Piliečiams

2021 m. Atminimo Ąžuolas prie Žemynos gimnazijos

Klaipėdos mieste  įvairios bendruomenės   gauna finansavimą iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo  ministerijos.   Eglės seniūnaitijos bendruomenė  vykdo  tęstinį projektą, kurį  2021 m.  pavadino  „Bendruomenės jėga – pagarba žmonių puoselėtoms vertybėms“ .

2019 m. Eglės seniūnaitijos bendruomenės iniciatyva šalia Žemynos gimnazijos augančiam ąžuolui  buvo pastatytas  ženklas liudijantis, kad šis medis skirtas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui  atminti.  Apie tai parašė „Atvira Klaipėda“ https://www.atviraklaipeda.lt/2019/12/19/atidengsime-atminimo-zenkla-sajudzio-azuolui/. Susilaukėme vienintelio komentaro. Jį parašė  Algirdas Grublys. „Graži žmonių iniciatyva pasodinti medį, tačiau Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio žmonės apie jo skyrimą Sąjūdžio atminimui nėra girdėję. Gal nereikėtų savintis skambių vardų – tiesiog sūnus privalo prižiūrėti tėvų pasodintą medį.“

Ar piliečiai, kurie 1989 m. negalėjo atsitraukti  nuo televizorių, kurie  gyveno euforijoje, kad po tokių sunkių ilgų metų galima kalbėti tiesą ir neatsidurti  KGB rūsiuose, psichuškėse, pasodinę  tų įvykių garbei medį, pasisavino  skambų sąjūdžio  vardą?  Manau, kad šis  vardas priklauso  visiems Lietuvos gyventojams.

Ar yra Klaipėdos miesto savivaldybės internetiniame puslapyje koks vardinių ar proginių medžių registras, kad jame galėtume įregistruoti  medžius, kurie primintų įvairius įvykius? Ar toks registras reikalingas? Ar jis atitiktų šiuo metu esamus įstatymus?  Štai  apie ką kalbėtume per  konferenciją.

Pasirodo, kad  sudarant  proginių medžių sąvadą  reikia vadovautis Vyriausybės nutarimu  „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“.

Pagal Vyriausybės nutarimą   atminimo medžiai yra priskiriami  kultūros paveldo objektams  ar tie, kurie  turi vietovės  vertingąsias   savybes.

Klaipėdos universiteto biologas Egidijus Basevičius yra surinkęs daug medžiagos apie vardinius medžius, kurie buvo pasodinti prieš šimtą ir daugiau  metų. Tai  H. Gerlacho jubiliejaus ąžuolas, Kaizerio Vilhelmo II ąžuolas, Vydūno  ąžuolas   ir t.t., bet daugumą proginių medžių laikas jau ištrynė iš žmonių atminties. Prarasta to meto gyventojų saviraiška.

Per 30  Lietuvos nepriklausomybės metų  Klaipėdos miesto gyventojai, organizacijos, bendruomenės yra  nemažai pasodinę vardinių ir proginių medžių.  Jei juos  neįtrauksime į sąvadą, jei nesudarysime registrą, taip jie  „išplauks“, užsimirš.   Proginių medžių sąvadą jau  yra paruošęs E. Bacevičius.  Mums svarbu, kad  vėlesnės kartos  žinotų, kas klaipėdiečiams, kurie gyveno XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje,   buvo brangu, ką jie norėjo įamžinti.  Jam  įdomu,  kiek Eglės bendruomenė žino vardinių ar proginių medžių pasodintų jau atgavus Nepriklausomybę?  Apie tai taip  pat kalbėsime konferencijoje.

Eglės seniūnaitijos bendruomenė  mano, kad žmonių noras įamžinti svarbias datas sodinant medžius  turi būti puoselėjamas.  Turime gerbti žmonių  pasirinktas vertybes. Tokių medžių prižiūrėjimas neturėtų būti tik šeimos reikalas. Vardinius medžius turėtų žinoti miestas.

Malonu, kad Eglės seniūnaitijos  bendruomenės projektas sutapo su gerbiamo E. Bacevičiaus vykdomais darbais.  Kviečiame pasiklausyti  biologo ir kitų klaipėdiečių, kurie turi ką pasakyti apie vardinius ir proginius medžius.

Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija. Klaipėdos atstovybė

Kretingos 13-2. Klaipėda. Tel.  860344258

Kretingos rajono savivaldybės  merui Antanui Kalniui

Kretingos miesto seniūnijos seniūnei Gintarei Lobikienei

PRAŠYMAS

DĖL ŠOKIŲ „KAM PER 40 M.“ ATNAUJINIMO

2021-10-28

Sveiki. Į mūsų organizaciją kreipėsi keletas vyresnio amžiaus gyventojų iš Kretingos. Jie skundžiasi, kad jau  ilgą laiką Kultūros centro direktorius Pranas Razmus neorganizuoja  šokių vakarų „ kam per 40 m.“.

Mūsų nuomone, būtų prasminga atnaujinti  tarp  vyresnio  amžiaus žmonių buvusią populiarią laisvalaikio praleidimo formą. Šokių salėje žmonės sustiprėja ne tik fiziškai, bet  „pasikrauna“ ir emociškai, atgaivina senas pažintis, užmezga naujas, pasidalija įspūdžiais ir net patirtimi, kaip jiems pavyksta sėkmingai išgyventi kovido sąlygomis. Visi psichologai tvirtina, kad fizinis judėjimas, emocinis bendravimas, tvirtesnis tarpusavio ryšys padeda stiprinti bendrąjį imunitetą, yra prevencija ne tik nuo pandeminio viruso, bet ir nuo kitų fizinių ir dvasinių lygų.

Suprantame, kad Kultūros centro darbuotojams būtų papildomas rūpestis, nes jie turėtų užtikrinti, jog šokių salėje  būtų laikomasi pagrindinių pandemijos valdymo reikalavimų. Pav., dalyvių registracija, dezinfekcinis skystis, apsauginės kaukės, priimtinas fizinio atstumo laikymasis, patalpų vėdinimas, galimybių pasas.

Prašome apsvarstyti kretingiškių prašymą ir priimti jiems palankų sprendimą. Lauksime atsakymo.

