“Darmojedai” netyli

Etikos komisija dėl Šulco 2016-02-01

Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrija, kodas 193285295

Klaipėdos jungtinis demokratinis judėjimas, kodas 302550106

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijai

Skundas

 DĖL KLAIPĖDOS MIESTO TARYBOS NARIO VYTAUTO ČEPO GALIMAI PADARYTO NUSIŽENGIMO POLITIKO ELGESIO REIKALAVIMAMS

Klaipėdos miesto tarybos posėdyje,  vykusiame 2017-06-29, svarstant 1-ąjį darbotvarkės klausimą apie 9.47 val. Vytautas Čepas  pasisakė:

  „ …Kiek aš dalyvauju svarstymuose, aš tikiuosi visuose dalyvauju, kai būna pristatymai. Aš matau, kad  ateina Aldona Marija su savo pensininkais ir grupelė visuomenės  veikėjų kur piketuoja. Kitų visuomenės aš nematau arba jų ateina vienas kitas, nors ir internete būna skelbiama ir spauda rašytinė šitą skelbia. Žmonės kažkodėl neina. Toks yra domėjimosi lygis. Galima čia diskutuoti. Galbūt reikia  kitaip skelbti, aktyvinti visuomenę. Pats klausiu, kodėl jis neina? Sako, mes nežinome. Tikriausiai, tai yra neįdomu. O kalti yra žinote kas? Aš galiu pasakyti. Aš nežinau, kas ten už nugaros sėdi, tokie veikėjai, kurie nieko kito nedaro, darmojedai, lietuviškai sakant. Nuo ryto iki vakaro piketuoja ir niekas su tokiais veikėjais nenori susidėti. Normalus žmogus sakys, kad mane irgi durniumi laikys…“ ( politikų ir tarnautojų plojimai)

Viešai kalbėdamas politikas mus ir mūsų kolegas vadina „darmojedais“. Darmoed –  rusų šnek. kalboje yra  dykaduonis, veltėdys, tranas, parazitas, duonėdys, pilvapenys ( Rusų-lietuvių kalbų žodynas I tomas, Vilnius „Mokslas“ 1982, 438 psl.).  Dėl piketavimo –  netiesiogiai prilygina psichiniams ligoniams. Tokiu pasisakymu politikas    pažeidžia Valstybės politikų elgesio kodekso ( toliau – ir Kodeksas) 4 str. 1 punktą, nes  išreiškia nepagarbą žmogui ir valstybei , nesilaiko žmogaus teisių ir laisvių ir jų  neužtikrina,  nesivadovauja  Lietuvos Respublikos Konstitucija.

V. Čepas savo patyčiomis siekia, kad nesinaudotume teisėmis, kurios yra mums, kaip ir kitiems piliečiams, suteiktos  Lietuvos Respublikos Konstitucijoje:

  1.     2 str. Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai.
  2.     3 str. Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.
  3.     4 str. Aukščiausią suverenią  galią tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus.
  4.     5 str. Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Valdžios galias riboja Konstitucija
  5.     33 str. Piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus, taip pat teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą.
    Piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus.  Draudžiama persekioti už kritiką.
    Piliečiams laiduojama peticijos teisė, kurios įgyvendinimo tvarką nustato įstatymas.

Emociškai gniuždančiu savo pasisakymu V. Čepas akivaizdžiai  siekia, kad  mes taip pat nesinaudotume  ir Lietuvos Respublikos Savivaldos įstatymo  4 str., 9 punktu, kuriame akcentuojama, jog  savivaldybių gyventojų  teisė  yra tiesiogiai dalyvauti tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus:

 „Savivaldybės institucijos sudaro sąlygas savivaldybės gyventojams tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant sprendimų projektus, organizuojant apklausas, susirinkimus, sueigas, viešą peticijų nagrinėjamą, skatina kitas pilietinės iniciatyvos formas. Savivaldybės institucijos diegia savivaldos principus švietimo, kultūros ir kitose įstaigose, remia asociacijų iniciatyvas, susijusias su viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymu“;

 V. Čepas  viešu pasisakymu nusižengė  Kodekso 4 str. 2 punktui, nes   žemina vieną gyventojų grupę, o tai piketuotojus,  kurie naudojasi legalia, teisės aktais suteikta, viešo poveikio priemone – piketais. Tokiu būdu jis siekia nesąžiningo pranašumo ir netarnauja vienodai visiems savivaldybės gyventojams. Patyčiomis, išskirdamas  aktyviausių piliečius,   jis, kaip politikas,  stengiasi  iš visuomeninės veiklos eliminuoti žmonių grupę, kuri naudoja viešą kritiką prieš jį patį ir kolegas iš valdančiosios daugumos.   Tokiu būdu jis pažemina garbę ir orumą, tyčiojasi   ne tik iš mūsų, bet ir kolegų pav., Germano Čepo, Renoldos Senovaitienės, Aldonos Marijos Gedvilienės kt.

Prašome  komisijos narių atkreipti dėmesį  ir  tai, kad V.Čepas  yra vadovavęs miesto Tarybai, ėjęs kitokias vadovaujančias pareigas, yra priklausęs ir dabar priklauso valdančiajai  liberaliajai daugumai. Todėl privalo prisiimti visapusišką atsakomybę dėl „užmušto“klaipėdiečių pilietinio aktyvumo, dėl jų ignoravimo savivaldoje, o ne versti kaltę ant saujelės  visuomeninkų išdrįstančių atsistoti su plakatu.

Komisijos narių prašome įvertinti  tai,  kad V, Čepas viešai nustatinėdamas diagnozę tai darė, būdamas diplomuotu psichologu ir turėdamas mokslinį laipsnį. Mūsų nuomone, profesionalaus patyčių meistro mesti kaltinimai  skundo autorius ir kolegas morališkai žeidžia  keleriopai smarkiau  nei būtų pasityčiojęs eilinis, jokių pareigų, jokių mokslinių laipsnių psichologijos moksle neturintis,  politikas.  Prašome išvardintus  teiginius  laikyti sunkinančia aplinkybe.

Susidarėme nuomonę, kad V. Čepas  turi klaidingą informaciją apie mus  ir mūsų veiklą. Mūsų veiklos esmė – reaguoti  į paprastiems  klaipėdiečiams( gyviems ir mirusiems) iškylančias problemas. Pridedame  tik keletą dokumentų pavyzdžių iš  paskutiniųjų metų  įvairiapusiškos visuomeninės veiklos  ginant viešąjį  interesą   bei piketų vaizdus.

Prašome komisijos išnagrinėti mūsų skundą ir reikalavimą:

1. Vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės Tarybos Etikos komisijos veiklos nuostatų  31 str .2. punktu ir priimti sprendimą, kad Politikas pažeidė   Kodeksą

2. Vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės Tarybos Etikos komisijos veiklos nuostatų  31 str .4. punktu rekomenduoti jam viešai atsiprašyti skundo iniciatorių ir mūsų kolegų, ir kitų pilietiškai aktyvių piliečių už viešą įžeidinėjimą, tyčiojimąsi, garbės ir orumo žeminimą,  tų,  kurie sprendžia teisėtomis priemonėmis klaipėdiečių ( gyvų ir mirusių) problemas

Etikos komisija dėl Šulco 2016-02-01 IPridedame:

  1. Raštą Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijai 2017-02-10
  2. Raštą Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijai 2017-02-13
  3. Prašymą LR Seimui ir LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrui 2017-02-22
  4. Atsakymą iš LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017-04-06
  5. Skundą   ir Prašymą Generaliniam prokurorui 2017-04-12
  6. Str. „Draugo kapas – it benamio“ Laikraštyje „Klaipėda“ 201706-22
  7.  Skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui  2017-07-10
  8. Pareiškimą  Klaipėdos miesto merui 2017-06-31
  9. Kai kurių piketų, vykusių  2017 m., nuotraukos
Posted in Be kategorijos | 2 Comments

Klaipėdos apygardos teisme teisiami už tariamą antivalstybinę veiklą

2017-07-24 teismo posėdis. aaKlaipėdos  Apygardos teisme toliau nagrinėjamas  trijų Lietuvos piliečių: Žilvino Razmino,  OlegoTitorenko, Giedriaus Grabausko tariamas antivalstybinis nusikaltimas. Bylą veda teisėjas Dalius Jocys.

