Visuomenininkai, stebėkime savivaldybės tarybų darbą

IMG_7343

Perskaičiusi interviu http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/irena-vasinauskaite.-kada-tiketis-proverzio-rinkeju-samoneje su I. Vasinauskaite elektroniniame laikraštyje „Tiesos.lt“, nutariau išsakyti savo pamąstymus.

                      Irena Vasinauskaitė išsakė daug teisingų minčių. Atsiradę nauji politiniai visuomeniniai dariniai iki 2016 m. spalio mėnesio, t.y. iki rinkimų į Seimą, arba išliks, sustiprės arba bus iš jų išsityčiota ir sunyks.

                      Mums, visuomenininkams, svarbiausia, kad iš visuomeninių komitetų patėkę į vietines tarybas, gintų miestiečių interesus, pasirodytų iš geriausios pusės. Manome, kad valdančioms politinėms partijoms labai rūpi sunaikinti visuomeninius komitetus kaip konkurentus. Politinė situacija yra tokia, kad iš visuomeninių komitetų politikai patekę į vietos tarybas bus ypatingai žiniasklaidos stebimi, tikėtina, bus organizuojamos įvairios intrigos, kabinamos etikėtės ir t.t.

                      Stebėdama miesto politinį visuomeninį gyvenimą galiu teigti, kad valdančiosios politinės partijos turi viską – pinigus, žiniasklaidą, teisėtvarką, spec. tarnybas. Visuomeniniai komitetai neturi finansų, už nugaros tvirtos, stabilios partinės organizacijos ir pan. Mes, visuomenininkai, turime tapti tuo užnugariu naujiems politiniams dariniams, visuomeniniams komitetams. Mano galva, būsime tais rėmėjais, jei viešinsime, teiksime informaciją, išsakysime savo nuomonę apie savivaldybės tarybos posėdžius.

                      Klaipėdos miesto taryba rinkosi 2015-04-16 ir prisaikdino merą, naujus tarybos narius, patvirtino  mero pavaduotojus, prisistatė įkurtas frakcijas ir jų vadovus.

                      Tiek mums, visuomeninkams, tiek daliai klaipėdiečių atrodė, kad socialdemokratai įėjo į valdančiųjų sudėtį vien tam, kad nutildytų  buvusią socialdemokratų frakcijos vadovę L. Petraitienę. Šios politikės dėka buvo išleista keletas laikraščio „Turi teisę žinoti“ numerių. Šis laikraštis – gurkšnis tiesos apie Klaipėdos miesto valdančiąją partiją – liberalus.

                      Iš pirmojo Klaipėdos miesto tarybos posėdžio tapo aišku, kad nepatogius klausimus miesto taryboje dabar užduos frakcijos „Puteikis Plius“ nariai.

                      Į pirmąjį posėdį atvyko iš įvairių laikračių, televizijos žiniasklaidos atstovai, tačiau nei vienas neparašė kaip į N. Puteikienės klausimus atsakinėjo pretendentas į mero pavaduotojus A. Šulcas. Į klausimą, kiek ilgai dar bus finansuojami džiazo festivaliai iš įmonės AB „Klaipėdos vanduo“? – „Kiek laiko Jums,  esant AB „Klaipėdos vanduo“ stebėtojų tarybos  pirmininku, atsukus vandens čiaupą skambės džiazas?“  Atsakymas: džiazo festivalius rėmėme  anksčiau, t.y. V. Grubliauskui nesant meru, tai remsime ir toliau

                      Rimantas Didžiokas, Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, opozicinės frakcijos narys paklausė, ar tikrai Klaipėdos miesto valdantieji, kaip jie save įvardina, yra dešinieji. A. Šulcas atsako, kad taip. Mums, Klaipėdos visuomenininkams, tapo neaišku, ar Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos keturi nariai, partijos „Tvarka ir teisingumas„ du nariai yra dešinieji? Politinių partijų koalicijos gali būti suburtos pagal pažiūras arba mechaniškai. Ar tikrai Klaipėdoje valdančioji koalicija sudaryta pagal politinių įsitikinimų bendrumą, t.y. – visi dešinieji? O gal mechaninė, t.y. vaivorykštės principu, kai  nesvarbios politinės pažiūros?

2015-04-16 įvykęs pirmasis Klaipėdos miesto tarybos posėdis – pažintinis. Stebėsime rašysime ir apie kitus miesto tarybos posėdžius.

IMG_7339

IMG_7340

Kategorijos: Be kategorijos.

7 komentarai

  1. Naglis:

    Balandžio 16 dieną, per pirmąjį naujosios Klaipėdos miesto tarybos posėdį visuomeninio rinkimų komiteto „Puteikis Plius“ kandidatai, tapę tarybos nariais, sukūrė frakciją ir paskelbė dirbsią opozicijoje. Reikšdami protestą, šios frakcijos nariai Nina Puteikienė, Ligita Girskienė ir Alfonsas Vildžiūnas posėdžio metu buvo užsidėję respiratorius.

    Kaip paaiškino Nina Puteikienė, šis simbolinis ženklas rodo, jog valdančioji koalicija skleidžia negerą kvapą, nes joje dirba Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos „Valdemaro Tomaševskio blokas“ – atvirai antivalstybine jėga, kurią, kaip vieną iš grėsmių nacionaliniam saugumui, savo ataskaitoje nurodė VSD.

    „Liberalai su meru Vytautu Grubliausku priešakyje tiesiog spjovė rinkėjams į veidą ir pasirašė koalicijos sutartį, pavojingą ne tik Klaipėdai. Kadangi uostamiesčio ūkinių problemų sprendimas dažnai glaudžiai susijęs su strateginių visai šaliai objektų veikla, Tomaševskio blokas čia tikrai nėra geriausias patarėjas“, – teigė Nina Puteikienė.

    Opozicinės frakcijos pirmininkė pabrėžė, kad jokiu būdu netapatina Tomaševskio bloko su tautinėmis mažumomis, gyvenančiomis Lietuvoje.

    „Kalbu ne apie rusus ar lenkus. Mano pačios tėtis – rusas. Kalbu apie partiją, kurios nariai remia Rusijos agresiją Ukrainoje“, – sakė Nina Puteikienė.

    Pristatydama pagrindines opozicijos programos gaires, ji pabrėžė siekį, kad tarybos priimami sprendimai būtų naudingi pirmiausia miesto bendruomenei, o ne atskiroms interesų grupėms – todėl opozicinė frakcija „Puteikis Plius“ ir pati rengs sprendimus, orientuotus būtent į bendruomenių poreikius, ir parems šį principą atitinkančias kitų tarybos narių iniciatyvas.

