Piliečiams

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMUI
Per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus

Apeliantė (pareiškėja, nukentėjusioji):
Vida Adolfina Žilienė
Adresas: Sandaros g. 9, Pleškučių kaimas, Klaipėdos rajonas
Telefono Nr.: 061274995

Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-910-718/2026
Teisminio proceso Nr. 4-6-3-18384-2026-7
ROIK: 26306758959

APELIACINIS SKUNDAS

Dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. spalio 20 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-910-718/2026

2026-11-04

I. Skundžiama nutartis ir bylos aplinkybės

2026 m. spalio 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nutartimi mano skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2026 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 68-ANR N-430-2026 buvo atmestas, o policijos nutarimas paliktas nepakeistas.

Policijos nutarimu administracinio nusižengimo teisena Birutės Bakšinskienės atžvilgiu buvo nutraukta, nurodant, kad 2024 m. rugpjūčio 3 d. Klaipėdos rajone, Pleškučių kaime, Sandoros g. 5, palaidas šuo įkando man į koją, tačiau suėjo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 39 straipsnyje nustatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas.

Apie įvykį policijai raštu pranešiau 2026 m. liepos 3 d. Telefoninis skambutis ir prašymas pradėti tyrimą 2026-06-22 ir policijos nurodymas: laukti ekipažo. Policija nurodė, kad apklausti liudytojai nepatvirtino matę patį įvykį, o aš pati paaiškinau, kad įvykio niekas nematė.

Su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinku, nes manau, kad teismas nepakankamai įvertino policijos tyrimo išsamumą, nutarimo motyvavimo trūkumus ir būtinybę tinkamai išnagrinėti visas reikšmingas aplinkybes.

II. Apeliacinio skundo motyvai

1. Dėl policijos nutarimo motyvavimo trūkumų

Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad policijos nutarimas buvo nemotyvuotas, tačiau kartu konstatuota, kad jo panaikinti netikslinga, nes nuo įvykio dienos praėjo dveji metai.

Aš termino nepraleidau ir pirmą kartą kreipiausi į policiją, kai 2026-06-16 laikraštis „Banga“  parašė apie kaimynų šuns įkandimą  . Straipsnyje „Draugiška kaimynystė baigėsi įkandus šuniui“  Klaipėdos rajono policijos komisariato  viršininkas  Ramūnas Stasiulis pasiūlė  dėl šuns įkandimo „kreiptis ir ir dabar‘. Todėl ilgai nelaukiusi 2026-06-22  paskambinau ir paprašiau pradėti tyrimą.  Išgirdau, kad laukčiau ekipažo. Tik jo nesulaukusi, atvykau į komisariatą liepos 3 d.  Manau, kad Policijos komisariato viršininko  R. Stasiulio viešas  pasakymas, kad galiu „kreiptis ir dabar“ ir yra įrodymas, jog skambinau į policijos komisariatą ir išgirdau melagingą reikalavimą – laukti ekipažo.  

Policija važinėjosi ir atliko tyrimus 2026m. liepos mėn. 16 d., liepos mėn. 22 d. rugpjūčio mėn. 10 d. manau, kad važinėjosi ir klausinėjo tik tam, kad sulauktų dviejų metų senaties termino. Tyrimą atliko tep lep, nes  visus nerimtus policininkų tyrimus dengs  senaties terminas. Todėl  buvo apklaustas ir policininkams atsakė kaimynas Kazimieras Miežietis, kuris jau apie 12 metų miręs. Galimai  klausinėjo pagyvenusio vyro, bet kokia jo pavardė, nepaklausė ir  įrašė į savo tarnybinį  pranešimą mirusiojo pavardę. Birutė Bakšinskienės liudio, kad dukra jau penki metai pas juos  negyvena, gyvena Vilniuje. Tai netiesa.    Birutės dukra Justina dirba Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijoje, todėl Klaipėdos apylinkės teismo paprašiau, kad prijungtų prie bylos Priekulės I. Simonaitytės gimnazijos mokytojų sąrašą, kuriame  yra Justinos Bakšinskytė pavardė bei matematikos olipmiados nugalėtojus, kuriuos ruošė mokytoja Justina Priekulėje, o  ne Vilniuje.

B. Bakšinskienės šuo buvo agresyvus įrodo, jog kaimynė, kuri gyveno Sandaros  g. 7 buvo nusipirkusi specialų įrengimą Birutės šuniui atbaidyti. Prašiau ją apklausti .  Neapklausė.

Manau, kad policija galimai neatliko  tarnybinių pareigų bei  piktnaudžiavo jiems įstatymu suteikta teisine galia.  

Mano vertinimu, vien aplinkybė, kad suėjo administracinės nuobaudos skyrimo terminas, neturėtų savaime panaikinti pareigos teismui tinkamai įvertinti apskųsto nutarimo teisėtumą, motyvavimo pakankamumą ir tyrimo metu atliktus veiksmus.

Teismas turėjo aiškiai įvertinti, ar policijos sprendime buvo pakankamai pagrįsta išvada dėl įvykio aplinkybių, atsakingo asmens ir taikytino teisinio pagrindo, taip pat ar buvo atlikti visi objektyviai įmanomi tyrimo veiksmai.

Prašau apeliacinės instancijos teismo įvertinti, ar pirmosios instancijos teismo išvada dėl policijos nutarimo teisėtumo buvo pakankamai motyvuota, atsižvelgiant į paties teismo nurodytus nutarimo trūkumus.

2. Dėl tyrimo išsamumo ir objektyvumo

Policijos atsiliepime nurodyta, kad liudytojai nepatvirtino matę, kaip šuo man įkando. Tačiau tyrimą atlikęs pareigūnas mane paskelbė nukentėjusią.

Prašau patikrinti, ar policija išsamiai išnagrinėjo visas galimas įrodymų gavimo ir įvykio aplinkybių patikrinimo galimybes, ar tinkamai užfiksavo mano paaiškinimus ir ar motyvuotai įvertino kiekvieną reikšmingą aplinkybę.

Jeigu dalis šių veiksmų nebuvo atlikta, teismas turėtų įvertinti, ar tyrimo trūkumai turėjo reikšmės priimto nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui.

3. Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino skaičiavimo

Policijos nutarime ir teismo nutartyje nurodyta, kad įvykis įvyko 2024 m. rugpjūčio 3 d., o dvejų metų terminas suėjo 2026 m. rugpjūčio 3 d.

Taip pat nustatyta, kad mano pareiškimas policijoje užregistruotas 2026 m. liepos 3 d., t. y. dar iki nurodytos dvejų metų laikotarpio pabaigos.Policijoje yra daromi visų skambinančių įrašai, todėl nesunku nustatyti, ar birželio 22 d.skambinau ir gavau parėdymą: laukti ekipažo.

Pažymiu, kad vien pareiškimo pateikimas terminui einant į pabaigą nereiškia, kad tyrimą reikia atlikti taip, kad sulaukti termino. Ši aplinkybė yra reikšminga vertinant, kokius veiksmus policija atliko nuo pareiškimo gavimo iki nutarimo priėmimo ir ar visi procesiniai sprendimai buvo priimti tinkamai.

.

4. Dėl teismo pareigos motyvuotai įvertinti skundo argumentus

Prašau teismo įvertinti pareigūno A. Bačanskio tyrimo imitavimą – ar tai buvo sąmoningas nusikalstamas piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi galimai už tam tikrą atlygį, ar nepotizmo atvejas, ar visiška nekompetencija ir neveikimas dėl tingėjimo?

Apylinkės teismas man priekaištauja dėl vėlyvo kreipimosi į policiją pradėti tyrimą. Pagrįstai darau išvadą, jog metus ar du imituojant tyrimą, rezultatas būtų buvęs toks pat. Teismas, nagrinėdamas mano skundą, turėjo įvertinti ne tik administracinės nuobaudos skyrimo terminą, bet ir mano nurodytus argumentus dėl tyrimo išsamumo, objektyvumo ir policijos nutarimo motyvavimo.

Mano vertinimu, skundžiama nutartis neatskleidžia pakankamai išsamios analizės, kodėl nustatyti policijos nutarimo motyvavimo trūkumai neturėjo reikšmės galutinei išvadai ir ar buvo įvertintos visos aplinkybės, kurios galėjo būti nustatytos atliekant tyrimą.

Prašau apeliacinės instancijos teismo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo mano skundo argumentus ir pateikė pakankamus motyvus, leidžiančius suprasti, kodėl skundas buvo atmestas, vadovaujantis tik praleistu terminu.

Į svečius pasikvietė gyventoja iš  Taikos  prospekto. Tai ką mato  pro langą, jai neša  tik skausmą ir neviltį. Pagal Klaipėdos savivaldybės nurodymą kitoje   gatvės pusėje šalia pastato Baltijos pr. 111 tvarko šaligatvį. Prieš keletą metų buvo nutiestas naujas pėsčiųjų ir dviratininkų kelias. Iš tikrųjų, klaipėdietė mano, kad  tai  reikėtų pavadinti gero pėsčiųjų tako ardymu.

Esi mažas klaipėdietis ir nieko nesupranti. Todėl pats savęs klausi. Kam  prireikė šaligatvius tvarkyti nuo Senojo Turgaus iki prekybinio centro MOLAS?  Pats sau ir atsakai.

Ar ne todėl, kad visa Klaipėda matytų, kad miestas keičiasi.  Tiek metų nevyko centrinės vienintelės gatvės  kompleksinis šaligatvių tvarkymas, o dabar, esant merui Arvydui Vaitkui, atliekami darbai, kuriuos mato visi kas eina ar važiuoja centrine miesto gatve.

Ar  centrinės gatvės šaligatviai tikri atrodė taip, kad juos reikėtų perkloti?  Kodėl miesto valdžia neužeina į kiemą, pav., Taikos g. 71 ar 73 ir neįvertina kaip atrodo šaligatviai. Juos reikia skubiai tvarkyti, nes neįgaliojo vežimelis stringa išdaužytose plytelėse.

Jei valdžia būtų investavusi ne į pagrindinės gatvės šaligatvių remontą, bet į kiemų  takus, tai mažiau gyventojų matytų permainas, bet suvoktų, jog jais valdžia rūpinasi, o ne imituoja.

Kviečiame klaipėdiečius ir svečius  spalio  mėn. 16 d. 16 val. prie Herkaus Manto paminklo ( H. Manto g. 38) prisiminti  Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dieną.  Susirinkę prie prūsų  sukilimo vado paminklo  prisiminsime  prieš   82 metus Mažąją Lietuvą nusiaubusį  kruvinąjį  sovietinį marą.

Klaipėdos krašto gyventojams vokiečių karinė vadovybė 1944 VII 30 įsakė visiems evakuotis , išskyrus dirbančius svarbiuose objektuose. Kaimo gyventojai buvo apgyvendinti Karaliaučiaus krašto dvaruose, pas ūkininkus, o miestiečiai evakuoti į Vokietijos gilumą.

1944 vasaros pabaigoje vokiečiams pavyko sustabdyti sovietinės kariuomenės veržimąsi o fronto liniją kuriam laikui stabilizuoti. Klaipėdos krašto gyventojams įsakyta grįžti nuimti derlių.