Pagarbiai,

Virginija Jurgilevičienė

Virginijus Partaukas

Klaipėdos miesto tarybos posėdis 2020-01-30

Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto posėdyje, vykusiame spalio mėn. 18d.,  pirmuoju klausimu svarstė  patikėjimo teisės sutartį, kurią  Klaipėdos savivaldybė  planuoja pasirašyti su   viešąja įstaiga „Klaipėdos butai“. Šia sutartimi  būtų  perduotas valdyti ir naudoti Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas – gyvenamosios  patalpos (toliau – Turtas).

Komitete Tarybos narys Vidmantas Dambrauskas įžvelgė mechanizmą, kurio tikslas didinti  savivaldybės darbuotojų skaičių.  Pasirodo Viešoji įmonė „Klaipėdos butai“  prašo 60 tūkstančių eurų, kurie bus panaudoti papildomam  etatui.  Viešosios įstaigos „Klaipėdos butai“ direktorius paaiškino, kad įdarbins  buhalterę.   Kodėl Klaipėdos savivaldybėje  socialinių butų skaičiui nepasikeitus, reikia  didinti išlaidas net 60 tūkstančių eurų? Vėliau, jau tarybos narė Judita Simonavičiūtė paprašė pateikti informaciją, kurioje būtų matyti kiek darbo sąnaudų buvo įdedama savivaldybėje, dirbant su socialiniais būstais,  ir kiek darbo sumažės, kai jį  perims viešoji įstaiga „Klaipėdos būstas“.  Atrodo, jei Savivaldybė perduoda  dalį savo darbų įmonei, tai perduoda ir žmogų, kuris tą darbą dirbo  savivaldybėje, o nekuria papildomą etatą savivaldybės įmonėje, paliekant etatą ir   savivaldybėje.

Viešajai įstaigai  atlygis už suteiktas paslaugas  mokamas pagal administruojamą plotą, kuris  nuolat mažėja. Jei mažėja administruojamas plotas, mažėja sutarčių skaičius, tai nebereikia tiek  ir darbo sąnaudų, mažiau reikėtų ir  darbuotojų. Darbo apimtis mažėja, o darbuotojų skaičius, tereikia prisiminti skandalą,  kilusį  dėl Klaipėdos miesto tarybos nario Alvido Šimkaus, didėja.

Aiškinamajame rašte yra nurodomi du skirtingi butų skaičiai. Klaipėdos miesto savivaldybė pagal sutartį  perduotų „Klaipėdos butams“ 1493 gyvenamąsias  patalpas, tačiau sutarčių sudarytų tik su  1381 buto nuomotoju.

Savivaldybei negaila taškyti socialiai jautrios grupės labai sunkiai uždirbtus pinigus, kuriuos jie sumoka  už socialinio ar savivaldybės  būsto nuomą. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2020 m. gruodžio 23 d. patvirtino sprendimą, kuriuo  gerokai pabrangino  nuomą.  Surenkamo nuomos mokesčio dydis išaugo nuo 900 tūkstančių iki 1,4 milijono per metus.  Pasirodo, kad socialiai jautri klaipėdiečių grupė, kuriai tenka gyventi savivaldybės ar socialiniame būste, iš tikro, yra aitvarai, kurie neša savivaldybei  milijonus. Ar gaila aitvarų suneštų pinigų? Aišku, kad negaila, todėl  įkainių metodika, kurią  patvirtintų Klaipėdos miesto taryba 2021m. spalio mėn. turėtų vadintis  patyčių metodika.  Jie sujungia nuomos sutartis, t.y. vienetinį darbą (1381), su  administravimu, kuris  skaičiuojamas pagal plotą, dar prideda perduotų administruoti gyvenamųjų patalpų  apskaitymo paslaugą ir tada nurodo įkainį be PVM  - 0,15.  Palyginkime   būsto administravimo įkainius. UAB „Paslaugos būstui“ už administravimą yra nustačiusi įkainį 0,0548 be PVM. Socialiai remtini moka 3 kartus brangiau.  Viskas normalu, aiškins Savivaldybės darbuotojai, nes  nurodyti ir kiti darbai, ne tik administravimas.   Reikia būti visišku   niekšu, o Klaipėdos miesto taryba tokia ir ruošiasi būti, jei pritars chaosui ir betvarkei,  jei suplaks kelis įkainius į vieną. Mes, klaipėdiečiai, taip pat gauname  kiekvieną mėnesį sąskaitas ir sumokame nurodytą sumą, tačiau nėra įrašyta, kad mums teikia  gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo ir surinkimo paslaugą, nes tai  administravimo išlaidos.    Suvėlė  mokesčių pavadinimą, pateikė  papildomus mokesčių pavadinimus  galimai tam, kad paslėptų dirbtinai  padidintus mokesčius už  teikiamas paslaugas. Įdomu tai, kad lyginant  įkainius, tik  kaupiamosios įmokos  tarifas 0.05  buvo toks pat, tiek viešojoje įstaigoje „Klaipėdos butai“, tiek  UAB „Paslaugos būstui“. Visi kiti įkainiai žymiai didesni  viešojoje įstaigoje „Klaipėdos butai“.

Už dujas mokėsime brangiau, už elektrą mokėsime brangiau, tai nors  būsto nuomą būtų sumažinę.

Tikimės, kad Klaipėdos miesto tarybos posėdyje,  kuris vyks spalio mėn. 28 d.,  tarybos nariai nesityčios iš klaipėdiečių, kurie gyvena socialiniuose ir savivaldybės būstuose ir nepritars sprendimui, kad   patikėjimo teisės sutartimi savivaldybės turtą perduoti valdyti  viešajai įstaigai  „Klaipėdos butai“.

2021m. spalio 11d. Klaipėdos miesto plėtros ir strateginio planavimo komitete buvo pristatyta studija dėl  „Klaipėdos energijos“ iškėlimo iš miesto centro ir  teritorijos įveiklinimo. Komitete tarybos nariai  pasidalijo į dvi  stovyklas. Vienoje pusėje buvo Alina Velykienė ir Judita Simonavičiūtė, kurios sakė, kad nereikia bijoti finansinių įdėjimų  iškeliant katilinę. J. Simonavičiūtė teigė, kad AB „Klaipėdos energija sėdi ant „pinigų krūvos“, kuriuos jiems tereikia paimti ir investuoti kitoje vietoje.  Kita grupė tarybos narių: Vidmantas Plečkaitis, Andrius Petraitis, Vidmantas Dambrauskas turėjo kitokią nuomonę. V. Plečkaitis teigė, kad svarbiausia klaipėdiečiams yra  šilumos kainų augimas,   jas reikia mažinti.  A. Petraitis pasakė, kad yra labai daug nežinomųjų, gali atsiliepti šildymo sąskaitoms, būtina atsakingai skaičiuoti.

