Lietuvos Respublikos Prezidentui,  Lietuvos Respublikos Seimo nariams,

Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Prašymas keisti netinkamą sprendimą dėl  kompensacijos žydams už prarastą turtą 

1. 2022-11-28
2. Klaipėda

Lietuvos žmones ir mus, Klaipėdos gyventojus, pasiekė žinia,  jog Lietuvos vyriausybė svarsto ir siūlo žydams kompensaciją. Kompensacija susidarytų iš dviejų dalių – viena dalis tos kompensacijos būtų skiriama asmenims, kurie negalėjo kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir kuriems būtų numatyta simbolinė finansinė kompensacija – iš viso 10 mln. eurų. Likusi dalis – 27 mln. eurų – būtų skiriama VšĮ „Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondui“ ( toliau – Geros valios fondas) ir naudojama žydų bendruomenių  reikmėms. Ši informacija Lietuvos visuomenėje  sukėlė  platų atgarsį.

Manome, kad Vyriausybė privalo kardinaliai keisti savo sprendimą, nes  ne tik Lietuvos žmonės  bet ir dalis žydų bendruomenių yra pasipiktinę  neatsakingu Vyriausybės sprendimu.   Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad kompensacijos žydams už XX a. nusavintą turtą yra senas klausimas, kurį Lietuva turėtų išspręsti. Premjerė turėtų suprasti,  kad  šį klausimą turi  spręsti ne tik Lietuva,  bet ta valstybė, kuri atėjusi su ginklu į Lietuvą atiminėjo nuosavybę – Sovietų sąjunga, o tiksliau, istorijos, teisių ir pareigų  perėmėja Rusija.

Klaipėdoje gyvena iš įvairių Lietuvos regionų atvykę žmonės. Ponia Danutė vaikystę praleido Utenoje, kurios kiemo draugė buvo žydaitė.  Kai ji išvažiavo mokytis į Vilnių,   sutiko ją   ir sužinojo, kad ji jau sostinės gyventoja ir kviečia ją aplankyti.   Mus, klaipėdiečius, kurie mieste negirdėdavome  kalbančių žydiškai,  nustebino  1970-ųjų  metų Vilnius,  kai   Lenino prospekte  dažniausiai girdėdavosi kalbant lenkiškai ir žydiškai, o rečiau  lietuviškai bei rusiškai.

Premjerė I. Šimonytė ir vyriausybė  aiškina apie kompensacijų būtinumą už žydų sunaikintą ar perimtą turtą, bet  užmiršo, kad  ne Lietuva dėl to kalta.  Jei  po II pasaulinio karo  nebūtų Lietuvoje šeimininkavusi Sovietų sąjunga, tai sugrįžę žydai į Uteną ir kitus miestelius būtų atgavę  parduotuves, dirbtuves bei  kitą nekilnojamąjį turtą.  Kadangi  privatinė nuosavybė buvo panaikinta, tai  didžioji dalis žydų  persikėlė gyventi į Vilnių, o vėliau emigravo į Izraelį ir kitas kapitalistines valstybes.

Manome, kai  Ukraina  reikalaus  iš Rusijos kompensacijos už sunaikintą turtą,  tai Kremlius parodys į Lietuvą, kurioje ne okupantas, o auka moka už prarastą nekilnojamąjį turtą.   Lietuva, jos vyriausybė,  nutarė  išsityčioti iš  adekvačios  tvarkos, kad už padarytą  žalą  atlygina  karo iniciatoriai ir organizatoriai.  Lietuvos vyriausybė,   priimdama nutarimą kompensuoti žydams, rodo  Kremliui pavyzdį, kaip išvengti   atsakomybės  už nusikalstamus politinius sprendimus.  Gėda, tačiau reikia konstatuoti, kad  premjerė „šoka“ pagal  Kremliaus dūdelę, nes   moka Lietuva, kuri buvo karo auka ,  o ne ją okupavusi valstybė.  Mes, klaipėdiečiai, prašome absurdišką vyriausybės sprendimą naikinti, t.y  pareikalauti, kad 10 milijonų eurų  sumokėtų Rusija. Tegul Rusija supranta, kad baigėsi jos diktatas ir totalus melas. Rusija turi mokėti  kompensacijas už prarastą turtą  gyviesiems   žydų palikuonims. 

Apie kompensaciją, tiesa, apie antrąją jos  dalį,  pasisakė Kauno žydų religinė bendruomenė  bei  litvakai facebooke,  paskyroje  „LŽBI Israelita“.  Avner Kopilov parašė, kad jam neaišku, kodėl dalį tų lėšų nenukreipė į maldos namus ir kapų tvarkymą, pavyzdžiui,  Kaune. Ponui Jakov Katz irgi neaiškus pinigų skirstymo mechanizmas.  Kauno religinė bendruomenė, kurios pareiškimą paviešino BNS,  rašo, kad  2012 metais įsteigto  fondo tikslas pasipelnyti  „keliems fiziniams asmenims, pasitelkiant į pagalbą neaiškios kilmės kitų valstybių žydų politines organizacijas bei vietinę visuomeninę organizaciją, kurioje veiklą vykdo buvę sovietų sąjungos komunistų partijos veikėjai, ir kurie kritus sovietų sąjungai saugiai įsitaisė Lietuvos žydų bendruomenėje.“

Reikalaujame, kad  27 milijonai eurų  būtų perduoti tiesiogiai religinėms bendruomenėms, maldos namams  Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje  bei kituose miestuose.   Tiek mums, klaipėdiečiams, tiek daliai žydų skaudu, kad  Holokausto aukų kapai  nėra  prižiūrimi, atstatomi ir tvarkomi.   Žydai buvo mūsų senelių,  tėvų kaimynai ir   pažįstami,  su kuriais bendravo.  Atsakomybę už žydų sušaudymo vietų apgailėtiną būklę  turėtų prisiimti Vyriausybė, kuri  perdavė  pinigus  fondui, o ne žydų religinėms bendruomenėms.  Tai didžiulė  klaida.  Liūdna konstatuoti, tačiau I. Šimonytės vyriausybė, kaip ir  ekspremjero A. Butkevičiaus 2012 metais, kartoja tą pačią klaidą, t.y. kompensaciją  ruošiasi  pervesti Geros valios fondui.  A. Butkevičius didžiuojasi, kad atsiskaitė  per šį  fondą, deja, reikia konstatuoti,  kad pinigai buvo panaudoti ne pagal paskirtį, o iššvaistyti, liko nesutvarkytos  žydų  žudynių   vietos. A. Butkevičius prisipažįsta, jog  žydų bendruomenės nariai norėjo, kad  jiems būtų perduoti pinigai, o ne Geros valios fondui.  Ekspremjeras atsisakė, o priežastis ta, kad   Vyriausybei  būtų tekę   skirstyti pinigus religinėms žydų bendruomenėms.  Kodėl ekspremjero Vyriausybė nesirėmė gerąją kitų valstybių patirtimi? „Pagal išankstinį susitarimą Vengrijoje įvertinus buvusių bendruomeninių objektų vertę buvo paskiros metinės išmokos vietos žydų bendruomenės gyvenimui paremti.“ rašo Rabinas Andrew Eliotas Bakeris str.  „Žydų  nuosavybės restitucijos pastangų pasaulyje apžvalga“.

