2021-06-04 prie Kauno apylinkės teismo tyliai pastovėjome su plakatais. Piketo tikslas buvo pasakyti, kad žmogaus teisė į sveikatą yra absoliuti vertybė.
Tada Kauno apylinkės, o dabar jau Apygardos teisme vyksta ginčas tarp ilgametės medicinos paslaugų gavėjos ir gydytojų. Stebint šią bylą iškilo klausimas, ar medicinos darbuotojų reputacija yra svarbiau už paciento sveikatą ?
Manome, kad tie ilgametės paslaugų gavėjos kaltinimai, nepagarba gydytojams , įvairūs reikalavimai, atsibodo medikams ir jie nutarė įkyria lankytoja atsikratyti. Ji ne tik žodžiais išsakė savo nepasitenkinimą, bet ir dėl sveikatos sužalojimo kreipėsi į teismą ir reikalavo didžiulės piniginės sumos, kaip kompensacijos. Pagalbos ranką „skriaudžiamiems“ gydytojams specialistams ištiesė kolegos, t.y. teisybės ieškotojai nustatė psichinę ligą. Teismas 2020 m. nusprendė, kad maištininkę reikia priverstinai gydyti Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Nustatė ir gydytiną ligą – kliedesiai.
Kaip apsiginti? Kai sveikatai žala padaryta, tačiau medikai nenori pripažinti ir pasiunčia priverstinai gydytis į ligoninę, kuri primena kalėjimą?
Kaunietė nusprendė, kad yra išeitis iš šitos situacijos – susirasti kitus tos pačios srities specialistus. Ar Lietuvoje atsirastų gydytojas, kuris paneigtų kolegos eksperto išvadas? Aišku, kad tokio nėra. Todėl buvo pasirinkta kita Europos sąjungos valstybė. Šios valstybės psichiatrai 2021-01-14 susirinko į konsiliumą ir įvertino lietuvaitės psichinę būklę. Konsiliumo išvados teigia, jog lietuvės sveikata kenčia nuo nuolatinių košmarų ir rekomendavo gydytis pas psichiatrą. Jai priverstinio gydymo nesiūlė, nekonstatavo kliedesių. Moteris vaikšto pas gydytoją, jai mažinamos vaistų dozės. Jokių ligos paūmėjimų gydantis gydytojas nepastebėjo.
Kai advokatė Eligija Norkienė paprašė, kad remiantis konsiliumo išvadomis, Teismas panaikintų priverčiamąsias medicinos priemones arba jas pakeistų, tai Teismas nutartyje parašė, kad kaimyninės šalies gydytojų konsiliumo išvados yra ne medicininiai dokumentai. Pagal mūsų Teismą kaimyninės šalies gydytojų konsiliumas susirinko ir sprendė torto receptą. Tik taip galima suprasti Kauno apylinkės teismo nutartį.
Esmė ta, kad Lietuvoje kaunietei psichiatrijos ekspertė konstatavo psichikos ligą, kuriai reikalinga priežiūra stacionare ir gydymas, nes liga gali progresuoti. Ar ponia gydytoja ekspertė teisingai nustatė ligą? Kas apsiriko dėl ligos diagnozavimo? Kaimyninės šalies konsiliumas ar psichiatrijos ekspertė?
Kaunietė iš Lietuvos išvyko 2020 m. gegužės mėnesį, kai Teismas sutiko su kaltintojų reikalavimais taikyti priverstines medicinos priemonės, nes, pagal prokurorą ir gydytoją ekspertą ponia yra linkusi daryti pavojingas veikas. Kauniete visus metus gyvena kaimyninėje valstybėje, nesislapsto nuo psichiatrų, lankosi ir jie nemato pavojaus savo bendruomenei ir nesiūlo stacionarinio stebėjimo. Ar gali būti, kad vienoje valstybėje esi visuomenei grėsmė, o peržengi kitos valstybės siena – nebesi grėsmė?
Lietuvos Teismas rašo, kad pagal tuos dokumentus, kuriuos pateikė advokatė, neaišku, jog būklė pasikeitė arba ji pasveiko.
Pasižiūrėkime į bet kokį psichiatrijos vadovėlį, kuriame rašoma apie psichinę sveikatą. Vadovėliuose minimi šie teigiami psichinės sveikatos vertinimai: vilties turėjimas, ryšiai su žmonėmis, prasmingos veiklos turėjimas ir gebėjimas atpažinti savo emocijas.
Kaunietė kreipėsi į advokatę. Advokatės surašytą ieškinį priėmė teismas. Ar tai nėra įrodymas, kad taip pasielgusi moteris turi viltį sugrįžti į Lietuvą ir ji tiki, kad jai nebus taikomas priverstinis gydymas. Kauniečiai š.m. Birželio 4d. su plakatais stovėjo priešais Teismo langus. Jie atėjo, nes bendravo su moterimi, kuri dėl gydytojų keršto turėjo palikti Lietuvą. Piketas, piliečių reikalavimai rodo akivaizdžius kaunietės ryšius su žmonėmis. Jos prasmingą veiklą puikiai matė konsiliumo nariai bei visi, kurie bendravo su moterimi. Kodėl šios moters prasmingos veiklos nemato Lietuvos medikai ir Teismas? Manome, kad kaunietė turi gebėjimus atpažinti savo emocijas ir gali savarankiškai kreiptis į kaimyninės šalies medikus.
Baudžiamojo Proceso kodekso 405 str,, parašyta, kad “Teismas išnagrinėja ir išsprendžia priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą”. Viena išvada apie moters sveikatą buvo padaryta prieš metus, o kita prieš pusmetį. Kodėl Teismas turi vadovautis sena, galimai, sveikatos būvį neatitinkančia išvada? Kas Teismui turėtų būti svarbiau, ar munduro garbė, ar žmogaus sveikata? Kodėl čia nėra labai madingo teiginio, kad priėmė sprendimą vadovaujantis savo vidiniais įsitikinimais, kurie, tarkime, atsirado, kai teismo byloje rado parašyta, jog moteriai užsienyje leido vairuoti automobilį, ji puikiai atliko ir kitus darbus.
Žmogaus sveikata yra vertybė, todėl tokios nepagarbos žmogaus sveikatai, kokią matome gydytojų darbe, prokuratūros reikalavime ir Teismo sprendime kelia šiurpą.
Manome, kad institucijų neteisingas garbės supratimas gali tapti žmogaus sveikatos sunaikinimu, nes Teismas atmetė kitos šalies psichiatrų konsiliumo išvadas ir atsisakė savo iniciatyva aiškintis aplinkybes, kurios taip pat teikia išvadas apie psichinės sveikatos pablogėjusį ar pagerėjusį stovį.
Kviečiame visus į piketus:
1. 2021-06-29 14 val. prie prokuratūros, Maironio g.30, Kaunas, telef. 837394488 2. 2021-06-29 15 val Prie Kauno apygardos teismo, A. Mickevičiaus g. 18, Kaunas,