Piliečiams

Komunalinių mokesčių skola

Šį  ketvirtadienį, t.y. sausio  mėn. 20 d. vyks Klaipėdos miesto tarybos posėdis ir dešimtu  klausimu bus svarstomas  Materialinės paramos įstatyme nenumatytais atvejais teikimo tvarkos aprašo pakeitimas.  Šis aprašas buvo  patvirtintas  Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2 279. Šioje jau  patvirtintoje tvarkoje  keis tik  117 punktą, kuris  yra  išdėstytas  taip:

„117. Komisijos nuostatus, reglamentuojančius Komisijos darbo organizavimą, veiklą, Komisijos narių teises ir pareigas įsakymu tvirtina Savivaldybės administracijos direktorius.“

Kaip čia  nutiko, kad  prieš du mėnesius patvirtintame  apraše  reikia daryti pakeitimą?  Iš tikro, kai perskaičiau Klaipėdos miesto tarybos sprendimo  projektą, tai supratau, jog  pakeitimas tik dėl to, kad neįrašė žodį „įsakymas.“

Manau, kad  aprašo skyrių, kuriame kalbama apie komisijos sudarymo tvarką,   Klaipėdos miesto taryba  turėtų   keisti kardinaliai, kadangi asmeniškai teko  patirti nemažų išgyvenimų  dėl šio aprašo.  Susipažinusi su  Materialinės paramos teikimo tvarkos aprašu, kurį Klaipėdos miesto taryba buvo patvirtinusi  2018 m. rugsėjo 13 d. Nr. T2-1913 ir perskaičiusi, jog  trečiame  punkte pavadintame „Materialinės paramos rūšys“ yra įrašyta, kad skiriama pašalpa  komunalinių paslaugų skolai  padengti,  pasakiau klaipėdietėms iš H. Manto g., jog  gali gauti paramą skoloms už komunalines paslaugas apmokėti.  Klaipėdiečių  įsiskolinimas atsirado  dėl jų gyvenamajame  name atliktų stambių namo remonto darbų.  Jų skola buvo įrašyta į komunalinių paslaugų  priskaitymą.

 Moterys   kreipėsi į Klaipėdos miesto socialinės paramos skyrių, tačiau paramos negavo.  Susitikusi su šio skyriaus vedėja  Audrone Liesyte sužinojau, kad  ji  supranta susidariusią situaciją, tačiau padėti negali,nes  įstatymas neleidžia skirti  pašalpą.

Kreipiamės į Seimą, nes jis priiminėja įstatymus. Atsakymą gavome iš Lietuvos Respublikos Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto, jog „Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme  yra įtvirtintas pagrindas savivaldybėms  skirti Jūsų prašomos paskirties paramą“.

Sekantis žingsnis, tai skundas  Vyriausybės atstovų įstaigos  atstovei Klaipėdos ir Tauragės apskrityse, kad Klaipėdos miesto socialinės paramos skyrius nesivadovauja priimtais įstatymais. Atsakymas buvo, kad savivaldybės taryba nepatvirtinusi  jums reikalingos paramos rūšies nepažeidė  įstatymo, nes  nuostata imperatyviai nenurodo, jog savivaldybė privalo,  ji turi teisę, bet ne pareigą.

Moterys laukė, kad savivaldybė suteiks paramą ir skola už būstą bus padengta. Jau ėmė gauti laiškus iš skolų išieškojimo įmonės. Man ir tarybos narei Ninai Puteikienei  pasipylė skambučiai iš skolininkių,   kad greitai skola taps tokia, jog bus išvarytos iš savo namų.

Moterims visiškai neįdomu, kad rašau įvairioms institucijoms, kad jų vardu kreipiausi į administracinį teismą, kad  N. Puteikienė taip pat kreipėsi į administracinį teismą.  Jos prašo rezultato, o ne  eigos.

Tada pasiūliau ateiti pačioms į Klaipėdos miesto tarybos posėdį ir pasižiūrėti, kaip miesto taryba tyčiojasi iš socialiai remtinų žmonių. Tarybos posėdyje negalėjau dalyvauti ir paprašiau Tarybos narės Ninos Puteikienės, kad jas pasitiktų ir palydėtų į posėdžių salę.

Tarybos narė posėdžio metu kreipėsi į kolegas, kad  yra nejautrūs,  jog jiems nerūpi skurdžiausiai gyvenantys  klaipėdiečiai, kad nesprendžiamos jų problemos.   Tarybos narys Vidmantas Dambrauskas posėdžio metu pareiškė, kad  Kalėdų proga nori skirta  piniginę dovaną, t.y. padengti moterų įsiskolinimą.

Šią dosnią dovaną V. Dambrauskas  įteikė 2019 m. gruodžio mėn. Tarybos nario poelgį iki šios dienos atsimenu  su didžiausia pagarba, nes man nukrito nuo pečių moterų skausmas, pergyvenimai, jų bemiegės naktys, jog bus išvarytos iš savo namų.

Valdžia sėdi aukštai ir nemato, kokius košmarus, kokius pergyvenimus tenka išgyventi  žmonėms dėl to, kad savivaldybė turi teisę skirti paramą, bet tai nėra jos pareiga. Savivaldybė meluoja.  Pareiga yra, nes ji milijonus sutaupo, neatiduoda  kaip paramą   socialiai remtiniems, atseit, sutaupyti pinigai gelbsti kitas socialines sritis.

Neatsitiktinai šiandien labai populiarus yra  klaipėdietis Michail Andrijanov.  Jis tapo  pagalbininkas tiems , kuriems  socialinės paramos skyrius  atsisako padėti. Savivaldybė pareiškusi, jog turi teisę  gelbėti skurstančius, bet tai nėra pareiga, išaugino   armiją vargšų.  M. Andrijanov,   suteikdamas pagalbą,   iš dalies kompensuoja klaipėdiečiams savivaldybės daromą žalą.

Kaip sustabdyti negailestingą miesto valdžios nuleistą tikslą – sutaupyti pinigus, kurie yra skirti socialinei paramai?  Miesto taryba turi dalyvauti  formuojant ir tvirtinant  Komisijos nuostatus, kurie reglamentuoja Komisijos darbo organizavimą, veiklą, Komisijos narių teises ir pareigas, o ne  Savivaldybės administracijos direktorius. Ypatingai svarbų  miestui  socialinės politikos barą  negalimą  perduoti valdyti administracijai.

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje  parašyta, jog  kviečia visuomenę ir išvardina įvairias organizacijas, kurias reikia  pasitelkti  svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo tvarkos bei jų teises ir pareigas.  Deja, į akis krenta neproporcingumas,  iš 10 komisijos narių net 6  Administracijos atstovai, 2- Tarybos nariai ir 2 – visuomenės atstovai. Tokioje komisijoje visuomenės atstovo pateiktas sprendimas, jei ir pasitelktų Tarybos narius,  liktu balsas tyruose. Būtina keisti komisijos sudėtį, kur visuomenės atstovų skaičius turėtų atitikti administracijos darbuotojų skaičių.  Tokioje komisijoje  būtinai turėtų dalyvauti   M. Andrijanov bei  kiti aktyvūs miestiečiai.

Mielieji tarybos nariai, jei atiduosite  galias administracijai, tai teks atverti  savo pinigines arba kreiptis pagalbos į M. Andrijanov.

Prašome, kad  117 punktas būtų išdėstytas taip:   “Komisijos nuostatus, reglamentuojančius Komisijos darbo organizavimą, veiklą, Komisijos narių teises ir pareigas   tvirtina Klaipėdos miesto taryba  savo sprendimu.“

Prašome, apsvarstyti ir komisijos narių sudėtį, negali komisijoje dominuoti atstovai iš administracijos.

Tvarkos apraše šie  pakeitimas reikalingi, tuo labiau, kad Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nėra įrašyta, jog   direktorius   turi kažkokių sprendimo galių.   Yra  parašyta atvirkščiai,  kad tai -  Tarybos  kompetencija.

Kiekvienas  klaipėdietis, jei turi  teisę  į  pašalpą, tai   jam turi būti  skiriama vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa.

Klaipėdos apygardos teismas  nuteisė  Aleksėjų Greičių  keturiems metamas kalėjimo už tai, kad  organizuodavo renginius, juos filmuodavo ir perduodavo Rusijos spec. tarnybai.   Pasirodo Lietuvoje renginiai yra įslaptinti, saugomi, kaip valstybės ypatingi  objektai.  Kokius  dar  mūsų valdžia  sugalvos  slaptus renginius ar  objektus? Manau, kad  Lietuvoje įsigalėjo balos politika. Lietuvos piliečiai turi šokinėti per politines  balas, kaip  Putino Rusijoje.

