2021-06-23 minėsime garbingo istorinio įvykio – Birželio sukilimo 80 metų sukaktį.
Tautos sukilimas, kai Lietuvą okupavo sovietinė valdžia, buvo neišvengiamas. Įsigalėjus diktatūrai, Lietuvos gyventojai būrėsi į įvairias pasipriešinimo organizacijas. 1940m. spalio mėn. 9 d. Kaune, sekančią dieną Vilniuje buvo įkurtas Lietuvos aktyvistų frontas (LAF) . Trečias aktyvistų frontas įsikūrė Vokietijoje, jis priėmė Nepriklausomybės grąžinimo dokumentą „LIETUVOS AKTYVISTŲ FRONTO STEIGIAMASIS AKTAS“. Štai šio dokumento tekstas.
“Mes, žemiau pasirašę lietuviai, likimo atblokšti į Vokietijos sostinę Berlyną, š. m. lapkričio mėn. 17 dieną susirinkę pas p. K. Škirpą, jo bute Achenbachstr. 1, ir išklausę jo pranešimą apie Nepriklausomos Lietuvos žlugimo priežastis ir apie galimumus bei kelius Lietuvos valstybei vėl atstatyti,
Reiškiame visišką pritarimą sumanymui sutelkti visas lietuvių tautos aktyviąsias jėgas į Lietuvių Aktyvistų Frontą kovai už Tėvynės Lietuvos išlaisvinimą iš komunistinio sovietų jungo,
Įsitikinę, kad atstatytos Lietuvos tvarkymas Aktyvistų Fronto ideologijos pagrindais yra tikriausias kelias lietuvių tautos idealams siekti, mes pirmieji stojame į Lietuvių Aktyvistų Frontą ir prisiimame visas jo nariams uždedamas pareigas ir drausmę,
Tėvynės Lietuvos ir lietuvių Tautos labui, kviečiame K. Škirpą, Pirmąjį Nepriklausomos ‘Lietuvos Kariuomenės Kūrėją-Savanorį ir Lietuvių Aktyvistų Fronto iniciatorių, imtis žygių vykdyti mūsų nusistatymą ir vadovauti Lietuvių Aktyvistų Frontui.
Kovok!
Tvirtais žingsniais,
Drąsiai pirmyn –
Už naują, laisvą Lietuvą!
Berlynas, 1940 metų lapkričio 17 dieną.
Sutinku: (pas.) K. Škirpa.
Pasirašo:
J. Viliušis, E. Galvanauskas, M. Kavolis, St. Puodžius, P. Skurauskas, J. Pyragius, J. Našliūnas, J. Jurkūnas, R. Skipitis, Juozas Dženkaitis, K. Brunius, B. Raila, A. Valiukėnas, Jonas Dženkaitis, J. Čiuberkis, J. Pyragius, M. Kukutis, T. Dirmeikis, St. Yla, A. Maceina, dr. P. Karvelis, A. Danta, pulk. Ambraziejus, kun. Barauskas, J. Katilius, dr. M. Brakas ir dr. Pr. Ancevičius.
LAF tikslas buvo kaupti ginklus ir teikti informaciją Lietuvos žmonėms. Sukilimo data buvo numatyta, kai Vokietija pradės karą su Sovietų sąjunga. Įžengus vokiečių armijos daliniams, sekančią dieną sukilėliai paskelbė Lietuvos laikinąją vyriausybę, išvijo sovietus ir perėmė krašto administravimą.
Sukilėlių tikslas buvo kovoti už Laisvą Lietuvą. Šie sukilėlių užmojai nepatiko nei buvusiems okupantams, nei naujiems, kurie okupaciją pradėjo 1941-06-22. Nepatenkinti, kad lietuvių tauta susivienys ir pašalins antihumanišką totalitarinę sovietinę sistemą, buvo naciai. Jie buvo prieš laikinosios Lietuvos vyriausybės sudarymą, todėl kai prasidėjo Birželio sukilimas, neišleido iš Vokietijos Kazio Škirpos, kuris buvo Lietuvos aktyvistų fronto iniciatorius. Jam paskyrė namų areštą.