1944 m. spalio  9–20 sovietinės kariuomenės I Pabaltijo frontui pavyko užimti Smalininkus, Šilutę, ties Nausėdais pasiekti Nemuną, spalio 21 d. įsiveržti į Pagėgius. Toks staigus priešo įsiveržimas sutrukdė gyventojų evakuaciją, bėgantieji pateko į karo veiksmų zoną.

Karas didesniai daliai civilių,  patekusių   į karo veiksmų zoną, baigėsi mirtimi.   Sovietų kareiviai prisimena, kad tankų vikšrai buvo aplipę žmonių kūnų dalimis, nes sovietų technika traiškė  besitraukiančius gyventojus iš Mažosios Lietuvos.

Sovietų kariaiviams,  kai jie priartėjo prie Mažosios Lietuvos, politrukai aiškino,  kad ten yra  Vokietija ir nereikia gailėtis vokiečių. Rusų rašytojas Ilja Erenburgas  1942 m. liepos 24 d.  „Krasnaja Zvezda“ straipsnyje Убей!“ („Užmušk!“)   rašė: „ Mes žinome viską. Mes nieko nepamiršome. Mes supratome: vokiečiai ne žmonės. Nuo dabar žodis „vokietis“ mums pats didžiausias prakeiksmas. Nuo dabar žodis „vokietis“ užtaiso šautuvą. Nekalbėsime. Nesipiktinsime. Žudysime. Jei tu per dieną nenužudei nors vieno vokiečio, tavo diena praėjo veltui (…). Jei tu užmušei vieną vokietį, užmušk kitą – nieko nėra mums linksmesnio nei vokiečių lavonai. Neskaičiuok dienų. Neskaičiuok varstų. Skaičiuok tik viena: kiek tu užmušei vokiečių (…)“.

1944 metais vasarą į  Lietuvą,  į Vilnių atvyko garsus karo propagandistas rašytojas  Ilja Erenburgas ir jis   per Vilniaus radijo stotį kalbėjo: „Nėra nieko, kas vokiečiuose būtų be kaltės – nei tarp gyvųjų, nei tarp mirusiųjų. Raudonarmiečiai, šventai vykdykite draugo Stalino nurodymą ir sumindžiokite fašistinį žvėrį jo urve. Sulaužykite germaniškųjų moterų rasinį pasididžiavimą. Pasiimkite jas sau kaip teisėtą grobį.“

Žmonių kraujas, moterų prievartavimas buvo Raudonosios armjos karių kasdienybė. Šiandien,  minėdami  tą  baisų žmones naikinantį  karą, Mažosios Lietuvos genocido dieną,  turime ne tik paminėti  nužudytuosius bet ir pasakyti, kad karo nusikaltimams senaties termino nėra. Kiek galime girdėti, kad nugalėtojus niekas neteisia? Išprievartautos ir nužudytos moterys, tankų vikšrais sutraiškyti civiliai, nuskandinti pabėgėlių laivai – aukos. II pasaulinio karo žmonių netektys  turi būti pamoka, kad daugiau to nepasikartotų.

Deja, karas į Europą sugrįžo. Žmonės, kurie nepadarė jokio nusikaltimo yra nužudomi.Labai dažnai girdime, kad karas Ukrainoje yra ne mūsų karas. Karas kaimyninėje šalyje –  mūsų karas, nes  ta pati šalis, kuri pasmerkė mirčiai  Mažosios Lietuvos gyventojus, tęsia savo nusikalstamą veiklą ir žudo.  Prisimenant II pasaulinio karo aukas reikalaujame:

Putiną ir jo kariuomenę perduoti Tarptautiniam karo nusikaltimų tribunolui.

Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyrius

SKUNDAS

                      Dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus

2026-09-27 d.,

Klaipėda

Atsakovė:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės Peticijų komisija

Biudžetinės įstaigos kodas 188604574

Gedimino pr. 11, LT-01103 Vilnius

El. paštas: lrvkanceliarija@lrv.lt

Telefonas: +370 5 266 3711

Pareiškėjai registruota pašto siunta (1 priedas) ir per E. pristatymo sistemą (2 priedas) pateikėLietuvos Respublikos Vyriausybės Peticijų komisijai (toliau – ir Peticijų komisija) 2026-08-10 dienosP E T I C I J Ą „Dėl asmenų teisės procesinius dokumentus pateikti teismui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 1, 4 dalių nustatyta tvarka įgyvendinimo“ (3 priedas), kuria pateikė savo siūlymą ir prašymą:

          „pripažinti kreipimąsi peticija ir priimti ją nagrinėti.“

Iki šio momento Peticijų komisija nepriėmė jokio sprendimo dėl Pareiškėjų prašymo: „pripažinti kreipimąsi peticija ir priimti ją nagrinėti.“ 

                      Pabrėžiame tai, kad LIETUVOS RESPUBLIKOS PETICIJŲ KONSTITUCINIO ĮSTATYMO 9 straipsnis („Kreipimosi vertinimo, pripažinimo peticija ir peticijos priėmimo nagrinėti terminas“) įpareigoja, jog:

„Kreipimosi vertinimo, pripažinimo peticija ir peticijos priėmimo nagrinėti klausimus peticijų komisija išsprendžia ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo kreipimosi užregistravimo dienos. Jeigu kreipimosi pripažinimo peticija ir peticijos priėmimo nagrinėti klausimui išspręsti reikalingi papildomi dokumentai, informacija ar nuomonė dėl kreipimesi (peticijoje) pateikto prašymo ar siūlymo, šis terminas skaičiuojamas nuo paskutinio reikalingo dokumento gavimo dienos.“

                      Lietuvos Respublikos Vyriausybės Peticijų komisiją aptarnauja Vyriausybės kanceliarija – todėl ir pateikiami jos kontaktiniai duomenys.

                      Dėl to, kas aukščiau išdėstyta,

Lietuvos administracinių ginčų komisijos prašome:

                      įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės Peticijų komisiją priimti sprendimą, atitinkantį LIETUVOS RESPUBLIKOS PETICIJŲ KONSTITUCINIO ĮSTATYMO  9 straipsnį.

                      Objektyviam, išsamiam, visapusiškam, greitam bylos išnagrinėjimui bei teisėto ir pagrįsto sprendimo joje priėmimui

                      Lietuvos administracinių ginčų komisijos prašome:

                      pareikalauti, kad Komisijai Atsakovė pateiktų visą medžiagą, susijusią su Pareiškėjų pateiktąja 2026-08-10 dienos P E T I C I J A „Dėl asmenų teisės procesinius dokumentus pateikti teismui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 1, 4 dalių nustatyta tvarka įgyvendinimo“.

                      Pareiškėjai pageidauja Atsakovės atsiliepimą dėl Skundo, Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimą ir kitus dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis, t. y. elektroniniu paštu ar E. pristatymo sistema.

                      Pareiškėjai nesutinka, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (nekviečiant šalių į posėdį). Pareiškėjai prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, jungiantis per MS Teams programą (nuorodą atsiųsti nurodytu elektroninio pašto adresu prieš posėdį).

PRIDEDAMA:

1. AB Lietuvos paštas kvitas, 1 lapas.
2. Įrodymas, kad Peticija pateikta per E. pristatymo sistemą, 1 lapas.
3. 2026-08-10 dienos P E T I C I J A „Dėl asmenų teisės procesinius dokumentus pateikti teismui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 1, 4 dalių nustatyta tvarka įgyvendinimo“, 5 lapai.

Virginija Jurgilevičienė

Virginijus Partaukas

Rimantas Astrauskas

PRAŠYMAS

                      Dėl asmenų teisės procesinius dokumentus pateikti teismui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 1, 4 dalių nustatyta tvarka įgyvendinimo 

2026-09-19 d.,

Klaipėda

                      A. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112 straipsnio1 dalis nustato, kad:

            „Kreiptis į administracinį teismą prašydami ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę (…) Seimo kontrolieriai (…). Šioje dalyje nurodyti subjektai, išskyrus bendrosios kompetencijos ir specializuotus teismus, kreipiasi į administracinį teismą su pareiškimu.“,

                      o jo 4 dalis nustato, kad:

                      „Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti subjektai abstraktų pareiškimą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą paduoda raštu, faksimiliniu laišku arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis.“

                      B. 1. Šiuo metu asmenys neturi teisės visus procesinius dokumentus pateikti teismui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 9 straipsnio 1, 4 dalių nustatyta tvarka.

                      2. Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad:

                      „Viešojo administravimo subjektai turi, o asmenys gali rengiamus oficialius elektroninius dokumentus vieni kitiems siųsti ir gauti per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. E. pristatymo sistemos elektroninė siunta turi tokią pačią teisinę ir įrodomąją galią kaip ir registruotoji pašto siunta.“

                      3. Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 4 dalis be kita ko nustato ir, kad:

                      „Elektroninio pristatymo paslaugos fiziniams asmenims, kai jie elektronines siuntas per E. pristatymo sistemą siunčia viešojo administravimo subjektams, turintiems juridinio asmens statusą, teikiamos neatlygintinai.“

                      4. Pabrėžiame tai, kad ir pats Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2012 m. gruodžio 13 d. įsakyme Nr. 1R-332 nurodo, kad patvirtino „Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašą“ (toliau – ir  Aprašas)  

                      „ir siekdamas, kad elektroninių ryšių priemonėmis teikiami procesiniai dokumentai (elektroninės siuntos) būtų siunčiami ir gaunami per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą“.

                      5.Bet teisingumo ministras Aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. balandžio 12 d.) 3 punktu nustatė, kad:

„Procesiniai dokumentai, kuriais inicijuojamas bylos nagrinėjimas teisme,elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis), o procesiniai dokumentai, susiję su konkrečios iškeltos bylos nagrinėjimu, teismui gali būti pateikiami per LITEKO VEP posistemį arba Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), išskyrus šio aprašo 8–9¹ punktuose nurodytus atvejus.“

                      6. Tokiu būdu teisingumo ministras uždraudė asmenims „Procesinius dokumentus, kuriais inicijuojamas bylos nagrinėjimas teisme“,  pateikti per „Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema)“.

                      Tokiu būdu teisingumo ministras iš asmenų atėmė teisę, kurią jiems suteikia įstatymas.

                      7. Pažymime tai, kad teisingumo ministras, t. y. „Viešojo administravimo subjektai gali sudaryti galimybę asmenims rengti ir (ar) teikti elektroninius dokumentus per viešojo administravimo subjektų jau sukurtas ar kitas elektronines priemones, leidžiančias identifikuoti asmenį (šis reikalavimas netaikomas, kai identifikuoti asmenį nebūtina)“ (Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies „pakeitimai: Nr. XV-441, 2025-09-25, paskelbta TAR 2025-10-06, i. k. 2025-16787),

                      bet jis neturi jokios teisės asmenims neleisti visus procesinius dokumentus pateikti per E. pristatymo sistemą ir tuo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 1, 4 dalių (taip pat ir kitas) nuostatas.

