Piliečiams

Kretingos 13-2, Klaipėda, tel. +37064024954, e.p.virginija.jurgileviciene@gmail.com

LR Vietos savivaldos įstatymo 39 straipsnis nurodo, kad  seniūnaičio  pareiga yra kalendoriniams metams pasibaigus per 2 mėnesius seniūnaitijos gyventojams pateikti  praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą ir veiklos kryptis kitiems kalendoriniams metams.

Įstatyme nėra nurodyta kokia forma pateikiama ataskaita   seniūnaitijos gyventojams. Pagal įstatymą galima:   gyvai, susirinkimo metu, arba popierine forma, kuri  patalpinama savivaldybės internetiniame puslapyje, rubrikoje „Seniūnaičiai“.  

Jei organizuosi susitikimą su gyventojais ir jiems gyvai pasakosi apie atliktus darbus bei  numatomus  veiklos lūkesčius einamiesiems  metams, tai pagal Klaipėdos savivaldybę nebus ataskaita.

Universiteto seniūnaitijoje prioritetinis ir svarbiausias darbas buvo ir tebėra  V. Berbomo g. 2, Kretingos g.11, Kretingos g. 13, Kretingos g.15, Kretingos g. 17, Kretingos g. 19, Kretingos g. 21  kiemų renovacija. Šio rajono gyventojus , prieš pradedant kiemų tvarkymą, pakviečiau į susitikimą su vicemeru Algirdu Kamarausku ir Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubiliene. Susitikimas  vyko Klaipėdos universiteto patalpose.

Gyventojų pageidavimu organizavau susitikimą su „Žemynos“ gimnazijos vadovybe, tėvų komitetu, savivaldybės atstovais dėl moksleivių motorinių transporto priemonių  parkavimo gyvenamųjų namų kiemuose. Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai pažadėjo, kad pastatys ženklą, jog  motorinių transporto priemonių statymas kiemuose yra  draudžiamos.

Kiemų renovacija tapo iššūkiu gyventojams. Jie pageidavo pašalinti, kaip jiems atrodė, perteklines  kilimų valymo karstykles, iškloti trinkelėmis gyventojų pramintą takelį į „Parko“ autobusų stotelę tarp Kretingos g. 13 ir Kretingos g.  17, pastatyti dviračių stovus bei atlikti kitus smulkius pakeitimus, kurie nebuvo numatyti kiemų renovacijos plane.

Universiteto seniūnaitijos antrasis  pagal svarbą darbas buvo Liudo Giros gatvės pavadinimo pakeitimas. Šios gatvės didžioji dauguma gyventojų susirinkime  dar 2024 m. nusprendė,  jog jie  nesutinka, kad L. Giros gatvė būtų pervadinta Ernsto Vicherto vardu.

Mes, XXI a. klaipėdiečiai,  turime skirtingas  nuomones dėl E. Vicherto veiklos.  Vieni  mano, kad E. Vichertas yra ta asmenybė, kurią būtų garbė turėti savo vardynuose, kuris įnešė į vokiečių pasaulį lietuvių vardą. Tai esanti  mūsų miesto istorinė atmintis, nes Klaipėda- daugiakultūris miestas. Kiti, teigia, kad Klaipėdos miesto istorinėje atmintyje liko rašytojas,   kuris  lietuvį vokiečių  pasauliui pavaizdavo   kaip amoralų žmogų. Nutautinimo politikos esmė, kad mes, lietuviai, tokie ir buvome, tai ko pykstame už „tiesą“ . Manome, kad  neišsižadėjusių savo kalbos  lietuvių,  pavaizdavimas vokiškoje literatūroje kaip žmogžudžius  turi asimiliacijos tikslą. Todėl tariamos  tiesos  skelbėjo E. Vicherto įamžinimas yra nepriimtinas.

Klaipėdos miesto taryba atsisakė L. Giros gatvę pervadinti į E. Vicherto, nes  „Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo darbo grupėje“, kuri ruošė rekomendacijas, jos buvo nenuoseklios.  Pervadinant Salomėjos Nėries gatvę Darbo grupė siūlė gyventojų apklausą, o dėl L. Giros – ne.  Vyriausybės atstovė  Klaipėdos ir Tauragės apskrityse Daiva Kerekeš administraciniam teismui apskundė   Klaipėdos miesto tarybos sprendimą nepakeisti L. Giros gatvės pavadinimo į rašytojo ir teisėjo Ernsto Vicherto vardą.

Liudo Giros gatvės gyventojai, sužinoję, jog Klaipėdos miesto savivaldybė yra paduota į teismą, delegavo mane, seniūnaitę, trečiuoju asmeniu.  2025m. balandžio 2d. su prašymu kreipiausi į Panevėžio teismo rūmus, kad mane įtrauktų trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nes L. Giros gatvės pavadinimo pakeitimas gyventojams gali turėti įtakos jų  teisėms ar pareigoms. Teismas atmetė prašymą motyvuodamas,  kad administracinė byla nėra susijusi su Seniūnaitija ir pastaroji neturi jokių teisių ir pareigų. Panevėžio rūmams parašiau pakartotinį prašymą teigdama,  kad  Seniūnaitija nėra tik tuščias   žemės plotas, kuris sudarytas iš gyvenamųjų vietovių. Tų gyventojų interesus aš atstovauju. Deja, trečiuoju asmeniu nebuvau į bylą įtraukta ir teismas atsisakė išgirsti L. Giros gatvės gyventojų lūkesčius.

Klaipėdos universitetas kviečia seniūnaitijos gyventojus  į reguliarius Vydūno skaitymus „Vydūnas – tautai ir valstybei“.  Šių renginių režisierius, moderatorius ir renginio organizatorius yra Juozas  Ivanauskas, kuris man siunčia kvietimus ir  temas, kad pakviesčiau seniūnaitijos gyventojus.

Esu Klaipėdos seniūnaičių sueigos sekretorė. Teikiau pasiūlymus  LR Vidaus reikalų ministerijai  dėl LR Vietos savivaldos įstatymo 38 straipsnio  pakeitimo ir Klaipėdos miesto savivaldybei dėl didesnės seniūnaičių išmokos.

Aš, kaip seniūnaitė, reguliariai pasisakau iš Klaipėdiečių tribūnos dėl lietuviško materialaus ir nematerialaus istorinio palikimo. Kviečiu klaipėdiečius pasinaudoti galimybe tiesiogiai įtakoti Klaipėdos miesto tarybą, išsakyti lūkesčius, padėkoti administracijai ir politikams.