Klaipėdoje 2017-07-24 vyko  jau ketvirtas  teismo posėdis. Šį kartą buvo žiūrima tik  filmuota medžiaga apie  namuose darytas  kratas .   O. Titorenko, kai  atvyko tyrėjai daryti kratos, darbavosi tvarte prie  mėšlo.  Natūralią trašą   krovė į karutį  ir vežė į dirvą. O. Titorenko neprieštaravo kratos vykdytojams.  Jis  leido jiems daryti  ką nori, nes namas yra buvusios žmonos. Prieš darant kratą  prašė iškviesti namo šeimininkę, bet “svečiai” neįvykdė jo prašymo.   O. Titorenko  kratoje nedalyvavo. Kodėl  neišsikvietė namų šeimininkės, nors jos daiktų tikrai rado, pvz., mažo kalibro šaunamąjį ginklą,  virtuvėje ant lentynos? Ginklas įsigytas 2004 m. Kodėl moteris jį įsigijo ir laikė virtuvėje? Matyt todėl, kad tais  laikais  kaimo sodybose vieniši žmonės buvo apiplėšiami ir net nužudomi, o apie tai plačiai rašė visi laikraščiai, rodė  TV kanalai. Moteris gyveno viena su vaikais. Minėtą ginklą pasidėjo,  taip sakant, po ranka, jei įsiveržtų užpuolikai.  Su O. Titorenko išsiskyrė 2000m. O Titorenko per teismą liudijo, kad dažnai važiuodavo į Švenčionių rajoną pas brolį,  padėti  statyti namą.  Teismo prašė apklausti brolio kaimynus, kurie paliudytų, jog  jis gyveno ir dirbo pas brolį  Švenčionyse.  Name, kuris priklauso buvusiai O. Titorenko žmonai ir kuriame šiuo metu  pastoviai jis pats  gyvena,  tyrėjai rado nemažą kiekį lapelių „Tautieti!”, kuriuos išsivežė, kaip  įkalčius.

O Titorenkos darbai  prie mėšlo, kuriuos matėme filmuotoje medžiagoje, asocijuojasi su mūsų teisėtvarkos verčiamu mėšlu ant kaltinamųjų . Mėšlinas dalykas  vyko ir Kaune, kai policija veržėsi daryti kratos  į G. Grabausko namus. Pas žurnalistą rado skirtingose  vietose: vienoje du, o kitoje tris lapelius „Tautieti!” . Rašantys žmonės faktinę medžiagą,  kurią tekstuose cituoja,  dažniausiai laiko  “po ranka”.  Iš darbo stalčių ištraukti  penki lapeliai „Tautieti!”  tapo įkalčiais baudžiamojoje  byloje. Pasirodo, kad namuose laikomi  keli kvietimai siekti  laisvės, socialinio teisingumo ir gerovės, kurios niekas nedovanos, kurią pasieksime tik vieningoje kovoje  gali būti  įvardinami, kaip antivalstybinė veikla.

Lapeliai „Tautieti!” .

Europos žmogaus teisių teismas nagrinėjo bylą Fratanoló prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 29459/10), kurioje J.Fratanoló, priklausantis Vengrijos darbininkų partijai, šalies teismo buvo nuteistas už penkiakampės žvaigždės demonstravimą valstybinės šventės metu (Vengrijoje šį totalitarinio režimo simbolį naudoti viešumoje draudžia įstatymas). J.Fratanoló skundė, kad šalies teismai pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnį, kuris garantuoja kiekvienam „teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus“. Išteisindamas J.Fratanoló, EŽTT pabrėžė, jog Konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtina viena svarbiausių vertybių, būtinų demokratinės visuomenės progresui. Šis straipsnis taikomas ne tik informacijai ar idėjoms, kurios nepavojingos, bet ir užgauliai ar įžeidžiančiai informacijai. Anot teismo, kol asmens veiksmai nekelia tiesioginio pavojaus visuomenei ir valstybei, valdžios kritika negali būti kaip nors ribojama.

Skaitai lapelį „Tautieti!” ir ieškai tiesioginio pavojaus Lietuvos valstybei.  Ar sudaro tiesioginį pavojų šie teiginiai išdėstyti lapelyje, kad  „po 2003 m. sufalsifikuoto referendumo dėl Lietuvos įstojimo į ES ir 2008 m. Lisabonos sutarties  –  Lietuva juridiškai prarado savo nepriklausomybę. Po 2014 m. gegužės, įvedus JAV-NATO okupacinę kariuomenę Lietuva jau faktiškai tapo okupuota valstybe“. Po to kviečiama į kovą su liberal-kapitalistiniais nusikaltėliais ir siūloma jungtis į gretas ir kartu kovoti, skaityti internetinę svetainę ir visoje Lietuvoje kurti nesmurtinio pasipriešinimo grupes kovai su okupaciniu  režimu.  Po lapeliu pasirašė tautiniai socialistai.  Skaitai ir klausi savęs, kodėl mūsų teisėsauga: policija, prokuratūra nusprendė, kad  lapelyje išsakyta informacija sukelia  tiesioginį pavojų visuomenei ir valstybei?  Kas gali paneigti, kad policija ir prokuratūra savo veiksmais, kurie nukreipti prieš šiuos trys vyrus, stabdo demokratinės visuomenės progresą?

Socializmas –būtinybė  ar istorinė praeitis?

Socializmas yra  visuomenės ideologija.  Socialinės lygybės  siektinumo pavyzdys yra  Skandinavijos šalys. Beveik visos Europos valstybės per mokesčių sistemą vykdo turto perskirstymą, kuria socializmą, išskyrus Lietuvą, kuri pataikauja stambiajam kapitalui. Lietuvos valdžia toleruodama korupciją,  uždėdama didžiausius mokesčius skurdžiausiai gyvenantiems, apkarpydama socialines išmokas  pavirto negailestinga pamote savo piliečiams. Europos sąjungos valdžia  iš Briuselio ne kartą įspėjo Lietuvos valdžią dėl tokios politikos.  Manome, kad  reikėtų ne tuos tris vyrus tampyti po teismus, o teisti Lietuvos valdžią, kuri kelia tiesioginį pavojų visuomenei. Socialinis teisingumas, gerovė yra Europos sąjungos  visuomeninė ideologija, todėl lapeliai, kurie kviečia į nesmurtinę kovą už socialinį teisingumą, už gerovę,   negalėjo būti  įkalčiais baudžiamojoje byloje.

NATO – Lietuvos gelbėtoja  ar JAV prezidento žaisliukas?

Iki Donaldo  Trampo išrinkimo JAV prezidentu NATO  buvo   gelbėtoja nuo agresyvios  rytų kaimynės.   D. Trampas,  tapęs prezidentu,  viešai pareiškė, kad svarbiausias uždavinys yra  JAV nacionaliniai  interesai, o ne „pasaulio žandaro“ funkcijos, globalus  dominavimas ir NATO sąjungininkų ginimas.   Europos sąjunga į JAV prezidento pasisakymus  sureagavo ir kaip informavo   „EUobserver“ Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas (Donald Tusk) per susitikimą su JAV prezidentu  pasakė , kad Europos Sąjunga ir JAV turėtų ginti bendras vakarietiškas vertybes, o ne savo pačių interesus.   Prezidentas  D. Trampas  taip pat priekaištavo, jog Europos sąjunga  per mažai finansuoja NATO.

Kas gali paneigti, kad  kaltinimai vieni kitiems gali suardyti šiandieninę gynybinę sistemą ir Lietuvą palikti  „ant ledo“, t.y.,  NATO  pasitraukia, negina sąjungininkų, negina Pabaltijo šalių.  Kai karinė jėga ką nori tą ir daro – tai sutinka, tai atsisako ginti, priklausomai nuo išrinkto  JAV prezidento, tai norisi paklausti, kas kelia tiesioginį pavojų visuomenei? Kas gali atsakyti dėl pavojaus Lietuvos valstybei, ar jis kyla dėl lapelio “Tautieti!”, ar  dėl JAV prezidento  pasisakymo, kad svarbiausias uždavinys yra  JAV nacionaliniai  interesai?  Lietuvos teisėtvarkos norisi paklausti, jei įžvelgėte trijų vyrų veikloje  pavojų Lietuvai  ir iškėlėte bylą, tai gal nuspręsite iškelti bylą ir JAV prezidentui, kurio pasisakymai taip pat kėlė grėsmė Lietuvos saugumui?

