kamienai  spindėjo  unikaliu grožiu.  Po to rodė  suskilusius, atseit, jie  pavojingi.   Prie vieno tokio suskilusio sustojau ir aš. Fotografavau, nes  matėsi, jog medis  jau daug metų  yra pasidalijęs,   dėl to išauginęs galybę šakų, kuriuos tapo lyg galinga ranka.  Taip medis prisitaikė, kad gyventų. Tai skvero puošmena, kurią numatė sunaikinti.  Fotografavau ir supratau, kad tai paskutinė gyvo medžio  diena.

Plungės lagūnos darbuotojas aiškino mums, kad esame neatsakingi, jog reikalaujame nepjauti   išpuvusius medžius. Atseit tie medžiai gali sužaloti mamą su vaiku.  Sutinkame, kad medžiai nuvirsta, bet tai būna audros metu. Įdomu, kiek mamų per audrą važinėjasi su vežimėliu po skverą, o ne namie sėdi?

Darbuotojas, patapęs ekskursijų vadovu, mus   atvedė į mažesnį aptvarą, kuriame kertamų medžių nebuvo ir užrakino vartus. Patekome į spąstus.   Kokie medkirčiai protingi ir kokie mes, medžių gynėjai, kvaili, kad  neįtarėme klastos .

Ar  tikrai miesto valdžia rūpinasi klaipėdiečiais?  Manome, kad ne.  Jei  miestiečiai būtų brangūs, tai gyventojams  nereikėtų  laipioti per tvoras,  aiškinti jog  gamtoje vyksta didžiuliai pokyčiai, kurie vadinasi klimato kaita.  Valdžia pasikviestų klaipėdiečius ir bendrai spręstų  kokios priemonės padėtų prisitaikyti prie naujų  iššūkių,  kuriuos  pateikė gamta.

Šiandien  miesto valdžia  skelbia brangius projektus, kerta medžius,  atveria erdves. Klaipėdiečiai  prašo  nepjauti medžių, ypač su didele laja, kurie karštomis dienomis – pavėsis, drėgmė.  Tai kol kas vienintelė  priemonė  kovoti su klimato kaita.   Jei miesto valdžia  žino kokius  darbus reikia numatyti  pasitinkant gamtos permainas, tai tegul pateikia miestiečiams.   Tyli ir  elgiasi  taip, kad tenka perfrazuoti    S. Neries eilėraštį.    Kankinkit,  miestiečiai, smarkiau, Iškęsime … Akmuo teprakalba veikiau,-  jums neišduosime ką dirbsime , kaip pasitiksime klimato kaitą.

Miestiečiai daug kartų valdžios prašė – atsibuskite,  pamatykite, jog   XXI amžius ir  gamta atneša  pokyčius  bei reikalavimą –  keiskite savo projektus.  Miško stilius  - XXI a. reikalavimas.  Klaipėdiečiams neatsakoma, jie girdi  tik priekaištus. Kur buvote, kai   kvietėme  projektui teikti pasiūlymus?   Klaipėdiečiai aiškina, kad visada šalia, visada  su prašymu – mylėkite medžius, juos gydykite, o ne pjaukite.

Kada išgirsite miestiečius? Kada prisipažinsite, kad jūsų projektai pasenę? Kada  paprašysite užsakovų   projektuoti  parkus, skverus, gatves  taip, kad   turėtume  apsaugą nuo karščio? Kada  pagaliau miško parkai ir skverai  ims puošti  Klaipėdą?   Viešai prisipažinkite, jog  nesugebate,  vėluojate prisitaikyti prie  gamtos pokyčių. Prašome nuimkite savo „purvinas rankas“ ir nesunaikinkite žaliąjį rūbą  Skulptūrų parke, Donelaičio, Atgimimo  aikštėse, Vilties ir Salomėjos Neries, Danės  gatvėse.

2020-02-19 5

2020-02-19 2

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Kada laimės tiesa ir pedofilijos byla bus pavadinta politine

2020-20-17 Atėjome į Atgimimo aikštę jau 93 kartą, nes esame įsitikinę,  kad Deimantė yra pavojuje. Pedofilijos byla yra politinė. Žmogžudystės: Naruševičienės, Furmanavičiaus, Kedžio, Ūso yra užsakytos aukštų valdžios atstovų. Jie pašalino  liudininkus.   Mums esama valdžia nori įrodyti kitaip, kad tai kriminalinės bylos.