A. Greičius  įkūrė nevyriausybinę organizaciją Baltijos jaunimo asociaciją „Juvenis“ . Šiai organizacijai  jau  9-eri metai.  Apie A. Greičiaus vadovaujamos organizacijos veiklą 2020-03-04 „Atvira Klaipėda“  rašė, jog „Jis esą rūpinasi pirmomis SSRS-Vokietijos karo dienomis žuvusiems pasieniečiams skirtų paminklų išsaugojimu, rengia Leningrado blokadai, Osvencimo koncentracijos stovyklos išlaisvinimo, Klaipėdos užėmimo datų paminėjimo renginius ir kt.“

Klaipėdos miesto metraštininkas Vladimiras Kondratjevas, kuris  įamžino daugybę renginių, vykusių Klaipėdos mieste, filmavo ir susitikimą su Valentina Zobova. Renginį vedė A. Greičius.  V. Zobova papasakojo apie savo tėvą, kuris 1941 m. tarnavo pasieniečiu ir nuo 1941 m. liepos mėn. iki karo pabaigos buvo vokiečių lageryje  karo belaisviu.  Pasibaigus karui buvo pasiųstas į taip  vadinamus  mokymus, kurių metu galėjo per mėnesį parašyti tik vieną laišką ir tie laiškai buvo skirti šeimos paieškai. Grįžęs pas žmoną ir dukrą, kurios gyveno  Ukrainoje, negalėdamas niekur įsidarbinti,   atvyko į Lietuvą, į Klaipėdą.

Tokie prisiminimai Putino Rusijos ideologijos formuotojams yra netinkami. Tiek Rusijoje, kurioje organizaciją „Memorial“, viešinančią stalinistinės Rusijos nusikaltimus žmoniškumui, tiek Lietuvoje tuos, kurie nesugeba teisingai mąstyti,  reikia  nutildyti. A. Greičius padėjo išleisti prisiminimus apie  V.  Zobovos tėvą, kuris kalėjo  nacių lageryje.  Šiandien  Putino Rusija nebeleidžia   neužsiminti, kas tarybinių belaisvių laukė sugrįžus į namus, kaip buvo pažeidinėjamos jų teises.

Manau, jog Rusijos spec. tarnybos prižiūrėjo, kad  perduotos medžiagos būtų tinkamos Rusijai, tai  herojiški pasakojamai apie karo įvykius, tačiau gavo  netinkamų, o tai Valentinos  Zobovos  tėvo atsiminimus „Pragaro keliu“, kuriuos paruošė A. Greičius. Ką daryti? Manau, kad nutarė, jog   Lietuvoje dalinai dirbančius „Memorial“ kryptimi reikia  atsikratyti. Tiesa, tai padarė Lietuvos teisėsauga, kurios sprendimai primena Kremliaus metodus susidorojant su  „Memorial“ nariais. Juos taip pat Maskva  kaltina šnipinėjimu.  Manau, kad  VSD, kaip Eglės Kusaitės byloje,  nenutraukė bendradarbiavimo ryšius  su  Kremliaus spec, tarnybomis.

Šiomis dienomis Rusija pareiškė, kad  NATO plėtra į Ukrainą, Moldaviją, Sakartvelą yra gyvybės ir mirties klausimas. Ar tikrai? Kremliui „mirties“ klausimu taps tada, kai teritoriškai sumažėjusi Rusija negalės pakartoti okupacijos ar teritorijų užgrobimo, kaip tai įvykdė carinė Rusija 1795 metais ar Sovietų sąjunga 1940 m. Antra,  Kremliui „mirties“ klausimas, jei  „Memorial“ veikla gyvuoja. t.y.,  kai gyventojai sovietinį, ypač stalininį valdymo periodą, prisimena  kaip košmarą,  tyčiojimąsi iš žmogaus teisių.

Rusijos ambasada Lietuvoje apsimetė„ kad susidorojimas su organizacijos „Memorial“  nariais, juos paskelbus šnipais,  nėra panašus teismo sprendimui, kurį Lietuvos vardu mūsų teisėtvarka paskelbė A. Greičiui. Rusijos ambasada 2021 m. lapkričio mėn., neradusi panašumų tarp „Memorial“ ir A. Greičiaus bylos,  pareiškė, jog „Gėdingu laikome Lietuvos valdžios veiksmus, skyrus ketverių metų laisvės atėmimo bausmę A. Greičiui, jaunimo asociacijos „Juvenis“ atstovui, akcijos „Nemirtingas pulkas“ organizatoriui Klaipėdoje“.  Man toks Rusijos ambasados pranešimas primena dviveidystę, kai duria  peiliu į nugarą, o viešai kalba apie pagalbą.

Kiekvieno piliečio pareiga  nenuolaidžiauti valstybinėms institucijoms, kurios  galutiniame rezultate aiškiai matosi, jog vykdo Putino Rusijos politiką.

 Kas ir kiek moka  Lietuvos spec. tarnyboms, kas užsako, kad būtų  išjungiamas protas ir  įjungiama baimė?

A. Greičiaus vedamas renginys.  https://www.facebook.com/kondratjev1/videos/1135871067151779/

LIETUVOS ŽMOGAUS TEISIŲ GYNIMO ASOCIACIJA KLAIPĖDOS ATSTOVYBĖ

el. paštas virginija.jurgileviciene@gmail.com, tel. 860344258, Poilsio g. 37-59, Klaipėda

LR Seimo kontrolierių įstaigai

Dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, įgaliojimų viršijimo, pareigų neatlikimo, reikalaujamų dokumentų nepateikimo, suklastotų dokumentų naudojimo ir kt.

PRAŠYMAS

2022 m. sausio 10 d.

               Prašome ištirti ir nustatyti ar valstybės tarnautojas, t.y. Kristina Božienė dirbanti patarėja, adresas S.Šimkaus 11, LT-92126 Klaipėda, Tel. Nr. +37046396187, El. p. kristina.boziene@klaipeda.lt , kaip įtariama, galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus, dėl ko klaipėdietė  Inga Žinienė,  Jaunimo 5, Klaipėda. El. p. zinienelabas@yahoo.com , Tel. Nr. 867822035 patyrė didžiulę žalą.  Yra įtarimų, kad Klaipėdos m. sav. tarnautoja/darbuotoja galimai pasinaudodama savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, įvykdė neteisėtas veikas, išdeklaravo iš gyvenamosios vietos, be teismo sprendimo, be jokio  juridinio dokumento . Taip pat toks tarnautojos elgesys kelia daug abejonių dėl jos kvalifikacijos ir kompetencijų, nes K.Božienės teisinis išsilavinimas yra be tiesioginio teisės bakalauro studijų, po edukologijos ir vadybos studijų, gautas teisės magistro diplomas… Keista, kad yra sudaryta galimybė gauti teisės magistro laipsnį be teisės bakalauro? Kažkas panašaus į kursų lygį, kas riboja teisės funkcijų atlikimą. Todėl aktualu, kad su tokia kvalifikacija valstybės tarnautojas deramai neatlieka teisės srities funkcijų, bet tokius tarnautojus vis dėlto skiria į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas. Viešosios, valstybės, savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos, valstybės, savivaldybės įmonės, jų struktūrinio padalinio vadovas, vadovo pavaduotojas, kurio pareigybės aprašyme ar teisės akte nustatytas specialus reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą ir aiškiai įtvirtintas atliekamų funkcijų teisinis pobūdis. Pažymėtina, kad teisininko kvalifikaciją užtikrina universitetinės teisės studijos, kurios susideda ir teisės bakalauro ir teisės magistro studijų arba gali būti organizuojamos kaip vientisosios teisės studijos, kai studijuojant įgyjamas ir teisės bakalauro, ir teisės magistro laipsnis be atskiros stojimo procedūros. Tiek teisės studijos, tiek teisininko karjera yra pasiekiami tik atkakliausiems ir daug dirbantiems, todėl rinktis teisės studijas reikėtų tik tvirtai apsisprendus. Kitu atveju gali būti, kad darbuotojai bus nekvalifikuoti.

