Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai
Prašymas
netęsti amoralią valstybės valdymo politiką, kurią Lietuvoje vykdė prezidentė
D. Grybauskaitė
2021-07-09
Klaipėda
Mes, visuomeninkai, visuomeninius procesus ne tik stebime, bet juose aktyviai ir dalyvaujame. Išvada tokia, kad Teisingumą pasiekti darosi vis sunkiau. Teismų kokybė kasmet blogėja.
Kodėl? Viena priežastis, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė savo sprendimais ne pagerino teismų darbą, bet formavo priklausomų teisėjų uždarą klaną.
Mes, grupė klaipėdiečių dar 2011 m., kai Klaipėdos apylinkės teismo pirmininke Prezidentė paskyrė Audronę Gaižutienę, piketavome, nes Pretendentų į teisėjus atrankos komisija nustatė, kad daugiausia balų surinko teisėja Edita Lapinskienė. Ją Prezidentė ir turėjo paskirti Teismo pirmininke. Deja, uostamiesčio apylinkės teismo pirmininke tapo teisėja, kuri grąžintinų bylų vertinimo skalėje užėmė trečią vietą, t.y. vertinant darbo kokybę, - brokdarė A. Gaižutienė.
Mums, visuomeninkams, toks Prezidentės sprendimas parodė, kad teismų darbas negerės, nes karjeros laiptais kils ne tinkamai dirbantis, bet turintis reikalingus draugus.
Gerb. Prezidente Gitanai Nausėda, gerbiama Jūsų komanda, tikimės, kad netinkamą ir gėdingą Prezidentės įvestą tvarką netoleruojate ir pirmininkais neskiriate brokdarių, nes Teismų priimti sprendimai lemia žmonių gyvenimus.
Šiomis dienomis stebime bylą, kuri vyksta Kaune. Moteris, pagal Kauno apylinkės teismo rūmų 2020 m. gegužės 18 d. nutartį buvo pasiųsta gydytis į VšĮ Rokiškio psichiatrinę ligoninę. 2020m. birželio mėn. 16 d. nutartis įsigaliojo, o birželio mėn. 23 d. buvo paskelbta kaunietės paieška. Moteris išgirdusi, kad bus izoliuota, apribota jos laisvė, pasiėmė visiškai neįgalų savo sūnų ir išvyko į kaimyninę šalį.
Po metų, o tai 2021 m., ji kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, kad jai panaikintų priverčiamųjų medicininių priemonių taikymą ir leistų grįžti į Lietuvą, į namus. Teismui pateikė kaimyninės šalies psichiatrų pažymą apie savo psichinę sveikatą. Kauno apylinkės teismo rūmų teisėja Indrė Averkienė, prokuroras Romanas Mackevičius nutarė netenkinti kaunietės prašymo. Jų motyvas, kad kaimyninės šalies psichiatrų išduoti dokumentai nėra tapatūs sveikatos priežiūros įstaigos išvadai, todėl jais remtis negalima. Pagal teisėją I. Averkienę prašymas yra nepagrįstas ir jo netenkins, liks galioti senas sprendimas – priverstinis gydymas. Kitaip tokį sprendimą neįmanoma suprasti, jog gali būti sveikas, tačiau vistiek tave priverstinai gydys nuo ligos kuria nesergi.
Gavus tokį sprendimą „žemė slysta iš po kojų“, nes Lietuvoje negalima rasti teisingumo. Ačiū Dievui, kad mums, visuomeninkams, ir kaunietei tokia žlugdanti nutartis, kai ją apskundė advokatė, aukštesnio teismo buvo panaikinta ir priimtas naujas sprendimas.
Apygardos teismo teisėjas Albinas Antanaitis nurodė eilę motyvų, kodėl reikia naikinti teisėjos I. Averkienės sprendimą. Pagal teisėją A. Antanaitį Teismo prerogatyva yra nuspręsti ar reikia tokio gydymo kokį siūlo teismo ekspertas. Teismo ekspertų pažyma yra svarbi, bet tai nėra vienintelis kriterijus priimant sprendimą dėl priverstinio gydymo, nes gydymo tikslas yra išgydyti asmenį padariusi nusikaltimą dėl sutrikusios psichinės sveikatos. Asmuo, kurį siunčia gydytis turi būti pavojingas sau ir visuomenei, nes nebegali valdyti ir suvokti savo veiksmų. Teisėjas privalo pagal baudžiamąjį kodeksą įvertinti psichikos sutrikimą ir jo sunkumą, padarytos veikos sunkumą bei nustatyti ar yra realus pavojus, kurį jis gali sukelti sau ir kitų asmenų gyvybei.
Kokia kaunietės sunki nusikalstama veika? Tai BK 202 str.- neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla. Jei teismas visus verslininkus, kuriuos pričiups jog užsiima neteisėtai, o vietoj baudos, bet perduos gydytis į Rokiškio „psichuškę“, tai tikrai vietų neliks tikriems ligoniams, kurie kelia pavojų sau ir aplinkiniams.
Ar teismo ekspertai nepiktnaudžiauja savo galiomis? Teisėja I. Averkienė, priimdama sprendimą, atsisakė pasinaudoti jai, kaip teisėjai, suteiktomis galiomis, įvertinti kaunietės būsena, pasiaiškinti, kaip sekėsi moteriai, kuri yra pavojinga visuomenei ir sau, o tokią charakteristiką pateikė teismo ekspertai, slaugyti 23 metus visiškai neįgalų vaiką. Teisėja nenagrinėjo bylos iš esmės, apsiribojo tik psichiatrų teismo ekspertų išduota pažyma.