Valdžioje esantys ir tą neteisybės košę verdantys puikiai  supranta, jog  pedofilijos byla bus  kriminalinė  tol, kol valdžioje šeimininkaus konservatoriai, liberalai, paluckininkai ir iš dalies valstiečiai.

Tereikia vieno,  pasikeičia valdžioje politinės jėgos  ir   pedofilijos byla iš kriminalinės  taptų  politine. Tada   sesei Sadūnaitei  būta atsakyta – gyva ar negyva Deimantė. Ne tik  sužinotume apie  mergaitę,  bet jei gyva, tai   būtų  paleista  iš prievartinės izoliacijos pas senelius į namus.

Ateisime ir kovo 17 d., mirtimis, vaiko pagrobimu  valdžia TIESOS nepaslėps.  Jos, tiesos, reikalausime,  nes  tai yra žmogiškumo išlikimo garantas.

2020-20-17 a

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Drąsiaus dukra yra pavojus D. Grybauskaitės puoselėtam raudonajam Tulpių paštui

2020-01-0-17 d

Jau 92 kartą klaipėdiečiai atėjo  į Atgimimo aikštę paklausti  „Ar dar gyva Deimantė?“.  Šis klausimas, grįžus į Lietuvą Neringai Venckienei  ir pateikus  naujas  detales,  tapo aktualesnis.

Dėka N. Venckienės    Lietuvos visuomenė sužinojo,  jog     teisėtvarka išsiuntė  į Jungtines Amerikos Valstijas  prašymą  gražinti „nusikaltėlę“ N.  Venckienę.  JAV Teisingumo departamentas   nesupranta kokius nusikaltimus padarė  N. Venckienė ir  todėl prašo patikslinti  ekstradicijos prašymą.

2016-05-31 Generalinės prokuratūros prokuroras T. Krušna   sudaro klausimyną, kurį nusiunčia į Kauno apygardos prokuratūrą.  2016-06-20 prokuroras D. Jakutis paruošia, o prokuroras V. Gataveckas pasirašo atsakymą.  Jie surašo  39 konkrečius kaltinimus.

Vienas iš tų kaltinimų yra  paimtas iš  knygos  „Drąsiaus viltis – išgelbėti mergaitę“. Šioje knygoje  N. Venckienė, kadangi pati ilgus metus dirbusi teisėja rašo,  kad yra pakankamai įrodymų, jog mergaites galimai seksualiai tvirkino ir prievartavo Andrius Ūsas, Jonas Furmanavičius.   Šiuos teiginius  leidžia išsakyti  Lietuvos Respublikos  Konstitucijos 25 str. „Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.“N. Venckienei  negalioja Konstitucinė teisė, nes prokurorai  net į JAV Teisingumo departamentą siunčia kaip kaltinimą ir paaiškina, kad N.  Venckienė  „tyčia pateikė informaciją suformuluodama ją kaip konstatuojamo pobūdžio“.

Jei visa Lietuvos teisingumo sistema  ignoruoja Konstituciją, jei prokurorai  surašo absurdiškus kaltinimus, o jų pagrindu vėliau teismai priima sprendimus, tai  tokioje valstybėje nei su žiburiu nerasi teisingumo.

Kaip Lietuvos elitą aptarnaujantys  aiškina JAV  teismo priimtą sprendimą  N. Venckienei, kai    iš 37 pateiktų kaltinimų buvo palikti tik 4?  Atseit,  partijos „Drąsos kelias“ viena iš steigėjų,   nusikaltėliams parodė kelią, kaip išvengti atsakomybės. Padarei Lietuvoje nusikaltimus, išvažiavai į JAV ir  realaus kalėjimo išvengsi.

Lietuvos piliečiai, kai iš 37 kaltinimų lieka tik 4 supranta, jog Lietuvos teisėtvarka  surašo  įsivaizduojamus  kaltinimus ir žmonės yra teisiami ir padaromi nusikaltėliais absurdiškų kaltinimų pagrindu.  Lietuvos teisėtvarka yra užgrobta. Teisėtvarkos okupantai  turi  pavadinimą  Tulpių paštas. Visa Lietuva mato dirbtinius kaltinimus  Raimundui Ivanauskui.  Jais remiantis teisėtvarka  Drąsiaus draugą paskelbė nusikaltėliu ir uždarė į kalėjimą.