Ar iš tikro jau daugiau kaip 25 metus Lietuva  yra administruojama JAV kolaborantų?

Europos sąjungoje  socialinis teisingumas  yra dominuojanti visuomeninė ideologija. Lietuva, kuri yra  viena iš Europos sąjungos valstybių, ignoruoja tokią ideologiją. Nepriklausoma Lietuvos valdžia, kuriai   daugiau kaip 25 metai,   neįvedė  progresinių,  turto mokesčių, realiai nekovojo su korupcija, vykdė didelių mokesčių neturtingiems politiką.  Kodėl? Todėl, kad  Lietuvą administruoja   kolaborantai.

Lapeliuose tautiniai socialistai išsakė savo nuomonę ir kvietė bendraminčius į  nesmurtinę kovą prieš pavergėjus ir išnaudotojus. Nuomonės išsakymas ir ieškojimas  bendraminčių nekelia tiesioginio pavojaus visuomenei ir valstybei. Atvirkščiai, išsakytos mintys, idėjos padeda  visuomenei  kurti socialinį teisingumą,  mažinti skurdą.

 Kitas teismo  posėdis  Klaipėdoje įvyks 2017 m. rugsėjo 26 d.

2017-07-24 teismo posėdis. a2017-07-24 teismo posėdisMantas Daukantas

 

Posted in Be kategorijos | Leave a comment

Tiesa – už jūrų marių, bet eiti, surasti privalome ją

2017-07-17 Atgimimo aikštėje

Į  Atgimimo aikštę  atėjome jau 62 kartą. Susirinkome, kad   viešai primintume apie bylą- žudikę.   Laikas byloja, kad tokia valdžios demonstruojama tyla, yra bloga  naujiena. Norime, kad valdžia pasakytų tiesą apie mergaitę, kuri papasakojo kaip dalyvavo suaugusių žmonių sekso žaidimuose.  Kas gali paneigti, jog mergaitės nėra gyvos? Teisinės valdžios noras dezinformuoti visuomenę, t.y.,  apkaltinti senelius bei žmones, kurie saugojo vaiko  ramybę, Drąsiaus draugą Raimundą  Ivanauską –  daugiau negu keistas valdžios galių demonstravimas.

 Valdžia savo teismų sprendimais  bando įteikti, kad tiesos niekada nesužinosime, nes mirtis Tiesą  nusinešė į kapus.   Mes, piliečiai, nesiruošiame susitaikyti su  mums paruošta  valdžios dezinformacija, su jos  melu.

Vilniečiai,  su Dariumi Kuoliu priešakyje,   kaltina Lietuvos valdžią ignoruojant  tarptautinę konvenciją dėl asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo.

Šį kartą į  Atgimimo aikštę atėjo  Žilvinas Razminas, Olegas Titorenko, Donatas Šulcas bei kiti piliečiai, kurie  dalyvavo Klaipėdos apygardos teismo posėdyje  kaip kaltinamieji ir kaip stebėtojai.

Žilvinas Razminas, Olegas Titorenko, Giedrius Grabauskas yra teisiami Klaipėdoje už tariamą antikonstitucinių organizacijų kūrimą, antikonstitucinių lapelių platinimą.

Teismo metu kalbėjęs G. Grabausko  advokatas prašė grąžinti bylą į prokuratūrą tyrimo papildymui. Jis  kaltinamas  pagal BK 170 str., atseit,  turėdamas tikslą platinti  įsigijo  antikonstitucinius lapelius.   Namie surasti  keli egzemplioriai neįrodo, kad turėjo tikslą platinti.  Viešų akcijų  metu lapeliai buvo  dalijami,  todėl nemaža dalis Lietuvos piliečių jų turi namuose.  Negi dabar visus, turinčius tokius  lapelius,  teis  pagal BK 170str.  1 dalį.

O. Titorenk0 yra teisiamas už  dalyvavimą  organizacijoje „Būkime vieningi“, nors nėra tos  organizacijos  įkūrėjas  ar vadovas. Jam tik  paskambindavo ir perduodavo nurodymus dėl spausdinimo, nes   „Būkime vieningi“  leido laikraštį, įvairius bukletus, kuriuos  spausdindavo Šilutės spaustuvėje.  O. Titorenko  taip pat įvykdė nurodymą ir dėl tų lapelių atspausdinimo.  Keistas teismas, kai užsakovai ir organizatoriai neteisiami, o į kaltinamųjų suolą sodinamas  antraeilį vaidmenį atlikęs pilietis.

Kažkoks absurdas dėl  teisiamųjų Ž. Razmino, O. Titorenkos, G, Grabausko.  Stebėdami teisminius procesus, susidarėme nuomonę, kad tęsiamas saugumiečių  įdirbis, kuri viešai parodė Eglės Kusaitės byloje. Patys saugumiečiai įkuria  organizacijas arba jas perima ir  įtraukia aktyvius piliečius į jų veiklą,  duoda jiems pinigų, nukreipia judėjimą reikalinga linkme, o vėliau, kaip E. Kusaitę,  teisia. Panašus  scenarijus yra  paruoštas  ir    O. Titorenkai.  Dar carinėje Rusijoje taip  veikė ochranka, organizavusi  kruvinąjį sekmadienį Sankt Peterburge. Sovietinis saugumas perėmė ochrankos metodus. Lietuvos saugumas,  naudojantis  praėjusio  laikmečio nešvarius darbo principus prieš savus  piliečius, yra lengvai prognozuojamas.  Todėl darome išvadą, kad,  mes, piliečiai, esame nesaugūs,  saugumo institucija veikia prieš  mus.  Sekanti išvada, kurią padarėme stebėdami trijų vyrų, atseit, “Lietuvos priešų” bylą, yra ta, kad Lietuvos saugumo centras, mazgai yra Rusijoje. Susidorojimo scenarijus kuriamas Rusijos saugumo, o vykdomas Lietuvoje.

Lietuva –   lyg skersvėjų apimta, nes joje šeimininkauja kas tik  nori ir kaip nori.  Todėl teisingumo ir nėra. Kai keliamos absurdiškos bylos  tiems, kurie turi kitokią nuomonę, tylėti ir susitaikyti su tuo negalima.   Mes manome,  kad tik Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, o tai yra, Rusijoje, Baltarusijoje už kitokią nuomonę gali būti teisiamas  pagal baudžiamąjį kodeksą.

Kas darosi  Lietuvoje? Teisingumo nesurasi nei su žiburiu. Vien melą bei susidorojimą stebime  ir teismuose, kuriuose nagrinėjamos  bylas  susijusios su Garliava. Mes  neturime teisės tylėti  dėl mergaitės. Ji negali būti pradanginta dėdžių, kurie su ja žaidė suaugusiųjų žaidimus. Ateisime ir rugpjūčio mėn. 17 d. paklausti “Ar dar gyva Deimantė?”

2017-07-17 Atgimimo aikštėje f2017-07-17 Atgimimo aikštėje j

2017-07-17 Atgimimo aikštėje d

2017-07-17 Klaipėdos apygardos teisme

2017-07-17 Klaipėdos apygardos teisme

2017-07-17  Klaipėdos apygardos teisme

2017-07-17 Klaipėdos apygardos teisme

Posted in Be kategorijos | Leave a comment

Pribloškė Klaipėdos miesto tarybos posėdis, demonstravęs aukštą patyčių lygį

2017-06-29 Klaipėdos miesto tarybos posėdžio salėje puikavosi raminamieji žaislai

2017-06-29 Klaipėdos miesto tarybos posėdžio salėje puikavosi raminamieji žaislai

Klaipėdos miesto tarybos posėdis, kuris vyko 2017-06-29, demonstravo aukštą aistrų, pykčio ir patyčių lygį.

