Mes renkamės kiekvieną mėnesį 17 dieną į pagrindinę Klaipėdos aikštę išsakyti savo viltį, tikėjimą, kad tiesa nugalės. Renkamės dar ir todėl, kad mums skauda. Skauda dėl mergaitės, kurią biologinė motina, advokatas ir 240 policininkų išnešė į nežinią.
Mes prisiminėme Baltaragio ariją iš miuziklo Velnio nuotaka: “Aš vaiką pardaviau. Dieve, ką aš padariau!“
Nuo senų senovės žinome, kad jei yra paklausa, yra ir pardavėjas. Kas šiandien yra pirkėjas? Kas užsakovas? Nesunku suprasti, kas tas slaptas ir viską naikinantis Lietuvos valdovas, kuris beveik kasmet, kaip slibinas iš pasakos, išlenda ir prašo aukos. Tai buvę KGB darbuotojai, dėl neįvykusios liustracijos, tapę Lietuvos pilkaisiais kardinolais.
Prisiminkime tik ryškiausius epizodus. Tai saugumiečio Vytauto Pociūno žūtis 2006 metais ir šmeižtai bei atleidimas iš darbo jo kolegų: Vytauto Damulio, Kastyčio Braziulio, kurie liudijo tiesą apie savo žuvusį draugą. Daugiau klausykitės youtube.com https://www.youtube.com/watch?v=_vhnCnT9Ykg&feature=youtu.be
Gyva, deganti atmintis yra pedofilijos skandalas. Gijos šio šlykštaus verslo taip pat veda į saugumo departamentą, į nenustatytą asmenį Aidą. Drąsius Kedys kaltino saugumietį Aidą, tvirkinus ir seksualiai prievartavus jo mažametę dukrą. 2010 m., D. Kedys miršta labai neaiškiomis aplinkybėmis. Kas gali paneigti, kad tai ne saugumiečių darbas? Tų pačių, kurie pro langą išstūmė Vytautą Pociūną.
Šiandien Saugumo departamentas kaltina Seimo narį Mindaugą Bastį nuo 2001 m., bendradarbiavus su buvusiais KGB ir nusikalstamo pasaulio atstovais. Kadangi jau 2017 metai, tai tokia pažyma prašosi klausimo, kodėl tiek metų tylėjo? Tiesa, 2012 m. buvo kilęs skandalas, tačiau tai vienintelis. Kodėl VSD toleravo ir leido daryti žalą Lietuvai net 16 metų? O iš tikro, kas slepiasi po ta pažyma? Yra ruošiama kita auka? K. Braziulis, buvęs saugumietis, savo tinklapyje rašo, kad čia nusitaikyta į Valstiečių ir žaliųjų partijos pirmininką Ramūną Karbauskį.
Ar buvusiems KGB darbuotojams, sėdintiems VSD, šiandien pasiseks apkvailinti piliečius ir juos užlaipinti dar kartą ant to pačio grėblio, ant melo versijų?
Skaudu, kad iš gyvenimo turėjo išeiti V. Pociūnas, D. Kedys. Skaudu, kai Garliavoje gyvenančių senelių gyvenimas paverstas didžiule neviltimi.
Ateisime ir balandžio 17 d., nes jei tikimės, kad stovėdami po medžiu išsaugosime save , jog mums neatsitiks kaip su Deimante, labai klystame.