Reikia konstatuoti, kad atkūrus nepriklausomybę.  iš Lietuvos kartu su Rusijos kariuomene  nebuvo „išvežta“  NKVD/KGB  tardytojų Bronislavo Baranausko ir Eusiejus Rozausko melaginga, tendencingai surašyta  Holokausto istorija. Visi suprantame, jog sovietiniui melui palaikyti reikalingi  dideli pinigai. Sovietų sąjungos istorijos perėmėja Rusija,  FSB  pasirūpino, kad Kremliaus naratyvas, o tai pasakojimai apie lietuvius, kaip nacius ir antisemitus,  būtų platinami   per visokias neaiškias  organizacijas  JAV ir kitose pasaulio valstybėse. B. Baranausko ir E. Rozausko surašyta istorija , t.y.  sovietų ideologinė  melagiena,  yra pateikiama kaip vienintelis  istorinis šaltinis apie Lietuvoje vykusį Holokaustą. Šiandien Rusija dėl karo veiksmų Ukrainoje  skiria žymiai mažiau pinigų melagienoms  skleisti.  Mes turėjome   vilties, kad Kremliaus naratyvo platintojai, netekę Rusijos juodųjų pinigų,  nutils.  Manome, kad  apsirikome. Prokremliški, kitose valstybėse veikiantys,   informacinio karo kareiviai  gaus finansavimą.  Pasirodo, kad   už rusišką melą mokėsime mes, lietuviai, nes to panoro premjerė I. Šimonytė nutarusi, kad 27 milijonus neperduos tiesiogiai žydų bendrijoms.

Keistai atrodo, jog Vyriausybė savo sprendimo nesiruošia keisti, teigdama absurdą, kad kur pinigai, ten visada yra nepatenkintų. Mes, lietuviai,  klaipėdiečiai, jokių pinigų už žydų prarastą turtą  negavome, negausime ir nepretenduojame. Mums, lietuviams, svarbiausia, kad žydų kapai būtų tinkamai prižiūrimi ir  Kremliaus ruporai  neturėtų preteksto kaltinti, jog apleistos  žydų kapavietės todėl, kad lietuviai yra antisemitai.

Prašome  Seimo narių ir Prezidento  netvirtinti  dabar  ruošiamo Vyriausybės nutarimo kaip   netinkamo ir gėdingo.

Prašome Vyriausybės  pateikti   tinkamą bei  garbingą  sprendimą dėl kompensacijos.

Prašome  mūsų pasiūlymus    įvertinti  ir įgyvendinti . Laukiame   atsakymo,  o jei prašymas bus  atmestas, prašome   pateikti  motyvus.

pagarbiai,

1. Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos  pirmininkė Virginija Jurgilevičienė, gyv., Kretingos 13-2, Klaipėda, el. p. virginija.jurgileviciene@gmail.com
2. Sausio 13 d. gynėjas  Gediminas  Arnastauskas, gyv. Šilutės pl. 90-13, Klaipėda
3. Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo steigėjas Virginijus Partaukas Poilsio g. 37-59, Klaipėda, tel. 860344258

2022m. lapkričio mėn.17 d. ir vėl rinkomės Atgimimo aikštėje pasakyti, kad Deimantės išnešimas į nežinią, o galimai ir į mirtį už tai , kad apkaltino dėdes,  žaidusius su ja seksualinius žaidimus, yra nusikaltimas, kurį atliko valstybė, nes neigia akivaizdžius faktus.

Deimantės teta Neringa Venckienė,  skaitydama savo bylą, rado medžiagą, kurioje nufilmuotas mergaitės išnešimas iš namų Klonio gatvėje. Vadovaudamasi filmuota medžiaga,   ji skundė Lietuvos Aukščiausiajam  Teismui  Panevėžio apygardos teismo sprendimą, kuriame remiantis  liudininkų parodymais pareikšta,  kad Deimantę iš namų išsivedė jos motina.

Buvusi teisėja N. Venckienė savo paskyroje rašo, kad „Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklausti Laimutė Stankūnaitė, Sonata Vaicekauskienė, Gražina Didžbalienė, Evelina Talalienė, Sigita Kilkutė, Romas Oželis, Gintaras Černiauskas, Mindaugas Gušauskas davė melagingus parodymus apie įvykius 2012-05-17 namo, esančio Klonio 5, Garliavoje, viduje. Jų visų parodymai prieštarauja video įrašui.“

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs N. Venckienės  kasacinį skundą, nusprendė procesinį sprendimą skelbti 2022 m. gruodžio 6 d. 13.30 val.

Deimante, žnok, jei valstybė Tavęs nenužudė ar nepavertė į daržovę, o jos tikslas tik toks, nes Teismams vaizdo įrašai nėra pagrindinis įrodymas, tai už Tave, už visus vaikus, kuriuos savo seksualiniams žaidimams norės išnaudoti aukštus postus užimantys,  gina  Neringa Venckienė.

Ateiti, pastovėti  su plakatu privalome. Būtina pasakyti, kad neužmiršome, jog prisimename ir tikimės, kad valdžia nėra nebaudžiama. Susirinkę Atgimimo aikštėje pažadėjome ateiti ir gruodžio mėn. 17 d. 12 val.

Viena, galimai net pagrindinė, Rusijos-Ukrainos karo priežastis yra ta, kad   II pasaulinio karo organizatorė Sovietų Sąjunga nebuvo nubausta, kaip nacistinės Vokietijos sąjungininkė. 1939-1945 metų  karas Lietuvoje dar  nesibaigė,   jis tęsiasi iki šių dienų, nes liko sovietiniai padariniai – valstybė neatsiprašė  tautos didvyrių, kuriuos sovietai pavadino naciais ir žydšaudžiais.   Sovietiniai okupantai neigė savo žiauriausią nusikaltimą,  t.y.   draugystę su kariaujančiais naciais ir pagalbą  jiems iki 1941 metų birželio 22d.  Kremlius bičiuliavosi su   naciais, kurie  sukūrė  ir ištobulino  žmonių naikinimo  mašiną. tiek, kad 1941 m. birželio 22d., naciai,   peržengę buvusios nepriklausomos Lietuvos valstybės sieną,  viešai pareiškė, kad žydams nebus steigiami getai, žydų tautybės žmonės bus šaudomi.

Pirmoji  parodomoji  žydų tautybės ir komunistų žudymo akcija  įvyko Gargžduose 1941-06-25.  Gestapininkai , policininkai iš Tilžės  bei  Klaipėdos  sušaudė  201  žydų tautybės  gyventoją  ir  keletą komunistų. Šis civilių žmonių išžudymas  turi būti įrašytas į  Sovietų sąjungos  juodųjų darbų  sąrašą. Jau po karo  sovietų  propagandistai sudarinėjo  Holokausto atlasą. Maskoliai savo kaltės dėl globalios II pasaulinio karo apimties   nemato, atvirkščiai,  sudarytame Holokausto atlase  1941-06-25 Gargždų žudikus  įrašo ir lietuvius, kurie aplamai ten nedalyvavo. Sovietinio falsifikavimo esmė yra: jei įrašėme, tai vadinasi ir dalyvavote, o jeigu  neigiate, bijote atsakomybės.   Tiesa viena – mūsų tiesa.  Sovietai savo žiaurumu  niekuo nesiskyrė nuo  nacių, vadovaudamiesi Ribentropo ir Molotovo paktu, Katynėje  išžudė  apie 20 tūkstančių   lenkų.