Dėl kai kurių Tarybos svarstomų sprendimų vyko aršios kovos tarp pozicijos ir opozicijos. Karštai diskutuota svarstant klausimą dėl nekilnojamojo turto nurašymo ir griovimo. Miesto valdantieji pritarė tik vienam sprendimui –  nugriauti pastatą Donelaičio aikštė 5A.  Klaipėdos miesto opozicijoje dirbantis tarybos narys, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus vyresnysis specialistas Laisvūnas Kavaliauskas, paprašė nesvarstyti pastato esančio Donelaičio a. 5A  nugriovimo klausimo, jį atidėti, nes  pastatas turi paveldo vertybinių  elementų. Tada pasipylė valdančiųjų „genialios“ mintys. Liberalas Vygandas Vareikis pasakė, kad kiekvieną sandeliuką negalima vadinti paveldu, pasiūlė pašalinti  jį, kaip dar vieną liekaną. Rimantui Taraškevičiui irgi pasirodė, kad nėra ką ten saugoti.   Opozicija, o tai,  Tomas Meškinis manė, kad mieste yra labai daug neasfaltuotų, nesutvarkytų mašinų stovėjimo  aikštelių. Metų metais transportas yra  statomos ant žolės. Savivaldybė už pinigus, kuriuos skirs  namo Donelaičio 5A nuvertimui, o po to aikštelės asfaltavimui, galėtų  sutvarkyti ne vieną kiemą. Ne tik Klaipėdos miesto tarybos nariams, bet ir klaipėdiečiams, liberalų valdžios palankumo rodymas verslininkams, kelia abejones. Ar viskas čia skaidru? Verslininkai naikins kortus, kurie yra šalia Skulptūrų parko ir statys viešbutį, o savivaldybė už miesto pinigus pagerins verslininkams jų verslo sąlygas, t.y., įrengs mašinų stovėjimo aikštelę, nugriaunant pastatą, turintį paveldo elementų.  Buvo prisiminta šaudykla Birutės gatvėje. Valdantieji džiaugėsi, kad ją nugriovė. Nesuprantama, kodėl šiandien turime džiaugtis dykviete, erkių veisykla?  Ši vasara lietinga. Turistams, kurie atvyksta į Klaipėdą vienai dienai, trūksta pramogų. Puikiai tiktų šaudykla. Ji reikalinga ir jaunimo kariniam parengimui. Nugyveno, sunaikino, nes  visuomeninkui Virginijui Partaukui  liberalas, saugumo vadas sakė, jog  į šaudyklą rinkdavosi jedinstvininkai. Net per teismus bandė iš savivaldybės šaudyklą perimti ir prižiūrėti  nevyriausybinės organizacijos nariai. Savivaldybė nesutiko, todėl klaipėdietės teismus pralaimėjo. Šiandien liberalams dykvietė yra kaip gėrio, grožio objektas. Ar liberalai labai laimingi, kad  neteikiamos paslaugos, nevystomas mieste šaudymo sportas, nėra jaunimui užimtumo?

Kas suteikė mandatą valdančiajai Klaipėdos  miesto  valdžiai  nugyventi Klaipėdą? Mes,  klaipėdiečiai. Liberalai bei valdžioje esančios partijos visiems ir visur tai primena.

Nugyvendimo politika tęsiama, todėl ir priimtas sprendimas nugriauti pastatą Donelaičio 5A, kuris daug metų nenaudojamas, atseit avarinės būklės.  Šalia namo pamatų išaugo didžiulis medis, bet savivaldybė nepasirūpino jį nupjauti. Pasirodo, kad šioje vietoje medis reikalingas. Jis  tapo liberalų sąjungininku, nes jo paskirtis iškelti pastato pamatus, kad namas greičiau sugriūtų.

Kitas sprendimas, kuris įžiebė debatus tarp pozicijos ir opozicijos buvo  Sportininkų vaistinės optimizavimas. Opozicija įtaria, kad pagrindinė priežastis sujungti Debreceno ir Sportininkų vaistines yra  pelningą vaistinę paversti į nuostolingą ir, kaip   šaudyklą, sunaikinti.

Pozicijos atstovams nepadėjo ir prieš posėdį išdalintos širdelės, kurias  gniaužant rankose apsiraminama. Nei iš šio, nei iš to valdantiesiems priklausantis deputatas Vytautas Čepas ėmė kalbėti apie mus, visuomeninkus. Nepatinkame jam. Patyčių  strėles ėmė laidyti  į senjorų organizaciją, kuriai vadovauja Aldona Marija Gedvilienė ir į  dermoėdus, lietuviškai – veltėdžius, kurie   per tarybos posėdžius sėdi jam už nugaros bei  dažnai piketuoja.  Po tarybos nario V, Čepo pasisakymo pozicijos nariai ir tarnautojai ėmė ploti. Meras, kuris vedė tarybos posėdį, netildė plojikų, kaip tildydavo atėjusius stebėti klaipėdiečius ir įspėdavo juos, kad jie  randasi tarybos posėdyje, bet ne cirke.  Matyt todėl meras tylėjo, nes jo “širdis plojo”, džiaugėsi V. Čepo patyčiomis, kurios buvo skirtos  aktyviems piliečiams.

Klaipėdos tarybos posėdžiai asocijuojasi su Diuma romanu „Trys muškietininkai“. Ten, Prancūzijoje, muškietininkai gynė karalių  nuo kardinolo, o čia, Klaipėdoje,  valdančioji dauguma –  merą nuo  opozicijos ir  nuo Nikos Puteikienės klausimų, pasisakymų, nuo   aktyvių  piketuotojų bei  senjorų.  Ten, Prancūzijoje kardais, čia, Klaipėdoje, patyčiomis.

Šaudyklos vieta, iki kelių suvešėjusi žolė  2017-06-29

Šaudyklos vietoje, iki kelių suvešėjusi žolė 2017-06-29

Pastatas Donelaičio a.5A

Pastatas Donelaičio a.5A

 

 

Pastatas Donelaičio aikštė 5 A

Pastatas Donelaičio aikštė 5 A

 

 

Posted in Be kategorijos | Leave a comment

Mes, klaipėdiečiai, už Universitetą, kuris kuria Klaipėdos miestą

2017-06-30 Universitete konferencija a.

2017-06-30 Klaipėdos universitete įvyko mokslinė –praktinė konferencija „Kultūra, mokslas, ir švietimas Lietuvos regionų plėtrai.  „Žaliasis“ ir „Mėlynasis“ augimas“.

Konferencija vyko labai atsakingu Universitetui laikotarpiu. Klaipėdos universitetą ruošiamasi optimizuoti,  t.y.,  jis gali būti prijungtas prie  sostinės universiteto ir tapti filialu arba išlikti savarankišku. Seimo nariai: A. Kirkutis, D. Kepenis pareiškė, kad jei universitetas  „miegos“, tai saldžiam miegui liks tik  pusė metų. Jie universiteto atstovus  kvietė būti iniciatyvesniais, veiklesniais, rodyti daugiau drąsos.

Kodėl universiteto darbuotojai, esant išlikimo ar sunaikinimo  dilemai, elgiasi neatsakingai? Pasakyčiau –  net juokingai. Universiteto Mokslo ir meno prorektorė Rita Vaičekauskaitė po perskaitytų pranešimų kvietė diskutuoti pozityviai. Apie kokį pozityvumą kalbama, jei Universitetui, kaip savarankiškam vienetui, galbūt liko pusė metų. O jos pasiūlymas dirbti džiazo ritmu? Nuskambėjo, kaip  siūlymas  korupciniu ritmu.  Toks pasiūlymas net juoko nesukelia, o  formuoja neviltį, nes prorektorė nesusivokia realybėje.

Konferencija turėjo nubrėžti  gaires tolimesnei  Universiteto veiklai. Gėda, kad konferencijos metu ne universiteto darbuotojai siūlo  priemones, būdus išlikti  nepriklausomu  universitetu, bet atvykę Seimo nariai.

Universiteto prorektorė R. Vaičekauskaitė pasakojo, kad lankėsi užsienio universitetuose ir viename girdėjo  teiginį, jog   Edinburgo universitetas  sukūrė miestą. Man labai norėjosi perfrazuoti šį teiginį, kad  Klaipėdos universitetas sugriovė Klaipėdos miestą.   Klaipėdos universitetas negali pasigirti realiu indeliu į darbo vietų kūrimą, emigracijos stabdymą iš Klaipėdos. Jau 27 metai, o  Universiteto bendradarbiavimas su uostu apsiriboja tik anketų pildymu, todėl  iš uostininko tenka  išgirsti, kad  uostas evoliucijos pakopose yra pirmame  arba žemiausiame lygyje.