Vokiečiai turi istoriką Vilhelmą Mensingą, kuriam yra svarbu, kad istorinė tiesa ir žmonės, dalyvavę tuose įvykiuose nebūtų užmiršti. Jis išleido knygą „Iš Rūro į gulagą“. Vokiečių istorikas rašo, kad nebuvo įmanoma visos surinktos medžiagos įtraukti į knygą, tai dalį informacijos patalpino į specialią svetainę http://www.nkwd-und-gestapo.de/.
Iš V. Mesingo knygos bei jo įkurtos internetinės svetainės matosi, kaip plačiai, gausiai NKVD ir gestapas bendradarbiavo.
Kas ir kada pateiks NKVD ir gestapo bendradarbiavimo eigą bei rezultatus susijusius su Lietuva?
Prasidėjus sukilimui , vadovavimą perėmė Leonas Prapuolenis bei Kauno štabas. Jis 1941 06 23 rytą per sukilėlių užimtą Kauno radiją perskaitė Lietuvos valstybės atkūrimo deklaraciją. Štai jos tekstas: „Susidariusi Laikinoji ir naujai atgimstančios Lietuvos vyriausybė šiuo skelbia atstatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę. Prieš viso pasaulio tyrąją sąžinę jaunoji Lietuvos valstybė entuziastingai pasižada prisidėti prie Europos organizavimo naujais pagrindais. Žiauraus bolševikų teroro iškankinta lietuvių tauta ryžtasi kurti savo ateitį tautinės vienybės ir socialinio teisingumo pagrindais.“ Taip pat pranešė Lietuvos Laikinosios Vyriausybės narių sudėtį.
Naciai 1941 09 26 Lietuvių aktyvistų fronto veiklą sustabdė, o jau kitą dieną gestapas suėmė L.Prapuolenį ir įkalino Dachau koncentracijos stovykloje.
Anksčiau paminėtuose dokumentuose: LAF įkūrimo akte, Nepriklausomybės atstatymo deklaracijoje, t.y. svarbiausiuose sukilėlių pranešimuose tautai nėra pasisakoma apie žydų naikinimą.
Ne tik naciai, ne tik sovietai kenkė kiek galėjo Birželio sukilimo iniciatoriams, vadovams ir nariams, bet ir šių dienų žydų organizacijos reikalauja, kad Lietuvos istorikai pritartų, jog iki vokiečių okupacijos buvo žudomi žydai. Štai kaip išsisukinėja, o tiksliau, bijo garsiai pasakyti tiesą Lietuvos gyventojų genocido rezistencijos tyrimo centras. „1941 m. Birželio sukilimas: Dokumentų rinkinys.“ „Į itin svarbų klausimą, ar jau pirmosiomis sukilimo dienomis, t. y. iki vokiečių atėjimo į Lietuvą, buvo žudomi žydai už tai, kad jie žydai, kaip teigia žydų istoriografija, recenzuojamo rinkinio dokumentai aiškaus ir tvirto atsakymo neduoda.“
Atrodo, jog labiau tyčiotis iš istorijos neįmanoma, nes iki vokiečių kariuomenės Lietuvos užėmimo, iki 1941-06-25 jokių pagromų sukilėliai nevykdė ir jokių dokumentų nėra. Istorikai rašo „slidžiai“ nes, pagal juos gali tokių įrodymų atsirasti. Ponai istorikai, nerasite tokių faktų ir tai puikiai žinote, bet bijote Kremliui tarnaujančios žydų bendruomenės, todėl jiems pataikaujate.
Kodėl nėra apginami Birželio sukilimo tikslai, kodėl leidžiama klastoti istoriją?
Liudas Dapkus straipsnyje „ Istorijos makaronai lietuvių ausims“ rašo, kad „istorija yra svarbus kovos ginklas, kuris kartu su kitais mokslais, kultūra ir sportu tarnauja režimo tikslui. Ši, atrodytų, seniai akivaizdi tiesa šiemet mums bus dar sykį skaudžiai priminta. Juk šiemet yra puiki proga juodinti ir kiršinti. Tai – 1941-ųjų birželio sukilimas ir kai kurie jo dalyviai.“
Vladimiro Putino nurodymu yra klastojama Lietuvos istorija. Šis darbas yra pavestas Rusijos žvalgybos generolui Vladimirui Černovui. V. Černovas V. Putino administracijoje atsakingas už „tarpregioninius ir kultūrinius ryšius su užsienio valstybėmis“.
