LIETUVOS ŽMOGAUS TEISIŲ GYNIMO ASOCIACIJAI
PRAŠYMAS APGINTI NUO VALDŽIOS ĮSTAIGŲ, VALDŽIOS ATSTOVŲ IR ŽINIASKLAIDOS SIEKIO SUVARŽYTI PILIEČIŲ TEISES
2015-04-25
Klaipėda
Perskaičius Astos Aleksėjūnaitės straipsnį „Prieš Lietuvą – iš vidaus“, supratome, kad bet kokia kaina reikia pažeminti, suniekinti didžiulę grupę piliečių, teigiant kad jie yra Lietuvos valstybes grėsme.
Ar tikrai valstybei grėsmę kelia ta piliečių grupė, kuri buriasi prieš skalūninių dujų išgavimą? O gal atvirkščiai, kuri proteguoja skalūninių dujų išgavimą ir yra grėsmė Lietuvos valstybei?
Kodėl Seime buvo priimtos Darbo partijos nario Raimundo Paliuko pateiktos pataisos Žemės gelmių įstatyme dėl hidraulinio ardymo metu naudojamų cheminių medžiagų palaidojamo, t.y. nekontroliuojamo palikimo žemės gelmėse?
Kodėl skalūninių dujų gynėjams visiškai nesvarbu kokia žala bus padaryta ekologiniams žemės ūkiams, kaimo turizmui, kurie bus šalia skalūninių dujų išgavimo vietos?
Piliečiai nori sužinoti, kokius mokesčius gauna Lietuvos iždas iš žemės ūkio gamybos, kaimo turizmo ir kokius iš naftos gavybos?
Kokias pramonės ar žemės ūkio šakas Lietuvos iždui naudingiau vystyti?
Teiginiai, kad skalūninių dujų išgavimas taps nepriklausomybės garantu yra absurdiški, nes skalūninių dujų gavybą vykdys privatininkai. Pagrindinė nauda atiteks jiems, o ne Lietuvos valstybei.
Po šių klausymų ir atsakymų piliečiams susidarė nuomonė, kad privatininkai, kurie Lietuvoje vykdys skalūninių dujų gavybą yra korumpuoti, perkantys Lietuvos piliečiams, Lietuvos iždui nepalankius įstatymų pakeitimus.
Pasirodo, kad Lietuvos valstybei grėsmę kelia ir piliečiai rinkę parašus, jog žemė būtų nuomojama, o ne parduodama užsieniečiams. Esame šalia agresyvios, ypatingai amoralią politiką vykdančios šalies – Rusijos. Žemę parduosime Europos sąjungos piliečiams, puikiai žinodami, kad galima pilietybę nusipirkti iš Maltos valstybės arba gauti „auksinę vizą“ iš įvairių kitų Europos valstybių, o tarp populiariausių valstybių įsigyjančių antrą pasą yra Rusija. Taigi Rusija ne ginklo pagalba, o pinigų dėka gali užgrobti mūsų teritoriją.
Mes, Lietuvos piliečiai, turime teisę išsakyti savo nuogąstavimus dėl galimos žalos gamtai, nuomonę kad Lietuvos iždas nepasipildys dėl skalūninių dujų išgavimo ar žemės pardavimo užsieniečiams. Parduodami žemę galime prarasti valstybingumą.
Mes, Lietuvos piliečiai, ne tik galime, bet privalome organizuoti piketus ir mitingus, rinkti parašus, rašyti reikalavimus, kreiptis į Seimo narius su prašymu apginti pilietines teises, teisingumą.
Mes, skalūninių dujų išgavimo Lietuvoje priešininkai, žemės nepardavimo užsieniečiams parašų rinkikai, nelaikome savęs Lietuvos valstybės grėsme, nes nesikėsiname į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.
