Įteiksime Lietuvos Respublikos Vyriausybei reikalavimą, kad Vilniaus kultūros ir sporto rūmuose įkurtų garbingą sąjūdžio istorijos atminties įamžinimo muziejų.
Lietuvos vyriausybė, atseit, smerkia totalitarizmą, pratęsia sankcijas Baltarusijai, Rusijai. Ar tai nėra apsimestinis veiksmas, nes Vyriausybė per Lietuvos žydų bendruomenės (litvakų) pirmininkę Fainą Kuklainsky bendradarbiauja su Rusijos piliečiu, kuris remia Putino įgyvendinamą totalitaristinę valdymo sistemą Rusijoje? Vienas iš jų, – Europos žydų kongreso pirmininkas Viatcheslav Moshe Kantor. Šis įtakingas žydas pagal Europos sąjungos teismo sprendimą prisideda prie Rusijos pelnų ir yra artimas Putino draugas. JAV administracija šį verslininką yra įtraukusi į Kremliaus sąrašą. Visi Rusijos piliečiai, kurie pasmerkė karą Ukrainoje, tapo inoagentais ( užsienio agentais) ir išvyko iš Rusijos, prarado uždirbtus pinigus arba atsidūrė kalėjime. V.M. Kantor puikiausiai jaučiasi Rusijoje ir toliau krauna savo kapitalą. Jis ir F. Kukliansky važinėjasi po Europa, organizuoja arba dalyvauja konferencijose, kurios skirtos antisemitizmui. Jis, save paskelbęs tolerancijos ir susitaikymo šalininku, pateikia veiksmų planą, kaip kovoti su sugrįžusiu antisemitizmu. Deja, Rusijoje V. M. Kantor nepropaguoja nacionalinės atsakomybės modelio dėl patyčių žmogaus gyvybei. Ar jis nemato, kad ekstremizmas tapo Rusijoje valstybine politika? Ar jis nežino, kad Rusijos prezidentas siunčia žudyti ukrainiečius, vien todėl, kad jie gina savo Tėvynę Ukrainą? V. M. Kantor, nepasmerkęs Rusijos, Putino už antiukrainietišką politiką ir neparuošęs veiksmų plano, kaip stabdyti Rusijoje neapykantą ukrainiečiams, yra grėsmė Lietuvos saugumui. Antisemitizmas ir antiukraizmas turi tas pačias šaknis – tautinę neapykantą. F. Kukliansky dalyvavimas apsimestinio žmogaus gyvybės gynėjo V. M. Kantor veikloje yra pavojus nacionaliniam saugumui. V. M . Kantor Lietuvoje turėtų būti paskelbtas persona non grata.
Reikalaujame Lietuvos vyriausybės pirmininkės Ingos Ruginienės atsisakyti nuo žydų memorialo idėjos, nes aiškiai matome, kad V. M. Kantor antisemitinis judėjimas tėra širma savo draugo, Rusijos prezidento, tikslams įgyvendinti.
2026-02-12 „Verslo žinios“ rašo, kad Vyriausybė grįžta prie idėjos Vilniaus koncertų ir sporto rūmus paversti žydų memorialu. Manome, kad Vyriausybė privalo aiškiai pasakyti, ar garbinga bendradarbiauti su žydų organizacijomis, kurioms vadovauja „Europos žydų kongreso“ pirmininkas Viatcheslav Moshe Kantor, atvirai deklaravęs paramą ir draugystę Rusijos prezidentui.
V. M. Kantor, turintis Rusijos, Izraelio ir Didžiosios Britanijos pilietybes, į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą pateko 2022 m., nes yra atsakingas už materialinę ir finansinę paramą veiksmams, kurie kenkia Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba kelia jiems grėsmę , ir kad V.M. Kantor yra Rusijos oligarchas, pagrindinis akcininkas „Akron Group“, vienos didžiausių Rusijos trąšų gamintojos, kuri vykdo ir karinės pramonės užsakymus.
V. M. Kantor advokatai kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo teismą, kad panaikintų sankcijas. V. M. Kantor advokatai teigė, kad nėra įrodymų apie ginamojo glaudžius ryšius su Kremliumi ar naudą, kurią jis gauna iš karo Ukrainoje.
2025 m. sausio 15 d. Europos Sąjungos Teisingumo teismas sankcijų nepanaikino, nors buvo pateiktas jį palaikantis laiškas, kurį pasirašė 42 įvairių žydų bendruomenių atstovai. Teismas nusprendė, jog iš pateiktų dokumentų apie „Akron Group“ struktūrą matosi, kad tikrasis savininkas buvo V. Kantor ir jo trys nepilnamečiai vaikai, o draugystę su Rusijos prezidentu rodo viešai prieinami dokumentai, įskaitant naujienų straipsnius.
2025 m. gegužės 12 d. V. Kantor advokatai teikė apeliacinį skundą.
Amerikiečių verslo žurnalo „Forbes“ duomenimis 2026-03-11 V. Kantor pagal turtingumą užėmė pasaulyje Nr. 251, jo turtas įvertinamas realiuoju laiku 12 mlrd. USD.
Ukrainiečių kariuomenė 2026 m. vasario mėn. dronais atakavo Smolensko srityje esančią Dorogobužo chemijos gamyklą. Ši gamykla priklauso trąšų gamintojui „Acron Group“, kurio pagrindinis akcininkas V.M. Kantor. Minėtoji įmonė, be kita ko, gamina amoniaką, amonio nitratą ir azoto rūgštį – šios medžiagos taip pat gali būti naudojamos kariniams tikslams.
Tiek Europos Sąjungos Teisingumo teismo sprendimas 2025 m. sausio 15 d. – V. M. Kantor nepanaikinti sankcijų, tiek Ukrainos kariuomenės naikinami dvigubos paskirties „Acron Group“ objektai Rusijos teritorijoje suponuoja mintį, – V. M. Kantor yra pavojingas Lietuvos saugumui. Organizacijos, kurios bendradarbiauja su V. Kantor, t.y. “Europos žydų kongerso” narės taip pat yra pavojus Lietuvos saugumui.
Pažymėtina, kad Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė yra šio Kongreso narė, o bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky 2020 m. tapo „Europos žydų kongreso“ Vykdomojo komiteto narė.
Lietuvos URM 2017-11-01, reaguodama į Europos žydų kongreso pareiškimą dėl tariamo rašytojos Vanagaitės persekiojimo, pabrėžė, kad iškraipant tiesą – supriešinti žydų genocido ir Lietuvos antisovietinės rezistencijos rėmėjai. Deja, F. Kukliansky veiksmai ir šiuo metu tapatūs.
Europarlamentas 2022 m. Rusiją pripažino teroroizmą remiančia valstybe. Rusijos Federacijos išpuoliai ir žiaurumai nukreipti prieš Ukrainos civilius gyventojus, civilinės infrastruktūros sunaikinimas ir kiti sunkūs žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai prilygsta teroro aktams prieš Ukrainos gyventojus.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas patvirtino, kad Europos žydų kongreso pirmininkas V. M. Kantor ženkliai prisideda prie Rusijos vyriausybės, terorizmą remiančios valstybės, pajamų. Skandalas, kad V. M. Kantor tikisi, jog padedant žydų organizacijoms bus panaikintos jam sankcijos. Tikisi, kad Europos Sąjungos Teisingumo teismas nesupranta kokie „aitvarai“ neša V. M. Kantor milijardus dolerių ir, kad nėra jo kaltės dėl Ukrainos civilių gyventojų ir infrastruktūros naikinimo.