Šiuo nagrinėjamu atveju, kaip matyti, galimai K.Božienė pažeidė jai suteiktus įgaliojimus ir pareigas, naudojo priešingai tarnybos interesams ir savo neteisėtais veiksmais padarė didelę žalą. Tokiais savo veiksmais tarnautoja pažeidė pagrindinį viešojo administravimo principą nepiktnaudžiauti valdžia. Lietuvos Respublikos Konstitucijos1 (toliau – Konstitucija) 5 str. 3 d. skelbia, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Šioje konstitucinėje nuostatoje bendriausia prasme yra apibūdintas viešasis interesas valstybinės tarnybos santykiuose. Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 3 str. kalbama apie valstybės tarnautojų veiklos etikos principus: pagarbą žmogui ir valstybei, teisingumą, nesavanaudiškumą, padorumą, nešališkumą ir kita. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 str. 4 p. nurodo viešojo administravimo subjektams jų pareigą nepiktnaudžiauti valdžia, t. y. atlikti administracines funkcijas griežtai pagal suteiktus įgaliojimus ir priimti tik tokius administracinius sprendimus, kuriais būtų siekiama teisėtų, įstatymuose numatytų tikslų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas), pvz., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime konstatavo, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija; tai inter alia visuomenės atvirumas ir darna, teisingumas, asmens teisės ir laisvės, teisės viešpatavimas ir kt. Tai toks visuomenės ar jos dalies interesas, kurį valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti (…).  Šiuo minimu atveju I. Žinienė jaučiasi nukentėjusi dėl jos nuosavybės teisių užvaldymo, praradimo teisės į gyvenamą šeimos turto plotą bei sveikatos sutrikdymo, nes tarnautoja buvo informuota apie esamą situaciją,  tačiau net neanalizavo ir nenagrinėjo, o tiesiog priėmė sprendimą išdeklaruoti be teismo nutarties. Pagal LR BK 228 str. 1 d. yra numatyta valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Iš to darytina išvada, kad taikant piktnaudžiavimo normą reikia nustatyti tris būtinuosius požymius: veiką, žalingus padarinius ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi pasireiškia tuo, kad valstybės tarnautojas ar jam prilyginamas asmuo veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veikla yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai tarnybos principai, konkrečios institucijos, įstaigos ir pan. veiklos tikslai, iškraipoma veiklos esmė, turinys, menkinamas tarnybos prestižas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. sausio 4 d. Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams baudžiamosiose bylose (LR BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apžvalgoje (toliau – Apžvalga) patikslinama, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams. Svarbu pažymėti, kad sąvoka „piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi“ turėtų būti suprantama tiek siaurąja, tiek plačiąja prasme, t. y. subjektas gali piktnaudžiauti tarnybine padėtimi tiek vykdydamas savo pareigas (veikdamas savo tarnybinės kompetencijos ribose), tiek nevykdydamas tokių pareigų, bet panaudodamas savo tarnybinę padėtį. Tarnautojas, kuris taip elgiasi, gerai žinodamas apie padarytus nusikaltimus, surašo, patvirtina galimai fiktyvius dokumentus,  nepraneša teisėsaugos institucijoms, neduoda nurodymų ištirti aplinkybes ir pan.,  toks piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi paprastai išaiškėja tada, kai nusikaltimas, prie kurio prisidedama, jau būna padarytas.  Šiuo atveju šeimos nario išdeklaravimas iš šeimai priklausiusio/priklausomo turto, net nesigilinant į situaciją.

LR BK 228 str. veika, tarnybos įgaliojimų viršijimas, pasireiškia tuo, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atlieka tokius veiksmus, kurie peržengia jo įgaliojimų ribas. Paprastai tai būna veiksmai, priklausę kitų institucijų ar įstaigų kompetencijai; veiksmai, kuriems atlikti reikalingas specialus sprendimas ar leidimas; veiksmai, kurie nebuvo būtini ir kuriuos atlikti buvo galima tik įstatyme ar kitame teisės akte nustatytais atvejais; veiksmai, kurie visiškai uždrausti. Iš esmės svarbiausia LR BK prasme yra net ne tai, ar yra užfiksuotas įgaliojimų viršijimo faktas, bet tai, ar dėl tokių veiksmų iškilo padarinių – didelės žalos. Šiuo atveju tai didelė žala, nes yra neteisėtai užvaldytas bendras šeimos turtas svetimų asmenų, panaudojant suklastotus dokumentus, vyksta teismo procesai, apie ką  K.Božienei buvo išsamiai pranešta, tačiau tarnautoja nereagavo, bet pasikliovė kažkokių liudininkų parašais, kad esą I. Žinienė deklaruotoje vietoje, t.y. savo nuolatiniuose namuose nebegyvena. Iš tikrųjų ji  gyveno visą laikotarpį iki priverstinio išdeklaravimo, ir tai gali paliudyti visi šalia esantys kaimynai. Todėl prašome nustatyti piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą K.Božienei. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi gali būti padaromas tiek veikimu, tiek neveikimu. Tuo tarpu įgaliojimų viršijimas – tik veikimu, t. y. aktyviais neteisėtais veiksmais. Tai lėmė didelės žalos atsiradimo faktą, nes  I. Žinienė netekau  vienintelės nuolatinės gyvenamosios vietos. CK 6.250 str. 1 d.: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. I. Žinienė jaučiuosi dvasiškai sukrėsta po tokių tarnautojos K.Božienės atliktų veiksmų ir visiško abejingumo. I. Žinienė yra neįgali, liko be namų, ypač pablogėjo  sveikata, kas apsunkino jos  padėtį ir įsidarbinimo galimybes bei prarado  pajamas.

Nuo šios darbuotojos galimai nukentėjo ir daugiau klaipėdiečių.

Klaipėdos jungtinis demokratinis judėjimas

 Klaipėdos miesto seniūnaičių sueigai

 PRAŠYMAS

2022-01-10

Prašau  skubiai raštu kreiptis į  merą, į G.Neniškį ir kt,  dėl koregavimo Donelaičio skvero (ne aikštės) dabartinio rekonstrukcijos  projekto, nes 37 didelės liepos būtų pakeistos žemaūgėmis, importinėmis, modifikuotomis.

Vicemeras A. Cesiulis ir daugelis politikų bei  tarnautojų  privalo“persikrauti smegenis“, atsižvelgiant į klimato kaitą, karščio bangas, oro taršą ir t.t.

Daugiau informacijos   “Atvirą Klaipėdą” sausio mėn.6 d. ,P.Martinkienės  str. „Donelaičio aikštės rekonstrukcija-vėl dėmesio centre“

Paskatinkime  Klaipėdos savivaldybę įkurti panašų į vilniečių specialų  internetinį puslapį  https://zalias.vilnius.lt/

Nuo 2021m. lapkričio mėn. Vilniuje sugriežtino taisykles – daugiau apsaugos želdiniams.

Medžiai ir kiti augalai yra gyvybiškai svarbūs sveikam ir patogiam gyvenimui mieste. Jie padeda valyti orą sugerdami teršalus, saugo nuo vasaros karščių, taip pat atlieka svarbų vaidmenį švelninant klimato kaitą. Vienas medis gali sugerti iki 150 kg anglies dvideginio (CO2) per metus.

Prašome Seniūnaičių sueigoje apsvarstyti šiuos klausimus:

1. Paprašyti Klaipėdos miesto savivaldybės, kad  įsteigtų panašų puslapį, kokį turi vilniečiai.

2. Kreiptis dėl Donelaičio skvero rekonstrukcijos projekto pakeitimo, išsaugojant 37 brandžias liepas. Skveras turi atitikti šiuolaikinius poreikius, susijusius su klimato kaita.

Pirmininkas  V.Partaukas, tel.860344258

2021-11-30 Tilžės akto minėjimas

Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus nariai  2021 m. lapkričio mėn. 30 d. paminėjo Tilžės akto 103 metų sukaktį, apeidami keletą  atminimo lentų, kurios skirtos Tilžės akto signatarams. Vėliau susirinko arbatai į būstinę, kuri randasi Tiltų gatvėje.

Pirma paminklinė lenta, kurią aplankė  -   skirta Martynui  Jankui.  Ji pakabinta ant pastato  Šaulių  g. Nr.5.  Talkinant Mažosios Lietuvos reikalų tarybos ( MLRT) Klaipėdos krašto skyriui,  finansuojant M. Jankaus anūkei  Evai Gerolai Jankutei, 2014 m.,  buvo pakabinta  atminimo  lenta. Tekstą   memorialinei lentai   parašė  Tilžės akto signataro anūkė.  MLRT Klaipėdos krašto skyriaus pirmininkas Petras Šmitas tą tekstą pristatė  Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijai.  Ji paprašė išbraukti žodį patriarchas. Anot komisijos Lietuvoje yra tik vienas patriarchas – Jonas Basanavičius. Keista klausytis Klaipėdos universiteto istorikų, pagal  juos, Mažoji Lietuva neturėjo savo patriarcho,  nors tarpukario Lietuvoje  K. Jankus buvo vadinamas patriarchu. Ar suvokia Klaipėdos istorikai, kas slypi po neigimu, jog Mažoji Lietuva neturėjo patriarcho? Tada galimai ten, Mažojoje Lietuvoje, negyveno  lietuvių, nevyko  žūtbūtinė kova už tautos išlikimą. Liūdna tiesa ta, kad XIX pab.-XX a.  Mažojoje Lietuvoje  vykusi kova dėl tautinių vertybių  nesibaigė, tęsiasi ji ir XXI a. pr.

 2021 m. rugpjūčio mėn. 19d. į Ievos Simonaitytės biblioteką  susitikti su klaipėdiečiais atvyko Domas Kaunas. Jis pristatė savo naujausią  darbą-monografiją  „ Martynas Jankus-tautos vienytojas ir lietuvių spaudos kūrėjas“. Šis puikus veikalas dar kartą mums priminė, kad istorikai, išsityčioję  iš Evos Jankutės  prašymo įrašyti į atminimo lentą  žodį  patriarchas, elgėsi neatsakingai.