Sovietų sąjungos valdžiai meluoti buvo  įprasta, nes kai tik 1917 m. Rusijoje įsigalėjo  bolševikai,  šalis tapo melo ir  dezinformacijos  puoselėtoja.  Stalino valdžia NKVD/KGB tardytojus Boleslovą  Baranauską ir  Eusiejų Rozauską  pasiuntė parašyti Lietuvos  Holokausto istoriją, kurioje turėjo dominuoti sovietinis melas.  Enkavedistų  veikalą  reikia pavadinti   šiandieniniu terminu  „fake news“.  Jie  falsifikavo  faktus, paskleidė  melą, klastojo dokumentus, nuotraukas ir  kitą  istorinę medžiagą.   Violeta Rutkauskienė straipsnyje  „Tautos budeliai prie istorijos vairo“ rašo, kad  „Lietuvos centriniame valstybės archyve, kurį kontroliavo KGB, 1959 m. buvo įkurtas dokumentų publikavimo skyrius, kurio pagrindinis tikslas buvo skleisti melagingas žinias ir įvairias falsifikacijas, žeminančias Lietuvos patriotų ir laisvės kovotojų vardą. Siekiant kompromituoti antisovietinio pasipriešinimo judėjimo dalyvius“ .

Apie Holokaustą dažnai diskutuoju su kolega Virginijumi  Partauku, kuris ne kartą pasakojo, jog jo senelis  Kražiuose  prieš karą kalbėjo su parduotuvės savininku žydu, kuris jam sakė: „Ščerbauski,  jūds debesis atein“. Visas pasaulis stebėjo II pasaulinio karo eigą, o ypač žydai suprato, kad ant jų galvų leidžiasi tamsūs debesys, todėl jie  Kaune atakavo  japonų diplomatą Sugiharą   su vienu tikslu – gauti gyvybės vizas. Tokiu būdu jis iš  juodo mirties  debesies ištraukė apie 6 tūkstančius žydų.

Sovietų sąjunga  ir jos istorijos perėmėja  Rusija,  atvilkusi juodus mirties debesis, kurie išlijo žūtimi ant žydų tautybės Lietuvos piliečių, kaltės neprisiima ir kalčiausius įvardina lietuvius,   o ne save, Sovietų sąjungą.

Karas, kuris vyksta  Ukrainoje tik dar kartą  patvirtina, kad kaltę turi  prisiimti karo organizatoriai, o ne  karo aukos.

Artūras Šulcas „Atviroje Klaipėdoje“  mėgsta aprašyti  šiandieninę  Rusijos informacinę propagandą,  akcentuodamas, kad yra žinios,  kurios  skirtos „pirmiausia jos vidinei auditorijai“. Rusija  ne tik  nuo 1917 metų   maitina „fake news“  savo  gyventojus, bet įtakos darytojai kremliaus melą platina visame pasaulyje.  Karas Ukrainoje sako, kad atėjo laikas Lietuvos istorikams  paneigti  kaip rašo Violeta Rutkauskienė,  JAV Lietuvių Bendruomenės Tarybos narė,   enkavedistų E. Rozausko   ir  B. Baranausko anglų kalba  išleistoje  knygoje „Documents Accuse“ melagieną, nes šis veikalas tapo pagrindiniu šaltiniu Amerikos istorikams, kurie rašo apie holokaustą Lietuvoje. Vašingtono Holokausto muziejaus interneto svetainėje ši, sovietinės propagandos ir dezinformacijos tikslais išleista knyga, iki šiol pristatoma kaip „istorinių dokumentų šaltinis“. Svarbu ne remtis enkavedistų surašyta Holokausto istorija, kaip Arūnas Bubnys, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro  direktorius, bet drąsiai keisti požiūrį, kaip mokytoja Astra Astrauskaitė, išėjusi su vėliava ginti Kazio Škirpos alėjos.

Kodėl,  atgavę 1990 metais Nepriklausomybę,  ne tik  neatstatėme teisingumo, bet toliau  viešai platiname sovietinį  informacinį melą? Kodėl informaciniame kare dalyvaujame Kremliaus pusėje?  Manau todėl, kad  Kremlius mus prižiūri, kontroliuoja ir neleidžia išsivaduoti iš II pasaulinio karo  kaltinimų. Manau,  kad 2020 m. birželio mėn. , kai Genocido centro direktoriumi buvo paskirtas  Adas Jakubauskas  Kremliui iškilo  pavojus, jog jų sukurta  versija apie lietuvius  kaip nacius  ir žydšaudžius, gali subyrėti.  KGB bylos liko, jas visas nespėjo išvežti į Rusiją.  Kodėl nepalyginus KGB agentūros registracijos žurnale įrašytas pavardes su liudininkais holokausto bylose?  Kiek KGB agentūros darbuotojų tapo etatiniais liudytojais?  Lietuvoje iki šios dienos nėra  kritiškai vertinami prisiminimai susiję su Holokaustu.   LRT.lt 2022.11.06 paviešino straipsnį  „Varnikų miškelyje sušaudytas Trakų pasaulis: prašmatni menora, fanatikų minios ir pavydą kėlęs odos portfelis“. Šiame straipsnyje perskaičiau karaimo prisiminimą.  Jis teigė, kad  1941 metais  lietuvių kalbos nemokėjo, tačiau suprato ką lietuviškai kalba Ypatingojo būrio, kuris buvo suformuotas iš savanorių lietuvių, praeinantys du  kariai.  Kiek girdžiu kalbančius ispaniškai,  graikiškai ar kita kalba, kurios nemoku, tai tikrai nesuprantu apie ką jie kalba. Manau, kad 1941 m. karaimas tikrai nesuprato apie ką kalba lietuviai, tačiau jau apie 1945 ar vėliau  ėmė ir teisingai susigaudė , o  Lietuvos laikais papasakojo atsiminimus rinkusiai Lietuvių kalbos ir literatūros instituto Sakytinės tautosakos skyriaus mokslo darbuotojai, humanitarinių mokslų daktarei  L. Leparskienei.

Šiandien  „fake news“, t.y.  platinamas melas turi labai svarų argumentą  –  Lietuvos žydų tautinė bendrija  per karą buvo  išnaikinta. Atseit jūs, lietuviai, dėl to kalti. Trakuose  Ypatingojo būrio kariai, lietuviai,  dalyvavo  nekaltų civilių žudyme. Tuoj po karo  buvo nustatyta, kad iš pradžių   Ypatingajame būryje buvo 200 narių, o vėliau 50 ir sugrįžę sovietai aptiktiems Lietuvoje  skyrė  mirties  bausmes.  Kiekvienoje tautoje yra  nusikaltėlių, tačiau kas  nutiko Lietuvoje ir Ukrainoje?   Sovietiniai enkavedistai prie tikrųjų nusikaltėlių prijungė  Lietuvos ir Ukrainos didvyrius, kurie kovojo už šalies nepriklausomybę.

