Birželio sukilimas prieš totalitarinę sovietinę sistemą

Lev Šklovskij  "Lietuvos Holokausto atlasas"

Lev Šklovskij „Lietuvos Holokausto atlasas“

2021-06-23 minėsime garbingo istorinio įvykio – Birželio sukilimo 80 metų sukaktį.

Tautos sukilimas, kai Lietuvą okupavo sovietinė  valdžia, buvo neišvengiamas.  Įsigalėjus  diktatūrai,  Lietuvos gyventojai  būrėsi į įvairias pasipriešinimo organizacijas.  1940m. spalio mėn.  9 d. Kaune, sekančią dieną  Vilniuje buvo įkurtas Lietuvos aktyvistų frontas (LAF) .  Trečias aktyvistų frontas įsikūrė Vokietijoje, jis priėmė Nepriklausomybės grąžinimo dokumentą  „LIETUVOS AKTYVISTŲ FRONTO STEIGIAMASIS AKTAS“. Štai šio dokumento tekstas.

„Mes, žemiau pasirašę lietuviai, likimo atblokšti į Vokietijos sostinę Berlyną, š. m. lapkričio mėn. 17 dieną susirinkę pas p. K. Škirpą, jo bute Achenbachstr. 1, ir išklausę jo pranešimą apie Nepriklausomos Lietuvos žlugimo priežastis ir apie galimumus bei kelius Lietuvos valstybei vėl atstatyti,

Reiškiame visišką pritarimą sumanymui sutelkti visas lietuvių tautos aktyviąsias jėgas į Lietuvių Aktyvistų Frontą kovai už Tėvynės Lietuvos išlaisvinimą iš komunistinio sovietų jungo,

Įsitikinę, kad atstatytos Lietuvos tvarkymas Aktyvistų Fronto ideologijos pagrindais yra tikriausias kelias lietuvių tautos idealams siekti, mes pirmieji stojame į Lietuvių Aktyvistų Frontą ir prisiimame visas jo nariams uždedamas pareigas ir drausmę,

Tėvynės Lietuvos ir lietuvių Tautos labui, kviečiame K. Škirpą, Pirmąjį Nepriklausomos ‘Lietuvos Kariuomenės Kūrėją-Savanorį ir Lietuvių Aktyvistų Fronto iniciatorių, imtis žygių vykdyti mūsų nusistatymą ir vadovauti Lietuvių Aktyvistų Frontui.

Kovok!

Tvirtais žingsniais,

Drąsiai pirmyn –

Už naują, laisvą Lietuvą!

Berlynas, 1940 metų lapkričio 17 dieną.

Sutinku: (pas.) K. Škirpa.

Pasirašo:

J. Viliušis, E. Galvanauskas, M. Kavolis, St. Puodžius, P. Skurauskas, J. Pyragius, J. Našliūnas, J. Jurkūnas, R. Skipitis, Juozas Dženkaitis, K. Brunius, B. Raila, A. Valiukėnas, Jonas Dženkaitis, J. Čiuberkis, J. Pyragius, M. Kukutis, T. Dirmeikis, St. Yla, A. Maceina, dr. P. Karvelis, A. Danta, pulk. Ambraziejus, kun. Barauskas, J. Katilius, dr. M. Brakas ir dr. Pr. Ancevičius.

LAF tikslas buvo kaupti ginklus ir teikti informaciją Lietuvos žmonėms. Sukilimo data buvo numatyta, kai Vokietija pradės karą su Sovietų sąjunga. Įžengus  vokiečių armijos daliniams, sekančią dieną  sukilėliai paskelbė Lietuvos laikinąją vyriausybę, išvijo sovietus ir perėmė krašto administravimą.

Sukilėlių  tikslas buvo kovoti už Laisvą Lietuvą. Šie sukilėlių užmojai  nepatiko nei buvusiems okupantams,  nei naujiems, kurie okupaciją pradėjo 1941-06-22. Nepatenkinti, kad lietuvių tauta  susivienys ir pašalins antihumanišką totalitarinę  sovietinę sistemą,  buvo naciai. Jie buvo prieš  laikinosios Lietuvos vyriausybės sudarymą,  todėl kai prasidėjo Birželio sukilimas, neišleido  iš Vokietijos  Kazio Škirpos, kuris buvo  Lietuvos aktyvistų fronto  iniciatorius.  Jam paskyrė namų areštą.

