Piliečiams

Šių metų spalio  14d. Marių bendruomenė  organizavo susitikimą, kuriame dalyvavo  Valstybinio jūrų uosto direkcijos  Rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius  Artūras Drungilas. Jis pristatė  paruošta Uosto plėtros plano 4-tąjį variantą: šiauriniai uosto plėtrai -130 ha,  pietinei – 80 ha su numatomu rezervinės 336 ha teritorijos prijungimu prie uosto. Šiam variantui pritarė vyriausybė.  Kodėl pritarė, kai aiškinamajame rašte 1.5 dalyje įrašyta „Suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybės ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo ir veiklos plėtojimo planuojamoje teritorijoje sąlygų.“  Ar su visuomene derino?

Susitikime  su Marių bendruomene,  su gyventojais interesai tikrai nebuvo derinami.  Tai patvirtina diskusija ir atsakymai  auditorijai.

Pirmoji paklausėja pasiteiravo,  kada bus įvykdyti uosto pažadai sutvarkyti pietinio miesto rajono magistralines gatves? A. Drungilas apkaltino savivaldybę,  kad transporto mazgų projektas, kuris kainavo ne vieną šimtą tūkstančių  eurų, savivaldybei nepatiko. Keista, kad uostas imasi įgyvendinti projektą net nežinodamas užsakovo pageidavimų. Jei uostas nesugeba derinti veiksmų, nesugeba efektyviai įsisavinti  0,5 milijono eurų, tai kas laukia Lietuvos, Klaipėdos kai projektai  bus daugiamilijoninės vertės?

Kasdien dešimtys sunkiasvorių mašinų su uosto kroviniais kerta uostamiestį, bet   gatvių remontu rūpinasi miestas, nes tai jo turtas.  Lietuvoje veikiantys įstatymai, leidžia Jūrų uostui daužyti  sunkiasvorėmis mašinomis gatves, o po to numeti miestui  milijoną ar daugiau. Pasirodo, už tuos kelis  milijonus eurų, kuriuos skiria uostas, miestas turi “rankas, kojas” geradariams nubučiuoti.

Kitas klausimas buvo apie uosto  sanitarines zonas. Atsakymo nesulaukėme.  Tada  klaipėdietė papildė, kad su tyliu Jūrų uosto direkcijos pritarimu jos buvo panaikintos.

Visuomeninkas Virginijus Partaukas  paklausė uosto atstovo, ar jie  sutinku prisiimti asmeninę atsakomybę, dengti savo turtu, jei  uosto plėtros projektas būtų  nesėkmingas. NE –atsakė A. Drungilas, nes tai daroma dėl visuomenės.  Tiesa, jį labai pradžiugino prašymas už Valstybinio jūrų uosto  pinigus, tvarkant Jūrininkų prospektą, šalia įrengti  gyventojams automobilių statymo aikšteles. Gėda džiaugtis tokiu klausimu.

Klaipėdiečiai turi  kaimyną ne tik turtingą, bet ir grėsmingą, kelianti sveikatai ir gyvybei pavojų.    Uostas apie eurus, kuriuos skiria miestui,  pastoviai giriasi, o  apie krovinių  pavojingumą – tyli.  Kodėl klaipėdiečiams nepateikiama jokia informacija apie uoste  perkraunamus ir vežamus pavojingus krovinius? Juos tikrai krauna, nes veža nuodingus chemikalus iš Jonavos, Kėdainių. Įvykus avarijai, išsipylus nuodingiems chemikalams, klaipėdiečiai  patirtų didžiulę žalą, nukentėtų jų sveikata,

Taip pat buvo klausimas dėl taršios krovos KLASCO įmonėje.  Švyturio g. gyventoja per savo langus mato kalnus geležies rudos. Paskutinį pusmetį ji negali apsikęsti nuo rusvų metalo dulkių, kurios nusėda ant langų, palangių, užuolaidų. Po gyventojų skundų įmonės vadovai pasiteisino, jog  netikėtai  persikėlus krovai iš Latvijos uosto,  jie, atseit, manė, kad geležies dulkes nuplaus lietus. Dabar įsigijo vandens patrankas ir žmonėms nebebus nepatogumų. Deja, ir šiandien gyventojų langai tebėra nusėdę  metalo dulkėmis. Mašinos, kuriomis atvažiuoja KLASCO darbuotojai taip pat lieka  raudonos.  Galimai tos dulkės yra  radioaktyvios, nes nežinome ar kas vykdo kontrolę.  Gyventoja paklausė, kodėl latviai atsisakė  kenksmingos nekonteinerinės krovos? Kodėl  Lietuva prisiėmėme taršią krovą?  Valstybinio jūrų uosto atstovas teigė, kad atviru būdu kraunama    ne tik Lietuvoje, bet ir Ventspilyje.

Po A. Drungilo atsakymo taip ir likome nesupratę, kaip čia yra, juk tarp uostų vyksta  arši konkurencinė kova  dėl krovinių,  bet ima  latviai ir .perleidžia  savo krovinius Lietuvai. Išvada: Latvija rūpinasi ir saugo savo gyventojų sveikatą, – Lietuva – NE.

Valstybinė jūrų uosto direkcija nekontroliuoja ir neprižiūri krovos darbų. Ji   tik pinigus renka iš krovos kompanijų. Todėl  Europos sąjungoje  Klaipėda tapo  taršiausiu    uostamiesčiu   (informacija pateikta viešai). Vietoj to, kad imtųsi priemonių dėl taršios krovos, miestiečiams  aiškina, kaip kovos su tarša. Ją  perkels į jūrą ir už trečios vandenvietės, kur numatyta skirti 15oo ha gamybinei-logistinei veiklai. Tai būtų  didžiausias pramoninis parkas Europos Sąjungoje.  4-tas uosto plėtros variantas –  ekologinė bomba. Tarša lieka tarša, ar ji Švyturio gatvės gyventojus nuodys, ar jūrą.

Kodėl klaipėdiečiams ir Lietuvos žmonėms rožinėmis spalvomis piešiamos  gigantomanijos vizijos ir žadami pasakiški pelnai ?   TODĖL, KAD  TYLĖTUME. Kas yra svarbiau – pinigai ar sveikata? Kas iš tų pinigų, kai  dėl taršos anksčiau laiko iškeliausi į Lėbartų kapines. Sveikatos nenusipirksi.