    Anot Ninos Puteikienės, opozicija neketina tapatintis su neigimu, kuris iš inercijos primetamas bet kuriai opozicijai – šios opozicijos darbą žymės ir ryškus pliuso ženklas: ji pasirengusi ne tik kontroliuoti daugumos sprendimus, bet ir pati inicijuoti projektus, aktyviai siūlyti problemų sprendimo būdus.

    „Itin akylai stebėsime savivaldybės įstaigų lėšų panaudojimo skaidrumą. Taip pat sieksime, kad prie mokymo ir ugdymo įstaigų būtų ribojama lošimo salonų, lombardų, striptizo barų veikla bei prekyba alkoholiu. Galutinius sprendimus balsuojant priiminėsime tik po viešų konsultacijų su miesto bendruomenių atstovais.“ – teigė opozicinės frakcijos vadovė.

  2. Naglis:

    KAIP VANAGAS GANDRUS POLITINĖS ETIKOS MOKĖ
    2015-04-20
    Dalinamės Klaipėdos tarybos narės Ninos Puteikienės mintimis apie tai, kaip Klaipėdoje buvo formuojama valdančioji koalicija – didžiosios žiniasklaidos priemonės šių pastebėjimų neišdrįso skelbti.

    *******

    Nina Puteikienė

    Kaip pavasario polaidis praūžė rinkimai. Galimybė rinkti miesto šeimininką tiesiogiai kiek smarkiau suaktyvino rinkėjus, tuo pačiu didesnis dėmesys buvo skiriamas ir kandidato į merus asmenybei.

    Ar turi proto „sveiko proto“ dešinieji?

    Polaidis praėjo, emocijos lyg ir turėjo nuslūgti – juk jos tikrai nėra geriausias patarėjas formuojant koalicijas ir derantis bei derinant skirtingų partijų bendras programas, kuriomis remiantis ir bus formuojama savivaldos politika per ateinančius ketverius metus. Mano giliu įsitikinimu, koalicijų formavimą turi nulemti programinių principų tapatumas, o ne asmeninis „patinka-nepatinka“ principas.

    Tačiau, regis, Klaipėdoje „sveiko proto dešinieji“ – Liberalų sąjūdis ketina ne vadovautis savo deklaruojamu „protu“, o suvesti asmenines sąskaitas už, jų manymu, rinkimų metu patirtus įžeidimus ir nuoskaudas. Meras Vytautas Grubliauskas klausimus apie žmonos vadovaujamą asociaciją „Klaipėdos Džiazo festivalis“, remiamą savivaldybės įmonių bei statybos organizacijų ir gaunančią užsakymus iš savivaldybės, vadina asmeniniu įžeidimu, vertina juos, kaip smūgį žemiau juostos, kuris garbingoje politinėje kovoje neturėtų būti naudojamas.

    Liberalai eis obuoliaut su bet kuo

    Neparankius Vytautui Grubliauskui klausimus rinkimų kampanijos metu kėlė TS-LKD kandidatė Agnė Bilotaitė ir LSD atstovė Lilija Petraitienė. Ne viename interviu Vytautas Grubliauskas pabrėžė, kad koalicija su konservatoriais yra abejotina dėl iš oponentės sulauktos kritikos ir klausimo apie mero žmonos algą. Apie programines TS-LKD nuostatas politikas net neužsiminė. Vytauto Grubliausko buriamos valdančiosios daugumos pagrindas – Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Tomaševskio blokas“. Tai rodo, kad liberalas Vytautas obuoliauti eis su bet kuo, kad tik tas paklusniai tylėtų arba liaupses lietų. Prie šio darinio Vytautas Grubliauskas lipdo ir socialdemokratus. Tik pabrėždamas, kad liberalų kritika LSDP Klaipėdos skyriaus biuletenyje “Teisė žinoti“ tikrai neužmiršta ir pakomentuodamas tai autoritariško Uzbekistano prezidento Islamo Karimovo vertu sakiniu: “Tai buvo vienas iš pirmųjų klausimų, nes politikai turi jausti atsakomybę ir už savo žodžius. Atgailauti ir ko nors išsižadėti nereikalaujame, tačiau vis tiek turėtų būti surasta atitinkama forma, laikas ir vieta”. Manau, kad Klaipėdos socdemų lyderė Lijana Petraitienė jau ieško atitinkamos formos, laiko ir vietos…

    Kodėl atsukus čiaupą skamba džiazas?

    O įsižeisti dėl klausimų apie džiazo festivalį ir žmonos algą Vytautui Grubliauskui nėra ko. Antrajai kadencijai besiruošiantis Klaipėdos meras, manau, tikrai žino, kad savivaldybės įmonės, atsakingos už vandens ar šilumos tiekimą, yra sukurtos ne džiazo festivaliams išlaikyti, o kuo ekonomiškesnėmis sąnaudomis teikti minėtas paslaugas klaipėdiečiams. Jų pelnas turi ribotis sąnaudomis, reikalingomis vamzdynų bei sistemų atnaujinimui, o ne muzikiniams proveržiams remti. Iš šių įmonių rinkėjai tikisi kuo pigesnės kokybiškos paslaugos, o ne muzikos garsų, kurie finansuojami sulig kiekvienu iš čiaupo lašančiu vandens lašu.

    Todėl klausimas apie „Klaipėdos Džiazo festivalio“ sąmatą, rėmėjus, jo vadovės atlyginimą tolygus klausimui apie šilumos, vandens ar už savivaldybės pinigus pastatyto naujo statinio kainą.

    Tai kas čia asmeniško ar įžeidžiančio, Mere?

    Pavasarinis Vanago pamokslas gandrams

    Kalbėdami apie politinę etiką, pirmiausia turime kalbėti apie darbus, o ne apie retoriką. Retorikos vadovėliuose aprašomos Gandro ir Vanago retorikos varžytuvės: abu paukščiai pasisakė vienodai gerai, tačiau teisėjas nusprendė, kad jų prakalbos negali būti vertinamos vienodai, nes vieną pasakė nekaltas gandras, o kitą – paukštis plėšrūnas.

    Formuodamas būsimą valdančiąją daugumą Vytautas Grubliauskas vienprasmiškai kalba, jog politinių konkurentų elgesys per rinkimus lėmė ir koalicijos dėlionės galimybes.