Mums, seniūnaičiams ir klaipėdiečiams, kurie gyvename šalia Šiaurės prospekto, keistai atrodo J. Simonavičiūtės ir A. Velykienės siekiai perkelti dujinę katilinę iš  miesto centro  į kitą miesto centrinę dalį.

2019 m. lapkričio 13 d detaliojo plano rengėjai – UAB „Sweco Lietuva“ pakvietė  į viešą detaliojo plano svarstymą teritorijos, kuri randasi prie  Šiaurės prospekto tęsinio iki Pievų ir Rokiškio gatvių.  Projektuotojams Klaipėdos miesto administracijos užduotis  buvo suformuoti  žemės sklypą pikinei dujinei katilinei, kuri turėtų užimti  ne mažesnį kaip 0,5 ha plotą.

Detalaus plano rengėjas – UAB „Sweco Lietuva“ informavo, kad planuojamos teritorijos,  kuri randasi tarp Šiaurės prospekto ir Priestočio g. 1.,  dydis yra 40 ha. Iki viešo pristatymo visą mėnesį buvo galima susipažinti su parengtu teritorijų planavimo dokumentu ir parengta SPAV ataskaita Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patalpose, Liepų g. 11.

Mes, to rajono gyventojai ir seniūnaičiai,  susipažinome su planavimo dokumentu,  pateikėme įvairioms institucijoms prašymą nepritarti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento rengimo iniciatyvai. Pagrindiniai motyvai buvo šie, kad  nėra įvertinti katilinės perkėlimo naudingumo sprendiniai ir  iškėlus geležinkelio krovos mazgą ši teritorija taps patrauklia miesto dalimi.

Šiomis dienomis  komitete  galimybių studijos rengėjas  MB „Bauland“ vadovas  Donatas Baltrušaitis pasakė, kad prie Danės upės esama teritorija turi gerą susisiekiamumą su geležinkelio stotimi.  Kvartalas, kuris randasi prie Šiaurės prospekto taip pat yra netoli geležinkelio stoties, o svarbiausia  arti yra  Melnragė, t.y. jūra. Pagal projektuotojus Kaštonų gatvės tęsinys, einantis lygiagrečiai  kaip Šiaurės prospektas, padalins kvartalą  į dvi dalis – šiaurinę ir pietinę.  Šiaurinėje dalyje  tarp Kaštonų gatvės tęsinio ir Šiaurės prospekto  numatyta statyti gyvenamuosius  namus ir komercinius pastatus.  Pietiniame kvartale nuo Kaštonų g. tęsinio iki geležinkelio suplanuota pramoninė teritorija. Rekreacinę zoną sudarytų esamas tvenkinys šalia Šiaurės prospekto.

Išklausę, kai kurių tarybos narių pasisakymus Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitete,  supratome, kad  katilinę iš Danės g. reikia perkelti, nes gyvenamieji ir komerciniai pastatai, jei liks pramoninis objektas,  gali būti nepatrauklūs, mažės tos teritorijos kaina.  Keli miesto tarybos nariai reikalauja, jog Danės  g. esantis žemės sklypas turi būti patrauklus.  Pasirodo, kad kita teritorija, kuri šiandien taip pat yra centre, kurioje taip pat bus statomi gyvenamieji namai,  neturi būti nepatraukli.

Šiandien turime geležinkelio krovos stotį, kaip pramoninį objektą, o po 20 metų galimai krova bus iškelta. Ar naujai pastatyta katilinė taip pat bus iškelta?   Valdžia teigia, kad palaipsniui iškelia iš miesto centrinės dalies pramonę, iš tikro, ją tik perkeltų į kitą miesto centrinę dalį.  Toks valdžios trumparegiškumas pirmiausia muš klaipėdiečiams per piniginę, nes naujoji katilinė tikrai pabrangins šilumos kainą.

Naujos katilinės kaina jau dabar auga kaip ant mielių. Savivaldybės administracija 2019 m. lapkričio mėn., atsakydama į seniūnaičių siūlymą,  naujos katilinės kainą nurodė 2 milijonus eurų.  Komitete išgirdome, kad pastatyti katilinę Šiaurės prospekte  kainuos  jau 7 mln. eurų.

Klaipėdiečiai, kurie mitingavo prie Merijos 2021m. rugsėjo 28d. , išreiškė nepasitikėjimą Klaipėdos miesto bendruoju planu, nes kyšo įvairių  verslo atstovų interesai, bet ne klaipėdiečių.  Manome, kad tokie pat keliantys įtarimą užsakymai teikiami   detaliųjų  planų, studijų rengėjams.

2021 m. spalio mėn. 17 diena mums, kurie renkamės į Atgimimo aikštę,  liūdna, nes  amžinybėn išėjo mūsų bendražygis V. Stončius, kuris jautė atsakomybę už Lietuvą, už jos piliečius. Jis 1991 m. sausio 13d. visą naktį budėjo  Vilniuje prie  parlamento rūmų, o 2012 m. 6 val. ryto kartu su piliečiais, stovėjusiais Garliavoje prie Deimantės senelių namų, patyrė Sauliaus Skvernelio pasiųstų policininkų siautėjimą. Kai išeina žmogus, kuris jaučia  savo šalies ir kito žmogaus skausmą dėl išlikimo, yra didžiulė netektis. V. Stončius iš prigimties buvo visuomeninkas iš Didžiosios raidės.