Mes, klaipėdiečiai,  į Atgimimo aikštę renkamės   kiekvieno mėnesio 17 dieną 12 val. pasakyti, jog valdžia naudojasi  ausų kištukais, kai į ją kreipiasi  tautos atstovai.  Matyt  todėl  jau   5 metai ir 4 mėnesiai neatsakoma, ar gyva Deimantė?

Šiandien susirinkę nusprendėme, kad  mergaitės nebėra gyvos arba ji tapo daržove. Taip pat manome, kad tie, kurie valdžioje užima pilkųjų  kardinolų statusą, siekdami tapti “švariais”, galimai  persistengė trindami    sekso žaidimus iš vaiko atminties.  Jie, valdydami korumpuotus teisėjus, reikalauja  apkaltinti mergaitės senelius, tėvo giminaičius. Mes matome  kaip teisėtvarka, lyg tarnaitė,  vykdo  pilkųjų kardinolų  užsakymus.

Ką daryti,  kaip apginti tiesą?  Garliavos įvykių dalyviai ginasi viešindami internete teismo posėdžius, priimamus sprendimus.  Tiesos skelbimas ir žinojimas – vienintelis kelias  apsiginti nuo valdžios savivaliavimo.

Šiandien būtina viešinti apie valdžios   tyčiojimąsi iš badaujančių prie prezidentūros.  Garliavoje 240 policininkų mindžiojo valstybinę vėliavą. Susirinkę prie prezidentūros stebi, kaip valdžia ignoruoja svarbiausią įstatymą – Konstituciją. Konstitucijoje 2 str. įrašyta, kad  Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai. Iškiliausi, drąsiausi Lietuvos piliečiai, kuriuos įgaliojo kitų miestų visuomeninkai,  vadovaudamiesi Konstitucija, reikalauja   pertvarkyti teisėsaugą, teisėtvarką. Reikalauja  įvesti tarėjų ir prisekusiųjų institucijas,  rinkti  vyriausiuosius  prokurorus  bei teismų pirmininkus.

Kodėl prezidentė, kuri kiekvieną dieną  nuo rugpjūčio 21 d.  mato palapines netoli prezidentūros langų, nenurodė savo  padėjėjams suorganizuoti susitikimą su  badaujančiais?  Matyt todėl, kad   prezidentė  į Konstituciją žiūri kaip į šiukšlių rinkinį.

Garliavoje piliečių nusistatymą apginti į pedofilų tinklą pakliuvusį vaiką įveikė 240 policininkų.  Badaujančius prie prezidentūros policija “saugo”, t.y rūpinasi  jų sveikata.  Jie reikalauja neterminuotą akciją nutraukti vadovaujantis  nauju  Vilniaus savivaldybės įsakymu. Kodėl Vilniaus  savivaldybė kepa  įsakymus kaip blynus ir pasikvietusi policiją gąsdina protestuojančius prie prezidentūros? Matyt todėl, kad yra įpratusi  auklėti tautą botagu ( policija),  nesiskaityti  su piliečiais bei tyčiotis iš jų. Tik diktatūrinių  valstybių  prezidentai niekina  tautas, kurios kuria valstybes.

Lietuvoje jau tapo įprasta, kad valdžios atstovai mindžioja valstybinę vėliavą,  tyčiojasi iš Konstitucijos. Valdžia per  antipilietinę žiniasklaidą  mus, piliečius, įžeidinėja, provokuoja, žemina. Pilietinė visuomenė, pagal valdžią, neegzistuoja, tai tik saujalė Lietuvai norinčių pakenkti žmonių, provokatorių. Nėra Lietuvoje problemų, nėra sunaikintas  vaikas,  teigia valdžia. Melas,- sako pilietinė valdžia.  Kodėl liudininkę išvežėte į nežinią tikslu ištrinti atmintį ar nužudyti? Tautą jaudinantys klausimai ir toliau lieka neatsakyti.

Ateisime ir spalio 17d., nes pilietinei visuomenei  tiesa yra brangiausias turtas

Pulkininkas Vincas Vitkauskas

Lietuva nedidelis lopinėlis   Žemės planetoje. Daugiausiai sienų turime su slavais, kurie didžiuojasi savo patriotiškumu, tvirtais doroviniais pamatais ir t.t. Atrodo, gyvenk ir džiaukis tokia kaimynyste, bet taip nėra. Kodėl? Todėl, kad nesijaučiame saugūs, nes svarbiausias šalių bendravimo reikalavimas – nekeisti  valstybių sienų – nesilaikomas. Rusija, galingiausia mūsų kaimynė, nusižengė šiai valstybių bendravimo taisyklei. Krymas nėra jų istorinės žemės. Šį kraštą Carinė Rusija prisijungė tik 1783 m. Lietuvą Carinė Rusija galutinai užgrobė 1795 m., po paskutinio Žečpospolitos padalijimo. Įsiveržimų, užgrobimo laikas skiriasi 12 metų. Kas gali paneigti, kad  Rusija neatnaujimo   grobikiškų apetitų ir dėl Lietuvos?  

Rusija po paskutinės Krymo okupacijos ėmė daug  investuoti į propagandos sklaidą. Lietuvoje beveik didžioji dalis rusakalbių Krymo okupaciją priima kaip teisingą, reikalingą Rusijos politinį sprendimą. Yra taip mąstančių ir lietuvaičių. Vyksta informacinis karas ir šiame kare jau iš anksto žinomas rezultatas – jokia,  nors geriausiai, tobuliausiai būtų organizuota  Rusijos propaganda nelaimės, nes Lietuvoje yra gyvų liudininkų mačiusių  1940 m. birželio  mėn. 15 d. okupaciją ir puikiai prisimenančių informacinį karą, kurį tarybinė Rusija  organizavo iki okupacijos ir tikrovę po tarybinių karių įėjimo. Didžiąją Lietuvos gyventojų dalį sudaro palikuonys tų, kurie savo „kūnu“ išbandė Carinės Rusijos, Tarybinės Rusijos propagandą, o dabar stebi šiuolaikinės Rusijos organizuojamą informacinį karą.

