Regionų administracinio teismo
Klaipėdos rūmams
Galinio Pylimo g. 9, 91230 Klaipėda
E. pristatymas elektroninio pristatymo dėžutės duomeny
pavadinimas – Regionų administracinis teismas; adresas – 188733964
SKUNDAS
Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus nario Evaldo
Ambrozaičio 2026 m. spalio 27 d. sprendimo „Atsisakyti priimti skundą” Nr. 21RE2-528 (AG2-496/15
2026) panaikinimo
2026-11-23 d.,
Klaipėda
Atsakovė:
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Erika Leonaitė
Gedimino pr. 56, LT-01110 Vilnius, Lietuva
Elektroninio pristatymo dėžutės adresas: 191759894
Tel.: (0 5) 266 8100, El. p.: erika.leonaite@lrski.lt, El. p.: ombuds@lrski.lt, www.lrski.lt
Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) Klaipėdos apygardos skyriaus narys Evaldas Ambrozaitis 2026 m. spalio 27 d. sprendimu „Atsisakyti priimti skundą” Nr. 21RE2-528 (AG2496/15-2026) (toliau – ir Sprendimas) (1 priedas) dėl Pareiškėjų SKUNDO „Dėl Seimo kontrolierės Erikos Leonaitės atsakymo panaikinimo“ (toliau – ir Skundas), pateiktojo Lietuvos administracinių ginčų komisijai, nusprendė:
„Pareiškėjų Virginijos Jurgilevičienės, Virginijaus Partauko, Rimanto Astrausko skundą atsakovei Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierei Erikai Leonaitei dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierės Erikos Leonaitės 2026 m. rugsėjo 28 d. rašto Nr. SE-2470 panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus atsisakyti priimti kaip nepriskirtiną administracinių ginčų komisijos kompetencijai.
Atsižvelgiant į tai, kad skundas pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, todėl pareiškėjams jis nebus grąžinamas.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
Sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas:
- Sprendime Komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus narys Evaldas Ambrozaitis neteisėtai ir
nepagrįstai nenurodė: kokiu pagrindu, kieno pavedimu bei kieno vardu būtent jis nagrinėjo Pareiškėjų
Skundą, pateiktąjį Lietuvos administracinių ginčų komisijai, ir priėmė dėl jo Sprendimą ?
1.1. Neturi likti nepastebėta tai, kad Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų
nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) 5 straipsnio 2 dalis nustato, jog:
„Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.“
1.2. IAGNTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad:
„Lietuvos administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Lietuvos administracinių ginčų komisija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus
veiksmus.“
1.2.1. Todėl Pareiškėjai Skundą ir pateikė Lietuvos administracinių ginčų komisijai, o – ne šios
Komisijos Klaipėdos apygardos skyriui.
1.3. Dėl to, kas išdėstyta, Komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus narys Evaldas Ambrozaitis
priimtajame Sprendime privalo nurodyti pagrindą, kuriuo vadovaudamasis būtent jis turėjo teisę priimti Sprendimą dėl Pareiškėjų Skundo, kurį Pareiškėjai pateikė Lietuvos administracinių ginčų komisijai ir kurį, pagal IAGNTĮ 5 straipsnio 1 dalį, privalo nagrinėti būtent Lietuvos administracinių ginčų komisija.
1.4. Vien dėl to, kad Komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus narys Evaldas Ambrozaitis
priimtajame Sprendime nepagrindė savo teisės priimti Sprendimą, Sprendimas turi būti panaikintas.
Pažymime, kad iš neteisės teisė negimsta. - Komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus narys Evaldas Ambrozaitis padarė akivaizdžiai neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad:
„Atsižvelgiant į tai, kad Komisija nenagrinėja ginčų dėl Seimo kontrolieriaus sprendimų bei raštų, kurie nesukelia teisinių pasekmių, spręstina, jog pareiškėjų skundo nagrinėjimas nepriskirtinas Komisijos kompetencijai (IAGNTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 10 straipsnio 2 dalies 1 punktas, ABTĮ 18 straipsnio 2 dalis).“
2.1. Tai, kad Komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus narys Evaldas Ambrozaitis padarė šią
akivaizdžiai neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, patvirtina jo paties teiginys, kad:
„ABTĮ 18 straipsnio 2 dalis numato, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti (…) Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.“
2.1.1. Neturi likti nepastebėta tai, kad IAGNTĮ 5 straipsnio 1 ir 2 dalys ir kiti straipsniai aiškiai
atskiria teisės aktus nuo veiksmų.