Dievas kiekvienam leido gyventi tiek, kiek  Jam atrodė, kad šioje žemėje žmogus turi gyventi. Žymus Romos imperatorius Markas Aurelijus, kuris gimė  prieš 1800 metų apie mirtį parašė taip: „ilgiausias gyvenimas niekuo nesiskiria  nuo trumpiausio, nes dabartis yra visų vienoda ir vienoda tai kas prarandama. Tai, ko netenkame, yra tik akimirka. Juk negalima prarasti to, kas jau praėjo, arba to, kas dar bus. Kaip galima atimti iš žmogaus tai, ko jis neturi? Tas, kuris miršta jaunas, ir tas, kuris sulaukia gilios senatvės, praranda tą patį. Jie netenka dabarties, nes žmogus turi tik dabartį, o to, ko jis neturi, negali ir prarasti.“

 Manome, kad būtent taip, kaip aiškina apie mirtį romėnas M. Aurelijus,   į gyvenimą žiūrėjo ir V. Stončius.  Jei negalima prarasti to, kas jau praėjo ir to, kas dar bus, tai dabartis yra didžiulė vertybė. Deja, daugelis tą vertybę praleidžia ant sofos prie televizoriaus. Jie nesupranta, kad kiekvienam iš mūsų yra duotas ribotas laikas, todėl jei neišnaudosi šiandien ir dabar duotą galimybę atlikti kilnų darbą, tai laikas negailestingas, nes vakarykščią dieną nesusigrąžinsi.

V. Stončius Dievo skirtą ribotą laiką  paaukojo  Tėvynės laisvei, skriaudžiamam vaikui,  teisei į teisingą teismą, tai yra vertybėms,  kurios yra pamatinės visuomenės išlikimui.

Jau niekada neateis V.  Stončius į Atgimimo aikštę, jau niekados nebepaklaus, ar dar gyva Deimantė, tačiau jo darbai skirti artimo žmogaus gerovei, liks mūsų atmintyje.

Kreipiamės į jus,  Klaipėdos miesto tarybą, kad artimiausiame posėdyje pasisakytumėte  dėl galimybių paso naudingumo ir tikslingumo įveikiant Covid-19.

Covid-19 virusas gudresnis už žmogų, už jo žinias mokslo  srityje.  Šis virusas laikinai pasitraukia, kad sugrįžtų kitaip mutavęs.  Daugiausia žalos žmonių sveikatai ir didelių netekčių  atnešė taip vadinamas virusas alfa.  Nemažai žmonių nukentėjo ir galimai dar sulauksime mirčių ir nuo viruso atmainos delta. Skiepijami esame nuo  viruso alfa, bet  ne nuo deltos.  Todėl  jau paskiepyti gali  taip pat susirgti ir platinti   deltos viruso atmainą. Ar galimybių pasai netaps viruso atmainos delta platinimo  priežastimi?  Manome, kad galimybių pasai  pasiskiepijusiems, tačiau nesilaikantiems  elementarių pandemijos metu priimtų higienos reikalavimų, reikiamo atstumo, kaukių dėvėjimo,  sudarys sąlygas ligos platinimui.

Kadangi tokie Covid-19 įveikimo būdai, kuriuos siūlo vyriausybė,  greičiau didins savižudžių skaičių, lėtinių ligų paūmėjimą, todėl  žinomi Lietuvoje medikai, teisininkai  įkūrė Sveikatos teisės institutą.

Prašome  Klaipėdos miesto tarybą,  kuri  turi gyvą pavyzdį – Vytautą Grubliauską, kuris pasiskiepijęs dviem skiepais serga stipriai Covid-19, nes tęsiamas mero nedarbingumo lapelis,    pasisakyti ir paprašyti  Seimo, Vyriausybės, kad  pradėtų dialogą, t.y. įsiklausytų į Sveikatos teises instituto  pasiūlymus, kurie surašyti jų paskelbtoje  deklaracijoje.

Kvietimas

Mitingas Klaipėdoje

Kviečiame tuos, kurie negali rugsėjo  mėn. 10 d. vykti į Vilnių, ateiti į Atgimimo aikštę.

Mitingas vyks nuo   10.00 val. iki 12.00 val.

Reikalavimai  Seimui, Vyriausybei ir miesto Tarybai:

- Atsisakyti galimybių paso,  kuris nestabdo pandemijos  plitimą, nes paskiepyti  net  2 skiepais  serga ir yra  kovido įvairių atmainų  platintojai. Galimybių pasas   diskriminuoja tuos, kurie siūlo kitus būdus įveikiant ligą.

- Svarstyti piliečių prašymą dėl galimybių paso miesto taryboje.

- Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją palikti     valstybės įmone.

Mitinge draudžiama provokuoti  ir skatinti smurtą. Mitingas taikus ir netoleruosime viešų raginimų pažeisti suverenitetą, įžeidinėti tautinę savigarbą  ir tyčiotis iš pilietinės drąsos.

 Ar mes, kovotojai  už tiesą,   nesulauksime  tokio likimo  kaip  kaunietė?

 Būdami įvairių nevyriausybinių organizacijų nariais  jau daug   metų giname žmogaus teises.  Ar neatsiras kokia teismo psichiatrė ir nesurašys pažymą, kad kliedime?

 Nevyriausybinės organizacijos, kurios vadinasi   5 -ąja valdžia,    stebi kaip Konstitucijoje išvardintos valdžios dirba, ar jos nepiktnaudžiauja  galiomis, kurias joms suteikė Konstitucija ir įvairūs įstatymai.

Teismams, t.y. trečiajai valdžiai, nepriklausomumą  garantuoja pakopiniai teismai. Jei, tarkime,  suklysta žemesnės pakopos teismas, tai jo sprendimą galima apskųsti ir aukštesnis teismas, pastebėjęs nutarties trūkumus,   prašo juos ištaisyti.

Būtent  vienos kaunietės byla dėl priverstinio gydymo  VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje  tapo pakopinių teismų sistemos  darbo neigiamu pavyzdžiu.

Kaunietė, kuri padarė  nusikaltimą pagal BK 202 straipsnį,  pripažinta nepakaltinama.   Po kelerių  teismų buvo  priimtas sprendimas, kad ją reikia gydyti priverstinai.  2020 m.  sužinojusi, kad  bus apribota jos laisvė  pasitraukė į kaimyninę šalį ir ten kreipėsi  pas psichiatrus ir psichologus.

Po metų  kaunietės advokatė   kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, kad  jos ginamosios pilietės  paieška būtų panaikinta  ir  atšauktas  stacionarinis gydymas  VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

2021-06-11 Kauno apylinkės  teismo  Kauno rūmų teisėja  Indrė Averkienė  priima   nutarimą, jog   palieka galioti senąjį teismo sprendimą – priverstinį gydymą Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.  Tokio pat sprendimo prašė ir prokuroras Romanas Mackevičius.  Jis argumentuoja, kad  nėra pateikta jokių medicininių dokumentų, kurie patvirtintų, jog stacionarinį stebėjimą galima pakeisti į ambulatorinį.