Profesorius D. Kaunas mano, kad M. Jankui turi būti ne tik atminimo lenta, bet ir  paminklas. Jis siūlo vietoj žvejo, kuris  stovi šalia merijos,  pastatyti paminklą M. Jankui.  MLRT Klaipėdos  krašto skyriaus nariai  norėtų   paminklo Mažosios Lietuvos patriarchui M. Jankui,  kuris stovėdamas visu ūgiu  primintų, kad jo, kaip tautos  vienytojo,   indelis yra begalinis. Jo ir kitų mažlietuvių dėka  Klaipėda liko nesunaikinta, nepakeistas  miesto vardas, kaip tai nutiko Mažosios Lietuvos miestams, kaimams, kuriuos okupavo sovietai.

MLRT Klaipėdos krašto skyriaus nariai mano, kad nukelti žvejo paminklo nereikia. Jis ten jau suaugo su aplinka. Galbūt  paminklą  galima būtų pastatyti kažkur prie halės,  senojo turgaus rajone, nes ten  Jankai turėjo prekyvietę, ten  knygas pardavinėjo  Anė Jankuvienė. Darbo sąlygos sveikatai  buvo  prastos.  1912-1913 m. žiemą persišaldė, susirgo ir mirė.  Galimai, į prekyvietę užsukdavo ir M. Jankus. Tai jo ir žmonos numindžioti takeliai.   Ten paminklui būtų tinkama vieta.

Mažosios Lietuvos patriarchas M. Jankus  turi būti pagerbtas panašiai  kaip ir buvusioje Didžiojoje Lietuvoje, Vilniuje  J. Basanavičius.

 M. Jankus dalyvavo ir politiniame gyvenime. Mažosios Lietuvos gyventojai  norėjo  turėti  Reichstage savo deputatą. 1899 m. jie įkūrė  Ragainės ir Pilkalnio apskričių lietuvių konservatorių rinkimų draugiją. Šios draugijos renginiuose M. Jankus susipažino su  Jonu Vanagaičiu, kuris kilimo buvo iš anapus Nemuno, iš  buvusio Pabūdupių kaimo,  Ragainės apskrities, dabar vadinasi  rus. Крайнее, Krasnoznamensko rajonas.

 J. Vanagaitis ir M. Jankus  tapo  draugais,  juos jungė panaši pasaulėžiūra tiek politinėje, tiek kultūrinėje veikloje.  Jų draugystė buvo ilgalaikė.  Jie abu buvo Vyriausio  Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto ( 1922-1924) nariai, net  jų memorialinės  lentos randasi  šalia. J. Vanagaičio paminklinė lenta yra pakabinta ant pastato Karoso g.  13, Klaipėda. Šią atminimo lentą  finansavo J. Vanagaičio anūkai: Romas Šležas ir Marija Kavaliauskaitė-Murphy.  Jie  iš JAV 2010 m. atvyko  į  Klaipėdą pagerbti senelio įamžinimą. Į Lietuvą  2009 m.   atvežė  savo senelių Jono ir Marijos palaikus, kuriuos palaidojo Bitėnų kapinaitėse.  Prieš tai J. M. Vanagaičių  atminimas buvo  pagerbtas Vilkyškių evengelikų liuteronų bažnyčioje,   kurioje pasisakė  Klaipėdos universiteto istorikai, vienas iš jų,  prisiminė šmeižtus, kuriuos per spaudą skleidė, kaip tiesą,   galingosios kaimynės Vokietijos  paruošti spec. darbuotojai. Tuomet senelio garbę stojo ginti anūkas Romas Šležas. Jis  jau šių dienų gandų ir paskalų  platintojams priminė, jog jo senelis  šmeižikus padavė į teismą ir laimėjo bylą.   Kauno laikraščiai, kurie buvo išplatinę melą apie J. Vanagaitį, parašė paneigimus. Klaipėdos laikraščiai buvo įpareigoti tai padaryti, bet jie  neatsiprašė. Kai kalbėjome su architektu Adomu Skiezgelu apie politinius susidorojimus, kuriuos teko mažlietuviams patirti iš  didžiosios  vokiečių tautos atstovų,  tai jam anūkas pasakė, jog   J. Vanagaitis  laimėjo  teismo bylą todėl,  kad buvo labai kruopštus,  netgi pedantas ir kiekvieną pirkinį fiksuodavo savo užrašuose. Svarbiausias vokietukų  šmeižtas, kad vogė, todėl  pasistatė namą, teisme buvo paneigtas.   Lietuviams ypač daug  teko patirtį agresijos, kai naciai ruošėsi  atimti Klaipėdą.  Klaipėdos perdavime Vokietijai  dalyvavo ir Tilžės akto signataras Viktoras Gailius, nes jis tuo metu buvo gubernatorius.

Trečia paminklinė lenta, kurią aplankėme  – Viktoro  Gailiaus.  Šios lentos sukūrimą  dalinai finansavo Mažosios Lietuvos lietuvių draugija Čikagoje.  V. Gailius  svarbus Klaipėdos miesto istorijos kultūrai ne tik, kad buvo Tilžės  akto  signataras, bet ir paskutinis Klaipėdos miesto gubernatorius Lietuvos Respublikos ministro teisėmis 1938 m. gruodžio 12 d. – 1939 m. kovo 23 d.  Po to kai Klaipėdos kraštą okupavo   nacistinė Vokietija  1939–1940 m. V. Gailius buvo Lietuvos Respublikai paliktos Klaipėdos uosto laisvosios zonos administracijos tarybos narys.

Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus iniciatyva  V. Gailiaus paminklinę lentą  pakabino 2021 m.  Adomas Skiezgelas ir skulptorius Rimantas Eidėjus yra  ne tik šių  trijų atminimo lentų autoriai, bet ir dar trijų memorialinių lentų, kurios taip pat skirtos Tilžės akto signatarams. Apie kitus Tilžės akto signatarus   nutarėme kalbėti  MLRT Klaipėdos krašto skyriaus  būstinėje.

 Tilžės akto pagerbimo popietėje prie arbatos  dalyvavo ir  Tilžės akto signataro Jurgio Arnašiaus anūkas Helmutas Arnašius.  Anūkas, kaip du vandens lašai panašus į savo senelį ilgametį  Klaipėdos teismo darbuotoją. Jų gyvenamasis namas neišliko, karo audros jį sunaikino, todėl atminimo lenta 2017 m. buvo pakabinta ant buvusių teismo  rūmų ir kalėjimo pastato Jūros g. Nr. 1.

 Neaplankėme, bet prisiminėme Tilžės akto signatarą  Valterį Didžį,  gydytoją,  jachtklubo „Buriuotojų sporto klubo“ komodorą,  Lietuvos automobilių sporto čempioną . Prisimenant  V. Didžį būtina paminėti, jog    1947 m. jis  pasirašė  po Mažosios Lietuvos lietuvių protestu, kuris turėjo pavadinimą Fuldos II aktas,  reikalaujantis prijungti  Karaliaučiaus kraštą prie Lietuvos, neatiduoti  kolonizuoti  rusams jų  tėvynės  Mažosios  Lietuvos.

Memorialinė lenta V. Didžiui buvo atidengta  2018 m.  Turgaus g. 2. Pastatas, kuriame dirbo gydytoju, neišliko, jo vietoje po karo buvo pastatytas jau kitas namas.   Dalinai šią lentą finansavo V. Didžio vaikai dukra Ieva Aras  ir sūnus Martynas Didžys,   kurie gyvena Australijoje.

Kitas Tilžės akto signataras – Jurgis Lėbartas, kuris taip pat dirbo Klaipėdoje. Jis ne tik pasirašė po Tilžės aktu, bet  1923-1925 m. buvo Vyriausio Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto vicepirmininku.  Pastatas, kuriame veikė Gelbėjimo komitetas,  neišliko.  Memorialinę lentą 2019 m. pakabino ant namo Tiltų g. 16, kurį pastatė toje pačioje vietoje jau po karo.  Šį projektą dalinai finansavo Lietuvos šaulių sąjunga,  nes J. Lėbartas  buvo  ir Lietuvos šaulių sąjungos  XX Klaipėdos rinktinės valdybos pirmininku. Jį taip pat   1926 m. išrinko  į pirmąjį  Klaipėdos krašto Seimelį bei paskyrė  Direktorijos pirmininku. 1934 m. ėjo Klaipėdos vyr. burmistro pareigas.

Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus pirmininko pavaduotojas Algimantas Švanys susitikimo metu pasakė, jog nėra tinkamai įamžintas 1923 m  sukilimo dalyvis, kuris gyveno Klaipėdos rajone,  Endrius Borchertas.  Popietės dalyviai paprašė, kad kitam susirinkimui paruoštų raštą Klaipėdos rajono merui.   Prisiminti garbingą Klaipėdos krašto istoriją,  iškilius tautiečius  yra mūsų pareiga, nes jų dėka šis kraštas neatiteko karo nugalėtojams lyg grobis, kaip Lietuva anapus Nemuno.