Veiklos kryptys 2026 metais:

• Tarpininkauti, kad tarp Klaipėdos savivaldybės ir gyventojų vyktų konstruktyvus dialogas dėl renovuojamų kiemų galutinio sutvarkymo.  

• Rūpintis, kad būtų apšviesti Kretingos g. 1, Kretingos g. 3, Kretingos g. 5  ir Berbomo  g. 1, Berbomo g. 3 kiemai.

• Ginti L. Giros gatvės gyventojų interesus dėl nematerialaus tautinio paveldo išsaugojimo.
• Kviesti seniūnaitijos gyventojus į kaimynų šventę ir Vydūno skaitymus.

Minime Lietuvos -Lenkijos sukilimą, vykusį  1830m.- 1831m., sekantis Lietuvos-Lenkijos sukilimas  datuojamas 1863m-1864m.,  toliau seka Klaipėdos -1923 m. ir Birželio –  1941 m.

Žiniasklaida  patvirtino, kad atvyks į Lietuvą  Ukrainos prezidentas Zelenskis ir Lenkijos prezidentas Navrockis. Abiejų šalių prezidentai drauge su Lietuvos vadovu Gitanu Nausėda dalyvaus 1863–1864 metų sukilimo metinių minėjime.

Niekas neskelbia, kad aukščiausieji Lenkijos ir Ukrainos  vadovai atvyks paminėti Lietuvos -Lenkijos dieną. Nesuprastų, kas čia per Lietuvos-Lenkijos diena. Deja, tokį nesuprantamą minėjimą turime mūsų kalendoriuje, tai Klaipėdos krašto diena. Kas tai per diena?  Pasirodo, tai Klaipėdos sukilimo diena.

Prezidentų  sprendimas drauge paminėti  1863m-1864m.,   sukilimą, premjerės dalyvavimas minint Klaipėdos sukilimo metines aiškiai teigia, kad istorija tapo labai svarbii priemonė kovoje su imperine ideologija.

Imperinei pasaulėžiūrai kova už laisvę, už nepriklausomybę, už  tautos susijungimą yra nepriimtina kova. Niekindami ir tyčiodamasi iš išsivadavimo kovos, jie stengiasi  ją neigti. Todėl imperinės jėgos, o jų Lietuvoje turime pakankamai, Klaipėdos sukilimą pervadino į Klaipėdos krašto dieną. Taip pat Klaipėdos sukilimą  jau ne vienerius metus siekia pervadinti   į karinę akciją.

Todėl būtina kalendoriuose, kurie  skirti  minimoms dienoms, parašyti kaip  Klaipėdos sukilimo diena, o  ne Klaipėdos krašto diena.

Perskaičiusi  Martyno Vainoriaus straipsnį apie Žemaitaitį, pasitelkusi redaktoriaus   žodžius manau, jog M. Vainorius  purvais ir melagienomis apdrabstė žemaitaitininkus, socdemus ir valstiečius.

Pagal M. Vainorių yra keičiamas visuomeninio transliuotojo įstatymas, pagal socdemus, valstiečius, žemaitaitininkus yra tik grąžinamos senojo visuomeninio transliuotojo įstatymo nuostatos. Todėl jokio buldozerio nėra, o yra tik amoralus ir negarbingas spaudimas palikti konservatorių priimtas įstatymo pataisas, kurios yra antidemokratinės. 

Pagal redaktorių nėra purvo drabstymas  pavadinti Remigijų Žemaitaitį antisemitu, nes Konstitucinis teismas užkabino jam tokią etiketę.  Deja, tai yra drabstymas purvais, nes holokausto istorija yra parašyta sovietinių okupantų, kurie švarino savo niekingus darbus  ir tyčiojosi iš lietuvių ir Lietuvos. Prasidėjus II pasauliniam karui Lietuva, kurios prezidentu buvo  Antanas Smetona, padidėjo apie  90 tūkstančių žydų tautybės žmonių, Jie pasitraukė į Lietuvą, kad ji padėtų išvykti iš Europos, kurioje karas naikino miestus ir žmones. Lietuva pabėgeliams jokių  trukdžių nekėlė.  Jie  nesunkiai gaudavo vizas ir palikdavo laikiną prieglobsčio šalį – Lietuvą. Sovietiniai okupantai 1940-06-15 d.  užgrobę Lietuvą uždėjo gaubtą ir nebeleido gyventojams ir pabėgeliams laisvai išvykti  iš okupuotos Lietuvos. Taip juos pasmerkdami mirčiai. Dėl jų mirčių kalti ne lietuviai ir ne Lietuva,  bet tik Sovietų sąjunga. Kada bus teisiama Rusija, kaip Sovietų sąjungos istorijos perėmėja už nusikaltimus padarytus prieš Lietuvos gyventojus ir karo pabėgelius.  Šią temą ir kitas istorines tiesas kelti, viešinti trukdė LRT žurnalistės Indrė Makaraitytė, Rita Miliūtė, nes jos pirmiausia yra nepatogios Rusijai. Atvirkščiai, vien tik šmeižtai Birželio sukilimo dalyviams, kurie stojo į kovą su sovietiniu maru, o ne su žydais.  Sovietų sąjunga, prijungusi Lietuvos teritoriją, izoliavo nuo pasaulio Lietuvos piliečius ir pabėgelius, tai akivaizdus lietuvių ir žydų tautos naikinimas.

 Todėl kol klesti okupantų parašyta  holokausto istorija, netinka kabinti jokiems teismams stigmą – antisemitas.

Rita Miliūtė, Indrė Makaraitytė  gina Rusiją, nes holokausto istorijos faktų peržiūrėjimas yra nenaudingas tik Rusijai, kuri turi būti patraukta  kaip vykdžiusi holokaustą. Manau, kad I. Makaraitytės, R. Miliūtės  ir dar trijų žurnalistų  įkurtą Žurnalistų profesionalų asociaciją  reikėtų  pavadinti  Rusijos gelbėjimo skėčio asociacija. 

35 metai nepriklausomai Lietuvai, bet dėka tokių ir dar keletos žurnalistų  viešai yra deklaruojama sovietinė melaginga holokausto istorija.  