2.1.2. Tai reiškia tai, kad Komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus narys Evaldas Ambrozaitis nuo savęs pridėjo tai, ko nenumato ABTĮ 18 straipsnio 2 dalis, t. y. „bei raštų“, ir tuo viršijo savo įgaliojimus.
2.2. Tai reiškia ir tai, kad tai, kas išdėstyta šiame punkte, yra antras atskiras, savarankiškas pagrindas Sprendimo panaikinimui. - Taip pat yra ir dar vienas atskiras, savarankiškas pagrindas Sprendimo panaikinimui, ką
akivaizdžiai rodo Sprendimo turinys. Sprendimo turinys akivaizdžiai rodo ir tai, kad Komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus narys Evaldas Ambrozaitis tinkamai net nenustatė ir net nebandė nustatyti ginčo dalyką.
3.1. Šiuo konkrečiu atveju Pareiškėjai PRAŠYMĄ „su abstrakčiu pareiškimu kreiptis į Lietuvos
vyriausiąjį administracinį teismą dėl asmenų teisės procesinius dokumentus pateikti teismui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 1, 4 dalių nustatyta tvarka įgyvendinimo“ (toliau – ir Prašymas) pateikė Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierei, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos vadovei dr. Erikai Leonaitei (Skundo Komisijai 1 priedas).
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Erika Leonaitė (toliau – ir Kontrolierė) Pareiškėjams pateikė 2026-09-28 dienos „PAAIŠKINIMĄ DĖL GALIMO JŪSŲ TEISIŲ GYNIMO BŪDO (SKUNDO NR. 5D-2026/2.1-1615)“ Nr. SE-2470 „Į 2026-09-21 gautą skundą (reg. Nr. P-3123)” (toliau – ir Paaiškinimas)
(Skundo Komisijai 2 priedas).
3.2. K ontrolierės Paaiškinimas yra visiškai neteisėtas ir nepagrįstas:
a. Kontrolierė Paaiškinime visiškai neteisėtai ir nepagrįstai nurodo, kad: „Įvertinusi Skundo aplinkybes ir atsižvelgusi į Seimo kontrolierių įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas, Seimo kontrolierė priėmė sprendimą atsisakyti nagrinėti Skundą“, nes Pareiškėjai skundo Kontrolierei apskritai neteikė .
b. Pareiškėjai pateikė K ontrolierei ne skundą, bet – Prašymą.
c. Kontrolierė privalo įvertinti Pareiškėjų teisinius argumentus, kuriuos ji gali priimti arba atmesti, bet visais atvejai privalo nurodyti motyvus – privalo Pareiškėjų Prašymą nagrinėti iš esmės:
1) „Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis).
2) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112 straipsnio 1 dalis nustato, kad:
„Kreiptis į administracinį teismą prašydami ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę (…) Seimo kontrolieriai (…). Šioje dalyje 2 nurodyti subjektai, išskyrus bendrosios kompetencijos ir specializuotus teismus, kreipiasi į administracinį teismą su pareiškimu.“
3) ABTĮ 112 straipsnio 4 dalis nustato, kad:
„Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti subjektai abstraktų pareiškimą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą paduoda raštu, faksimiliniu laišku arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis.“
4) Tai reiškia tai, kad Kontrolierė turi teisę paduoti raštu abstraktų pareiškimą ištirti norminio
administracinio akto teisėtumą – t. y. turi įrankį, kuriuo galį pagelbėti Žmonėms.
5) Dėl to, kas aukščiau išdėstyta, Pareiškėjai ir prašė Kontrolierės: kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su abstrakčiu pareiškimu ištirti , ar norminio administracinio akto dalis atitinka įstatymą, Vyriausybės norminį teisės aktą, Lietuvos Respublikos Konstituciją ir konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo principus.