2021 m. Atminimo Ąžuolas prie Žemynos gimnazijos

Klaipėdos mieste  įvairios bendruomenės   gauna finansavimą iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo  ministerijos.   Eglės seniūnaitijos bendruomenė  vykdo  tęstinį projektą, kurį  2021 m.  pavadino  „Bendruomenės jėga – pagarba žmonių puoselėtoms vertybėms“ .

2019 m. Eglės seniūnaitijos bendruomenės iniciatyva šalia Žemynos gimnazijos augančiam ąžuolui  buvo pastatytas  ženklas liudijantis, kad šis medis skirtas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui  atminti.  Apie tai parašė „Atvira Klaipėda“ https://www.atviraklaipeda.lt/2019/12/19/atidengsime-atminimo-zenkla-sajudzio-azuolui/. Susilaukėme vienintelio komentaro. Jį parašė  Algirdas Grublys. „Graži žmonių iniciatyva pasodinti medį, tačiau Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio žmonės apie jo skyrimą Sąjūdžio atminimui nėra girdėję. Gal nereikėtų savintis skambių vardų – tiesiog sūnus privalo prižiūrėti tėvų pasodintą medį.“

Ar piliečiai, kurie 1989 m. negalėjo atsitraukti  nuo televizorių, kurie  gyveno euforijoje, kad po tokių sunkių ilgų metų galima kalbėti tiesą ir neatsidurti  KGB rūsiuose, psichuškėse, pasodinę  tų įvykių garbei medį, pasisavino  skambų sąjūdžio  vardą?  Manau, kad šis  vardas priklauso  visiems Lietuvos gyventojams.

Ar yra Klaipėdos miesto savivaldybės internetiniame puslapyje koks vardinių ar proginių medžių registras, kad jame galėtume įregistruoti  medžius, kurie primintų įvairius įvykius? Ar toks registras reikalingas? Ar jis atitiktų šiuo metu esamus įstatymus?  Štai  apie ką kalbėtume per  konferenciją.

Pasirodo, kad  sudarant  proginių medžių sąvadą  reikia vadovautis Vyriausybės nutarimu  „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“.

Pagal Vyriausybės nutarimą   atminimo medžiai yra priskiriami  kultūros paveldo objektams  ar tie, kurie  turi vietovės  vertingąsias   savybes.

Klaipėdos universiteto biologas Egidijus Basevičius yra surinkęs daug medžiagos apie vardinius medžius, kurie buvo pasodinti prieš šimtą ir daugiau  metų. Tai  H. Gerlacho jubiliejaus ąžuolas, Kaizerio Vilhelmo II ąžuolas, Vydūno  ąžuolas   ir t.t., bet daugumą proginių medžių laikas jau ištrynė iš žmonių atminties. Prarasta to meto gyventojų saviraiška.

Per 30  Lietuvos nepriklausomybės metų  Klaipėdos miesto gyventojai, organizacijos, bendruomenės yra  nemažai pasodinę vardinių ir proginių medžių.  Jei juos  neįtrauksime į sąvadą, jei nesudarysime registrą, taip jie  „išplauks“, užsimirš.   Proginių medžių sąvadą jau  yra paruošęs E. Bacevičius.  Mums svarbu, kad  vėlesnės kartos  žinotų, kas klaipėdiečiams, kurie gyveno XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje,   buvo brangu, ką jie norėjo įamžinti.  Jam  įdomu,  kiek Eglės bendruomenė žino vardinių ar proginių medžių pasodintų jau atgavus Nepriklausomybę?  Apie tai taip  pat kalbėsime konferencijoje.

Eglės seniūnaitijos bendruomenė  mano, kad žmonių noras įamžinti svarbias datas sodinant medžius  turi būti puoselėjamas.  Turime gerbti žmonių  pasirinktas vertybes. Tokių medžių prižiūrėjimas neturėtų būti tik šeimos reikalas. Vardinius medžius turėtų žinoti miestas.

Malonu, kad Eglės seniūnaitijos  bendruomenės projektas sutapo su gerbiamo E. Bacevičiaus vykdomais darbais.  Kviečiame pasiklausyti  biologo ir kitų klaipėdiečių, kurie turi ką pasakyti apie vardinius ir proginius medžius.

Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija. Klaipėdos atstovybė

Kretingos 13-2. Klaipėda. Tel.  860344258

Kretingos rajono savivaldybės  merui Antanui Kalniui

Kretingos miesto seniūnijos seniūnei Gintarei Lobikienei

PRAŠYMAS

DĖL ŠOKIŲ „KAM PER 40 M.“ ATNAUJINIMO

2021-10-28

Sveiki. Į mūsų organizaciją kreipėsi keletas vyresnio amžiaus gyventojų iš Kretingos. Jie skundžiasi, kad jau  ilgą laiką Kultūros centro direktorius Pranas Razmus neorganizuoja  šokių vakarų „ kam per 40 m.“.

Mūsų nuomone, būtų prasminga atnaujinti  tarp  vyresnio  amžiaus žmonių buvusią populiarią laisvalaikio praleidimo formą. Šokių salėje žmonės sustiprėja ne tik fiziškai, bet  „pasikrauna“ ir emociškai, atgaivina senas pažintis, užmezga naujas, pasidalija įspūdžiais ir net patirtimi, kaip jiems pavyksta sėkmingai išgyventi kovido sąlygomis. Visi psichologai tvirtina, kad fizinis judėjimas, emocinis bendravimas, tvirtesnis tarpusavio ryšys padeda stiprinti bendrąjį imunitetą, yra prevencija ne tik nuo pandeminio viruso, bet ir nuo kitų fizinių ir dvasinių lygų.

Suprantame, kad Kultūros centro darbuotojams būtų papildomas rūpestis, nes jie turėtų užtikrinti, jog šokių salėje  būtų laikomasi pagrindinių pandemijos valdymo reikalavimų. Pav., dalyvių registracija, dezinfekcinis skystis, apsauginės kaukės, priimtinas fizinio atstumo laikymasis, patalpų vėdinimas, galimybių pasas.

Prašome apsvarstyti kretingiškių prašymą ir priimti jiems palankų sprendimą. Lauksime atsakymo.

Pagarbiai,

Virginija Jurgilevičienė

Virginijus Partaukas

Klaipėdos miesto tarybos posėdis 2020-01-30

Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto posėdyje, vykusiame spalio mėn. 18d.,  pirmuoju klausimu svarstė  patikėjimo teisės sutartį, kurią  Klaipėdos savivaldybė  planuoja pasirašyti su   viešąja įstaiga „Klaipėdos butai“. Šia sutartimi  būtų  perduotas valdyti ir naudoti Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas – gyvenamosios  patalpos (toliau – Turtas).

Komitete Tarybos narys Vidmantas Dambrauskas įžvelgė mechanizmą, kurio tikslas didinti  savivaldybės darbuotojų skaičių.  Pasirodo Viešoji įmonė „Klaipėdos butai“  prašo 60 tūkstančių eurų, kurie bus panaudoti papildomam  etatui.  Viešosios įstaigos „Klaipėdos butai“ direktorius paaiškino, kad įdarbins  buhalterę.   Kodėl Klaipėdos savivaldybėje  socialinių butų skaičiui nepasikeitus, reikia  didinti išlaidas net 60 tūkstančių eurų? Vėliau, jau tarybos narė Judita Simonavičiūtė paprašė pateikti informaciją, kurioje būtų matyti kiek darbo sąnaudų buvo įdedama savivaldybėje, dirbant su socialiniais būstais,  ir kiek darbo sumažės, kai jį  perims viešoji įstaiga „Klaipėdos būstas“.  Atrodo, jei Savivaldybė perduoda  dalį savo darbų įmonei, tai perduoda ir žmogų, kuris tą darbą dirbo  savivaldybėje, o nekuria papildomą etatą savivaldybės įmonėje, paliekant etatą ir   savivaldybėje.

Viešajai įstaigai  atlygis už suteiktas paslaugas  mokamas pagal administruojamą plotą, kuris  nuolat mažėja. Jei mažėja administruojamas plotas, mažėja sutarčių skaičius, tai nebereikia tiek  ir darbo sąnaudų, mažiau reikėtų ir  darbuotojų. Darbo apimtis mažėja, o darbuotojų skaičius, tereikia prisiminti skandalą,  kilusį  dėl Klaipėdos miesto tarybos nario Alvido Šimkaus, didėja.

Aiškinamajame rašte yra nurodomi du skirtingi butų skaičiai. Klaipėdos miesto savivaldybė pagal sutartį  perduotų „Klaipėdos butams“ 1493 gyvenamąsias  patalpas, tačiau sutarčių sudarytų tik su  1381 buto nuomotoju.