    „Bendraudamas su oponentais ir oponentėmis, visada pabrėždavau vieną tiesą – rinkimai praeina, o gyventi ir dirbti teks toliau… Politikai turi atsakyti ne tik už savo darbus, bet ir už savo žodžius taip pat“, – tvirtino V. Grubliauskas. „Kalbantis su vienais kolegomis dėl būsimo bendradarbiavimo vienoje tarybos koalicijoje, labai sunku užmiršti… viešus kaltinimus nebūtais dalykais, taip pat nepagrįstą lindimą į asmeniškumus. Tai neturi trukdyti bendram darbui taryboje, ir manau, jog kolegos suvoks, kad ateityje daugiau to nedarytų“, – aiškina politikas.

    Tarė Vanagas gandrams porinkiminį pavasarį, pamiršdamas, kad būdamas liberalu jau vien dėl savo politinės prigimties turėtų šventai ginti žodžio laisvę, teisę į kurią mums garantuoja Konstitucija ir kuri yra vienas iš kertinių principų, formuojančių demokratijos pasaulį. Bijai kritikos – neik į politiką, vaikščiok po ramunėlių pievą, o ne po politinių minų lauką. Rinkimai tam ir skirti, kad būtų nuplėštos politinės kaukės, o rinkėjas sužinotų kuo daugiau tiesos apie kandidatus. Tik parodomosiose „demokratijose“ – Lukašenkos ar Karimovo – skamba ditirambai jau iš anksto, ir be rinkimų, žinomiems prezidentams. Rinkiminės kampanijos turi būti įdomios, aštrios, kad įtrauktų kuo daugiau rinkėjų. Tam tikra prasme rinkimai tarsi pavasarinis polaidis: atidengia ir tuos nešvarumus, kuriuos kandidatai norėtų nuslėpti…

  3. Neblogos mintys ir komentarai, kalbant apie „Dažytų lūpų“ partiją. Sėkmės N. Puteikienei-opozicijos lyderei.

  4. Politika – sudėtingas reikalas, tačiau, kaip beslėptų – tiesa vis iškiša galvą…Lauksime teigiamų pokyčių, juk nauja šluota geriau šluoja…Išgirdo meras, kad mieste yra pensininkų nemažai ir tai progreso požymis, nes nei Seimas nei Vyriausybė nepripažįsta šitos institucijos…Pagal juos – Lietuvoje pensininkų nėra, tai ir problemų dėl jų nėra…Gal teiksis mestelti išmaldos, o gal ir ne, svarbu, kad pačių kišenės, dar prieš euro švedimą, keliais tūkstančiais pasunkėjo…

  5. R.L.:

    Gerbiamieji, kap sakoma ,,pažiūrėsim kuomet dugną dėsim“..Iš biednumo su narių paieška i komitetus prisirinko..dalis pilkosios masės.Veizėsem susikaupę kaip ir ką ji darys.Ramybes nesitikėkit