Kol „Europos žydų kongresui“ vadovauja V.M. Kantor, o Lietuvos žydų bendruomenė yra šios organizacijos narė, tol Lietuvos vyriausybė neturi palaikyti jokių ryšių su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene bei žydų organizacijomis, nepasmerkusiomis V. M. Kantor, negali būti ir kalbų apie žydų memorialo steigimą.
LR Vietos savivaldos įstatymo 39 straipsnis nurodo, kad seniūnaičio pareiga yra kalendoriniams metams pasibaigus per 2 mėnesius seniūnaitijos gyventojams pateikti praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą ir veiklos kryptis kitiems kalendoriniams metams.
Įstatyme nėra nurodyta kokia forma pateikiama ataskaita seniūnaitijos gyventojams. Pagal įstatymą galima: gyvai, susirinkimo metu, arba popierine forma, kuri patalpinama savivaldybės internetiniame puslapyje, rubrikoje „Seniūnaičiai“.
Jei organizuosi susitikimą su gyventojais ir jiems gyvai pasakosi apie atliktus darbus bei numatomus veiklos lūkesčius einamiesiems metams, tai pagal Klaipėdos savivaldybę nebus ataskaita.
Universiteto seniūnaitijoje prioritetinis ir svarbiausias darbas buvo ir tebėra V. Berbomo g. 2, Kretingos g.11, Kretingos g. 13, Kretingos g.15, Kretingos g. 17, Kretingos g. 19, Kretingos g. 21 kiemų renovacija. Šio rajono gyventojus , prieš pradedant kiemų tvarkymą, pakviečiau į susitikimą su vicemeru Algirdu Kamarausku ir Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubiliene. Susitikimas vyko Klaipėdos universiteto patalpose.
Gyventojų pageidavimu organizavau susitikimą su „Žemynos“ gimnazijos vadovybe, tėvų komitetu, savivaldybės atstovais dėl moksleivių motorinių transporto priemonių parkavimo gyvenamųjų namų kiemuose. Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai pažadėjo, kad pastatys ženklą, jog motorinių transporto priemonių statymas kiemuose yra draudžiamos.
Kiemų renovacija tapo iššūkiu gyventojams. Jie pageidavo pašalinti, kaip jiems atrodė, perteklines kilimų valymo karstykles, iškloti trinkelėmis gyventojų pramintą takelį į „Parko“ autobusų stotelę tarp Kretingos g. 13 ir Kretingos g. 17, pastatyti dviračių stovus bei atlikti kitus smulkius pakeitimus, kurie nebuvo numatyti kiemų renovacijos plane.
Universiteto seniūnaitijos antrasis pagal svarbą darbas buvo Liudo Giros gatvės pavadinimo pakeitimas. Šios gatvės didžioji dauguma gyventojų susirinkime dar 2024 m. nusprendė, jog jie nesutinka, kad L. Giros gatvė būtų pervadinta Ernsto Vicherto vardu.
Mes, XXI a. klaipėdiečiai, turime skirtingas nuomones dėl E. Vicherto veiklos. Vieni mano, kad E. Vichertas yra ta asmenybė, kurią būtų garbė turėti savo vardynuose, kuris įnešė į vokiečių pasaulį lietuvių vardą. Tai esanti mūsų miesto istorinė atmintis, nes Klaipėda- daugiakultūris miestas. Kiti, teigia, kad Klaipėdos miesto istorinėje atmintyje liko rašytojas, kuris lietuvį vokiečių pasauliui pavaizdavo kaip amoralų žmogų. Nutautinimo politikos esmė, kad mes, lietuviai, tokie ir buvome, tai ko pykstame už „tiesą“ . Manome, kad neišsižadėjusių savo kalbos lietuvių, pavaizdavimas vokiškoje literatūroje kaip žmogžudžius turi asimiliacijos tikslą. Todėl tariamos tiesos skelbėjo E. Vicherto įamžinimas yra nepriimtinas.
Klaipėdos miesto taryba atsisakė L. Giros gatvę pervadinti į E. Vicherto, nes „Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo darbo grupėje“, kuri ruošė rekomendacijas, jos buvo nenuoseklios. Pervadinant Salomėjos Nėries gatvę Darbo grupė siūlė gyventojų apklausą, o dėl L. Giros – ne. Vyriausybės atstovė Klaipėdos ir Tauragės apskrityse Daiva Kerekeš administraciniam teismui apskundė Klaipėdos miesto tarybos sprendimą nepakeisti L. Giros gatvės pavadinimo į rašytojo ir teisėjo Ernsto Vicherto vardą.
Liudo Giros gatvės gyventojai, sužinoję, jog Klaipėdos miesto savivaldybė yra paduota į teismą, delegavo mane, seniūnaitę, trečiuoju asmeniu. 2025m. balandžio 2d. su prašymu kreipiausi į Panevėžio teismo rūmus, kad mane įtrauktų trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nes L. Giros gatvės pavadinimo pakeitimas gyventojams gali turėti įtakos jų teisėms ar pareigoms. Teismas atmetė prašymą motyvuodamas, kad administracinė byla nėra susijusi su Seniūnaitija ir pastaroji neturi jokių teisių ir pareigų. Panevėžio rūmams parašiau pakartotinį prašymą teigdama, kad Seniūnaitija nėra tik tuščias žemės plotas, kuris sudarytas iš gyvenamųjų vietovių. Tų gyventojų interesus aš atstovauju. Deja, trečiuoju asmeniu nebuvau į bylą įtraukta ir teismas atsisakė išgirsti L. Giros gatvės gyventojų lūkesčius.
Klaipėdos universitetas kviečia seniūnaitijos gyventojus į reguliarius Vydūno skaitymus „Vydūnas – tautai ir valstybei“. Šių renginių režisierius, moderatorius ir renginio organizatorius yra Juozas Ivanauskas, kuris man siunčia kvietimus ir temas, kad pakviesčiau seniūnaitijos gyventojus.
Esu Klaipėdos seniūnaičių sueigos sekretorė. Teikiau pasiūlymus LR Vidaus reikalų ministerijai dėl LR Vietos savivaldos įstatymo 38 straipsnio pakeitimo ir Klaipėdos miesto savivaldybei dėl didesnės seniūnaičių išmokos.
Aš, kaip seniūnaitė, reguliariai pasisakau iš Klaipėdiečių tribūnos dėl lietuviško materialaus ir nematerialaus istorinio palikimo. Kviečiu klaipėdiečius pasinaudoti galimybe tiesiogiai įtakoti Klaipėdos miesto tarybą, išsakyti lūkesčius, padėkoti administracijai ir politikams.
Veiklos kryptys 2026 metais:
Tarpininkauti, kad tarp Klaipėdos savivaldybės ir gyventojų vyktų konstruktyvus dialogas dėl renovuojamų kiemų galutinio sutvarkymo.
Rūpintis, kad būtų apšviesti Kretingos g. 1, Kretingos g. 3, Kretingos g. 5 ir Berbomo g. 1, Berbomo g. 3 kiemai.
Ginti L. Giros gatvės gyventojų interesus dėl nematerialaus tautinio paveldo išsaugojimo.
Kviesti seniūnaitijos gyventojus į kaimynų šventę ir Vydūno skaitymus.