Savivaldybei negaila taškyti socialiai jautrios grupės labai sunkiai uždirbtus pinigus, kuriuos jie sumoka  už socialinio ar savivaldybės  būsto nuomą. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2020 m. gruodžio 23 d. patvirtino sprendimą, kuriuo  gerokai pabrangino  nuomą.  Surenkamo nuomos mokesčio dydis išaugo nuo 900 tūkstančių iki 1,4 milijono per metus.  Pasirodo, kad socialiai jautri klaipėdiečių grupė, kuriai tenka gyventi savivaldybės ar socialiniame būste, iš tikro, yra aitvarai, kurie neša savivaldybei  milijonus. Ar gaila aitvarų suneštų pinigų? Aišku, kad negaila, todėl  įkainių metodika, kurią  patvirtintų Klaipėdos miesto taryba 2021m. spalio mėn. turėtų vadintis  patyčių metodika.  Jie sujungia nuomos sutartis, t.y. vienetinį darbą (1381), su  administravimu, kuris  skaičiuojamas pagal plotą, dar prideda perduotų administruoti gyvenamųjų patalpų  apskaitymo paslaugą ir tada nurodo įkainį be PVM  - 0,15.  Palyginkime   būsto administravimo įkainius. UAB „Paslaugos būstui“ už administravimą yra nustačiusi įkainį 0,0548 be PVM. Socialiai remtini moka 3 kartus brangiau.  Viskas normalu, aiškins Savivaldybės darbuotojai, nes  nurodyti ir kiti darbai, ne tik administravimas.   Reikia būti visišku   niekšu, o Klaipėdos miesto taryba tokia ir ruošiasi būti, jei pritars chaosui ir betvarkei,  jei suplaks kelis įkainius į vieną. Mes, klaipėdiečiai, taip pat gauname  kiekvieną mėnesį sąskaitas ir sumokame nurodytą sumą, tačiau nėra įrašyta, kad mums teikia  gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo ir surinkimo paslaugą, nes tai  administravimo išlaidos.    Suvėlė  mokesčių pavadinimą, pateikė  papildomus mokesčių pavadinimus  galimai tam, kad paslėptų dirbtinai  padidintus mokesčius už  teikiamas paslaugas. Įdomu tai, kad lyginant  įkainius, tik  kaupiamosios įmokos  tarifas 0.05  buvo toks pat, tiek viešojoje įstaigoje „Klaipėdos butai“, tiek  UAB „Paslaugos būstui“. Visi kiti įkainiai žymiai didesni  viešojoje įstaigoje „Klaipėdos butai“.

Už dujas mokėsime brangiau, už elektrą mokėsime brangiau, tai nors  būsto nuomą būtų sumažinę.

Tikimės, kad Klaipėdos miesto tarybos posėdyje,  kuris vyks spalio mėn. 28 d.,  tarybos nariai nesityčios iš klaipėdiečių, kurie gyvena socialiniuose ir savivaldybės būstuose ir nepritars sprendimui, kad   patikėjimo teisės sutartimi savivaldybės turtą perduoti valdyti  viešajai įstaigai  „Klaipėdos butai“.

2021m. spalio 11d. Klaipėdos miesto plėtros ir strateginio planavimo komitete buvo pristatyta studija dėl  „Klaipėdos energijos“ iškėlimo iš miesto centro ir  teritorijos įveiklinimo. Komitete tarybos nariai  pasidalijo į dvi  stovyklas. Vienoje pusėje buvo Alina Velykienė ir Judita Simonavičiūtė, kurios sakė, kad nereikia bijoti finansinių įdėjimų  iškeliant katilinę. J. Simonavičiūtė teigė, kad AB „Klaipėdos energija sėdi ant „pinigų krūvos“, kuriuos jiems tereikia paimti ir investuoti kitoje vietoje.  Kita grupė tarybos narių: Vidmantas Plečkaitis, Andrius Petraitis, Vidmantas Dambrauskas turėjo kitokią nuomonę. V. Plečkaitis teigė, kad svarbiausia klaipėdiečiams yra  šilumos kainų augimas,   jas reikia mažinti.  A. Petraitis pasakė, kad yra labai daug nežinomųjų, gali atsiliepti šildymo sąskaitoms, būtina atsakingai skaičiuoti.

Mums, seniūnaičiams ir klaipėdiečiams, kurie gyvename šalia Šiaurės prospekto, keistai atrodo J. Simonavičiūtės ir A. Velykienės siekiai perkelti dujinę katilinę iš  miesto centro  į kitą miesto centrinę dalį.

2019 m. lapkričio 13 d detaliojo plano rengėjai – UAB „Sweco Lietuva“ pakvietė  į viešą detaliojo plano svarstymą teritorijos, kuri randasi prie  Šiaurės prospekto tęsinio iki Pievų ir Rokiškio gatvių.  Projektuotojams Klaipėdos miesto administracijos užduotis  buvo suformuoti  žemės sklypą pikinei dujinei katilinei, kuri turėtų užimti  ne mažesnį kaip 0,5 ha plotą.

Detalaus plano rengėjas – UAB „Sweco Lietuva“ informavo, kad planuojamos teritorijos,  kuri randasi tarp Šiaurės prospekto ir Priestočio g. 1.,  dydis yra 40 ha. Iki viešo pristatymo visą mėnesį buvo galima susipažinti su parengtu teritorijų planavimo dokumentu ir parengta SPAV ataskaita Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patalpose, Liepų g. 11.

Mes, to rajono gyventojai ir seniūnaičiai,  susipažinome su planavimo dokumentu,  pateikėme įvairioms institucijoms prašymą nepritarti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento rengimo iniciatyvai. Pagrindiniai motyvai buvo šie, kad  nėra įvertinti katilinės perkėlimo naudingumo sprendiniai ir  iškėlus geležinkelio krovos mazgą ši teritorija taps patrauklia miesto dalimi.

Šiomis dienomis  komitete  galimybių studijos rengėjas  MB „Bauland“ vadovas  Donatas Baltrušaitis pasakė, kad prie Danės upės esama teritorija turi gerą susisiekiamumą su geležinkelio stotimi.  Kvartalas, kuris randasi prie Šiaurės prospekto taip pat yra netoli geležinkelio stoties, o svarbiausia  arti yra  Melnragė, t.y. jūra. Pagal projektuotojus Kaštonų gatvės tęsinys, einantis lygiagrečiai  kaip Šiaurės prospektas, padalins kvartalą  į dvi dalis – šiaurinę ir pietinę.  Šiaurinėje dalyje  tarp Kaštonų gatvės tęsinio ir Šiaurės prospekto  numatyta statyti gyvenamuosius  namus ir komercinius pastatus.  Pietiniame kvartale nuo Kaštonų g. tęsinio iki geležinkelio suplanuota pramoninė teritorija. Rekreacinę zoną sudarytų esamas tvenkinys šalia Šiaurės prospekto.

Išklausę, kai kurių tarybos narių pasisakymus Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitete,  supratome, kad  katilinę iš Danės g. reikia perkelti, nes gyvenamieji ir komerciniai pastatai, jei liks pramoninis objektas,  gali būti nepatrauklūs, mažės tos teritorijos kaina.  Keli miesto tarybos nariai reikalauja, jog Danės  g. esantis žemės sklypas turi būti patrauklus.  Pasirodo, kad kita teritorija, kuri šiandien taip pat yra centre, kurioje taip pat bus statomi gyvenamieji namai,  neturi būti nepatraukli.

Šiandien turime geležinkelio krovos stotį, kaip pramoninį objektą, o po 20 metų galimai krova bus iškelta. Ar naujai pastatyta katilinė taip pat bus iškelta?   Valdžia teigia, kad palaipsniui iškelia iš miesto centrinės dalies pramonę, iš tikro, ją tik perkeltų į kitą miesto centrinę dalį.  Toks valdžios trumparegiškumas pirmiausia muš klaipėdiečiams per piniginę, nes naujoji katilinė tikrai pabrangins šilumos kainą.

Naujos katilinės kaina jau dabar auga kaip ant mielių. Savivaldybės administracija 2019 m. lapkričio mėn., atsakydama į seniūnaičių siūlymą,  naujos katilinės kainą nurodė 2 milijonus eurų.  Komitete išgirdome, kad pastatyti katilinę Šiaurės prospekte  kainuos  jau 7 mln. eurų.

Klaipėdiečiai, kurie mitingavo prie Merijos 2021m. rugsėjo 28d. , išreiškė nepasitikėjimą Klaipėdos miesto bendruoju planu, nes kyšo įvairių  verslo atstovų interesai, bet ne klaipėdiečių.  Manome, kad tokie pat keliantys įtarimą užsakymai teikiami   detaliųjų  planų, studijų rengėjams.