Lietuvos  elitas puikiai supranta, kad Deimantė, kaip liudininkė yra neapsakomas pavojus. Ji, vaikas, apnuogina  mūsų valdžią, Jos liudijimo užtektu, kad   iš aukštų valdžios  postų trauktųsi  pedofilai ir jų rėmėjai. Galu gale užsidarytų nuo 1991 metų puoselėtas  raudonasis tulpių paštas.  Psichinė ir fizinė mergaitės sveikata yra pavojuje, kadangi degradavusio politinio elito prašymu ji uždaryta, nes jiems tyla yra gera byla.

Todėl ateisime ir vasario 17d. paklausti „Ar dar gyva Deimantė?“ ir pareikalauti, kad raudonasis tulpių paštas patrauktų „purvinas rankas“ nuo Neringos Venckienės.

2020-01-0-17 k

2020-01-0-17 j

2020-01-17 a

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 1

Centro partijos – Gerovės Lietuva, Klaipėdos skyriaus pozicija dėl Lietuvos, Klaipėdos uosto ir Klaipėdos miesto bendrųjų planų

Martyno Vainoriaus nuotr.

Martyno Vainoriaus nuotr.


Lietuvos bendrasis planas,  Klaipėdos uosto bendrasis planas ir Klaipėdos miesto bendrasis planas yra pagrindiniai  šalies dokumentai ir juose suformuluoti sprendiniai galios iki 2030 metų, o pasiūlyta vizija net iki 2050 metų.

Ar vienas iš pagrindinių šalies dokumentų nuo kurio priklauso ir Klaipėdos ateitis   – Klaipėdos uosto bendrasis planas suteiks „sparnus“ ekonominiam proveržiui?

Vilniuje, kai Vyriausybė 2019-12-11  tvirtino Klaipėdos uosto bendrąjį planą, tai  Susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič aiškino, kad šis dokumentas  padės pamatus  Klaipėdos uosto konkurencingumui ir jo didėjimui.  Ministro teigimu, priėmus naująjį Klaipėdos uosto BP, esama uosto teritorija padidėtų nuo 557 ha iki 837 ha. Uosto plėtrai biudžeto lėšų nereikės, o finansavimą užtikrins pati Uosto direkcija, Europos Sąjungos struktūriniai fondai, galbūt ir privatūs investuotojai.

Klaipėdos miesto tarybos narė Nina Puteikienė straipsnyje „Miesto bendrasis planas: proveržis praėjo pro šalį“ . parašė, kad  nebus  jokio  ekonominio proveržio. Ji teigia, jog  „plika akimi matoma, kad miesto atsivėrimo į marias nėra, jūrinis miesto identitetas nestiprinamas, o mūsų nuostabius paplūdimius praryja išorinio uosto monstras“.

Negalima iš „lempos“ burti, aiškinti apie  konkurencingumą ir jo didėjimą, kai  Klaipėdos miesto krovos įmonės vykdžiusios krovos stebėseną Baltijos jūros uostose, aiškiai mato, kad bendra krova nedidėja, ji tik šiek tiek persiskirsto. Krova ir ateityje nedidės, atvirkščiai, ji gali net mažėti.

Kaip atrodys Lietuva, Klaipėda investuojant tik į krovą, uždarius  beveik visą priėjimą  prie marių? Kaip atrodys Lietuvos pajūris iki sienos su Latvijos respublika, kai išaugs išorinio uosto monstras?

Mistinė krova pinigų į biudžetą neįneš, o kiti verslai, kurie susiję su Baltijos jūra,  jau bus sunaikinti. Todėl toks teiginys.  Lietuva pati sau, savo bendraisiais planais užprogramuoja  pajūrinės dalies ekonominį  nuosmukį.

Vienintelis kelias galintis auginti krovos apimtis yra kinų atėjimas. Šilko kelias. Šiandien pasaulio valdymo galias siekia perimti ši komunistinė valstybė. Nei viena civilizuota, save gerbianti šalis Baltijos jūros regione neįsileidžia  komunistinės  šalies verslo. Baltijos jūra kol kas yra  tvirtovė atsilaikanti prieš raudonuosius  kinus. Negi ta tvirtovė bus įveikta –  Lietuva išduos Europos sąjungą?