Kokius  vystymosi lygius yra numačiusi Europos sąjunga informavo ne Universiteto atstovas, o nepriklausomas mokslininkas Stasys Paulauskas. Iš salės pasigirdo, kad dar 100 metų Klaipėdos uostas bus techniniame  lygyje.  O ką tai reiškia klaipėdiečiams, ypač šalia uosto gyvenantiems Švyturio gatvės gyventojams? Mirtį.  Baltijos jūros uostai, atsisakę atviros krovos, atsisakę savo gyventojus nuodyti anglies ir geležies dulkėmis, perėjo prie konteinerinio transportavimo.  Klaipėdos uostas – ne.  Po Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros direktorius Artūro Drungilo pasisakymo supratome, kodėl Klaipėdos uoste krova yra prasčiausio lygio.  Pasirodo, kad reikia sukaupti lėšų, turėti pajėgumų, jog būtų galima pereiti į kitą, į  Žaliąjį lygį.  A. Drungilas pateikė Kinijos pavyzdį, kuri evoliucijos būdu pasiekė  aukštą  lygį.   Nežinau, kokiuose augimo etapuose yra Kinija, bet konferencijoje buvo kalbama  tik  apie uostų vystymąsi  Europos sąjungoje.

Klaipėdos universitetas reikalingas –  net būtinas, bet ne toks koks yra šiandien. Universitetas dirba sau, uostas –sau, gyventojai – sau. Kai yra sukurtas  toks veikimo  modelis, tai universitetas ne kuria miestą ir neduoda uostamiesčiui  jokios kultūrinės, ekonominės naudos, o atvirkščiai, ėmė ir  sunaikino unikalų kolektyvą “Žuvėdrą”.  Šiandien “Žuvėdros” skrydis Vilniuje būtų emocinis  koziris  išsaugojant Klaipėdos universitetą, primintų, kad Klaipėdos universitetas reikalingas  garsinti Lietuvą, bet Universitetui, Klaipėdai,  džiazuojančiai korupcijos ritmais, aukštos kultūros ir nuostabaus įdirbio kolektyvas buvo nereikalingas.

Apie Universiteto skaudulius kiek anksčiau kalbėjo ir studentai viešojoje  I. Simonaitytės bibliotekoje.  Jie išsakė daug ir skaudžios kritikos. Nemažai pastabų turi Universitetui  ir klaipėdiečiai, tačiau Universitetas jų  negirdi.

Seimo nariai  išklausė pranešėjus ir  apie vieną iš jų,  jauną perspektyvų  mokslininką  dr. Vytautą Jokubauską  pasakė, kad jis būtų puikus  rektorius.

Tik universiteto  atstovai gali padaryti proveržį,  išlaikyti nepriklausomą Klaipėdos universitetą. Universitetas turi protingų,  jaunų, veiklių, drąsių  žmonių.  Jiems turėtų būti  įjungta žalia šviesa.

Mes, klaipėdiečiai, už Universitetą, kuris  kuria  Klaipėdos miestą bei regioną ir  yra idėjų, naujovių  iniciatorius bei įgyvendintojas.

2017-06-30 Universitete konferencija

Posted in Be kategorijos | 1 Comment

Klaipėdiečių priėmimas pas ministrą Liną Kukuraitį

Vilnius. Seimas.  2017-06-27 piketas dėl sumažintų išmokų

Vilnius. Seimas. 2017-06-27 piketas dėl sumažintų išmokų

Grupė piliečių iš Klaipėdos 2017m. balandžio 19d. vyko į Seimo peticijų komisiją, Tą dieną svarstė jų pateiktą prašymą dėl  įstatymo Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti 24 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 8 punkto papildymo. Peticijų komisija netenkino jų prašymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos  Socialinių ir darbo reikalų  ministerijos   pateikta informacija.

Susipažinę su  ministerijos raštais, išklausę atstovo teiginių, nutarėme užsirašyti į priėmimą pas ministrą Liną Kukuraitį.

Priėmimas vyko 2017 m. birželio 27 d. Pirmiausia išsakėme priekaištus dėl ministerijos siunčiamų raštų. Mūsų prašymo esmė, kad papildžius Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti 24 straipsnio 1 dalies  8 punktu atsirastu galimybė savivaldybės  butą išsipirkti lengvatinėmis sąlygomis. Šis įstatymo punktas kalba apie savivaldybės būsto pardavimo kainą.  Ministras sutiko, kad  tarnautojai savo rašte  rašo apie esamo įstatymo nuostatas, o ne apie būsto pardavimo kainas.  Ministras pasirašo atsakymus.  Dėdamas parašą, jis turi perskaityti piliečio prašymą ir pažiūrėti koks yra atsakymas. Negalima pasirašinėti raštus, kurie yra niekiniai.

Kita pastaba buvo dėl ministerijos atstovo išsakytų motyvų atsisakyti įrašyti įstatyme  savivaldybės būsto pardavimo lengvatines sąlygas. Išgirdome  vėl tuos pačius argumentus. kad valstybės turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas, kad lėšos, gautos pardavus savivaldybės būstus pagal Įstatymą, privalo būti naudojamas socialinio būsto fondo plėtrai. Pigiau pardavus savivaldybės būstus bus gauta mažiau lėšų naujų socialinių būstų įsigijimui. Klausaisi tokius teiginius ir darosi baisu, kad rinkti deputatai, tarnautojai net nežino, kad didžiausias valstybės turtas yra žmonės. Kiekvienas žmogus neša valstybei didžiulę naudą. Už visas paslaugas, kuriomis naudojasi, o tai važiavimas autobusu, kirpyklos, siuvyklos, komunalinės ir t.t. kiekvieną kartą moka  21 procentą  pridėtinės vertės mokestį valstybei. Valstybė taip pat gauna 21 procentą nuo euro už bet kokią prekę, kurią perka pilietis.  Nėra žmogaus nėra  mokesčio. Seimo narių, klerkų pagrindinis rūpestis turėtų būti išlaikyti žmones Lietuvoje,  sudaryti normalias gyvenimo sąlygas, nekirsti šakų ant kurių patys laikosi.

Tie žmones, kurie nori nusipirkti  savivaldybės būstą, nėra anksčiau privatizavę būsto. Tai vidutinio ir jaunesnio amžiaus piliečiai. Pati valstybė nutarė užprogramuoti socialinę neteisybę. Vyresnio amžiaus Lietuvos piliečiai įsigijo butą  už kelias dešimtis eurų, o jaunesnio amžiaus,  ar dėl kitų priežasčių negalėję būsto įsigyti piliečiai, pagal Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą jau turi mokėti už butą keliasdešimt tūkstančių eurų.  Pasirodo, kad šiai gyventojų grupei reikia ne tik auginti vaikus, mokėti didžiulius mokesčius, bet dar padėti kaupti lėšas naujų būtų įsigijimui. Tai nepanešama papildoma  mokestinė  našta, todėl piliečiai bėga iš Lietuvos. Nebegalima  tęsti išvijimo iš Lietuvos  politikos. Valdininko atsakymas buvo toks, kad Lietuvoje yra apie 12 tūkstančių piliečių laukiančių  savivaldybės ar socialinio būsto, nesuteikus,  jie, negaunantys buto,  taip pat emigruos iš Lietuvos.   Piliečiai savivaldybės  būsto neįperka, jie emigruoja. Stovintys eilėje socialiniam būstui gauti, kai jo  negauna – emigruoja. Reikia ieškoti lėšų, bet ne reketuoti  piliečius, kurie nespėjo privatizuoti būsto pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą nustatytą tvarką   iki 1998 m. liepos 1 d.  Ministerija turi pinigų.  Ministras privalo uždrausti taškyti pinigus vėjais. Įdomu kiek pinigų yra skirta konferencijoms, kurių metu ministerijos valdininkai važinėjasi po Lietuvą ir savivaldybės valdininkus informuoja apie Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo  pakeitimus. Šiandien kada yra internetas ir puikios galimybės teikti informaciją nėra reikalo važinėti  ministerijos darbuotojams į komandiruotes dėl informacijos pasidalinimo. Kiekvieną eurą reikia skirti būstų įsigijimu ar jų statybai, o ne taškyti įvairiems nereikalingiems projektams, studijoms.