Stebėdami VSD darbą, teismus su Egle Kusaite apkaltinta terorizmu, sužinojome, kad ji tapo VSD manipuliavimo įrankiu. VSD darbuotojai jai išnuomojo butą, kuris buvo musulmonų susirinkimų vieta. Paviešinta informacija rodo, kad VSD įkuria, kontroliuoja, vadovauja antivalstybinėms organizacijoms. Todėl norisi paklausti, ar Lietuvoje VSD neįkuria, nekontroliuoja taip vadinamas prorusiškas organizacijas, pavyzdžiui, garsiąją prorusišką organizaciją Žemaitijoje, nukreipia ten reikiamus žmones, organizuoja įvairius renginius?
VSD darbuotojai negalėjo provokuoti E. Kusaitę daryti neteisėtus veiksmus, tačiau tai jie darė. Kas gali paneigti, kad ir šiandien, ieškodami tarp piliečių nelojalių Lietuvos valstybei, vykdo neteisėtus, provokacinius veiksmus siekdami suvaržyti pilietines teises.
Manome, kad Astos Aleksėjūnaitės straipsnis „Prieš Lietuvą – iš vidaus“ pasirodė neatsitiktinai. Šio straipsnio tikslas yra paskelbti valdžios karą prieš savo tautą.
Prašome apginti nuo valdžios siekio suvaržyti pilietines teises.
Prašymą vienbalsiai 2015-04-25 patvirtino Lietuvos žmogaus teisių gynimo Klaipėdos filialo nariai savo susirinkime
kažkoks kratinys panašus i nesveiką minčių dėstymą.Nors teisybės yra.
Gerbiamieji Lietuvos Sąrašo Tarybos nariai,
Esame paakviesti aptarti ir apsispręsti dėl LS ateities. Ateities užuomazgos ir tendencijos slypi praeityje, todėl neišmintinga būtų priimti sprendimus neišanalizavus mūsų jau beveik trejų metų veiklos patyrimo. O šis patyrimas nėra vienareikšmiškas; patyrimas yra pamokantis, sunkus, kartais ir nuviliantis.
LS atsirado iš protesto – protestavome prieš valdžios smurtą, melą, demagogiją, neskaidrumą, korupciją, Konstitucijos ir įstatymų mindymą, bendrojo gėrio nepaisymą, panieką piliečiui ir Tautai – tikriesiems Respublikos šeimininkams. Sakėmės einą į politiką įtvirtinti tam tikrus principus: viešumą, skaidrumą, dorovinį politikos matmenį, savivaldą, įstatymų galiojimą visiems, bendrojo gėrio prioritetą, Tautos suverenumą. Mūsų vėliava, aplink kurią su viltimi ir pasitikėjimu būrėmės tapo Darius – autoritetas ir mums ir intelektualiai visuomenei, gebantis geriau už bet ką Lietuvoje viešojoje erdvėje artikuliuoti minėtus principus ir juos ginti. Reikia pastebėti, kad Dariaus kaip lyderio stipriosios savybės buvo idėjų artikuliavimas, analizė ir veiksmų strategavimas – labai reikalinga veikla – tačiau jis nesiveržė į politinės kovos priešakines linijas. Vietoje savęs šias pareigas – bent rinkimų laikotarpiu – Darius perleido Nagliui, ir Naglis tapo neva LS remiamu ar keliamu politinių idėjų ruporu.
Atsiradus šiam policentrizmui, kada pirmininkas ir idėjų generatorius yra Darius, o idėjų skleidėjas ir priešakinių kovų veidas – Naglis, partijos organizacinė, pasaulėžiūrinė, moralinė ir psichologinė raida bei ateities perspektyvos ėmė žymiu mastu priklausyti nuo Naglio ir jo artimiausių pagalbininkų išsikeltų tikslų, apsisprendimų ir veiksmų bei veiklos būdų.
Noriu pabrėžti, kad veiksmai, veikimo būdai ir apsisprendimai visada turėtų atitikti tikruosius tikslus; neatitikimas tarp tikslų ir veiksmų bei veiklos metodų savyje brandina didelius pavojus, ilgainiui imama viena deklaruoti, o kita daryti. Šią koliziją išgyvena visos didžiosios mūsų partijos. Beje, dėl tos priežasties visuomenė ir tolydžio vis labiau partijomis ir nebepasitiki. Mes ir kūrėmės siekdami tokių raidos trajektorijų vengti.