6) Pažymime tai, kad Pareiškėjai pateikė Prašymą Kontrolierei, siekdami pagalbos ir taip pat
siekdami bendradarbiauti su Kontroliere. Pareiškėjai, pateikdami Prašymą Kontrolierei, siekia
bendradarbiauti su ja, kad bendromis pastangomis būtų ištaisytos klaidos, pašalintos dirbtinės teisinės kliūtys, kuriomis yra atimta asmenų teisė į teisingą teismą. Pabrėžiame tai, kad Kontrolierei Pareiškėjai pateikė akivaizdžius (pabrėžiame, kad akivaizdžius) teisinius argumentus, kad teisę, kurią visiems asmenims
suteikia įstatymas, žemesnės galios teisės aktu, t. y. tik savo įsakymu, atėmė ministras.
7) Tai, kas išdėstyta, reiškia tai, kad Kontrolierė iš esmės pakeitė Pareiškėjų kreipimosi į ją dalyką.
8) Tiesiog gaila, kad tik taip Kontrolierė supranta konstitucinę pareigą tarnauti Žmonėms (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis), bet, pabrėžiame tai, teisinėje valstybėje tai jau yra visiškai ydinga praktika.
9) Neturi likti nepastebėta tai, kad Kontrolierė turi įrankį, kuriuo gali padėti Žmonėms, bet, iš esmės pakeitusi Pareiškėjų kreipimosi esmę, atsisakė juo pasinaudoti, akivaizdžiai prieštaraudama net tam, ką ji pati viešai kalba. PVZ., „Pasak Leonaitės, nagrinėjant skundus dėl institucijų veiklos, randama nemažai pažeidimų. Institucijos neatsako ar atsako lakoniškai, formaliai, „atsirašinėja”, užuot sprendusios problemą, asmenis siuntinėja iš vienos į kitą ir nei viena nesiima problemos sprendimo, formaliai atlieka poveikio vertinimo, konsultavimo ir kitas procedūras, nesilaiko įstatyme numatytų terminų“ (Žurnalas „Savaitė“ Nr.
29, 2026-07-16. Ivona Jaroslavcevienė. „Teisė skųstis dėl niekų skandina rimtas bėdas“).
Ar tik Kontrolierė tokiu būdu nepatvirtino liaudies išminties: „Juokiasi puodas, kad katilas juodas“ ? Ši liaudies patarlė primena mums apie žmogišką polinkį kritikuoti kitus, nors patys darome lygiai tas pačias klaidas ar net didesnes.
10) Taigi, ar Kontrolierė nenaudoja valstybės biudžeto, t. y. visų mokesčių mokėtojų, lėšų
beprasmiams „atsirašinėjimams” ?
Tai bene akivaizdžiausias teisės gadinimo, konstitucinio teisinės valstybės principo nepaisymo ir teisėto asmenų lūkesčio, kad Lietuva taps teisine valstybe, naikinimo pavyzdys.
Teisės gadinimas – tai toks teisės normų naudojimas, aiškinimas ar taikymas, kuris formaliai
neprieštarauja pažodiniam jų turiniui, tačiau lemia rezultatus, nesuderinamus su teisės tikslu, vertybėmis ir paskirtimi. Kitaip tariant, teisė formaliai taikoma teisingai (laikomasi jos raidės), tačiau taip, kad iškreipiama jos prasmė ir paneigiamas teisingumas (nepaisoma jos dvasios).
Tai ypač pavojingas reiškinys, nes teisę taikantis valstybės tarnautojas, pareigūnas ar politikas gali tvirtinti veikiantis pagal įstatymus, nors iš tikrųjų savo interesais naudojasi teisės normų netobulumu, spragomis ar dviprasmiškumu. O teisė negali būti paversta vien formalių taisyklių rinkiniu, kurio laikymasis tampa savitiksliu tikslu arba priemone siauriems asmeniniams ar grupiniams interesams įgyvendinti. Teisė
turi būti teisingumo, laisvės apsaugos ir visuomeninių santykių reguliavimo instrumentas.
Teisės gadinimas lemia pasitikėjimo valstybe praradimą, silpnina institucijų autoritetą ir
įtvirtina įsitikinimą, kad svarbiausia ne laikytis įstatymų, o mokėti rasti būdų, kaip juos apeiti.
Ilgainiui tai veda prie teisinės valstybės žlugimo. O tik teisinė valstybė gali užtikrinti visiems savo piliečiams – nepriklausomai nuo jų tautybės, amžiaus, religijos, politinių pažiūrų ar rasės – lygias teises ir galimybes.
