Lietuvos Respublikos bendrojo plano koncepcija – Klaipėdos sunaikinimas

Bendrasis planas

Klaipėdiečiai, kurie norėjo susipažinti su Lietuvos Respublikos Bendrojo Plano  koncepcija  ir SPAV,   2019-09-11 atvyko į Light House Coworking, Liepų g. 83.

Išklausiusi pagrindinio pranešėjo  Mariaus Narmonto , nusivyliau,  kai išgirdau teiginį, jog  bus siūloma  efektyviau naudoti infrastruktūrą.  Ką tai reiškia?  Iš tikro pranešėjas klausytojus informavo, kad Lietuvai  iki 2050 metų  bus siūlomas  merdėjimas.  Klaipėdos mieste sukurta infrastruktūra ,  o tai  objektai aptarnaujantis ūkį ir gyventojus, susisiekimo komunikacijas,  yra  efektyviai išnaudota. Kaip pavyzdį pateikiau Klaipėdoje Šiaurės prospektą.  Pagal tuos, kurie pristatė  LRBP koncepciją , efektyvumo  didinimas yra   estakados  nutiesimas Šiaurės prospektu.  Tai Klaipėdos miesto  naikinimo koncepciją. Klaipėdos valdžia turi   siekti, kad Šiaurės prospektas netaptų  uosto krovinių gabenimo koridoriumi.  Tiesa,  rugsėjo mėn. 12 d.  į Vilnių vyksta Klaipėdos miesto mero pavaduotojas Arūnas Barbšys dalyvauti Lietuvos Respublikos Seime organizuojamame pasitarime, kuriame bus aptarti Klaipėdai aktualūs kvapų problemos ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros klausimai.  Pagal LR Aplinkos apsaugos vicemerą M. Narmontą pasirodo  bus žadama, kad daugiau gaus pinigų iš uosto.  Ministerijoms, kurios tapo Lietuvos respublikos bendrojo plano užsakovais ir vykdytojais,  reikia, kad Klaipėdos miestas pritartų išoriniam uostui Melnragėje. Tai košmaras.   Kam tie pinigai, kai  gyventojai,  nebeiškentę nuo nuodijančių kvapų, triukšmo, kuris  sklis 24 val., bėgs iš uostamiesčio.

Lietuva išsivaduos iš gėdingos autsaiderio  vietos Europos sąjungoje, taps konkurencinga, jei kurs naują infrastruktūrą, o ne  efektyviau išnaudos esamą  infrastruktūrą.

Kilus diskusijai, supratome, kad Lietuvos respublikos bendrojo plano užsakovai yra  ne  Lietuvos respublikos Aplinkos  ministerija, Lietuvos valdžia. Jie tik vykdytojai.  Kas  juos valdo?

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 1

Uosto bendrasis planas negali būti tvirtinamas

                                                               Eglės seniūnaitijos bendruomenė
                                                                  Miško kvartalo bendruomenė
                                                                        Melnragės bendruomenė
                                                 Klaipėdos jungtinis demokratinis judėjimas
                      Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, Klaipėdos atstovybė
 
Lietuvos Respublikos Prezidentui
Lietuvos Respublikos Seimui
Lietuvos Respublikos Vyriausybei
 
                                 Prašome nesvarstyti ir netvirtinti uosto bendrojo plano
                                                                              2019-08-24
                                                                                 Klaipėda

   Lietuvos Respublikos vyriausybė šiurkščiai  bruka  uosto bendrąjį planą, kuriam nepritarė Klaipėdos miesto valdžia, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Klaipėdos miesto gyventojai.

Veikiantis Lietuvos bendrasis planas  yra patvirtinęs du galimus giliavandenio uosto variantus: pirmuoju eina  Būtingės, antruoju – Melnragės.

Lietuvos Respublikos vyriausybė ruošiasi tvirtinti uosto bendrąjį planą, kuriame giliavandenis uostas numatytas Melnragėje, eliminuojant  giliavandenį uostą Būtingėje.  Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nepakeitusi senąjį ir nepasitvirtinusi naujojo Lietuvos bendrojo plano, iš anksto stumia tik Melnragės giliavandenio uosto variantą.  Tokiu elgesiu Vyriausybė  Lietuvos piliečiams aiškiai deklaruoja galimai turinti neskaidrius interesus.

Klaipėdos miesto taryba pritarė  2-ai  koncepcinei alternatyvai  – efektyvumo didinimui ir plėtrai pietinėje miesto dalyje.

 Administracijos direktorius Saulius Budinas 2019-03-18  savo   įsakymu  patvirtino  miesto bendrojo plano koncepciją su maksimalia uosto plėtra, su giliavandeniu uostu  Melnragėje.

Klaipėdos  NVO vadovai  surašė prašymą miesto tarybai, kuri yra pasisakiusi  tik už pietinės uosto dalies vystymą,  kad būtų panaikintas  Klaipėdos miesto administracijos direktoriaus Sauliaus Budino minėtas    įsakymas.

Klaipėdos miesto tarybai neatsakius, buvo surašytas skundas  Klaipėdos apygardos skyriaus Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kaip teisingumą vykdančiai institucijai, kad įpareigotų Klaipėdos miesto tarybą  svarstyti   Klaipėdos miesto administracijos direktoriaus Sauliaus Budino 2019-03-18   įsakymo atšaukimą.  Šiuo metu vyksta teisminiai ginčai.

Prašome nestumti absurdiškų projektų, kurių rezultatai atneš ilgalaikes neigiamas ir nepataisomas finansines, ekologines pasekmes  Lietuvai.

Prašome kurti ir plėtoti tokią pertvarką ir siekti tokių rezultatų, kurie  garantuotų darnią valstybės pažangą.