R. Miliūtė, I. Makaraitytė ir „Atviros Klaipėdos“ redaktorių sieja bendros pažiūros, kad visi lietuviai visais laikais buvo antisemitai. Todėl neatsitiktinai be jokios analizės ar paaiškinimo  istorikas Vasilijaus Safronovas paviešino kriminalinės policijos Tilžės komisariato sudarytą pažymą apie  žydų kilmės verslininką Javšicą( Jawschitz)  dokumentų rinkinyje  „1923-ieji: Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos. Dalyviai ir jų liudijimai”. M. Vainorius,  pasinaudojęs melagingą pažymą  apie lietuvių sukilėlių  elgesį su  žydų tautybės verslininku, taip pat suranda faktą,kurį  tariamai susieja su Tilžės kriminalinės policijos komisariato pažyma.    Štai kaip atsiranda feikinės žinios. Istorikas V. Safronovas, kuris  paviešino melagingą pažymą turi eterį  Lietuvos radio laidoje. Juos jungia siekis šmeižti lietuvius.  Tam jiems ir reikalinga LRT.  Dėl to purvais ir yra drabstomi socialdemokratai, valstiečiai ir žemaitaitininkai, kad sukėlė tariamą pavojų laisvam žodžiui.

Žurnalistų profesionalų asociacijos nariai laisvą žodį supranta kaip galimybę   šmeižti Lietuvą ir lietuvius.

Dar vienas M. Vainoriaus teiginys, jog  „tokios iniciatyvos dėl nacionalinio transliuotojo yra tik pirmas žingsnis autoritarizmo link“  priskiriamas melagienai. Valdančiuosius socialdemokratus kaltinti pasukusius autotarizmo link negalima, nes jie  valdžią įgijo rinkimų keliu. Autoritarizmo link pasuko nacionalinis transliuotojas, nes  dirba tiems, kurie prarado valdžią – konservatoriams  Antra, nacionalinis transliuotojas varžo piliečių politinę veiklą. Klaipėdietis Virginijus Partaukas kaip pilietis jaučia pareigą per  valstytbinę radiją pateikti savo nuomonę. Kas nurodė  nacionaliniame radijuje dirbantiems  žurnalistams neatsiliepti į V. Partauko skambučius?  Kam ir kodėl  yra varžomas piliečio politinis veikimas? Valstybinis radijas leidžia  išsakyti nuomonę  tik atrinktiems piliečiams.  Toks valstybinio transliuotojo elgesys ir yra slenkantis į Lietuvą  autoritarinis konservatorių  valdymas.  Kitas faktas, kuris rodo, kad autoritarizmo keliu yra pasukęs nacionalinis transliuotojas taip pat susijęs su V. Partauku. Jo politinės veiklos kredo yra ginti kariaujančią Ukrainą ir parodyti, jog putinizmas yra atgimęs nacizmas. Už tai, kad ženklais išsakė, o ne žodžiu, Klaipėdos policijos komisariatas  nubaudė pinigine bauda.  Atseit,  ženklai  yra draudžiami.  Nacionalinis transliuotojas, kai V. Partaukas kreipėsi  pagalbos, atsisakė  viešinti jo  politines  nuostatas. V. Partaukas ir jo politinės pažiūros yra non grato  nacionaliniam transliuotojui. Tada jis kreipėsi į privatų transliuotoją, kuris suteikė eterį   V. Partauko politinėms pažiūroms.   Dėka privataus transliuotojo teisingumas buvo atstatytas.

Žurnalistų profesionalų asociacija ir kultūrininkai  dėl LRT gynybos, dėl tariamo laisvo žodžio kreipėsi į jaunimą. Tai irgi akivaizdus amoralus elgesys, nes jaunimas neturi tokios politinės gyvenimiškos  patirties kaip, pavyzdžiui  V. Partaukas. Išeiti ir ginti reikia pažinti ką gini. Nacionalinis transliuotojas sąmoningai leidžia tik atrinktai, pagal juos, tinkamai nuomonei.   Todėl galima teigti, kad jaunimas išėjo ginti  lozungą. Tai gėdinga ir negarbinga  nacionalinio transliuotojo gynyba.

Tai ką daro Žurnalistų profesionalų asociacija, LTR gynėjai, kultūrininkai ir konservatoriai galima pavadinti puču. Po  Ignitis pardavimo, atsisakymo minėti Birželio sukilimą ir maudymą Lietuvos piliečius patyčiose žmonės rinkimuose  pasirinko kitas politines jėgas. Konservatoriai rinkimuose negavo daugumos. Dėja, jie nenori susitaikyti su pralaimėjimu, jų  organizuojami mitingai  turi  pučo elementų.

LR Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkui  Dariui Jakavičiui darius.jakavicius@lrs.lt

Lietuvos istorijos instituto direktoriui  Aurimui  Švedui aurimas.svedas@istorija.lt 

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro  generaliniam direktoriui dr. Arūnui Bubniui arunas.bubnys@genocid.lt

Atėjo sovietinės istorijos, sovietinio melo pabaiga, kurią paskelbė  karas Ukrainoje ir JAV prezidentas Trampas.

Lietuvoje nedrįstama išmesti į istorijos šiukšlyną  sovietinės rašliavos,  kurios tikslas buvo išsityčioti iš lietuvių ir  Lietuvos Respublikos, padarant jai kuo didesnę moralinę žalą.

Sovietiniai istorikai pateikė tokius  nužudytųjų per holokaustą skaičius:

1.  Iki  II pasaulinio karo nepriklausomoje Lietuvoje gyveno apie 160 tūkst. žydų tautybės žmonių. Liko gyvų apie  9 tūkstančiai, t.y apie 6% žydų.
2. Lietuvoje, prieš okupuojant ją  Sovietų sąjungos kariuomenei,   gyveno jau  apie 250 tūkst. žydų tautybės žmonių.   Lietuvoje per beveik metus  apsigyveno apie  90 tūkst. žydų dėl prijungto   Vilniaus krašto  bei dėl prasidėjusio II pasaulinio karo, pasitraukusių    iš Lenkijos ir  Vokietijos.  Lietuvoje iš viso  buvo nužudyta apie 210 000.  Pagal  šiuos  skaičius liko gyvi 16%  žydų tautybės žmonių.

TS-LKD partijos narys   Emanuelis Zingeris  2026-01-06 d.  eilinį kartą  straipsnyje  . „ Putins Bedrohung und ein Bundeswehr-„Wunder“: Litauens einziger jüdischer Abgeordneter hofft – und mahnt“, kurį paviešino savo facebooke pateikė skaičius, kad  išžudyta apie 94%   Lietuvos žydų.  Išliko gyvi tik 6%. Kodėl  E. Zingeris nemini kitus skaičius, pvz.,   iki sovietų okupacijos gyvenusių  250 000 žydų skaičių ir išsigelbėjusių apie 40 000 žydų tautybės žmonių?