Minime Lietuvos -Lenkijos sukilimą, vykusį 1830m.- 1831m., sekantis Lietuvos-Lenkijos sukilimas datuojamas 1863m-1864m., toliau seka Klaipėdos -1923 m. ir Birželio – 1941 m.
Žiniasklaida patvirtino, kad atvyks į Lietuvą Ukrainos prezidentas Zelenskis ir Lenkijos prezidentas Navrockis. Abiejų šalių prezidentai drauge su Lietuvos vadovu Gitanu Nausėda dalyvaus 1863–1864 metų sukilimo metinių minėjime.
Niekas neskelbia, kad aukščiausieji Lenkijos ir Ukrainos vadovai atvyks paminėti Lietuvos -Lenkijos dieną. Nesuprastų, kas čia per Lietuvos-Lenkijos diena. Deja, tokį nesuprantamą minėjimą turime mūsų kalendoriuje, tai Klaipėdos krašto diena. Kas tai per diena? Pasirodo, tai Klaipėdos sukilimo diena.
Prezidentų sprendimas drauge paminėti 1863m-1864m., sukilimą, premjerės dalyvavimas minint Klaipėdos sukilimo metines aiškiai teigia, kad istorija tapo labai svarbii priemonė kovoje su imperine ideologija.
Imperinei pasaulėžiūrai kova už laisvę, už nepriklausomybę, už tautos susijungimą yra nepriimtina kova. Niekindami ir tyčiodamasi iš išsivadavimo kovos, jie stengiasi ją neigti. Todėl imperinės jėgos, o jų Lietuvoje turime pakankamai, Klaipėdos sukilimą pervadino į Klaipėdos krašto dieną. Taip pat Klaipėdos sukilimą jau ne vienerius metus siekia pervadinti į karinę akciją.
Todėl būtina kalendoriuose, kurie skirti minimoms dienoms, parašyti kaip Klaipėdos sukilimo diena, o ne Klaipėdos krašto diena.
Perskaičiusi Martyno Vainoriaus straipsnį apie Žemaitaitį, pasitelkusi redaktoriaus žodžius manau, jog M. Vainorius purvais ir melagienomis apdrabstė žemaitaitininkus, socdemus ir valstiečius.
Pagal M. Vainorių yra keičiamas visuomeninio transliuotojo įstatymas, pagal socdemus, valstiečius, žemaitaitininkus yra tik grąžinamos senojo visuomeninio transliuotojo įstatymo nuostatos. Todėl jokio buldozerio nėra, o yra tik amoralus ir negarbingas spaudimas palikti konservatorių priimtas įstatymo pataisas, kurios yra antidemokratinės.
Pagal redaktorių nėra purvo drabstymas pavadinti Remigijų Žemaitaitį antisemitu, nes Konstitucinis teismas užkabino jam tokią etiketę. Deja, tai yra drabstymas purvais, nes holokausto istorija yra parašyta sovietinių okupantų, kurie švarino savo niekingus darbus ir tyčiojosi iš lietuvių ir Lietuvos. Prasidėjus II pasauliniam karui Lietuva, kurios prezidentu buvo Antanas Smetona, padidėjo apie 90 tūkstančių žydų tautybės žmonių, Jie pasitraukė į Lietuvą, kad ji padėtų išvykti iš Europos, kurioje karas naikino miestus ir žmones. Lietuva pabėgeliams jokių trukdžių nekėlė. Jie nesunkiai gaudavo vizas ir palikdavo laikiną prieglobsčio šalį – Lietuvą. Sovietiniai okupantai 1940-06-15 d. užgrobę Lietuvą uždėjo gaubtą ir nebeleido gyventojams ir pabėgeliams laisvai išvykti iš okupuotos Lietuvos. Taip juos pasmerkdami mirčiai. Dėl jų mirčių kalti ne lietuviai ir ne Lietuva, bet tik Sovietų sąjunga. Kada bus teisiama Rusija, kaip Sovietų sąjungos istorijos perėmėja už nusikaltimus padarytus prieš Lietuvos gyventojus ir karo pabėgelius. Šią temą ir kitas istorines tiesas kelti, viešinti trukdė LRT žurnalistės Indrė Makaraitytė, Rita Miliūtė, nes jos pirmiausia yra nepatogios Rusijai. Atvirkščiai, vien tik šmeižtai Birželio sukilimo dalyviams, kurie stojo į kovą su sovietiniu maru, o ne su žydais. Sovietų sąjunga, prijungusi Lietuvos teritoriją, izoliavo nuo pasaulio Lietuvos piliečius ir pabėgelius, tai akivaizdus lietuvių ir žydų tautos naikinimas.
Todėl kol klesti okupantų parašyta holokausto istorija, netinka kabinti jokiems teismams stigmą – antisemitas.
Rita Miliūtė, Indrė Makaraitytė gina Rusiją, nes holokausto istorijos faktų peržiūrėjimas yra nenaudingas tik Rusijai, kuri turi būti patraukta kaip vykdžiusi holokaustą. Manau, kad I. Makaraitytės, R. Miliūtės ir dar trijų žurnalistų įkurtą Žurnalistų profesionalų asociaciją reikėtų pavadinti Rusijos gelbėjimo skėčio asociacija.
35 metai nepriklausomai Lietuvai, bet dėka tokių ir dar keletos žurnalistų viešai yra deklaruojama sovietinė melaginga holokausto istorija.
R. Miliūtė, I. Makaraitytė ir „Atviros Klaipėdos“ redaktorių sieja bendros pažiūros, kad visi lietuviai visais laikais buvo antisemitai. Todėl neatsitiktinai be jokios analizės ar paaiškinimo istorikas Vasilijaus Safronovas paviešino kriminalinės policijos Tilžės komisariato sudarytą pažymą apie žydų kilmės verslininką Javšicą( Jawschitz) dokumentų rinkinyje „1923-ieji: Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos. Dalyviai ir jų liudijimai”. M. Vainorius, pasinaudojęs melagingą pažymą apie lietuvių sukilėlių elgesį su žydų tautybės verslininku, taip pat suranda faktą,kurį tariamai susieja su Tilžės kriminalinės policijos komisariato pažyma. Štai kaip atsiranda feikinės žinios. Istorikas V. Safronovas, kuris paviešino melagingą pažymą turi eterį Lietuvos radio laidoje. Juos jungia siekis šmeižti lietuvius. Tam jiems ir reikalinga LRT. Dėl to purvais ir yra drabstomi socialdemokratai, valstiečiai ir žemaitaitininkai, kad sukėlė tariamą pavojų laisvam žodžiui.
Žurnalistų profesionalų asociacijos nariai laisvą žodį supranta kaip galimybę šmeižti Lietuvą ir lietuvius.