Šiandien Rusijai reikia faktų įrodančių, jog Lietuvoje yra susidorojama su kitaip mąstančiais, su tais, kurie  NATO laiko okupacine karine jėga, o referendumą į Europos Sąjungą – suklastotu. Kas kelia  šoką? Tai Lietuvos teisėtvarka: policija, prokuratūra, kuri dirba lyg  Rusijos užsakymus vykdanti  tarnaitė, organizuoja kitaip mąstantiems baudžiamas bylas, kurios šiuo metu yra nagrinėjamos Klaipėdos apygardos teisme.

Mes, 1940m. birželio mėn. Tarybinės Rusijos okupacijos aukų palikuonys, žinome, kad Lietuvai daugiausiai žalos padarė ne „paraudonavę“ lietuvaičiai, bet aukštas pareigas ėję tautiečiai.  Vienas iš jų –  Vyriausias kariuomenės vadas Vincas Vitkauskas. Jis iš Tarybinės Rusijos gaudavo instrukcijas, pinigus. Todėl Lietuva, turėjusi didžiausią kariuomenę  iš Pabaltijo šalių, neiššovė nei šūvio. Lietuvos karininkai ne didvyriškai žuvo mūšyje, bet badu buvo numarinti tarybinės Rusijos lageriuose. Tarybinės Rusijos kariai pirmiausiai  įžengė į Lietuvą – 1940m. birželio 15 d,, į Latviją bei Estiją  –birželio 17 d.  Lietuvą pirmiausiai okupavo dėl to, jog puikiai žinojo, kad ji nesipriešins.

Mums, kurių tėvai, seneliai, proseneliai matė kaip tarybinės Rusijos kariuomenės kareivių batai naikino gyvybę, moralines vertybes, saugumo jausmą, ugdė baimę, tenka stebėti šiandieninį Lietuvos gyvenimą. Mes nebijome “paraudonavusių” eilinių tautiečių, nes jie neįgalūs ką nors pakeisti. “Paraudonavę” piliečiai ir 1940m. birželyje neįvykdė jokio perversmo. Nepasitikėjimą mums kelia Lietuvos valdžia, aukščiausieji valdžios atstovai, Vinco Vitkausko veiklos ir įdirbio palikuonys, nes didžiausią žala  buvo padaryta tų, kurie Tarpukario Lietuvoje   užėmė aukštas pareigas valdžioje. 

Mes, piliečiai, teigiame, kad viena svarbiausių emigracijos priežasčių yra tai, kad Lietuvoje nėra teisingumo. Kodėl to negirdi prezidentė, kuri viešai aiškina, jog labai suinteresuota sugrąžinti tautiečius į Lietuvą. Šiandien dėl teisingumo žmones pasiryžę numirti iš bado ir tai vyksta prie prezidentūros langų. Ar to nemato, negirdi prezidentė? O gal jai neleidžia matyti Vinco Vitkausko pėdomis einantys,  aukščiausius postus  Lietuvos valdžioje užimantys? 

Klaipėdos miesto valdančiųjų bendravimo su opozicija bei  aktyviais klaipėdiečiais populiariausias saviraiškos būdas – patyčios tapo kasdienybe. Dėl patyčių iš miesto tarybos  pasitraukė visuomeninio komiteto „Puteikis plius“ narė Ligita Girskienė.

Valdančiųjų koalicijoje yra ir visuomeninis komitetas „Klaipėda“. Šio komiteto atstovas Vytautas Čepas nutarė tęsti patyčias. Klaipėdos miesto tarybos posėdžio metu jis aktyvius klaipėdiečius išvadino darmojedais. Vėliau viešai  pakartojo  panieką reiškiantį  daiktavardį. Tiesa, V. Čepas duodamas interviu į eterį kalbėjo vartodamas tik lietuvišką žodį – tinginiai.

Jo kolegos aiškina, kad V. Čepas turi savo kalbos stilių, leksiką. Ar žodis tinginiai yra priskiriamas prie išraiškingos kalbos? Ne. Tinginiai, veltėdžiai, parazitai, duonėdžiai, deja, nustato faktą, neabejotiną buvimą, tikrumą.  Savo išsakytą faktą jis grindžia tuo, kad nuo ryto iki vakaro piketuoja, sėdi miesto tarybos komitetuose, komisijose, niekur nedirba.

V. Čepas atėjo į politiką dėka klaipėdiečių, kurie susiėmę rankomis stovėjo Vilties g., saugojo jį nuo jedinstvininkų. Atėjo dėka tų,  kuriems buvo nepriimtina sovietinė diktatorinė valdymo sistema. 

Sovietinė valdymo sistema dėka aktyvių piliečių buvo pakeista į kitą, kuri vadinama vakarietiška.  Šiai sistemai būdinga, kad visuomenėje yra trys nepriklausomos valdžios: įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisėsauga. Taip pat aktyviai reiškiasi ir neoficialios valdžios: tai  žiniasklaida, kuri turi didžiulę įtaką rinkėjams ir pirmųjų trijų valdžių kontrolei, ją vadina ketvirtąja valdžia. Nevyriausybinių organizacijų sektorių  arba dar vadinama pilietinę valdžią yra įvardinama kaip   penktoji valdžia.

Trys pirmosioms oficialioms valdžios:  įstatymų leidžiamoji, tai Seimas, o savivaldybėje – miesto taryba, įstatymus įgyvendinanti, vykdomoji valdžia, tai Vyriausybė, o savivaldybėje – administracija, įstatymus prižiūrinti – teismai. Finansavimas šioms valdžioms yra skiriamas iš biudžeto. Neoficialioji valdžia – žiniasklaida  gauna pajamas kaip verslas. Ji nustato įkainius už savo paslaugas. Penktoji valdžia nėra finansuojama iš biudžeto, nėra ir verslo struktūra. Demokratinė valdžia bendradarbiauja, įsiklauso į penktosios valdžios nuomonę, totalitarinė valdžia ignoruoja visuomenę, susidoroja su penktąja valdžia.

Totalitarinis valdymas yra, kai  valstybė valdoma grupės, kuri nepripažįsta savo valdžios apribojimo. Klaipėdos mieste valdantieji liberalai ir tapo ta grupe,  reikalaujančia vienbalsiškumo. Tai akivaizdžiai pasimatė, kai vicemeras Artūras Šulcas per miesto tarybos posėdį pareiškė, jog tik jie, rinkti miestiečių yra tikrieji bendruomenės nariai. Pasirodo, kad visos kitos miestiečių bendruomenės yra netikros. Klaipėdos miesto valdantieji  arba grupė draugų ignoruoja miestiečių pasiūlymus, prašymus, tyčiojasi, kadangi į miesto valdžią kreipiasi,  pasirodo,  netikros bendruomenės.  Klaipėdos liberalai miestą nevaldo, kaip tarybiniai pirmieji sekretoriai, Musolinis ar Hitleris. Jie klaipėdiečių nesodina į kalėjimą už siekį aktyviai dalyvauti penktosios valdžios veikloje.  Jie su savo politiniais oponentais, visuomeninkais, bendruomenių atstovais susidoroja subtiliau, jie naudoja prieš juos patyčias bei demonstruoja savo valdžios galias.