Rusijos „caras“ Putinas nutarė  nubausti  nepaklusnią Ukrainą ir pradėti karą. Daugelis, o taip pat ir aš  netikėjpme, kad Rusija karo priemonėmis sieks įgyvendinti savo tikslus. II pasauliniame kare  labai svarbus vaidmuo teko sąjungininkams.   Hitleris 1939 m.  susirado sau ištikimą draugą – Sovietų sąjungą, todėl nesunkiai nukariavo daugelį Europos valstybių, žudydamas civilius-žydus.  Naciai, praradę sąjungininką, o vakarykščiam sąjungininkui  susidėjus su JAV, pralaimėjimas buvo neišvengiamas.  2022-02-24 Rusija, pradėjusi karą, sąjungininkų neturėjo, išskyrus Baltarusiją. Kinija ir  Indija tėra naudos ieškantys pirkėjai.

Manau, Rusija ėmėsi karo veiksmų  neturėdama sąjungininkų, nes  iki invazijos į Ukrainą,  Europa ir JAV „lindėjo  maskolių  kišenėje ir gulėjo po jų kojomis“.  Kaip norėjo, taip elgėsi su vakarais Stalinas, kaip surašė NKVD/ KGB  darbuotojai  Holokausto istoriją, taip  visi ir įtikėjo.  Rusai nusprendė , kad „fake news“ pagalba galima valdyti ne tik vietinę auditoriją, bet ir visą pasaulį, tai kam dar kokie sąjungininkai.

Karas Ukrainoje siunčia žinią,   kad laikas keisti Kremliaus  ir  NKVD/KGB  tardytojų surašytą  melagingą Holokausto istoriją.  Būtina pareikalauti, kad  mūsų kai kurie  istorikai, kaip Alvydas Nikžentaitis,  liberalai su konservatoriais  nustotų „krūpčioti“ ir nuolankiai vykdyti   JAV ar Izraelio   ambasadų užsakymus. Kremlius dirba ne tiesiogiai,  o per užsienio ambasadas.   Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro  direktoriaus  Ado Jakubausko atleidimas – Kremliaus susidorojimas. Jis  buvo toks akivaizdus, kad   žmonės organizavo  mitingą, piketus, kurių tikslas apginti  A. Jakubauską.  Kremlius nugalėjo,  jam nuolankiai pasitarnavo slapto balsavimo metu   75 Seimo nariai, prieš balsavo 4.

Šitie pokario KGB falsifikatoriai klaidina pasaulio istorikus ir tyrinėtojus bei valdo Lietuvos vidinę auditoriją,  pasitelkdami Lietuvos valstybinę televiziją. Indrė Makaraitytė nerašo straipsnio su pavadinimu „naciukų“ Rusija. Ji  teigia  „naciukų“ Lietuva. Manau, kad  I.  Makaraitytės reikia paprašyti -  imti   „čemodan“, eiti į   “vogzal“  ir važiuoti  pas  savo šeimininkus  į  Kremlių. Tiesa, apie tai jau rašiau https://www.atviraklaipeda.lt/2021/03/05/nesutarimai-ar-susidorojimai-vyksta-lietuvos-gyventoju-genocido-ir-rezistencijos-tyrimo-centre/

Informaciniame fronte, kurio tikslas  tyčiotis iš Lietuvos istorijos, dalyvauja  dalis litvakų. Jie, kaip reikalauja Kremlius,  kuris atitempė tamsius debesis ir mirtimi aplaistė  Lietuvos žydus,  kaltina tik lietuvius.  Kremliaus taktika – kiršink, tyčiokis , kad taptumei  pasaulio  valdovu.  Facebooke  puslapyje „LŽBI Israelita“  Jakov Katz rašo komentarą:   „O man Dušanskis patinka vis daugiau ir daugiau…“  Dalis litvakų  siekia Lietuvos ir pasaulio  visuomenei įteigti tokią „fake news“, kad visi lietuviai, karo metu  buvę policijos daliniuose ir kituose sukarintuose būriuose, –   nusikaltėliai, o ne nepriklausomybės siekiantys didvyriai.  Pagal juos,    nusikaltimuose  nedalyvavo  degradavę, linkę į  nužmogėjimą , kurių turi kiekviena tauta.

Lietuviai,  kaip pavyzdį , kad nusikaltėlių turi ir žydų tauta, nurodo  ir   Dušanskį.  Valdo Rakučio mintys, dėl kurių jis nukentėjo, sukėlė dirbtini skandalą: „Juk holokausto vykdytojų netrūko ir pačių žydų tarpe, ypač getų savivaldos struktūrose. Mes turime garsiai įvardinti šiuos žmones ir pasistengti, kad panašių į juos neatsirastų vėl. Bet taip pat atsakyti į klausimą, kokios buvo pačių žydų pažiūros, kokie sumanymai paskatino daliai žydų bendradarbiauti su sovietų valdžia, užimti svarbias pareigas represinėse sovietų struktūrose. Kartais priežasčių suvokimas leidžia suprasti ir pasekmes, nors ir nepateisina poelgių.“

Konglomeratas: Kremlius, JAV ir Izraelio ambasados, litvakai su Faina Kukliansky  kontroliuoja ir prižiūri, kad NKVD/KGB  žmogiškumą praradusių tardytojų surašyta istorija būtų priimta už tiesą.  Šalies valdantieji  tarnystę Kremliui  įrodė organizuodami A. Jakubausko pašalinimą  iš   Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro  direktoriaus pareigų.

Manau, jog kaltę  dėl šiandien vykstančio karo  turi prisiimti  tie, kurie rūpinosi, kad   JAV Holokausto muziejaus fonduose kaip pagrindinis  istorinis šaltinis būtų   Lietuvos budelių surašyta Holokausto istorija, kurie siuntė ambasadorius ginti Kremliaus interesus ir litvakai, kuriems Dušanskis patinka vis  labiau ir  labiau.

Antrasis pasaulinis karas Lietuvoje paliko tiksinčią bombą – NKVD/KGB darbuotojų parašytą knygą apie holokaustą.  KarasUkrainoje  lietuviams  siunčia aiškią užduotį –  saugiai „detonuokite“  Stalino   draugelių paliktą  užtaisą: įvykdykite realią liustraciją, atstatykite istorinį teisingumą mokyklų programose  ir kituose  mokslo institucijose, uždrauskite LRT ir kitose viešosiose  informavimo priemonėse deklaruoti Kremliaus naratyvą ir ugdykite jaunojoje kartoje ne tik pilietiškumą, bet  pirmiausia,  patriotiškumą.

Kada pranešite  lietuviams džiugią žinią, kad II pasaulinis karas baigėsi, kad melo bomba – nukenksminta?