Ar tų, 40 tūkstančių išvykusių iš Lietuvos Respublikos iki Sovietų invazijos, gyvybės yra bevertės? Ar  Lietuvos Respublikos, kaip demokratinės šalies, veikla buvo  gėdinga? Kodėl nėra viešai teigiama, jog liko gyvi   apie 16%  Lietuvoje buvusių žydų tautybės žmonių?

Apie išsigelbėjusių Lietuvos  žydų skaičių.

Dar kartą atkreipkime dėmesį į pateiktą Lietuvos Respublikoje gyvenusių  160 tūkst. žydų skaičių.  Įdomu, ar tai gyventojų surašymo duomenys iki II pasaulinio karo pradžios (1939-09-01)  , ar iki Sovietų sąjungos invazijos (1940-06-15)?

Pvz., Šiaulių odos fabriko savininkas Jokūbas  Frenkelis, prasidėjus II pasauliniui karui,  užstatė Lietuvos bankui fabriką ir su šeima išvyko į JAV. Kiek Lietuvoje gyvenusių žydų nuo II pasaulinio karo pradžios iki Sovietų okupacijos (1940 m. birželio mėn.)  išvyko iš Lietuvos?  Ar yra duomenų? Galimai, sovietinė istorija   iki Sovietų ir nacių karo pradžios išvykusius žydus iš Lietuvos   priskyrė   nužudytiems.  Manome, kad žydų tautybės žmonės išvykę iš  Lietuvos prasidėjus II pasauliniam karui iki Sovietų sąjungos okupacijos nėra įtraukti  į išgelbėtų žydų skaičių, nes būtų reikėję  žydų gelbėtoju  pavadinti Lietuvos Respubliką. Ji neorganizavo jokių trukdžių kaip Sovietų sąjunga. Pagal sovietų pasaulėžiūra Lietuvos Respublika buvo fašistinė valstybė, o fašistai nekenčia žydų.  Todėl vienus skaičius paliko, kitus pamiršo ir pateikė sovietinei istorijai naudingą  nužudytų bei išsigelbėjusių žydų skaičių. 

Pagal  sovietinę ideologiją  Lietuvos Respublikai negalima buvo suteikti žydų gelbėtojos statusą.  Atseit, Lietuvoje egzistavo  fašistinė  Smetonos santvarka. Todėl   Lietuvos Respublika, kaip žydų gelbėtoja,  nuo II pasaulinio karo iki Sovietų okupacijos  nebuvo įtraukta į holokausto gelbėtojų sąrašą.

Mums tai primena išgelbėti žydai. 2022 m. gruodžio mėn. prie Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžio  nuotoliniu būdu prisijungė žydų tautybės atstovas, pavarde Baronas ir padėkojo Lietuvos Respublikai. Ji  tapo  jo tėvų gelbėtoja, nes į Lietuvą  pasitraukusiems iš  sovietų okupuotos Baltarusijos buvo išduotos vizos ir jo tėvai išvyko jau iš karo apimtos Europos.  Kiek dar yra išsaugojusių vizas, kaip ponas Baronas, ir norėtų atvykti padėkoti Lietuvos Respublikai?

Apie Sovietų sąjungos dalyvavimą žydų naikinime

Sovietų sąjunga 1940 m.birželio 15d., kai įvedė kariuomenę, kai   išvijo iš Lietuvos ambasadas  pasmerkė mirčiai ne vieną dešimtį   tūkstančių žydų, o gal šimtus  tūkstančių,  nes nutraukė vizų išdavimą. Istorija apie tai tyli. Kiek būtų išsaugota gyvybių, jei  Lietuvoje ambasados būtų neuždarytos ir būtų leista gyvuoti Lietuvos Respublikai?    Tiesa, žinome apie Japonijos vyriausybės diplomatą  Čiunė Sugiharą, kuris 1939-1940 m. buvo atsiųstas  dirbti į Lietuvą. Jis Kaune įkūrė konsulatą, išdavinėjo tranzitines vizas į Japoniją. Sovietams  okupavus Lietuvą  ir iš jų valdžios gavęs įsakymą nutraukti vizų išdavimą,  dar apie du  mėnesius  jas išdavinėjo. Taip išgelbėjo gyvybes tūkstančiams žydų.

Valstybinės sienos uždarymas, vizų išdavimo nutraukimas  yra  Sovietų sąjungos akivaizdus   nusikaltimas prieš Lietuvos gyventojus,  žydų tautybės žmones, kurie norėjo išvykti iš karo apimtos Europos bei  sovietinio lagerio.  Neįvardiję Sovietų sąjungos nusikalstamo veikimo, okupavus Lietuvą,  pritariame  holokausto istorijosss  klastojimui. Rusija, kuri yra Sovietų sąjungos istorijos perėmėja, labiausiai nenori, kad holokausto istorija būtų objektyvi. 

Deja, apginti Lietuvos Respubliką, pakeisti holokausto  istoriją buvo draudžiama sovietiniais laikais. Nepriklausomos Lietuvos laikais, ideologizuotos holokausto istorijos puoselėtojai, toliau neleidžia nusimesti sovietinės istorijos naratyvo. Jiems yra nepriimtinas reikalavimas patraukti atsakomyben Sovietų Sąjungą kaip prisidėjusią prie holokausto.  

Prašome siūlyti įtraukti Lietuvos Respubliką į žydų gelbėtojų sąrašą.

Tautos ir teisingumo sąjunga (tautininkai, centristai)  Klaipėdos skyrius

Skyriaus pirmininkė   V. Jurgilevičienė

Terminas “Tiesa” tapo komercine sąvoka. Galingos ir turtingos valstybės nusiperka “Tiesą”. Po II pasaulinio karo stebėjome kaip Sovietų sąjunga perrašinėjo istoriją pagal savo, okupanto, tiesą.

Geriausias pavyzdys yra Ribentropo -Molotovo paktas. Sovietų sąjunga aiškino, kad tokio susitarimo tarp nacių ir sovietų  negalėjo būti, tai esąs melas. Sovietai galingi ir  buvo įsitikinę, kad turi teisę melą pavadinti tiesa. Lietuvoje buvo meluojama iki Sąjūdžio įsikūrimo, iki  akcijos  “Baltijos  kelias”. Lietuva, Latvija, Estija tik 1989 m. rugpjūčio 23 d. visiškai atvirai išdrįso  pasakyti, kad  susitarimas tarp dviejų imperinių valstybių  buvo ir tai nėra melas.   