Klaipėdos miesto valdantieji neatsiprašo dėl  piknaudžiavimo savo galiomis. Artūras Šulcas net neatėjo į Etikos komisijos posėdį, raštu neišsakė argumentų dėl netikrų ir tikrų bendruomenių. Valdantiesiems, kadangi jie jaučiasi visagaliai, keistai atrodo visuomeninkų pasipiktinimas, dėl vicemero A. Šulco siekio perimti bendruomenių funkcijas, išplėsti savo valdymo galias, ignoruoti, tyčiotis iš atstovų, kurie priklauso penktajai valdžiai mieste. Valdančiųjų pastoviai demonstruojamos patyčios, niekinimas,  valdžios uzurpavimas  turi vienintelį tikslą – tęsti totalitarinį valdymą.  Jam padeda ir V. Čepas, kuris tyčiojasi iš penktosios valdžios atstovų ir nesiruošia atsiprašyti.

V. Čepas  žiniasklaidai aiškino, kad jį taip pat įžeidinėja piliečiai, kurie pasitinka prie durų ir išvadina vagimi, mafija.  V. Čepo elgesys niekuo nesiskiria nuo mušeikos. Atseit,  mane piliečiai muša žodžiais, tai ir aš atsilyginu tuo pačiu, tik konkrečiai gyventojų grupei, piketuotojams, todėl jų neatsiprašysiu.

V. Čepo išsakytos patyčios, jų padaryta žala penktosios valdžios atstovams, bus svarstoma rugsėjo mėnesį.  

Mes, klaipėdiečiai, į Atgimimo aikštę jau 63 kartą atėjome su plakatais  pasakyti, kad Garliavos įvykiai, mergaitės ėmimas,  pasitelkiant prievartą,  2012m. gegužės 17d. ankstų rytą  susisieja su šiandieniniais įvykiais.

Tada dar Generaliniu Policijos komisaru dirbęs Saulius Skvernelis  vadovavo policininkams jėga ėmusiems mergaitę.  Pagrindinis Teismo sprendimo reikalavimas buvo, jog negalima naudoti smurto prieš vaiką. S. Skvernelis atėjo  į pagalbą antstolei. Jo vadovaujami policininkai  privačiame kieme purškė dujomis, daužė „bananais“  žmones, taip pat gąsdino susirinkusius per garsiakalbį, kad yra pasitelkę šunis. Jų tikslas buvo, kad žmonės išsivaikščiotų ir paliktų kiemą. Policininkai siekė,  kad Lietuvos gyventojai neatliktų pilietinės pareigos, nestebėtų  Teismo sprendimo vykdymo, todėl žmones, kaip maišus, vilko į mašinas, vežė į policiją.  Šiandien šis žmogus, jau  premjeras ir toliau  tyčiojasi iš piliečių. Jo vadovaujama vyriausybė siūlo mažinti mokesčius tiems, kurie gauna atlyginimą daugiau kaip 6 tūkstančius  eurų. S. Skvernelis  nurodė, kad Lietuvoje, įvestomis „Sodros“ įmokų lubomis, pasinaudotų  1450 žmonių, t.y., 0,051 proc. nuo Lietuvos gyventojų skaičiaus.  Premjeras juos giria, teigdamas, kad tai Lietuvos ekonomikos gelbėtojai. Ar tikrai jie gelbėtojai? O gal Lietuvos ekonomikos skandintojai? Mums, klaipėdiečiams, seniai norisi žinoti kokius atlyginimus gauna UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras  „KRATC“ vadovai.  Viešojoje erdvėje  ne kartą buvo išsakytos pretenzijos, kad „KRATC“ atlyginimai išsišoka bendrame šalies kontekste. Gėda juos vadinti verslininkais, kai pagrindinės pajamos gaunamos iš  klaipėdiečių kaip rinkliava. Ar ne vergovę įvedė pardavėjams stambių prekybinių centrų savininkai ir moka jiems tik tiek, kad nenumirtų badu?

Premjero pasiūlytos lengvatos turtingiausiems  taip pat primena įvykius privačiame Garliavos kieme. S, Skvernelis daro karjerą, lipdamas, trypdamas žmogiškumą, vykdydamas tik turtingiausiųjų  užsakymą, o  likusius Lietuvos gyventojus niekina, žemina, kaip tai darė 2012 m. gegužės mėn. 17 d. Garliavoje. Tada nuo S, Skvernelio įsakymo nukentėjo teisingumo reikalaujantys  piliečiai, dabar – visa Lietuva.

Neteisingumas, kurį Lietuvos valdžia demonstruoja nuo Nepriklausomybės atgavimo,  skaudžiai žeidžia mus, piliečius. Tylėti, susitaikyti negalima. Ateisime ir rugsėjo 17 d. 12 val. į Atgimimo aikštę.

Taip pat kviečiame visus dalyvauti  2017m. rugpjūčio mėn. 21 d. prasidedančioje bado akcijoje, kuri  skirta Teisingumo atstatymui. Bado akcija už teisingumą vyks Vilniuje S. Daukanto aikštėje, prie prezidentūros.

Prisidėdami prie bado akcijos, padėsite tiems, kurie buvo teisimi už pilietinę poziciją, padėsite  priartėti prie Tiesos, kuri reikalinga  Deimantės seneliams,  visiems piliečiams.

Tautinių socialistų baudžiamoji byla nagrinėjama Klaipėdoje. Ar ne todėl, kad uostamiestyje  turime vieną didžiausių rusakalbių bendruomenių? Rusakalbiai  ir Rusų sąjungos partijos  pirmininkas  Viačeslav Titov ateina stebėti Tautinių socialistų bylos į Klaipėdos apygardos teismą.  Tai atsitiktinumas, ar surežisuotas  Lietuvos piliečių  įbauginimo scenarijus?  Atseit, kiek daug turime kenkėjų Lietuvoje.