Dar vienas M. Vainoriaus teiginys, jog „tokios iniciatyvos dėl nacionalinio transliuotojo yra tik pirmas žingsnis autoritarizmo link“ priskiriamas melagienai. Valdančiuosius socialdemokratus kaltinti pasukusius autotarizmo link negalima, nes jie valdžią įgijo rinkimų keliu. Autoritarizmo link pasuko nacionalinis transliuotojas, nes dirba tiems, kurie prarado valdžią – konservatoriams Antra, nacionalinis transliuotojas varžo piliečių politinę veiklą. Klaipėdietis Virginijus Partaukas kaip pilietis jaučia pareigą per valstytbinę radiją pateikti savo nuomonę. Kas nurodė nacionaliniame radijuje dirbantiems žurnalistams neatsiliepti į V. Partauko skambučius? Kam ir kodėl yra varžomas piliečio politinis veikimas? Valstybinis radijas leidžia išsakyti nuomonę tik atrinktiems piliečiams. Toks valstybinio transliuotojo elgesys ir yra slenkantis į Lietuvą autoritarinis konservatorių valdymas. Kitas faktas, kuris rodo, kad autoritarizmo keliu yra pasukęs nacionalinis transliuotojas taip pat susijęs su V. Partauku. Jo politinės veiklos kredo yra ginti kariaujančią Ukrainą ir parodyti, jog putinizmas yra atgimęs nacizmas. Už tai, kad ženklais išsakė, o ne žodžiu, Klaipėdos policijos komisariatas nubaudė pinigine bauda. Atseit, ženklai yra draudžiami. Nacionalinis transliuotojas, kai V. Partaukas kreipėsi pagalbos, atsisakė viešinti jo politines nuostatas. V. Partaukas ir jo politinės pažiūros yra non grato nacionaliniam transliuotojui. Tada jis kreipėsi į privatų transliuotoją, kuris suteikė eterį V. Partauko politinėms pažiūroms. Dėka privataus transliuotojo teisingumas buvo atstatytas.
Žurnalistų profesionalų asociacija ir kultūrininkai dėl LRT gynybos, dėl tariamo laisvo žodžio kreipėsi į jaunimą. Tai irgi akivaizdus amoralus elgesys, nes jaunimas neturi tokios politinės gyvenimiškos patirties kaip, pavyzdžiui V. Partaukas. Išeiti ir ginti reikia pažinti ką gini. Nacionalinis transliuotojas sąmoningai leidžia tik atrinktai, pagal juos, tinkamai nuomonei. Todėl galima teigti, kad jaunimas išėjo ginti lozungą. Tai gėdinga ir negarbinga nacionalinio transliuotojo gynyba.
Tai ką daro Žurnalistų profesionalų asociacija, LTR gynėjai, kultūrininkai ir konservatoriai galima pavadinti puču. Po Ignitis pardavimo, atsisakymo minėti Birželio sukilimą ir maudymą Lietuvos piliečius patyčiose žmonės rinkimuose pasirinko kitas politines jėgas. Konservatoriai rinkimuose negavo daugumos. Dėja, jie nenori susitaikyti su pralaimėjimu, jų organizuojami mitingai turi pučo elementų.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaliniam direktoriui dr. Arūnui Bubniui arunas.bubnys@genocid.lt
Atėjo sovietinės istorijos, sovietinio melo pabaiga, kurią paskelbė karas Ukrainoje ir JAV prezidentas Trampas.
Lietuvoje nedrįstama išmesti į istorijos šiukšlyną sovietinės rašliavos, kurios tikslas buvo išsityčioti iš lietuvių ir Lietuvos Respublikos, padarant jai kuo didesnę moralinę žalą.
Sovietiniai istorikai pateikė tokius nužudytųjų per holokaustą skaičius:
Iki II pasaulinio karo nepriklausomoje Lietuvoje gyveno apie 160 tūkst. žydų tautybės žmonių. Liko gyvų apie 9 tūkstančiai, t.y apie 6% žydų.
Lietuvoje, prieš okupuojant ją Sovietų sąjungos kariuomenei, gyveno jau apie 250 tūkst. žydų tautybės žmonių. Lietuvoje per beveik metus apsigyveno apie 90 tūkst. žydų dėl prijungto Vilniaus krašto bei dėl prasidėjusio II pasaulinio karo, pasitraukusių iš Lenkijos ir Vokietijos. Lietuvoje iš viso buvo nužudyta apie 210 000. Pagal šiuos skaičius liko gyvi 16% žydų tautybės žmonių.
TS-LKD partijos narys Emanuelis Zingeris 2026-01-06 d. eilinį kartą straipsnyje . „ Putins Bedrohung und ein Bundeswehr-„Wunder“: Litauens einziger jüdischer Abgeordneter hofft – und mahnt“, kurį paviešino savo facebooke pateikė skaičius, kad išžudyta apie 94% Lietuvos žydų. Išliko gyvi tik 6%. Kodėl E. Zingeris nemini kitus skaičius, pvz., iki sovietų okupacijos gyvenusių 250 000 žydų skaičių ir išsigelbėjusių apie 40 000 žydų tautybės žmonių?
Ar tų, 40 tūkstančių išvykusių iš Lietuvos Respublikos iki Sovietų invazijos, gyvybės yra bevertės? Ar Lietuvos Respublikos, kaip demokratinės šalies, veikla buvo gėdinga? Kodėl nėra viešai teigiama, jog liko gyvi apie 16% Lietuvoje buvusių žydų tautybės žmonių?
Apie išsigelbėjusių Lietuvos žydų skaičių.
Dar kartą atkreipkime dėmesį į pateiktą Lietuvos Respublikoje gyvenusių 160 tūkst. žydų skaičių. Įdomu, ar tai gyventojų surašymo duomenys iki II pasaulinio karo pradžios (1939-09-01) , ar iki Sovietų sąjungos invazijos (1940-06-15)?
Pvz., Šiaulių odos fabriko savininkas Jokūbas Frenkelis, prasidėjus II pasauliniui karui, užstatė Lietuvos bankui fabriką ir su šeima išvyko į JAV. Kiek Lietuvoje gyvenusių žydų nuo II pasaulinio karo pradžios iki Sovietų okupacijos (1940 m. birželio mėn.) išvyko iš Lietuvos? Ar yra duomenų? Galimai, sovietinė istorija iki Sovietų ir nacių karo pradžios išvykusius žydus iš Lietuvos priskyrė nužudytiems. Manome, kad žydų tautybės žmonės išvykę iš Lietuvos prasidėjus II pasauliniam karui iki Sovietų sąjungos okupacijos nėra įtraukti į išgelbėtų žydų skaičių, nes būtų reikėję žydų gelbėtoju pavadinti Lietuvos Respubliką. Ji neorganizavo jokių trukdžių kaip Sovietų sąjunga. Pagal sovietų pasaulėžiūra Lietuvos Respublika buvo fašistinė valstybė, o fašistai nekenčia žydų. Todėl vienus skaičius paliko, kitus pamiršo ir pateikė sovietinei istorijai naudingą nužudytų bei išsigelbėjusių žydų skaičių.
Pagal sovietinę ideologiją Lietuvos Respublikai negalima buvo suteikti žydų gelbėtojos statusą. Atseit, Lietuvoje egzistavo fašistinė Smetonos santvarka. Todėl Lietuvos Respublika, kaip žydų gelbėtoja, nuo II pasaulinio karo iki Sovietų okupacijos nebuvo įtraukta į holokausto gelbėtojų sąrašą.
Mums tai primena išgelbėti žydai. 2022 m. gruodžio mėn. prie Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžio nuotoliniu būdu prisijungė žydų tautybės atstovas, pavarde Baronas ir padėkojo Lietuvos Respublikai. Ji tapo jo tėvų gelbėtoja, nes į Lietuvą pasitraukusiems iš sovietų okupuotos Baltarusijos buvo išduotos vizos ir jo tėvai išvyko jau iš karo apimtos Europos. Kiek dar yra išsaugojusių vizas, kaip ponas Baronas, ir norėtų atvykti padėkoti Lietuvos Respublikai?