2021 m. spalio mėn. 17 diena mums, kurie renkamės į Atgimimo aikštę,  liūdna, nes  amžinybėn išėjo mūsų bendražygis V. Stončius, kuris jautė atsakomybę už Lietuvą, už jos piliečius. Jis 1991 m. sausio 13d. visą naktį budėjo  Vilniuje prie  parlamento rūmų, o 2012 m. 6 val. ryto kartu su piliečiais, stovėjusiais Garliavoje prie Deimantės senelių namų, patyrė Sauliaus Skvernelio pasiųstų policininkų siautėjimą. Kai išeina žmogus, kuris jaučia  savo šalies ir kito žmogaus skausmą dėl išlikimo, yra didžiulė netektis. V. Stončius iš prigimties buvo visuomeninkas iš Didžiosios raidės.

Dievas kiekvienam leido gyventi tiek, kiek  Jam atrodė, kad šioje žemėje žmogus turi gyventi. Žymus Romos imperatorius Markas Aurelijus, kuris gimė  prieš 1800 metų apie mirtį parašė taip: „ilgiausias gyvenimas niekuo nesiskiria  nuo trumpiausio, nes dabartis yra visų vienoda ir vienoda tai kas prarandama. Tai, ko netenkame, yra tik akimirka. Juk negalima prarasti to, kas jau praėjo, arba to, kas dar bus. Kaip galima atimti iš žmogaus tai, ko jis neturi? Tas, kuris miršta jaunas, ir tas, kuris sulaukia gilios senatvės, praranda tą patį. Jie netenka dabarties, nes žmogus turi tik dabartį, o to, ko jis neturi, negali ir prarasti.“

 Manome, kad būtent taip, kaip aiškina apie mirtį romėnas M. Aurelijus,   į gyvenimą žiūrėjo ir V. Stončius.  Jei negalima prarasti to, kas jau praėjo ir to, kas dar bus, tai dabartis yra didžiulė vertybė. Deja, daugelis tą vertybę praleidžia ant sofos prie televizoriaus. Jie nesupranta, kad kiekvienam iš mūsų yra duotas ribotas laikas, todėl jei neišnaudosi šiandien ir dabar duotą galimybę atlikti kilnų darbą, tai laikas negailestingas, nes vakarykščią dieną nesusigrąžinsi.

V. Stončius Dievo skirtą ribotą laiką  paaukojo  Tėvynės laisvei, skriaudžiamam vaikui,  teisei į teisingą teismą, tai yra vertybėms,  kurios yra pamatinės visuomenės išlikimui.

Jau niekada neateis V.  Stončius į Atgimimo aikštę, jau niekados nebepaklaus, ar dar gyva Deimantė, tačiau jo darbai skirti artimo žmogaus gerovei, liks mūsų atmintyje.

Kreipiamės į jus,  Klaipėdos miesto tarybą, kad artimiausiame posėdyje pasisakytumėte  dėl galimybių paso naudingumo ir tikslingumo įveikiant Covid-19.

Covid-19 virusas gudresnis už žmogų, už jo žinias mokslo  srityje.  Šis virusas laikinai pasitraukia, kad sugrįžtų kitaip mutavęs.  Daugiausia žalos žmonių sveikatai ir didelių netekčių  atnešė taip vadinamas virusas alfa.  Nemažai žmonių nukentėjo ir galimai dar sulauksime mirčių ir nuo viruso atmainos delta. Skiepijami esame nuo  viruso alfa, bet  ne nuo deltos.  Todėl  jau paskiepyti gali  taip pat susirgti ir platinti   deltos viruso atmainą. Ar galimybių pasai netaps viruso atmainos delta platinimo  priežastimi?  Manome, kad galimybių pasai  pasiskiepijusiems, tačiau nesilaikantiems  elementarių pandemijos metu priimtų higienos reikalavimų, reikiamo atstumo, kaukių dėvėjimo,  sudarys sąlygas ligos platinimui.

Kadangi tokie Covid-19 įveikimo būdai, kuriuos siūlo vyriausybė,  greičiau didins savižudžių skaičių, lėtinių ligų paūmėjimą, todėl  žinomi Lietuvoje medikai, teisininkai  įkūrė Sveikatos teisės institutą.

Prašome  Klaipėdos miesto tarybą,  kuri  turi gyvą pavyzdį – Vytautą Grubliauską, kuris pasiskiepijęs dviem skiepais serga stipriai Covid-19, nes tęsiamas mero nedarbingumo lapelis,    pasisakyti ir paprašyti  Seimo, Vyriausybės, kad  pradėtų dialogą, t.y. įsiklausytų į Sveikatos teises instituto  pasiūlymus, kurie surašyti jų paskelbtoje  deklaracijoje.

Kvietimas

Mitingas Klaipėdoje

Kviečiame tuos, kurie negali rugsėjo  mėn. 10 d. vykti į Vilnių, ateiti į Atgimimo aikštę.

Mitingas vyks nuo   10.00 val. iki 12.00 val.

Reikalavimai  Seimui, Vyriausybei ir miesto Tarybai:

- Atsisakyti galimybių paso,  kuris nestabdo pandemijos  plitimą, nes paskiepyti  net  2 skiepais  serga ir yra  kovido įvairių atmainų  platintojai. Galimybių pasas   diskriminuoja tuos, kurie siūlo kitus būdus įveikiant ligą.

- Svarstyti piliečių prašymą dėl galimybių paso miesto taryboje.

- Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją palikti     valstybės įmone.

Mitinge draudžiama provokuoti  ir skatinti smurtą. Mitingas taikus ir netoleruosime viešų raginimų pažeisti suverenitetą, įžeidinėti tautinę savigarbą  ir tyčiotis iš pilietinės drąsos.

 Ar mes, kovotojai  už tiesą,   nesulauksime  tokio likimo  kaip  kaunietė?

 Būdami įvairių nevyriausybinių organizacijų nariais  jau daug   metų giname žmogaus teises.  Ar neatsiras kokia teismo psichiatrė ir nesurašys pažymą, kad kliedime?

 Nevyriausybinės organizacijos, kurios vadinasi   5 -ąja valdžia,    stebi kaip Konstitucijoje išvardintos valdžios dirba, ar jos nepiktnaudžiauja  galiomis, kurias joms suteikė Konstitucija ir įvairūs įstatymai.

Teismams, t.y. trečiajai valdžiai, nepriklausomumą  garantuoja pakopiniai teismai. Jei, tarkime,  suklysta žemesnės pakopos teismas, tai jo sprendimą galima apskųsti ir aukštesnis teismas, pastebėjęs nutarties trūkumus,   prašo juos ištaisyti.

Būtent  vienos kaunietės byla dėl priverstinio gydymo  VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje  tapo pakopinių teismų sistemos  darbo neigiamu pavyzdžiu.

Kaunietė, kuri padarė  nusikaltimą pagal BK 202 straipsnį,  pripažinta nepakaltinama.   Po kelerių  teismų buvo  priimtas sprendimas, kad ją reikia gydyti priverstinai.  2020 m.  sužinojusi, kad  bus apribota jos laisvė  pasitraukė į kaimyninę šalį ir ten kreipėsi  pas psichiatrus ir psichologus.

Po metų  kaunietės advokatė   kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, kad  jos ginamosios pilietės  paieška būtų panaikinta  ir  atšauktas  stacionarinis gydymas  VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

2021-06-11 Kauno apylinkės  teismo  Kauno rūmų teisėja  Indrė Averkienė  priima   nutarimą, jog   palieka galioti senąjį teismo sprendimą – priverstinį gydymą Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.  Tokio pat sprendimo prašė ir prokuroras Romanas Mackevičius.  Jis argumentuoja, kad  nėra pateikta jokių medicininių dokumentų, kurie patvirtintų, jog stacionarinį stebėjimą galima pakeisti į ambulatorinį.

Perskaitai tokį teismo sprendimą, kokį surašė teisėja I. Averkienė,  ir galvoji, kam iš vis reikalingas teismas? Gavai iš  teismo psichiatrės ekspertės  ligos diagnozę bei  išvadas ir  uždarai į „psichuškę“.  Tai gal apeikime teismą ir iš kart vežame į ligoninę.  Teismas neįgalus, nes pažyma apie psichinę sveikatą  tik iš Rokiškio psichiatrinės ligoninės yra visagalė.   Pasirodo, kad Teismas, jei nėra pažymos iš  psichiatro eksperto   nesigilina į išdėstytas aplinkybes, nesivadovauja  teisingumo ir protingumo kriterijais.   O Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK)   98 str. ir  Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 425 str., kurie padėtų teismui būti objektyviam,  pacituojami dėl bendro išprusimo.

Žemesnės instancijos teismas pasisakė labai siaurai, tik  apie psichiatrų darbą ir kad kaimyninės šalies dokumentai netinka. Kodėl teisėjui, kuris turi priimti nutartį,  nerūpi  pasiaiškinti, kaip gyvena  žmogus, kuris jau prieš metus turėjo būti gydomas nuo psichinės ligos?  Kodėl teisėjui visiškai neįdomu šiandieninė kaunietės  socializacija  svetimoje šalyje, kaip  jai pavyksta pasirūpinti  sūnumi, vairuoti mašiną milijoniniame mieste, savanoriauti  -  išvežioti maistą socialinę atskirtį patiriantiems asmenims ir   be problemų prisijungti į teismo posėdį per ZOOm programą, kurios anksčiau niekada  nenaudojo.  Teisėja priima sprendimą, vadovaujantis tik  praeitimi  bei cituoja gydytoją, kuri teigia apie   galimą ligos progresavimą.