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 str. teigiama, kad  „Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu“ .  Maksimalią Klaipėdos uosto plėtrą , naujos teritorijos ( galimai kinams)  kūrimą būtina spręsti tik referendumo keliu. Būtina inicijuoti referendumą dėl  nepamatuotos, neįvertintos invazijos į Baltijos jūrą (pusiasalio atsiradimas Melnragėje) bei Kuršių mariose  (Kiaulės nugaros išbetonavimas, sujungimas su krantu).

Bendrųjų planų iniciatoriai ir organizatoriai neatsakę Lietuvos žmonėms, klaipėdiečiams   kas tie investuotojai,  negali  ruošti  jokių  dokumentų  ir pristatymų. Bendruosiuose  planuose taip pat turi būti   informacija,   kokie Europos struktūriniai fondai finansuos ir kokie uoste bus atlikti darbai už tuos pinigus, tik tada galima pritarti Klaipėdos miesto bendrajam planui.

Deja, jau 2019-12-16 Savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėja Mantė Černiūtė-Amšiejienė  pakvietė klaipėdiečius į Klaipėdos miesto bendrojo plano  konkretizuotų sprendinių  pristatymą. Apie šį renginį Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos deputatė, Centro partijos – Gerovės Lietuva   narė Nina Puteikienė  parašė taip  „Įdomu tai, kad viso to miestiečiai nemato, negali apsvarstyti ir pateikti pasiūlymų, nes tiesiog tokios galimybės fiziškai nėra ir nebuvo nuo pat rengimo pradžios. Buvo pasiūlyta net keletas bendrojo plano variantų, miestiečių rinkti Tarybos nariai palaimino vieną, administracijos direktorius suderino antrą, viešinamas ir svarstomas dar vienas projektas, o pristatyme rodomi visai kiti“ ( Atvira Klaipėda „Miesto bendrasis planas: proveržis praėjo pro šalį“).

Ar  Administracijos direktorius  galėjo pasirašyti kitą variantą, kuriam  nepritarė Miesto taryba?  Kodėl Klaipėdos miesto taryba, atleidusi Administracijos direktorių, tuo ir apsiribojo, kai turėjo panaikinti jo pasirašyta įsakymą? Klaipėdiečiai nesulaukę atsakymo iš Klaipėdos miesto tarybos surašė  skundą dėl  Administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. AD1-477  Ginčų komisijai,  kuri pilnai tenkino klaipėdiečių reikalavimus. Tada Klaipėdos miesto administracija apskundė    Ginčų komisijos sprendimą  Administraciniam Teismui. Teismo proceso dar nėra, sprendimo nėra.

Kas gali paneigti, kad Teismas priims sprendimą peržiūrėti Administracijos direktoriaus įsakymą?

Kas gali paneigti, kad Klaipėdos miesto taryba nuspręs naikinti Administracijos direktoriaus įsakymą?  Nežinant bylos baigties,  negalima vykdyti jokių  procedūrų susijusiu su  Klaipėdos miesto bendruoju planu.

Centro partijos -

Gerovės Lietuva Klaipėdos skyriaus pozicija šiuo labai svarbiu Lietuvai ir Klaipėdai klausimu yra tokia:

1. Paprašyti Vyriausybės  pateikti    investuotojų į maksimalią uosto plėtrą sąrašą.

2. Kokie Europos Sąjungos struktūrinai fondai skirs finansavimą  uosto modernizavimui?

3. Organizuoti referendumą  dėl aukščiau išdėstytų  problemų, susijusių su maksimalia uosto plėtra.

4. Užklausti  Lietuvos saugumo departamentą dėl galimos kinų invazijos į Klaipėdos uostą

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Lietuvos gėda ir nelaimė – teisminė diktatūra

2019-12-17

Klaipėdiečiai į Atgimimo aikštę. rinkosi jau 91 kartą. Šį kartą ne tik klausė „ Ar dar gyva Deimantė?“, bet jiems skaudėjo širdį ir dėl buvusios teisėjos Neringos Venckienės. Ji sugrįžo į Lietuvą.  Ar čia jai nėra  pavojinga? Ar netaps pašaipų objektu?

Atseit,   ji davė pamoką nusikaltėliams.  Atseit,  jei elgiesi netinkamai,  jei prisidirbai, tai  važiuoji į JAV ir  kai ši šalis deportuoja, esi  nekaltas -  JAV teisėtvarka  anuliuoja  nusikaltimus dėl  skirtingų teisinių  sistemų.