                      8. Be to, Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalis nustato, kad:

                      „E. pristatymo sistema yra valstybės informacinė sistema, kurios nuostatus tvirtina Vyriausybė. E. pristatymo sistemos valdytoja yra Vyriausybės įgaliota institucija, tvarkytojai – valstybės įmonė Registrų centras ir pašto paslaugos teikėjai, pristatantys pašto siuntas, atspausdintas iš E. pristatymo sistemos. Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistemos priemonėmis taisykles tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. E. pristatymo sistemos duomenys, įskaitant fizinių asmenų asmens duomenis, nėra vieši.“

                      9. Todėl dokumentų pateikimo per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (E. pristatymo sistema) tvarką nustato Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 3 ir 4 dalimis, 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 914 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 935 redakcija) patvirtinti:

                      1. „Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatai“ (toliau – ir Nuostatai),

                      2. „Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis taisyklės“ (toliau – ir Taisyklės).

                      10. Taisyklės be kita ko nustato, kad:

                      – „10. Paslaugos teikiamos E. pristatymo sistemoje, prie kurios jungiamasi:

                      10.1. per E. pristatymo sistemą, leidžiančią identifikuoti elektroninio pristatymo dėžutės naudotoją per išorines sistemas (naudojant asmens tapatybės kortelę ar valstybės tarnautojo pažymėjimą su integruotais atpažinimo elektroninėje erdvėje sertifikatais, komercinių bankų elektroninės bankininkystės sistemas, kvalifikuotą elektroninį parašą, mobilų elektroninį parašą ar kitas teisės aktų nustatytas asmens tapatybės nustatymo elektroninėje erdvėje priemones, kurios užtikrina tokią pat įrodomąją galią kaip kitos šiame papunktyje nurodytos priemonės);“

                      – ir tai, ką ir Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, t. y. tai, kad ir juridinis, ir fizinis asmuo:

                      „12. Sukurtą elektroninio pristatymo dėžutę elektroninio pristatymo dėžutės savininkas arba įgaliotinis aktyvuoja atlikdamas šiuos veiksmus: (…)

                      12.2. patvirtina, kad supranta, jog kiti paslaugų gavėjai, matydami, kad jo elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvuota, galės siųsti jam elektronines siuntas, ir kad elektroninė siunta turi tokią pačią teisinę ir įrodomąją galią kaip ir registruotoji pašto siunta, kaip ji suprantama pagal Pašto įstatymą (…)“.

                      – „55. E. pristatymo sistemoje tvarkomi fizinių asmenų: paslaugų gavėjų, elektroninio pristatymo dėžutės naudotojų, elektroninių siuntų siuntėjų, elektroninių siuntų gavėjų asmens duomenys, kuriuos paslaugų gavėjai ir elektroninio pristatymo dėžutės naudotojai tiesiogiai ar netiesiogiai pateikia paslaugų teikėjui naudodamiesi paslaugomis ar kurie yra gaunami iš su E. pristatymo sistema susijusių registrų arba kitų informacinių sistemų.“

                      – „56. Asmens duomenys tvarkomi siekiant identifikuoti paslaugų gavėjus ir elektroninio pristatymo dėžutės naudotojus, elektroninėms siuntoms siųsti ir pristatyti, (…).“

                      11. Nuostatai be kita ko nustato, kad:

                      – „15. Atsižvelgiant į registrų ir informacinių sistemų sąveiką, E. pristatymo sistema gauna duomenis iš“: Gyventojų registro; Juridinių asmenų registro; Adresų registro; Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos; dokumentų valdymo, kitų informacinių sistemų ir registrų; siuntėjų; gavėjų; patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjų.

                      – „14. E. pristatymo sistemoje tvarkoma: 14.1. siuntėjų ir (arba) gavėjų duomenys“: 14.1.1. fizinio asmens vardas ir pavardė; 14.1.2. fizinio asmens kodas; 14.1.3. fizinio asmens gyvenamosios vietos adresas; 14.1.4. mirties faktas; 14.1.5. juridinio asmens teisinė forma; 14.1.6. juridinio asmens teisinis statusas; 14.1.7. juridinio asmens pavadinimas; 14.1.8. juridinio asmens kodas; 14.1.9. juridinio asmens buveinės adresas; ir kt.

                      12. Tai, kas išdėstyta, akivaizdžiai patvirtina tai, kad procesinių dokumentų pateikimas teismui tiek per E. pristatymo sistemą ir tiek per LITEKO VEP posistemį visiškai užtikrina Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies reikalavimo, kad: „Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.)“, įgyvendinimą.

                      13. Teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo klausyti įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalis) ir realiai įgyvendinti Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog „E. pristatymo sistemos elektroninė siunta turi tokią pačią teisinę ir įrodomąją galią kaip ir registruotoji pašto siunta“, kuri teismams (teisėjams) yra žinoma, nes jie patvirtino, kad tai supranta, aktyvuodami sukurtą elektroninio pristatymo dėžutę (Taisyklių 12.2 papunktis).

                      14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir LR CPK) 1751 straipsnio 2 dalis (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija) įtvirtina, kad „procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis. Procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras“. „Elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka šio Kodekso 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas.“, – nustato LR CPK 1751 straipsnio 6 dalis (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija).

                      15. ABTĮ 24 straipsnio 1 dalis (2021 m. birželio 17 d. įstatymo Nr. XIV-417 redakcija), be kita ko, nustato, jog „<…> skundai (prašymai, pareiškimai) gali būti elektroninės formos ir paduodami elektroninių ryšių priemonėmis. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir skundo (prašymo, pareiškimo) formą nustato teisingumo ministras“. „Kai skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais“ (ABTĮ 24 straipsnio 4 dalis (2021 m. birželio 17 d. įstatymo Nr. XIV-417 redakcija)). Tokiu atveju „laikoma, kad skundas (prašymas, pareiškimas) yra pasirašytas“ (ABTĮ 24 straipsnio 3 dalis (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija)).

                      16. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) 37¹ straipsnio 3 dalis (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1482 redakcija) nustato, kad:

                      „Proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.“

                      Tai reiškia tai, kad Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalis suteikia asmenims „teisę visus procesinius dokumentus“ „teismams teikti“ įvairiomis elektroninių ryšių priemonėmis ir įvairiais būdais bei įpareigoja teisingumo ministrą nustatyti tvarką ir „Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus“, o – ne bendruosius procesinių dokumentų turiniui keliamus reikalavimus. Be to, „Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimai ir būdai“, pagal Teismų įstatymo įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalį, gali būti įvairūs: „pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.)“.

                      Atkreipiame dėmesį į tai, kad valstybėje yra sukurti įvairūs elektroninės formos dokumentų perdavimo būdai. Be E. pristatymo sistemos „Viešojo administravimo subjektai gali sudaryti galimybę asmenims rengti ir (ar) teikti elektroninius dokumentus per viešojo administravimo subjektų jau sukurtas ar kitas elektronines priemones, leidžiančias identifikuoti asmenį“ (Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis), bet pabrėžiame tai, kad visi procesiniai dokumentai, pateiktieji teismui, atitinka LR CPK ir ABTĮ nustatytus reikalavimus visada, kai „asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais“.

                      17. Tokiu būdu nurodytieji teisės aktai nustato, kad užtenka asmeniui savo asmens tapatybę patvirtinti ir tai galima daryti per „komercinių bankų elektroninės bankininkystės sistemas“. Pabrėžiame tai, kad nurodytieji teisės aktai jokių kitų reikalavimų nenustato.

                      Be to, „Kai asmens elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi ir elektroninė siunta jam siunčiama per E. pristatymo sistemą, pašto paslaugos teikėjas šią siuntą įteikia kaip pašto siuntą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pašto įstatymu“ (Viešojo administravimo įstatymo 6 dalis).

                      18. Dėl to, kas aukščiau išdėstyta,

                      „Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo“ (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. balandžio 12 d.), patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332, 3 punktas,       tiek, kiek jame nenustatyta galimybė, t. y. tiek, kiek iš esmės uždėtas įstatymui prieštaraujantis draudimas, kad procesiniai dokumentai, kuriais inicijuojamas bylos nagrinėjimas teisme, elektroninių ryšių priemonėmis teismui gali būti pateikiami per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (E. pristatymo sistema),

                      neatitinka

                      Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio,

                      Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 914 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 935 redakcija) patvirtintų: 1. „Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatų“, 2. „Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis taisyklių“,

                      Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies,

                      paminėtųjų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo bei kitų įstatymų, kuriais vadovaudamasis teisingumo ministras patvirtino Aprašą,

                      Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies, 6 straipsnio, 7 straipsnio 1 dalies, 29 straipsnis 1 dalies, 30 straipsnio 1 dalies, 33 straipsnio 2 dalies, 109 straipsnio 1 ir 3 dalių, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų.

                      18.1. Akivaizdu, kad turi būti pašalintas iš esmės įstatymui prieštaraujantis draudimas:

„Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo“ (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. balandžio 12 d.), patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332, 3 punkte būtina išbraukti žodžius:

„kuriais inicijuojamas bylos nagrinėjimas teisme, elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis), o procesiniai dokumentai, susiję su konkrečios iškeltos bylos nagrinėjimu,“

ir šį punktą išdėstyti taip:

                      „Procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami per Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (toliau – VEP posistemis) arba Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), išskyrus šio aprašo 8–9¹ punktuose nurodytus atvejus.“

                      19. Neturi likti nepastebėta tai, kad:

                      a) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pats savo oficialioje elektroninėje svetainėje „www.lat.lt“ pateikia tokius duomenis: „E. pristatymas elektroninio pašto dėžutės duomenys: pavadinimas – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, adresas – 18860203“.

                      b) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pats savo oficialioje elektroninėje svetainėje pateikia tokius duomenis: „E. pristatymas elektroninio pristatymo dėžutės duomenys: pavadinimas – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas; adresas – 188734870.“

                      c) Regionų administracinis teismas pats savo oficialioje elektroninėje svetainėje pateikia tokius duomenis: „E. pristatymas elektroninio pristatymo dėžutės duomenys: pavadinimas – Regionų administracinis teismas; adresas – 188733964“.

                      d) Lietuvos administracinių ginčų komisija savo oficialiajame interneto tinklalapyje (https://lagk.lrv.lt/lt/naudinga-informacija/kaip-pateikti-skunda-prasyma/) nurodo, kad: „Nuo 2022 m. sausio 1 d. atsiradus galimybei paduoti skundą per E. pristatymo sistemą, prašome vadovautis šiuo E. siuntų pristatymo sistemos naudotojo vadovu“.

                      e) ir pan. pateikia tokius duomenis kitos valstybės institucijos.

                      20. Taigi, kokiu tikslu teismai ir valstybės institucijos viešai skelbia „E. pristatymas elektroninio pristatymo dėžutės duomenis“ – ar ne dėl to, kad tyčia suklaidintų asmenis, ir tokiu būdu turėtų pagrindą tik dėl to nepriimti asmens pateikiamo dokumento ? Jeigu tik dėl to – tai puikus sisteminės Korupcijos pavyzdys !?

                      21. Neturi likti nepastebėta tai, kad E. pristatymo sistema yra skirta pristatyti elektroninius dokumentus ir elektroninius pranešimus valstybės institucijoms, fiziniams ir privatiems juridiniams asmenims. Pagrindinis E. pristatymo sistemos tikslas – veiksmingai panaudojant informacines ir ryšių technologijas, greitai ir patogiai pristatyti sistemos siunčiamų dokumentų ir pranešimų gavėjams elektroninius pranešimus ir elektroninius dokumentus.

