Klaipėdos vardas pirmą kartą buvo paminėtas rašytiniuose šaltiniuose kai Vytautas Didysis diplomatiniu keliu, o vėliau ginklu, siekė sujungti lietuviškas žemes. Jam nepasisekė.
Vytauto darbą dalinai užbaigė lietuviai XX a. pradžioje. Tai didvyriai, prilygstantys Lietuvos kunigaikščiams.
Pirmiausia, didvyrius mums užaugino Mažosios Lietuvos žemė. Karas, okupacijos išmėtė jų kaulelius po visą pasaulį. Tėvynės didvyriai, Tėvynę mylėję ir jai dirbę turi grįžti į Lietuvą.
Mirusiųjų giminės ar istoriją gerbiantys Lietuvos piliečiai niekaip negali suprasti kodėl Klaipėda, pagal dydį trečias Lietuvos miestas, neturi panteono - vietos, kurioje ilsėtųsi visų iškilių klaipėdiečių palaikai.
Šiai dienai Tilžės akto signataras, Šaulių vadas Jurgis Lėbartas guli Joniškės kapinėse, politinis 1923 metų sukilimo vadas Erdmonas Simonaitis – Lebartų kapinėse, o kitą 1923 sukilimo vadą Joną Budrį siūlo perlaidoti Skulptūrų parke. Tai nepagarba iškiliems klaipėdiečiams, o antrą, jų palaikai įgauna našlaitės benamės įvaizdį,
Prašome Klaipėdos miesto Mero ir Tarybos nustatyti vieną vietą, kurioje būtų laidojami ar perlaidojami nusipelnę Klaipėdai piliečiai. Manome, jog svarstymui reikėtų siūlyti keletą vietų.
- Mūsų pasiūlymas:
- Smiltynės kapinaitės.
- Šalia Lėbarto kapo suformuoti panteoną.
Mažosios Lietuvos Reikalų Tarybos Klaipėdos krašto skyrius