Perskaitai tokį teismo sprendimą, kokį surašė teisėja I. Averkienė,  ir galvoji, kam iš vis reikalingas teismas? Gavai iš  teismo psichiatrės ekspertės  ligos diagnozę bei  išvadas ir  uždarai į „psichuškę“.  Tai gal apeikime teismą ir iš kart vežame į ligoninę.  Teismas neįgalus, nes pažyma apie psichinę sveikatą  tik iš Rokiškio psichiatrinės ligoninės yra visagalė.   Pasirodo, kad Teismas, jei nėra pažymos iš  psichiatro eksperto   nesigilina į išdėstytas aplinkybes, nesivadovauja  teisingumo ir protingumo kriterijais.   O Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK)   98 str. ir  Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 425 str., kurie padėtų teismui būti objektyviam,  pacituojami dėl bendro išprusimo.

Žemesnės instancijos teismas pasisakė labai siaurai, tik  apie psichiatrų darbą ir kad kaimyninės šalies dokumentai netinka. Kodėl teisėjui, kuris turi priimti nutartį,  nerūpi  pasiaiškinti, kaip gyvena  žmogus, kuris jau prieš metus turėjo būti gydomas nuo psichinės ligos?  Kodėl teisėjui visiškai neįdomu šiandieninė kaunietės  socializacija  svetimoje šalyje, kaip  jai pavyksta pasirūpinti  sūnumi, vairuoti mašiną milijoniniame mieste, savanoriauti  -  išvežioti maistą socialinę atskirtį patiriantiems asmenims ir   be problemų prisijungti į teismo posėdį per ZOOm programą, kurios anksčiau niekada  nenaudojo.  Teisėja priima sprendimą, vadovaujantis tik  praeitimi  bei cituoja gydytoją, kuri teigia apie   galimą ligos progresavimą.

Kauno apylinkės teismo teisėjos I, Averkienės nutartis buvo apskųsta.  Kauno apygardos teismo sprendimu  byla buvo grąžinta  nagrinėti iš  naujo.

Teisėjos I. Averkienės kategoriškas reikalavimas aukštesnio teismo teisėjo  Albino Antanaičio  išaiškintas taip: „ Vadovaujantis tokia logika, nepriklausomai nuo asmens sveikatos būklės, netgi jo pasveikimo atveju, tokį asmenį būtų reikalinga pasiųsti į gydymo įstaigą priverčiamųjų medicinos priemonių taikymui“

 Ar tai ne skandalas, kai  kaimyninės šalies psichikos specialistai,  klausydami  lietuvaitės   specifinės kalbos,  nutarė, kad kaunietė kenčia nuo nuolatinių košmarų, o ne nuo kliedesių, kaip diagnozavo Lietuvoje psichiatrai?

 Lietuvoje  teismo ekspertė  psichiatrė Sandrina Šakavičienė   galimai diagnozavo  ne tą  psichinę ligą ir  ruošėsi gydyti nuo kliedesinių  sutrikimų,  nuo ligos kuria nesirgo. Dar kartą pasikartosime. Jei būtų sirgusi jos  diagnozuota liga, tai kitoje valstybėje, kurioje praleido apie metus  ši liga būtų pasireiškusi.

Kaunietė, kuriai diagnozuoti kliedesiai,  kaip aiškino gydytoja,   nukreipė savo agresiją   į  jai neįtinkančius asmenis.  Ar Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja  I. Averkienė   pasidomėjo   asmenų sąrašu, kurie  tapo kaunietės  tariamų  kliedesių  subjektais?  Gal kaunietė tuos asmenis  kaltina pagrįstai?

Kauno apylinkės  Kauno rūmų  teisėja I. Averkienė ir, vėliau,  tą pačią bylą peržiūrėjusi teisėja  Giedrė Maslauskaitė nusprendė  apsiriboti tik sveikatos specialistų išvadomis ir jų teiginiais.  G. Maslauskaitės byla skyrėsi nuo kolegės tuo, kad pasikvietė  teismo ekspertę Sandriną Šakavičienę, kuri  paaiškino, jog kaimyninės  šalies  pateikta medžiaga yra neinformatyvi.  Būtent ši teismo ekspertė  2018 metais konstatavo  kliedesinius sutrikimus ir  pareiškė, jog kaunietė negali dalyvauti atliekant  procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme.   Teismas sprendžia   žmogaus likimą, o jam neleidžiama dalyvauti.  Jei  teismo psichiatrė neleido  teismuose    kaunietei gintis, tai kitaip  teismo ekspertės  draudimą,   kaip  „mirties nuosprendį „,  negalima pavadinti.

Teisėjos G. Maslauskaitės  vedamoje byloje  dalyvavo gydanti gydytoja Eimantė Kamilė Kališauskienė, kuri   paliudijo,  jog  su kauniete susitikusios nebuvo, kalbėjo apie vizitą telefonu, bet jis neįvyko, nes teismas   priėmė sprendimą  gydyti stacionare. Kaunietė jos paciente buvo nuo  2020m. kovo mėn.  Kitaip sakant   tik kelis mėnesius. Prieš tai, nuo 2019m.  kaunietę prižiūrėjo  gydytoja Jūratė Dasavičienė. Pas šią gydytoją lankėsi du kartus. Gydytoja E.K. Kališauskienė liudijo, kad psichinė būklė yra kintanti. Ji neturinti  priežasčių abejoti gydytojo kompetencija ( tiesa, nutartyje neparašyta, ar Lietuvos, ar kaimyninės valstybės), jei jis taip  įvertino, mano, kad tai teisinga.

Lietuvos medikų pasirašytoje  Hipokrato priesaikoje yra  įtvirtinami pagrindiniai medicinos etikos principai: paciento informavimas,  jo gerovės siekimas, sąžiningas ir garbingas medicinos praktikos vystymas nepaisant paciento amžiaus, tautybės, religijos ar socialinės priklausomybės ir kt. Kur parašyta, kad žmogus negali savo lėšomis gydytis užsienyje? Tuo labiau, kad ir valstybė siunčia gydytis į užsienį tam tikrais atvejais. Ir net  konkrečiai į tą valstybę, kur dabar yra kaunietė. Kuo šitas atvejas skiriasi nuo kitų?