  6. LS tarybos nariams.:

    LS tarybos nariams. Lietuvos sąrašo ateities užuomazgos ir tendencijos slypi praeityje, todėl išmintinga būtų išanalizuoti mūsų jau beveik trejų metų veiklos patyrimą, kuris yra pamokantis, sunkus, kartais ir nuviliantis. LS atsirado iš protesto – protestavome prieš valdžios smurtą, melą, demagogiją, neskaidrumą, korupciją, Konstitucijos ir įstatymų mindymą, bendrojo gėrio nepaisymą, panieką piliečiui ir Tautai – tikriesiems Respublikos šeimininkams. Sakėmės einą į politiką įtvirtinti tam tikrus principus: viešumą, skaidrumą, dorovinį politikos matmenį, savivaldą, įstatymų galiojimą visiems, bendrojo gėrio prioritetą, Tautos suverenumą. Mūsų vėliava, aplink kurią su viltimi ir pasitikėjimu būrėmės tapo Darius Kuolys – autoritetas ir mums ir intelektualiai visuomenei, gebantis geriau už bet ką Lietuvoje viešojoje erdvėje artikuliuoti minėtus principus ir juos ginti. Reikia pastebėti, kad D.Kuolio (DK) kaip lyderio stipriosios savybės buvo idėjų artikuliavimas, analizė ir veiksmų strategavimas – labai reikalinga veikla – tačiau jis nesiveržė į politinės kovos priešakines linijas. Vietoje savęs šias pareigas – bent rinkimų laikotarpiu – DK perleido Nagliui Puteikiui (NP), ir NP tapo neva LS remiamu ar keliamu politinių idėjų ruporu. Atsiradus šiam policentrizmui, kada pirmininkas ir idėjų generatorius yra DK, o idėjų skleidėjas ir priešakinių kovų veidas – NP, partijos organizacinė, pasaulėžiūrinė, moralinė ir psichologinė raida bei ateities perspektyvos ėmė žymiu mastu priklausyti nuo NP ir jo artimiausių pagalbininkų išsikeltų tikslų, apsisprendimų ir veiksmų bei veiklos būdų. Deja, paties NP ir jo pagalbininkų veiksmai bei veikimo būdai prasilenkia su LS keliamais tikslais ir principais. Ypač šių rinkimų metu akivaizdžiai pasimatė, kad NP su savo komanda, nederindamas veiksmų, vienasmeniškai ėmėsi vykdyti ne LS, o visai kitą scenarijų, kuris dažnai kirtosi, prieštaravo LS prieš rinkimus suplanuotam. Tos atsirandančios ir gilėjančios dviprasmybės kėlė sumaištį ir nepasitikėjimą vieni kitais. Štabas tapo nebefunkcionalus, o DK pastangos „užglostyti“ konfliktus buvo tik akivaizdybė, kad kolektyvinis darnus štabo darbas tapo nebeįmanomas. NP bei jo komanda su LS tarybos nariais savo veiksmus nustojo derinę, o neįtinkančius pasistengė eliminuoti iš štabo bei atriboti nuo informacijos. Išsireikalauti žinių, kas vyksta, kur 20 dienų dingęs kandidatas į merus NP, kokie planuojami renginiai bei susitikimai su visuomene tapo praktiškai nebeįmanoma. Štabas nuo kai kurių savo narių atsitvėrė tylos siena, neatsakinėjo į iniciatyvas, nesvarstė jų, neatsakinėjo į konkrečius klausimus. Ėmė veikti saviveikliškai ne kaip LS, o kaip NP rinkiminė komanda. Ta apgailėtina patirtis verčia iš esmės svarstyti, ar su NP ir jo komanda dar tebeturime kažką bendra. NP ir jo komandos apsisprendimus, veiksmus ir veikimo būdus turime galimybę stebėti jau pakankamai ilgą laiką, todėl pateiksiu keletą reprezentatyvių pavyzdžių: 1. NP, kartu su savo komandos apmokamais nariais nesibodi veikti LS už nugaros ir apgaudinėti LS pirmininką: NP, pasinaudodamas savo apmokamu darbuotoju MM padiktavo Vilniaus rinkiminio laikraščio spausdinimo sutarties turinį (tai pripažįsta pats NP) – jam reikėjo didžiulio tiražo, kuriam DK nebūtų pritaręs. Ne tik buvo apeitas LS pirmininkas, bet ir grubiausiai pažeisti LS įstatai, kuriuose siekiant didesnio skaidrumo yra įrašyta, kad išlaidas virš 1000 Lt tvirtina Taryba – įsipareigojimų, kurie siekė apie 20 000 eurų, niekas netvirtino. Šiuo atveju buvo pereita į kriminalinio veikimo lauką – NP, siekdamas naudos sau – kuo platesnio žinomumo, veikė, kad organizacijos vardu asmenys, neturintys įgaliojimų, pasirašytų komercinę sutartį. Tai yra kriminalas. Juo labiau, kad NP, nebūdamas net LS narys, ir niekieno neįgaliotas neturėjo jokios teisės implikuoti kokius nors veiksmus ar sprendimus su partijos finansinėmis sąskaitomis. Toliau: sausio 23 d. LS narių akivaizdoje vartodamas necenzūrinę leksiką psichiškai smurtavo ir įžeidinėjo Tiesos . lt redaktorę, LS narę Ramutę Bingelienę. Ir tai buvo ne pirmas tokio pobūdžio, neslepiamos neapykantos išpuolis prieš ją ir Tiesos . lt portalą. Ir nė už vieną išpuolį neatsiprašė. Tikėtina, kad sausio 23 d. išpuolis buvo apgalvotas ir suplanuotas, nes NP reikėjo klusnaus Vilniaus rinkimų štabo, paklusniai vykdančio jo scenarijų. Po išpuolio NP apmokami darbuotojai – SM ir RK – staiga „susiprato“, kad išpuolį patyrusi RB joms yra tokia nesimpatiška, kad su ja jos neva nebegali būti vienoje patalpoje. Taigi įvykusi konfliktinė istorija pradėta versti aukštyn kojomis – smurtininkas NP jo darbuotojų pastangomis imtas daryti auka, o RB – kaltininke. Toks pat likimas laukė ir LJ, stojusio stabdyti NP smurtą. Šio išpuolio ir SM bei RK kaprizų rezultatas buvo tas, kad buvo išardyta Vilniaus štabo ir Vilniaus rinkiminio laikraščio redakcijos veikla – Vilniaus štabo ir redakcijos funkcijas uzurpavo apmokami NP darbuotojai. Buvo nustota šaukti štabo susirinkimus, o NP neparankūs štabo nariai – RB, LJ, LŠ – negaudavo informacijos apie štabo ir laikraščio redakcijos veiklą. Dalis štabo informaciją apie rinkimus rankiojo iš nuogirdų. Tiesos . lt redakcija net buvo nušalinta nuo Lietuvos Sąrašo facebooko, kurį MM su VV buvo pavertę dar vienu NP glianciniu puslapiu. Štabo veiklos išardymas turėjo apgailėtinų rezultatų. Vienas jų – nenusiuntėme stebėtojų į Pagėgius, laiku neparašėme skundo dėl biuletenių perskaičiavimo Pagėgiuose, o Pagėgių komisijos atsakymo neapskundėme VRK, t.y. LS parodė visišką nekompetenciją ir neadekvatumą Pagėgių rinkimuose. Bet tai irgi dėsninga – kai rinkimų štabą sudaro vieno kandidato, t.y.NP darbuotojai, kurie rūpinasi tik vieno kandidato, t.y.NP kampanija – argi galime tikėtis rezultatų partijai, kurios pavadinimo mūsų iškeltas kandidatas į merus bodisi ištarti viešuose pasisakymuose ir diskusijose. Visą šią savivaldos rinkimų kampaniją NP ir jo komanda naudojo intrigų, melų, demagogijos ir apgavysčių taktiką. ženklu. LS tebesvarstant dalyvavimo savivaldos rinkimuose būdus ir galimybes mus pribloškė žinia, kad NP, tuose pasitarimuose dalyvaujantis, slapta už LS nugaros steigia LS paralelinį Vilniaus rinkimų komitetą. Vėliau „grožybės“ tęsėsi. NP, LS susirinkime iš vakaro pažadėjęs, kad nesteigs savo vardo komitetų, kitą dieną VRK posėdyje pats dalyvavo Puteikio vardo komitetų registracijoje. Kas tai, jei ne apgavystė? Kampanijai prasidėjus, NP ir toliau žarstė pagyras Simuliko bei Visocko komitetams Šiauliuose, užuot rėmęs LS skyrių Šiauliuose, nuoširdžiai talkinusį jam per