  •  Eglės seniūnaitijos bendruomenės vadovė  - Virginija Jurgilevičienė
  • Miško kvartalo bendruomenės vadovas  – Antanas Gimbutas
  • Melnragės bendruomenės vadovė – Daiva Kavaliauskienė
  • Klaipėdos jungtinis demokratinis judėjimo pirmininkas – Virginijus Partaukas
  • Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos, Klaipėdos atstovybės pirmininkė – Inga Gorochovenka
Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Skulptūrų parke Savivaldybės inicijuotas 536 medžių iškirtimas – nusikaltimas

Skulptūrų parke liks tik dideli medžiai. Apie 30 cm. apimties, o tai apie 500 medžių  bus  naikinami

Skulptūrų parke liks tik dideli medžiai.  Maždaug  500  apie 30 cm. apimties medžių bus nupjauti

Pasipriešinkime  tokiam sumanymui, susitelkime bendram tikslui – išsaugokime svarbiausius miesto plaučius.  Valstybė ir kiekvienas žmogus privalo saugoti aplinką nuo kenksmingo teršalų poveikio. Klaipėdos mieste didžiausias teršėjas yra uostas, o ne transportas, kaip mėgsta miesto valdžia ir uosto klerkai kalbėti. Primename, nors  Lietuvoje visuose didmiesčiuose yra ir gatvės, ir mašinos, bet taršiausias iš visų didžiųjų miestų tapo uostamiestis.

Nuo 2014 metų planingai yra naikinami brandūs, su didžiule laja, medžiai. Net nebandoma stabdyti  medžių „ valgymą“, atvirkščiai, ruošiasi didžiausiam, antiekologiniam kąsniui – Skulptūrų parke iškirsti 536 medžius. Piliečiai Savivaldybės darbuotojui Vitalijui Juškai suteikė teisę saugoti paveldą, o ne didinti klimato kaitos problemas. Kodėl tarnautojas, priimdamas sprendimą, nutaria, kad žalieji plotai yra naikintini? Gal V. Juška ne deguonimi kvėpuoja, o CO2 (anglies dvideginiu)?

Ar klaipėdiečiai labai džiaugiasi jau užbaigtais skverų sutvarkymo projektais?  Miesto centre – Mažvydo alėja, o tiksliau po rekonstrukcijos tapusi robotų alėja. Ten pagal projektuotojų specialistų tvarką išmėtyti akmeniniai suoleliai, anot klaipėdietės Aidos, turi vadintis  sarkofagais. Alėja,  lyg dykuma,  be medžių ir užuovėjos, nes gudobeles nesuteikia pavėsio. Pagal šį nevykusį pavyzdį rekonstruotos Debreceno, Žardės aikštės, Naujojo turgaus ir Trečios poliklinikos teritorijos. Skveruose, gatvėse  medžiai su gausia laja yra žymiai naudingiau, jie ypatingai reikalingi  atsiradus naujai, aktualiai  problemai – klimato kaitai,  negu brukamos nuplikytos erdvės.  Deja, tie patys nelemti projektų principai  bus pritaikyti ir Skulptūrų parke. Kiek kartų klaipėdiečiai turi pasakyti, kad miestą nepuošia  antiekologiškos  dirbtinai sukurtos erdves, sunaikinusios žaliąjį rūbą?  Kiek kartų  miestiečiai turi pasakyti politikams ir tarnautojams, kad solidus žaliasis rūbas puošia miestą taip pat  atlieka ypatingai svarbia misija – valo orą, gamina deguonį?

Žaliojo rūbo naikintojams nevalia užmiršti, kad pasaulyje mažėja deguonies kiekis atmosferoje ir dėl to kenčia klimato kaita. Kodėl tai supranta Prancūzijos, Anglijos  ir kitų šalių valdžios ir ima miestuose masiškai atsodinti medžius? Kodėl žaliojo rūbo naudingumo nesupranta Klaipėdos valdžia? Kodėl čia masiškai kertami medžiai?  Galimai todėl, kad Klaipėdos valdžiai reikia kaip galima daugiau įsisavinti Europos skirtų pinigų.

Aptarti, kaip išsaugoti savaime  išaugusius, gražius, sveikus medžius, klaipėdiečiai susitiko su politikais,  esančiais opozicijoje.

Klaipėdiečių iniciatyvinė grupė „Skulptūrų parko išsaugojimui“

Numirę medžiai prie Naujojo turgaus po rekonstrukcijos

Vienas iš neprigijusių medžių Naujajame turguje po rekonstrukcijos

Prie Naujojo turgaus  po rekonstrukcijos atsodinti medžiai neprigijo

Prie Naujojo turgaus didžioji daugumą pasodintų medžių neprigijo

Žardės skveras, iškirtus medžius, nejaukus

Žardės aikštėje medžių nėra, tik  trinkelės, gėlių vazonai ir skulptūra

 

 

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Laisvę Neringai Venckienei

2019-08-17 5

2012 m. įvykdytas nusikaltimas Garliavoje, privačiame kieme,   vaikų tvirkintojų gynėjų  atlikti veiksmai neturi senaties termino. Valdžia  baudžiamosiomis bylomis  nori  nusivalyti pedofilijos dėmę, atseit, žmonės suklydo.   Deja, Lietuvos piliečiai, stebėdami  fabrikuojamas bylas mano. kad  šalyje valdžią yra perėmusi nusikalstama struktūra – pedofilai.

Valdžia, įklimpusi į pedofilijos skandalą,  griebiasi paskutinės  priemonės -  teisėjos Neringos Venckienės susigrąžinimo iš JAV.   Parsivežus garliaviškę,  vyks   susidorojimas su moterimi, nes ji  yra  tapusi   vėliava  kovoje su pedofilija, neleidžianti   „numarinti“  vaikų tvirkinimo  temos.

Laikraščio „Lietuvos  rytas“  žurnalistė  Asta Kuznecovaitė jau informuoja, kad pedofilijos liudininkė Deimantė apkalbės  Neringą Venckienę.  Atseit, byloje  Deimantė,  kaip liudininkė, liudys, kad pedofilijos nebuvo.  Šios bylos tikslas pranešti tautai žinią,  kad mergaitė gyva.   Atseit,  taip  bus atsakyta  į vienuolės  Nijolės Sadūnaitės klausimą.  Kitaip sakant, Lietuvos piliečiams  pateikiama   informacija, kad mes,  pedofilijos gynėjai, laimėsime.

