30 metų mūsų šalį ėda politinis vėžys. Per Lietuvą nuvilnijo Šeimų maršas. Jo tikslas, pirmiausia, bent sustabdyti tos bjaurios politinės ligos plitimą.
Tik korumpuota valdžia, užgrobusi žiniasklaidą, teisėtvarką, galėjo ginti pedofilijos skandale ne auką –vaiką, bet suaugusius dėdes ir tetas bei žudyti liudininkus.
Todėl Klaipėdoje birželio 17 d. susirinkome į Atgimimo aikštę pareikalauti, kad valdžia parodytų, jog pedofilijos liudininkę nenužudė arba nepavertė “daržove”.
Valdžia užgrobė žiniasklaidą ir mano, jog turi galią formuoti gyventojų nuomonę, papylė „paplavų“, t.y. patyčių ant Šeimų maršo organizatorių ir dalyvių. Jiems buvo nurodyta suniekinti, išsityčioti iš žmonių, kurie atvyko gegužės 15 d. į Vingio parką. Valdančiųjų reikalavimas niekinti Maršą – sumontuoti pseudožinias, taps dar viena vinimi į sisteminės žiniasklaidos karstą. Pakilo nuo sofų piliečiai, kurie dar tikėjo sistemine žiniasklaida, bet pagaliau savo akimis pamatė melą, kurį nesigėdydami lieja per eterį didieji televizijos kanalai.
Valdžiai atrodo, kad galima elgtis nedorai, ginti pedofilijos skandalo dalyvius, nes savo sprendimus priima vadovaudamasi vyriausiojo bankininko Vito Vasiliausko teiginiu, kad „ etika, moralė – ne šio pasaulio dimensijos“.
Tauta, t.y. mes, kurie ateiname kiekvieno mėnesio 17 d. 12 vai. į Atgimimo aikštę, sakome, kad etika ir moralė yra šio pasaulio išgyvenimo sąlyga. Slėpti nuo piliečių vaiką ir aiškinti, kad tie, kurie saugojo vaiką, yra pavojingi , nes neleido perduoti vaiką mamai, yra karo paskelbimas savo tautai. Todėl Prezidentas Gitanas Nausėda ir pasakė, kad priešai yra ne išorėje, bet šalies viduje.
Mūsų kova prieš nusikalstama valdžia – ateiti kiekviena mėnesį ir pareikalauti parodyti gyvą vaiką, jiems atrodo juokinga. Ar ilgai valdžia juoksis?
Ateisime ir liepos 17 d. 12 val. į Atgimimo aikštę.