Taip yra atsitikę ir su Nagliu bei jo komanda: jo paties ir jo pagalbininkų veiksmai bei veikimo būdai prasilenkia su LS keliamais tikslais ir principais. Ypač šių rinkimų metu akivaizdžiai pasimatė, kad Naglis su savo komanda, nederindamas veiksmų, vienasmeniškai ėmėsi vykdyti ne LS, o visai kitą scenarijų, kuris dažnai kirtosi, prieštaravo LS prieš rinkimus suplanuotam. Tos atsirandančios ir gilėjančios dviprasmybės kėlė sumaištį ir nepasitikėjimą vieni kitais. Štabas tapo nebefunkcionalus, o Dariaus pastangos „užglostyti“ konfliktus buvo tik akivaizdybė, kad kolektyvinis darnus štabo darbas tapo nebeįmanomas. Naglis bei jo komanda su LS tarybos nariais savo veiksmus nustojo derinę, o neįtinkančius pasistengė eliminuoti iš štabo bei atriboti nuo informacijos. Išsireikalauti žinių, kas vyksta, kur 20 dienų dingęs kandidatas į merus, kokie planuojami renginiai bei susitikimai su visuomene tapo praktiškai nebeįmanoma. Štabas nuo kai kurių savo narių atsitvėrė tylos siena, neatsakinėjo į iniciatyvas, nesvarstė jų, neatsakinėjo į konkrečius klausimus. Ėmė veikti saviveikliškai ne kaip LS, o kaip Naglio rinkiminė komanda. Ta apgailėtina patirtis verčia iš esmės svarstyti, ar su Nagliu ir jo komanda dar tebeturime kažką bendra.
Naglio ir jo komandos apsisprendimus, veiksmus ir veikimo būdus turime galimybę stebėti jau pakankamai ilgą laiką, todėl medžiagos apibendrinimams ir išvadoms turime daug. Pateiksiu keletą reprezentatyvių pavyzdžių.
Pirma. Naglis Puteikis, kartu su savo komandos apmokamais nariais nesibodi veikti Lietuvos Sąrašui už nugaros ir apgaudinėti LS pirmininką. Vienas rimčiausių tokių veiksmų yra šis: Naglis, pasinaudodamas savo apmokamu darbuotoju Mariumi padiktavo Vilniaus rinkiminio laikraščio spausdinimo sutarties turinį (tai pripažįsta pats Naglis) – jam reikėjo didžiulio tiražo, kuriam pirmininkas nebūtų pritaręs. Ne tik buvo apeitas LS pirmininkas, bet ir grubiausiai pažeisti LS įstatai, kuriuose siekiant didesnio skaidrumo yra įrašyta, kad išlaidas virš 1000 Lt tvirtina Taryba – įsipareigojimų, kurie siekė apie 20 000 eurų, niekas netvirtino. Negana to, šiuo atveju buvo pereita į kriminalinio veikimo lauką – Naglis, siekdamas naudos sau – kuo platesnio žinomumo, veikė, kad organizacijos vardu asmenys, neturintys įgaliojimų, pasirašytų komercinę sutartį. Tai yra kriminalas. Juo labiau, kad Naglis, nebūdamas net LS narys, ir niekieno neįgaliotas neturėjo jokios teisės implikuoti kokius nors veiksmus ar sprendimus su partijos finansinėmis sąskaitomis.
Toliau. Sausio 23 d. LS narių akivaizdoje vartodamas necenzūrinę leksiką psichiškai smurtavo ir įžeidinėjo Tiesos.lt redaktorę, LS narę Ramutę Bingelienę. Ir tai buvo ne pirmas tokio pobūdžio, neslepiamos neapykantos išpuolis prieš ją ir Tiesos.lt portalą.