Vokiečiai turi  istoriką  Vilhelmą  Mensingą, kuriam  yra svarbu, kad istorinė tiesa ir žmonės,  dalyvavę tuose įvykiuose nebūtų užmiršti.  Jis išleido  knygą „Iš Rūro į gulagą“. Vokiečių istorikas rašo,  kad nebuvo įmanoma visos surinktos medžiagos įtraukti į knygą,  tai  dalį informacijos  patalpino į specialią svetainę  http://www.nkwd-und-gestapo.de/.

Iš V. Mesingo knygos bei jo įkurtos internetinės svetainės  matosi, kaip  plačiai, gausiai  NKVD ir gestapas bendradarbiavo.

Kas ir kada pateiks  NKVD ir gestapo bendradarbiavimo  eigą bei rezultatus susijusius  su Lietuva?

Prasidėjus sukilimui ,  vadovavimą perėmė  Leonas Prapuolenis bei Kauno štabas. Jis 1941 06 23 rytą per sukilėlių užimtą Kauno radiją perskaitė Lietuvos valstybės atkūrimo deklaraciją. Štai jos tekstas:   „Susidariusi Laikinoji ir naujai atgimstančios Lietuvos vyriausybė šiuo skelbia atstatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę. Prieš viso pasaulio tyrąją sąžinę jaunoji Lietuvos valstybė entuziastingai pasižada prisidėti prie Europos organizavimo naujais pagrindais. Žiauraus bolševikų teroro iškankinta lietuvių tauta ryžtasi kurti savo ateitį tautinės vienybės ir socialinio teisingumo pagrindais.“  Taip pat pranešė  Lietuvos Laikinosios Vyriausybės  narių  sudėtį.

Naciai 1941 09 26 Lietuvių aktyvistų fronto veiklą sustabdė, o  jau kitą dieną gestapas  suėmė L.Prapuolenį  ir įkalino  Dachau koncentracijos stovykloje.

Anksčiau paminėtuose dokumentuose: LAF įkūrimo akte, Nepriklausomybės atstatymo deklaracijoje,  t.y. svarbiausiuose sukilėlių pranešimuose tautai  nėra pasisakoma apie  žydų  naikinimą.

Ne tik naciai, ne tik sovietai kenkė kiek galėjo Birželio sukilimo iniciatoriams, vadovams ir nariams, bet ir šių dienų žydų organizacijos reikalauja, kad Lietuvos istorikai  pritartų, jog  iki vokiečių  okupacijos  buvo žudomi žydai. Štai kaip išsisukinėja, o tiksliau, bijo garsiai pasakyti tiesą Lietuvos gyventojų genocido rezistencijos tyrimo centras.  „1941 m. Birželio sukilimas: Dokumentų rinkinys.“  „Į itin svarbų klausimą, ar jau pirmosiomis sukilimo dienomis, t. y. iki vokiečių atėjimo į Lietuvą, buvo žudomi žydai už tai, kad jie žydai, kaip teigia žydų istoriografija, recenzuojamo rinkinio dokumentai aiškaus ir tvirto atsakymo neduoda.“

Atrodo, jog labiau tyčiotis iš istorijos neįmanoma,  nes  iki vokiečių kariuomenės  Lietuvos užėmimo, iki 1941-06-25 jokių pagromų sukilėliai nevykdė ir jokių dokumentų nėra. Istorikai rašo „slidžiai“ nes, pagal juos  gali tokių įrodymų atsirasti.  Ponai istorikai, nerasite tokių faktų ir tai puikiai žinote, bet bijote  Kremliui tarnaujančios žydų bendruomenės, todėl jiems pataikaujate.

Kodėl nėra apginami Birželio sukilimo  tikslai, kodėl leidžiama klastoti istoriją?

Liudas Dapkus straipsnyje  „ Istorijos makaronai lietuvių ausims“ rašo, kad „istorija yra svarbus kovos ginklas, kuris kartu su kitais mokslais, kultūra ir sportu tarnauja režimo tikslui. Ši, atrodytų, seniai akivaizdi tiesa šiemet mums bus dar sykį skaudžiai priminta. Juk šiemet yra puiki proga juodinti ir kiršinti. Tai – 1941-ųjų birželio sukilimas ir kai kurie jo dalyviai.“

Vladimiro  Putino nurodymu yra klastojama Lietuvos istorija.  Šis darbas yra pavestas Rusijos žvalgybos generolui  Vladimirui Černovui. V. Černovas V. Putino administracijoje atsakingas už „tarpregioninius ir kultūrinius ryšius su užsienio valstybėmis“.