11) Lietuvos Žmonėms reikia ne tokių Kontrolierės „Paaiškinimų“, bet – konkrečių veiksmų,
panaudojant Kontrolierei įstatymu suteiktą įrankį: tokiu būdu Kontrolierė realiai prisidėtų prie teisinės valstybės principo įgyvendinimo Lietuvoje.
12) Todėl Kontrolierė privalo įvertinti Pareiškėjų teisinius argumentus, kuriuos ji gali priimti arba atmesti, bet visais atvejai privalo nurodyti motyvus, ir pateikti Pareiškėjams tik tokį motyvuotą, t. y. pagrįstą teisiniais ir faktiniais argumentais, atsakymą dėl pateiktojo jai Prašymo. Priešingas atvejis, t. y. visiškas atsisakymas nagrinėti Pareiškėjų teisinius argumentus, reiškia tai, kad Kontrolierė palaiko ir prisideda prie to, jog Lietuvoje asmuo teisinėmis priemonėmis apskritai neturi galimybės pasiekti teisingumą.
13) Dėl to, kas aukščiau išdėstyta, ir turi būti:
panaikintas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierės Erikos Leonaitės 2026-09-28 dienos
„PAAIŠKINIMAS DĖL GALIMO JŪSŲ TEISIŲ GYNIMO BŪDO (SKUNDO NR. 5D-2026/2.1-1615)“ Nr. SE-2470 „Į 2026-09-21 gautą skundą (reg. Nr. P-3123)”
ir Kontrolierė įpareigota Pareiškėjų PRAŠYMĄ „su abstrakčiu pareiškimu kreiptis į Lietuvos
vyriausiąjį administracinį teismą dėl asmenų teisės procesinius dokumentus pateikti teismui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 1, 4 dalių nustatyta tvarka įgyvendinimo“ nagrinėti iš esmės. Dėl to, kas aukščiau išdėstyta,
Teismo prašome:
panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus nario Evaldo Ambrozaičio 2026 m. spalio 27 d. sprendimą „Atsisakyti priimti skundą” Nr. 21RE2-528 (AG2-496/152026) ir įpareigoti Lietuvos administracinių ginčų komisiją pareiškėjų Virginijos Jurgilevičienės, Virginijaus Partauko ir Rimanto Astrausko Skundo „Dėl Seimo kontrolierės Erikos Leonaitės atsakymo panaikinimo“ priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Objektyviam, išsamiam, visapusiškam, greitam bylos išnagrinėjimui bei teisėto ir pagrįsto sprendimo joje priėmimui Teismo prašome pareikalauti, kad Teismui: - Lietuvos administracinių ginčų komisija pateiktų visą medžiagą, susijusią su Lietuvos
administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus nario Evaldo Ambrozaičio 2026 m. spalio 27
d. sprendimo „Atsisakyti priimti skundą” Nr. 21RE2-528 (AG2-496/15-2026) priėmimu. - Atsakovė Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Erika Leonaitė pateiktų visą medžiagą,
susijusią su Pareiškėjų PRAŠYMU „su abstrakčiu pareiškimu kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl asmenų teisės procesinius dokumentus pateikti teismui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 1, 4 dalių nustatyta tvarka įgyvendinimo“, pateiktuoju Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierei, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos vadovei dr. Erikai Leonaitei.
Pareiškėjai pageidauja dėl atsiliepimo į Skundą, teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų
gavimo elektroninių ryšių priemonėmis, t. y. elektroniniu paštu ar E. pristatymo sistema.
Pareiškėjai nepageidauja: - dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka,
- dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo
konferencijas, telekonferencijas ir kitaip) ir užtikrinti jiems ir (ar) jų atstovams galimybę pasinaudoti teismominformacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (vaizdo konferencijomis, telekonferencijomis ir kita) teismo patalpose.
Bendras Pareiškėjų pasirinkimas dėl konkrečių teismo rūmų, kuriuose būtų nagrinėjama
administracinė byla, yra: Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai.
PRIDEDAMA: - Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus nario Evaldo Ambrozaičio
2026 m. spalio 27 d. sprendimas „Atsisakyti priimti skundą” Nr. 21RE2-528 (AG2-496/15-2026) ir
DETALŪS METADUOMENYS, 6 lapai. - Prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, 2 lapai.