Ar sovietai melavo tik slėpdami Ribentropo Molotovo paktą, susitarimą su naciais? Jie melavo visur ir visada, kūrė savo ydingas versijas ir jas vadindavo tiesomis.

Šitam sovietiniam melui pagaliau ateina pabaiga.  Karas Ukrainoje yra ne tik fizinis, žmones naikinantis, bet ir ideologinis. Ukrainiečiai visam pasauliui pasakoja, kaip sovietai užgrobę daugybę tautų,  klastojo  jų istoriją, bruko savo kultūrą.

Stepan Bandera yra  ukrainiečių didvyris, kurį sovietų istorija siekė paversti naciu.  Sovietams buvo  svarbu S.  Banderą  vadinti naciu, nes šio melo tikslas –  sutrypti tautinę savigarbą, naikinti patriotiškumą.  Pagal sovietinę ideologiją užgrobtą tautą reikia žeminti bei  iš jos tyčiotis. Sovietų sąjungai, pritaikiusiai minkštąsias priemones ( įvardijusiai okupuotos tautos didvyrius naciais, žydšaudžiais), buvo lengviau valdyti pavergtas tautas.

Pasipriešinimas yra neišvengiamas. Melas yra melas ir negali būti vadinamas tiesa. Lietuvoje dauguma žmonių suvokia, kad  sovietinį melą iki šių dienų reikalaujama laikyti tiesa ir tam priešinasi. Todėl “pagaliukų istorija” įgavo didžiulį rezonansą. Sovietai  suprato, kad okupuotos tautos kovos, įrodinės, jog meluojama apie jas, kaip antisemitines. Todėl  antisemitinis judėjimas  buvo kontroliuojamas sovietų spec. tarnybų, kurių tikslas, sovietinę istoriją laikyti teisinga. Deja, dar ir šiandien stebime  schemą,  pagal kurią esame priversti paklusti sovietiniam melui.

Vienas labai plačiai naudojamas Rusijos spec. taynybų įrankis yra traptautinės žydų bendrijos.  Europos žydų  bendrija yra milijoninė, tačiau Europos žydų kongreso  ilgametis pirmininkas yra Rusijos žydas Viačeslav Kantor. Apie jį 2022 m.   rašė, jog jis yra ne tik oligarchas, bet ir artimas Putino draugas. Apie spec. tarnybų darbuotojo  Vladimiro Putino draugystę su V. Kantor  paskelbė anglai ir uždėjo jam sankcijas. V. Kantor atsistatydino  iš Europos žydų kongreso vadovo pareigų, bet jau 2025  metais sugrįžo. Todėl galime konstatuoti, jog Kremlius, Putinas toliau kontroliuoja labai įtakingą žydų  organizaciją.  

V. Kantor sugrąžinimas į Europos žydų kongreso prezidento postą yra informacija pasauliui, jog sovietinis melas, kuris tapo rusišku, toliau bus platinamas.  Tai yra galinga politinė jėga, kuriai Lietuvoje pakluso Konservatorių, Liberalų ir Skvernelio partijos. Kadangi šios partijos reikalauja laikytis dar sovietų sukurtos  melagingos holokausto  istorijos, tai jos yra prorusiškos.  

Šiandien jie organizuoja totalų puolimą prieš Žemaitaičio partiją. Jiems, atseit,  gėda, kad valdžioje yra tariamas antisemitas. Kas gali paneigti, kad pulti Žemaitaitį  užsakė  V. Putinas per artimą draugą V. Kantor, kuriam  priklauso nevyriausybinė žydų organizacija, vadovaujama  Fainos Kukliansky? 

Sovietai parašė istoriją, kad holokausto didžiausias kaltininkas yra nacizmas, o kitaip  perfrazavus, nacionalistai.

Šiandien Ukrainoje vyksta  karas ir aiškiai matome, kad kaltininkai tikrai ne tautininkai, bet imperinės ambicijos. II pasauliniame kare holokausto kaltininkai yra  imperinės valstybės: Vokietija ir Sovietų sąjunga. Nebūtų tos šalys įgijusios galių, nebūtų pradėjusios karo, tai nebūtų jokių žydų žudynių.

Sovietai savo kaltės dėl holokausto prisiimti nenorėjo, todėl parašė istoriją, kurioje perkėlė kaltę nacistinei Vokietijai ir tautininkams , kaip S. Banderai, K. Škirpai ir kitiems Ukrainos ir Lietuvos didvyriams.  

Sovietų surašytas melas, kaltinant atskirus žmones bei nacistinę Vokietiją dėl holokausto, turi tikslą neigti imperinės Sovietų sąjungos kaltę.  Ar įmanoma išsivaduoti iš sovietinio melo? Kultūrininkų judėjimas Lietuvoje pareiškė, kad neįmanoma. Lietuva, o tiksliau Konservatoriai ir Co liks prie sovietinio melo, nes šios partijos ir jų rėmėjai nesutinka, kad imperinės valstybės: Sovietų sąjunga ir nacistinė Vokietija – pagrindinės ir svarbiausios holokausto kaltininkės. Gėda, kai kitos tautos, pav. lenkai, nusimetė sovietinio melo rūbus, o mes per LRT Miliūtės, Makaraitytės laidas, kultūrininkų pasisakymus, sisteminių partijų narių kalbas verčiami pripažinti tą amoralią, dar sovietų laikais sukurtą, patyčių istoriją.

A. Tapinas   2025-08-26 Vilniuje organizavo mitingą tikslu apginti konservatorius ir liberalus. Tiesa tokia, kad šios politinės jėgos  valdė Lietuvą pagal direktyvas panašias į Kremliaus. Liūdna, tačiau būtina konstatuoti – Tapinas ir jo pakviesti mitinguotojai  dirba ne Lietuvai, reikalaudami iš socialdemokratų padorumo, pravardžiuodami marginalais visus, kurie atsisako dirbti Maskvai.

Konservatoriai su liberalais padalino Lietuvą į dvi dalis. Viena – tapinų Lietuva. Jiems, konservatorių ir liberalų  rėmėjams,  yra suteiktos teisės laisvai reikšti savo įsitikinimus, kaltinti, jog valdančiosios partijos nuėjo “oboliauti su velniu”. Kitai Lietuvai  yra draudžiama vadovautis LR Konstitucijos 25 straipsniu, kuriame kalbama apie teisę laisvai reišti informaciją bei idejas.

Mes, kita Lietuva,  tą pačią dieną kaip ir Tapinas, Klaipėdoje atsistojome su plakatais.

