Piliečiams

2017-06-30 Klaipėdos universitete įvyko mokslinė –praktinė konferencija „Kultūra, mokslas, ir švietimas Lietuvos regionų plėtrai.  „Žaliasis“ ir „Mėlynasis“ augimas“.

Konferencija vyko labai atsakingu Universitetui laikotarpiu. Klaipėdos universitetą ruošiamasi optimizuoti,  t.y.,  jis gali būti prijungtas prie  sostinės universiteto ir tapti filialu arba išlikti savarankišku. Seimo nariai: A. Kirkutis, D. Kepenis pareiškė, kad jei universitetas  „miegos“, tai saldžiam miegui liks tik  pusė metų. Jie universiteto atstovus  kvietė būti iniciatyvesniais, veiklesniais, rodyti daugiau drąsos.

Kodėl universiteto darbuotojai, esant išlikimo ar sunaikinimo  dilemai, elgiasi neatsakingai? Pasakyčiau –  net juokingai. Universiteto Mokslo ir meno prorektorė Rita Vaičekauskaitė po perskaitytų pranešimų kvietė diskutuoti pozityviai. Apie kokį pozityvumą kalbama, jei Universitetui, kaip savarankiškam vienetui, galbūt liko pusė metų. O jos pasiūlymas dirbti džiazo ritmu? Nuskambėjo, kaip  siūlymas  korupciniu ritmu.  Toks pasiūlymas net juoko nesukelia, o  formuoja neviltį, nes prorektorė nesusivokia realybėje.

Konferencija turėjo nubrėžti  gaires tolimesnei  Universiteto veiklai. Gėda, kad konferencijos metu ne universiteto darbuotojai siūlo  priemones, būdus išlikti  nepriklausomu  universitetu, bet atvykę Seimo nariai.

Universiteto prorektorė R. Vaičekauskaitė pasakojo, kad lankėsi užsienio universitetuose ir viename girdėjo  teiginį, jog   Edinburgo universitetas  sukūrė miestą. Man labai norėjosi perfrazuoti šį teiginį, kad  Klaipėdos universitetas sugriovė Klaipėdos miestą.   Klaipėdos universitetas negali pasigirti realiu indeliu į darbo vietų kūrimą, emigracijos stabdymą iš Klaipėdos. Jau 27 metai, o  Universiteto bendradarbiavimas su uostu apsiriboja tik anketų pildymu, todėl  iš uostininko tenka  išgirsti, kad  uostas evoliucijos pakopose yra pirmame  arba žemiausiame lygyje.

Kokius  vystymosi lygius yra numačiusi Europos sąjunga informavo ne Universiteto atstovas, o nepriklausomas mokslininkas Stasys Paulauskas. Iš salės pasigirdo, kad dar 100 metų Klaipėdos uostas bus techniniame  lygyje.  O ką tai reiškia klaipėdiečiams, ypač šalia uosto gyvenantiems Švyturio gatvės gyventojams? Mirtį.  Baltijos jūros uostai, atsisakę atviros krovos, atsisakę savo gyventojus nuodyti anglies ir geležies dulkėmis, perėjo prie konteinerinio transportavimo.  Klaipėdos uostas – ne.  Po Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros direktorius Artūro Drungilo pasisakymo supratome, kodėl Klaipėdos uoste krova yra prasčiausio lygio.  Pasirodo, kad reikia sukaupti lėšų, turėti pajėgumų, jog būtų galima pereiti į kitą, į  Žaliąjį lygį.  A. Drungilas pateikė Kinijos pavyzdį, kuri evoliucijos būdu pasiekė  aukštą  lygį.   Nežinau, kokiuose augimo etapuose yra Kinija, bet konferencijoje buvo kalbama  tik  apie uostų vystymąsi  Europos sąjungoje.

Klaipėdos universitetas reikalingas –  net būtinas, bet ne toks koks yra šiandien. Universitetas dirba sau, uostas –sau, gyventojai – sau. Kai yra sukurtas  toks veikimo  modelis, tai universitetas ne kuria miestą ir neduoda uostamiesčiui  jokios kultūrinės, ekonominės naudos, o atvirkščiai, ėmė ir  sunaikino unikalų kolektyvą “Žuvėdrą”.  Šiandien “Žuvėdros” skrydis Vilniuje būtų emocinis  koziris  išsaugojant Klaipėdos universitetą, primintų, kad Klaipėdos universitetas reikalingas  garsinti Lietuvą, bet Universitetui, Klaipėdai,  džiazuojančiai korupcijos ritmais, aukštos kultūros ir nuostabaus įdirbio kolektyvas buvo nereikalingas.

Apie Universiteto skaudulius kiek anksčiau kalbėjo ir studentai viešojoje  I. Simonaitytės bibliotekoje.  Jie išsakė daug ir skaudžios kritikos. Nemažai pastabų turi Universitetui  ir klaipėdiečiai, tačiau Universitetas jų  negirdi.

