Prašymas Prezidentui – netęsti amoralią valstybės valdymo politiką, kurią Lietuvoje diktavo prezidentė D. Grybauskaitė

Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai

 

Prašymas

  netęsti amoralią valstybės valdymo politiką, kurią Lietuvoje vykdė   prezidentė

D. Grybauskaitė

2021-07-09

Klaipėda

 

Mes, visuomeninkai,  visuomeninius procesus  ne tik stebime, bet  juose aktyviai  ir dalyvaujame. Išvada tokia, kad Teisingumą pasiekti darosi vis sunkiau. Teismų kokybė kasmet blogėja.

Kodėl? Viena priežastis, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė savo sprendimais  ne pagerino teismų darbą, bet  formavo priklausomų teisėjų  uždarą klaną.

Mes, grupė klaipėdiečių dar 2011 m., kai Klaipėdos apylinkės teismo pirmininke Prezidentė paskyrė  Audronę Gaižutienę, piketavome, nes Pretendentų į teisėjus atrankos komisija nustatė, kad daugiausia balų surinko teisėja Edita  Lapinskienė. Ją  Prezidentė  ir turėjo paskirti Teismo pirmininke.  Deja, uostamiesčio apylinkės teismo pirmininke tapo teisėja, kuri grąžintinų bylų vertinimo skalėje užėmė  trečią vietą, t.y.  vertinant darbo kokybę, -  brokdarė A. Gaižutienė.

Mums, visuomeninkams, toks Prezidentės sprendimas parodė, kad teismų darbas negerės, nes karjeros laiptais kils ne tinkamai dirbantis, bet  turintis  reikalingus draugus.

Gerb. Prezidente Gitanai Nausėda, gerbiama Jūsų komanda, tikimės, kad  netinkamą ir gėdingą Prezidentės įvestą tvarką netoleruojate ir pirmininkais  neskiriate  brokdarių, nes Teismų priimti sprendimai lemia žmonių gyvenimus.

Šiomis dienomis stebime bylą, kuri vyksta Kaune. Moteris, pagal Kauno apylinkės teismo rūmų 2020 m. gegužės 18 d. nutartį buvo pasiųsta gydytis į VšĮ Rokiškio psichiatrinę ligoninę. 2020m. birželio mėn. 16 d. nutartis įsigaliojo, o birželio  mėn. 23 d. buvo paskelbta kaunietės paieška.  Moteris išgirdusi, kad bus izoliuota,  apribota jos laisvė,  pasiėmė visiškai neįgalų savo sūnų  ir  išvyko į kaimyninę šalį.

Po metų, o tai 2021 m., ji  kreipėsi į Kauno  apylinkės teismą, kad jai panaikintų priverčiamųjų medicininių priemonių taikymą ir leistų grįžti į Lietuvą, į namus. Teismui pateikė kaimyninės šalies psichiatrų  pažymą apie savo psichinę sveikatą. Kauno apylinkės teismo rūmų  teisėja Indrė Averkienė, prokuroras  Romanas Mackevičius nutarė netenkinti kaunietės prašymo. Jų motyvas, kad kaimyninės šalies psichiatrų išduoti dokumentai nėra tapatūs sveikatos priežiūros įstaigos išvadai, todėl jais remtis negalima. Pagal teisėją I. Averkienę  prašymas yra  nepagrįstas ir jo  netenkins, liks galioti senas sprendimas – priverstinis gydymas. Kitaip tokį sprendimą neįmanoma suprasti, jog gali  būti sveikas, tačiau vistiek tave priverstinai gydys nuo ligos  kuria nesergi.

Gavus tokį sprendimą „žemė slysta iš po kojų“, nes Lietuvoje negalima rasti  teisingumo.  Ačiū Dievui, kad mums, visuomeninkams, ir kaunietei tokia žlugdanti nutartis, kai ją apskundė advokatė, aukštesnio teismo buvo panaikinta ir priimtas naujas sprendimas.

Apygardos teismo teisėjas Albinas Antanaitis  nurodė eilę motyvų, kodėl reikia naikinti teisėjos I. Averkienės sprendimą.  Pagal teisėją A. Antanaitį  Teismo prerogatyva yra nuspręsti ar reikia tokio gydymo kokį siūlo teismo ekspertas.  Teismo ekspertų pažyma yra svarbi, bet tai nėra vienintelis kriterijus priimant sprendimą dėl priverstinio gydymo, nes gydymo tikslas yra išgydyti asmenį padariusi nusikaltimą dėl sutrikusios psichinės sveikatos. Asmuo, kurį siunčia gydytis turi būti pavojingas sau ir visuomenei, nes  nebegali  valdyti ir  suvokti savo veiksmų.  Teisėjas privalo pagal baudžiamąjį kodeksą įvertinti psichikos sutrikimą ir jo sunkumą, padarytos veikos sunkumą bei nustatyti ar yra realus pavojus, kurį jis gali sukelti sau ir kitų asmenų gyvybei.

Kokia kaunietės sunki nusikalstama veika? Tai BK 202 str.- neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla. Jei teismas visus verslininkus, kuriuos pričiups jog užsiima neteisėtai, o vietoj  baudos, bet perduos gydytis į Rokiškio „psichuškę“, tai tikrai vietų neliks tikriems ligoniams, kurie kelia pavojų sau ir aplinkiniams.

Ar teismo ekspertai nepiktnaudžiauja savo galiomis?    Teisėja I. Averkienė,  priimdama sprendimą, atsisakė pasinaudoti jai, kaip teisėjai, suteiktomis galiomis,  įvertinti kaunietės būsena, pasiaiškinti, kaip  sekėsi  moteriai, kuri yra pavojinga  visuomenei ir sau,  o tokią  charakteristiką pateikė teismo ekspertai, slaugyti 23 metus visiškai neįgalų vaiką. Teisėja  nenagrinėjo bylos iš esmės, apsiribojo tik psichiatrų teismo ekspertų išduota pažyma.

