Turėjo teisę pasirinkti, jei nepasirinko, tai kaltas dėl žydų žudynių

2017 m. kovo 15 d. į Klaipėdą atvyko Arkadijus Vinokuras  kartu dalyvavo ir dr. Hektoras Vitkus pristatyti knygos „Mes nežudėme“. Knygos žinia – „lietuvių tauta nėra žydšaudžių tauta ir vaikai nekalti dėl tėvų nusikaltimų. Nekalti ir neprivalo atsakyti už tėvus, kurie žudė, persekiojo, konvojavo žydus – motinas, tėvus, vaikus, senelius link duobių, iš kurių negrįžtama“, rašo A. Vinokuras.

1950 m. kovo 2-3 d.  Pabaltijo karinės apygardos  karo  tribunolas nuteisė mano tėvą Joną Skrodenį. Jis nuteistas už tai, kad nuo 1941 m. liepos mėn iki 1941 m. spalio mėn. buvo būrio „Savi saugo“ karys. Tarnaudamas Savisaugos būryje   konvojavo suimtus  tarybinius piliečius, saugojo karinius sandėlius, kareivines.  Pagal A. Vinokurą mes, tų istorinių laikų palikuonis, nesame kalti, tačiau mūsų tėvai, seneliai yra niekšai. Tą patį patvirtino ir  Klaipėdos universiteto dėstytojas H. Vitkus. Mano tėvas Jonas Skrodenis dalyvavo konvojavime, o tai tas pats kas  žydų šaudymas. Atseit,  turėjo galimybę pasirinkti ir pasirinko būrį „Savi saugo“.

Iki 1940 m. birželio 15d. J. Skrodenis buvo Lietuvos  kareiviu. Po sovietų okupacijos jam nuėmė Lietuvos kariuomenės ženklus – Vytį ir  Gedimino stulpus nuo kareivio uniformos ir padarė Tarybinės šalies kariu su ta pačia Lietuvos kareivio uniforma tik be Lietuvos valstybingumo  ženklų.  Labai norisi paklausti A. Vinokuro ir jo padėjėjo iš Klaipėdos universiteto, ar turėjo apsisprendimo teisę  ir galėjo atsisakyti tapti  Tarybinės šalies kariu, tarybinės šalies piliečiu?   1941 m. birželio 22d. į Lietuvą įžygiuoja nacistinė kariuomenė. Ar turėjo apsisprendimo teisę neįsileisti nacių? Besitraukdama Tarybinės kariuomenės vadovybė, išdavė  buvusiems Lietuvos kariuomenės kariams šautuvą su vienu šoviniu, –  nusišauti, jei apsups vokiečiai. Pirmieji traukėsi senieji tarybiniai kariai, o  gyvu skydu pavertė lietuvaičius naujai “iškeptus” tarybinės kariuomenės karius.

Tėvas ir dar keletas karių 1941 m. liepos mėn. grįžo namo į Telšius. Jiems reikėjo registruotis komendatūroje, kurioje sutiko Lietuvos kariuomenės karininką Nakutį. Jis pasakė, kad jie  turį tęsti nutrauktą tarnybą dėl sovietinės invazijos ir stoti į Savisaugos būrį. Už tai, kad  nepasinaudojo  apsisprendimo teise, neatsisakė tarnauti   Savisaugos būryje, pagal knygos autorių, tėvas yra kaltas.

Į  savisaugos būrius stojo ne žydų šaudyti, bet  tęsti karinę tarnybą, kurią nutraukė  sovietų okupacija. Todėl pratarnavęs kelis mėnesius, pasitraukė.   Tėvas nutraukė tarnystę   Savisaugos būryje  1941 m. spalio mėn.

Klaipėdos universiteto dėstytojas H. Vitkus savo kaltinimus grindė dar ir faktu, kad Lietuvos laikinoji vyriausybė buvo paleista 1941m. rugpjūčio 5d., Tai visi, kurie supratę jog tarnavo Lietuvai su vyriausybės pasitraukimu privalėjo išstoti iš Savisaugos būrių. Įdomu, ar buvo toks kreipimasis į Lietuvos karius? H. Vitkus pareiškė, kad po Laikinosios Lietuvos vyriausybės veiklos sustabdymo, matė tekstą, kuriuo pasižadėjo  dirbti nacistinei Vokietijai.  Todėl tarnavusius Savisaugos būriuose negalima laikyti, kaip vykdžiusius tęstinumą Lietuvos kariuomenėje. Ar tokius pasižadėjimus  perskaitė ir patvirtino savo parašais Savisaugos būrių kariai Telšiuose?

Knygos „Mes nežudėme“ pristatyme  A. Vinokuras pasakė, kad ją parašė remdamasis jau nepriklausomos Lietuvos teismais, kurie konvojavimą įvardina kaip žydų šaudymą. Atseit Lietuvos pilietis save laikė didvyriu, o teismas įrodė, kad jis žydšaudys.

Skaitau savo tėvo  bylą, kuri 1955 metais buvo peržiūrėta ir konstatuota, jog nėra jokių įrodymų, kad J. Skrodenis dalyvavo tarybinių žmonių šaudyme, todėl jam sumažino kalinimo terminą.  Tačiau jei  šiandien tėvo bylą tirtų Nepriklausomos Lietuvos teismas,  tai konstatuotų, kad yra žydšaudys. Tai absurdas ir nusikalstamas istorinių įvykių vertinimas.

Tai gal prisipažinkite, kad yra užsakymas paskleisti žinią, jog tie lietuviai, kurie  tarnavo Savisaugos  daliniuose, okupavus Lietuvą Vokietijai, yra  žydšaudžiai.  Kodėl jaunimas  stojo į savisaugos būrius – tyla. Kodėl apie vieną iš pagrindinių priežasčių, o tai tęsti dėl I-os, sovietinės okupacijos nutrauktą  tarnystę Lietuvos kariuomenėje, niekas nerašo?  Istorija yra pasukama tokiu kampu, kokiu naudinga neaiškioms politinėms jėgoms. Atseit nėra kalti tie, kurie suplanuoja ir siunčia   kariuomenę į svetimą valstybę, organizuoja žudymus, bet „iešmininkai“,  jog  nepasinaudojo apsisprendimo teise.

Nepasinaudojo apsisprendimo teise. Šį teiginį taip pat sėkmingai galime pritaikyti  ir  patiems žydams.  Nereikėjo jiems kaupti turtų, tai nacistinė  partija Vokietijoje  nebūtų šią tautą išskyrusi iš kitų tautų,  nepasiuntusi į dujų kameras ir  link duobių, iš kurių negrįžtama.  Nacistai  naudojo  žydų turtus, pinigus, kad galėtų ginkluoti  savo  kariuomenę  ir  vykdyti  fiurerio  fantazijas.

Virginija Jurgilevičienė