prezidento rinkimų kampaniją. Negana to, nusipelniusias ir gerbiamas LS nares, kurios nepasidavė Visocko spaudimui, viešai Sakalo Gorodeckio veidaknygėje išvadino garbėtroškomis ir intrigantėmis. Apskritai kalbant, dėl NP elgesio su Šiaulių LS skyriaus žmonėmis ir visuomenininkais, turėtų būti atskira kalba. Tikėtina, prie to dar bus grįžta nepalyginamai išsamiau, bet užtenka ir to, kad būtų aišku, jog toks renkamo politiko elgesys su rinkėjais yra visiškai netoleruotinas. Kas dėl Vilniaus, čia NP atsisakė aptartos ir suplanuotos rinkiminės kampanijos ir daugiau nei porą savaičių išvis buvo nusišalinęs nuo Vilniaus reikalų; rinkiminę kampaniją Vilniuje pakeitė vieno laikraščio leidyba. Šį nusišalinimą aiškino silpna sveikata, tačiau tuo pat metu daugelis žmonių NP matė ir Seime, ir televizijoje, ir įvairiose Lietuvos vietose reklamuojant savo komitetus – sveiką kaip agurkėlį.Suprantama, tokie veiksmai ir veiklos metodai LS nariams negalėjo nesukelti įvairių klausimų. O ką išgirsdavome kai NP paklausdavome apie laikraščio leidybą, finansavimą, agitaciją? – iš NP ir jo komandos išgirsdavome primityvią demagogiją, melą ir insinuacijas. Ką išgirdome, kai esant sąskaitai apytuštei klausėme, kas padengs arti 20 000 eurų siekiančius įsipareigojimus? – išgirdome pasakėles apie sėkmingai vykstančią aukų iš rinkėjų rinkimo kampaniją. Melavo, kad nėra ir nebandoma pritraukti šešėlinių rėmėjų (kad tokie egzistuoja, pripažino SM). Užuot tiesiai atsakęs, iš kokių pinigų ketina padengti įplaukų akivaizdžiai neatitinkančius įsipareigojimus, ėmė kaltinti tuos, kurie klausė, trukdymu rinkti lėšas; kėlė isteriją dėl aukojimo mygtukų ir melavo, neva aš, Laisvūnas Šopauskas priešinausi aukojimo mygtuko įdiegimui Tiesos . lt puslapyje (kai iš tiesų pats štabas per vėlai susizgribo, o man reikėjo laiko techninėms problemoms išspręsti), melavo apie sėkmę renkant aukas per kitas svetaines (per kitas svetaines tuomet nebuvo surinkta nieko). Kai klausėme apie įtartinas sutarties dėl laikraščio spausdinimo sudarymo aplinkybes, ar išgirdome atsakymus? Vietoje atsakymų išgirdome insinuacijas, kad LJ, RB, LŠ siekia sužlugdyti laikraščio leidybą ir platinimą, trukdė vilniečiams gauti laikraštį, kad sąmoningai demotyvuoja kitus. Tuo tarpu tiek LJ, tiek RB yra parengę daug laikraščio tekstų. Girdėjome insinuacijas, kad „inkvizicijos trijulė“ jį ir jo darbuotojus sąmoningai šmeižia. To dar neužteko, Naglis paskleidė melą, neva Liudvikas siekė laikraščio tiražą apriboti 20 000 egzempliorių, ir insinuavo, neva jis į užsienį važiuoja už anoniminio sponsoriaus pinigus, taip priskirdamas LJ parsidavėliškumą.
    Įdomybės tęsėsi ir po rinkimų pirmojo turo. Tie NP tekstai, kurie pasirodė „Respublikoje“ ir Zuoko rinkiminiame laikraštyje, buvo bandymas įtikinti rinkėją, kad Zuokas yra geresnis pasirinkimas. Bandymas tuo įtikinti rinkėją yra agitacija už Zuoką. Kadangi LS Zuoko nerėmė, tokia LS kelto kandidato agitacija už Zuoką buvo LS ir LS pirmininko kompromitacija jau tuo metu, kai vyko preliminarios konsultacijos dėl valdančiosios koalicijos. Gal NP pasakys, kad tekstas Zuoko laikraštyje atsirado be jo sutikimo? Arba gal „Respublika“ neteisingai perteikė NP atsakymus į žurnalisto klausimus? Ir paskutiniai įvykiai: kai Tiesos . lt pasirodė anoniminis komentaras apie NP padėjėją RK, VV, buvęs RK bendradarbis ekspertuose, pradėjo skleisti insinuacijas, kad aš neva žinau, kas yra jo autorius, o RK kreipėsi į policiją, puikiai suprasdama, kad toks veiksmas, kada ištrinto komentaro autoriaus nustatyti neįmanoma, tėra sunkumų Tiesos .lt redakcijai sudarymas. Ir štai rezultatas: Tiesos . lt redakcija vaikšto į policijos apklausas, kurios vyksta ne policijos, o VSD stiliumi, laukiame ir kratų. Gal RK, pati rašiusi apie VSD sufabrikuotas Kusaitės bylas, Gatajevų persekiojimus, nesuprato, kad kurpia prielaidas policijai ir VSD sunaikinti valdžios nemėgstamą portalą? Ar taip elgiasi bendraminčiai ir bendražygiai? Apibendrindamas galiu pasakyti, kad intrigos, demagogija, melas, insinuacijos iš NP ir jo komandos pusės ėmė plūsti tokiu nesustabdomu srautu, kad LS ėmė šiame sraute skęsti. Mes negalėsime tikėtis viešojoje erdvėje ir politikoje įtvirtinti tas moralines vertybes ir principus, kurių savo organizacijos viduje ne tik kad nepraktikuojame, bet tiesiog mindome. Mes praradome bendro veikimo džiaugsmą, praradome bičiulystės dvasią – bičiulystė negali gyvuoti melo ir intrigų atmosferoje; šią dvasią iš mūsų atėmė, pavogė. Palyginkime mūsų būseną ir savijautą dabar ir prieš porą metų, dabartinę LS atmosferą su Urbšio komandos nuotaikomis. Suvokiate skirtumą? Veiksmai ir veiklos būdai, kaip jau sakiau, turėtų atitikti keliamiems tikslams ir vertybėms, kurias deklaruojame ir siekiame puoselėti bei skleisti. Ir mes, stebėdami aukščiau aprašytus veiksmus ir veikimo būdus, turime rimtą pagrindą klausti: o kokių tikslų siekia NP ir jo komanda? Tai tikrai nieko bendra neturinti tikrovė su LS pamatinėm vertybėm ir tikslais, dėl ko būrėmės bendrai veiklai. Mums NP tikslai pakankamai aiškūs: sukurti jo asmenines ambicijas realizuojantį politinį projektą, o LS intelektą išnaudoti šiam tikslui kaip instrumentinį resursą. Veiksmai ir metodai atskleidžia taip pat ir perspektyvas. Ką galima įsteigti naudojant tokius metodus? Atsakymas irgi akivaizdus – galima įsteigti tik eilinę nomenklatūrinę, vadinamąją “sisteminę” partiją. Jei NP pavyks įgyvendinti tai, ką jis daro, – turėsime ne ką kita, o dar vieną konservatorių, Darbo ar TT autoritarinių partijų kloną. Ar dėl to mes susirinkome į LS? Išvadą tenka padaryti tokią: LS atsirado grupelė žmonių, kuriuos tarpusavyje tampriai sieja jų siauras interesas ir kuri likusiai LS daliai skirianti tik statisto vaidmenį – su tikruoju LS jų nesieja niekas: nei principai, nei tikslai, nei vertybės. Nebent apsimestinė retorika. Jei mes šiuo metu neišspręsime gilaus interesų konflikto – kada keletas LS pareigybiškai svarbių asmenų, visų pirma SM ir MM – kartu yra NP apmokami darbuotojai, per kuriuos NP tvarkosi savo reikalus ir verčia LS tik priemone savo tikslams, jei neatsisveikinsime su NP ir jo komanda, o leisimės jų vadovaujami, netrukus galėsime „džiaugtis“ atsidūrę seno raugo partijoje ir stebėti, kaip eilinį kartą pilietinis ir protestinis potencialas yra nukanalizuojamas eilinio demagogo ambicijoms tenkinti. Tai neišvengiamai įvyks, jei leisime, kad NP komanda performatuotų partiją, surinkę iki suvažiavimo trūkstamą kiekį būtinų partijos narių. Taip, formaliai sprendimas priklauso nuo jūsų, bet priimkite jį neformaliai, pagal sąžinę. Ir nesakykite, kad niekas jūsų neįspėjo.