Prezidente, puikiai suprantame, kad Jūs ir Lietuvos piliečiai,  paveldėjo  „nekaltą“  valstybės institucijų betvarkės formavimą.  Deja,  medijos rašė apie tvirtą, valdingą prezidentę Dalią Grybauskaitę, o  ne apie valstybės pamatų griovimą, padedant prezidentei, t.y. brokdarių skyrimą į  aukštesnes pareigas.

Atsisakymas nagrinėti bylą iš esmės yra  lengviausio kelio pasirinkimas.  Teisėjo sprendimą, kad vienintelis argumentas – sveikatos pažyma, negalima  pavadinti klaida,  nuo kurios esame neapsaugoti, tai sąmoningas  atsisakymas dirbti teisėjo darbą.

Prašome  netęsti amoralios valstybės valdymo politikos, kurią Lietuvai  diktavo  prezidentė D. Grybauskaitė ir teisėjus, kurie „valioja durnių“,  neskirti į aukštesnes pareigas.

Kategorijos: Be kategorijos.

4 komentarai

  1. Marina:

    Ta straipsnį ne visi gali matyti. “Lietuvoj gal demokratijos neliko? “

  2. Marina:

    Panašu kad Lietuvai yra ką slėpti. Kai teisėja sveika žmogų įkišą į Rokiškio psichiatrinę.Kažin ar tai demokratines valstybes teismas gali tai daryti.

  3. Marina:

    Konstitucinis teismas pasake, nesikiškit į teismų darbą. Tačiau ką daryt kai teisėja palaiko afieristę kurios tikslas nu gydyti žmogų. Nėra mechanizmo net kaip nušalinti . tokios teisėjos.. Klausimas kas tai nusikaltimas žmoniškumui? Taip pagal 11 straipsnį. Šitas straipsnis taikomas karo nusikaltimas, bet tai ir yra karas prieš afieristus kurie susidoruoja su nepaklusnias piliečiais. Kažkada psichiatrijai pakluso KG&. Nieko jie nepasikeitė. Mūsų demokratijos veidas

  4. Martynas:

    Mana, kad bus naujas prezidentas. O Nausėdos kadensija yra pirma ir paskutinė.

    Šiaip tai reikėtų ir gerb. Puidokui pagalvoti. Mačiau komentaruose, kaip paprašė pagalbos, tai Seimo narys paskė, kad aš ne Teisingumo Ministras. Kad ir būtum teisėjus skiria ir atleidžia prezidentas. Skiria ir atleidžia, bet netikrina teisinių žinių. Tada pagal ką skiria:
    Graži?: išorėje ar po Rūbais ?
    Protinga? Nemanau, tai ką dabar perskaičiau.
    Teisininko kalba kalbant, tai Teisėja ne norėjo išmanyti bylos esmės. Prokuroras taip pat teisininkas, bet tylėjo, nes teisėja graži visapusiškai. O e to dabar pacituosiu, ką rašo teisingumas:
    Norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 109 straipsnį,
    teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Tik teismas gali nagrinėti baudžiamąsias bylas
    ir paskirti teismo nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą,
    teisingą bausmę. Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nagrinėdami bylas
    klauso tik įstatymo. Atkreiptinas dėmesys ir į Konstitucijos 114 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta,
    kad valstybinės valdžios ir valdymo institucijų kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir
    užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę. Teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis,
    psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų
    sprendimams. Niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto
    sprendimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą konstatavo, kad
    bet koks įstatymų leidžiamosios ar vykdomosios valdžios kišimasis į teismų veiklą, susijusią su
    teisingumo vykdymu, reiškia teisėjo ir teismų nepriklausomumo pažeidimą, o kartu ir Konstitucijos
    pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, valstybės, savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, jų pareigūnams ir
    tarnautojams, politinėms partijoms ir politikams, visuomeninėms organizacijoms ir visuomenės
    informavimo priemonėms, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims draudžiama duoti teisėjui ar
    teismui įstatymuose nenustatytų pavedimų ar įpareigojimų arba kitaip kištis į teisėjo ar teismo
    darbą, nes tai pažeistų jų nepriklausomumą ir nešališkumą, kurie yra būtini vykdant teisingumą.
    Atsižvelgiant į tai, Teisingumo ministerija, kaip valstybinės valdžios institucija, neturi įgaliojimų
    vertinti teisėjo ar teismo priimtų konkrečių sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo arba kitaip
    kontroliuoti teisėjo ar teismo veiklą. Pažymėtina, kad konkrečioje byloje taikyti bei aiškinti teisę
    gali tik teisėjai, nagrinėjantys tos bylos aplinkybes, o teismų sprendimų teisėtumas bei pagrįstumas
    gali būti patikrinti tik apeliacine, kasacine ar proceso atnaujinimo tvarka.

    Atsakydami į Jūsų laišką pirmiausia norėtume paaiškinti, kad Teisingumo ministerija nėra ikiteisminio tyrimo įstaiga, todėl negalime nagrinėti Jūsų laiške nurodytų aplinkybių.
    Jeigu turite duomenų / konkrečios informacijos apie asmenų veiksmus, kurie gali turėti nusikalstamos veikos požymių, apie tai turėtumėte informuoti ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus (policiją, prokuratūrą). Norėtume pažymėti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsniu, ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras, todėl Teisingumo ministerija negali prisiimti prokurorui priskirtų funkcijų.
    teisingumo Ministerijos atsovai pamiršta, kad byloje buvo Prokuroras ir palaikė.
    Auka neteisingo teisingo rato apsuptyje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>