Todėl klaipėdiečiai atėjo su plakatu  „Laisvę Neringai Venckienei – kovotojai prieš pedofilija!“.  Ateisime ir rugsėjo 17 d., nes  tokių patyčių, tokio  tautos mulkinimo    negalima nutylėti, negalima susitaikyti.

2019-08-17 12019-08-17 42019-08-17 3

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Lietuvos Centro partijos požiūris į atminimo ženklų naikinimą neturėtų būti radikalus

Centristai Gargžduose

Centristai Gargžduose

Dėl  Jono Noreikos – generolo Vėtros ir lietuvių karinio ir visuomenės veikėjo, diplomato  Kazio  Škirpos  atmintinų ženklų sunaikinimo  vyksta  arši kova, nes  artėja rinkimai į Seimą.  Kiekviena  partija rinkėjams  nori pasiųsti žinią, kodėl ją reikia  rinkti.   Kiekviena politinė partija nori gauti įgaliojimus būti valdančiąja jėga. Kokioms partijoms  2020 metai  atvers vartus į parlamentą, į valdžios Olimpą?

Aršiausiai už rinkėją kovoja naujieji  liberalai,  tai  Laisvės partija ir jų  vadai : Aušra Armonaitė ir  Remigijus  Šimašius.   R. Šimašius, būdamas Vilniaus meras, turi  galimybę  savo darbais   patraukti   rinkėją.  Vilniaus mero partinė-rinkiminė nuostata,  kad kolaborantams: nacių ar  sovietų, neturi likti jokių atminimo lentelių, paminklų.  Po  generolo, atseit nacių kolaboranto Vėtros, naktinio atminimo lentos nuėmimo,  laukia Petro Cvirkos, atseit sovietų kolaboranto,  paminklo nukėlimas.

Konservatoriai  savo rinkėjams aiškina,   jei kovojo už Lietuvos nepriklausomybę – didvyriai ir jų atminimas turi būti įamžintas.

Panašiai teigia ir naujai kuriamos  krikščionių demokratų partijos  iniciatoriai: Vytautas Radžvilas, Vytautas Sinica.  Pagal juos nesvarbu, ar tarnavo naciams, jei kovojo už Nepriklausomą Lietuvą.

Socialistinis liaudies frontas ir panašios kairiosios jėgos sutinka įamžinti tik  kolaboravusius su  sovietų valdžia.

Ar tai visas politinis spektras vertinant  XX a. Lietuvos istoriją?  Aišku, kad  ne,  nes  trūksta Centro partijos  politinės pozicijos.

Centro partijos nuostata turėtų būti tokia, kad turi būti  atstatyta  paminklinė lenta generolui Vėtrai,   sugrąžintas alėjai K. Škirpos pavadinimas, nenuverstas P. Cvirkos paminklas.

Šiek tiek plačiau apie  Centro partijos politinį   vertinimą.

XX amžiuje, tiek I-ojo, tiek II-ojo pasaulinių karų iniciatorė yra ne Lietuva. Ji tebuvo okupantų mindžiojama.  Okupacijų vykdytojai turi prisiimti atsakomybę, o ne atskiri piliečiai.  Gausūs ir masiniai kaltinimai piliečiams, o ne  okupantams: nacistinei Vokietijai, Sovietų sąjungai, turi aiškų tikslą – skaldyk  visuomenę.

Liberalkonservatoriai  verčia priimti  jų teiginius, kaip teisingus.  Ar jie   turi teisę  iš  XXI a. perspektyvos vertinti  XX a. politinius kataklizmus?   Kodėl  Lietuvos inteligentai  nemėgo smetoninės valdžios? Kokie sprendimai buvo teisingi, įvykus  kraugeriškai sovietų okupacijai?  Kaip reikėjo elgtis, kai esant sovietinei okupacijai į Lietuvą  atėjo kitas okupantas?  Dalis Lietuvos patriotų,  įžygiavus  vokiečių kariuomenei,  priėmė  sprendimą pasilikti dirbti savivaldos institucijose, kad   apgintų vietos gyventojus nuo  okupanto   bei   veiktų  Lietuvių fronte, kuris buvo pogrindyje.

Kai Lietuvos valstybė  buvo nepriklausoma, tai „nei plaukelis“ nenukrito nuo žydų tautybės piliečių. Holokaustas yra  ne Lietuvos valstybės inicijuotas nusikaltimas.  Už holokaustą turi atsakyti tie, kurie įvedė tokią susidorojimo formą.

Kas gali paneigti, kad kai kurių žydų tautybės žmonių  tikslas yra ne išsiaiškinti istorinę tiesą, bet  siekis, kad valstybė prisipažintų padariusi  nusikaltimą ir  mokėtų  turtu.  Šitą absurdišką žydų svajonę apkaltinti Lietuvą ir gauti turto palaiko visokio plauko liberalai, kurie mielai kovoja su paminklinėmis lentomis, naudoja istorijos klastojimą.

Panašų reikalavimą žydai išsakė Lenkijos valdžiai.  Mūsų kaimynus toks   reikalavimas papiktino  ir ji net priėmė įstatymą, kad Lenkija nekalta dėl holokausto , o tokio tipo kaltinimų skleidimas  yra nusikalstama veika. Žydai iš pradžių pasipiktino, o vėliau nurimo.  Žydams buvo aiškiai pasakyta, jog  Lenkija buvo okupuota ir okupacinės valdžios sprendimai nėra Lenkijos valdžios sprendimai. Tokius pat sprendimus turi priimti ir Lietuva.

Lietuvos gyventojams teko pergyventi ir dar vieną okupaciją, tai sovietinę. Rytų  okupantai aiškino, kad ji buvo savanoriška, nes gyventojai bendradarbiavo.  Vienas iš sovietų bendradarbių  buvo  Petras Cvirka. Ar P. Cvirka tapo didžiausia okupacijos dėmė ? P. Cvirka sukūrė literatūrinį kūrinį apie tarpukario Lietuvoje  netinkamai pravestą  žemės reformą,  kuri   žmones  nuskurdino.  Mūsų kaimynės Latvijos  žmonės tarpukaryje, po žemės reformos, gyveno žymiai geriau.   Kas kaltas, kai žmonės ieško pagalbos?  Ar žmogus, ar valdžia?