Prezidente, puikiai suprantame, kad Jūs ir Lietuvos piliečiai, paveldėjo „nekaltą“ valstybės institucijų betvarkės formavimą. Deja, medijos rašė apie tvirtą, valdingą prezidentę Dalią Grybauskaitę, o ne apie valstybės pamatų griovimą, padedant prezidentei, t.y. brokdarių skyrimą į aukštesnes pareigas.
Atsisakymas nagrinėti bylą iš esmės yra lengviausio kelio pasirinkimas. Teisėjo sprendimą, kad vienintelis argumentas – sveikatos pažyma, negalima pavadinti klaida, nuo kurios esame neapsaugoti, tai sąmoningas atsisakymas dirbti teisėjo darbą.
Prašome netęsti amoralios valstybės valdymo politikos, kurią Lietuvai diktavo prezidentė D. Grybauskaitė ir teisėjus, kurie „valioja durnių“, neskirti į aukštesnes pareigas.
Ta straipsnį ne visi gali matyti. “Lietuvoj gal demokratijos neliko? “
Panašu kad Lietuvai yra ką slėpti. Kai teisėja sveika žmogų įkišą į Rokiškio psichiatrinę.Kažin ar tai demokratines valstybes teismas gali tai daryti.
Konstitucinis teismas pasake, nesikiškit į teismų darbą. Tačiau ką daryt kai teisėja palaiko afieristę kurios tikslas nu gydyti žmogų. Nėra mechanizmo net kaip nušalinti . tokios teisėjos.. Klausimas kas tai nusikaltimas žmoniškumui? Taip pagal 11 straipsnį. Šitas straipsnis taikomas karo nusikaltimas, bet tai ir yra karas prieš afieristus kurie susidoruoja su nepaklusnias piliečiais. Kažkada psichiatrijai pakluso KG&. Nieko jie nepasikeitė. Mūsų demokratijos veidas
Mana, kad bus naujas prezidentas. O Nausėdos kadensija yra pirma ir paskutinė.
Šiaip tai reikėtų ir gerb. Puidokui pagalvoti. Mačiau komentaruose, kaip paprašė pagalbos, tai Seimo narys paskė, kad aš ne Teisingumo Ministras. Kad ir būtum teisėjus skiria ir atleidžia prezidentas. Skiria ir atleidžia, bet netikrina teisinių žinių. Tada pagal ką skiria:
Graži?: išorėje ar po Rūbais ?
Protinga? Nemanau, tai ką dabar perskaičiau.
Teisininko kalba kalbant, tai Teisėja ne norėjo išmanyti bylos esmės. Prokuroras taip pat teisininkas, bet tylėjo, nes teisėja graži visapusiškai. O e to dabar pacituosiu, ką rašo teisingumas:
Norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 109 straipsnį,
teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Tik teismas gali nagrinėti baudžiamąsias bylas
ir paskirti teismo nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą,
teisingą bausmę. Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nagrinėdami bylas
klauso tik įstatymo. Atkreiptinas dėmesys ir į Konstitucijos 114 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta,
kad valstybinės valdžios ir valdymo institucijų kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir
užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę. Teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis,
psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų
sprendimams. Niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto
sprendimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą konstatavo, kad
bet koks įstatymų leidžiamosios ar vykdomosios valdžios kišimasis į teismų veiklą, susijusią su
teisingumo vykdymu, reiškia teisėjo ir teismų nepriklausomumo pažeidimą, o kartu ir Konstitucijos
pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, valstybės, savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, jų pareigūnams ir
tarnautojams, politinėms partijoms ir politikams, visuomeninėms organizacijoms ir visuomenės
informavimo priemonėms, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims draudžiama duoti teisėjui ar
teismui įstatymuose nenustatytų pavedimų ar įpareigojimų arba kitaip kištis į teisėjo ar teismo
darbą, nes tai pažeistų jų nepriklausomumą ir nešališkumą, kurie yra būtini vykdant teisingumą.
Atsižvelgiant į tai, Teisingumo ministerija, kaip valstybinės valdžios institucija, neturi įgaliojimų
vertinti teisėjo ar teismo priimtų konkrečių sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo arba kitaip
kontroliuoti teisėjo ar teismo veiklą. Pažymėtina, kad konkrečioje byloje taikyti bei aiškinti teisę
gali tik teisėjai, nagrinėjantys tos bylos aplinkybes, o teismų sprendimų teisėtumas bei pagrįstumas
gali būti patikrinti tik apeliacine, kasacine ar proceso atnaujinimo tvarka.
Atsakydami į Jūsų laišką pirmiausia norėtume paaiškinti, kad Teisingumo ministerija nėra ikiteisminio tyrimo įstaiga, todėl negalime nagrinėti Jūsų laiške nurodytų aplinkybių.
Jeigu turite duomenų / konkrečios informacijos apie asmenų veiksmus, kurie gali turėti nusikalstamos veikos požymių, apie tai turėtumėte informuoti ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus (policiją, prokuratūrą). Norėtume pažymėti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsniu, ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras, todėl Teisingumo ministerija negali prisiimti prokurorui priskirtų funkcijų.
teisingumo Ministerijos atsovai pamiršta, kad byloje buvo Prokuroras ir palaikė.
Auka neteisingo teisingo rato apsuptyje.