Šie išvedžiojimai, galimai, tai buvusių  ir sistemai dirbusių kolegų fantazijos. Lietuva ir jos žmonės jiems  tapo  tik  bejausmė masė.  Lietuvos teisminė sistema,  kaip koviniai šunys,  puola ir drasko, t.y.  kurpia  kaltinimus ir baudžia. Ar  teisėtvarkos pateikti 37 kaltinimai rodo,  kad Lietuva žygiuoja į teisminę diktatūrą?   Gaila,  kad mes, Lietuvos piliečiai, tapome tik stebėtojais ir dūsautojais, kai teisė N. Venckienės mamą ir kaimynę už   Deimantės tvirkinimą.  Kai vykdė  ir tebevykdo teisminį persekiojimą  Audronei Skučienei,  atseit,  ji sukūrė organizuotą grupę, kuri  sekė  žmones, mes, taip pat tylime.   Tą vadinamą organizuotą grupę  6 metus tampo po teismus ir rimtais veidais Šiaulių apygardos teismo  teisėjai  priima sprendimus – kalti. Kai kaltinimą sekimu pateikė  mūsų teisėtvarka  N. Venckienei, JAV teismas nusikaltimu nepripažino.  Kodėl  R. Ivanauską  įkišo į kalėjimą?  Galimai, tik tam,  kad galėtų kopustgalviams tvirtinti, jog  žudė  Drąsius Kedys.

Ateisime ir 92 kartą į Atgimimo aikštę, nes tylėti negalime,  kuomet kaip juodas debesis, Lietuvą  uždengė teisinė diktatūra.

2019-12-17 a

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 3

Kviečia „Eglės“ bendruomenė

Klaipėdiečiai,  kviečiame Jus 2019 m.  gruodžio mėn. 22 d., sekmadienį, 13 val.  į šalia Žemynos gimnazijos ir Kretingos g. 19 namo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio ąžuolo – atminimo ženklo atidarymą.

Niekada nebūna atsitiktinumų. Taip galvoji, kai 2017 metais rugpjūčio mėnesį 11d. Kretingos g. 19 namo gyventojas Pranas Nakutis susirado Universiteto seniūnaitijos seniūnaitę. Jis paprašė, kad ji nueitu prie ąžuolo, kurį gyventojas pasodino Sąjūdžio garbei. Jam buvo skaudu, kad šalia atminimui skirto ąžuolo sukrovė medžių ir  krūmų nupjautas šakas, teritoriją pavertė šiukšlynu.

Seniūnaitė pažadėjo sutvarkyti aplinką šalia garbingo medžio. Parašė elektroninį laišką savivaldybei. Seniūnaitės ataskaitoje, kuri yra patalpinta Klaipėdos savivaldybės elektroniniame puslapyje yra parašyta, kad Tvarkos skyriui net kelis kartus siuntė prašymus sutvarkyti teritoriją prie Kretingos 19 namo. https://www.klaipeda.lt/data/public/uploads/2018/03/egles-seniuniatijos-seniunaites-virginijos-jurgilevicienes-2017-m.-ataskaita.pdf

2019 metais, kai bendruomenė rašė projektą, seniūnaitė užsiminė apie ąžuolą, kuris mena garbingą praeitį. Daugeliui tai buvo naujiena, bet maloni. Buvo nutarta šalia ąžuolo pastatyti atminimo lentą. Apie bendruomenės ketinimus nutarė pranešti ir  Pranui Nakučiui. Buto duris atidarė dukra. Ji pranešė, kad tėtis – miręs. Žmona Elvyra labai apsidžiaugė, kad ąžuolas, kuriuo taip rūpinosi vyras ir  visa jų šeima,  dabar taps bendruomenės rūpesčiu.

Šiandien jau ir Elvyros Nakutienės nebėra, tačiau ąžuolas mena jau išėjusios kartos viltį ir tikėjimą, kad jų meilę Tėvynei perims naujoji karta.

Susitikome su Prano Nakučio sūnumi, kuris paaiškino, kodėl ąžuolas toks išsišakojęs į plotį. Pasirodo, kad prieš kelerius metus, dar rudenį, nenukritus lapams, pasnigo ir ąžuolo viršūnė neatlaikė – lūžo.

Laukiame visų sekmadienį  13 val. prie Kretingos g. 19 ir 21 namų.

ženklas 1ženklas

 

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0