                      Tai pat, E. siuntų pristatymo sistema leidžia užtikrinti, kad vienoje sistemoje ir vienu komunikacijos kanalu būtų pasiekiami visi gavėjai – tiek popierinio (arba fizinio), tiek elektroninio pristatymo būdu.                                                                             

                      22. Asmenų galimybės nėra vienodos. Be to, ir konkrečios aplinkybės gali sąlygoti, kokiu būdu asmuo turės galimybę pateikti dokumentus. Todėl asmeniui turi būti sudarytos sąlygos pateikti dokumentus visais įmanomais būdais – tik tokiu būdu tinkamai valdžios įstaigos tarnaus Žmonėms,             t. y. tik tokiu būdu įvykdys Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nustatą, kad: „Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.“           

            23. Neturi likti nepastebėta tai, kad ir Teisėjų taryba pripažino, kad galimi atvejai, kai asmenys gali pateikti teismui procesinius dokumentus įvairiais būdais. Viešai yra skelbiama:

„Teismų sistemos naujienos

Informacija teismų paslaugų naudotojams dėl procesinių dokumentų teikimo ir gavimo – Lietuvos teismai

Atsižvelgdama į šiuo metu pasitaikančius LITEKO II ir Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) veiklos sutrikimus, Teisėjų taryba teikia rekomendacijas, kuriomis siekiama užtikrinti nepertraukiamą teisingumo vykdymą, sklandų teismų darbą ir tinkamą paslaugų teikimą visuomenei.

Procesinių dokumentų pateikimas teismui

Jeigu dėl EPP veiklos sutrikimų nėra galimybės pateikti procesinių dokumentų per portalą EPP, rekomenduojama naudotis kitais teisės aktuose numatytais dokumentų pateikimo būdais: pristatyti dokumentus tiesiogiai į teismą; siųsti dokumentus paštu; siųsti dokumentus teismo elektroninio pašto adresu, kai jie pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu; pateikti dokumentus per E. pristatymo sistemą – https://epristatymas.lt.

Dėl procesinių terminų

Teisėjų taryba rekomenduoja teismams, sprendžiant dėl praleistų procesinių terminų atnaujinimo ar nustatytų terminų pratęsimo, įvertinti EPP veiklos sutrikimų įtaką asmenų galimybėms laiku atlikti procesinius veiksmus.

Atkreipiame dėmesį, kad kiekviena situacija vertinama individualiai, o sprendimą dėl procesinių terminų atnaujinimo ar pratęsimo priima tik bylą nagrinėjantis teisėjas.

Procesinių dokumentų įteikimas

Jeigu nėra galimybės dokumentų proceso dalyviams įteikti per EPP, teismai turi naudoti kitus teisės aktuose numatytus dokumentų įteikimo būdus:

• E. pristatymo sistemą;
• elektroninį paštą;
• dokumentų siuntimą paštu;
• dokumentų įteikimą teisme;
• kitus teisės aktuose numatytus įteikimo būdus.

Dėkojame už supratingumą ir bendradarbiavimą.

Informacija atnaujinta 2026.07.29 16:22 “

                Taigi, pats gyvenimas patvirtino, kad visus procesinius dokumentus galima pateikti per E. pristatymo sistemą, ir su tuo ne tik sutinka, bet net rekomenduoja ir Teisėjų taryba.

                      23.1. „Naujosios Lietuvos teismų informacinės sistemos („Liteko II“) veiklos tobulinimui kitąmet reikia daugiau nei 1 mln. eurų, sako Teisėjų tarybos pirmininkė Danguolė Bublienė” (Teisėjų tarybos vadovė: „Liteko“ tobulinimui kitąmet reikia per 1 mln. eurų – LRT ).

            „„Mes prašome daugiau nei 1 milijono eurų (…). Papildomiems etatams apie 600 tūkst. ir dar apie 500 tūkst. yra patiems „Liteko II“ tobulinimo darbams“, – BNS šią savaitę sakė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė” (ten pat).

            „Nuo birželio 1-osios iš viso buvo užregistruoti 169 aukščiausio prioriteto ir 141 aukšto prioriteto incidentas. Iš šių 310 incidentų 257 jau yra išspręsti ir įdiegti ar dar laukia patikrinimo ir įdiegimo” (ten pat).

            „R. Tamašunienė BNS yra sakiusi, jog svarbus atskaitos taškas, iki kurio turi būti pašalinti reikšmingiausi sistemą ir teismų darbą trikdantys sutrikimai, yra rugsėjo 1-oji. Kita vertus, ji pabrėžia, jog „Liteko II“ stabilizavimas nėra vienos dienos procesas, tad po šios dienos teks spręsti likusias problemas” (ten pat)..

            „Sistemą kūrė įmonė „Proit“, kuri vėliau buvo įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą dėl Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos atnaujinimo aplinkybių. Šiuo metu sistemos veiklą prižiūri įmonė „Novian Pro“” (ten pat).

            24. E. pristatymo sistema asmeniui yra patogi, nes ji yra universali, per ją galima teikti dokumentus tuo pačiu būdu visoms valstybės institucijoms (įskaitant ir teismus), ir yra nemokama, kas taip pat asmeniui yra labai svarbu.

            25. Tas, kuris teikia dokumentus per E. pristatymo sistemą visoms valstybės institucijoms, pageidauja tokiu pačiu būdu teikti dokumentus ir teismui, juo labiau, kad tokią teisę asmeniui suteikia Įstatymas.

            26. Teisinėje valstybėje pateikimo teismui formos ir būdo, t. y. popierinės formos (tiesiogiai ar paštu) ar elektroninės formos (per E. pristatymo sistemą, elektroninį paštą ar per LITEKO VEP posistemį), pasirinkimo teisė priklauso asmeniui. Tik šios asmens teisės valstybėje įgyvendinimo užtikrinimas reikštų tai, kad ir teisingumo ministras paiso Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimo tarnauti Žmonėms.

            C. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo (ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

            Dėl to, kas aukščiau išdėstyta,

Jūsų prašome:

                      kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su pareiškimu ištirti,

                      ar „Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo“ (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. balandžio 12 d.), patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332, 3 punktas,        tiek, kiek jame nenustatyta galimybė, t. y. tiek, kiek iš esmės uždėtas įstatymui prieštaraujantis draudimas, kad procesiniai dokumentai, kuriais inicijuojamas bylos nagrinėjimas teisme, elektroninių ryšių priemonėmis teismui gali būti pateikiami per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (E. pristatymo sistema),

                      atitinka

                      Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnį,

                      Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 914 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 935 redakcija) patvirtintus: 1. „Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatus“, 2. „Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis taisykles“,

                      Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalį,

                      paminėtųjų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo bei kitų įstatymų, kuriais vadovaudamasis teisingumo ministras patvirtino Aprašą, nuostatas,

                      Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalį, 6 straipsnį, 7 straipsnio 1 dalį, 29 straipsnis 1 dalį, 30 straipsnio 1 dalį, 33 straipsnio 2 dalį, 109 straipsnio 1 ir 3 dalis, konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo principus.

Virginija Jurgilevičienė, Virginijus Partaukas, Rimantas Astrauskas

Lietuvos Respublikos Seimo

Peticijų komisijai

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188605295

Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius

P E T I C I J A

                      Dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo kai kurių nuostatų pakeitimo

2026-09-19 d.,

Klaipėda.

                      Nors ir Žmonėms Teismas Lietuvoje yra galutinė teisinės gynybos priemonė, bet Lietuvos Žmonės visiškai nepasitiki teisėjais. Nors ir teisėjų išmokslinimas bei paruošimas darbui, jų darbo vietos įrengimas bei išlaikymas, jų – jau išleistųjų  į pensiją išlaikymas visuomenei kainuoja labai daug, bet Lietuvos Žmonės vis tiek jais visiškai nepasitiki.

Taip yra ir dėl to, kad teismų sistema yra sustabarėjusi – tarsi bebaigęs užpelkėti ežeras. Egzistuojanti teismų sistema neskatina pačius teisėjus kelti savo kvalifikaciją ir tobulėti, bet verčia juos pataikauti (ypač vykdomajai valstybės valdžiai) – ir tokiu būdu neskatina juos aktyviai ir kūrybiškai dalyvauti teisėkūroje, dėl ko jie dažnai ir nekreipia dėmesio į Žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus.

Teismų sistema būtų gyvesnė ir jos nariams patrauklesnė, jeigu teisėjas per teisėjo karjeros laikotarpį turėtų realią galimybę, pradėjęs pirmosios instancijos teisme, tapti Aukščiausiojo Teismo teisėju, t. y. pati sistema viršuje nebūtų dirbtinai užkimšta nepelnytai užsisėdėjusiais.

Neturi likti nepastebėta ir tai, kad buvęs Aukščiausiojo Teismo teisėjas, neišėjęs iš teismų sistemos, bet grįžęs (atėjęs) dirbti į apeliacinę ar pirmąją teismo instanciją, būtų priverstas perteikti ir dalintis įgauta patirtimi (ypač dirbdamas teisėjų kolegijose), o jo kolegos būtų priversti aktyviau domėtis kylančiomis Valstybėje teisinėmis problemomis ir kelti savo kvalifikaciją – ir dėl to šių teismų darbas taptų gyvybingesnis, kvalifikuotesnis, aktyviau ir tiksliau ginantis Žmogaus pažeistas teises ir laisves bei patrauklesnis ir sveikai konkurencingesnis patiems teisėjams. Taip pat tikėtina, kad turėtų mažėti ir noras patiems teisėjams vadovautis principu, apie kurį liaudyje sakoma, jog: „varnas varnui akies nekerta“. Šiuo metu teismuose sisteminės Korupcijos lygis yra neišpasakytai aukštas. .

Dėl to, kad Teismas tinkamai tarnautų Žmonėms, t. y. taptų valstybės valdžia, kuri numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucija, ir didėtų visuomenės pasitikėjimas juo ir apskritai Valstybe, yra tikslinga teisėjus, į kuriuos visuomenė daug investavo, išlaikyti darbo vietoje iki jų gyvos galvos bei sudaryti patrauklias ir realias sąlygas jų karjerai.

Dėl to, kas aukščiau išdėstyta, Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos prašome:

                      pripažinti kreipimąsi peticija ir priimti ją nagrinėti.

Siūlome:

                      1. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad:

„Asmuo į teisėjo pareigas skiriamas iki gyvos galvos.“

2. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 73 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad:

                       „Aukščiausiojo Teismo teisėją iš teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytų asmenų skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu vienai 10 metų kadencijai.“

                      3. Su šiomis nuostatomis suderinti kitas Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nuostatas.

                      Pareiškėjai pageidauja, kad Lietuvos Respublikos peticijų konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais gauta informacija ar nuomonė dėl pateikto prašymo ar siūlymo būtų ne tik skelbiama Seimo interneto svetainėje, bet ir siunčiama aukščiau nurodytais kontaktiniais duomenimis.