Į Lietuvą ne P. Cvirka atvežė „rytų saulę“, bet   Ribentropo – Molotovo paktas.

 P. Cvirkos skulptūra turi likti, perkelti jos nereikia. Valdžios  pareiga,  kad Lietuvoje,   tiek tarpukario laikotarpiu, tiek šiandien kuo mažiau būtų nepatenkintų socialine atskirtimi, patyčiomis, valdžios savivaliavimu  ir t.t. .  P. Cvirkos paminklas – priekaištas  godžiai valdžiai, tiek praeityje, tiek  šiandien.

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

SKULPTŪRŲ PARKAS. KOKIA JO ATEITIS?

kacinskaites

Klaipėdos miesto gyventojai, nevyriausybinės organizacijos atstovai kreipėsi į  miesto valdžią,  prašydami keisti Skulptūrų parko sutvarkymo sąlygas.

2019 m. liepos  22 d.  jungtinis Klaipėdos miesto  Tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos bei Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetų posėdis svarstė klaipėdiečių prašymą.

Po svarstymo jungtinių komitetų atsakymas – nekeisime, nes nebuvo pateikti argumentai kodėl tai reikėtų padaryti.

Prieš posėdį, susirinkusius politikus informavo, kad nors buvo išleisti nemaži pinigai  Sapiegų parko sutvarkymo projektui, bet vilniečiai sustabdė 200 medžių kirtimą. Vienas iš argumentų, kad suteikus parkui barokinį stilių, bus  brangus jo išlaikymas.

Kodėl  nebuvo pateikta informacija, kiek šiandien miestui kainuoja Skulptūrų parko išlaikymas ir kiek kainuos po sutvarkymo?  Numatomi darbai: praretinti želdinius parko teritorijoje, kurioje  inventorizuota apie 2 tūkstančiai  medžių, iš kurių numatyta šalinti 536,  planuojama įrengti takus, pakloti  vandentiekio tinklus, elektros kabelius, atsodinti  liepų alėją prie centrinio tako, įrengti gėlynus, užsėti veją.  Negi Klaipėdos valdžiai visai nerūpi pinigai?  Matomai   norima pasiųsti miestiečiams žinią, kad biudžeto pinigus leisime „lengva ranka“. Todėl prašome atsakyti, kiek šiandien  per metus kainuoja Skulptūrų parko išlaikymas  ir kiek kainuotų per metus miestui, jei būtų atlikti Skulptūrų parko atnaujinimo darbai?

Pateiktame parko ( senųjų miesto kapinių) sutvarkymo projekte perskaitėme, jog numatoma kapinių teritorijoje tvarkymo darbus atlikti keliais etapais.  Lygiagrečiai su tvarkymo darbais numatyta vykdyti archeologinius tyrimus. Archeologiniai tyrimai numatyti visoje parko teritorijoje, kur bus žemės judinimo darbai ( takai, inžinerinių tinklų – elektros kabelių ir vandentiekio vamzdynų – trasos). Tyrimų tikslas  – surinkti ir perlaidoti iškasose rastus palaikus ar palaikų fragmentus tuose pačiose kapinėse.  Tiesa,  rašoma ir apie Senųjų kapinių saugotinas ir vertingas savybes bei naujus simbolius.  Kokius? Tai  ant įvairių  tautybių karių kapų  pastatyti atminimo kryžiai  ir  sutvarkytos  mecenato Wienerio  bei   pirklių, verslininkų Gerlachų šeimos kapavietės.  Taip pat yra numatyta atlikti kitus darbus, kurie primintų, kad čia buvo kapinės.

Pirmiausia apie didžiausią mecenatą Wienerį.  Žymiausias tų laikų istorikas  Johanas Zembrickis  knygoje  „Klaipėda XIX amžiuje“ II tome  98 psl. rašo, kad  „Wieneris buvo laikomas kietaširdžiu, šykščiu piniguočiumi ir todėl 1848 m. Šaulių gildijos karališkojo šaudymo metu turėjo iškęsti skaudų įžeidimą. Nebūdamas nariu, jis atėjo į šaulių aikštę pasižiūrėti šventės.“ J. Zembrickis tęsė savo pasakojimą, jog  „Vienas iš šaulių garsiai pasakė, kad jis nėra sumokėjęs nario mokesčio ir jei jam sunku, tai gali ir dalimis mokėti.“  J. Zembrickio knygoje dar parašyta, jog jis buvo keistuolis, pav. sinagogai testamentu užrašė 500 talerių, bet su sąlyga, kad žydų bendruomenė nevers jo laidoti savo kapinėse. Jis  susilaukė iš savo amžininkų nemažai apkalbų. Laikraštyje „Memeler Dampfboote“  pasirodė net protestas dėl tuometinių plepalų apie Wienerį.  Istorikas Joh. Zembrickis apie Wienerį rašė dar ir taip, jog  tai keistuolis, bet turėjo būti neblogas žmogus, jei iš 313 789 talerių palikimo,  dalį  pinigų testamentu užrašė  savo broliams  bei privatiems asmenims, o  134 794 talerius paskyrė miestui, labdarai. Taip pat Klaipėdos miesto istorikas  aiškinosi , kas šalia jo palaidotas. Ar tas, kas platino apkalbas apie Wienerį? Ne, iš tikrųjų šalia Wienerio palaidotas  justicijos tarėjas Wolffgramas, vienas iš garbingiausių  miestiečių, kuris taip pat aukojo nemažas sumas  miestui.

Joh. Zembrickis  išvardino pavardes tų, kurie  daugiausia gero padarė miestui. Tai „ keturi vyrai nusipelnė amžinos pagarbos ir atminimo: K. Veitas, Wolffgramas, Wieneris ir Heningas.“  Tai didieji mecenatai. Tarp jų Gerlacho pavardės nėra.  Kodėl dabar nutarė turtingam ir gražių namų savininkui atkurti palaidojimo vietą? Pažiūrėkime į Liepų gatvę, kiek gražių namų, kurių savininkai  palaidoti Senosiose kapinėse.  Kodėl jiems neatstatome laidojimo vietų?  Labai keistas pasirinkimas.