Laisvą laiką praleidome vaikštinėdami po Vilnių, bendraudami su piketuotojais prie Seimo ir Vyriausybės, apžiūrinėjome bažnyčias,    nusifotografavome atminčiai prie  Rotušės.

vilnius 2017-06-27 piketas dėl sumažintų išmokų prie  Seimo aaa

vilnius 2017-06-27 piketas dėl sumažintų išmokų prie vyriausybės

vilnius 2017-06ž27

Posted in Be kategorijos | 1 Comment

Ateis TIESOS diena

2017-06-17 visi

5 metai ir mėnuo, kai Deimantę, padedant 240 policininkų, Laima .Stankūnaitė su advokatu Gintaru Černiausku išnešė  iš senelių namų. Išvežė ją, ir visus tuos metus apie vaiką – tyla. Todėl svarbiausias klausimas, ar dar gyva Deimantė?  Lietuvos valstybė nesaugo vaiko, atima, išneša panaudojant skausmingą priemonę į nesaugią aplinką, į mirtį. Jei vaikas būtų gyvas tai tikrai apie tai  žinotų seneliai,  jiems būtų perduotos nuotraukos, filmuota medžiaga apie paskutinius jos penkerius gyvenimo metus. Jie ne tik nieko nežino apie savo vaikaitę, bet  valdžia, panaudodama savo galias, nutarė iš senelių net atimti namus.

Lietuvos piliečiai visą tą ilgą laiką, o tai 61 mėnesį, stebi neteisybių, melų  šleifą. Prokurorai, teisėjai užsideda melo akinius ir nagrinėja pedofilijos bylas. Pirmoji  tokia byla vyko Klaipėdoje. Į teisėtvarką kreipėsi šturmo dalyvė Birutė Vaikšnoraitė, ji savo akimis matė, kaip advokatas G. Černiauskas nešė mergaitę. Advokatai teikia teisinę pagalbą, bet nėra savo klientų nešikai. 2012 lapkričio 21 d. Klaipėdos apygardos prokuroras Aidas Giniotis priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes duodamas parodymus G.Černiauskas teigė, kad jis „[…] mergaitės nenešė, tik ėjo šalia“. Lietuvoje įrodymų ir faktų nereikia, jais nesivadovaujama prokuratūrose, teismuose.. Nuotraukos rodo, kaip advokatas G. Černiauskas neša mergaitę, bet pakanka jam pasakyti, kad ėjo šalia ir pradedant Klaipėdos apygardos prokuratūra, o po to Klaipėdos apygardos teismo teisėja Edita Lapinskienė, dar vėliau Klaipėdos apygardos teismo teisėja Dalia Kursevičienė priima nutarimus – G. Černiauskas nenešė mergaitės. Nesvarbu, kad Klaipėdos prokuratūroje bei teismuose priimtoms nutartims jau daugiau kaip keturi metai, laikas dulkėmis neužklojo prokuroro A. Giniočio, teisėjų: L. Lapinskienės, D. Kursevičienės  sprendimų.

Vakar,  birželio 16 d., penktadienį, 13 val., įkalinamas 8-eriems metams nekaltas žmogus D. Kedžio draugas Raimundas Ivanauskas. Čia, kaip ir byloje, kad advokatas G. Černiauskas nenešė mergaitės, pakako  patologinio melagio Mindaugo Žalimo liudijimų, kuriuos jis ėmė  teikti praėjus net trims metams po įvykdytų žmogžudysčių. Pagal neįrodytus kaltinimus D. Kedžio draugas yra  apkaltintas ir pasmerktas. R. Ivanauskas turi regėjimo negalią.  Susitaikyti su neteisybe yra nusikaltimas. Valstybės vardu vykdomame nusikaltime  nenorime dalyvauti, todėl susirinkome  į Klaipėdos miesto centrinę aikštę pasakyti, kad  ateis diena, kai  Lietuvoje  teisėjai vadovausis ne patologinių melagių liudijimais, bet įrodymais, faktais. Ateis  TIESOS diena.

Todėl ateisime ir liepos 17 d., nes  negalima tylėti.  Turime reikalauti, kad nors  seneliams, parodytų medžiagą, kad jų anūkė gyva. Privalome siekti, kad paleistų iš kalėjimo R. Ivanauską. Privalome reikalauti, kad prokurorai ir teisėjai, kurie priėmė neteisėtus sprendimus  nedirbtų  teisėtvarkos sistemoje.

2017-05-17b

2017-06-17a

2017-06-17_f2017-06-17_d2017-06-17_j

Posted in Be kategorijos | Leave a comment

Už kvietimą į politinę kovą su liberalais, su kapitalistiniais okupantais laukia teistumas

Klaipėdos apygardos teismas 2017-05-22 b

Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama, taip vadinama, „vatnikų“ byla.  Baudžiamoji byla – Giedriui Grabauskui, Žilvinui Razminui, Olegui Titorenko.  Mes, klaipėdiečiai,  2017 m. birželio 13 d. jau trečią kartą atvykome stebėti teisminio proceso.  Mus ši tema domina, klausomės ką kalba teisėjas, prokurorė, teisiamieji, liudininkai.

Balandžio mėn paskutinį ketvirtadienį   per Klaipėdos miesto tarybos posėdžio  pertrauką Virginijus Partaukas ir aš  bendravome  su buvusiu Klaipėdos saugumo vadu Algirdu Grubliu.  Pastarasis priekaištavo Virginijui už  teisiamųjų, o ypač Ž. Razmino palaikymą. Atseit šis žmogus  ne tik sprogdino Bražuolės upės tiltą, Kryžkalnio Magdę, bet ir Jurą Abromavičių (1959-11-24  – 1997-01- 31). Valstybės Saugumo Departamento (VSD) darbuotojas, savanoris, J. Abromavičius buvo susprogdintas  1997 m. sausio 30 d., penktadienį.  Šeštadienį jis planavo surengti spaudos konferenciją ir pateikti įrodymus dėl savo tirtų skandalingų įvykių. Saugumietis A. Grublys gyrėsi, kad buvo surinkta visa medžiaga įrodanti Ž. Razmino dalyvavimą  J. Abromavičiaus nužudime. Tiek Virgis, tiek  aš,  paklausėme,   kodėl  Ž. Razminas nebuvo pasodintas į kalėjimą. A. Grublys atsakė, kad byla buvo nutraukta   dar prokuratūroje.  Tik Lietuvoje prokuratūra gali  įrodymus padėti į stalčių ir viešai pareikšti – tyrimas nutrauktas.  Lietuvoje ne valstybė vykdo  teisingumą, bet neaiškios politinės  grupuotės.

Lietuvos Laisvės  lygos  narys, klaipėdietis Vaclovas Stončius,  prisiminė, kad į Klaipėda buvo atvykęs Antanas Terleckas,  Vytautas Šustauskas. Pastarasis įkalbinėjo  sprogdinti  Kryžkalnio mergelę. A. Terleckas ir klaipėdiečiai atsisakė dalyvauti tokioje akcijoje.

O dabar apie NATO. Donaldui Trampui, tapus  JAV prezidentu, apie Europos  sąjungos  ir Amerikos nesutarimus kalbama atvirai. Viešai  per spaudą  yra užduodamas klausimas – Lietuva su NATO ar su Europos sąjunga?  Europos Sąjungos pirmininkas Donaldas Tuskas priekaištauja D. Trampui, kad šis negina vakarietiškas vertybes, o rūpinasi savo pačių interesais.

Pagal mūsų, Lietuvos teisingumą, Europos sąjungos pirmininkas  Donaldas Tuskas turi teisę kalbėti apie NATO, priekaištauti JAV prezidentui.  Mes, lietuviai, negalime. nes mūsų piliečiams yra keliamos baudžiamos bylos  už  tariamą revoliucijos organizavimą.