  7. Stebiu:

    Gerbiamieji Lietuvos Sąrašo Tarybos nariai,
    Esame paakviesti aptarti ir apsispręsti dėl LS ateities. Ateities užuomazgos ir tendencijos slypi praeityje, todėl neišmintinga būtų priimti sprendimus neišanalizavus mūsų jau beveik trejų metų veiklos patyrimo. O šis patyrimas nėra vienareikšmiškas; patyrimas yra pamokantis, sunkus, kartais ir nuviliantis.
    LS atsirado iš protesto – protestavome prieš valdžios smurtą, melą, demagogiją, neskaidrumą, korupciją, Konstitucijos ir įstatymų mindymą, bendrojo gėrio nepaisymą, panieką piliečiui ir Tautai – tikriesiems Respublikos šeimininkams. Sakėmės einą į politiką įtvirtinti tam tikrus principus: viešumą, skaidrumą, dorovinį politikos matmenį, savivaldą, įstatymų galiojimą visiems, bendrojo gėrio prioritetą, Tautos suverenumą. Mūsų vėliava, aplink kurią su viltimi ir pasitikėjimu būrėmės tapo Darius – autoritetas ir mums ir intelektualiai visuomenei, gebantis geriau už bet ką Lietuvoje viešojoje erdvėje artikuliuoti minėtus principus ir juos ginti. Reikia pastebėti, kad Dariaus kaip lyderio stipriosios savybės buvo idėjų artikuliavimas, analizė ir veiksmų strategavimas – labai reikalinga veikla – tačiau jis nesiveržė į politinės kovos priešakines linijas. Vietoje savęs šias pareigas – bent rinkimų laikotarpiu – Darius perleido Nagliui, ir Naglis tapo neva LS remiamu ar keliamu politinių idėjų ruporu.
    Atsiradus šiam policentrizmui, kada pirmininkas ir idėjų generatorius yra Darius, o idėjų skleidėjas ir priešakinių kovų veidas – Naglis, partijos organizacinė, pasaulėžiūrinė, moralinė ir psichologinė raida bei ateities perspektyvos ėmė žymiu mastu priklausyti nuo Naglio ir jo artimiausių pagalbininkų išsikeltų tikslų, apsisprendimų ir veiksmų bei veiklos būdų.
    Noriu pabrėžti, kad veiksmai, veikimo būdai ir apsisprendimai visada turėtų atitikti tikruosius tikslus; neatitikimas tarp tikslų ir veiksmų bei veiklos metodų savyje brandina didelius pavojus, ilgainiui imama viena deklaruoti, o kita daryti. Šią koliziją išgyvena visos didžiosios mūsų partijos. Beje, dėl tos priežasties visuomenė ir tolydžio vis labiau partijomis ir nebepasitiki. Mes ir kūrėmės siekdami tokių raidos trajektorijų vengti.
    Taip yra atsitikę ir su Nagliu bei jo komanda: jo paties ir jo pagalbininkų veiksmai bei veikimo būdai prasilenkia su LS keliamais tikslais ir principais. Ypač šių rinkimų metu akivaizdžiai pasimatė, kad Naglis su savo komanda, nederindamas veiksmų, vienasmeniškai ėmėsi vykdyti ne LS, o visai kitą scenarijų, kuris dažnai kirtosi, prieštaravo LS prieš rinkimus suplanuotam. Tos atsirandančios ir gilėjančios dviprasmybės kėlė sumaištį ir nepasitikėjimą vieni kitais. Štabas tapo nebefunkcionalus, o Dariaus pastangos „užglostyti“ konfliktus buvo tik akivaizdybė, kad kolektyvinis darnus štabo darbas tapo nebeįmanomas. Naglis bei jo komanda su LS tarybos nariais savo veiksmus nustojo derinę, o neįtinkančius pasistengė eliminuoti iš štabo bei atriboti nuo informacijos. Išsireikalauti žinių, kas vyksta, kur 20 dienų dingęs kandidatas į merus, kokie planuojami renginiai bei susitikimai su visuomene tapo praktiškai nebeįmanoma. Štabas nuo kai kurių savo narių atsitvėrė tylos siena, neatsakinėjo į iniciatyvas, nesvarstė jų, neatsakinėjo į konkrečius klausimus. Ėmė veikti saviveikliškai ne kaip LS, o kaip Naglio rinkiminė komanda. Ta apgailėtina patirtis verčia iš esmės svarstyti, ar su Nagliu ir jo komanda dar tebeturime kažką bendra.
    Naglio ir jo komandos apsisprendimus, veiksmus ir veikimo būdus turime galimybę stebėti jau pakankamai ilgą laiką, todėl medžiagos apibendrinimams ir išvadoms turime daug. Pateiksiu keletą reprezentatyvių pavyzdžių.
    Pirma. Naglis Puteikis, kartu su savo komandos apmokamais nariais nesibodi veikti Lietuvos Sąrašui už nugaros ir apgaudinėti LS pirmininką. Vienas rimčiausių tokių veiksmų yra šis: Naglis, pasinaudodamas savo apmokamu darbuotoju Mariumi padiktavo Vilniaus rinkiminio laikraščio spausdinimo sutarties turinį (tai pripažįsta pats Naglis) – jam reikėjo didžiulio tiražo, kuriam pirmininkas nebūtų pritaręs. Ne tik buvo apeitas LS pirmininkas, bet ir grubiausiai pažeisti LS įstatai, kuriuose siekiant didesnio skaidrumo yra įrašyta, kad išlaidas virš 1000 Lt tvirtina Taryba – įsipareigojimų, kurie siekė apie 20 000 eurų, niekas netvirtino. Negana to, šiuo atveju buvo pereita į kriminalinio veikimo lauką – Naglis, siekdamas naudos sau – kuo platesnio žinomumo, veikė, kad organizacijos vardu asmenys, neturintys įgaliojimų, pasirašytų komercinę sutartį. Tai yra kriminalas. Juo labiau, kad Naglis, nebūdamas net LS narys, ir niekieno neįgaliotas neturėjo jokios teisės implikuoti kokius nors veiksmus ar sprendimus su partijos finansinėmis sąskaitomis.