Klaipėdietis istorikas  J. Zembrickis teigia, kad XIX a. Klaipėda turėjo keletą  iškilių mecenatų, o du iš jų yra palaidoti šalia, tai Wieneris ir Wolffgramas. Projekte tvarkoma tik Wienerio laidojimo vieta, numatoma  įrengti betono trinkelių apėjimo takas apie  antkapį bei papildomas kapavietės apšvietimas.  Tikėtina, kad tos apėjimo trinkelės atsiguls ant klaipėdiečio Wolffgramo kaulų. Štai ką apie klaipėdietį, kurio laidojimo vieta nebus įamžinta,  rašo J. Zembrickis. Istorikas,  vadovaudamasis istoriniais šaltiniais, teigia,  kad 1825 m.  garbingi klaipėdiečiai nusprendė įsteigti prieglaudą apleistiems elgetų ir nusikaltėlių vaikams. Didžiausias jos rėmėjas buvo justicijos komisaras Wolffgramas. Kiekviena proga jis duodavo nemažas sumas. Pagaliau jis užrašė testamentu šiai prieglaudai 3000 talerių.  Puslapio apačioje, pateikiama papildoma informacija. „Carlas Liudwigas Wolffgramas nuo 1802 m. – justicijos komisaras Klaipėdoje , 1843 m. tapo justicijos tarėju, nuo 1849m. – miesto garbės piliečiu. Mirė 1854 m. sausio 23 d.. Visuomenei naudingų aukų davimas buvo pagrindinis jo charakterio bruožas. Jo vardą aptiksi visur, kur tik buvo reikalinga pagalba ( 1816 m. jis davė 113 talerių vargonų remontui…)“

Kiek žmonių, tiek ir nuomonių apie tai, kaip pasielgti su Senosiomis kapinėmis.  Nemanau, kad reikėtų  „išradinėti dviratį“ arba  „verkti krokodilo ašaromis“ nuo sovietmečio iki dabar, jog mindžiojame kapus. Vietoj to geriau paskaitykite Klaipėdos istoriją, kaip elgėsi senieji klaipėdiečiai su savo senosiomis kapinėmis. Klaipėdos miesto kapinės iki 1820 metų buvo ten, kur šiandien Luizės Jaunimo centras ( Puodžių 1).  Tuometiniai klaipėdiečiai  jas užstatė.  Vienas iš statinių  -  mergaičių Luizės gimnazija. “Statyba buvo pradėta senųjų kapinių, arba Naujojo Parko, teritorijoje 1889 m. pavasarį. Atidarymas įvyko 1891 m. balandžio 9-10 d. su iškilminga eisena“ rašo istorikas J. Zembrickis knygoje „Klaipėda XIX amžiuje“.

Kas nutikdavo su kaulais tų, kurie ten buvo palaidoti? J. Zembrickio knygoje  apie tai nerašoma, tačiau senosiose kapinėse arba Naujojo parko teritorijoje yra pastatyta Babtistų bažnyčia ir tos bažnyčios pastorius Albertas Latužis  sakė, jog rado nemažai bažnyčios teritorijoje kaulų.

Šių dienų istoriko Vacio Vaivados paklausiau.  Kodėl XXI a.  istorikai nedeklaruoja istorijos perėmimo, tai yra nesivadovauja senųjų kapinių, kurios buvo prie Luizės jaunimo centro panaudojimo tradicijomis?  Istorikas atsakė, kad tuomet buvo poreikis miestui augti, todėl užstatymas  pateisinamas.

Klaipėdiečiai mano, jog šiandien miestas  taip pat turi poreikį – išsaugoti pagrindinius miesto  plaučius – oro grynintojus, medžius. Jei jokių paminklų klaipėdiečiai nepaliko kapinėse, kurios veikė iki 1820 metų,  tai  neturime atstatinėti  kapaviečių ir iki 1960 metų  laidojimo  teritorijoje.

Gerbkime istoriją ir mokykimės iš senųjų klaipėdiečių, t.y.  atiduokime buvusių kapinių teritoriją vykdyti svarbiausiai, labiausiai reikalingai   funkcijai – oro valymui, nes Klaipėda tapo taršiausiu miestu.  Apsiraminkime, nebūkime barbarais,  nes įvairios elektros, vandens tranšėjos  negali būti vinguriuojančios, todėl medžiai bus kertami, kad iškastų lygias elektros ir vandens  trasas, naujus takus, o ne dėl to, kad atsiskleistų erdvės. Akivaizdu, kad visa tai  pablogins  miestiečių atgaivos oazės būklę – Skulptūrų parką.

Klimato kaita bei  tarša tapo  viena svarbiausių problemų ne tik pasaulyje, bet ir Klaipėdoje, todėl  būtina ją nedelsiant spręsti. Prašome keisti projektavimo užduotis,  maksimaliai išsaugant medžius, atsisakyti   tranšėjų rausimo,  atmintinų vietų, kapaviečių įamžinimo.

Neįmanoma nepastebėti, kad Skulptūrų parko atnaujinimas tėra tik užslėptas Klaipėdos garbės piliečio  A. Žalio atliktų darbų  suniekinimas. Atseit, sunaikino kapines, o mes  porą kapų atstatysime, grąžinsime kapinių takų struktūrą ir t.t.  A. Žalys priėmė istoriškai teisingą, klaipėdietišką sprendimą  – kapų teritorija privalo atlikti   miestui reikalingiausią funkciją   - tapti pagrindiniais miesto plaučiais.  Tiek senųjų klaipėdiečių atminčiai, tiek A. Žalio  atliktų darbų įamžinimui,   palikime medžius, nepjaukime jų, neatkurkime kapinių kvartalinių takų tinklo, klasicistinio stiliaus centrinio tako struktūros, kapinių vartų.