Seimo nariai  išklausė pranešėjus ir  apie vieną iš jų,  jauną perspektyvų  mokslininką  dr. Vytautą Jokubauską  pasakė, kad jis būtų puikus  rektorius.

Tik universiteto  atstovai gali padaryti proveržį,  išlaikyti nepriklausomą Klaipėdos universitetą. Universitetas turi protingų,  jaunų, veiklių, drąsių  žmonių.  Jiems turėtų būti  įjungta žalia šviesa.

Mes, klaipėdiečiai, už Universitetą, kuris  kuria  Klaipėdos miestą bei regioną ir  yra idėjų, naujovių  iniciatorius bei įgyvendintojas.

Vilnius. Seimas. 2017-06-27 piketas dėl sumažintų išmokų

Grupė piliečių iš Klaipėdos 2017m. balandžio 19d. vyko į Seimo peticijų komisiją, Tą dieną svarstė jų pateiktą prašymą dėl  įstatymo Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti 24 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 8 punkto papildymo. Peticijų komisija netenkino jų prašymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos  Socialinių ir darbo reikalų  ministerijos   pateikta informacija.

Susipažinę su  ministerijos raštais, išklausę atstovo teiginių, nutarėme užsirašyti į priėmimą pas ministrą Liną Kukuraitį.

Priėmimas vyko 2017 m. birželio 27 d. Pirmiausia išsakėme priekaištus dėl ministerijos siunčiamų raštų. Mūsų prašymo esmė, kad papildžius Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti 24 straipsnio 1 dalies  8 punktu atsirastu galimybė savivaldybės  butą išsipirkti lengvatinėmis sąlygomis. Šis įstatymo punktas kalba apie savivaldybės būsto pardavimo kainą.  Ministras sutiko, kad  tarnautojai savo rašte  rašo apie esamo įstatymo nuostatas, o ne apie būsto pardavimo kainas.  Ministras pasirašo atsakymus.  Dėdamas parašą, jis turi perskaityti piliečio prašymą ir pažiūrėti koks yra atsakymas. Negalima pasirašinėti raštus, kurie yra niekiniai.

Kita pastaba buvo dėl ministerijos atstovo išsakytų motyvų atsisakyti įrašyti įstatyme  savivaldybės būsto pardavimo lengvatines sąlygas. Išgirdome  vėl tuos pačius argumentus. kad valstybės turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas, kad lėšos, gautos pardavus savivaldybės būstus pagal Įstatymą, privalo būti naudojamas socialinio būsto fondo plėtrai. Pigiau pardavus savivaldybės būstus bus gauta mažiau lėšų naujų socialinių būstų įsigijimui. Klausaisi tokius teiginius ir darosi baisu, kad rinkti deputatai, tarnautojai net nežino, kad didžiausias valstybės turtas yra žmonės. Kiekvienas žmogus neša valstybei didžiulę naudą. Už visas paslaugas, kuriomis naudojasi, o tai važiavimas autobusu, kirpyklos, siuvyklos, komunalinės ir t.t. kiekvieną kartą moka  21 procentą  pridėtinės vertės mokestį valstybei. Valstybė taip pat gauna 21 procentą nuo euro už bet kokią prekę, kurią perka pilietis.  Nėra žmogaus nėra  mokesčio. Seimo narių, klerkų pagrindinis rūpestis turėtų būti išlaikyti žmones Lietuvoje,  sudaryti normalias gyvenimo sąlygas, nekirsti šakų ant kurių patys laikosi.

Tie žmones, kurie nori nusipirkti  savivaldybės būstą, nėra anksčiau privatizavę būsto. Tai vidutinio ir jaunesnio amžiaus piliečiai. Pati valstybė nutarė užprogramuoti socialinę neteisybę. Vyresnio amžiaus Lietuvos piliečiai įsigijo butą  už kelias dešimtis eurų, o jaunesnio amžiaus,  ar dėl kitų priežasčių negalėję būsto įsigyti piliečiai, pagal Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą jau turi mokėti už butą keliasdešimt tūkstančių eurų.  Pasirodo, kad šiai gyventojų grupei reikia ne tik auginti vaikus, mokėti didžiulius mokesčius, bet dar padėti kaupti lėšas naujų būtų įsigijimui. Tai nepanešama papildoma  mokestinė  našta, todėl piliečiai bėga iš Lietuvos. Nebegalima  tęsti išvijimo iš Lietuvos  politikos. Valdininko atsakymas buvo toks, kad Lietuvoje yra apie 12 tūkstančių piliečių laukiančių  savivaldybės ar socialinio būsto, nesuteikus,  jie, negaunantys buto,  taip pat emigruos iš Lietuvos.   Piliečiai savivaldybės  būsto neįperka, jie emigruoja. Stovintys eilėje socialiniam būstui gauti, kai jo  negauna – emigruoja. Reikia ieškoti lėšų, bet ne reketuoti  piliečius, kurie nespėjo privatizuoti būsto pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą nustatytą tvarką   iki 1998 m. liepos 1 d.  Ministerija turi pinigų.  Ministras privalo uždrausti taškyti pinigus vėjais. Įdomu kiek pinigų yra skirta konferencijoms, kurių metu ministerijos valdininkai važinėjasi po Lietuvą ir savivaldybės valdininkus informuoja apie Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo  pakeitimus. Šiandien kada yra internetas ir puikios galimybės teikti informaciją nėra reikalo važinėti  ministerijos darbuotojams į komandiruotes dėl informacijos pasidalinimo. Kiekvieną eurą reikia skirti būstų įsigijimu ar jų statybai, o ne taškyti įvairiems nereikalingiems projektams, studijoms.