Kauno apylinkės teismo teisėjos I, Averkienės nutartis buvo apskųsta.  Kauno apygardos teismo sprendimu  byla buvo grąžinta  nagrinėti iš  naujo.

Teisėjos I. Averkienės kategoriškas reikalavimas aukštesnio teismo teisėjo  Albino Antanaičio  išaiškintas taip: „ Vadovaujantis tokia logika, nepriklausomai nuo asmens sveikatos būklės, netgi jo pasveikimo atveju, tokį asmenį būtų reikalinga pasiųsti į gydymo įstaigą priverčiamųjų medicinos priemonių taikymui“

 Ar tai ne skandalas, kai  kaimyninės šalies psichikos specialistai,  klausydami  lietuvaitės   specifinės kalbos,  nutarė, kad kaunietė kenčia nuo nuolatinių košmarų, o ne nuo kliedesių, kaip diagnozavo Lietuvoje psichiatrai?

 Lietuvoje  teismo ekspertė  psichiatrė Sandrina Šakavičienė   galimai diagnozavo  ne tą  psichinę ligą ir  ruošėsi gydyti nuo kliedesinių  sutrikimų,  nuo ligos kuria nesirgo. Dar kartą pasikartosime. Jei būtų sirgusi jos  diagnozuota liga, tai kitoje valstybėje, kurioje praleido apie metus  ši liga būtų pasireiškusi.

Kaunietė, kuriai diagnozuoti kliedesiai,  kaip aiškino gydytoja,   nukreipė savo agresiją   į  jai neįtinkančius asmenis.  Ar Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja  I. Averkienė   pasidomėjo   asmenų sąrašu, kurie  tapo kaunietės  tariamų  kliedesių  subjektais?  Gal kaunietė tuos asmenis  kaltina pagrįstai?

Kauno apylinkės  Kauno rūmų  teisėja I. Averkienė ir, vėliau,  tą pačią bylą peržiūrėjusi teisėja  Giedrė Maslauskaitė nusprendė  apsiriboti tik sveikatos specialistų išvadomis ir jų teiginiais.  G. Maslauskaitės byla skyrėsi nuo kolegės tuo, kad pasikvietė  teismo ekspertę Sandriną Šakavičienę, kuri  paaiškino, jog kaimyninės  šalies  pateikta medžiaga yra neinformatyvi.  Būtent ši teismo ekspertė  2018 metais konstatavo  kliedesinius sutrikimus ir  pareiškė, jog kaunietė negali dalyvauti atliekant  procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme.   Teismas sprendžia   žmogaus likimą, o jam neleidžiama dalyvauti.  Jei  teismo psichiatrė neleido  teismuose    kaunietei gintis, tai kitaip  teismo ekspertės  draudimą,   kaip  „mirties nuosprendį „,  negalima pavadinti.

Teisėjos G. Maslauskaitės  vedamoje byloje  dalyvavo gydanti gydytoja Eimantė Kamilė Kališauskienė, kuri   paliudijo,  jog  su kauniete susitikusios nebuvo, kalbėjo apie vizitą telefonu, bet jis neįvyko, nes teismas   priėmė sprendimą  gydyti stacionare. Kaunietė jos paciente buvo nuo  2020m. kovo mėn.  Kitaip sakant   tik kelis mėnesius. Prieš tai, nuo 2019m.  kaunietę prižiūrėjo  gydytoja Jūratė Dasavičienė. Pas šią gydytoją lankėsi du kartus. Gydytoja E.K. Kališauskienė liudijo, kad psichinė būklė yra kintanti. Ji neturinti  priežasčių abejoti gydytojo kompetencija ( tiesa, nutartyje neparašyta, ar Lietuvos, ar kaimyninės valstybės), jei jis taip  įvertino, mano, kad tai teisinga.

Lietuvos medikų pasirašytoje  Hipokrato priesaikoje yra  įtvirtinami pagrindiniai medicinos etikos principai: paciento informavimas,  jo gerovės siekimas, sąžiningas ir garbingas medicinos praktikos vystymas nepaisant paciento amžiaus, tautybės, religijos ar socialinės priklausomybės ir kt. Kur parašyta, kad žmogus negali savo lėšomis gydytis užsienyje? Tuo labiau, kad ir valstybė siunčia gydytis į užsienį tam tikrais atvejais. Ir net  konkrečiai į tą valstybę, kur dabar yra kaunietė. Kuo šitas atvejas skiriasi nuo kitų?

Teisėjai G. Maslauskaitei, nors gydytoja  teismo metu teigė, jog  psichinė būklė kinta,  nekilo  abejonių dėl pagerėjusios psichinės sveikatos  ir  priėmė  panašų sprendimą  kaip ir teisėja I.  Averkienė.

Teisėja G. Maslauskaitė   į Kauno apygardos teisėjo nutarties reikalavimus nutarė  neraguoti. Ji pasirinko buką tarnavimą teismo psichiatro pažymai.

Mums, piliečiams,  jau ne kartą teko  susidurti su  bandymais  savo antrą pusę, tiek šeimyniniame gyvenime, tiek versle  paversti psichiniais ligoniais ir  užvaldyti turtą, kuriuo nebereikės dalintis. Tokioms byloms sukurti  reikia ir fiktyvių  psichiatro pažymų.

Mums, visuomeninkams, gali būti išsakyti priekaištai, kad  abejojame psichiatro specialisto sąžiningumu.  Visi esame žmonės, o ne robotai, ir  darome ne tik netyčines klaidas, bet ir  susigundome kyšiais, kuo  STT  paskutiniu laiku ir apkaltinto  nemažai  teisėjų.

Teismo ekspertai,  ko pykstate ir stojatės piestu, jei  jūsų diagnozuotos ligos bus  dar kartą patikrinamos bet kurioje Europos  sąjungos valstybėje?  Manome, kad  tai būtų užkardinimas  korupcinių sprendimų Lietuvoje.

Psichikos ligas gydo ne tik vaistai. Galimai teigiamų   pasekmių psichinei sveikatai turi  aplinkos  pakeitimas,  sveika gyvensena, dieta,  nauji draugai.  Tačiau Kauno apylinkės  dviejų teismų sprendimai  labai identiški  – nepripažinti, kad laikas,   vaistai  galėjo padaryti teigiamos  įtakos psichinei sveikatai.

Jei nepripažįstate, jog  psichinė sveikata pagerėjo, tai yra kita versija – psichiatrai suklastojo ligą, o teismai klastotei pritarė. Pagal gydytoją,  kliedesiai nukreipti į tam tikrus asmenis. Viena asmenų grupė, tai psichiatrai, kurie galimai suklastojo jos ligos  istoriją. Dėl to kaunietė  kreipėsi į FNTT. Šios įstaigos darbuotojai apsilankė gydymo įstaigoje.

Kur yra riba tarp teisybės ieškojimo  ir jau psichinės ligos – kliedesių? Ponai psichiatrai, ar nekerštavote, ar neapšmeižėte kaunietę,  jog  ji  prisifantazuoja ir persekioja nekaltus  asmenis?  Ar galima kliedėti, kai faktai  tikri? Tai  gydytojai, kurie  susiję su  neįgalaus vaiko gimimu,  ir  kita grupė,  susijusi su vaikų žaidimų aikštelės perkėlimu teisės aktais numatytu atstumu nuo jos  daugiabučio.

 Kaunietė gali laisvai važinėtis  po  Europą,  nes nėra  paskelbta tarptautinė paieška.   Tarkime, Lietuva nusprendė paskelbti psichinio ligonio tarptautinę paiešką,  nes  galimai  kaimyninės valstybės piliečiams iškilo grėsmė.    Kaimyninės valstybės psichiatrai, kai kreipėsi lietuvė,  pravedė testavimą,  kaunietė  į klausimus  atsakinėjo apie tris valandas, o tada   konsiliume  priėmė sprendimą, kad lietuvės psichinė sveikata nekelia pavojaus.   Apie kaunietės dabartinę psichinę sveikatą  teisme kalba  advokatė, apie tai  Kauno apygardos teismo teisėjas  A, Antanaitis nutartyje  rašo, netgi su sarkastiniu  atspalviu, kuris turėtų padėti žemesnio teismo teisėjui suvokti  apie  susidariusią situaciją,  kad   teismas  galimai siunčia  gydytis  pasveikusį  žmogų arba  kuris nėra  pavojingas.

Psichiatrai, Kauno apylinkės teismo  teisėjai, stebėdami jūsų darbą, klausiame, ar jums galioja  Konstitucija, kuri reikalauja tarnauti žmonėms, ar  nepiktnaudžiaujate  jums suteiktomis galiomis?