Virginija Jurgilevičienė

Virginijus Partaukas

Rimantas Astrauskas

Mažosios Lietuvos Reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyrius puoselėja krašto istorinę atmintį. Ją išsaugoti privalome, nes  pagal klaipėdietį Tomą Kregždę, kai žvelgiame į Mažosios Lietuvos  pastatus: „Ar matome tik sieną, pastato fasadą, seną pramoninį objektą, kažkada atliktą konstrukcinį sprendimą? O gal už šio paprasto, kasdieniško vaizdo slypi gerokai daugiau – žmonių gyvenimai, darbas, miesto augimas, pramonės istorija, praradimai, išnykę kraštovaizdžiai, nutylėti pasakojimai ir mūsų pačių santykis su tuo, kas liko?“

 Knygoje „Klaipėdos istorija“ I tomas psl. 221 klaipėdietis Johanas Zembrickis aprašo karaliaus Frydricho Vilhelmo III susitikimus.  Jam atvykus gyventi 1807 m. sausio mėnesį  Į Klaipėdą: „ Balandžio 1 d. karalius Palangoje aplankė  Rusijos imperatorių ir kitą dieną sulaukė jo atsakomojo vizito, ta proga miestas buvo iliuminuotas..“

Tiek Prūsijos karalius, tiek Rusijos imperatorius vienas pas kitą vyko senuoju Nemirsetos keliu. Sustojo, ar nesustojo Nemirsetos kurhause, J. Zembrickis   neparašė. Kelias, kuriuo keliavo daug amžių, išliko. Jį šiandien atnaujina. Pastatas, kurį  matydavo pravažiuojantys karaliai ir imperatoriai šiandien yra apgriuvęs, negražus.  Investuotojas nutarė senų akmenų sienas   perkelti į kitą vietą.

Palangos miesto meras, pritaręs pastato perkelimui, mano, jog jei  pasenai, negražus, tai traukis nuo kelio į šoną  ir  netrukdyk XXI amžiaus permainoms.

Manome, kad tai amoralus požiūris į istoriją.

Prašome išsaugoti ir atstatyti kurhauzą senoje, istorinėje vietoje.

Mažosios Lietuvos Reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus pirmininkas Algimantas Švanys

Žiniasklaida informavo, jog 2026 m. liepos 22 d. Lietuvos apeliacinis teismas, kurio teisėjų kolegijai pirmininkavo teisėja Vitalija Norkūnaitė, pripažino Remigijų Žemaitaitį kaltu dėl neapykantos kurstymo prieš žydų tautybės asmenis ir šiurkštaus Holokausto menkinimo. Jūsų, gerbiamas ambasadoriau, reakcija į Seimo nario pasisakymus, jo pacituotą eilėraštį, jog neturėtų būti nukreipta į žmones dėl jų tautybės ar religijos tapo viena iš teismo sprendime aptartų aplinkybių.

Manome, kad R. Žemaitaičio pasisakymai nėra antisemitiniai, nėra nukreipti dėl tautybės ar religijos. Sovietų sąjunga, tapusi II pasaulinio karo nugalėtoja, reikalavo pripažinti kaip teisingą teiginį, kad nacistinė Vokietija ir jos sąjungininkai bei kolaborantai yra kalti dėl Holokausto. Sovietų sąjunga  siekė  įrodyti, jog dėl visų žudynių, dėl Holokausto kaltos nukariautos tautos: lenkai, lietuviai, estai latviai, ukrainiečiai, t.y. tų tautų kolaborantai.  Tai sovietinio informacinio karo melas. Jei nacistinė Vokietija ir Sovietų sąjunga nebūtų pasirašiusi Ribentropo Molotovo pakto, jei nebūtų pasidalinusi Europa ir nebūtų okupavusi didžiosios dalies Europos, tai nebūtų įvykęs sistemingas Europos žydų persekiojimas ir naikinims.

Holakaustas yra karo priežastis ir pasekmė, o ne kolaborantai.  Izraelio  ambasadorė Shelly Hugler Livne yra neteisi. Ji Lietuvoje, Prienuose,  aiškino, kad reikia būti budriems, „  Nes smurtas įsisiūbuoja pamažu – nuo „smulkių“ įžeidimų ar „nekaltų“ juokelių, o baigiasi kraujo upėmis. Istorija mums tai jau parodė“.

Įvykiai  Europoje XX a. ketvirtame dešimtmetyje aiškiai nurodo, kad  Holokaustas įsisiūbavo ne pamažu, bet jis išplito staigiai, paskelbus II pasaulinį karą ir nurimo karui pasibaigus. II pasaulinis karas sudarė politines, teritorines ir praktines sąlygas genocidui įgyvendinti. Nacistinė Vokietija, jei nebūtų susidėjusi su Sovietų sąjunga, nebūtų paskelbusi karo, tai kas vyko Vokietijoje būtų pavadinta pogromu, bet kada ji ėmė okupuoti kaimynines valstybės, kai reikalavo žudyti žydų tautybės žmones, tai jau tapo ne pogromu, bet Holokaustu. Vokietija, kaip viena iš karo organizatorių, buvo nubausta.

Dar kartą jus informuojame, kad ne nuo  smulkių juokelių atsiranda kraujo upės.  Žmonių kraujas liejasi, jų gyvybės yra nuvertinamos, kai paskelbiamas karas.

Rusija, kuri paskelbė karą ir negailestingai žudo ukrainiečius, pasirodo mokina kovoti su antisemitizmu. Tai jau daug metų daro artimus ryšius su Putinu ir Kremliumi deklaruojantis  Viačislav Kantor, kuris vadovauja Europos žydų kongresui. Jis daug dėmesio skiria antisemitizmo prevencijai, žydų bendruomenių saugumui, Holokausto atminimui ir santykiams su Europos institucijomis.

Putinas, davęs Rusijos kariuomenei įsakymą, peržengti valstybinę sieną ir grobti kaimyninės valstybės teritoriją, tapo karo nusikaltėliu. Dėl Ukrainoje vykdomų žudynių kalti ne kolaborantai, bet tik karo iniciatorius Putinas.

Kodėl informaciniame kare nutarėte  padėti Putinui, Rusijai, sureikšmindami juokelius? Kai visų nusikaltimų, žmogžudyščių esminė priežastis yra karas, kuris prasideda ne dėl juokelių. Dar kartą priminsime, kad Holokaustas siautėjo Vokietijoje bei okupuotose žemėse nuo 1939 iki 1945 m., kai nacių režimas, susidraugavęs su Sovietų sąjunga, ėmė grobti kitų valstybių žemes ir žudyti žmones. Šiandien Europoje ir vėl kariaujame, nes daug metų melagingai aiškinamo, jog kolaborantai irgi kalti dėl šešių milijonų nužudytų žydų. Kaltė tenka tik karo organizatorėms, Europos valstybių grobikėms nacistinei Vokietijai ir Sovietų sąjungai.

Jei būtume išdrįsę pasakyti, jog teiginys, kad kalti kolaborantai, jų juokeliai dėl žudynių, kurios vyko okupuotose šalyse yra sovietų išgalvotas, kad kalta tik nacistinė Vokietija ir raudonoji Rusija, tai šiandien karo Ukrainoje nebūtų. Rusijos prezidentui Putinui būtų nusiųstas aiškus signalas, kad kaltė būs tik tavo, kolaborantų apkaltinti negalėsi.

2026.07.22  Delfi naujienose  Gytis Pankūnas pateikė žinią, kad Apeliacinis teismas nusprendė, jog lieka nuteistas dėl antisemitinių pareiškimų.

Žiniasklaida informavo, kad Apeliacinio teismo kolegijos pirmininkė Vitalija Norkūnaitė, komentuodama priimtą sprendimą, pareiškė, jog   politiką  Regimantą  Žemaitaitį nuteisė pagrįstai  dėl antisemitinių pareiškimų. V. Norkūnaitė pasakė „Be to, į R. Žemaitaičio pareiškimus oficialiai ir griežtai sureagavo Izraelio, Vokietijos, JAV, Nyderlandų ambasadoriai Lietuvoje, taip pat Amerikos žydų komitetas. Užsienio valstybių diplomatai šiuos pasisakymus vienreikšmiškai vertino kaip antisemitinių nuostatų legitimavimą“.

Manome, kad  Lietuvoje Jūsų šalies ambasada  elgiasi neetiškai. Ji  kišasi į kitos šalies reikalus, vadovaudamasi tarybinių, stalino  laikų surašyta II pasaulinio karo istorija.

II pasaulinis karas organizavo  holokaustą,  paskebė, jog  žmogžudystės yra ne nusikaltimas. Dabar  karas vyksta Ukrainoje ir žmones  žudomi Ukrainos – Rusijos kare  ne dėl neapykantos kitos tautos atstovams, bet todėl, kad  diktatorius užsinorėjo praplėsti savo valstybės teritoriją ir  savo kariams  suteikė įgaliojimą žudyti.

Svarbiausias tarptautinis ir vienintelis blogis yra diktatoriai, kurie ginklo pagalba nori įgyti žemių, praplėsti savo valstybių teritorijas ktų valstybių ir tautų sąskaita.  Kolaborantai, nukariautos tautos atstovai, atsiranda tik vykdant okupacija  svetimos valstybės kariams.

Ar Vokietijos vyriausybė organizavo ir  pasmerkė savo sąjungininkę nuo 1939 m. rugpjūčio mėn. iki 1941m.birželio mėn.?  Ar Vokietijos ambasada Lietuvoje  kiekvienais metais pamini kokią žalą pasauliui ir Lietuvai atnešė  ta dviejų diktatorių draugystė? Ar pamini, jei ne sovietų pagalba naciams, o atvirkščiai, parama Lenkijai, Norvegijai, Danijai, Prancūzijai, Anglijai, tai holokaustas būtų neišplitęs Rytų, Centrinėje ir Vakarų Europoje. Apie tikruosius kaltininkus – tyla, nes to reikalavo  Kremliaus istorikai.  XXI amžiuje   vadovautis absurdiška nugalėtojų sukurta tautų kaltės teorija  yra  amoralu, kad dėl holokausto kalti su naciais kolaboravę lietuviai. Melagingi kaltinimai pakabinti dar šiandien  Jonui Noreikai, Kaziui Škirpai, Juozui Krikštaponiui. Kremlius  verčia vadovautis  tautos kaltės teorija, atseit, per II pasaulinį karą kalti lietuviai dėl holokausto, žydai dėl lietuvių genocido. Ar  Vokietijos ambasada nors kartą aiškino, kad koncepcija, jog  tautos  kaltos   yra melaginga? Ar aiškino, kad melagingą istoriją parašė Kremlius, kad nuo savęs nusiimtų kaltę ir perkeltų ant nukariautų tautų pečių?

Seimo narys R. Žemaitaitis  tą sovietinę tautos kaltės teoriją pritaikė žydų tautai. Ar tai galima  oavadinti neapykantos kurstymu?  Kodėl sovietinę tautos kaltės koncepciją, jog lietuviai kalti dėl holokausto, nėra  aiškinama, jog tai tautų  kiršinimas? Kodėl tik   žydų tautos kaltės koncepcija kursto neapykantą?

Karas Ukrainoje teigia, kad žudynės vyksta ne todėl, kad  nacionalinių švenčių metu persirengia į žydukus, ar deklamuoja vaikšką skaičiuotę, bet todėl, kad Rusija užsigeidė žemių, kurios priklauso kitai valstybei.  

Užsienio valstybių diplomatai  R. Žemaitaičio pasisakymus  „vertino kaip antisemitinių nuostatų legitimavimą“.