Apie Sovietų sąjungos dalyvavimą žydų naikinime
Sovietų sąjunga 1940 m.birželio 15d., kai įvedė kariuomenę, kai išvijo iš Lietuvos ambasadas pasmerkė mirčiai ne vieną dešimtį tūkstančių žydų, o gal šimtus tūkstančių, nes nutraukė vizų išdavimą. Istorija apie tai tyli. Kiek būtų išsaugota gyvybių, jei Lietuvoje ambasados būtų neuždarytos ir būtų leista gyvuoti Lietuvos Respublikai? Tiesa, žinome apie Japonijos vyriausybės diplomatą Čiunė Sugiharą, kuris 1939-1940 m. buvo atsiųstas dirbti į Lietuvą. Jis Kaune įkūrė konsulatą, išdavinėjo tranzitines vizas į Japoniją. Sovietams okupavus Lietuvą ir iš jų valdžios gavęs įsakymą nutraukti vizų išdavimą, dar apie du mėnesius jas išdavinėjo. Taip išgelbėjo gyvybes tūkstančiams žydų.
Valstybinės sienos uždarymas, vizų išdavimo nutraukimas yra Sovietų sąjungos akivaizdus nusikaltimas prieš Lietuvos gyventojus, žydų tautybės žmones, kurie norėjo išvykti iš karo apimtos Europos bei sovietinio lagerio. Neįvardiję Sovietų sąjungos nusikalstamo veikimo, okupavus Lietuvą, pritariame holokausto istorijosss klastojimui. Rusija, kuri yra Sovietų sąjungos istorijos perėmėja, labiausiai nenori, kad holokausto istorija būtų objektyvi.
Deja, apginti Lietuvos Respubliką, pakeisti holokausto istoriją buvo draudžiama sovietiniais laikais. Nepriklausomos Lietuvos laikais, ideologizuotos holokausto istorijos puoselėtojai, toliau neleidžia nusimesti sovietinės istorijos naratyvo. Jiems yra nepriimtinas reikalavimas patraukti atsakomyben Sovietų Sąjungą kaip prisidėjusią prie holokausto.
Prašome siūlyti įtraukti Lietuvos Respubliką į žydų gelbėtojų sąrašą.
Tautos ir teisingumo sąjunga (tautininkai, centristai) Klaipėdos skyrius
Terminas “Tiesa” tapo komercine sąvoka. Galingos ir turtingos valstybės nusiperka “Tiesą”. Po II pasaulinio karo stebėjome kaip Sovietų sąjunga perrašinėjo istoriją pagal savo, okupanto, tiesą.
Geriausias pavyzdys yra Ribentropo -Molotovo paktas. Sovietų sąjunga aiškino, kad tokio susitarimo tarp nacių ir sovietų negalėjo būti, tai esąs melas. Sovietai galingi ir buvo įsitikinę, kad turi teisę melą pavadinti tiesa. Lietuvoje buvo meluojama iki Sąjūdžio įsikūrimo, iki akcijos “Baltijos kelias”. Lietuva, Latvija, Estija tik 1989 m. rugpjūčio 23 d. visiškai atvirai išdrįso pasakyti, kad susitarimas tarp dviejų imperinių valstybių buvo ir tai nėra melas.
Ar sovietai melavo tik slėpdami Ribentropo Molotovo paktą, susitarimą su naciais? Jie melavo visur ir visada, kūrė savo ydingas versijas ir jas vadindavo tiesomis.
Šitam sovietiniam melui pagaliau ateina pabaiga. Karas Ukrainoje yra ne tik fizinis, žmones naikinantis, bet ir ideologinis. Ukrainiečiai visam pasauliui pasakoja, kaip sovietai užgrobę daugybę tautų, klastojo jų istoriją, bruko savo kultūrą.
Stepan Bandera yra ukrainiečių didvyris, kurį sovietų istorija siekė paversti naciu. Sovietams buvo svarbu S. Banderą vadinti naciu, nes šio melo tikslas – sutrypti tautinę savigarbą, naikinti patriotiškumą. Pagal sovietinę ideologiją užgrobtą tautą reikia žeminti bei iš jos tyčiotis. Sovietų sąjungai, pritaikiusiai minkštąsias priemones ( įvardijusiai okupuotos tautos didvyrius naciais, žydšaudžiais), buvo lengviau valdyti pavergtas tautas.
Pasipriešinimas yra neišvengiamas. Melas yra melas ir negali būti vadinamas tiesa. Lietuvoje dauguma žmonių suvokia, kad sovietinį melą iki šių dienų reikalaujama laikyti tiesa ir tam priešinasi. Todėl “pagaliukų istorija” įgavo didžiulį rezonansą. Sovietai suprato, kad okupuotos tautos kovos, įrodinės, jog meluojama apie jas, kaip antisemitines. Todėl antisemitinis judėjimas buvo kontroliuojamas sovietų spec. tarnybų, kurių tikslas, sovietinę istoriją laikyti teisinga. Deja, dar ir šiandien stebime schemą, pagal kurią esame priversti paklusti sovietiniam melui.
Vienas labai plačiai naudojamas Rusijos spec. taynybų įrankis yra traptautinės žydų bendrijos. Europos žydų bendrija yra milijoninė, tačiau Europos žydų kongreso ilgametis pirmininkas yra Rusijos žydas Viačeslav Kantor. Apie jį 2022 m. rašė, jog jis yra ne tik oligarchas, bet ir artimas Putino draugas. Apie spec. tarnybų darbuotojo Vladimiro Putino draugystę su V. Kantor paskelbė anglai ir uždėjo jam sankcijas. V. Kantor atsistatydino iš Europos žydų kongreso vadovo pareigų, bet jau 2025 metais sugrįžo. Todėl galime konstatuoti, jog Kremlius, Putinas toliau kontroliuoja labai įtakingą žydų organizaciją.
V. Kantor sugrąžinimas į Europos žydų kongreso prezidento postą yra informacija pasauliui, jog sovietinis melas, kuris tapo rusišku, toliau bus platinamas. Tai yra galinga politinė jėga, kuriai Lietuvoje pakluso Konservatorių, Liberalų ir Skvernelio partijos. Kadangi šios partijos reikalauja laikytis dar sovietų sukurtos melagingos holokausto istorijos, tai jos yra prorusiškos.
Šiandien jie organizuoja totalų puolimą prieš Žemaitaičio partiją. Jiems, atseit, gėda, kad valdžioje yra tariamas antisemitas. Kas gali paneigti, kad pulti Žemaitaitį užsakė V. Putinas per artimą draugą V. Kantor, kuriam priklauso nevyriausybinė žydų organizacija, vadovaujama Fainos Kukliansky?
Sovietai parašė istoriją, kad holokausto didžiausias kaltininkas yra nacizmas, o kitaip perfrazavus, nacionalistai.
Šiandien Ukrainoje vyksta karas ir aiškiai matome, kad kaltininkai tikrai ne tautininkai, bet imperinės ambicijos. II pasauliniame kare holokausto kaltininkai yra imperinės valstybės: Vokietija ir Sovietų sąjunga. Nebūtų tos šalys įgijusios galių, nebūtų pradėjusios karo, tai nebūtų jokių žydų žudynių.