Klaipėdietis Virginijus Partaukas paprašė, kad būtinai pažymėčiau, jog klaipėdiečiai nebuvo sentimentalūs amžinai išėjusiems. Kai ėmė stigti vietų laidojimui,  buvo priimtas sprendimas  užpilti senąją kapinių dalį  apie metro žemės sluoksniu ir laidoti ant viršaus. Todėl visi, kurie prisimena senąsias kapines, tai atsimena, kad takai buvo žemiau, o  laiptukais galima buvo pakilti į kapavietes.

Neaukokime medžių vardan naujų  kryžių ir kitokių simbolių pastatymo. Prisiminkime, kad medžiai  klaipėdiečiams atlieka įvairias svarbias  funkcijas, tai oro valytuvai, jie sukuria teigiamas emocijas, leidžia jaustis laimingais ir saugo nuo daugelio ligų.

Senieji klaipėdiečiai savo darbais aiškiai pasakė,  kad jei  yra problemos, tai  jas reikia spręsti taip, kad miestiečiams būtų nauda, o ne didžiuotis, jog esame kapinių – parkų atstatymo specialistai.

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 2

Prašome padėti išsaugoti žaliuosius plotus Klaipėdoje

 

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai

PRAŠYMAS

Imtis priemonių išsaugoti miesto istorinę dalį ir žaliuosius plotus

2019-07-22

Klaipėda

Klaipėdos miesto savivaldybė  dalyvauja  klimato kaitos programoje.  Ji iš  Aplinkos ministerijos prašo apie 100 tūkstančių eurų įsirengti saulės jėgainę   Gintaro sporto centrui.  Norint pasiekti  klimato kaitos  srityje pozityvių permainų  neužtenka tik statyti saules elektrines, būtina  turėti programą. Tyrimai parodė, kad medžiai  padeda  stabdyti klimato krizę.  Mokslininkai  rekomenduoja  gausiai sodinti naujus medžius.  Žinant mokslininkų rekomendacijas dėl klimato kaitos ir matant, kaip mieste kertami medžiai, suprantame,  jog Klaipėdos miestas neturi klimato kaitos programos, t.y.  tuščiai  švaisto programinius pinigus.

Norime atkreipti dėmesį  Klaipėdos savivaldybė  paruošė projektus, kuriuose miesto centre naikins  sveikus su didele laja  medžius. Projektuotojai teigia, kad ne jie kalti dėl  būsimo medžių kirtimo, jie gavo tokias sąlygas iš Savivaldybės.    Tai muzikinio teatro rekonstrukcija  ir susijusių objektų: Atgimimo aikštės po kurią  Savivaldybė turės įrengti 116 vietų automobilių stovėjimo aikštelę , Danės gatvės platinimas, Dangės skvero ir Bastionų tilto  statybos, šiuose projektuose numatomi  intervencijos, kurios nepagerins miesto istorinę ir ekologinę būklę.  M. Peldavičiūtė – Asociacija „Gyvas miškas“  vadovė  pasakė „Mes galime valdžiai atleisti, kai jie kažką daro iš nežinojimo su mūsų žaliosiom erdvėm, bet jeigu jie jau žino informaciją ir toliau nekeičia savo veiksmų, tai jau kenkimas mums visiems ir mūsų sveikatai“

Klaipėdos miesto  išrinkti tarybos nariai, kurių galiose tvirtinti įvairius sprendimus, teikti paraiškas  siekia pakeisti miesto veidą.  Mieste priimtų sprendimų pasekmes  jausime dešimtmečiais, o gal ir šimtmečiais.

Anksčiau išvardinti objektai: Muzikinio teatro rekonstrukcija, Atgimimo aikštės sutvarkymas, Danės gatvės platinimas  bei Danės  skvero ir Bastiono tilto statyba keis istorinę miesto dalį.  Šie projektai ne tik, kad nepuoš  miestą , bet  Susisiekimo plėtros galimybių studijoje buvo pažymima , jog  Bastiono tiltas susisiekimo atžvilgiu neduos naudos.   Požeminis garažas, kuris  atseit reikalingas Muzikiniam teatrui, iš tikro, turės išspręsti  privataus verslo, o tai  Viktorijos  viešbučio parkavimo problemą.    Požeminis parkavimas  po Atgimimo aikšte sunaikins istorines dalies namų pamatus bei sveikus su didele laja medžius.

Prašome imtis priemonių išsaugojant Klaipėdos miesto istorinę  dalį bei žaliuosius plotus.

 

Eglės seniūnaitijos vadovė                                                                       Virginija Jurgilevičienė

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 0

Konferencijos „Ateitis – Žalieji Miesto Sodai“ dalyvių REIKALAVIMAI

 

Klaipėdos miesto savivaldybės Merui Vytautui Grubliauskui

Konferencijos  „Ateitis – Žalieji Miesto Sodai“ , įvykusios 2019-07-05, dalyvių

REIKALAVIMAI

                      Pranešėjos konferencijos  metu akcentavo  beprecendentinį  Vilniaus savivaldybės  sprendimą.  Ji buvo nusprendusi atkurti barokinį stilių Sapiegų parke ir išdavė projektuotojams  sąlygas. Projektui išleido šimtus tūkstančių eurų. Svarbiausia, kad numatė iškirsti apie 200 medžių.  Antakalniečių bendruomenė išsakė Vilniaus miesto savivaldybei  savo nuogąstavimus. Sostinės valdžia  sustabdė daromus darbus, nurašė jau padarytas investicijas,   gali būti, kad bus prarastos europinės lėšos.
Sostinės valdžia  išdrįso pripažinti, kad nepakankamai buvo informuota bendruomenė, kad laikmetis reikalauja kitų sprendimų  ir  kitokio požiūrio į miesto gyventojus, todėl  pakeitė projektavimo sąlygos,  kad išsaugotų medžius. Tokį pat sprendimą  privalo  priimti ir Klaipėdos savivaldybė, spręsdama Skulptūrų parko sutvarkymą, Donelaičio aikštės, Danės skvero, Atgimimo aikštės  rekonstrukcijas.