Mes, Lietuvos piliečiai, manome, kad tai R. Žemaitaičio nuomonė, Kodėl už nuomonę keliama baudžiamoji byla?

Manome, kad ambasadų  darbuotojai vadovaujasi dar sovietinių  istorikų  Boleslovo Baranausko, Eusiejaus Roausko surašyta melaginga istorija. Sovietų istorikai  hiberbolizavo lietuvių tautos kaltę  holokauste, t.y. nusikaltimą perkėlė ant nukariautos tautos pečių. per .Tai ir yra tautų kiršinimo politika.

Karas Ukrainoje, masinės okupanto ruso žudynes tik dar kartą patvirtina, jog praeityje ir dabar kalta viena ir ta pati šalis – Rusija, buvusi  Sovietų sąjunga.

Prašome  ambasadų  nesivadovauti sovietinę istoriją ir atsiprašyti, jog kišasi į kitos šalies reikalus.    

PRAŠYMAS

Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės merui įstatymu suteiktų įgaliojimų įgyvendinimo

2026-08-24 d.

Klaipėda

                      a. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius (toliau – ir Komisija) išnagrinėjo bylą ir 2026 m. rugpjūčio 7 d. priėmė sprendimą Nr. 21RE2-359 (AG2-264/17-2026) (toliau – ir Sprendimas).

                      Priimtuoju Sprendimu Komisija be kita ko nusprendė ir:

                      „Įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės merą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2026 m. balandžio 4 d. prašymą „Dėl pareigos gyventojų grupes, kurias gali tiesiogiai paveikti ar paveiks savivaldybės administravimo subjektų priimami sprendimai, informuoti savivaldybės iniciatyva įgyvendinimo“.“

                      b. Į šią bylą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus vyresnioji patarėja Julija Paulikienė pateikė Jūsų 2025-12-19 dienos potvarkį „Dėl pavedimo atstovauti” Nr. M-1554 (toliau – ir Potvarkis) (1 priedas), kuriuo Jūs pavedėte „Julijai Paulikienei (…) atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybei ir jos institucijoms (…) visų lygių teismuose (…)“.

                      c. Dėl į šią bylą pateikto Jūsų Potvarkio mes pagrįstai galime klausti, ar ir mums – seniūnaičiams, tiesiog miesto gyventojams Jūs galite (turite teisę) pavesti atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybei ir jos institucijoms teisme ar siųsti šiuos asmenis į komandiruotes ?

                      Potvarkio turinys yra toks, kad atrodo, jog Jūs pats tiesiog užsimanėte ir pavedėte atstovauti pirmam po ranka pasitaikiusiam asmeniui. Be to, Jūs šiam asmeniui pavedėte atstovauti ir subjektui (pvz., Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai), kuriam atstovauti įstatymas tiesiogiai Jums nesuteikia teisės, kas reiškia ir tai, kad Jūs neturite teisės be šio subjekto atitinkamo sprendimo įgalioti kitus asmenis atstovauti jam teisme. 

                      d. Pabrėžiame, kad šis Jūsų Potvarkis akivaizdžiai neatitinka daugybės įstatymų reikalavimų:

1.1. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) 13 straipsnio 3 dalis nustato, kad:

„Įgaliotu atstovu (pagal pavedimą) administracinių ginčų komisijoje būti gali bet kuris asmuo, kurio įgaliojimai įforminti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“

1.2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir LR CPK) 111 straipsnio5 dalis nustato, kad:

„Procesiniame dokumente, kurį teismui pateikia atstovas, turi būti nurodyti šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose numatyti duomenys apie atstovą ir prie jo turi būti pridėtas dokumentas, įrodantis atstovo teises ir pareigas, jeigu tokio dokumento byloje dar nėra arba jeigu byloje esančio įgaliojimo terminas yra pasibaigęs.“

1.3. Šio LR CPK 111 straipsnio2 dalies 2 ir 3 punktai nustato, kad „Kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti“:

„2) dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi);

3) procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui būdas, adresas pašto korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos arba buveinės adresu;“

1.4. Pabrėžiame tai, kad Potvarkyje nenurodyta, jog pridedamas, ir prie jo nepridėtas Julijos Paulikienės išsilavinimą patvirtinantis diplomas, kuriame yra nurodomas taip pat ir asmens kodas.

1.5. Neturi likti nepastebėta tai, kad visi šie dokumentai turi būti išduoti vienam ir tam pačiam asmeniui – Julijai Paulikienei.

1.6. Taigi, ar visi šie dokumentai yra išduoti tam pačiam asmeniui – Julijai Paulikienei ?

2.1. LR CPK 57 straipsnio1 dalis  nustato, kad:

„Atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime.“

                      2.2. IAGNTĮ 13 straipsnio 2 dalis nustato, kad:

                      „Atstovais pagal įstatymą administracinių ginčų komisijoje yra asmenys, nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 47 straipsnio 3 ir 7 dalyse.“

                      2.3. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 47 straipsnio 3 dalis nustato, kad:

„Bylas juridinių asmenų vardu gali vesti institucijų, įstaigų, tarnybų, įmonių, organizacijų vadovai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – ir kiti darbuotojai ar valstybės tarnautojai, veikiantys pagal įstatymuose, kituose teisės aktuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas.“

2.4. ABTĮ 47 straipsnio 4 dalis be kita ko nustato, kad:

„Įgaliotaisiais atstovais (pagal pavedimą) teisme gali būti: (…)

5) juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai (apeliacinės instancijos teisme – turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą), atstovaujantys tam juridiniam asmeniui;“

2.5. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, administracinius aktus viešojo administravimo subjektai turi teisę leisti tik remdamiesi įstatymų nustatytais įgaliojimais. Pabrėžiame ir tai, kad:

„viešojo administravimo subjekto valstybės tarnautojų, kurių funkcijoms bus priskirtas viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimas, pareigybės privalo turėti pareigybės aprašymą (pareiginę instrukciją ar pareiginius nuostatus), kuriame būtų nurodytos šiai pareigybei priskirtos viešojo administravimo subjektui suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimo funkcijos“ (Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalie 1 punkto b papunktis).

                      2.6. Taip pat ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjas valdo struktūrinio padalinio žmogiškuosius išteklius tik teisės aktų nustatyta tvarka (Struktūra ir kontaktinė informacija | Klaipėdos miesto savivaldybė (klaipeda.lt)).

Taigi, konkrečiai kokių teisės aktų nustatyta tvarka šio skyriaus vedėjas valdo struktūrinio padalinio žmogiškuosius išteklius ?

3.1. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 27 straipsnio2 dalis be kita ko nustato, kad meras:

                      „16) reglamento nustatyta tvarka atstovauja pats arba įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio šalių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis;”

3.2. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentas, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2023 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. T2-19 (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2024 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. T2-408 redakcija) (toliau – Reglamentas) nustato, kad meras:

„21.1.5. atstovauja Savivaldybei arba raštu įgalioja kitus asmenis atstovauti Savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio šalių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis be atskiro Tarybos įgaliojimo;”

3.3. Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnis be kita ko nustato, kad:

– „6. Savivaldybė – Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso nustatyta tvarka išrinktus savivaldybės tarybą ir savivaldybės merą. Savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo.”

– „10. Savivaldybės institucijos – už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos:

1) savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba;

2) savivaldybės vykdomoji institucija – savivaldybės meras.”

3.4. Kokiu teisiniu pagrindu vadovaudamasis meras pavedė Julijai Paulikienei atstovauti ne tik „Klaipėdos miesto savivaldybei”, bet „ir jos institucijoms” ?

4. Nurodytųjų įstatymų nuostatų, priimdamas Potvarkį, meras akivaizdžiai nepaiso. Meras Potvarkyje net nenurodė teisinių pagrindų, kurie suteikia jam teisę duoti pavedimą būtent Julijai Paulikienei atstovauti ne tik „Klaipėdos miesto savivaldybei“, bet „ir jos institucijoms“.

                      5. Pabrėžiame tai, kad net Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, pirmiausia, priimtajame sprendime nurodo, kuo vadovaujasi priimdama šį sprendimą.

                      6. Tai, kas išdėstyta, reiškia tai, kad Potvarkyje meras privalėjo nurodyti teisinį pagrindą, suteikiantį jam teisę duoti pavedimą, ir asmens, kuriam jis davė pavedimą, imperatyviai įstatymu nustatytus duomenis.

                      e. Be to, nors ir Julija Paulikienė gavo mero pavedimą atstovauti „Klaipėdos miesto savivaldybei ir jos institucijoms“, bet:

                      „Klaipėdos miesto savivaldybės meras atsiliepimo į pareiškėjų skundą nepateikė.“, – taip nurodyta Komisijos Sprendime.

                      f. Be to, tokiu Potvarkiu Julija Paulikienė piktnaudžiauja:

                      1. Ji Komisijai pateikė „ATSILIEPIMĄ Į SKUNDĄ ADMINISTRACINĖJE BYLOJE NR. AG2-264/17-2026” (toliau – ir Atsiliepimas), kaip Komisijos Sprendime nurodyta, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu.

                      2. Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad:

                      „Savivaldybės administracija yra savivaldybės biudžetinė įstaiga, kurią sudaro struktūriniai padaliniai, į struktūrinius padalinius neįeinančios pareigybės ir savivaldybės administracijos filialai – seniūnijos (savivaldybės administracijos struktūriniai teritoriniai padaliniai). Savivaldybės administracijos nuostatus mero teikimu tvirtina ir keičia savivaldybės taryba. Savivaldybės administracijos įgaliojimai nėra susiję su savivaldybės tarybos ir mero įgaliojimų pabaiga. Savivaldybės administracija turi herbinį antspaudą ir sąskaitų bankuose.“

                      3. Pabrėžiame tai, kad Potvarkis apskritai nesuteikia teisės Julijai Paulikienei atstovauti šiai savivaldybės biudžetinei įstaigai. 

                      4. Taip pat ir Atsiliepime Julija Paulikienė visiškai neteisėtai ir nepagrįstai nurodė, kad:

                      „3. Atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teikia atsiliepimą dėl Pareiškėjų skundą.”,

                      nes tokios „Atsakovės” šioje byloje apskritai nėra.

                      5. Taigi, konkrečiai kokių teisės aktų pagrindu, būtent Julija Paulikienė turėjo teisę pateikti Komisijai Atsiliepimą ?

                      g. Pabrėžiame tai, kad Julija Paulikienė, nors ir gavo mero pavedimą atstovauti „Klaipėdos miesto savivaldybei ir jos institucijoms“, bet pati nedalyvavo Komisijos posėdyje.  

                      h. Pabrėžiame ir tai, kad Potvarkyje nenurodytas asmuo, parengęs šį Potvarkį.

Kas gali paneigti tai, kad šį Potvarkį parengė ta pati Julija Paulikienė – t. y. pati dėl savęs, ir dėl to tokį ydingą ?

                      i. Manome, kad tokiai ydingai veiklai formuotis sąlygas sudaro ir tai, kad viešai nėra paskelbta Klaipėdos miesto savivaldybės vykdomosios institucijos struktūros schema.

Dėl to, kas išdėstyta aukščiau, klausiame JŪSŲ:

1. Ar ir kokiais atvejais seniūnaičiams ir kitiems miesto gyventojams Jūs pavesite atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybei ir jos institucijoms teisme ?