Laisvą laiką praleidome vaikštinėdami po Vilnių, bendraudami su piketuotojais prie Seimo ir Vyriausybės, apžiūrinėjome bažnyčias,    nusifotografavome atminčiai prie  Rotušės.

5 metai ir mėnuo, kai Deimantę, padedant 240 policininkų, Laima .Stankūnaitė su advokatu Gintaru Černiausku išnešė  iš senelių namų. Išvežė ją, ir visus tuos metus apie vaiką – tyla. Todėl svarbiausias klausimas, ar dar gyva Deimantė?  Lietuvos valstybė nesaugo vaiko, atima, išneša panaudojant skausmingą priemonę į nesaugią aplinką, į mirtį. Jei vaikas būtų gyvas tai tikrai apie tai  žinotų seneliai,  jiems būtų perduotos nuotraukos, filmuota medžiaga apie paskutinius jos penkerius gyvenimo metus. Jie ne tik nieko nežino apie savo vaikaitę, bet  valdžia, panaudodama savo galias, nutarė iš senelių net atimti namus.

Lietuvos piliečiai visą tą ilgą laiką, o tai 61 mėnesį, stebi neteisybių, melų  šleifą. Prokurorai, teisėjai užsideda melo akinius ir nagrinėja pedofilijos bylas. Pirmoji  tokia byla vyko Klaipėdoje. Į teisėtvarką kreipėsi šturmo dalyvė Birutė Vaikšnoraitė, ji savo akimis matė, kaip advokatas G. Černiauskas nešė mergaitę. Advokatai teikia teisinę pagalbą, bet nėra savo klientų nešikai. 2012 lapkričio 21 d. Klaipėdos apygardos prokuroras Aidas Giniotis priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes duodamas parodymus G.Černiauskas teigė, kad jis „[…] mergaitės nenešė, tik ėjo šalia“. Lietuvoje įrodymų ir faktų nereikia, jais nesivadovaujama prokuratūrose, teismuose.. Nuotraukos rodo, kaip advokatas G. Černiauskas neša mergaitę, bet pakanka jam pasakyti, kad ėjo šalia ir pradedant Klaipėdos apygardos prokuratūra, o po to Klaipėdos apygardos teismo teisėja Edita Lapinskienė, dar vėliau Klaipėdos apygardos teismo teisėja Dalia Kursevičienė priima nutarimus – G. Černiauskas nenešė mergaitės. Nesvarbu, kad Klaipėdos prokuratūroje bei teismuose priimtoms nutartims jau daugiau kaip keturi metai, laikas dulkėmis neužklojo prokuroro A. Giniočio, teisėjų: L. Lapinskienės, D. Kursevičienės  sprendimų.

Vakar,  birželio 16 d., penktadienį, 13 val., įkalinamas 8-eriems metams nekaltas žmogus D. Kedžio draugas Raimundas Ivanauskas. Čia, kaip ir byloje, kad advokatas G. Černiauskas nenešė mergaitės, pakako  patologinio melagio Mindaugo Žalimo liudijimų, kuriuos jis ėmė  teikti praėjus net trims metams po įvykdytų žmogžudysčių. Pagal neįrodytus kaltinimus D. Kedžio draugas yra  apkaltintas ir pasmerktas. R. Ivanauskas turi regėjimo negalią.  Susitaikyti su neteisybe yra nusikaltimas. Valstybės vardu vykdomame nusikaltime  nenorime dalyvauti, todėl susirinkome  į Klaipėdos miesto centrinę aikštę pasakyti, kad  ateis diena, kai  Lietuvoje  teisėjai vadovausis ne patologinių melagių liudijimais, bet įrodymais, faktais. Ateis  TIESOS diena.

Todėl ateisime ir liepos 17 d., nes  negalima tylėti.  Turime reikalauti, kad nors  seneliams, parodytų medžiagą, kad jų anūkė gyva. Privalome siekti, kad paleistų iš kalėjimo R. Ivanauską. Privalome reikalauti, kad prokurorai ir teisėjai, kurie priėmė neteisėtus sprendimus  nedirbtų  teisėtvarkos sistemoje.

Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama, taip vadinama, „vatnikų“ byla.  Baudžiamoji byla – Giedriui Grabauskui, Žilvinui Razminui, Olegui Titorenko.  Mes, klaipėdiečiai,  2017 m. birželio 13 d. jau trečią kartą atvykome stebėti teisminio proceso.  Mus ši tema domina, klausomės ką kalba teisėjas, prokurorė, teisiamieji, liudininkai.

Balandžio mėn paskutinį ketvirtadienį   per Klaipėdos miesto tarybos posėdžio  pertrauką Virginijus Partaukas ir aš  bendravome  su buvusiu Klaipėdos saugumo vadu Algirdu Grubliu.  Pastarasis priekaištavo Virginijui už  teisiamųjų, o ypač Ž. Razmino palaikymą. Atseit šis žmogus  ne tik sprogdino Bražuolės upės tiltą, Kryžkalnio Magdę, bet ir Jurą Abromavičių (1959-11-24  – 1997-01- 31). Valstybės Saugumo Departamento (VSD) darbuotojas, savanoris, J. Abromavičius buvo susprogdintas  1997 m. sausio 30 d., penktadienį.  Šeštadienį jis planavo surengti spaudos konferenciją ir pateikti įrodymus dėl savo tirtų skandalingų įvykių. Saugumietis A. Grublys gyrėsi, kad buvo surinkta visa medžiaga įrodanti Ž. Razmino dalyvavimą  J. Abromavičiaus nužudime. Tiek Virgis, tiek  aš,  paklausėme,   kodėl  Ž. Razminas nebuvo pasodintas į kalėjimą. A. Grublys atsakė, kad byla buvo nutraukta   dar prokuratūroje.  Tik Lietuvoje prokuratūra gali  įrodymus padėti į stalčių ir viešai pareikšti – tyrimas nutrauktas.  Lietuvoje ne valstybė vykdo  teisingumą, bet neaiškios politinės  grupuotės.

Lietuvos Laisvės  lygos  narys, klaipėdietis Vaclovas Stončius,  prisiminė, kad į Klaipėda buvo atvykęs Antanas Terleckas,  Vytautas Šustauskas. Pastarasis įkalbinėjo  sprogdinti  Kryžkalnio mergelę. A. Terleckas ir klaipėdiečiai atsisakė dalyvauti tokioje akcijoje.

O dabar apie NATO. Donaldui Trampui, tapus  JAV prezidentu, apie Europos  sąjungos  ir Amerikos nesutarimus kalbama atvirai. Viešai  per spaudą  yra užduodamas klausimas – Lietuva su NATO ar su Europos sąjunga?  Europos Sąjungos pirmininkas Donaldas Tuskas priekaištauja D. Trampui, kad šis negina vakarietiškas vertybes, o rūpinasi savo pačių interesais.

Pagal mūsų, Lietuvos teisingumą, Europos sąjungos pirmininkas  Donaldas Tuskas turi teisę kalbėti apie NATO, priekaištauti JAV prezidentui.  Mes, lietuviai, negalime. nes mūsų piliečiams yra keliamos baudžiamos bylos  už  tariamą revoliucijos organizavimą.

Praeitame teismo posėdyje liudininkas Edvardas Satkevičius  teigė, kad šalies gynybinė galia priklauso ne tik nuo NATO, bet ir nuo Lietuvos jaunimo  paruošimo ginti Tėvynę. .Jis teikė paskaičiavimus, kad dėl emigracijos iš Lietuvos išvyko 1/3 jaunimo,  todėl  valstybė prarado savo gynybines galias.

Teisėjas  kaltinamiesiems uždavė klausimą, ar jie yra politinių partijų nariai?  Politinių partijų nariai gali reikalauti vyti iš politikos liberalus, o piliečiams stoti į politinę kovą negalima, nors Konstitucija kiekvieno piliečio reikalauja ginti savo Tėvynę.   Esi mažas,  esi neturtingas, esi niekas, o jaunieji kapitalistai valstybės turtą parceliuodami, statydami sau rūmus, įgavo valdžios galias. Jiems šalies ekonomika nerūpi, todėl prasidėjo emigracija, savų žmonių išvarymas, kuris prilyginamas  okupacijai. Jie  galingi, jų politinius reveransus vykdo  užsakomoji teisėtvarka,  todėl už tariamą nesantaikos kurstymą, už tiesos pasakymą apie šiandieninę Lietuvą  3 vyrai  yra teisiami, gadinama jų sveikata. 2017-06-13 iš Klaipėdos apygardos teismo posėdžio greitoji mašina išvežė G. Grabauską, kuris ėmė vemti kraujais. Psichologinė įtampa, neteisybė, valdžios savivaliavimas yra tautos ir G. Grabausko sveikatos naikintojas.