Praeitame teismo posėdyje liudininkas Edvardas Satkevičius  teigė, kad šalies gynybinė galia priklauso ne tik nuo NATO, bet ir nuo Lietuvos jaunimo  paruošimo ginti Tėvynę. .Jis teikė paskaičiavimus, kad dėl emigracijos iš Lietuvos išvyko 1/3 jaunimo,  todėl  valstybė prarado savo gynybines galias.

Teisėjas  kaltinamiesiems uždavė klausimą, ar jie yra politinių partijų nariai?  Politinių partijų nariai gali reikalauti vyti iš politikos liberalus, o piliečiams stoti į politinę kovą negalima, nors Konstitucija kiekvieno piliečio reikalauja ginti savo Tėvynę.   Esi mažas,  esi neturtingas, esi niekas, o jaunieji kapitalistai valstybės turtą parceliuodami, statydami sau rūmus, įgavo valdžios galias. Jiems šalies ekonomika nerūpi, todėl prasidėjo emigracija, savų žmonių išvarymas, kuris prilyginamas  okupacijai. Jie  galingi, jų politinius reveransus vykdo  užsakomoji teisėtvarka,  todėl už tariamą nesantaikos kurstymą, už tiesos pasakymą apie šiandieninę Lietuvą  3 vyrai  yra teisiami, gadinama jų sveikata. 2017-06-13 iš Klaipėdos apygardos teismo posėdžio greitoji mašina išvežė G. Grabauską, kuris ėmė vemti kraujais. Psichologinė įtampa, neteisybė, valdžios savivaliavimas yra tautos ir G. Grabausko sveikatos naikintojas.

Ž. Razminas gali būti nuteistas ir laisvės atėmimu, o ten, kalėjime,  sunaikintas, nes per daug žino.   Ž. Razminas tėra reklaminės skrajutės autorius. Kas tas iniciatorius, kuris nukreipė spausdinimą į Šilutę?  Jei dalyvautų tik jis vienas, tai byla subliūkštu, todėl prokuratūra prijungė dar porą piliečių, atseit nusikaltimą darė grupėje.  G. Grabauską už tai, kad namuose turėjo kelias tas “antivalstybines” reklamines skrajutes, o O. Titorenko, jog  jas atspausdino.

Klaipėdos apygardos teisme vyksta absurdo teatras.  Mums, stebėtojams, norima įteigti, kad kas galima Jupiteriui, jaučiui negalima. Dvigubi standartai.  Jei Europos sąjungos pirmininkas koneveikia NATO – okei, jei Ž. Razminas savo lapelyje koneveikia NATO,  tai prokuratūra nutaria, kad jis organizuoja revoliuciją.  Mano galva tokios bylos iš tikro turi tikslą šokdinti tautą,  t.y.,  įvesti diktatūrą tų, kurie valdo turtus, politikus ir teisėtvarką.

Žiūrėjau  Maskvoje filmuotą protesto akciją.  Jaunimas susikabinęs šaukė “Konstitucija, Konstitucija”.  Rusų reikalavimas gerbti šalies Konstituciją susišaukia su  teisminiais įvykiais  Lietuvoje.  Mes, lietuviai,  taip pat privalome reikalauti, kad  teismuose būtų laikomasi Konstitucijos, o ne išvedžiojama apie tariamą žalą socialinėms grupėms, Tėvynei. Privalome reikalauti nevaržyti prigimtinės žmogaus ir Tautos teisės laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje – nepriklausomoje Lietuvos valstybėje. Privalome neleisti, kad tariamas teisingumas vykdytų  politinį užsakymą.

Klaipėdos apygardos teismas 2017-05-22

Kornelija Abakaitė

 

Posted in Be kategorijos | Leave a comment

PENKI nevilties, skausmo, nežinios, tikėjimo, melo metai

Klonio g. 2017-5-17

Klonio g. 2017-5-17

 

Vilnius. 2017-05-17

Vilnius. 2017-05-17

 

2017 m. gegužės 17 d. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje  minėjo, kad jau  5 metus valdžia rodo savo galias, savo patyčių programą  prieš TIE-SOS reikalaujančius žmones, kad prieš 5 metus įvykdė smurtą prieš vaiką.

Lietuvos piliečiams policininkų šturmas  tą ankstų gegužės  mėn. 17 dienos rytą  atvėrė akis, sudrebino širdis, sudėliojo mintis. Lietuva yra valdoma pedofilų. Jie šeimininkauja teisėtvarkoje, aukščiausiuose valdžios struktūrose, žiniasklaidoje. Tas pedofilų klanas yra negailestingas, jam atimti  iš žmogaus gyvybę yra vieni niekai. Atimti laisvę, pasodinti nekaltą į kalėjimą –  tik malonumas, Atimti namus, turtą yra džiaugsmas. Pedofilų klanas savo iškrypusį gėrio supratimą demonstruoja jau visus 5 metus.

Susirinkusiems 12 val. į S. Daukanto aikštę Vilniuje, Klonio g. Kaune, Atgimimo aikštę Klaipėdoje skaudėjo širdį dėl neteisybės, kuri tapo Lietuvos kasdienybė, bet didžiausia gėla yra Deimantė, kurios balsą, krykštavimą, tikėjimą šviesia ateitimi girdėjo visi, kas atvykdavo į Klonio g. Kaune.  Kas nutiko mergaitei, kur ji yra dabar, ar dar gyva?  Šį klausimą pateikė vilniečiai ir stovėjo rankose laikydami vienintelį plakatą “Ar dar gyva?”. Klaipėdiečių plakate buvo parašyta “Ar dar gyva Deimantė?” Apie mergaitės paslaptingą išnykimą, kuris jau tęsiasi  penkis  metus kalbėjo ir kauniečiai.

Valdžia privalės atsakyti į jai pateiktus klausimus, privalės leisti susisiekti seneliams su vaikaite. Todėl klaipėdiečiai ateis ir birželio 17 d. į Atgimimo aikštę

2017-05-17 VI

2017-05-17 IV

Posted in Be kategorijos | 2 Comments

Dėl būtinybės keisti Lietuvos socialinę ir ekonominę politiką

Lietuvos Respublikos Seimo nariams

Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Lietuva yra dinamiškos ir sparčiai augančios ekonomikos šalis, svarbiausiais efektyvumo ir išsivystymo rodikliais nenusileidžianti kaimyninėms valstybėms. Tačiau joje iki šiol išlieka ir net auga viena didžiausių Europos Sąjungoje pajamų nelygybė ir socialinė atskirtis. Apie tai Lietuvai jau ne kartą atvirai yra priminusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, kurios narystės Lietuva siekia. Didėjantį skurdą ir socialinę nelygybę kaip vieną didžiausių mūsų šalies problemų savo naujausioje ataskaitoje apie Lietuvą įvardina ir Europos Komisija.

Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo iki šių dienų vykdoma neoliberali ekonominė ir socialinė politika stumia Lietuvą į demografinę ir geopolitinę aklavietę. Milžiniška gyventojų emigracija, mažėjantis gimstamumas bei sparčiai senstanti visuomenė lemia tautos istorijoje precedento neturintį jos nykimą, kuris jau kelia tiesioginę grėsmę ir nepriklausomos Lietuvos valstybės išlikimui. Jeigu ši politika bus tęsiama, jau netolimoje ateityje gali virsti tikrove sovietinių okupantų puoselėta ,,Lietuvos be lietuvių“ vizija. Turtinės nelygybės ir socialinės atskirties varomus iš Tėvynės šalies piliečius masiškai keičiant pigia iš užsienio atsivežama darbo jėga lietuviai per trumpą laiką neišvengiamai taps mažuma savo pačių žemėje.

Savo ekonominio išsivystymo lygiu Lietuva nenusileidžia daugeliui šalių, kuriose piliečių turtinės nelygybės ir socialinės atskirties problemos sprendžiamos kur kas sėkmingiau. Tai rodo, kad tokias problemas sukelia ne tik objektyvios ekonominės  priežastys, bet pirmiausia neteisinga ir iškreipta valstybės politika. Ji lemia, kad kasdien ir nepastebimai ardomi ekonominiai, socialiniai, teisiniai ir politiniai tautos ir valstybės egzistavimo pamatai ir žlugdoma Lietuvos ateitis, nes šalis yra pasmerkiama tapti išmirštančiu ir tuštėjančiu pensionatu – moderniais pastatais ir niekam nebereikalinga infrastruktūra apstatyta teritorija be žmonių.