Spalio  mėn. 21 d. „Eglės“ seniūnaitijos bendruomenė  pakvietė Klaipėdos miesto  administracijos, Klaipėdos miesto merijos  atstovus į popietę „Kaip spręsti naujai atsiradusias problemas?“.  Dėkojame Klaipėdos miesto administracijai, kuri  raštu atsakė į pakvietimą, o Klaipėdos miesto taryba  nutarė tylėti. Iš pakviestų kandidatų į merus atvyko ir gyvai su žmonėmis bendravo  Ligita Girskienė ir Arvydas Ektis. Raštiškus pasiūlymus, kaip spręsti  būtiniausių paslaugų teikimą, atsiuntė  Arvydas Vaitkus ir Naglis Puteikis. Bendruomenenei  rūpi kaip surasti būdus išspręsti mokesčių sumokėjimą , kai nebeveikia terminalas „Perlas“, nes užsidarė parduotuvė „Grūstė“.

Arvydas Ektis pasiūlė problemą spręsti pasitelkiant  rajonų patirtį, t.y.  naudotis mobiliųjų paštininkų paslaugomis. Paštininkas   atneša pensiją ir priima   mokesčius.

Ligita Girskienė mano, kad   miesto taryba, kuri jau  subsidijuoja viešąjį transportą, paruoštų panašią tvarką ir verslui, kuris teiktų gyventojams reikalingą paslaugą.

Naglis  Puteikis pasiūlė, kad   komunalinius mokėjimus iš sunkiai vaikščiojančių galėtų priimti socialinės rūpybos skyriaus ateinantys darbuotojai su nešiojamu skaitytuvu. Arvydo Vaitkaus nuomone  verslo optimizavimo priemonės sukelia nemažai rimtų problemų  ne tik rajonų,  priemiesčio gyventojams, bet ir visoje Lietuvoje. Jis pasiūlė miesto valdžios institucijoms  prisiimti tarpininkavimo funkciją tarp įvairių gyventojų bendrijų ir verslo subjektų, kurie teikia reikšmingos svarbos paslaugas gyventojams.  Pirmiausia, turėtų būti užmegztas dialogas su  regione veikiančiais verslais, visuomeninėmis organizacijomis, kurios galėtų įsteigti mūsų bendrijos teritorijoje savo filialus. Juose taip pat būtų galima teikti ir būtiniausias paslaugas jautriausių socialinių grupių žmonėms. Jis akcentavo, kad  pagrindiniu dalyviu turėtų būti miesto savivaldos institucijos, kurios išnaudotų savo sukauptą kompetenciją ir ryšius padedant surasti bendrų sąlyčio taškų tarp verslo, įvairių visuomeninių organizacijų ir gyventojų, bendruomenės narių, tam, kad bendradarbiavimas ateityje būtų naudingas visoms pusėms.

Visus pasiūlymus užprotokolavome ir  pateikėme Klaipėdos miesto  administracijai, kuri pažadėjo  ieškoti sprendimo. Lauksime.

Kviečiame  į bendruomenės organizuojamą  popietę

Maisto prekių parduotuvė „Grūstė“ užsidarė.  Vyresniojo amžiaus gyventojai šioje parduotuvėje  mokėdavo  mokesčius.  Jau daug metų nedirba  vaistinė bei laikraščių kioskas.  Vyresnio amžiaus, sunkiai judantiems , neįgaliems gyventojams neteikiamos  reikalingos paslaugos.

Kokia Klaipėdos miesto valdžios pozicija, kai  verslui neapsimoka teikti  gyventojams  būtiniausias   paslaugas: „Perlo“ terminalo, pašto, vaistinės, viešojo tramsporto bilietų įsigijimo ir pan. ?

Ar miesto valdžia turi paruošusi   projektą  kaip padėti  verslui  teikti  gyventojams reikalingas paslaugas ?

Kaip  Klaipėdos miesto  valdžia ir kandidatai  i merus  ruošiasi  spręsti  naujai  atsiradusias gyvybiškai svarbias  žmonių problemas?

Susitikimas su miesto valdžia ir kandidatais į merus vyks 2022 m. spalio mėn.  21 d.  16 val. kavinėje „Kubas“, kuri randasi Klaipėdos universiteto senajame  komplekse, adresas: H. Manto g. 84, Klaipėda.

„Eglės“ seniūnaitijos bendruomenė

Šiandien jau skelbiamos įvairios  prognozės,  kurios gali nutikti  Rusijai,  pasibaigus karui. Nesame visažiniai, o tik piliečiai, kurie stebėdami politinius įvykius,  matome   vienos galingiausios valstybės – Rusijos būsimos  ateities keletą  variantų. Vienas, kad Rusija taps panaši į Šiaurės Korėją, kitas, kad  nubyrės Rusijos pakraščiai ir juos  perims Japonija, Kinija, Suomija,  Lenkija ir Lietuva.  Iš tikrųjų, FSB taip pat dėlioja Rusijos ateitį.  Manau, kad Andrius Tapinas aktyviai dalyvauja ir,  pasitelkęs „Teisingos rodyklės“ kryptį,  padeda  Rusijai tapti antrąja Š. Korėja.  Prie tokios šalies  kūrimo  prisidėjo   ir A. Tapinui pasidavusi Lietuva  bei  kitos šalys,  paskelbusios visam  pasauliui, jog nukelia paminklus  tarybiniams kariams.  Šitai masinei akcijai nepritarė  partijos „Lietuvos sąrašas“ pirmininkas  Darius Kuolys bei  kiti giliau ir plačiau   mąstantys. Iš tikrųjų,  paminklai nekėlė jokios  grėsmės mūsų valstybingumui arba patriotizmui . Mūsų valstybingumui yra vienintelė grėsmė, jei Rusija laimi Ukrainoje.  Tada  kiti nukariavimai būtų vykę Lietuvoje ir kitose kaimyninėse valstybėse.

Lietuvos piliečiai, kuriems „Teisingos  rodyklės“ politika yra nepriimtina, teigia, kad reikia vadovautis  išmintimi -  vienų įvykių  pabaiga yra  kitų pradžia. Svarbiausia žinoti tai, kad pradžią dėlioja,  atėję iš praeities. Manau,  Kremliaus vanagai ruošia scenarijų, kaip Rusijai  tapti  antrąja  Š. Korėja.  Ar mums   reikalinga  tokia kaimynė?  Jokiu būdu  šalia Lietuvos neturi atsirasti   uždara, karinga valstybė.  Deja, paminklų nukėlimas  Putinui padeda gąsdinti savo šalies gyventojus Pabaltijo valstybėmis, o  solovjovams suteikia progą  Rusijos žmones eilinį kartą  psichologiškai apdoroti.