2. Kodėl Potvarkyje Jūs nenurodėte teisinio pagrindo, kuriuo vadovaudamasis Jūs pavedėte Julijai Paulikienei atstovauti „Klaipėdos miesto savivaldybei ir jos institucijoms“ ?

3. Konkrečiai kokiu teisiniu pagrindu vadovaudamasis Jūs pavedėte Julijai Paulikienei atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybei ?

4. Konkrečiai kokiu teisiniu pagrindu vadovaudamasis Jūs pavedėte Julijai Paulikienei atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybės institucijoms:

1) savivaldybės atstovaujamajai institucijai – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai;

2) savivaldybės vykdomajai institucijai – Klaipėdos miesto savivaldybės merui ?

5.  Kokiu konkrečiai teisiniu pagrindu vadovaudamasi Julija Paulikienė galėtų atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, jos struktūriniams padaliniams, į struktūrinius padalinius neįeinančioms pareigybėms ir savivaldybės administracijos filialams – seniūnijoms (savivaldybės administracijos struktūriniai teritoriniai padaliniai) ? 

6. Konkrečiai kokių teisės aktų nustatyta tvarka Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjas valdo struktūrinio padalinio žmogiškuosius išteklius ?

7. Ar Julija Paulikienė tinkamai įvykdė Jūsų pavedimą šiuo konkrečiu atveju ?

8. Ar šį Potvarkį parengė Julija Paulikienė ?

9. Kokie Klaipėdos miesto savivaldybės norminiai teisės aktai reglamentuoja Klaipėdos miesto savivaldybės mero teisę pavesti kitiems ir konkrečiai kokiems asmenims atstovauti teisme savivaldybei ?

10. Kokie Klaipėdos miesto savivaldybės norminiai teisės aktai reglamentuoja Klaipėdos miesto savivaldybės mero teisę pavesti kitiems ir konkrečiai kokiems asmenims atstovauti teisme savivaldybei ?

11. Kokie Klaipėdos miesto savivaldybės norminiai teisės aktai reglamentuoja Klaipėdos miesto savivaldybės mero teisę pavesti kitiems ir konkrečiai kokiems asmenims atstovauti teisme savivaldybės institucijoms:

1) savivaldybės atstovaujamajai institucijai – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai;

2 ) savivaldybės vykdomajai institucijai – Klaipėdos miesto savivaldybės merui ?

12. Kokie Klaipėdos miesto savivaldybės norminiai teisės aktai reglamentuoja Klaipėdos miesto savivaldybės mero teisę pavesti kitiems ir konkrečiai kokiems asmenims atstovauti teisme Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, jos struktūriniams padaliniams, į struktūrinius padalinius neįeinančioms pareigybėms ir savivaldybės administracijos filialams – seniūnijoms (savivaldybės administracijos struktūriniai teritoriniai padaliniai) ?

13. Jeigu 10 – 12 punktuose nurodytųjų norminių teisės aktų nėra ar yra dar ne visi priimti, tai kokiu teisiniu pagrindu ir konkrečiai kas ir kaip Jums, iki kol jie bus priimti, padeda įgyvendinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu uždėtą pareigą atstovauti pačiam arba įgalioti kitus asmenis atstovauti savivaldybei teisme ir kada šie norminiai teisės aktai bus priimti ? 

14. Ar nurodysite viešai paskelbti Klaipėdos miesto savivaldybės vykdomosios institucijos struktūros schemą ?

15. Kada bus tiksliai įvykdytas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio2 dalies 16 punkto, kuris nustato, kad meras: „reglamento nustatyta tvarka atstovauja pats arba įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio šalių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis;”,

reikalavimas, t. y.reglamente bus tiksliai nustatyta, kokiu teisiniu pagrindu meras įgalioja kitus ir konkrečiai kokiusasmenis atstovauti savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio šalių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis ?

PRIDEDAMA: Jūsų 2025-12-19 d. potvarkis „Dėl pavedimo atstovauti” Nr. M-1554, 2 lapai.

Pagarbiai,                                                                                                          

Virginijus Partaukas,

Adresas korespondencijai:

Poilsio g. 37-59, Klaipėda

Universiteto seniūnaitijos seniūnaitė Virginija Jurgilevičienė

Danės g. seniūnaitijos seniūnaitė Danutė Izvekovienė

Pamario seniūnaitijos seniūnaitė Zita Čekanauskienė

Budelkiemio g. seniūnaitijos seniūnaitis Jonas Bartkevičius

Rimantas Astrauskas

P E T I C I J A

                      Dėl asmenų teisės procesinius dokumentus pateikti teismui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 1, 4 dalių nustatyta tvarka įgyvendinimo 

2026-08-10 d.,

Klaipėda.

                      1. Šiuo metu asmenys neturi teisės visus procesinius dokumentus pateikti teismui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 9 straipsnio 1, 4 dalių nustatyta tvarka.

                      2. Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad:

                      „Viešojo administravimo subjektai turi, o asmenys gali rengiamus oficialius elektroninius dokumentus vieni kitiems siųsti ir gauti per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. E. pristatymo sistemos elektroninė siunta turi tokią pačią teisinę ir įrodomąją galią kaip ir registruotoji pašto siunta.“

                      3. Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 4 dalis be kita ko nustato ir, kad:

                      „Elektroninio pristatymo paslaugos fiziniams asmenims, kai jie elektronines siuntas per E. pristatymo sistemą siunčia viešojo administravimo subjektams, turintiems juridinio asmens statusą, teikiamos neatlygintinai.“

                      4. Pabrėžiame tai, kad ir pats Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2012 m. gruodžio 13 d. įsakyme Nr. 1R-332 nurodo, kad patvirtino „Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašą“ (toliau – ir  Aprašas)  

                      „ir siekdamas, kad elektroninių ryšių priemonėmis teikiami procesiniai dokumentai (elektroninės siuntos) būtų siunčiami ir gaunami per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą“.

                      5.Bet teisingumo ministras Aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. balandžio 12 d.) 3 punktu nustatė, kad:

„Procesiniai dokumentai, kuriais inicijuojamas bylos nagrinėjimas teisme,elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis), o procesiniai dokumentai, susiję su konkrečios iškeltos bylos nagrinėjimu, teismui gali būti pateikiami per LITEKO VEP posistemį arba Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), išskyrus šio aprašo 8–9¹ punktuose nurodytus atvejus.“

                      6. Tokiu būdu teisingumo ministras uždraudė asmenims „Procesinius dokumentus, kuriais inicijuojamas bylos nagrinėjimas teisme“,  pateikti per „Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema)“.

                      Tokiu būdu teisingumo ministras iš asmenų atėmė teisę, kurią jiems suteikia įstatymas.

                      7. Pažymime tai, kad teisingumo ministras, t. y. „Viešojo administravimo subjektai gali sudaryti galimybę asmenims rengti ir (ar) teikti elektroninius dokumentus per viešojo administravimo subjektų jau sukurtas ar kitas elektronines priemones, leidžiančias identifikuoti asmenį (šis reikalavimas netaikomas, kai identifikuoti asmenį nebūtina)“ (Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies „pakeitimai: Nr. XV-441, 2025-09-25, paskelbta TAR 2025-10-06, i. k. 2025-16787), bet jis neturi jokios teisės asmenims neleisti visus procesinius dokumentus pateikti per E. pristatymo sistemą ir tuo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 1, 4 dalių (taip pat ir kitas) nuostatas.

                      8. Be to, Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalis nustato, kad:

                      „E. pristatymo sistema yra valstybės informacinė sistema, kurios nuostatus tvirtina Vyriausybė. E. pristatymo sistemos valdytoja yra Vyriausybės įgaliota institucija, tvarkytojai – valstybės įmonė Registrų centras ir pašto paslaugos teikėjai, pristatantys pašto siuntas, atspausdintas iš E. pristatymo sistemos. Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistemos priemonėmis taisykles tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. E. pristatymo sistemos duomenys, įskaitant fizinių asmenų asmens duomenis, nėra vieši.“

                      9. Todėl dokumentų pateikimo per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (E. pristatymo sistema) tvarką nustato Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 3 ir 4 dalimis, 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 914 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 935 redakcija) patvirtinti:

                      1. „Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatai“ (toliau – ir Nuostatai),

                      2. „Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis taisyklės“ (toliau – ir Taisyklės).

                      10. Taisyklės be kita ko nustato, kad:

                      – „10. Paslaugos teikiamos E. pristatymo sistemoje, prie kurios jungiamasi:

                      10.1. per E. pristatymo sistemą, leidžiančią identifikuoti elektroninio pristatymo dėžutės naudotoją per išorines sistemas (naudojant asmens tapatybės kortelę ar valstybės tarnautojo pažymėjimą su integruotais atpažinimo elektroninėje erdvėje sertifikatais, komercinių bankų elektroninės bankininkystės sistemas, kvalifikuotą elektroninį parašą, mobilų elektroninį parašą ar kitas teisės aktų nustatytas asmens tapatybės nustatymo elektroninėje erdvėje priemones, kurios užtikrina tokią pat įrodomąją galią kaip kitos šiame papunktyje nurodytos priemonės);“

                      – ir tai, ką ir Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, t. y. tai, kad ir juridinis, ir fizinis asmuo:

                      „12. Sukurtą elektroninio pristatymo dėžutę elektroninio pristatymo dėžutės savininkas arba įgaliotinis aktyvuoja atlikdamas šiuos veiksmus: (…)

                      12.2. patvirtina, kad supranta, jog kiti paslaugų gavėjai, matydami, kad jo elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvuota, galės siųsti jam elektronines siuntas, ir kad elektroninė siunta turi tokią pačią teisinę ir įrodomąją galią kaip ir registruotoji pašto siunta, kaip ji suprantama pagal Pašto įstatymą (…)“.

                      – „55. E. pristatymo sistemoje tvarkomi fizinių asmenų: paslaugų gavėjų, elektroninio pristatymo dėžutės naudotojų, elektroninių siuntų siuntėjų, elektroninių siuntų gavėjų asmens duomenys, kuriuos paslaugų gavėjai ir elektroninio pristatymo dėžutės naudotojai tiesiogiai ar netiesiogiai pateikia paslaugų teikėjui naudodamiesi paslaugomis ar kurie yra gaunami iš su E. pristatymo sistema susijusių registrų arba kitų informacinių sistemų.“

                      – „56. Asmens duomenys tvarkomi siekiant identifikuoti paslaugų gavėjus ir elektroninio pristatymo dėžutės naudotojus, elektroninėms siuntoms siųsti ir pristatyti, (…).“

                      11. Nuostatai be kita ko nustato, kad:

                      – „15. Atsižvelgiant į registrų ir informacinių sistemų sąveiką, E. pristatymo sistema gauna duomenis iš“: Gyventojų registro; Juridinių asmenų registro; Adresų registro; Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos; dokumentų valdymo, kitų informacinių sistemų ir registrų; siuntėjų; gavėjų; patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjų.