Ž. Razminas gali būti nuteistas ir laisvės atėmimu, o ten, kalėjime,  sunaikintas, nes per daug žino.   Ž. Razminas tėra reklaminės skrajutės autorius. Kas tas iniciatorius, kuris nukreipė spausdinimą į Šilutę?  Jei dalyvautų tik jis vienas, tai byla subliūkštu, todėl prokuratūra prijungė dar porą piliečių, atseit nusikaltimą darė grupėje.  G. Grabauską už tai, kad namuose turėjo kelias tas “antivalstybines” reklamines skrajutes, o O. Titorenko, jog  jas atspausdino.

Klaipėdos apygardos teisme vyksta absurdo teatras.  Mums, stebėtojams, norima įteigti, kad kas galima Jupiteriui, jaučiui negalima. Dvigubi standartai.  Jei Europos sąjungos pirmininkas koneveikia NATO – okei, jei Ž. Razminas savo lapelyje koneveikia NATO,  tai prokuratūra nutaria, kad jis organizuoja revoliuciją.  Mano galva tokios bylos iš tikro turi tikslą šokdinti tautą,  t.y.,  įvesti diktatūrą tų, kurie valdo turtus, politikus ir teisėtvarką.

Žiūrėjau  Maskvoje filmuotą protesto akciją.  Jaunimas susikabinęs šaukė “Konstitucija, Konstitucija”.  Rusų reikalavimas gerbti šalies Konstituciją susišaukia su  teisminiais įvykiais  Lietuvoje.  Mes, lietuviai,  taip pat privalome reikalauti, kad  teismuose būtų laikomasi Konstitucijos, o ne išvedžiojama apie tariamą žalą socialinėms grupėms, Tėvynei. Privalome reikalauti nevaržyti prigimtinės žmogaus ir Tautos teisės laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje – nepriklausomoje Lietuvos valstybėje. Privalome neleisti, kad tariamas teisingumas vykdytų  politinį užsakymą.

Klonio g. 2017-5-17

Vilnius. 2017-05-17

2017 m. gegužės 17 d. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje  minėjo, kad jau  5 metus valdžia rodo savo galias, savo patyčių programą  prieš TIE-SOS reikalaujančius žmones, kad prieš 5 metus įvykdė smurtą prieš vaiką.

Lietuvos piliečiams policininkų šturmas  tą ankstų gegužės  mėn. 17 dienos rytą  atvėrė akis, sudrebino širdis, sudėliojo mintis. Lietuva yra valdoma pedofilų. Jie šeimininkauja teisėtvarkoje, aukščiausiuose valdžios struktūrose, žiniasklaidoje. Tas pedofilų klanas yra negailestingas, jam atimti  iš žmogaus gyvybę yra vieni niekai. Atimti laisvę, pasodinti nekaltą į kalėjimą –  tik malonumas, Atimti namus, turtą yra džiaugsmas. Pedofilų klanas savo iškrypusį gėrio supratimą demonstruoja jau visus 5 metus.

Susirinkusiems 12 val. į S. Daukanto aikštę Vilniuje, Klonio g. Kaune, Atgimimo aikštę Klaipėdoje skaudėjo širdį dėl neteisybės, kuri tapo Lietuvos kasdienybė, bet didžiausia gėla yra Deimantė, kurios balsą, krykštavimą, tikėjimą šviesia ateitimi girdėjo visi, kas atvykdavo į Klonio g. Kaune.  Kas nutiko mergaitei, kur ji yra dabar, ar dar gyva?  Šį klausimą pateikė vilniečiai ir stovėjo rankose laikydami vienintelį plakatą “Ar dar gyva?”. Klaipėdiečių plakate buvo parašyta “Ar dar gyva Deimantė?” Apie mergaitės paslaptingą išnykimą, kuris jau tęsiasi  penkis  metus kalbėjo ir kauniečiai.

Valdžia privalės atsakyti į jai pateiktus klausimus, privalės leisti susisiekti seneliams su vaikaite. Todėl klaipėdiečiai ateis ir birželio 17 d. į Atgimimo aikštę

Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos

Klaipėdos  skyriui

PRAŠYMAS ĮTRAUKTI Į  KULTŪROS VERTYBIŲ REGISTRĄ DONELAIČIO AIKŠTĘ KLAIPĖDOJE

2017-05-10

Klaipėda

Istorikas Vasilijus Safronovas rašo, kad“ XIX a. pirmoje pusėje minėtoji Liepų g. atkarpa buvo užsodinta medžiais ir paversta bulvaru. . Tuo metu buvo suformuota ir aikštė. Sprendžiant iš 1840 m. Klaipėdos plano, ji irgi buvo apsodinta liepomis perimetru iš pietinės, vakarinės ir rytinės pusės. . Gali būti, kad jau tuo metu centrinė aikštės erdvė, apsupta medžių, buvo naudojama gimnastikos pratyboms (nuo XIX a. vidurio aikštė pervadinta atsižvelgiant į šią jos funkciją). Tokiu būdu nuo pat pradžių aikštės naudojimas jungė rekreacinę ir sporto funkcijas. XIX a. pab. Donelaičio aikštėje vykdavo gimnastikos treniruotės.“ Taip atsirado PIRMAS PARKAS  Klaipėdoje.