„Teisingos rodyklės“ politika  naudinga  mūsų kaimynei, kai kalbame apie  penktąją  koloną. Pagal apibrėžimą penktoji kolona taps putinistų  pagalbininkais, jei Rusija  užpuls Lietuvą. Šiuo metu penktoji  kolona  vykdo informacinį karą.  Jau trečią karo dieną buvo aišku, kad Rusija karo nelaimės ir neperkels karo veiksmų į   Europinę dalį. Manau,  FSB suprato, kad atėjo  esamos  Rusijos pabaiga  ir bus formuojama kita Rusija. Manau, kad karingai, agresyviai  Rusijai,  o po kurio laiko   sustiprėjusiai,   norėsis vėl karo žygių   į buvusias sovietines respublikas, todėl Lietuva ir toliau turės nešioti   “žydšaudžių tautos“ klišę.  Gali būti, kad  Putinas nebesuvaldys situacijos ir dalis užgrobtų svetimų žemių sugrįž seniesiems šeimininkams, kursis naujos valstybės, pav. nepriklausoma Buriatijos  respublika.  Apkarpyta Rusija, galimai išgijusi nuo imperialistinių  siekių,   nebenaudos  naratyvą, kuriame  lietuvių tautą  yra įvardinta  žydšaudžiais. Manau, jei   Kremlius nutrauks finansavimą,  kuris reikalavo  tarptautinėje erdvėje   Lietuvą  aprašyti, parodyti kaip žydšaudžių garbintojų kraštą, tai kardinaliai keisis  tariamų žydų gynėjų  išpuoliai – negi dirbsi  už ačiū.   Manau,  kad  Lietuvoje ir kitose valstybėse  penktos  kolonos užduotis, -  jokiu būdu  neleisti įvykti  Federacinės Rusijos griūčiai, siekti    žmonių palaikymo,  suvienyti  juos, pateikiant priešą, atseit, aplinkui vien blogiečiai,  nacių pakalikai. Rusijos propagandistams  reikalinga medžiaga  apie nepagarbą tarybinių karių pasiaukojančiai mirčiai,   jiems reikia, kad būtų nukeliami   paminklai.   Lietuvoje veikianti penkta kolona, pasitelkusi „Teisingos rodyklės“ politiką,  įvykdė Kremliaus užsakymą.

Kaip ir ką daryti Lietuvos piliečiams, kad nebūtų įgyvendintas FSB  planas ir Rusijai, nepavykus užgrobti Ukrainos ir kaimyninių šalių, ji nebūtų  performuota į  karinę, uždarą valstybę? Pirmiausia,  reikia atlikti namų darbus. Tai yra, išsamiai pateikti visuomenei, kaip Sovietai klastojo  istoriją, išmetė netinkamus pareiškimus, įvykius, pasitelkė  apsimelavusius liudininkus  ir  surašė melagingus pasakojimus, o Lietuvos istorikai, kaip Arūnas Bubnys ją perrašė. Jei neatliksime šių namų darbų, juos nepaviešinsime pasaulio visuomenei, nepateiksime  Rusijos žmonėms, tai išliks tik penktos kolonos darbai – nukelti tarybinių karių paminklai – Putino ir Solovjovo  užsakymas.  „Teisingos rodyklės“ politikos tikslas  – Lietuvą   ekonomiškai nuskurdinti ir vėliau ją, kaip žydšaudžių kraštą,  padovanoti  atgimusiems imperialistams.

Ne kartą rašiau ir vėl sugrįžtu prie tos pačios temos –  didvyrių šmeižimo.

Lietuvos žmonės vienaip ar kitaip   dalyvauja   “Teisingos rodyklės“ politikoje.  Pareikalavus konservatoriams  ir Co , Viačeslavą Titovą  viešai  pasmerkėme, juo piktinomės ir didžiavomės savo patriotizmu, jog jis bus nuteistas. Kodėl  mums, tautai,  nėra  nurodyta   kitos krypties  rodyklė – viešai  pasmerkti  ir nuteisti už šmeižtą  knygos „Mūsiškiai“ autorę  Rūtą Vanagaitę?

Sugrįžkime į tuos laikus, kuriuos aprašo  R. Vanagaitė:  Lietuvos okupacija, Birželio sukilimas,  sukarintų  Savisaugos  būrių ir policijos batalionų  steigimas nacių okupuotoje Lietuvoje.  Lietuvos karininkai, stodami į Antano Impulevičiaus  batalioną,   iškilmingai įsipareigodavo: „Prisiekiu būti ištikimas, narsus ir paklusnus. Visas savo tarnybines pareigas, ypatingai kovoje prieš tautas žudantį bolševizmą, atlikti sąžiningai. Už šitą priesaiką esu pasirengęs aukoti savo gyvybę. Tepadeda man Dievas“. Priesaika dar kartą patvirtina, jog lietuvių  kariai ruošėsi kovoti  su tautas žudančiu bolševizmu, o ne su žydais.

1944 metais  sovietai  antrą kartą okupavo  Lietuvą. Į mūsų  šalį atvarė tūkstančius NKVD darbuotojų  su atitinkamomis instrukcijomis.  Manau, kad viena  instrukcija nurodė  neigti, jog   nacių  laikais lietuviai sukarintose   organizacijose kovojo  prieš tautas žudantį bolševizmą.  Pagal Kremliaus sukurtas instrukcijas  jie, atseit, tik šaudė  į besitraukiančių sovietinių karių nugaras ir naikino  žydus.  Taip ar panašiai  sovietų laikais  surašytos  baudžiamosios bylos  sukarintų organizacijų nariams.

Keista, kad atgavus Nepriklausomybę,  valstybinės institucijos  nepateikė  tiesos apie nacių laikais sukarintų organizacijų  indėlį  kovojant prieš  bolševizmą, atvirkščiai,  Lietuvos didvyriai  buvo  dar intensyviau  ir šlykščiau šmeižiami. Tuo labai džiaugėsi  Arkadijus Vinokuras   Klaipėdoje, Kanto bibliotekoje,   pristatęs knygą  „Mes  nežudėme“ .  Kaip nebūsi laimingas, kai gali  kalbėti tik apie lietuvius ir žydus, kai nė žodžiu neužsimeni apie  Juodąjį kaspiną – Ribentropo  Molotovo paktą ir slaptuosius susitarimus, kurie atnešė mirtį ne tik 6 milijonams žydų, bet  ir  apie 64 milijonams kitų tautybių  žmonių.  Viena iš karo organizatorių ir visų mirčių kaltininkė – Sovietų sąjunga   nėra  įvardinama žydų   žudike.   Jei tai būtų  akcentuojama kiekviename Holokausto minėjime, jei  būtų skambėję  pasauliniu mastu,  kad nacių bendrininkė Sovietų sąjunga yra kalta dėl žydų sunaikinimo, ar 2022 metais vasario 24 d.  Putinas būtų drįsęs užpulti Ukrainą su tikslu ją denacifikuoti?

Visą  atkurtos Nepriklausomos Lietuvos laikotarpį  laukiau, tikėjausi, kad bus paviešintas sovietinis melas ir suteikta teisė  į tiesą.