Teisėjai G. Maslauskaitei, nors gydytoja  teismo metu teigė, jog  psichinė būklė kinta,  nekilo  abejonių dėl pagerėjusios psichinės sveikatos  ir  priėmė  panašų sprendimą  kaip ir teisėja I.  Averkienė.

Teisėja G. Maslauskaitė   į Kauno apygardos teisėjo nutarties reikalavimus nutarė  neraguoti. Ji pasirinko buką tarnavimą teismo psichiatro pažymai.

Mums, piliečiams,  jau ne kartą teko  susidurti su  bandymais  savo antrą pusę, tiek šeimyniniame gyvenime, tiek versle  paversti psichiniais ligoniais ir  užvaldyti turtą, kuriuo nebereikės dalintis. Tokioms byloms sukurti  reikia ir fiktyvių  psichiatro pažymų.

Mums, visuomeninkams, gali būti išsakyti priekaištai, kad  abejojame psichiatro specialisto sąžiningumu.  Visi esame žmonės, o ne robotai, ir  darome ne tik netyčines klaidas, bet ir  susigundome kyšiais, kuo  STT  paskutiniu laiku ir apkaltinto  nemažai  teisėjų.

Teismo ekspertai,  ko pykstate ir stojatės piestu, jei  jūsų diagnozuotos ligos bus  dar kartą patikrinamos bet kurioje Europos  sąjungos valstybėje?  Manome, kad  tai būtų užkardinimas  korupcinių sprendimų Lietuvoje.

Psichikos ligas gydo ne tik vaistai. Galimai teigiamų   pasekmių psichinei sveikatai turi  aplinkos  pakeitimas,  sveika gyvensena, dieta,  nauji draugai.  Tačiau Kauno apylinkės  dviejų teismų sprendimai  labai identiški  – nepripažinti, kad laikas,   vaistai  galėjo padaryti teigiamos  įtakos psichinei sveikatai.

Jei nepripažįstate, jog  psichinė sveikata pagerėjo, tai yra kita versija – psichiatrai suklastojo ligą, o teismai klastotei pritarė. Pagal gydytoją,  kliedesiai nukreipti į tam tikrus asmenis. Viena asmenų grupė, tai psichiatrai, kurie galimai suklastojo jos ligos  istoriją. Dėl to kaunietė  kreipėsi į FNTT. Šios įstaigos darbuotojai apsilankė gydymo įstaigoje.

Kur yra riba tarp teisybės ieškojimo  ir jau psichinės ligos – kliedesių? Ponai psichiatrai, ar nekerštavote, ar neapšmeižėte kaunietę,  jog  ji  prisifantazuoja ir persekioja nekaltus  asmenis?  Ar galima kliedėti, kai faktai  tikri? Tai  gydytojai, kurie  susiję su  neįgalaus vaiko gimimu,  ir  kita grupė,  susijusi su vaikų žaidimų aikštelės perkėlimu teisės aktais numatytu atstumu nuo jos  daugiabučio.

 Kaunietė gali laisvai važinėtis  po  Europą,  nes nėra  paskelbta tarptautinė paieška.   Tarkime, Lietuva nusprendė paskelbti psichinio ligonio tarptautinę paiešką,  nes  galimai  kaimyninės valstybės piliečiams iškilo grėsmė.    Kaimyninės valstybės psichiatrai, kai kreipėsi lietuvė,  pravedė testavimą,  kaunietė  į klausimus  atsakinėjo apie tris valandas, o tada   konsiliume  priėmė sprendimą, kad lietuvės psichinė sveikata nekelia pavojaus.   Apie kaunietės dabartinę psichinę sveikatą  teisme kalba  advokatė, apie tai  Kauno apygardos teismo teisėjas  A, Antanaitis nutartyje  rašo, netgi su sarkastiniu  atspalviu, kuris turėtų padėti žemesnio teismo teisėjui suvokti  apie  susidariusią situaciją,  kad   teismas  galimai siunčia  gydytis  pasveikusį  žmogų arba  kuris nėra  pavojingas.

Psichiatrai, Kauno apylinkės teismo  teisėjai, stebėdami jūsų darbą, klausiame, ar jums galioja  Konstitucija, kuri reikalauja tarnauti žmonėms, ar  nepiktnaudžiaujate  jums suteiktomis galiomis?

2021-08-17 Atgimimo aikštėje

Mes, klaipėdiečiai, 112 kartą atėjome į  Atgimimo aikštę pasakyti, kad Garliavos įvykių neužmiršome. Atėjome, nes  norime sužinoti, ar  dar gyva  pedofilijos liudininkė Deimantė.

Kažkam atrodo, kad susidorojimas su  Neringa Venckiene  - praeitis,  kurioje mes, piliečiai, pasirodėme silpni ir buvome sutriuškinti.

Šiuose teiginiuose yra daug tiesos, nes šiomis dienomis  tariamos aukos prisiteisė iš N. Venckienės nemažas sumas. Tai visiškas apylinkės ir apygardos  teismų degradavimas ir visos  politinės  sistemos  nuopuolis.  Laukiame Aukščiausiojo teismo sprendimo.

Valdžia suvokusi, kad gali elgtis amoraliai, bausti nekaltus ir niekas jos niekingų darbų nesustabdys,   tęsia  teisingumo naikinimą. Tokio pat scenarijaus ėmėsi ir 2021- 08-10, kai užsibarikadavo Seime, kuris gavo bunkerio pavadinimą, išsikvietė spec. tarnybas, provokatorius ir suėmė 26 piliečius, kuriems surašė absurdiškus kaltinimus.

Ar pasikartos Garliavos įvykių scenarijus, ar teismai vis tik išdrįs stoti tiesos, o ne melo pusėje?

Mums, piliečiams, labai skaudu, kad nešvarioje politinėje kovoje dalyvavo ir vaikai. Tai Deimantė.

Pirmiausia atsiprašome Deimantės, kad jos  neapgynėme . Antra,  reikalaujame, kad  tai šeimai, kurioje Deimantė  pageidavo gyventi ,  būtų  suteikta informacija apie jos sveikatą.