Dėl Donelaičio aikštės klaipėdiečiai kreipėsi į nepriklausomą dendrologų komisiją, kuri pateikė savo išvadas, kad reikia palikti autentišką liepomis apželdintą aikštę. Kopiją pridedame.

Labdaros ir paramos fondas „Žaliuok, mano mieste“.kuriam vadovauja skulptorius Arūnas   Sakalauskas rekomendavo aikštės projektuotojams Donelaičio aikštėje visus medžius naikinti.

Arūnas Sakalauskas  yra ir komisijos, kuri sprendė kokie iš pateiktų penkių projektų yra nugalėtojai.

Per projektų pristatymą Klaipėdos savivaldybės tarybos salėje iš labdaros paramos fondo „Žaliuok mano mieste“ pirmininko A. Sakalausko sužinojome, kad  toje vietoje buvo kapines. Retoriškai užklausė, gal jas reikia atkurti.?

Arūnas Sakalauskas pareiškė, kad Donelaičio aikštė  nėra įtraukta  į Kultūros registrą.

Prašome pirmą Klaipėdos miesto aikštę  įtraukti į kultūros registrų sąrašą.

Į Atgimimo aikštę dar kartą rinkomės paminėti nekviestų svečių, policininkų vizitą į privatų kiemą. 240 pareigūnų buvo instruktuoti kaip elgtis tą ankstų 2012 m. gegužės 17 d. rytą.  Jiems buvo nurodyta, kokius žmones reikia grėbti iš minios, o po to  daužyti „bananais“, nors “patvoriniai”  tik tenorėjo stebėti teismo sprendimo vykdymą. Negalima taikią žmonių minią vaikyti, naudojant  smurtą. Kodėl teisėsauga vykdė  nepriimtinus, netoleruojamus veiksmus prieš savo piliečius?

Lietuvos valdžios veiksmai privačiame Garliavos kieme priminė įvykius  2017m. kovo 26 d. Maskvoje.   TV „Lietus“ rodė tiesioginę trancliaciją iš Maskvos ir kitų miestų. Žmonės išėjo į gatves be jokių plakatų, išėjo pasivaikščioti pagrindinėmis miesto gatvėmis. Maskvoje policininkai iš minios temdavo jiems nurodytus žmones ir sodindavo į „varanokus“.  Stebėdami kaip Maskvoje  taikios eisenos dalyviai yra vaikomi, supratome, kad Lietuvos valdžia  savo mentalitetu, savo veiksmais elgiasi kaip Putino Rusija.  Kodėl Lietuvos policininkų darbo metodai niekuo nesiskiria nuo kolegų iš Rytų?

Netoleruojame  Rusijos valdžios smurtavimo prieš piliečius, kurie nutarė pasivaikščioti pagrindine miesto gatve.  Negalime užmiršti panašaus  Lietuvos policininkų   smurtavimo  Garliavoje, privačiame kieme  ir todėl  kiekvieno mėnesio 17 d.primename Lietuvos valdžiai, kad  tai kas vyko Deimantės senelių Kedžių kieme, o vėliau jų namuose yra nenuplauta Lietuvos gėda.

Ar galėtų Paryžiuje taikiai nusiteikusius žmones, einančius Elizėjaus laukų alėja, tampyti policija? Ar muštų žmones, norėjusius stebėti  antstolės darbą? Tikrai ne.

Todėl  Šv. Velykų antrą dieną` atėjome pasmerkti Lietuvos  policininkų smurtavimo  prieš taikiai nusiteikusius žmones, prieš tuos, kurie vykdė pilietinę pareigą, t.y. stebėjo vaiko perdavimą antstolei.   Šį kartą turėjome   plakatą su įrašu, kad Rusijoje buvo vykdomos represijos, o Lietuvoje tą patį įvardino  „vsio zakono‘. Gėda Lietuvos teisėsaugai!

Lietuvoje policininkai elgiasi pagal rytietiškus papročius –  ką valdžia nori, tą ir daro su pilietiškai nusiteikusiais stebėtojais: daužo juos „bananais“, veža į policiją, o vėliau užtampo  po teismus.

Mums, suaugusiems, nepriimtina  neteisybė, smurtas. O kaip  su tokiu valdžios vykdomu blogiu  gyventi vaikui, kurio širdelė  dar nesurambėjusi?

Ateiti privalome gegužės 17 d, ir  pažymėti penktąsias  metines smurto,  kurį tą ankstų rytą per  TV stebėjo  visa Lietuva, o gyvai  ir mergaitė.  Tuo pačiu pareikalausime atsakomybės iš Lietuvos „elito“, dalijančio  įsakymus  analogiškus represiniam Putino aparatui, kuris vakarų pasauliui nepriimtinas dėl pilietinės visuomenės naikinimo.  Garliavos įvykiams senaties termino nebus!