Priminsiu tik paskutinius įvykius, kurie nuskambėjo jau esant valdžioje Tėvynės Sąjungai (Lietuvos konservatoriai), Liberalų sąjūdžiui ir  Lietuvos laisvės sąjungai (liberalai).   2021-01-27 Tarptautiniame Holokausto  aukų atminimo dienos  minėjime    Seimo nario  istoriko konservatoriaus Valdo Rakučio komentaras sulaukė  žydų bendruomenės pasmerkimo.  Fainos Kukliansky vadovaujami  žydai „apmėtė akmenimis“ Seimo narį V. Rakutį  už jo teiginį: „Juk holokausto vykdytojų netrūko ir pačių žydų tarpe, ypač getų savivaldos struktūrose.“   Kuklianskyninkai  buvo pasipiktinę   kaltinimais  aukoms, prisidėjus prie genocido, tačiau tiek  lietuviai, kurie ėjo prie duobių ir šaudė žydus, tiek   žydai ,atsidūrę gete ir  kolaboravę su naciais,  turi panašumų, – jie  yra moraliai degradavę.  Holokausto minėjimuose   buvo ir yra  siekiama, kad  tragedija nepasikartotų,  deja,  šiandien ji kartojasi,  nes Ukrainoje žūva  šimtai žmonių  per dieną.  Manome, kad  nebūtų kilęs Rusijos  ir Ukrainos karas ir nebūtų  žmonių mirčių, jei minėjimuose būtų akcentuojama, jog    Holokausto  priežastis  –   Ribentropo Molotovo paktas, kuris   įteisino rudųjų ir raudonųjų metodinę giminystę. Karas Ukrainoje  įpareigoja  keisti sovietinę Holokausto  istoriją   į  objektyvų naratyvą.

Žydų, kurie buvo nužudyti Lenkijoje, Prancūzijoje,  Nyderlanduose, Danijoje ir kitose nacių okupuotose  Europos valstybėse, budelis yra ne tik nacistinė Vokietija, bet ir Sovietų sąjunga.  Jei Sovietai nebūtų  sudarę Ribentropo Molotovo pakto , bet  1939 m. rugsėjo 3 d., būtų paskelbę naciams karą,   tai būtų  išsaugoję milijonus žydų ir kitų tautybių žmonių  gyvybių.

Žydų žudikas  raudonasis maras sovietų istoriografijoje buvo  padarytas   geriečiu. Tariamas gerietis  lietuvių tautą  pavadino  žydšaudžių tauta , o  ukrainiečius -  banderininkų tauta.    Kremlius tą  naratyvą  reikalavo laikyti teisingu.  Mane labiausiai stebina, kad yra tautiečių, kurie tiki Kremliaus brukalu ir  reikalauja prisiimti kolektyvinę atsakomybę.  Viena moteris  apie lietuvių žiaurumą   girdėjo  iš liudininko.   Jos tariamas liudininkas buvo vaikas ir matė… Noriu paklausti, vykstant  karui Ukrainoje, kiek ukrainiečių vaikų bėga pasižiūrėti kaip šaudo, nebijodami  atsitiktinių kulkų.  Jei nelaksto  ukrainiečių vaikai, o bėga slėptis, tačiau nespėja ir yra nužudomi rusų kulkų, tai nemanau, kad išgirdę šūvius bėgo žiūrėti  ir   lietuvių vaikai. Manau, kad tas liudininkas buvo pakviestas į  NKVD būstinę ir jam buvo pasakytą  ką jis turėjo matyti .

Istoriniai įvykiai  susiję  kaip  grandinė, – kai  vieno periodo pabaiga jungiasi su kito  periodo  pradžia.  II pasaulinio karo pabaiga tapo  naujos istorijos pradžia, deja, tam istorijos periodui buvo padėti melo pamatai.

Šiandien istoriniai įvykiai liudija, kad  artėja vieno istorinio periodo  pabaiga ir prasideda kito  periodo  pradžia.  Kokia ji bus? Ar vėl klestės raudonojo maro naratyvas, kad esame  „fašistų ir„žydšaudžių tauta “ ir neturime  moralinės teisės turėti savo valstybės?

Kremlius ir Putinas rūpinosi, kad sovietinio NKVD sukurtas pasakojimas apie „naciukų‘ Lietuvą   egzistuotų ir būtų  platinamas  pasaulio visuomenei.  R. Vanagaitė, kuri    Lietuvą šmeižė tarptautiniu lygiu,   nebuvo teisiama,  nes,  galimai,  jai suteiktas imunitetas  iš  Kremliaus . Kodėl  Kremlius neglobojo ir  V. Titovo?   Atsakymo nežinau.

Kai vyko Klaipėdos miesto tarybos posėdis,  priėjau prie Tarybos narės Elos  Andrejevos  ir jos paklausiau, ar ji supranta, kad V.  Titovą ir  rusus  Kremlius „išdūrė“, t.y. iš jų padarė  tariamus  priešus?  Ji pritarė.  Kremlius saugo tikruosius Lietuvos kenkėjus, kurie   tarptautinėje erdvėje  skelbia, jog  esame naciai, statome paminklus ir  kabiname lentas žydšaudžiams.

Jei mes, Lietuva, nedalyvausime  naujo istorinio  periodo  rašyme, tai  kaip  ir 1991 m. ją  mums  rašys  Kremlius. Jau šiandien turime  rašyti Holokausto  istoriją,  kurioje pateikiamas  Sovietų sąjungos  vaidmuo naikinant  žydus.    Jei  Birželio sukilimas ir Lietuvos didvyriai: Škirpa, Noreika, Krikštaponis ir kt. būtų pateikiami pasaulio visuomenei, kaip kovajantys prieš bolševizmą, kaip kovojantys už gėrį,  tai  putinistai neturėtų  priežasties    su kariuomene ateiti denacifikuoti  mus, lietuvius.

Turime vadovautis ne „Rodykline politika“, kurioje dominuoja  dvigubi standartai, kuri nereikalauja jokio mąstymo,  bet  suvokimu, jog politinių įvykių eiga  yra tokia,  – baigiasi    vienas istorininis   periodas  ir  jį pakeičia  kitas.

Kai tik Klaipėdos miesto savivaldybės internetiniame puslapyje buvo paviešinta informacija , kad  paruoštas projektas dėl prekybos paskirties pastato Baltijos  pr. 101. Klaipėda, rekonstrukcijos ir  pakviesta visuomenė teikti projektinius  pasiūlymus bei į viešą svarstymą , iškart sureagavo gyventojai, kurie gyvena šalia tos parduotuvės.

Jie raštu surašė savo pageidavimus ir 2022-08-16 įteikė  Klaipėdos  miesto savivaldybės administracijos direktoriui bei išsiuntė  projekto vadovui  Juliui Volungevičiui.

Vienas  gyventojų prašymas  buvo susitikti  ir gyvai, o  ne tik  nuotoliniu būdu  pravesti  viešą susirinkimą.  Iš  architekto Juliaus  Volungevičiaus buvo  gautas  el. laiškas, kad  „ Laikantis LR Sveikatos ministro rekomendacijų, dėl COVID-19 plitimo ribojimo, susitikti galime tik asmeniškai ne daugiau kaip 3 dalyviai.“

Gyventojai iš Baltijos pr./ Taikos pr. rajono nutarė, kad reikia apie būsimą  Norfos parduotuvės rekonstravimą parašyti į „Atvira Klaipėda“, nes prieš kelias dienas pasirodė straipsnis būtent šiame  internetiniame laikraštyje su pavadinimu   „„Maximos” plėtra: kaimynai nerimauja dėl sunkiasvorio transporto“ ir  atskleidė  įdomų faktą ,  kad visų žmonių, kurie gyvena  šalia parduotuvių  yra  tos pačios  problemos.  Nesvarbu,  ar prie „Maximos”, ar prie „Norfos“ gyveni, bet  patiri sveikatai žalingą poveikį,  t.y.   nuo ankstaus ryto  intensyvų   krovininių mašinų  atvažiavimą  ir prekių iškrovimą.  Prie Baltijos pr. 101 situacija dar prastesnė, nes didžioji dalis krovininių mašinų sustoja , iškrauna prekes, o vėliau manevruoja siauroje gatvelėje, kuri yra skirta gyventojams   pasiekti  savo gyvenamąją  vietą.