Vaikas turi būti saugioje aplinkoje. Šiandien Deimantė, jau  mergina,  tačiau  gyvena   gyvybei pavojingoje  aplinkoje. Mes galime kalbėti apie pavojų, nes  šiomis dienomis policija  pasielgė panašiai su rugpjūčio 10 d.  mitinguotojais., kaip su 2012-05-17 Garliavos įvykių dalyviais. Policija pareiškė išgalvotus  įtarimus  moterims, kurios   tik fiksavo įvykius.  Tai krūva melo, kurį valdžia turės paversti tiesa.

Atsibodo  melas apie Deimantę, – reikalaujame tiesos. Ateisime ir rugsėjo 17 d. 12 val. Į Atgimimo aikštę.

Žmogiškumas reikalauja paremti kovotoją prieš  pedofiliją. Neringos Venckienės sąskaita SEB banke    Nr. LT367044060005629524

Seimo nario P. Gražulio  rezoliucijos projektas.

Parengtame projekte atkreipiamas dėmesys, TS-LKD kiršinimo politika tebėra laikoma pamatine ir vienintele teisinga užsienio politika, tuo tarpu su Baltarusija sienas turinčios Lenkija ir Latvija pabėgėlių problemos neturi, nes jos, skirtingai nei Lietuva, vykdo išmintingą užsienio politiką, pvz. neatidarinėja Sviatlanos Cichanouskajos atstovybių.

Dabartinė TS-LKD užsienio politika Baltarusijos atžvilgiu  labiausiai naudinga Kremliui, kuris senai ieškojo preteksto pašalinti nepaklusnų A. Lukašenką, kuris nepripažįsta visų pastarųjų Rusijos aneksijų Kryme, Ukrainoje, Gruzijoje.

JAV siekia, kad Ukraina ir Baltarusija būtų buferinėmis valstybėmis ir Rusijos siena nepriartėtų prie ES ir  NATO, tuo tarpu TS-LKD politika kaip tik stumia Baltarusiją į Kremliaus glėbį,

Derėtis su kaimynu, ar net priešu dėl savo piliečių gerovės nėra gėdinga net supervalstybėms ir tokį pavyzdį pirmiausia mums rodo JAV, kuri tiek metų kovojusios su Talibanu Afganistane dabar su juo derasi. Kai Turkijos prezidentas ėmėsi tokios pat taktikos  – nestabdyti pabėgėlių iš Turkijos į ES, Vokietijos vadovė A. Merkel tol derėjosi, kol sutarė, kad Turkija už 6 milijardus eurų nepraleis pabėgėlių. Pinigai pabėgėlių stovyklų aptarnavimui ir apsaugai mokami ir toliau.

Projekte teigiama, kad Vyriausybė neatsižvelgia į būsimą legalių – neekonominių karo pabėgėlių bangą iš Afganistano. Nuo jų net Iranas stato aukštą betoninę sieną ir toks legalių ir nelegalių pabėgėlių antplūdis visiškai sunaikintų Lietuvą;

Danijos ir ypač Vengrijos patirtis rodo, kad nelegalius ekonominius migrantus efektyviai stabdo tik šių trijų priemonių kompleksas: derybos su šalimi, iš kurios ateina migrantai, aukšta dviguba tvora pasienyje, migrantų neįleidimas, o perlipusių išstūmimas už tvoros.

Todėl Seimo rezoliucijos projekte siūloma:

1. 1.     Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei nedelsiant pradėti derybas su Baltarusijos vadovu, kad Baltarusija ne nuo 2022 m., o jau dabar taikytų 2020 06 09 d. ES susitarimo dėl be leidimo gyvenančių asmenų readmisijos (grąžinimo), tą dalį, kuri numato nelegaliai patekusius į Lietuvą trečiųjų šalių piliečius grąžinti Baltarusijai per 2 dienas;
2. 2.     Siūlyti Vyriausybei nedelsiant pradėti aukštos ir dvigubos tvoros statybą pasienyje su Baltarusija ir derėtis su ES, kad ji tai finansuotų,
3. 3.     Paskelbti nepaprastąją padėtį 5 km pasienio zonoje su tokiu režimu, kuriame būtų numatyta, kad negalima įsileisti nė vieno neteisėto imigranto, o kuriam nors iš jų tai padarius, nedelsiant išstumti jį už dvigubos tvoros į atėjusios šalies teritoriją;
4. 4.     Panaikinti Seimo 2018 m. rezoliuciją, kuria pritarta Pasaulio Migracijos paktui, iš esmės įteisinančiam bet kokią migraciją

5. Petras Gražulis   LR Seimo narys Audito komiteto narys Tel. (8 5) 239 6638, mob. 8 698 42163 Faks. (8 5) 239 6556 El. p.: petras.grazulis@lrs.lt

    

    

Penktadienį Klaipėdos miesto seniūnaičiai buvo pakviesti į nuotolinį susitikimą vakcinacijos tema. Dalyvavo meras Vytautas Grubliauskas, Sveikatos skyriaus vedėja Rožė Perminienė, mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas.

Galimai meras V. Grubliauskas šį susitikimą su specialistu organizavo todėl, kad Klaipėdos savivaldybė yra vos ne autsaiderė paskiepytųjų procentais lyginant su kitomis savivaldybėmis. Šiame susitikime dalyvavau, nes turėjau papildomą motyvą. Mano seniūnaitijos gyventojai skundėsi, jog darbdaviai prieš juos naudoja psichologinį smurtą, t.y. juos gąsdina, jog jei nesiskiepys, tai bus atleisti iš darbo. Norėjau paklausti, ar tai teisėta?

Šiuo metu Euronews yra pagrindinis mano informacijos šaltinis. 2021-08-01 šiame kanale kartojo interviu su ekonomistu T. Desmet iš Briuselio. Jis teigė, kad nėra amžiaus, išsilavinimo, lyties, pajamų skirtumų tarp tų, kurie yra už skiepus ir tų, kurie prieš skiepus. Šias dvi grupes skiria tai, kad ta grupė, kuri yra už skiepus, pasitiki oficialia žiniasklaida, o kita grupė nepasitiki ir ieško kitų informacijos šaltinių.