    Toliau. Sausio 23 d. LS narių akivaizdoje vartodamas necenzūrinę leksiką psichiškai smurtavo ir įžeidinėjo Tiesos.lt redaktorę, LS narę Ramutę Bingelienę. Ir tai buvo ne pirmas tokio pobūdžio, neslepiamos neapykantos išpuolis prieš ją ir Tiesos.lt portalą.
    Beje, nė už vieną išpuolį neatsiprašė. Tikėtina, kad sausio 23 d. išpuolis buvo apgalvotas ir suplanuotas, nes Puteikiui reikėjo klusnaus Vilniaus rinkimų štabo, paklusniai vykdančio jo scenarijų. Po išpuolio Naglio apmokami darbuotojai – Saulė ir Rasa – staiga „susiprato“, kad išpuolį patyrusi Ramutė joms yra tokia nesimpatiška, kad su ja jos neva nebegali būti vienoje patalpoje. Taigi įvykusi konfliktinė istorija pradėta versti aukštyn kojomis – smurtininkas Naglis jo darbuotojų pastangomis imtas daryti auka, o Ramutė – kaltininke. Toks pat likimas laukė ir Liudviko, stojusio stabdyti Naglio smurtą. Šio išpuolio ir Saulės bei Rasos kaprizų rezultatas buvo tas, kad buvo išardyta Vilniaus štabo ir Vilniaus rinkiminio laikraščio redakcijos veikla – Vilniaus štabo ir redakcijos funkcijas uzurpavo apmokami Puteikio darbuotojai. Buvo nustota šaukti štabo susirinkimus, o Puteikiui neparankūs štabo nariai – Ramutė, Liudvikas, Laisvūnas – negaudavo informacijos apie štabo ir laikraščio redakcijos veiklą. Dalis štabo informaciją apie rinkimus rankiojo iš nuogirdų. Tiesos.lt redakcija net buvo nušalinta nuo Lietuvos Sąrašo facebooko, kurį Marius su Vygintu buvo pavertę dar vienu Puteikio glianciniu puslapiu.
    Štabo veiklos išardymas turėjo apgailėtinų rezultatų. Vienas jų – nenusiuntėme stebėtojų į Pagėgius, laiku neparašėme skundo dėl biuletenių perskaičiavimo Pagėgiuose, o Pagėgių komisijos atsakymo neapskundėme VRK, t.y. LS parodė visišką nekompetenciją ir neadekvatumą Pagėgių rinkimuose. Bet tai irgi dėsninga – kai rinkimų štabą sudaro vieno kandidato darbuotojai, kurie rūpinasi tik vieno kandidato kampanija – argi galime tikėtis rezultatų partijai, kurios pavadinimo mūsų iškeltas kandidatas į merus bodisi ištarti viešuose pasisakymuose ir diskusijose.
    Visą šią savivaldos rinkimų kampaniją Naglis ir jo komanda naudojo intrigų, melų, demagogijos ir apgavysčių taktiką. ženklu. LS tebesvarstant dalyvavimo savivaldos rinkimuose būdus ir galimybes mus pribloškė žinia, kad Naglis, tuose pasitarimuose dalyvaujantis, slapta už LS nugaros steigia LS paralelinį Vilniaus rinkimų komitetą. Vėliau „grožybės“ tęsėsi. Naglis, LS susirinkime iš vakaro pažadėjęs, kad nesteigs savo vardo komitetų, kitą dieną VRK posėdyje pats dalyvavo Puteikio vardo komitetų registracijoje. Kas tai, jei ne apgavystė?
    Kampanijai prasidėjus, Puteikis ir toliau žarstė pagyras Simuliko bei Visocko komitetams Šiauliuose, užuot rėmęs LS skyrių Šiauliuose, nuoširdžiai talkinusį jam per prezidento rinkimų kampaniją. Negana to, nusipelniusias ir gerbiamas LS nares, kurios nepasidavė Visocko spaudimui, viešai Sakalo Gorodeckio veidaknygėje išvadino garbėtroškomis ir intrigantėmis. Apskritai kalbant, dėl Naglio Puteikio elgesio su Šiaulių LS skyriaus žmonėmis ir visuomenininkais, turėtų būti atskira kalba. Tikėtina, prie to dar bus grįžta nepalyginamai išsamiau, bet užtenka ir to, kad būtų aišku, jog toks renkamo politiko elgesys su rinkėjais yra visiškai netoleruotinas.
    Kas dėl Vilniaus, čia Puteikis atsisakė aptartos ir suplanuotos rinkiminės kampanijos ir daugiau nei porą savaičių išvis buvo nusišalinęs nuo Vilniaus reikalų; rinkiminę kampaniją Vilniuje pakeitė vieno laikraščio leidyba. Šį nusišalinimą aiškino silpna sveikata, tačiau tuo pat metu daugelis žmonių Naglį matė ir Seime, ir televizijoje, ir įvairiose Lietuvos vietose reklamuojant savo komitetus – sveiką kaip agurkėlį.
    Suprantama, tokie veiksmai ir veiklos metodai LS nariams negalėjo nesukelti įvairių klausimų. O ką išgirsdavome kai Naglio paklausdavome apie laikraščio leidybą, finansavimą, agitaciją? – iš Naglio ir jo komandos išgirsdavome primityvią demagogiją, melą ir insinuacijas. Ką išgirdome, kai esant sąskaitai apytuštei klausėme, kas padengs arti 20 000 eurų siekiančius įsipareigojimus? – išgirdome pasakėles apie sėkmingai vykstančią aukų iš rinkėjų rinkimo kampaniją. Melavo, kad nėra ir nebandoma pritraukti šešėlinių rėmėjų (kad tokie egzistuoja, pripažino Saulė). Užuot tiesiai atsakęs, iš kokių pinigų ketina padengti įplaukų akivaizdžiai neatitinkančius įsipareigojimus, ėmė kaltinti tuos, kurie klausė, trukdymu rinkti lėšas; kėlė isteriją dėl aukojimo mygtukų ir melavo, neva aš, Laisvūnas Šopauskas priešinausi aukojimo mygtuko įdiegimui Tiesos.lt puslapyje (kai iš tiesų pats štabas per vėlai susizgribo, o man reikėjo laiko techninėms problemoms išspręsti), melavo apie sėkmę renkant aukas per kitas svetaines (per kitas svetaines tuomet nebuvo surinkta nieko).