Kadangi esame aktyvūs klaipėdiečiai: lankomės teismuose, stebime bylas, aptarinėjame jas, todėl užduodame klausimą, kodėl trijų vyrų teismas vyksta Klaipėdoje, o ne Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose  bei ieškome atsakymo į jį.

Manome, kad šiuo kvailu  scenarijumi rusakalbiams ugdoma   baimė, nepasitikėjimas Lietuvos valdžia ir jos piliečiais.  Taip  pat  gąsdinimo scenarijus taikomas  mums, lietuviams,  artėjant prezidento, savivaldybių  ir kitiems  rinkimams. Politinis Lietuvos elitas, kaip ir Rusijos, turi  sukurti  priešą ir jo pagalba mobilizuoti tautą, t.y. nukreipti tinkama linkme  rinkimų dieną.

Politinis elitas padedant  policijai, prokuratūrai, teismams, žiniasklaidai   jau  ‚plauna tautai smegenis“  teigdami, atseit, aplink priešai, kurie mūsų šaliai grasina, kelia pavojų. Tai trys vyrai, kurie teisiami už savo nuomonę, kvietimą jungtis ir taikiu keliu kovoti už socialinį teisingumą. Savo lapelyje “Tautieti!” tariami priešai rašo, kad „ Metų metus besitęsiantys pažadai ir priešrinkiminės pasakos apie nuostabų gyvenimą Žydrojoj Europos Sąjungoje naudinga tik saujelei liberal-kapitalistinių nusikaltėlių“.  Šis ir dar keli  teiginiai   iššaukė baudžiamąją  bylą  trims tautiniams socialistams: Olegui Titorenko, Giedriui Grabauskui, Žilvinui Razminui,  kuriems gresia kalėjimas. Kritikuoti  NATO, Europos sąjungą ir eurą  yra pavojinga , nes būsi  policijos ir prokuratūros įvardintas antivalstybiniu veikėju.

V. Titovą, mūsų politinis elitas reikalauja vertinti pagal  Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininką Dainių Radzevičių, kuris pasisako:„Šis politinis veikėjas su tokia savo komunikacija yra nesąžiningas ir nedoras. Kaip politikas jis daro gėdą.  Mano įsitikinimu, tokia veikla jis kenkia Lietuvos valstybės interesams, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui…“.

Ką jis tokio pasakė, už ką mes jį turėtume smerkti? Ar už tai, kad neteisingai įvertino skaudžiausią  Lietuvos istorijos pokario etapą? Norisi paklausti, kas tie, teisuoliai, kurie  teisingai įvertina tą  Lietuvos istorijos laikmetį?  Ar jie semiasi žinių iš istorijos vadovėlių, ar susidarė nuomonę iš  žiniasklaidos straipsnių?  Pirmiausia,  vertindami pokario istoriją, paklauskime kokioje barikadų pusėje buvo  mūsų tėvai, seneliai, nuo ko  jie nukentėjo, o gal skriaudų pridarė?  Gal juos norėjo išvežti į Sibirą ir dėl to jie  slapstėsi, pasitraukė į mišką, o gal    protėviai buvo varomi dirbti į  kolūkį, o naktį, po kelių perspėjimų, nespėję pasislėpti,  iš ryto kaimynų buvo rasti nušauti?  Nežinome kodėl, bet tenka vis dažniau girdėti meluojant, kad  Amerikos balsas per radiją nekalbėjo apie JAV kariuomenės žadamą pagalbą okupuotiems kraštams ir neragino kovoti, nepasiduoti okupantams.   Ar neklastojama  istorija teigiant,  kad radijas iš Amerikos nevykdė agitacijos, neskatino vyrų eiti į mišką?  Miško bunkeriuose tokių, kurie 1941 m. dalyvavo šaudant žydus, nacistų parankinių tikrai nebuvo daug.  Didžiausią dalį sudarė kaimiečiai, kuriuos  kaimynai  matydavo ateinačius į  vienkiemius maisto, besikaunačius su stribais ar jau  negyvus  gulinčius  miestelio aikštėse.

Kodėl atsirado tiek daug ir taip skirtingai vertinančių mūsų pokario istoriją?  Pokario istorijoje  didvyrių nebuvo, nes didžiausia dalis išžudytų, nušautų buvo lietuviai, t.y., vyrai, kurie pasirinko mišką,  stribo tarnystę ar priverstinę žemdirbio bei tarnautojo dalią. Tik okupantams, sovietams tiko, kad  lietuvis naikina lietuvį, nes nereikėjo gyvulinių vagonų, prižiūrėtojų  žmones vežant  į Sibirą.  Didžiausia vertybė yra gyvybė, kurią reikia saugoti, puoselėti. Lietuvio  žudymas dėl pažiūrų, įsitikinimų, kolaboravimo  nėra didvyriškumas. Kodėl pokario rezistentai nepasirinko neginkluotos, nesmurtinės kovos?  Kodėl vykdė okupantams naudingą lietuvio gyvybės naikinimo politiką? Dėl to, kad miške  buvo daug infiltruotų KGB-istų. Pokario istorija mus moko,  jog turime turėti savo vertinimo kriterijus, o jie yra: gyvybė, pagarba žmogui,  galimybė išsakyti savo nuomonę.   Žurnalistės Rasos Pakalkienės iš laikraščio „Lietuvos žinių“ reikalavimas straipsnyje „Ar Lietuvą dergiantis klaipėdietis turėtų atsakyti už savo žodžius?“   pasmerkti klaipėdietį Viačeslav Titov, o ne diskutuoti su juo, ieškoti tiesos, supratimo yra  netoleruotinas, nedemokratiškas, neatitinkantis  vakarietiškų principų, dvelkia sovietmečiu. Pokario istorija turi būti mokytoja ir praeities klaidų  kartoti negalime. Nevalia tęsti  kaktomūšio politikos. Esame Europos sąjungos šalis,  todėl privalome gerbti visų nuomonę, o jei nesutinkame, tai kalbėts diskutuoti, įrodinėti savo tiesas, ugdyti kritinį mąstymą.

Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrija, kodas 193285295

Klaipėdos jungtinis demokratinis judėjimas, kodas 302550106

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijai

Skundas

 DĖL KLAIPĖDOS MIESTO TARYBOS NARIO VYTAUTO ČEPO GALIMAI PADARYTO NUSIŽENGIMO POLITIKO ELGESIO REIKALAVIMAMS

Klaipėdos miesto tarybos posėdyje,  vykusiame 2017-06-29, svarstant 1-ąjį darbotvarkės klausimą apie 9.47 val. Vytautas Čepas  pasisakė:

  „ …Kiek aš dalyvauju svarstymuose, aš tikiuosi visuose dalyvauju, kai būna pristatymai. Aš matau, kad  ateina Aldona Marija su savo pensininkais ir grupelė visuomenės  veikėjų kur piketuoja. Kitų visuomenės aš nematau arba jų ateina vienas kitas, nors ir internete būna skelbiama ir spauda rašytinė šitą skelbia. Žmonės kažkodėl neina. Toks yra domėjimosi lygis. Galima čia diskutuoti. Galbūt reikia  kitaip skelbti, aktyvinti visuomenę. Pats klausiu, kodėl jis neina? Sako, mes nežinome. Tikriausiai, tai yra neįdomu. O kalti yra žinote kas? Aš galiu pasakyti. Aš nežinau, kas ten už nugaros sėdi, tokie veikėjai, kurie nieko kito nedaro, darmojedai, lietuviškai sakant. Nuo ryto iki vakaro piketuoja ir niekas su tokiais veikėjais nenori susidėti. Normalus žmogus sakys, kad mane irgi durniumi laikys…“ ( politikų ir tarnautojų plojimai)

Viešai kalbėdamas politikas mus ir mūsų kolegas vadina „darmojedais“. Darmoed –  rusų šnek. kalboje yra  dykaduonis, veltėdys, tranas, parazitas, duonėdys, pilvapenys ( Rusų-lietuvių kalbų žodynas I tomas, Vilnius „Mokslas“ 1982, 438 psl.).  Dėl piketavimo –  netiesiogiai prilygina psichiniams ligoniams. Tokiu pasisakymu politikas    pažeidžia Valstybės politikų elgesio kodekso ( toliau – ir Kodeksas) 4 str. 1 punktą, nes  išreiškia nepagarbą žmogui ir valstybei , nesilaiko žmogaus teisių ir laisvių ir jų  neužtikrina,  nesivadovauja  Lietuvos Respublikos Konstitucija.

V. Čepas savo patyčiomis siekia, kad nesinaudotume teisėmis, kurios yra mums, kaip ir kitiems piliečiams, suteiktos  Lietuvos Respublikos Konstitucijoje:

1.     2 str. Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai.
2.     3 str. Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.
3.     4 str. Aukščiausią suverenią  galią tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus.
4.     5 str. Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Valdžios galias riboja Konstitucija
5.     33 str. Piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus, taip pat teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą.
   Piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus.  Draudžiama persekioti už kritiką.
   Piliečiams laiduojama peticijos teisė, kurios įgyvendinimo tvarką nustato įstatymas.

Emociškai gniuždančiu savo pasisakymu V. Čepas akivaizdžiai  siekia, kad  mes taip pat nesinaudotume  ir Lietuvos Respublikos Savivaldos įstatymo  4 str., 9 punktu, kuriame akcentuojama, jog  savivaldybių gyventojų  teisė  yra tiesiogiai dalyvauti tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus:

 „Savivaldybės institucijos sudaro sąlygas savivaldybės gyventojams tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant sprendimų projektus, organizuojant apklausas, susirinkimus, sueigas, viešą peticijų nagrinėjamą, skatina kitas pilietinės iniciatyvos formas. Savivaldybės institucijos diegia savivaldos principus švietimo, kultūros ir kitose įstaigose, remia asociacijų iniciatyvas, susijusias su viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymu“;

 V. Čepas  viešu pasisakymu nusižengė  Kodekso 4 str. 2 punktui, nes   žemina vieną gyventojų grupę, o tai piketuotojus,  kurie naudojasi legalia, teisės aktais suteikta, viešo poveikio priemone – piketais. Tokiu būdu jis siekia nesąžiningo pranašumo ir netarnauja vienodai visiems savivaldybės gyventojams. Patyčiomis, išskirdamas  aktyviausių piliečius,   jis, kaip politikas,  stengiasi  iš visuomeninės veiklos eliminuoti žmonių grupę, kuri naudoja viešą kritiką prieš jį patį ir kolegas iš valdančiosios daugumos.   Tokiu būdu jis pažemina garbę ir orumą, tyčiojasi   ne tik iš mūsų, bet ir kolegų pav., Germano Čepo, Renoldos Senovaitienės, Aldonos Marijos Gedvilienės kt.

Prašome  komisijos narių atkreipti dėmesį  ir  tai, kad V.Čepas  yra vadovavęs miesto Tarybai, ėjęs kitokias vadovaujančias pareigas, yra priklausęs ir dabar priklauso valdančiajai  liberaliajai daugumai. Todėl privalo prisiimti visapusišką atsakomybę dėl „užmušto“klaipėdiečių pilietinio aktyvumo, dėl jų ignoravimo savivaldoje, o ne versti kaltę ant saujelės  visuomeninkų išdrįstančių atsistoti su plakatu.

Komisijos narių prašome įvertinti  tai,  kad V, Čepas viešai nustatinėdamas diagnozę tai darė, būdamas diplomuotu psichologu ir turėdamas mokslinį laipsnį. Mūsų nuomone, profesionalaus patyčių meistro mesti kaltinimai  skundo autorius ir kolegas morališkai žeidžia  keleriopai smarkiau  nei būtų pasityčiojęs eilinis, jokių pareigų, jokių mokslinių laipsnių psichologijos moksle neturintis,  politikas.  Prašome išvardintus  teiginius  laikyti sunkinančia aplinkybe.

Susidarėme nuomonę, kad V. Čepas  turi klaidingą informaciją apie mus  ir mūsų veiklą. Mūsų veiklos esmė – reaguoti  į paprastiems  klaipėdiečiams( gyviems ir mirusiems) iškylančias problemas. Pridedame  tik keletą dokumentų pavyzdžių iš  paskutiniųjų metų  įvairiapusiškos visuomeninės veiklos  ginant viešąjį  interesą   bei piketų vaizdus.