Klaipėdos miesto savivaldybės prašome atsižvelgti į grėsmingą klimato kaitos   artėjimą ir teikti Skulptūrų parko sutvarkymui naujas sąlygas, t.y.  sugrįžti į bioįvairovę,  laukinės gamtos stilių, išsaugant  numatytus kirsti medžius.

1. Virginija Jurgilevičienė, Kretingos 13-2, Klaipėda, tel. 864024954

2. Danutė Izvekovienė Liepų 44-9, Klaipėda, tel. 867514723

3. Renolda Senovaitienė tel. 868145155

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 1

Praskleidus giminės istorijos užuolaidą, supranti, kad …

Vėlaičių kaimo gyventoja, kurios sodybai  daugiau kaip šimtas metų

Vėlaičių kaimo gyventoja, kurios sodybai daugiau kaip šimtas metų

Egzistencijos klausimai: iš kur esi, kodėl esi ir  kur nueisi? Juos dažnai užduodame, ir ieškome atsakymo.

Atrodė, tai ką išgirdome iš tėvų – tos tiesos, tos informacijos pakanka. Mūsų giminės bendras protėvis,  senelio tėvas  Antanas Paksas, atėjo užkuriu  iš Mažosios Lietuvos į Didžiąją ir apsigyveno Kretingos rajone, netoli Kartenos Abakų kaime. A. Paksas buvo vedęs du kartus. Su pirmąja žmona susilaukė dviejų sūnų ir dviejų dukterų. Iš antrosios santuokos susilaukė keturių sūnų ir dukros.

Iš  Šilutės paskambino Onos Paksaitės anūkas Liudvikas. Jo sūnėnas gyvenantis Vilniuje iš archyvų, iš interneto bažnytinėse knygose atkapstė vedybų ir mirimo įrašus.  Antrą santuoką  Antanas Paksas sudarė, kai  buvo 40 metų, o   Magdalena Rudelytė  iš Vėlaičių k. – 26 metų.  Tuokiesi jie  1863 m. birželio 1 d. Antano tėvas- Jonas, mama Barbora Markevičiutė. Magdalenos tėvas Mateušas Rudelis, mama Antanina Anusauskaitė{?} . Liūdytojai- Blažiejus Kavarza, Ignacas Slušnys, Antanas Razma ir kt. A. Pakso mirties įrašas padarytas rusų kalba. Jis mirė 1883 metais nuo plaučių uždegimo, jam buvo 74 metai. Paliko našlę Magdaleną  Rudelytę ir sūnus: Juozapą, Kazimierą, Steponą, Joną, Pranciškų bei dukras: Antaniną, Magdaleną ir Barborą. Iš šio įrašo matosi, kad iš pirmos santuokos, kuri buvo sudaryta su Marijona Buivydaite,  įrašytas tik vienas sūnus Juozapas. Kodėl nėra antro jų  sūnaus?  Prisiminimuose buvo minimi du sūnūs. Koks  A. Pakso ir M. Buivydaitės neįrašyto į mirimo  dokumentą sūnaus vardas?

Tai tikras detektyvas.  Kas galėtų atskleisti praeities šydą?  Tai archyviniai dokumentai. Pagal juos antrojo sūnaus vardas Marcijonas. O neįrašytas buvo todėl, jog  mirė anksčiau negu tėvas  -  1882 metais. Įrašyti buvo tik gyvieji  Antano vaikai.

Antano Pakso mirimo  dokumente  neįrašyto sūnaus Marcijono Pakso ir jo žmonos Agotos Drakšaitės ( ar Drakšienės) vaikų gimimo dokumentų matosi, kad vyriausia jų dukra Ona gimė 1873 metais Abakų kaime. Vėliau kita dukra  Eufruzija -1875 metais Drungilų kaime, Zakiejus  ir Karolina -  Vėlaičių kaime, o Magdalena -  Vaitkuose.  Iš kart  kyla klausimas. Kodėl taip kilnojosi Marcijono ir Agotos Paksų šeima? Onos Paksaitės anūkas Liudvikas mano, kad archyvinės žinios gerai, bet būtų neblogai nuvykti į tą kaimą, kuriame ilgiausiai gyveno jo senelės Onos tėvas Marcijonas Paksas.  Vaikų gimimo dokumentai  rodo,  jog tai Vėlaičių kaimas.

Vėlaičių kaime mums iš kart parodė kur yra Drakšų žemė, kad kaimynystėje gyveno Vaitkai, o seniausia kaimo gyventoja p. Milašienė  prisiminė, jog Vėlaičiuose  gyveno Marcijono Pakso anūkas Adolfas Paksas, kuris vėliau persikėlė į Žadeikius. Dar prisiminė, kad jo žmona, kai tapo našle, ištekėjo  ir tapo Jonikienė.

Iš to ką papasakojo  Vėlaičių kaimo gyventojai,  kas surašyta archyviniuose dokumentuose dėliojasi tokia įvykių seka. Marcijonas Paksas į savo ūkį parsivedė žmoną Agotą  Drakšaitę,  su kuria 1873 m. ir susilaukė pirmosios dukros Onos.  Marcijono mama M. Buivydaitė- Paksienė jau buvo   mirusi.   Ūkyje šeimininkavo tėvas Antanas su    pamote Magdalena Rudelyte. Pamotės su tėvu pirmieji sugyventi vaikai mirė.   1873 metais gimęs  sūnus Kazimieras, ir vėliau atsiradę vaikai, sulaukė pilnametystės.  Po vienu stogu dviem  šeimininkėms nebuvo vietos  ir Marcijonas su žmona išsikėlė į Drungilų kaimą, bet po poros metų pervažiavo gyventi  į Vėlaičių kaimą ir apsigyveno šalia Drakšų ir Vaitkų.  Galimai ten gyveno iki mirties, o jauniausiosios  dukros Magdalenos ( 1881m)  gimimo vieta nurodytas ne kaimas, bet  kaimynų Vaitkų  sodyba.