Parduotuvė „Norfa“  yra tarybinis paveldas, jis buvo tinkamas, kai krovininės mašinos buvo per pus mažesnės, o dabar  pasikeitus  transporto gabaritams, pristatymų gausumui,  projektuotojai  į tai turi reaguoti  ir  keisti krovininių mašinų privažiavimo vietas.  Prekių pristatymas į parduotuvę neturi būti vykdomas  gyventojams po langais.  Parduotuvių rekonstrukcija turi ne pabloginti gyvenimo sąlygas, bet pagerinti.

Gyventojai tikisi, kad „Norfos“ savininkams rūpi ne tik pelnai, bet ir žmonių, kurie gyvena šalia,  sveikata.

2022-08-17 atėjome paklausti „Ar dar gyva Deimantė?“

2022 m. rugpjūčio mėn. 17 d.  atėjome į Atgimimo  aikštę paklausti, ar dar ilgai teks laukti iš valdžios atsakymo, „Ar dar  gyva Deimantė?“.

Susirinkę į Atgimimo aikštę,  kalbėjome apie kolektyvinę atsakomybę, nes karas Ukrainoje  privertė  sugrįžti  prie šio visuomenei  svarbaus klausimo.  Vokiečių tauta  už nacistinės ideologijos įgyvendinimą buvo nubausta  kolektyvine atsakomybe.  Kodėl Lietuvių tauta, kuri neteko  apie  200 000 žydų tautybės Lietuvos piliečių,   neneša  kolektyvinės atsakomybės?  Todėl, kad Vokietija buvo nepriklausoma, o Lietuva buvo okupuota.  Lietuvoje, kai vyko II pasaulinis karas,   galima taikyti tik individualią atsakomybę.  Šiandien,  kada vyksta karas Ukrainoje, kai  per dieną žūsta nuo šimto iki dviejų šimtų žmonių, kurie nepadarė jokio nusikaltimo, būtina rusų tautai taikyti  kolektyvinę atsakomybę, t. y.  tauta pasmerkiama ir paženklinama  gėdos stigma.

Deimantė buvo komunikabili, bendraujanti  ir  ją pažinojusiems svarbu  gauti įrodymų, jog  vaiką, kaip ir tėvą, nenužudė.  Šiandien  piliečiai  ir valdžia mėto lyg karštą bulvę  vieni kitiems  kaltinimus nužudymu. Ar  Garliavos  įvykiams: neišaiškintoms žmogžudystėms, vaiko liudijimo ignoravimui,  patologinio melagio įjungimui į bylą,  bus  taikoma kolektyvinė tautos atsakomybė?  Nesvarbu, ar buvai valdžios pusėje, ar stovėjai su plakatu miesto aikštėje, bet  už nekaltų žmonių sunaikinimą    tauta  užsikrauna gėdos dėmę.

Šis klausimas iškilo, kai  diskutavome ne tik apie karą,  bet ir sulaukėme  praeivių dėmesio.   Vieni  miestiečiai  dėkojo, kiti kėlė nykštį į viršų, o buvo ir tokių, kurie nepritarė mūsų  reikalavimui, jog valdžia turi atsakyti į klausimą, ar mergaitė gyva.   Moteris, nepalaikiusi piketo idėjos,   mano, jog  jei valdžia nusprendė pasinaudoti 240 vyrais ir išplėšti vaiką iš namų, – reikia sutikti  ir nekviestionuoti  jos   priimtų sprendimų.

Mums tos moters argumentai  priminė, jog didžioji  rusų tautos atstovų dalis, kuri pasiuntė savo vaikus,  vyrus ir brolius  žudyti  ukrainiečių, teigia, kad  jei  valdžia nusprendė, jog ukrainiečiai yra naciai,  tai  juos reikia žudyti ir tai yra teisinga.

 Visos valdžios naudoja savo prievartinę galią. Kaip  tautai, piliečiams neperžengti  „nežudyk“  ribos   ir  netapti   žudikų  bendrininkais ir  neužsitraukti  gėdos stigmos?

Atsakymų neturime.  Ateisime ir rugsėjo mėn.  17 dieną.

 2022 m. rugpjūčio mėn. 4d.  Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus atstovai, Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas  Šamborskis  bei JAV gyvenantis  Vytautas Jurevičius susitiko su Klaipėdos meru Vytautu Grubliausku.

Susitikimo tikslas -  aptarti,  kodėl   jau apie du metus  įvairiose institucijose yra kalbama apie 1923 metų Sukilimo vado Jono Budrio palaikų iš JAV, iš Čikagos  atvežimą į Klaipėdą, apie  testamento įvykdymą, tačiau realių darbų nematyti.

V. Grubliauskas  susitikimo metu  pasakė, jog  galima buvo įkurti darbinę grupę ir taip perlaidojimo  klausimą sužlugdyti. Supratome, kad meras  geranoriškai nusiteikęs, tačiau reikalingi kompromisai dėl perlaidojimo  vietos.   Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas Šilas mano, kad geriausia vieta yra  Skulptūrų parke, šalia 1923 metų Sukilėlių paminklo. Jis savo pageidavimą perdavė raštu.   Deja, tenka konstatuoti, kad  susiduriame ne su  esminėmis, tačiau  įdomiomis  detalėmis.  Čia palaidoti žuvusieji, o jų vadas  mirė savo mirtimi ir turi būti perlaidotas  drauge su  žmona.

Meras  pasakė, jog rugpjūčio 15 d. nebus priimtas sprendimas, tačiau  norėtų gauti ne žodinį, bet rašytinį  Jono Budrio palikuonių  sutikimą  dėl palaikų  pervežimo  į Klaipėdos miestą.  Kaip supratome šiuo metu yra visokių manipuliacijų, kažkas leidžia negražius gandus, kad  nėra J. Budrio artimųjų sutikimo.

Svečias iš JAV pasakė, jog  J. Budrio testamento vykdytojai mano,  kad jei 2023-ieji   yra paskelbti Klaipėdos krašto metais, tai nebūtina  perlaidoti iki 2023 m. sausio 15 d., nes tai pareigai  atlikti tinka visi  metai. Meras pritarė svečio pasiūlymui.

Manome, kad  merijoje įvyko konstruktyvus pokalbis ir tikimės, kad  bus  priimami realūs sprendimai dėl  sukilimo vado Jono Budrio  palaikų perlaidojimo vietos Klaipėdos mieste.