Sovietai savo kaltės dėl holokausto prisiimti nenorėjo, todėl parašė istoriją, kurioje perkėlė kaltę nacistinei Vokietijai ir tautininkams , kaip S. Banderai, K. Škirpai ir kitiems Ukrainos ir Lietuvos didvyriams.
Sovietų surašytas melas, kaltinant atskirus žmones bei nacistinę Vokietiją dėl holokausto, turi tikslą neigti imperinės Sovietų sąjungos kaltę. Ar įmanoma išsivaduoti iš sovietinio melo? Kultūrininkų judėjimas Lietuvoje pareiškė, kad neįmanoma. Lietuva, o tiksliau Konservatoriai ir Co liks prie sovietinio melo, nes šios partijos ir jų rėmėjai nesutinka, kad imperinės valstybės: Sovietų sąjunga ir nacistinė Vokietija – pagrindinės ir svarbiausios holokausto kaltininkės. Gėda, kai kitos tautos, pav. lenkai, nusimetė sovietinio melo rūbus, o mes per LRT Miliūtės, Makaraitytės laidas, kultūrininkų pasisakymus, sisteminių partijų narių kalbas verčiami pripažinti tą amoralią, dar sovietų laikais sukurtą, patyčių istoriją.
Klaipėdos apylinkės teismo rūmuose, Gargžduose, teisėjas Vandalinas Vainius 2025-09-05 sprendė administracinį ginčą tarp piliečio Virginijaus Partauko ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato.
Bylos esmė yra ta, kad V. Partaukas prie Klaipėdos policijos komisariato pastato piketavo ir demonstravo draudžiamus ženklus: svastiką, Z ženklą, sovietinę raudoną mažytę penkiakampę žvaigždę. Piketo tikslas – protestuojant pareikšti Klaipėdos policijai, kad šiuos ženklus galima rodyti, jei nori aiškiai ir suprantamai informuoti visuomenę apie šių dienų aktualijas, apie imperinės Rusijos vykdomą nusikalstamą veiklą, apie diktatūrų padarytus ir daromus nusikaltimus žmogiškumui.
V. Partaukas nupiešė svastiką bei Z raidę, o tarp jų padėjo lygybės ženklą. Jis tokiais plakatais pateikė aktualiją, kad šiandien šalia Lietuvos, Ukrainoje, vyksta toks pat nusikaltimas, koks vyko II pasaulinio karo metu.
Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 524 straipsnyje nustatyta tvarka, t.y. kada galima, o kada ne, naudoti draudžiamus totalitarinių režimų ženklus. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus tyrėjas Leonas Butkus nusprendė, kad, jei totalitarinius režimus deklaruojantys simboliai yra draudžiami, tai V. Partaukas pažeidė nustatytos tvarkos reikalavimą. Štai kokie kaltinimai. Atseit, pažeidimo sudėtis yra formali, dėl to nesiejama su kokiu nors konkrečių padarinių atsiradimu ir todėl visuomenei pavojingu laikomas pats veikimas (stovėjimas su plakatu).
Kitas kaltinimas surašytas yra jau iš absurdo sąvokos. Nutarime teigiama, jog draudžiami ženklai turi turėti konkretizuotą tikslą, t.y būti nukreipti prieš Lietuvos Respubliką. Tyrėjas nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kad plakatais buvo kėsinamasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę. Todėl manau, kad jis nusprendė, jog plakatai, kuriuose svastika ir Z ženklas pavaizduoti dvyniais, kelia pavojų nepriklausomai, demokratinei Lietuvos valstybei.
Tada L. Butkus įrodinėja dar vieną nusižengimą. Jis teigia, kad draudžiamus ženklus informacijos tikslais gali naudoti žurnalistai, mokytojai, muziejaus darbuotojai, o piketuotojams draudžiama svastikos, Z, raudonos žvaigždės pagalba informuoti apie atgimusį nacizmą Rusijoje. Tiesa, galima informuoti žodžiu, bet tik nenaudojant draudžiamų ženklų.
Liūdna, bet toks pusiau skustas, pusiau luptas įstatymas atsirado valdžioje esant konservatoriams. Paulė Kuzmickienė, Monika Ošmianskienė, Linas Jonauskas su savo bendraminčiais iš Liberalų sąjūdžio bei Laisvės partijos, kuriems padėjo Seime ir kitos partijos, priėmė Draudimo propaguoti totalitarinius ir autoritarinius režimus ir jų ideologija įstatymą ir ANK 524 straipsnio bei Susirinkimų įstatymo pataisas.
Pavyzdžiui, ANK 524 str. pataisos projekto autoriai pateikė aiškinamuosius raštus. Laisvės partijos narės M. Ošmianskienės grupė aiškinamajame rašte parašė: „Lietuvoje Georgijaus juostelė, draudžiamas ženklas, negali tapti įrankiu provokuoti, skaldyti, kiršinti, žmones, kuris neturi nieko bendro su pagarba II pasauliniame kare žuvusiems herojams. Įstatymų projektų tikslas yra užkirsti kelią karo propagandai ir neapykantos kurstymui.“
Iki konservatorių ir liberalų sąjūdžio, Laisvės partijos šalies valdymo (2020-2024 m.), o tiksliau iki jų pateikto įstatymo, draudžiančio propaguoti totalitarinius ir autoritarinius režimus bei pataisų, buvo galima demonstruoti draudžiamus ženklus tikslu pasmerkti karą Ukrainoje ir Klaipėdos policijoje dirbę tyrėjai nekaltino tyčiniu nusižengimo darymu. Reikia konstatuoti, jog konservatoriai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija, atseit, nutarusios, kad turi teisę traukti tautą iš socialistinio tvaiko, nusprendė bausti tuos, kurie naudoja svastiką, Z ženklą bei kitus draudžiamus simbolius. Pasirodo, jog ženklais negalima informuoti, kad Putino Rusijos karinė agresija nusinešė milijoną žmonių gyvybių, kad tai atgimęs nacizmas.
Už konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijų naudojamų žodžių – provokacijos, kiršinimas, skaldymas, agresija, smurtas, terorizavimas – iš tikro, slepiasi putinistų globa, jiems sudarant komfortabilią aplinką ginti sovietinę ir putinistinę ideologiją.
Informaciniame kare, kurį Rusija yra paskelbusi visam pasauliui, mūsų kritikai kremliniai, aiškina, jog Rusija visą laiką kovojo ir kovoja su nacizmu, su tais, kurie tyčiojasi iš žmonių gyvybių ir
Virginijaus Partauko piketas smerkiantis karą Ukrainoje. Liepų g.1
piktinasi, kur buvome, kai nuo 2014 m. ukrainiečiai esą žudė žmones. Tiems, kurie yra patikėję, jog Rusija yra kovotoja su nacizmu, kad gina žmonių gyvybes, svastikos ir Z ženklų sulyginimas yra jų idealų išniekinimas. Jie mano, jog taip šmeižiama Rusija.
Konservatoriai, liberalai, laisviečiai pritaria, jog Rusijos melas yra šventas dalykas. Ženklus, kuriuos diktatūros naudoja žmonių gyvybių atėmimui, kažkodėl draudžiama naudoti karo nusikaltimams pasmerkti. Ar tai ne informacinio karo, kurį vykdo Rusija, reikalavimų tenkinimas?
Konservatoriai, kaip ir kitos politinės partijos turi apginti tiesą nuo melo. Deja, jie, kaip reikalauja Rusija, prašo nekiršinti Lietuvos gyventojų, neaiškinti draudžiamais ženklais, jog nacizmas yra lygus putinizmui.