Pasirodo, kad mes, kita Lietuva,  klaipėdiečiai, neturime teisės reikšti savo įsitikinimų. Mums teko asmeniškai pažinti policijos darbo pokyčius, įvykusius, kai valdžioje buvo konservatoriai su liberalais.  Pirmą kartą   Klaipėdos policijos komisariate  lankėmės 2022 m. kovo mėnesį. Mus apskundė dėl plakato – su svastikos ženklu ir Z simboliu. Tada policijos tyrėjas priėmė nutarimą, kad nepropaguojame totalitarinio režimo ir už svastikos ir Z simbolio pavaizdavimą neskyrė jokių baudų. Su tuo plakatu stovėjome daugiau negu trys metus įvairiuose minėjimuose. Viskas buvo legalu.   Klaipėdos policijos komisariato tyrėjai 2025 m. gegužės mėnesį,  sulaikė mane su tuo pačiu plakatu, o kiek vėliau – Virginijų Partauką ir  pareiškė, jog propaguojame totalitarinius režimus. Jie kažkodėl nutarė, jog mūsų veiksmai skirti viešinti nacistines idejas, jog kėsinomės į nustatytą valdymo tvarką ir pažeidėme ją. Mus už tai nubaudė pinigine  bauda.

Kas pasikeitė?  Tiesiog  teko pajusti konservatorių premjerės  Ingridos Šimonytės  ir Seimo pirmininkės, liberalės  Viktorijos  Čmilytės vadovavimo rezultatus – policijos tyrėjų intelekto sunaikinimą, teisėtvarkos „nugarkaulio sulaužymą”. Manau, jog tai įvyko dėl to, kad  šios  politinės jėgos  reikalavo policininkų tarnauti ne Lietuvai, bet Kremliui, t.y. negalima  rusakalbių ir mylinčių Putiną provokuoti, sudaryti   konfliktines situacijas, tyčiotis iš jų įsitikinimų, Putiną negalima lyginti su Hitleriu. Mums skirta nuobauda reiškia, kad Lietuvos “vatnikams” galioja LR Konstitucijos 25 str. ir juo remiantis jie turi teisę skųsti visus, kurie naudoja simbolius bei atvaizdus antidemokratinių jėgų kritikai.     

Taigi, dėl šventos ramybės, dėl putinistų džiaugsmo, atseit, reikia uždrausti kiršinti žmones,t.y. pritarti Rusijos skleidžiamai dezinformacijai, kad Rusija yra kovotoja prieš nacizmą.

Todėl plakatą, kuriame pavaizduotas nacistinės Vokietijos ženklas – svastika negalima lyginti su Putino Rusijoje naudojamu Z ženklu.  Atseit, tai  draudžiami ženklai.  

 Mūsų paaiškinimai, kad juos draudžiama naudoti, jei norima propaguoti nusikalstamą režimą, bet niekas nedraudžia ir jokiame įstatyme nėra parašyta, jog draudžioma kritikuoti ir pasmerkti totalitarinius režimus naudojant svastiką ar Z raidę.

Konservatorių ir liberalų valdžia per keturis metus taip išplovė policininkams protą, kad jie choru aiškina, jog nesupranta, kada draudžiami ženklai ir  Lenino bei Stalino portretai  smerkia režimus, o kada juos propaguoja. Neigti, apsimesti, jog nesupranta, kai aiškiai matosi, jog naudojami ženklai ir diktatorių atvaizdai turi tikslą pasmerkti nusikalstamus režimus,  reiškia, jog Lietuvos policija ėmė tarnauti Kremliui ir kelti mums, režimų kritikams, administracines  bylas. Jie, policininkai, plakatą su svastika ir Z raide nutarė pripažinti netinkamu, pažeidžiančiu Administracinį nusižengimų kodeksą  ir  paskyrė sumokėti   400 ir 300 eurų baudas. Kadangi atsisakėme mokėti , dėl to V.  Partaukui teks minti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono (Gargždai) rūmų slenkstį. Byla bus nagrinėjama 2025-09-05d. 9 val. (penktadienį). Virginijos Jurgilevičienės byla pateko į Klaipėdos apylinkės teismo Kretingos rajono rūmus, kur nagrinėjimas vyks 2025-09-19d. 13 val.

Kadangi  administracinėmis bylomis siekiama nutildyti Putino siautėjimo kritikus, darytina išvada, kad po konservatorių ir liberalų valdymo, Lietuvos saugumui yra iškilusi reali grėsmė.

Štai ką norėjome pasakyti savo plakatais tą pačią “Gėdos dieną’,  kai  Vilniuje Tapinas pakvietė ginti politines jėgas, kurios dirbo ne Lietuvai. Taip pat norime pakviesti stebėti administracinio nusižengimo bylų nagrinėjimą, kuris bus viešas.  

Šiandien, kai vyksta karas Ukrainoje, Baltijos  kelio  minėjimas turėtų prasidėti nuo  Juodojo kaspino, t.y.  nuo Ribentropo Molotovo pakto pasmerkimo.

Nacistinės Vokietijos nukariautos valstybės: didžioji dalis  Prancūzijos, Jugoslavijos ir Graikijos, o pilnai okupuotos:   Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo, Danijos, Norvegijos, Čekijos, Lenkijos, o taip pat užkariautos   sovietų –  dalis Suomijos, Rumunijos ir Pabaltijo šalys, tapusios dviejų diktatorių   pasidalinimo objektais  yra  suinteresuotos Putino  Rusijos kapituliacija.  Žiauri II pasaulinio karo pamoka šiandien reikalauja Europai būti vieningai.   

Kremlių erzina toks vieningas Europos valstybių blokas. Rusija  supranta, jog  Europos  vienybės priežastis-Ribentropo Molotovo paktas, todėl apie  tą susitarimą    pateikia tik  dezinformaciją.

Mes, grupė klaipėdiečių bei Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas Romualdas Povilaitis,  prie „Arkos“paminklo atėjome pasmerkti  Ribentropo Molotovo paktą, kuris užprogramavo  ginklo pagalba  keisti valstybines sienas.