    Kai klausėme apie įtartinas sutarties dėl laikraščio spausdinimo sudarymo aplinkybes, ar išgirdome atsakymus? Vietoje atsakymų išgirdome insinuacijas, kad Liudvikas, Ramutė, Laisvūnas siekia sužlugdyti laikraščio leidybą ir platinimą, trukdė vilniečiams gauti laikraštį, kad sąmoningai demotyvuoja kitus. Tuo tarpu tiek Liudvikas, tiek Ramutė yra parengę daug laikraščio tekstų. Girdėjome insinuacijas, kad „inkvizicijos trijulė“ jį ir jo darbuotojus sąmoningai šmeižia. To dar neužteko, Naglis paskleidė melą, neva Liudvikas siekė laikraščio tiražą apriboti 20 000 egzempliorių, ir insinuavo, neva jis į užsienį važiuoja už anoniminio sponsoriaus pinigus, taip priskirdamas Liudvikui parsidavėliškumą.
    Įdomybės tęsėsi ir po rinkimų pirmojo turo. Tie Puteikio tekstai, kurie pasirodė „Respublikoje“ ir Zuoko rinkiminiame laikraštyje, buvo bandymas įtikinti rinkėją, kad Zuokas yra geresnis pasirinkimas. Bandymas tuo įtikinti rinkėją yra agitacija už Zuoką. Kadangi Lietuvos Sąrašas Zuoko nerėmė, tokia LS kelto kandidato agitacija už Zuoką buvo LS ir LS pirmininko kompromitacija jau tuo metu, kai vyko preliminarios konsultacijos dėl valdančiosios koalicijos. Gal Naglis pasakys, kad tekstas Zuoko laikraštyje atsirado be jo sutikimo? Arba gal „Respublika“ neteisingai perteikė Puteikio atsakymus į žurnalisto klausimus?
    Ir paskutiniai įvykiai: kai Tiesos.lt pasirodė anoniminis komentaras apie Naglio padėjėją Rasą Kalinauskaitę, Vygintas Vilutis, buvęs Rasos bendradarbis ekspertuose, pradėjo skleisti insinuacijas, kad aš neva žinau, kas yra jo autorius, o Rasa kreipėsi į policiją, puikiai suprasdama, kad toks veiksmas, kada ištrinto komentaro autoriaus nustatyti neįmanoma, tėra sunkumų Tiesos.lt redakcijai sudarymas. Ir štai rezultatas: Tiesos.lt redakcija vaikšto į policijos apklausas, kurios vyksta ne policijos, o VSD stiliumi, laukiame ir kratų. Gal Rasa, pati rašiusi apie VSD sufabrikuotas Kusaitės bylas, Gatajevų persekiojimus, nesuprato, kad kurpia prielaidas policijai ir VSD sunaikinti valdžios nemėgstamą portalą? Ar taip elgiasi bendraminčiai ir bendražygiai?
    Apibendrindamas galiu pasakyti, kad intrigos, demagogija, melas, insinuacijos iš Puteikio ir jo komandos pusės ėmė plūsti tokiu nesustabdomu srautu, kad LS ėmė šiame sraute skęsti. Mes negalėsime tikėtis viešojoje erdvėje ir politikoje įtvirtinti tas moralines vertybes ir principus, kurių savo organizacijos viduje ne tik kad nepraktikuojame, bet tiesiog mindome. Mes praradome bendro veikimo džiaugsmą, praradome bičiulystės dvasią – bičiulystė negali gyvuoti melo ir intrigų atmosferoje; šią dvasią iš mūsų atėmė, pavogė. Palyginkime mūsų būseną ir savijautą dabar ir prieš porą metų, dabartinę LS atmosferą su Urbšio komandos nuotaikomis. Suvokiate skirtumą?
    Veiksmai ir veiklos būdai, kaip jau sakiau, turėtų atitikti keliamiems tikslams ir vertybėms, kurias deklaruojame ir siekiame puoselėti bei skleisti. Ir mes, stebėdami aukščiau aprašytus veiksmus ir veikimo būdus, turime rimtą pagrindą klausti: o kokių tikslų siekia Naglis Puteikis ir jo komanda? Tai tikrai nieko bendra neturinti tikrovė su LS pamatinėm vertybėm ir tikslais, dėl ko būrėmės bendrai veiklai. Mums Naglio Puteikio tikslai pakankamai aiškūs: sukurti jo asmenines ambicijas realizuojantį politinį projektą, o LS intelektą išnaudoti šiam tikslui kaip instrumentinį resursą.
    Veiksmai ir metodai atskleidžia taip pat ir perspektyvas. Ką galima įsteigti naudojant tokius metodus? Atsakymas irgi akivaizdus – galima įsteigti tik eilinę nomenklatūrinę, vadinamąją “sisteminę” partiją. Jei Nagliui Puteikiui pavyks įgyvendinti tai, ką jis daro, – turėsime ne ką kita, o dar vieną konservatorių, Darbo ar TT autoritarinių partijų kloną.
    Ar dėl to mes susirinkome į Lietuvos Sąrašą?
    Išvadą tenka padaryti tokią: LS atsirado grupelė žmonių, kuriuos tarpusavyje tampriai sieja jų siauras interesas ir kuri likusiai LS daliai skirianti tik statisto vaidmenį – su tikruoju Lietuvos Sąrašu jų nesieja niekas: nei principai, nei tikslai, nei vertybės. Nebent apsimestinė retorika. Jei mes šiuo metu neišspręsime gilaus interesų konflikto – kada keletas LS pareigybiškai svarbių asmenų, visų pirma Saulė ir Marius – kartu yra Naglio Puteikio apmokami darbuotojai, per kuriuos Puteikis tvarkosi savo reikalus ir verčia LS tik priemone savo tikslams, jei neatsisveikinsime su Nagliu Puteikiu ir jo komanda, o leisimės jų vadovaujami, netrukus galėsime „džiaugtis“ atsidūrę seno raugo partijoje ir stebėti, kaip eilinį kartą pilietinis ir protestinis potencialas yra nukanalizuojamas eilinio demagogo ambicijoms tenkinti. Tai neišvengiamai įvyks, jei leisime, kad Naglio Puteikio komanda performatuotų partiją, surinkę iki suvažiavimo trūkstamą kiekį būtinų partijos narių.
    Taip, formaliai sprendimas priklauso nuo jūsų, bet priimkite jį neformaliai, pagal sąžinę. Ir nesakykite, kad niekas jūsų neįspėjo.

Komentuoti: Stebiu Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>