Mes nesutinkame paklusti Kremliaus naratyvui pritarusiems konservatoriams, Liberalų sąjūdžiui ir Laisvės partijai. Tiesa tokia, kad II pasaulinis karas prasidėjo, kai naciai ir sovietai pasirašė Europos valstybių pasidalinimo sutartį. Nebūtų tos draugystės, nebūtų tokio žiauraus karo, kuriame buvo nužudyta net 70 milijonų žmonių. Todėl visi, kurie neša gėles gegužės 9 d. yra nacių ir sovietų žmogžudžių gerbėjai, pritariantys, jog reikėjo tokio žmonių aukų skaičiaus. Visi, kurie neša gėles gegužės 8 d. išreiškia pagarbą žuvusiems II pasauliniame kare kariams bei civiliams lageriuose, getuose ir miesto gatvėse.
Visi, kurie esame lietuviškoje informacinio karo pusėje, privalome aiškinti tiesą, nemeluoti apie II pasauliniame kare dalyvavusias valstybes žudikes. Užtenka Rusijai skleisti netiesą, o mums, Lietuvos piliečiams, bijoti jų naudojamais ženklais aiškinti apie tikruosius karo kaltininkus praeityje ir šiandien.
Kviečiame išklausyti dėl V. Partauko skundo priimtą teismo nutartį apie dalinai draudžiamus ženklus. Ji bus skelbiama rugsėjo mėn. 15 d., 11 val., teismo rūmuose Gargžduose.
Klaipėdos apylinkės teismo rūmuose, Kretingoje, vyks analogiška byla rugsėjo 19 d. 13 valandą. Administracinę nuobaudą (300 Eur), dėl dalinai draudžiamų ženklų demonstravimo, ginčysiu aš, Virginija Jurgilevičienė.
A. Tapinas 2025-08-26 Vilniuje organizavo mitingą tikslu apginti konservatorius ir liberalus. Tiesa tokia, kad šios politinės jėgos valdė Lietuvą pagal direktyvas panašias į Kremliaus. Liūdna, tačiau būtina konstatuoti – Tapinas ir jo pakviesti mitinguotojai dirba ne Lietuvai, reikalaudami iš socialdemokratų padorumo, pravardžiuodami marginalais visus, kurie atsisako dirbti Maskvai.
Konservatoriai su liberalais padalino Lietuvą į dvi dalis. Viena – tapinų Lietuva. Jiems, konservatorių ir liberalų rėmėjams, yra suteiktos teisės laisvai reikšti savo įsitikinimus, kaltinti, jog valdančiosios partijos nuėjo “oboliauti su velniu”. Kitai Lietuvai yra draudžiama vadovautis LR Konstitucijos 25 straipsniu, kuriame kalbama apie teisę laisvai reišti informaciją bei idejas.
Mes, kita Lietuva, tą pačią dieną kaip ir Tapinas, Klaipėdoje atsistojome su plakatais.
Pasirodo, kad mes, kita Lietuva, klaipėdiečiai, neturime teisės reikšti savo įsitikinimų. Mums teko asmeniškai pažinti policijos darbo pokyčius, įvykusius, kai valdžioje buvo konservatoriai su liberalais. Pirmą kartą Klaipėdos policijos komisariate lankėmės 2022 m. kovo mėnesį. Mus apskundė dėl plakato – su svastikos ženklu ir Z simboliu. Tada policijos tyrėjas priėmė nutarimą, kad nepropaguojame totalitarinio režimo ir už svastikos ir Z simbolio pavaizdavimą neskyrė jokių baudų. Su tuo plakatu stovėjome daugiau negu trys metus įvairiuose minėjimuose. Viskas buvo legalu. Klaipėdos policijos komisariato tyrėjai 2025 m. gegužės mėnesį, sulaikė mane su tuo pačiu plakatu, o kiek vėliau – Virginijų Partauką ir pareiškė, jog propaguojame totalitarinius režimus. Jie kažkodėl nutarė, jog mūsų veiksmai skirti viešinti nacistines idejas, jog kėsinomės į nustatytą valdymo tvarką ir pažeidėme ją. Mus už tai nubaudė pinigine bauda.
Kas pasikeitė? Tiesiog teko pajusti konservatorių premjerės Ingridos Šimonytės ir Seimo pirmininkės, liberalės Viktorijos Čmilytės vadovavimo rezultatus – policijos tyrėjų intelekto sunaikinimą, teisėtvarkos „nugarkaulio sulaužymą”. Manau, jog tai įvyko dėl to, kad šios politinės jėgos reikalavo policininkų tarnauti ne Lietuvai, bet Kremliui, t.y. negalima rusakalbių ir mylinčių Putiną provokuoti, sudaryti konfliktines situacijas, tyčiotis iš jų įsitikinimų, Putiną negalima lyginti su Hitleriu. Mums skirta nuobauda reiškia, kad Lietuvos “vatnikams” galioja LR Konstitucijos 25 str. ir juo remiantis jie turi teisę skųsti visus, kurie naudoja simbolius bei atvaizdus antidemokratinių jėgų kritikai.
Taigi, dėl šventos ramybės, dėl putinistų džiaugsmo, atseit, reikia uždrausti kiršinti žmones,t.y. pritarti Rusijos skleidžiamai dezinformacijai, kad Rusija yra kovotoja prieš nacizmą.
Todėl plakatą, kuriame pavaizduotas nacistinės Vokietijos ženklas – svastika negalima lyginti su Putino Rusijoje naudojamu Z ženklu. Atseit, tai draudžiami ženklai.
Mūsų paaiškinimai, kad juos draudžiama naudoti, jei norima propaguoti nusikalstamą režimą, bet niekas nedraudžia ir jokiame įstatyme nėra parašyta, jog draudžioma kritikuoti ir pasmerkti totalitarinius režimus naudojant svastiką ar Z raidę.
Konservatorių ir liberalų valdžia per keturis metus taip išplovė policininkams protą, kad jie choru aiškina, jog nesupranta, kada draudžiami ženklai ir Lenino bei Stalino portretai smerkia režimus, o kada juos propaguoja. Neigti, apsimesti, jog nesupranta, kai aiškiai matosi, jog naudojami ženklai ir diktatorių atvaizdai turi tikslą pasmerkti nusikalstamus režimus, reiškia, jog Lietuvos policija ėmė tarnauti Kremliui ir kelti mums, režimų kritikams, administracines bylas. Jie, policininkai, plakatą su svastika ir Z raide nutarė pripažinti netinkamu, pažeidžiančiu Administracinį nusižengimų kodeksą ir paskyrė sumokėti 400 ir 300 eurų baudas. Kadangi atsisakėme mokėti , dėl to V. Partaukui teks minti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono (Gargždai) rūmų slenkstį. Byla bus nagrinėjama 2025-09-05d. 9 val. (penktadienį). Virginijos Jurgilevičienės byla pateko į Klaipėdos apylinkės teismo Kretingos rajono rūmus, kur nagrinėjimas vyks 2025-09-19d. 13 val.
Kadangi administracinėmis bylomis siekiama nutildyti Putino siautėjimo kritikus, darytina išvada, kad po konservatorių ir liberalų valdymo, Lietuvos saugumui yra iškilusi reali grėsmė.