                      – „14. E. pristatymo sistemoje tvarkoma: 14.1. siuntėjų ir (arba) gavėjų duomenys“: 14.1.1. fizinio asmens vardas ir pavardė; 14.1.2. fizinio asmens kodas; 14.1.3. fizinio asmens gyvenamosios vietos adresas; 14.1.4. mirties faktas; 14.1.5. juridinio asmens teisinė forma; 14.1.6. juridinio asmens teisinis statusas; 14.1.7. juridinio asmens pavadinimas; 14.1.8. juridinio asmens kodas; 14.1.9. juridinio asmens buveinės adresas; ir kt.

                      12. Tai, kas išdėstyta, akivaizdžiai patvirtina tai, kad procesinių dokumentų pateikimas teismui tiek per E. pristatymo sistemą ir tiek per LITEKO VEP posistemį visiškai užtikrina Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies reikalavimo, kad: „Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.)“, įgyvendinimą.

                      13. Teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo klausyti įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalis) ir realiai įgyvendinti Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog „E. pristatymo sistemos elektroninė siunta turi tokią pačią teisinę ir įrodomąją galią kaip ir registruotoji pašto siunta“, kuri teismams (teisėjams) yra žinoma, nes jie patvirtino, kad tai supranta, aktyvuodami sukurtą elektroninio pristatymo dėžutę (Taisyklių 12.2 papunktis).

                      14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir LR CPK) 1751 straipsnio 2 dalis (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija) įtvirtina, kad „procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis. Procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras“. „Elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka šio Kodekso 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas.“, – nustato LR CPK 1751 straipsnio 6 dalis (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija).

                      15. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio 1 dalis (2021 m. birželio 17 d. įstatymo Nr. XIV-417 redakcija), be kita ko, nustato, jog „<…> skundai (prašymai, pareiškimai) gali būti elektroninės formos ir paduodami elektroninių ryšių priemonėmis. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir skundo (prašymo, pareiškimo) formą nustato teisingumo ministras“. Kai skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais (ABTĮ 24 str. 4 d. (2021 m. birželio 17 d. įstatymo Nr. XIV-417 redakcija)). Tokiu atveju laikoma, kad skundas (prašymas, pareiškimas) yra pasirašytas (ABTĮ 24 str. 3 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija)).

                      16. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) 37¹ straipsnio 3 dalis (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1482 redakcija) nustato, kad:

                      „Proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.“

                      Tai reiškia tai, kad Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalis suteikia asmenims „teisę visus procesinius dokumentus“ „teismams teikti“ įvairiomis elektroninių ryšių priemonėmis ir įpareigoja teisingumo ministrą nustatyti tvarką ir „Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus“, o – ne bendruosius procesinių dokumentų turiniui keliamus reikalavimus. Be to, „Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimai ir būdai“, pagal Teismų įstatymo įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalį, gali būti įvairūs: „pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.)“.

                      17. Tokiu būdu nurodytieji teisės aktai nustato, kad užtenka asmeniui savo asmens tapatybę patvirtinti ir tai galima daryti per „komercinių bankų elektroninės bankininkystės sistemas“. Pabrėžiame tai, kad nurodytieji teisės aktai jokių kitų reikalavimų nenustato.

                      Be to, „Kai asmens elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi ir elektroninė siunta jam siunčiama per E. pristatymo sistemą, pašto paslaugos teikėjas šią siuntą įteikia kaip pašto siuntą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pašto įstatymu“ (Viešojo administravimo įstatymo 6 dalis).

                      18. Dėl to, kas aukščiau išdėstyta,

                      „Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo“ (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. balandžio 12 d.), patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332, 3 punktas,       tiek, kiek jame nenustatyta galimybė, kad procesiniai dokumentai, kuriais inicijuojamas bylos nagrinėjimas teisme, elektroninių ryšių priemonėmis teismui gali būti pateikiami per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (E. pristatymo sistema),

                      neatitinka

                      Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio,

                      Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 914 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 935 redakcija) patvirtintų: 1. „Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatų“, 2. „Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis taisyklių“,

                      Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies,

                      paminėtųjų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo bei kitų įstatymų, kuriais vadovaudamasis teisingumo ministras patvirtino Aprašą,

                      Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies, 6 straipsnio, 7 straipsnio 1 dalies, 29 straipsnis 1 dalies, 30 straipsnio 1 dalies, 33 straipsnio 2 dalies, 109 straipsnio 1 ir 3 dalių, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų.

                      19. Neturi likti nepastebėta tai, kad:

                      a) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pats savo oficialioje elektroninėje svetainėje „www.lat.lt“ pateikia tokius duomenis: „E. pristatymas elektroninio pašto dėžutės duomenys: pavadinimas – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, adresas – 18860203“.

                      b) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pats savo oficialioje elektroninėje svetainėje pateikia tokius duomenis: „E. pristatymas elektroninio pristatymo dėžutės duomenys: pavadinimas – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas; adresas – 188734870.“

                      c) Regionų administracinis teismas pats savo oficialioje elektroninėje svetainėje pateikia tokius duomenis: „E. pristatymas elektroninio pristatymo dėžutės duomenys: pavadinimas – Regionų administracinis teismas; adresas – 188733964“.

                      d) Lietuvos administracinių ginčų komisija savo oficialiajame interneto tinklalapyje (https://lagk.lrv.lt/lt/naudinga-informacija/kaip-pateikti-skunda-prasyma/) nurodo, kad: „Nuo 2022 m. sausio 1 d. atsiradus galimybei paduoti skundą per E. pristatymo sistemą, prašome vadovautis šiuo E. siuntų pristatymo sistemos naudotojo vadovu“.

                      e) ir pan. pateikia tokius duomenis kitos valstybės institucijos.

                      20. Taigi, kokiu tikslu teismai ir valstybės institucijos viešai skelbia „E. pristatymas elektroninio pristatymo dėžutės duomenis“ – ar ne dėl to, kad tyčia suklaidintų asmenis, ir tokiu būdu turėtų pagrindą tik dėl to nepriimti asmens pateikiamo dokumento ? Jeigu tik dėl to – tai puikus sisteminės Korupcijos pavyzdys !?

                      21. Neturi likti nepastebėta tai, kad E. pristatymo sistema yra skirta pristatyti elektroninius dokumentus ir elektroninius pranešimus valstybės institucijoms, fiziniams ir privatiems juridiniams asmenims. Pagrindinis E. pristatymo sistemos tikslas – veiksmingai panaudojant informacines ir ryšių technologijas, greitai ir patogiai pristatyti sistemos siunčiamų dokumentų ir pranešimų gavėjams elektroninius pranešimus ir elektroninius dokumentus.

                      Tai pat, E. siuntų pristatymo sistema leidžia užtikrinti, kad vienoje sistemoje ir vienu komunikacijos kanalu būtų pasiekiami visi gavėjai – tiek popierinio (arba fizinio), tiek elektroninio pristatymo būdu.                                                                             

                      22. Asmenų galimybės nėra vienodos. Be to, ir konkrečios aplinkybės gali sąlygoti, kokiu būdu asmuo turės galimybę pateikti dokumentus. Todėl asmeniui turi būti sudarytos sąlygos pateikti dokumentus visais įmanomais būdais – tik tokiu būdu tinkamai valdžios įstaigos tarnaus Žmonėms,             t. y. tik tokiu būdu įvykdys Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nustatą, kad: „Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.“           

            23. Neturi likti nepastebėta tai, kad ir Teisėjų taryba pripažino, kad galimi atvejai, kai asmenys gali pateikti teismui procesinius dokumentus įvairiais būdais. Viešai yra skelbiama:

„Teismų sistemos naujienos

Informacija teismų paslaugų naudotojams dėl procesinių dokumentų teikimo ir gavimo – Lietuvos teismai

Atsižvelgdama į šiuo metu pasitaikančius LITEKO II ir Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) veiklos sutrikimus, Teisėjų taryba teikia rekomendacijas, kuriomis siekiama užtikrinti nepertraukiamą teisingumo vykdymą, sklandų teismų darbą ir tinkamą paslaugų teikimą visuomenei.

Procesinių dokumentų pateikimas teismui

Jeigu dėl EPP veiklos sutrikimų nėra galimybės pateikti procesinių dokumentų per portalą EPP, rekomenduojama naudotis kitais teisės aktuose numatytais dokumentų pateikimo būdais: pristatyti dokumentus tiesiogiai į teismą; siųsti dokumentus paštu; siųsti dokumentus teismo elektroninio pašto adresu, kai jie pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu; pateikti dokumentus per E. pristatymo sistemą – https://epristatymas.lt.

Dėl procesinių terminų

Teisėjų taryba rekomenduoja teismams, sprendžiant dėl praleistų procesinių terminų atnaujinimo ar nustatytų terminų pratęsimo, įvertinti EPP veiklos sutrikimų įtaką asmenų galimybėms laiku atlikti procesinius veiksmus.

Atkreipiame dėmesį, kad kiekviena situacija vertinama individualiai, o sprendimą dėl procesinių terminų atnaujinimo ar pratęsimo priima tik bylą nagrinėjantis teisėjas.

Procesinių dokumentų įteikimas

Jeigu nėra galimybės dokumentų proceso dalyviams įteikti per EPP, teismai turi naudoti kitus teisės aktuose numatytus dokumentų įteikimo būdus:

• E. pristatymo sistemą;
• elektroninį paštą;
• dokumentų siuntimą paštu;
• dokumentų įteikimą teisme;
• kitus teisės aktuose numatytus įteikimo būdus.

Dėkojame už supratingumą ir bendradarbiavimą.

Informacija atnaujinta 2026.07.29 16:22 “

                Taigi, pats gyvenumas patvirtino, kad visus procesinius dokumentus galima pateikti per E. pristatymo sistemą, ir su tuo ne tik sutinka, bet net rekomenduoja ir Teisėjų taryba.

            24. E. pristatymo sistema asmeniui yra patogi, nes ji yra universali, per ją galima teikti dokumentus tuo pačiu būdu visoms valstybės institucijoms (įskaitant ir teismus), ir yra nemokama, kas taip pat asmeniui yra labai svarbu.

            25. Tas, kuris teikia dokumentus per E. pristatymo sistemą visoms valstybės institucijoms, pageidauja tokiu pačiu būdu teikti dokumentus ir teismui, juo labiau, kad tokią teisę asmeniui suteikia Įstatymas.

            26. Teisinėje valstybėje pateikimo teismui būdo ir formos, t. y. popierinės formos (tiesiogiai ar paštu) ar elektroninės formos (per E. pristatymo sistemą, elektroninį paštą ar per LITEKO VEP posistemį), pasirinkimo teisė priklauso asmeniui.

            Dėl to, kas aukščiau išdėstyta,

Lietuvos Respublikos Vyriausybės Peticijų komisijos prašome:

                      pripažinti kreipimąsi peticija ir priimti ją nagrinėti.

                      Siūlome (iš esmės pašalinti įstatymui prieštaraujantį draudimą):

„Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo“ (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. balandžio 12 d.), patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332, 3 punkte išbraukti žodžius:

„kuriais inicijuojamas bylos nagrinėjimas teisme, elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis), o procesiniai dokumentai, susiję su konkrečios iškeltos bylos nagrinėjimu,“

ir jį išdėstyti taip:

„Procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami per Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (toliau – VEP posistemis) arba Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), išskyrus šio aprašo 8–9¹ punktuose nurodytus atvejus.“

Virginija Jurgilevičienė

Virginijus Partaukas

Rimantas Astrauskas