Meras, be abejo, susitikimą organizavo, kad gautume informaciją iš patikimo šaltinio – profesoriaus S. Čaplinsko, kuris teikia savo ekspertines įžvalgas, kaip nepriklausomas, tarptautinę patirtį turintis ekspertas. Profesorius Covid-19 epidemiją pristatė kaip grandinę, kurią skiepai nutrauks. Manau, kad istorijos mokslas paneigia profesoriaus teiginius apie grandinę. Visos praeityje buvusios epidemijos nebuvo grandinėmis, jos visos turėjo kreivę, t.y. pradžią, epicentrą ir pabaigą. Piliečiai nesiskiepija ne tik todėl, kad netiki oficialia informacija, bet dar ir todėl, kad turi patirtį ir žinias, kurių pagrindu priima sprendimus.

Mes, Klaipėdos krašto gyventojai, nuo mažens skaitėme, aptarinėjome Ievos Simonaitytės romaną „Aukštųjų Šimonių likimas“. Kalbėdavome ir apie marą, kuris šimtais tūkstančių lietuvninkų nuvarė į kapus. Jų tuščiose trobose buvo apgyvendinti žmonės iš Vakarų Europos ir taip pakeista Mažosios Lietuvos tautinė sudėtis. Galimai 1923 m. prie Lietuvos būtų prisijungęs ne tik Klaipėdos kraštas, bet jei maras būtų nesunaikinęs tautiečių už Nemuno, ir Karaliaučiaus kraštas.

Mažojoje Lietuvoje maras prasidėjo 1709 m. ir baigėsi 1711 m. Mūsų protėvių patirtis teigia, kad Covid-19 epidemija irgi sulauks natūralios pabaigos ir nesiskiepijant. Šiuo metu Covid- 19 epidemija praranda savo galias, arba kitaip, epidemija savo sugrįžusiomis viruso atmainomis informuoja piliečius apie pabaigą.

Mere Vytautai Grubliauskai, ši XXI amžiaus epidemija, kaip loterija, t.y. niekas nežino ko laukti ateityje, nes mutuoja, keičiasi ir grįžta kitomis viruso atmainomis. Šiuo metu aktyviausiai veikia viruso atmaina Delta. Tai virusas nosyje, kurio persirgimas yra lengvesnės formos ir nesibaigia mirtimi, kaip ankstesnis virusas. Štai kodėl ir darome išvada – agresyvioji forma išsikvėpė ir galimai jau nebegrįš.Gerbiamas mere ir miesto valdžia, mums liepiate skiepytis nuo Covid-19, kai virusas yra pakitęs. Kokia atmaina grįš, niekas, taip pat ir mokslas, nežino.

Kas laukia Klaipėdos, Lietuvos ir pasaulio 2021 metų rudenį, šaltuoju metu? Galime tik spėlioti. Ar pasitvirtins piliečių teiginys apie natūralią epidemijos pabaigą bei vis silpnėjančią viruso versiją? Žinome tik tai, kad virusas identiškai nesikartoja, nes jis yra gudresnis už žmogų. Ar gali mums nuo ryto iki vakaro oficiali žiniasklaida teigti, kad pasiskiepiję apsaugosime save ir kitus, kai net mokslas nežino kokį „šposą“ virusas ruošiasi iškrėsti rudenį? Todėl piliečiai tai ką girdi iš valdžios, skaito žiniasklaidoje priskiria prie Vyriausybės sekamų pasakų.

Kai taip elgiasi valdžia, tai natūralu, kad gimsta įvairios sąmokslo teorijos. Viena sąmokslo teorija, kad nuo skiepų piliečiai praras natūralią apsaugą ir liks vienintelė dirbtinė – skiepai, todėl valdžia jau kalba apie 3-čią skiepą. Kodėl šis teiginys yra priskiriamas sąmokslo teorijai? Todėl, kad taip teigiant reikia atlikti tyrimus. Jų nėra. Visuomenei tik 2021 m. rudenį bei 2022 m. pavasarį, kai susirgsime naujomis epidemijos versijomis, bus pateiktos tikslios išvados. Tačiau jei piliečių sukurtos sąmokslo teorijos pasitvirtins, tai ar ne per brangiai bus sumokėta?

2021-08-02 Euronews informavo apie populiarų Kvenderker judėjimą iš Štuthofo Vokietijoje. Šiuo metu šio judėjimo pakviesti išeina tūkstančiai Vokietijos piliečių protestuoti prieš draudimus, susijusius su Štam Delta. Vokiečių valdžios neduoda leidimų rengti mitingus, todėl suimami šimtai protestuotojų. Jų sudėtis – kairieji ir dešinieji, vakcinos priešininkai bei sąmokslų teorijų šalininkai.

Profesorius S. Čaplinskas aiškina, kad reikia piliečius įtikinėti vakcinų nauda, prievartos naudoti negalima. Profsąjungos pasisako, kad Vyriausybė negali skatinti atleidimų iš darbo, jei nesiskiepijama. Socialdemokratų partijos pirmininkė irgi prieš prievartinį skiepo suleidimą.

Deja, iš Briuselio jau nuleidžiami nauji nurodymai, kad užtenka įtikinėti, bet reikia sudaryti tokias sąlygas, jog piliečiams būtų sunku nesiskiepyti. Negalima tų, kurie nesiskiepija, vadinti neatsakingais.Kai negalite nurodyti, kokią epidemijos versiją turėsime rudenį, tai neatsakingi esate jūs, valdžios atstovai.

Jums, valdžiai, iš Briuselio yra nuleistas „dekretas“ sudaryti sąlygas, kad būtų sunku nesiskiepyti, t.y. neįleisti į kavines, įvairius renginius ir t. t., bet nėra nuleista instrukcija, kad galite gąsdinti, jog bus atleisti iš darbo jei nesiskiepys. Ponia Ingrida Šimonyte, ar neperlenkėte lazdos?

Vyriausybė, vadovaujama Ingridos Šimonytės, – už atleidimą iš darbo, jei nesiskiepijama.

Mere, prašome padėti, kad prievartinės, antidemokratinės priemonės nebūtų taikomos ir nebūtų atleidžiami darbuotojai, kurie nepasiskiepijo ir nesitestuoja. Mes, klaipėdiečiai, rinkome merą, kuris rūpinasi visais miestiečiais ir tais, kurie turi kitą nuomonę ir priima kitokius sprendimus nei reikalauja centrinė valdžia.