Štai ką norėjome pasakyti savo plakatais tą pačią “Gėdos dieną’, kai Vilniuje Tapinas pakvietė ginti politines jėgas, kurios dirbo ne Lietuvai. Taip pat norime pakviesti stebėti administracinio nusižengimo bylų nagrinėjimą, kuris bus viešas.
Šiandien, kai vyksta karas Ukrainoje, Baltijos kelio minėjimas turėtų prasidėti nuo Juodojo kaspino, t.y. nuo Ribentropo Molotovo pakto pasmerkimo.
Nacistinės Vokietijos nukariautos valstybės: didžioji dalis Prancūzijos, Jugoslavijos ir Graikijos, o pilnai okupuotos: Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo, Danijos, Norvegijos, Čekijos, Lenkijos, o taip pat užkariautos sovietų – dalis Suomijos, Rumunijos ir Pabaltijo šalys, tapusios dviejų diktatorių pasidalinimo objektais yra suinteresuotos Putino Rusijos kapituliacija. Žiauri II pasaulinio karo pamoka šiandien reikalauja Europai būti vieningai.
Kremlių erzina toks vieningas Europos valstybių blokas. Rusija supranta, jog Europos vienybės priežastis-Ribentropo Molotovo paktas, todėl apie tą susitarimą pateikia tik dezinformaciją.
Mes, grupė klaipėdiečių bei Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas Romualdas Povilaitis, prie „Arkos“paminklo atėjome pasmerkti Ribentropo Molotovo paktą, kuris užprogramavo ginklo pagalba keisti valstybines sienas.
Piketo nuotraukas įkėlėme į facebooką. Kremliaus gynėjai, manipuliantai nepatenkinti. Klaipėdietis Sergėj rašo: „Kodėl ligoniai ne klinikoje?“. Kitas komentatorius pasivadinęs Cirkininku, nutarė auklėti mus, piketuotojus, kremliaus argumentais: „ Pirmiausia Vokietija ir Lenkija dalinosi Čekija.., O STALINAS PAMOKĖ LENKUS, KAD NEVALIA SKRIAUSTI SLAVŲ ČEKŲ. Taip, kad molotavo ribentropo pakto dėka, Lietuva atgavo Vilniaus kraštą. DĖKOKIT RUSAMS“. Ar tikrai reikia dėkoti agresoriui už valstybinių sienų pakeitimą, kuris kainavo apie 70 milijonų žmonių gyvybių? Kitas Kremliaus mokyklos mokytojas Saulius savo komentare rašo: „Pagal Molotovo-Ribentropo paktą Lietuva gyveno 2 metus (iki 1941). Pagal Ruzvelto-Čerčilio- Stalino paktą – 50 metų. Kada pasmerksime ši paktą?“ Pirmiausia, dviejų diktatorių paktą, kuris nusinešė milijonus gyvybių, netinka lyginti su Jaltos priimtu susitarimu, skirtu karo nutraukimui. Antra, vakarų šalys taikos susitarimą pasirašė verčiamos Stalino sąlygų. Tai pamoka, kad Rusija moka gąsdinti karu, ir tai jai padeda gauti teritorinių nuolaidų. Šiandien Kremlius žada paskelbti III pasaulinį karą, jeigu jam bus trukdoma įgyvendinti grobuoniškus planus. Europos lyderiai aiškiai pasakė, jog daugiau Rusijai nebenuolaidžiaus, taip kaip Jaltoje ir Potsdame.
Lietuvos ryto straipsnyje „ Tyrimas – išaugo Molotovo-Ribentropo paktą teisinantis rusų dezinformacijos srautas“ parašė, kad „ Prieš Molotovo-Ribentropo 86-ąsias metines Kremliui palankiuose žiniasklaidos kanaluose šiemet fiksuotas daugiau nei tris kartus išaugęs teigiamai paktą vaizduojančios dezinformacijos srautas, skelbia Dezinformacijos analizes centras Debunk.org“.
Šiandien pasaulyje situacija sudėtinga. Neaiškius žaidimus žaidžia JAV prezidentas Donaldas Trampas. Jis Rusijos ir Ukrainos prašo pradėti taikos derybas, nes kasdieną žuva apie 700 žmonių. D. Trampas nesupranta, kad yra tokia šalis Rusija, kuriai žmonių gyvybės niekada nebuvo vertybė. Putino dvarui tėra viena vertybė – žemėlapyje pakeisti valstybių sienas, Rusijos imperijos naudai.
Kaip mes, piliečiai, turime elgtis, kai kita pusė, žmonių gyvybių naikintoja, vykdo aršų informacinį karą? Ji pateikia argumentus, kuriuos vėliau galima perskaityti mūsų prorusiškų piliečių komentaruose, arba, prorusiški komentatoriai atkarta JAV ar kitų valstybių žurnalistų pateiktą informaciją. Atsibuskite, prorusiški veikėjai, jums aiškiai parašė Lietuvos rytas, kad Kremliui palankiuose žiniaskalidos kanaluose yra viešinama Putinui naudinga dezinformacija.
Jei Kremlius skiria didžiules pinigų sumas dezinformacijai, tai mes, piliečiai, turime aiškiai pasakyti, jog netapome jų melų aukomis.
Mus, piketuotojus, labiausiai neramina, kad Kremliaus darbininkams į pagalbą atėjo Lietuvos valdžia, pasitelkdama policiją ir teismus. Prorusiškos jėgos ypač ėmė siautėti Klaipėdoje po to, kai konservatorė Paulė Kuzmickienė su savo kolegomis paruošė, o Seimas priėmė Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymą. Taip pat pagal P. Kuzmickienės ir Monikos Ošmianskienės bei jų kolegų pasiūlymą buvo padarytos pataisos Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatyme ir Administracinių nusižengimų kodekse. Kremliniams nemalonu matyti plakatą, kuriame sulyginame žmogžudžių simbolius: nacių svastika = ženklui Z . Jie pyksta ir aiškina, kad tuos ženklus draudžia naudoti seimūnų paruošti įstatymai, atseit, pažeidžiame administracinę tvarką, kiršiname visuomenę.
Tie, kurie tą įstatymą įgyvendina, apsimetė, jog nesupranta kada draudžiamas simbolis propaguoja totalitarinį režimą, o kada smerkia. Todėl plakatą su svastika ir Z raide nutarė pripažinti netinkamu, pažeidžiančiu Administracinį nusižengimų kodeksą ir paskyrė sumokėti 400 ir 300 eurų baudas. Kadangi atsisakėme mokėti , dėl to Virginijui Partaukui teks minti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono (Gargždai) rūmų slenkstį. Byla bus nagrinėjama 2025-09-05d. 9 val. , Virginijos Jurgilevičienės byla pateko į Klaipėdos apylinkės teismo Kretingos rajono rūmus ir nagrinėjimas vyks 2025-09-19d. 13 val.
Konservatorių paruoštas įstatymas padeda Putino rėmėjams būti komforto aplinkoje, t.y. Kremliaus gerbėjams likti mele, jog Rusija yra kovotoja su nacizmu. Tai aiški konservatorių prorusiška veikla, žalinga Lietuvai.
Todėl naudosime ženklus, kuriais aiškinsime, kad šiandieninė Rusija yra nasistinių idėjų tęsėja ir, kad tai nepasikartotų. Tai mus įpareigoja gėdingas Stalino ir Hitlerio suokalbis, sudarytas 1939 m. rugpjūčio 23 dieną.