Istorijos klastotojai, sėdintys Kremliuje, reikalauja, kad būtų rašoma jų sukurta istorija. Pagal jų istoriografiją Birželio sukilimą organizavo lietuviai-sukilėliai, kurie šaudė į besitraukiančių sovietinių kareivių nugaras ir organizavo pogromus prieš žydus. Jiems, sovietinio okupanto istorijos perėmėjams, tinka tik tokia „išmėsinėta“ istorinė versija ir tokią istoriją jie rašo ir reikalauja pripažinti kaip tiesą.
O apie šaudymus į nugarą yra visai kitokie prisiminimai. Lietuvos kariuomenės kariai 1940 m. birželio 15d. buvo inkorporuoti į Tarybinę armiją. 1941 m., kai prasidėjo karas su naciais, gavo šautuvą su vienu šoviniu. Pirmieji traukėsi tikrieji tarybiniai kariai, o už jų nugaros – naujai „iškepti“ tarybiniai kariai – lietuviai. Jie tapo gyvu skydu besitraukiantiems okupantams. Vieną šovinį jiems išdavė, kad nusišautų, jog gyvi nepatektų į vokiečių nelaisvę.
Vien todėl, kad sovietinė istoriografija Birželio sukilimo dalyvius kaltino, jog šaudė besitraukiantiems sovietiniams okupantams į nugaras, sugrįžę 1944 metais, suiminėjo ir teisė sukilėlius. Taip nutiko ir sukilimo dalyviui, Vytauto Didžiojo Kultūros muziejaus senienų prižiūrėtojui Pranui Baleniūnui, kuris kartu su grupe drąsių muziejininkų nuo 1941 m. iki 1944 m. slėpė iš geto pabėgusius žydus. Tarp išgelbėtų žydų buvo ir raudonieji partizanai. 1944 m. rugpiūčio 1 d. į P. Baleniūno namus atvyko kontržvalgybos skyriaus (“Smerč”) pareigūnai, kuriuos atsivedė raudonoji partizanė Maša/Merė Endlinienė, slėptojo Izidoriaus (Josifo) Indichšteno žmonos sesuo. Sukilėlį suėmė ir nuteisė 15 metų. Jis mirė tremtyje 1965 m. sausio 15-sios naktį. Palaidotas senosios Vorkutos kapinėse, kapas iki mūsų dienų neišlikęs. Apie tai parašė Violeta Rutkauskienė, Čikaga (JAV), www.voruta.lt straipsnyje „Nutylėta holokausto istorija – raudonojo melo ideologų ir sovietų partizanų niekšybės fone“.
Okupantams Birželio sukilimo dalyviai buvo nusikaltėliai, o apie žydų gelbėjimą buvo reikalaujama tylėti.
Pagal Kremlių, istorinės tiesos monopolis apie holokaustą priklauso tik Rusijai ir žydams, kurie besąlygiškai pritaria sovietų istoriografijai. Lietuviai, atseit, pradėjo žudyti žydus net nespėjus naciams paskelbti apie Lietuvos užėmimą. Todėl Lev Šklovskij paruoštame Holokausto atlase parašyta, jog 1941-06-24 Gargžduose žydus ir komunistus šaudė lietuvių baltaraiščiai ir policininkai. Aleksandras Vitkus, Chaimas Bargmanas straipsnyje „1941 m. žydų žudynių Gargžduose paslaptis dar galutinai neatskleista“ mini žudynių vykdytojais Klaipėdos pasienio policininkus. Tilžės gestapininkus ir jungtinį operatyvinį būrį, kurį sudarė vermachto kareiviai.
Ponas Lev Šklovskij ( lschkl@gmail.com) neturi moralinės teisės klastoti istoriją.
Todėl renkamės paminėti Birželio sukilimo 80- metį prie paminklo skirto birželio 24 d. Holokausto aukoms Gargžduose. Pasirašome kolektyvinį laišką ponui L. Šklovskij su prašymu išbraukti įrašą, kad lietuviai šaudė, kaip neatitinkantį tiesos.