Piketo nuotraukas įkėlėme į facebooką. Kremliaus gynėjai, manipuliantai nepatenkinti.  Klaipėdietis Sergėj rašo: „Kodėl ligoniai ne klinikoje?“.  Kitas komentatorius pasivadinęs Cirkininku, nutarė auklėti mus, piketuotojus, kremliaus argumentais: „ Pirmiausia Vokietija ir Lenkija dalinosi Čekija..,  O STALINAS PAMOKĖ LENKUS, KAD NEVALIA SKRIAUSTI SLAVŲ ČEKŲ. Taip, kad  molotavo ribentropo pakto dėka, Lietuva atgavo Vilniaus kraštą. DĖKOKIT RUSAMS“.  Ar tikrai reikia dėkoti agresoriui už  valstybinių sienų pakeitimą, kuris kainavo   apie 70 milijonų žmonių gyvybių? Kitas Kremliaus mokyklos mokytojas Saulius savo komentare rašo:   „Pagal Molotovo-Ribentropo paktą Lietuva  gyveno 2 metus (iki 1941). Pagal Ruzvelto-Čerčilio- Stalino paktą – 50 metų. Kada pasmerksime ši paktą?“ Pirmiausia, dviejų diktatorių paktą, kuris  nusinešė milijonus gyvybių, netinka  lyginti  su Jaltos priimtu susitarimu, skirtu karo nutraukimui. Antra, vakarų šalys  taikos  susitarimą pasirašė  verčiamos Stalino sąlygų.  Tai pamoka, kad Rusija moka gąsdinti karu, ir tai jai padeda gauti teritorinių nuolaidų. Šiandien  Kremlius žada paskelbti III pasaulinį  karą, jeigu jam bus trukdoma įgyvendinti grobuoniškus planus. Europos lyderiai aiškiai pasakė, jog daugiau Rusijai nebenuolaidžiaus,  taip kaip Jaltoje ir Potsdame.

Lietuvos ryto straipsnyje  „ Tyrimas – išaugo Molotovo-Ribentropo paktą teisinantis rusų dezinformacijos srautas“ parašė, kad „ Prieš Molotovo-Ribentropo 86-ąsias metines Kremliui palankiuose žiniasklaidos kanaluose šiemet fiksuotas daugiau nei tris kartus išaugęs teigiamai paktą vaizduojančios dezinformacijos srautas, skelbia Dezinformacijos analizes centras Debunk.org“.

Šiandien pasaulyje situacija  sudėtinga. Neaiškius žaidimus žaidžia JAV prezidentas Donaldas Trampas. Jis Rusijos ir Ukrainos prašo pradėti  taikos derybas, nes kasdieną žuva apie 700 žmonių.  D. Trampas nesupranta, kad  yra tokia šalis Rusija, kuriai  žmonių gyvybės niekada nebuvo vertybė. Putino dvarui  tėra viena vertybė – žemėlapyje pakeisti valstybių sienas, Rusijos imperijos naudai.

Kaip mes, piliečiai, turime elgtis, kai  kita pusė, žmonių gyvybių naikintoja,  vykdo aršų informacinį karą?  Ji pateikia argumentus, kuriuos vėliau galima perskaityti mūsų prorusiškų piliečių komentaruose, arba, prorusiški komentatoriai atkarta JAV ar kitų valstybių žurnalistų pateiktą informaciją. Atsibuskite, prorusiški veikėjai, jums aiškiai parašė Lietuvos rytas, kad Kremliui palankiuose žiniaskalidos kanaluose yra viešinama Putinui naudinga  dezinformacija.

Jei Kremlius skiria didžiules pinigų sumas dezinformacijai, tai mes, piliečiai, turime aiškiai pasakyti, jog netapome jų melų aukomis.  

Mus, piketuotojus, labiausiai neramina, kad Kremliaus darbininkams  į pagalbą atėjo Lietuvos valdžia, pasitelkdama policiją ir teismus. Prorusiškos jėgos  ypač ėmė siautėti Klaipėdoje po to, kai konservatorė Paulė Kuzmickienė su savo kolegomis  paruošė, o Seimas priėmė   Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymą. Taip pat pagal P. Kuzmickienės ir Monikos Ošmianskienės bei jų kolegų pasiūlymą buvo padarytos  pataisos Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatyme ir Administracinių nusižengimų kodekse.   Kremliniams nemalonu matyti plakatą, kuriame sulyginame žmogžudžių simbolius: nacių svastika =  ženklui Z . Jie pyksta ir aiškina, kad tuos ženklus draudžia naudoti seimūnų paruošti įstatymai, atseit,  pažeidžiame administracinę tvarką, kiršiname visuomenę.   

Tie, kurie tą įstatymą įgyvendina,  apsimetė, jog   nesupranta kada draudžiamas simbolis propaguoja totalitarinį režimą, o kada smerkia.  Todėl plakatą su svastika ir Z raide nutarė pripažinti netinkamu, pažeidžiančiu Administracinį nusižengimų kodeksą  ir  paskyrė sumokėti   400 ir 300 eurų baudas. Kadangi atsisakėme mokėti , dėl to Virginijui Partaukui teks minti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono (Gargždai) rūmų slenkstį. Byla bus nagrinėjama 2025-09-05d. 9 val. , Virginijos Jurgilevičienės byla pateko į Klaipėdos apylinkės teismo Kretingos rajono rūmus ir nagrinėjimas vyks 2025-09-19d. 13 val.

Konservatorių paruoštas įstatymas padeda Putino rėmėjams būti komforto aplinkoje, t.y.  Kremliaus gerbėjams likti mele, jog Rusija yra kovotoja su nacizmu. Tai aiški konservatorių  prorusiška veikla, žalinga Lietuvai.

Todėl naudosime ženklus, kuriais  aiškinsime, kad  šiandieninė Rusija yra nasistinių idėjų tęsėja ir, kad tai nepasikartotų. Tai mus įpareigoja gėdingas Stalino ir Hitlerio suokalbis, sudarytas 1939 m. rugpjūčio  23 dieną.    

Ribentropo ir Molotovo sutarties pasirašymo data – 1939 m. rugpjūčio mėn. 23 d.

Nuo to laiko jau praėjo 86 metai.  Š.m. rugpjūčio 23 d. 12 val. renkamės prie “Arkos” paminklo, esančio šalia Biržos tilto, paminėti sutarties, kuri pareikalavo didžiulio skaičiaus aukų (žuvo nuo 50 iki 70 milijonų žmonių).

Šiandien, beveik kasdieną, girdime, kad gali kilti III pasaulinis karas. Pasauliniu karu  ir žmonių aukomis grasina Rusija. Žmonės pasimetę, išsigandę. Mums liūdna, nes yra tikinčių tokiu  Putino melu.