Prašome komisijos išnagrinėti mūsų skundą ir reikalavimą:

1. Vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės Tarybos Etikos komisijos veiklos nuostatų  31 str .2. punktu ir priimti sprendimą, kad Politikas pažeidė   Kodeksą

2. Vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės Tarybos Etikos komisijos veiklos nuostatų  31 str .4. punktu rekomenduoti jam viešai atsiprašyti skundo iniciatorių ir mūsų kolegų, ir kitų pilietiškai aktyvių piliečių už viešą įžeidinėjimą, tyčiojimąsi, garbės ir orumo žeminimą,  tų,  kurie sprendžia teisėtomis priemonėmis klaipėdiečių ( gyvų ir mirusių) problemas

Pridedame:

1. Raštą Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijai 2017-02-10
2. Raštą Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijai 2017-02-13
3. Prašymą LR Seimui ir LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrui 2017-02-22
4. Atsakymą iš LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017-04-06
5. Skundą   ir Prašymą Generaliniam prokurorui 2017-04-12
6. Str. „Draugo kapas – it benamio“ Laikraštyje „Klaipėda“ 201706-22
7.  Skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui  2017-07-10
8. Pareiškimą  Klaipėdos miesto merui 2017-06-31
9. Kai kurių piketų, vykusių  2017 m., nuotraukos

Klaipėdos  Apygardos teisme toliau nagrinėjamas  trijų Lietuvos piliečių: Žilvino Razmino,  OlegoTitorenko, Giedriaus Grabausko tariamas antivalstybinis nusikaltimas. Bylą veda teisėjas Dalius Jocys.

Klaipėdoje 2017-07-24 vyko  jau ketvirtas  teismo posėdis. Šį kartą buvo žiūrima tik  filmuota medžiaga apie  namuose darytas  kratas .   O. Titorenko, kai  atvyko tyrėjai daryti kratos, darbavosi tvarte prie  mėšlo.  Natūralią trašą   krovė į karutį  ir vežė į dirvą. O. Titorenko neprieštaravo kratos vykdytojams.  Jis  leido jiems daryti  ką nori, nes namas yra buvusios žmonos. Prieš darant kratą  prašė iškviesti namo šeimininkę, bet “svečiai” neįvykdė jo prašymo.   O. Titorenko  kratoje nedalyvavo. Kodėl  neišsikvietė namų šeimininkės, nors jos daiktų tikrai rado, pvz., mažo kalibro šaunamąjį ginklą,  virtuvėje ant lentynos? Ginklas įsigytas 2004 m. Kodėl moteris jį įsigijo ir laikė virtuvėje? Matyt todėl, kad tais  laikais  kaimo sodybose vieniši žmonės buvo apiplėšiami ir net nužudomi, o apie tai plačiai rašė visi laikraščiai, rodė  TV kanalai. Moteris gyveno viena su vaikais. Minėtą ginklą pasidėjo,  taip sakant, po ranka, jei įsiveržtų užpuolikai.  Su O. Titorenko išsiskyrė 2000m. O Titorenko per teismą liudijo, kad dažnai važiuodavo į Švenčionių rajoną pas brolį,  padėti  statyti namą.  Teismo prašė apklausti brolio kaimynus, kurie paliudytų, jog  jis gyveno ir dirbo pas brolį  Švenčionyse.  Name, kuris priklauso buvusiai O. Titorenko žmonai ir kuriame šiuo metu  pastoviai jis pats  gyvena,  tyrėjai rado nemažą kiekį lapelių „Tautieti!”, kuriuos išsivežė, kaip  įkalčius.

O Titorenkos darbai  prie mėšlo, kuriuos matėme filmuotoje medžiagoje, asocijuojasi su mūsų teisėtvarkos verčiamu mėšlu ant kaltinamųjų . Mėšlinas dalykas  vyko ir Kaune, kai policija veržėsi daryti kratos  į G. Grabausko namus. Pas žurnalistą rado skirtingose  vietose: vienoje du, o kitoje tris lapelius „Tautieti!” . Rašantys žmonės faktinę medžiagą,  kurią tekstuose cituoja,  dažniausiai laiko  “po ranka”.  Iš darbo stalčių ištraukti  penki lapeliai „Tautieti!”  tapo įkalčiais baudžiamojoje  byloje. Pasirodo, kad namuose laikomi  keli kvietimai siekti  laisvės, socialinio teisingumo ir gerovės, kurios niekas nedovanos, kurią pasieksime tik vieningoje kovoje  gali būti  įvardinami, kaip antivalstybinė veikla.

Lapeliai „Tautieti!” .

Europos žmogaus teisių teismas nagrinėjo bylą Fratanoló prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 29459/10), kurioje J.Fratanoló, priklausantis Vengrijos darbininkų partijai, šalies teismo buvo nuteistas už penkiakampės žvaigždės demonstravimą valstybinės šventės metu (Vengrijoje šį totalitarinio režimo simbolį naudoti viešumoje draudžia įstatymas). J.Fratanoló skundė, kad šalies teismai pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnį, kuris garantuoja kiekvienam „teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus“. Išteisindamas J.Fratanoló, EŽTT pabrėžė, jog Konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtina viena svarbiausių vertybių, būtinų demokratinės visuomenės progresui. Šis straipsnis taikomas ne tik informacijai ar idėjoms, kurios nepavojingos, bet ir užgauliai ar įžeidžiančiai informacijai. Anot teismo, kol asmens veiksmai nekelia tiesioginio pavojaus visuomenei ir valstybei, valdžios kritika negali būti kaip nors ribojama.

Skaitai lapelį „Tautieti!” ir ieškai tiesioginio pavojaus Lietuvos valstybei.  Ar sudaro tiesioginį pavojų šie teiginiai išdėstyti lapelyje, kad  „po 2003 m. sufalsifikuoto referendumo dėl Lietuvos įstojimo į ES ir 2008 m. Lisabonos sutarties  –  Lietuva juridiškai prarado savo nepriklausomybę. Po 2014 m. gegužės, įvedus JAV-NATO okupacinę kariuomenę Lietuva jau faktiškai tapo okupuota valstybe“. Po to kviečiama į kovą su liberal-kapitalistiniais nusikaltėliais ir siūloma jungtis į gretas ir kartu kovoti, skaityti internetinę svetainę ir visoje Lietuvoje kurti nesmurtinio pasipriešinimo grupes kovai su okupaciniu  režimu.  Po lapeliu pasirašė tautiniai socialistai.  Skaitai ir klausi savęs, kodėl mūsų teisėsauga: policija, prokuratūra nusprendė, kad  lapelyje išsakyta informacija sukelia  tiesioginį pavojų visuomenei ir valstybei?  Kas gali paneigti, kad policija ir prokuratūra savo veiksmais, kurie nukreipti prieš šiuos trys vyrus, stabdo demokratinės visuomenės progresą?