Beje, nė už vieną išpuolį neatsiprašė. Tikėtina, kad sausio 23 d. išpuolis buvo apgalvotas ir suplanuotas, nes Puteikiui reikėjo klusnaus Vilniaus rinkimų štabo, paklusniai vykdančio jo scenarijų. Po išpuolio Naglio apmokami darbuotojai – Saulė ir Rasa – staiga „susiprato“, kad išpuolį patyrusi Ramutė joms yra tokia nesimpatiška, kad su ja jos neva nebegali būti vienoje patalpoje. Taigi įvykusi konfliktinė istorija pradėta versti aukštyn kojomis – smurtininkas Naglis jo darbuotojų pastangomis imtas daryti auka, o Ramutė – kaltininke. Toks pat likimas laukė ir Liudviko, stojusio stabdyti Naglio smurtą. Šio išpuolio ir Saulės bei Rasos kaprizų rezultatas buvo tas, kad buvo išardyta Vilniaus štabo ir Vilniaus rinkiminio laikraščio redakcijos veikla – Vilniaus štabo ir redakcijos funkcijas uzurpavo apmokami Puteikio darbuotojai. Buvo nustota šaukti štabo susirinkimus, o Puteikiui neparankūs štabo nariai – Ramutė, Liudvikas, Laisvūnas – negaudavo informacijos apie štabo ir laikraščio redakcijos veiklą. Dalis štabo informaciją apie rinkimus rankiojo iš nuogirdų. Tiesos.lt redakcija net buvo nušalinta nuo Lietuvos Sąrašo facebooko, kurį Marius su Vygintu buvo pavertę dar vienu Puteikio glianciniu puslapiu.
Štabo veiklos išardymas turėjo apgailėtinų rezultatų. Vienas jų – nenusiuntėme stebėtojų į Pagėgius, laiku neparašėme skundo dėl biuletenių perskaičiavimo Pagėgiuose, o Pagėgių komisijos atsakymo neapskundėme VRK, t.y. LS parodė visišką nekompetenciją ir neadekvatumą Pagėgių rinkimuose. Bet tai irgi dėsninga – kai rinkimų štabą sudaro vieno kandidato darbuotojai, kurie rūpinasi tik vieno kandidato kampanija – argi galime tikėtis rezultatų partijai, kurios pavadinimo mūsų iškeltas kandidatas į merus bodisi ištarti viešuose pasisakymuose ir diskusijose.
Visą šią savivaldos rinkimų kampaniją Naglis ir jo komanda naudojo intrigų, melų, demagogijos ir apgavysčių taktiką. ženklu. LS tebesvarstant dalyvavimo savivaldos rinkimuose būdus ir galimybes mus pribloškė žinia, kad Naglis, tuose pasitarimuose dalyvaujantis, slapta už LS nugaros steigia LS paralelinį Vilniaus rinkimų komitetą. Vėliau „grožybės“ tęsėsi. Naglis, LS susirinkime iš vakaro pažadėjęs, kad nesteigs savo vardo komitetų, kitą dieną VRK posėdyje pats dalyvavo Puteikio vardo komitetų registracijoje. Kas tai, jei ne apgavystė?
Kampanijai prasidėjus, Puteikis ir toliau žarstė pagyras Simuliko bei Visocko komitetams Šiauliuose, užuot rėmęs LS skyrių Šiauliuose, nuoširdžiai talkinusį jam per prezidento rinkimų kampaniją. Negana to, nusipelniusias ir gerbiamas LS nares, kurios nepasidavė Visocko spaudimui, viešai Sakalo Gorodeckio veidaknygėje išvadino garbėtroškomis ir intrigantėmis. Apskritai kalbant, dėl Naglio Puteikio elgesio su Šiaulių LS skyriaus žmonėmis ir visuomenininkais, turėtų būti atskira kalba. Tikėtina, prie to dar bus grįžta nepalyginamai išsamiau, bet užtenka ir to, kad būtų aišku, jog toks renkamo politiko elgesys su rinkėjais yra visiškai netoleruotinas.
Kas dėl Vilniaus, čia Puteikis atsisakė aptartos ir suplanuotos rinkiminės kampanijos ir daugiau nei porą savaičių išvis buvo nusišalinęs nuo Vilniaus reikalų; rinkiminę kampaniją Vilniuje pakeitė vieno laikraščio leidyba. Šį nusišalinimą aiškino silpna sveikata, tačiau tuo pat metu daugelis žmonių Naglį matė ir Seime, ir televizijoje, ir įvairiose Lietuvos vietose reklamuojant savo komitetus – sveiką kaip agurkėlį.