2017 m. balandžio mėn. 6 d. nutrūko visuomenininko , Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo įkūrėjo ir ilgamečio pirmininko Vito Žiliaus gyvenimas. Š.m. birželio mėn. 15 d. jam būtų 65 m.

Iš prigimties Vitas negalėjo pakęsti neteisybės. Kai per Lietuvą nuvilnijo Kęstučio  Čilinsko kvietimas burtis, kovoti su valdančiųjų godumu, ginti viešą interesą, jis atsiliepė ir tapo  pilietinės nevyriausybinės organizacijos  Jungtinis demokratinis judėjimas Klaipėdos skyriaus nariu.  K.  Čilinsko ir jo bendraminčių įkurta organizacija ėmė kelti pavojų korumpuotai valdžiai. Vienas iš destrukcinių metodų buvo siuntinėti apie K. Čilinską šmeižikiškus  laiškus į organizacijos narių pašto dėžutes.  Tuo užsiiminėjo, kurie turėjo valdžią ir jos nenorėjo prarasti. Paprasčiau pasakius – partinukai.

2010 metais K. Čilinskas ir grupė visuomeninkų pasitraukė iš Jungtinio demokratinio judėjimo ir įkūrė naują organizaciją „Nepartinis demokratinis judėjimas”. Į Klaipėdos nepartinio demokratinio judėjimo skyriaus įkūrimą atvyko K. Čilinskas.  Visų mūsų nuostabai tie, kurie skaitė, platino šmeižikiškus tekstus apie advokatą visuomenininką  į steigiamąjį nepartinio demokratinio judėjimo Klaipėdos skyrių atėjo su prašymais, kad būtų priimti.

2010 m. pabaigoje V. Žilis nusprendė įkurti savarankišką nevyriausybinę pilietinę organizaciją „Klaipėdos jungtinis demokratinis judėjimas. Triukšmadariai pasimetė, nebežinojo į kokią organizaciją stoti ir liko už borto.

Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo organizacija, jos pirmasis ir ilgametis pirmininkas V. Žilis  savo visuomeninėje veikloje vadovavosi   meile Tėvynei ir paprastam žmogui. Kitos mieste veikusios pilietinės organizacijos būrėsi prie  V. Žilio vadovaujamo kolektyvo.

V. Žilio tvirta pilietinė pozicija buvo pamatas priimti teisingus ir dorus sprendimus.

Kiekvienas žmogus yra vertybė, bet tas , kuris prisiima atsakomybę už bendruomenę yra palaima ir skydas  tiems, kurie kovoja prieš valdžios savivaliavimą, neteisybę. Jo išėjimas į amžinybę yra skausmas  šeimai,  netektis bendražygiams.

Šį sekmadienį  12 val.  velionis bus pašarvotas  Šilutės pl. 48B  laidojimo namuose  “Alterna”. Pirmadienį 13 val.  bus  laikomos  Šv. mišios už  mirusįjį  Šv. Brunono bažnyčioje ( Debreceno gatvėje ), o 14 val.  bus laidojamas Lėbartų kapinėse, kolumbariume.  Pagerbti užtenka gėlės žiedu.

Bendražygiai

2017 m. kovo 15 d. į Klaipėdą atvyko Arkadijus Vinokuras  kartu dalyvavo ir dr. Hektoras Vitkus pristatyti knygos „Mes nežudėme“. Knygos žinia – „lietuvių tauta nėra žydšaudžių tauta ir vaikai nekalti dėl tėvų nusikaltimų. Nekalti ir neprivalo atsakyti už tėvus, kurie žudė, persekiojo, konvojavo žydus – motinas, tėvus, vaikus, senelius link duobių, iš kurių negrįžtama“, rašo A. Vinokuras.

1950 m. kovo 2-3 d.  Pabaltijo karinės apygardos  karo  tribunolas nuteisė mano tėvą Joną Skrodenį. Jis nuteistas už tai, kad nuo 1941 m. liepos mėn iki 1941 m. spalio mėn. buvo būrio „Savi saugo“ karys. Tarnaudamas Savisaugos būryje   konvojavo suimtus  tarybinius piliečius, saugojo karinius sandėlius, kareivines.  Pagal A. Vinokurą mes, tų istorinių laikų palikuonis, nesame kalti, tačiau mūsų tėvai, seneliai yra niekšai. Tą patį patvirtino ir  Klaipėdos universiteto dėstytojas H. Vitkus. Mano tėvas Jonas Skrodenis dalyvavo konvojavime, o tai tas pats kas  žydų šaudymas. Atseit,  turėjo galimybę pasirinkti ir pasirinko būrį „Savi saugo“.