Turime konstatuoti faktą, kad Stalinas reinkarnavosi į Putiną.  XXI a. Europoje užgimė , kaip ir XX amžiuje, diktatorius, kuriam žmonių gyvybės yra nereikšmingos, turinčios pavirsti lavonų krūvomis.   Šiandien, diktatoriaus valia, jos nugulė Ukrainos žemę.  

Turime ir kitą, geresnį faktą, jog fiureris nereinkarnavosi. Šių dienų Europa neturi Hitlerio. Jei nėra antojo diktatoriaus, tai neįmanomas III pasaulinis karas.

Europa išmoko II pasaulinio karo pamokas. Ji atsisakė nuolaidžiauti žudikui Putinui. Už tai didžiulė garbė Europos lyderiams.

Liūdnas faktas, kad yra europiečių, o jų tarpe ir lietuvių, tikinčių Putino melu – esą, Ukrainoje reikia žudyti žmones, jog šalia Rusijos neįsikurtų NATO blokas.

Jei šiandien nepadėsime Ukrainai, nesuvarysime žudiko į savo urvą, į Kremlių, tai gali pasikartoti gėdingas Ribentropo-Molotovo paktas.  Nežinome per kokį laikotarpį Europoje gali atsirasti dar vienas diktatorius, o tada jau galetų prasidėti viską naikinantis karas.

Todėl simbolių, kuriuos naudojo ir dabar tebenaudoja diktatoriai, draudimas negali būti absoliutus. Šiais simboliais galima ir būtina pasmerkti nusikalstamą diktatorių veiklą.

Ateisime prie “Arkos”, atsinešime plakatą, kurį viešino tarpukario Lietuvoje ir plakatus su svastika ir sovietiniais ženklais, kurie naudojami šiandien.   

Kviečiame rugpjūčio mėn. 23 d., ( šeštadienį), 12 val.prisijungti ir drauge pasmerkti diktatorių nusikaltimus, lavonais suvertusius apie 70 milijonų žmonių.  

Privalome ignoruoti gegužės 9 dieną, kaip diktatoriaus pasidžiavimo žudymu datą. Žuvusiuosius turime pagerbti gegužės 8 d., nes jie  tapo žmogžudžių Stalino ir Hitlerio aukomis.   

Kiekviena tauta, kiekvienas miestas turi turėti  savo gyvatą. Kas suteikia  lietuvių tautai, Klaipėdos miestui stiprybę, teisingą įamžinimo tęstinumą? Žinojimas, kad kiekviena tauta ir miestas turi savo uždavinius. 

Mes, lietuviai,  turime  priimti sprendimus, išsiaiškinę  kas yra tiesa, ką įamžinti, ką gerbti, o apie ką tik žinoti  vadovaujantis   Vydūno sukurta teorija apie žmogiškumą.  Deja, esame verčiami  tapti moderniais ir pritarti   Zenono Norkaus    knygoje  „Istorika“ paviešintiems teiginiams , kad  nėra vienintelės tiesos: „Dabar abejojama, ar iš viso galima viena vienintelė istorinė tiesa apie tuos pačius praeities fragmantus“( psl.  85).   

Su širdgėla turime konstatuoti, kad Lietuvoje  reikalaujama  laikytis dviejų tiesų teorijos apie tuos pačius istorinius fragmentus.     Vieną tiesą platina  Ordino  palikuonys ir jų gerbėjai,  o kitą  tiesą – mes, autechtonų palikuonys.

Pagal vokiečių tautininkų teoriją, mes, lietuviai, paveldėjome garbingą vokišką kultūrą, kurią turime puoselėti ir įamžinti.  Pagal Vydūną,   šeima, giminė, tauta  savaime nėra vertybės. Jos tokiomis pasidaro tik tada, jei joje gali reikštis žmogiškumas. Tautos esmė,- pradžioje ji siekia laisvės, jog vėliau galėtų teikti kitoms tautoms savo sukurtus turtus, auginti žmogiškumą.  Kuo daugiau žmogiškumo, tuo pilniau pasiekiama žmonijos vienybė.  

Ar tikrai lietuviai tautininkai, norėdami  neįamžinti  praeities įvykių, istorinių asmenybių, kurios puoselėjo Prūsijos Lietuvoje vokišką kultūrą, daro žalą miestui? Istorikas, Seimo narys, konservatorius Vytautas Rakutis diskusijoje, kuri buvo skirta Klaipėdos istorijai pasakė taip:  „…jei lietuviai priimtų visą Memelio–Klaipėdos istoriją, mes labai praturtėtume žymiais žmonėmis, įvykiais ir t. t. Skaudu matyti, kaip iki šiol nevertinami Memelio likučiai, koncentruojamasi tik į lietuviškąją miesto istoriją.“ 

 Z. Norkaus  knygoje „Istorika“ santarvė suprantama kaip interpretacijų požiūrių įvairovė. Atseit,  „Tikras istorikas visada „mato savaip“ ( psl.  206). Ar  toks istorijos vertinimas, kad ne žmogiškumas  padeda įsigalėti santarvei, bet interpretacijų įvairovė  veda į karinius konfliktus? Kas gali paneigti, kad ta vienybė, santarvė, kurią deklaruoja, taip vadinami, modernistai, iš tikro,  turi tikslą   įgyvendinti   imperialistinių valstybių  uždavinius?  

Lietuvoje, o taip pat Klaipėdoje, vyksta  pasaulėžiūrinis karas. Viename fronte sėdi kai kurie Klaipėdos universiteto istorikai, liberalai su konservatoriais ir gina, kaip jie galvoja,  europines vertybes, vokiečių  nukariautojų kultūrą, o kitame – visuomeninkai bei šiuo metu Klaipėdos mieste daugumą turinti  politine jėga,  ginanti  lietuvišką  miesto istoriją.

Kas gali paneigti, kad gerbti užkariautojų vokiečių kultūrą  yra  Kremliaus reikalavimas?  Imperinė  Rusija,  nukariavusi daugybę tautų,  Putinas, tęsdamas imperinius nukariavimus,  siekia, kad  carinės Rusijos, Sovietų sąjungos ir putinistinės Rusijos  pavergtos tautos didžiuotųsi imperialistinėmis  rusiškos  kultūros ambicijomis, taip, kaip dabar Klaipėdos krašto  lietuviai, verčiami didžiuotis vokiškumu. Mūsų, lietuvių, uždavinys – parodyti teisingą kelią  nukariautoms tautoms Rusijoje.

Siūlome:

Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius kiek anksčiau pateikė dalį siūlomų įamžinti  Mažosios Lietuvos įstorinių veikėjų ir įvykių, kuriuos patvirtino Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo darbo grupė.

,