Suprantama, tokie veiksmai ir veiklos metodai LS nariams negalėjo nesukelti įvairių klausimų. O ką išgirsdavome kai Naglio paklausdavome apie laikraščio leidybą, finansavimą, agitaciją? – iš Naglio ir jo komandos išgirsdavome primityvią demagogiją, melą ir insinuacijas. Ką išgirdome, kai esant sąskaitai apytuštei klausėme, kas padengs arti 20 000 eurų siekiančius įsipareigojimus? – išgirdome pasakėles apie sėkmingai vykstančią aukų iš rinkėjų rinkimo kampaniją. Melavo, kad nėra ir nebandoma pritraukti šešėlinių rėmėjų (kad tokie egzistuoja, pripažino Saulė). Užuot tiesiai atsakęs, iš kokių pinigų ketina padengti įplaukų akivaizdžiai neatitinkančius įsipareigojimus, ėmė kaltinti tuos, kurie klausė, trukdymu rinkti lėšas; kėlė isteriją dėl aukojimo mygtukų ir melavo, neva aš, Laisvūnas Šopauskas priešinausi aukojimo mygtuko įdiegimui Tiesos.lt puslapyje (kai iš tiesų pats štabas per vėlai susizgribo, o man reikėjo laiko techninėms problemoms išspręsti), melavo apie sėkmę renkant aukas per kitas svetaines (per kitas svetaines tuomet nebuvo surinkta nieko).
Kai klausėme apie įtartinas sutarties dėl laikraščio spausdinimo sudarymo aplinkybes, ar išgirdome atsakymus? Vietoje atsakymų išgirdome insinuacijas, kad Liudvikas, Ramutė, Laisvūnas siekia sužlugdyti laikraščio leidybą ir platinimą, trukdė vilniečiams gauti laikraštį, kad sąmoningai demotyvuoja kitus. Tuo tarpu tiek Liudvikas, tiek Ramutė yra parengę daug laikraščio tekstų. Girdėjome insinuacijas, kad „inkvizicijos trijulė“ jį ir jo darbuotojus sąmoningai šmeižia. To dar neužteko, Naglis paskleidė melą, neva Liudvikas siekė laikraščio tiražą apriboti 20 000 egzempliorių, ir insinuavo, neva jis į užsienį važiuoja už anoniminio sponsoriaus pinigus, taip priskirdamas Liudvikui parsidavėliškumą.
Įdomybės tęsėsi ir po rinkimų pirmojo turo. Tie Puteikio tekstai, kurie pasirodė „Respublikoje“ ir Zuoko rinkiminiame laikraštyje, buvo bandymas įtikinti rinkėją, kad Zuokas yra geresnis pasirinkimas. Bandymas tuo įtikinti rinkėją yra agitacija už Zuoką. Kadangi Lietuvos Sąrašas Zuoko nerėmė, tokia LS kelto kandidato agitacija už Zuoką buvo LS ir LS pirmininko kompromitacija jau tuo metu, kai vyko preliminarios konsultacijos dėl valdančiosios koalicijos. Gal Naglis pasakys, kad tekstas Zuoko laikraštyje atsirado be jo sutikimo? Arba gal „Respublika“ neteisingai perteikė Puteikio atsakymus į žurnalisto klausimus?
Ir paskutiniai įvykiai: kai Tiesos.lt pasirodė anoniminis komentaras apie Naglio padėjėją Rasą Kalinauskaitę, Vygintas Vilutis, buvęs Rasos bendradarbis ekspertuose, pradėjo skleisti insinuacijas, kad aš neva žinau, kas yra jo autorius, o Rasa kreipėsi į policiją, puikiai suprasdama, kad toks veiksmas, kada ištrinto komentaro autoriaus nustatyti neįmanoma, tėra sunkumų Tiesos.lt redakcijai sudarymas. Ir štai rezultatas: Tiesos.lt redakcija vaikšto į policijos apklausas, kurios vyksta ne policijos, o VSD stiliumi, laukiame ir kratų. Gal Rasa, pati rašiusi apie VSD sufabrikuotas Kusaitės bylas, Gatajevų persekiojimus, nesuprato, kad kurpia prielaidas policijai ir VSD sunaikinti valdžios nemėgstamą portalą? Ar taip elgiasi bendraminčiai ir bendražygiai?