Iki 1940 m. birželio 15d. J. Skrodenis buvo Lietuvos  kareiviu. Po sovietų okupacijos jam nuėmė Lietuvos kariuomenės ženklus – Vytį ir  Gedimino stulpus nuo kareivio uniformos ir padarė Tarybinės šalies kariu su ta pačia Lietuvos kareivio uniforma tik be Lietuvos valstybingumo  ženklų.  Labai norisi paklausti A. Vinokuro ir jo padėjėjo iš Klaipėdos universiteto, ar turėjo apsisprendimo teisę  ir galėjo atsisakyti tapti  Tarybinės šalies kariu, tarybinės šalies piliečiu?   1941 m. birželio 22d. į Lietuvą įžygiuoja nacistinė kariuomenė. Ar turėjo apsisprendimo teisę neįsileisti nacių? Besitraukdama Tarybinės kariuomenės vadovybė, išdavė  buvusiems Lietuvos kariuomenės kariams šautuvą su vienu šoviniu, –  nusišauti, jei apsups vokiečiai. Pirmieji traukėsi senieji tarybiniai kariai, o  gyvu skydu pavertė lietuvaičius naujai “iškeptus” tarybinės kariuomenės karius.

Tėvas ir dar keletas karių 1941 m. liepos mėn. grįžo namo į Telšius. Jiems reikėjo registruotis komendatūroje, kurioje sutiko Lietuvos kariuomenės karininką Nakutį. Jis pasakė, kad jie  turį tęsti nutrauktą tarnybą dėl sovietinės invazijos ir stoti į Savisaugos būrį. Už tai, kad  nepasinaudojo  apsisprendimo teise, neatsisakė tarnauti   Savisaugos būryje, pagal knygos autorių, tėvas yra kaltas.

Į  savisaugos būrius stojo ne žydų šaudyti, bet  tęsti karinę tarnybą, kurią nutraukė  sovietų okupacija. Todėl pratarnavęs kelis mėnesius, pasitraukė.   Tėvas nutraukė tarnystę   Savisaugos būryje  1941 m. spalio mėn.

Klaipėdos universiteto dėstytojas H. Vitkus savo kaltinimus grindė dar ir faktu, kad Lietuvos laikinoji vyriausybė buvo paleista 1941m. rugpjūčio 5d., Tai visi, kurie supratę jog tarnavo Lietuvai su vyriausybės pasitraukimu privalėjo išstoti iš Savisaugos būrių. Įdomu, ar buvo toks kreipimasis į Lietuvos karius? H. Vitkus pareiškė, kad po Laikinosios Lietuvos vyriausybės veiklos sustabdymo, matė tekstą, kuriuo pasižadėjo  dirbti nacistinei Vokietijai.  Todėl tarnavusius Savisaugos būriuose negalima laikyti, kaip vykdžiusius tęstinumą Lietuvos kariuomenėje. Ar tokius pasižadėjimus  perskaitė ir patvirtino savo parašais Savisaugos būrių kariai Telšiuose?

Knygos „Mes nežudėme“ pristatyme  A. Vinokuras pasakė, kad ją parašė remdamasis jau nepriklausomos Lietuvos teismais, kurie konvojavimą įvardina kaip žydų šaudymą. Atseit Lietuvos pilietis save laikė didvyriu, o teismas įrodė, kad jis žydšaudys.

Skaitau savo tėvo  bylą, kuri 1955 metais buvo peržiūrėta ir konstatuota, jog nėra jokių įrodymų, kad J. Skrodenis dalyvavo tarybinių žmonių šaudyme, todėl jam sumažino kalinimo terminą.  Tačiau jei  šiandien tėvo bylą tirtų Nepriklausomos Lietuvos teismas,  tai konstatuotų, kad yra žydšaudys. Tai absurdas ir nusikalstamas istorinių įvykių vertinimas.

Tai gal prisipažinkite, kad yra užsakymas paskleisti žinią, jog tie lietuviai, kurie  tarnavo Savisaugos  daliniuose, okupavus Lietuvą Vokietijai, yra  žydšaudžiai.  Kodėl jaunimas  stojo į savisaugos būrius – tyla. Kodėl apie vieną iš pagrindinių priežasčių, o tai tęsti dėl I-os, sovietinės okupacijos nutrauktą  tarnystę Lietuvos kariuomenėje, niekas nerašo?  Istorija yra pasukama tokiu kampu, kokiu naudinga neaiškioms politinėms jėgoms. Atseit nėra kalti tie, kurie suplanuoja ir siunčia   kariuomenę į svetimą valstybę, organizuoja žudymus, bet „iešmininkai“,  jog  nepasinaudojo apsisprendimo teise.

Nepasinaudojo apsisprendimo teise. Šį teiginį taip pat sėkmingai galime pritaikyti  ir  patiems žydams.  Nereikėjo jiems kaupti turtų, tai nacistinė  partija Vokietijoje  nebūtų šią tautą išskyrusi iš kitų tautų,  nepasiuntusi į dujų kameras ir  link duobių, iš kurių negrįžtama.  Nacistai  naudojo  žydų turtus, pinigus, kad galėtų ginkluoti  savo  kariuomenę  ir  vykdyti  fiurerio  fantazijas.

Virginija Jurgilevičienė