Tris dešimtmečius vykstantį Lietuvos tautos ir valstybės irimą įmanoma sustabdyti tik valingais politiniais sprendimais. Tačiau seniai pribrendę ir gyvybiškai būtini Lietuvą nuo išnykimo galintys išgelbėti ekonominės ir socialinės politikos pokyčiai nevyksta. Juos delsiama įgyvendinti ir siūloma atidėti neapibrėžtai ateičiai demagogiškai teisinantis tuo, kad tariamai visuomenė jiems nepribrendusi. Tačiau atsidūrusi prie politinės ir istorinės nebūties prarajos Lietuva laukti nebegali. Tai suvokdami mes, šį kreipimąsi pasirašiusieji Lietuvos piliečiai, reikalaujame iš esmės keisti valstybės ekonominę ir socialinę politiką vadovaujantis šiais pamatiniais principais:

  • Pirma ir būtina ekonominės ir socialinės politikos keitimo sąlyga yra valdymo demokratizavimo reforma, kurio pirmieji žingsniai turi būti realios piliečių savivaldos stiprinant tiesioginį jų atstovavimą atkūrimas. Būtina vykdyti Konstitucinio Teismo 2002 m. išaiškinimą, pagal kurį savivaldos subjektu savivaldos įstatyme turi būti pripažįstama ir vietos bendruomenė, tai yra jos gyventojai, o ne vien administracija. Būtina įtvirtinti tiesiogiai renkamus seniūnus, vietos tarybas ir jų biudžetus, be kurių tiesioginiai merų rinkimai neturi prasmės, taip pat ir visuomenės atstovų dalyvavimą įgyvendinant teisingumą;
  • Atsisakyti iki šiol vykdytos ekonominę ir socialinę politiką grindusios tautos išsivaikščiojimą ideologiškai įteisinančios ilgalaikės nacionalinės strategijos ,,Lietuva 2030“;
  • Naujos ekonominės ir socialinės politikos idėjiniu pamatu rinktis tautos bendrojo gėrio ir solidarios visuomenės sampratą ir atsisakyti iki šiol vyraujančios ideologinės nuostatos apie ypatingą verslininkų sluoksnio, kaip valstybę ,,išlaikančios“ ir ,,maitinančios“ grupės, vaidmenį visuomenės gyvenime;
  • Ekonominius, socialinius ir darbo santykius šalyje iš esmės pertvarkyti vadovaujantis nuostata, kad sąžiningai dirbantys visų profesijų ir socialinių sluoksnių atstovai yra lygiaverčiai ir vienodai svarbūs bei gerbtini nacionalinio turto ir šalies gerovės kūrėjai;
  • Atsisakyti iki šiol vykdytos neoliberalios valstybės socialinės atsakomybės ir įsipareigojimų šalies piliečiams siaurinimo politikos;
  • Atsisakyti iki šiol vyravusio ekonominės ir socialinės politikos principo, kad valstybę turi išlaikyti mažiausias pajamas gaunantys ir neturtingiausi šalies piliečiai;
  • Iš esmės pakeisti socialinių grupių galios santykius šalyje ir sustabdyti viduriniosios klasės nykimą Lietuvoje susiaurinant stambiojo verslo oligarchines privilegijas bei įtaką ekonominėmis ir teisinėmis priemonėmis apribojant jo galimybes piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi šalies ūkyje ir pernelyg didele politine galia, trukdančia valstybei priimti nešališkus, teisingus ir visiems šalies piliečiams naudingus sprendimus.

Įgyvendinant naująją valstybės ekonominę ir socialinę politiką turi būti nedelsiant pradedamos vykdyti šios priemonės:

  • Būtina parengti atviros, bet tautos išlikimo ir klestėjimo sąlygas galinčios laiduoti ir ne atskirų individų ar privilegijuotų grupių interesams, o bendrajam visuomenės gėriui tarnaujančios nacionalinės ekonomikos plėtros koncepciją. Tokią, kuri aiškiai apibrėžtų valstybės atsakomybės ir įsipareigojimų savo piliečiams ekonominėje ir socialinėje srityje mastą ir ribas. Jos praktiniam įgyvendinimui turėtų būti sukurta strategija bei programa;
  • Valingais ir tikslingais politiniais sprendimais iš pagrindų pakeisti smulkiojo ir vidutinio verslo egzistavimo ir veikimo sąlygas sukuriant palankias teisines ir ekonomines prielaidas jo nevaržomai plėtrai;
  • Įgyvendinant piliečių lygybės, teisingumo ir solidarumo principus, socialinių ir darbo santykių srityje sukurti efektyviai ir subalansuotai veikiančią socialinio dialogo tarp darbuotojų ir darbdavių sistemą, kurioje abi pusės būtų lygiavertės be valstybės įsikišimo rasti sutarimą dėl darbo santykių reglamentavimo, o jo neradus, galutinis sprendimas būtų paliktas valstybinei valdžiai, darbuotoją pripažįstant silpnesniąja derybų šalimi;
  • Vadovaujantis nuostata, kad valstybės išlaikymo našta turi būti padalinta visiems piliečiams pagal sąžiningumo, teisingumo ir bendrojo gėrio principus, būtina tobulinti mokesčių sistemą. Turi būti keičiama turtinę nelygybę ir socialinę atskirtį skatinanti mokesčių sistema, panaikintos visos egzistuojančios mokestinės privilegijos ir lengvatos bei, sekant geriausiais ir pasiteisinusiais Europos ir kitų Vakarų valstybių pavyzdžiais bei atsižvelgiant į šalies ekonomikos realias galimybes ir plėtros poreikius, tinkamai optimizuotos sukurto BVP perskirstymo bei darbo ir kapitalo apmokestinimo proporcijos;
  • Būtina įvesti aiškią, skaidrią ir viešą atlyginimų sistemą viešajame sektoriuje ir nustatyti protingus ir sąžiningus santykius tarp šio sektoriaus darbuotojų atlyginimų;
  • Būtina optimizuoti ir mažinti išpūstą ir brangiai kainuojantį valstybės ir savivaldybių biurokratinį aparatą, šitaip taupant jam išlaikyti skiriamas nepateisinamai dideles iš piliečių surinktas biudžeto lėšas;
  • Teisinėmis ir ekonominėmis priemonėmis būtina išgyvendinti už mokesčių mokėtojų pinigus susikurtas atviras ir paslėptas politikų ir valdininkų privilegijas, pranokstančias sovietinės nomenklatūros piktnaudžiavimus;
  • Būtina pradėti ryžtingai kovoti su piktnaudžiavimais, korupcija ir valstybės lėšų grobstymu  viešajame sektoriuje, ypač viešųjų pirkimų srityje, taip pat imtis priemonių mažinti šešėlinę ekonomiką, šitaip sukuriant finansines prielaidas pakelti šalies socialinę politiką ir ją įgyvendinančias programas į kokybiškai aukštesnį organizavimo ir finansavimo lygmenį;
  • Būtina pakeisti teisinę bazę ir pašalinti visas dirbtines kliūtis, trukdančias išsiaiškinti bei nubausti neteisėtai praturtėjusius asmenis ir greitai bei veiksmingai išieškoti jų neteisėtai įgytą turtą grąžinanti jį visuomenės ir valstybės reikmėms;
  • Sukurti  ilgalaikę nacionalinės plėtros strategiją, kurios svarbiausi tikslai būtų siekis laiduoti Lietuvos valstybės politinį bei istorinį tęstinumą ir užtikrinti ilgalaikį lietuvių tautos išlikimą.

Kreipimąsi pasirašo:

Bronius Leonavičius
Bronislovas Genzelis
Romas Pakalnis
Sigitas Tamkevičius
Jonas Kauneckas
Petras Plumpa
Robertas Grigas
Albertas Sinevičius
Arvydas Janulaitis
Jonas Vaitkus
Rimvydas Stankevičius
Kęstutis Dubnikas
Vytautas Rubavičius
Boguslavas Gruževskis

 

Posted in Be kategorijos | Leave a comment