Istorijos klastotojai, sėdintys Kremliuje, reikalauja, kad būtų rašoma jų sukurta istorija. Pagal jų istoriografiją Birželio sukilimą organizavo  lietuviai-sukilėliai, kurie šaudė į besitraukiančių sovietinių kareivių nugaras ir organizavo pogromus  prieš žydus. Jiems, sovietinio okupanto  istorijos perėmėjams,   tinka tik tokia  „išmėsinėta“ istorinė versija ir tokią istoriją jie rašo ir reikalauja pripažinti  kaip tiesą.

O apie šaudymus į nugarą yra visai kitokie prisiminimai. Lietuvos kariuomenės kariai 1940 m. birželio 15d. buvo  inkorporuoti  į  Tarybinę armiją. 1941 m., kai prasidėjo karas su naciais,  gavo šautuvą su vienu šoviniu. Pirmieji traukėsi tikrieji  tarybiniai kariai, o už jų nugaros – naujai „iškepti“ tarybiniai kariai – lietuviai. Jie  tapo  gyvu skydu  besitraukiantiems okupantams. Vieną šovinį jiems išdavė, kad nusišautų, jog gyvi nepatektų į   vokiečių nelaisvę.

Vien todėl, kad sovietinė istoriografija Birželio sukilimo dalyvius kaltino, jog šaudė besitraukiantiems sovietiniams okupantams į nugaras,  sugrįžę 1944 metais, suiminėjo  ir teisė sukilėlius. Taip nutiko ir  sukilimo dalyviui, Vytauto Didžiojo Kultūros muziejaus  senienų  prižiūrėtojui  Pranui  Baleniūnui,  kuris kartu  su grupe drąsių muziejininkų  nuo 1941 m. iki 1944 m. slėpė iš geto pabėgusius žydus.  Tarp išgelbėtų žydų buvo ir raudonieji partizanai. 1944 m. rugpiūčio 1 d. į P. Baleniūno namus atvyko kontržvalgybos skyriaus (“Smerč”) pareigūnai, kuriuos  atsivedė raudonoji partizanė Maša/Merė Endlinienė, slėptojo Izidoriaus (Josifo)  Indichšteno  žmonos sesuo. Sukilėlį suėmė ir nuteisė 15 metų. Jis mirė tremtyje  1965 m.  sausio 15-sios  naktį. Palaidotas  senosios Vorkutos kapinėse, kapas iki mūsų dienų neišlikęs.  Apie tai  parašė Violeta Rutkauskienė, Čikaga (JAV), www.voruta.lt  straipsnyje „Nutylėta holokausto istorija – raudonojo melo ideologų ir sovietų partizanų niekšybės fone“.

Okupantams Birželio sukilimo dalyviai buvo nusikaltėliai, o apie žydų gelbėjimą  buvo reikalaujama  tylėti.

Pagal Kremlių,  istorinės  tiesos  monopolis apie holokaustą priklauso tik  Rusijai ir žydams, kurie besąlygiškai pritaria sovietų istoriografijai.  Lietuviai, atseit,  pradėjo žudyti žydus net nespėjus naciams paskelbti apie Lietuvos užėmimą. Todėl  Lev Šklovskij paruoštame Holokausto atlase parašyta, jog 1941-06-24 Gargžduose  žydus ir komunistus šaudė  lietuvių baltaraiščiai  ir policininkai. Aleksandras Vitkus,  Chaimas Bargmanas  straipsnyje  „1941 m. žydų žudynių Gargžduose paslaptis  dar galutinai neatskleista“ mini žudynių vykdytojais  Klaipėdos pasienio policininkus. Tilžės gestapininkus ir  jungtinį operatyvinį  būrį, kurį sudarė vermachto kareiviai.

Ponas Lev Šklovskij  ( lschkl@gmail.com) neturi   moralinės teisės klastoti  istoriją.

Todėl renkamės paminėti Birželio sukilimo 80- metį prie paminklo skirto birželio 24 d. Holokausto aukoms  Gargžduose.  Pasirašome kolektyvinį laišką ponui L. Šklovskij  su prašymu  išbraukti  įrašą, kad lietuviai šaudė,  kaip neatitinkantį  tiesos.

A4 plakatas 1

Kategorijos: Be kategorijos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>