Apibendrindamas galiu pasakyti, kad intrigos, demagogija, melas, insinuacijos iš Puteikio ir jo komandos pusės ėmė plūsti tokiu nesustabdomu srautu, kad LS ėmė šiame sraute skęsti. Mes negalėsime tikėtis viešojoje erdvėje ir politikoje įtvirtinti tas moralines vertybes ir principus, kurių savo organizacijos viduje ne tik kad nepraktikuojame, bet tiesiog mindome. Mes praradome bendro veikimo džiaugsmą, praradome bičiulystės dvasią – bičiulystė negali gyvuoti melo ir intrigų atmosferoje; šią dvasią iš mūsų atėmė, pavogė. Palyginkime mūsų būseną ir savijautą dabar ir prieš porą metų, dabartinę LS atmosferą su Urbšio komandos nuotaikomis. Suvokiate skirtumą?
Veiksmai ir veiklos būdai, kaip jau sakiau, turėtų atitikti keliamiems tikslams ir vertybėms, kurias deklaruojame ir siekiame puoselėti bei skleisti. Ir mes, stebėdami aukščiau aprašytus veiksmus ir veikimo būdus, turime rimtą pagrindą klausti: o kokių tikslų siekia Naglis Puteikis ir jo komanda? Tai tikrai nieko bendra neturinti tikrovė su LS pamatinėm vertybėm ir tikslais, dėl ko būrėmės bendrai veiklai. Mums Naglio Puteikio tikslai pakankamai aiškūs: sukurti jo asmenines ambicijas realizuojantį politinį projektą, o LS intelektą išnaudoti šiam tikslui kaip instrumentinį resursą.
Veiksmai ir metodai atskleidžia taip pat ir perspektyvas. Ką galima įsteigti naudojant tokius metodus? Atsakymas irgi akivaizdus – galima įsteigti tik eilinę nomenklatūrinę, vadinamąją “sisteminę” partiją. Jei Nagliui Puteikiui pavyks įgyvendinti tai, ką jis daro, – turėsime ne ką kita, o dar vieną konservatorių, Darbo ar TT autoritarinių partijų kloną.
Ar dėl to mes susirinkome į Lietuvos Sąrašą?
Išvadą tenka padaryti tokią: LS atsirado grupelė žmonių, kuriuos tarpusavyje tampriai sieja jų siauras interesas ir kuri likusiai LS daliai skirianti tik statisto vaidmenį – su tikruoju Lietuvos Sąrašu jų nesieja niekas: nei principai, nei tikslai, nei vertybės. Nebent apsimestinė retorika. Jei mes šiuo metu neišspręsime gilaus interesų konflikto – kada keletas LS pareigybiškai svarbių asmenų, visų pirma Saulė ir Marius – kartu yra Naglio Puteikio apmokami darbuotojai, per kuriuos Puteikis tvarkosi savo reikalus ir verčia LS tik priemone savo tikslams, jei neatsisveikinsime su Nagliu Puteikiu ir jo komanda, o leisimės jų vadovaujami, netrukus galėsime „džiaugtis“ atsidūrę seno raugo partijoje ir stebėti, kaip eilinį kartą pilietinis ir protestinis potencialas yra nukanalizuojamas eilinio demagogo ambicijoms tenkinti. Tai neišvengiamai įvyks, jei leisime, kad Naglio Puteikio komanda performatuotų partiją, surinkę iki suvažiavimo trūkstamą kiekį būtinų partijos narių.
Taip, formaliai sprendimas priklauso nuo jūsų, bet priimkite jį neformaliai, pagal sąžinę. Ir nesakykite, kad niekas jūsų neįspėjo.