Antano Pakso  ir Marijonos Buivydaites vaikai, mirus tėvui,  liepė pamotei išsikraustyti iš tėvų ūkio. A. Pakso antrosios žmonos vaikai, kurių vyriausias buvo 10-ties metų, o jauniausias – trijų, liko bežemiai, tik mažos bakužės Abakų kaime savininkai.  Kiek anksčiau buvome susitikę Antano Pakso anūkę  iš antros santuokos Zita Joneckienę, kilimo iš Abakų kaimo,  kuriai jau 94 metai. Ji pasakė, jog  dėdė, kuris gyveno Vėlaičiuose, kuris prisidėjo prie   pamotės su vaikais iškraustymo, pasielgė negerai ir dėl to nesirodydavo Abakuose. Vėlaičiai

Turėjo praeiti daugiau kaip šimtas penkiasdešimt metų, turėjo Antano Pakso provaikaitis  iš pirmos santuokos susirasti antros santuokos vaikaičius   ir archyviniais dokumentais įrodyti, kad jokiame iškraustyme Marcijonas nedalyvavo, nes mirė metais anksčiau negu jo tėvas Antanas Paksas.  Gana  ilgai Antano ir  antrosios žmonos Magdalenos palikuoniams teko gyventi su melu ir netgi jį skleisti.

Nuoskauda, kad tapo bežemiais ir buvo iš ūkio iškeldinti,  ėjo iš lūpų į lūpas, kai Antano ir Magdalenos palikuoniai pasakodavo savo giminės istoriją.  Tačiau skausmą, gėlą, kad mirus mamai, Marcijonui  nebeliko vietos gimtajame ūkyje, kad galimai dėl to  antrasis sūnus Juozapas delsė su vedybomis ir  parsivedė žmoną, sulaukęs beveik 40 metų, sužinojome tik perskaitę archyvinius dokumentus.

Istorijos uždangą praskleidę, aiškiai suvokiame, kad svetimo skausmo nebūna.

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 2

Mūsų civilizacijos išlikimo garantas yra laukinė gamta

konf.nuotrauka 2019-07-05

Klaipėdoje 2019 m. liepos mėn. 5 d. vyko konferencija „Ateitis – Žalieji Miesto Sodai“. Ją organizavo asociacija „Klaipėdos žalieji“.

Šios konferencijos pagrindinė misija – dėl vykstančios klimato kaitos kitaip pažiūrėti į miesto žalią rūbą. Galimai dėl to vilniečiai pasiekė pergalę  rekonstruojant  Sapiegų parką. Vilniaus savivaldybė buvo išdavusi sąlygas  atkurti barokinio stiliaus parką, t.y. masiškai iškirsti senuosius ir savaime išaugusius medžius.  Antakalnio bendruomenė pasakė NE tokiai rekonstrukcijai.  Klimato kaitos procesai neišvengiamai  reikalauja  stabdyti  biologinės įvairovės naikinimą ir skatina  sugrįžti į laukinę gamtą.

Mūsų laukia nauji iššūkiai. Konferencijos pranešėjos Austė Juozapaitytė ir Monika Peldavičiūtė ne kartą akcentavo, kad  klimato kaita yra viena svarbiausių problemų, kurią  būtina spręsti. Išklausius  abi pranešėjas, darytina išvada, kad XXI a. parkų stilius turi būti  laukinė gamta. Kas nutiko, kodėl Klaipėdos savivaldybė  aiškiai matydama  ir žinodama problemą – klimato kaitą, žinodama pasaulines tendencijas  parkų stiliuose,  nekeičia projektuotojams užsakymo sąlygų?     Jei nepasuksime šiuolaikiniu  keliu, jei  delsime,  jei nesugrįšime į laukinę gamtą, o tęsime  plytelių ir asfalto klojimo tradicijas,  sunaikinsime save patys.  Deja, tokių šiuolaikinių žaliojo rūbo pertvarkymo projektų neturime.  Klaipėdos Skulptūrų parke norima iškirsti apie 500 medžių.  Toks sprendimas parodo, kad Klaipėdos savivaldybė gyvena XX a. ir nenori keistis.  Atrodo, nėra nieko sudėtingo  pasekti vilniečių pavyzdžiu, bet tokių elementarių  ir reikalingų permainų nesulaukiame.

Konferencijos dalyviai surašė prašymą  Klaipėdos miesto savivaldybei,  jog  dėl Skulptūrų parko rekonstrukcijos būtų keičiamos sąlygos, išsaugant  laukinę gamtą bei  biologinę įvairovę.

Kita problema yra ta, kad atsisakyta  Vakarų Lietuvoje ruošti  aplinkotyros ir ekologijos  specialistus,  o Lietuvoje arboristai  iš vis dar neruošiami.

 Šiandien, kada klimato kaita yra viena iš pagrindinių problemų ir yra  skiriami pinigai šiai problemai  spręsti, deja, Klaipėda neturi  tos srities specialistų.  Būtina  kreiptis į Švietimo ministeriją dėl  arboristų  ruošimo.

Pranešėja Dr. Danutė Karčauskienė, LAMMC Vėžaičių filialo direktorė, pateikė tyrimus kokie augalai  absorbuoja nuodingas medžiagas,  kaip žalioji masė valo aplinką.  Iš auditorijos paklausė, ar jos vadovaujamo instituto rezultatais naudojasi Klaipėdos miesto savivaldybė, spręsdama taršos mažinimą? Sužinojome, kad nėra bendravimo su uostamiesčio valdžia.

Klaipėda  yra  save paskelbusi sveiku miestu, bet realių veiksmų nedaro, nevalo labiausiai užterštų teritorijų. Pigiausia, efektyviausia priemone, kuri vadinasi  fitoremediacija  nesinaudoja, t.y. nesodina tokių  augalų: šunažolių, dryžučių, raudonųjų dobilų, gluosninių žilvičių, legistų, sidų, kiečių it t. t. , kad uostamiestį galėtume vadinti  eko-miestu. Klaipėdos savivaldybė privalo keisti miesto žalią rūbą.  Miestas turėtų puoštis ne brangiomis gėlėmis, bet augalais, kurie neutralizuoja teršalus ir tuo pačiu gražina miesto veidą.

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 1