Socializmas –būtinybė  ar istorinė praeitis?

Socializmas yra  visuomenės ideologija.  Socialinės lygybės  siektinumo pavyzdys yra  Skandinavijos šalys. Beveik visos Europos valstybės per mokesčių sistemą vykdo turto perskirstymą, kuria socializmą, išskyrus Lietuvą, kuri pataikauja stambiajam kapitalui. Lietuvos valdžia toleruodama korupciją,  uždėdama didžiausius mokesčius skurdžiausiai gyvenantiems, apkarpydama socialines išmokas  pavirto negailestinga pamote savo piliečiams. Europos sąjungos valdžia  iš Briuselio ne kartą įspėjo Lietuvos valdžią dėl tokios politikos.  Manome, kad  reikėtų ne tuos tris vyrus tampyti po teismus, o teisti Lietuvos valdžią, kuri kelia tiesioginį pavojų visuomenei. Socialinis teisingumas, gerovė yra Europos sąjungos  visuomeninė ideologija, todėl lapeliai, kurie kviečia į nesmurtinę kovą už socialinį teisingumą, už gerovę,   negalėjo būti  įkalčiais baudžiamojoje byloje.

NATO – Lietuvos gelbėtoja  ar JAV prezidento žaisliukas?

Iki Donaldo  Trampo išrinkimo JAV prezidentu NATO  buvo   gelbėtoja nuo agresyvios  rytų kaimynės.   D. Trampas,  tapęs prezidentu,  viešai pareiškė, kad svarbiausias uždavinys yra  JAV nacionaliniai  interesai, o ne „pasaulio žandaro“ funkcijos, globalus  dominavimas ir NATO sąjungininkų ginimas.   Europos sąjunga į JAV prezidento pasisakymus  sureagavo ir kaip informavo   „EUobserver“ Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas (Donald Tusk) per susitikimą su JAV prezidentu  pasakė , kad Europos Sąjunga ir JAV turėtų ginti bendras vakarietiškas vertybes, o ne savo pačių interesus.   Prezidentas  D. Trampas  taip pat priekaištavo, jog Europos sąjunga  per mažai finansuoja NATO.

Kas gali paneigti, kad  kaltinimai vieni kitiems gali suardyti šiandieninę gynybinę sistemą ir Lietuvą palikti  „ant ledo“, t.y.,  NATO  pasitraukia, negina sąjungininkų, negina Pabaltijo šalių.  Kai karinė jėga ką nori tą ir daro – tai sutinka, tai atsisako ginti, priklausomai nuo išrinkto  JAV prezidento, tai norisi paklausti, kas kelia tiesioginį pavojų visuomenei? Kas gali atsakyti dėl pavojaus Lietuvos valstybei, ar jis kyla dėl lapelio “Tautieti!”, ar  dėl JAV prezidento  pasisakymo, kad svarbiausias uždavinys yra  JAV nacionaliniai  interesai?  Lietuvos teisėtvarkos norisi paklausti, jei įžvelgėte trijų vyrų veikloje  pavojų Lietuvai  ir iškėlėte bylą, tai gal nuspręsite iškelti bylą ir JAV prezidentui, kurio pasisakymai taip pat kėlė grėsmė Lietuvos saugumui?

Ar iš tikro jau daugiau kaip 25 metus Lietuva  yra administruojama JAV kolaborantų?

Europos sąjungoje  socialinis teisingumas  yra dominuojanti visuomeninė ideologija. Lietuva, kuri yra  viena iš Europos sąjungos valstybių, ignoruoja tokią ideologiją. Nepriklausoma Lietuvos valdžia, kuriai   daugiau kaip 25 metai,   neįvedė  progresinių,  turto mokesčių, realiai nekovojo su korupcija, vykdė didelių mokesčių neturtingiems politiką.  Kodėl? Todėl, kad  Lietuvą administruoja   kolaborantai.

Lapeliuose tautiniai socialistai išsakė savo nuomonę ir kvietė bendraminčius į  nesmurtinę kovą prieš pavergėjus ir išnaudotojus. Nuomonės išsakymas ir ieškojimas  bendraminčių nekelia tiesioginio pavojaus visuomenei ir valstybei. Atvirkščiai, išsakytos mintys, idėjos padeda  visuomenei  kurti socialinį teisingumą,  mažinti skurdą.

 Kitas teismo  posėdis  Klaipėdoje įvyks 2017 m. rugsėjo 26 d.

Mantas Daukantas

Į  Atgimimo aikštę  atėjome jau 62 kartą. Susirinkome, kad   viešai primintume apie bylą- žudikę.   Laikas byloja, kad tokia valdžios demonstruojama tyla, yra bloga  naujiena. Norime, kad valdžia pasakytų tiesą apie mergaitę, kuri papasakojo kaip dalyvavo suaugusių žmonių sekso žaidimuose.  Kas gali paneigti, jog mergaitės nėra gyvos? Teisinės valdžios noras dezinformuoti visuomenę, t.y.,  apkaltinti senelius bei žmones, kurie saugojo vaiko  ramybę, Drąsiaus draugą Raimundą  Ivanauską –  daugiau negu keistas valdžios galių demonstravimas.

 Valdžia savo teismų sprendimais  bando įteikti, kad tiesos niekada nesužinosime, nes mirtis Tiesą  nusinešė į kapus.   Mes, piliečiai, nesiruošiame susitaikyti su  mums paruošta  valdžios dezinformacija, su jos  melu.

Vilniečiai,  su Dariumi Kuoliu priešakyje,   kaltina Lietuvos valdžią ignoruojant  tarptautinę konvenciją dėl asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo.

Šį kartą į  Atgimimo aikštę atėjo  Žilvinas Razminas, Olegas Titorenko, Donatas Šulcas bei kiti piliečiai, kurie  dalyvavo Klaipėdos apygardos teismo posėdyje  kaip kaltinamieji ir kaip stebėtojai.

Žilvinas Razminas, Olegas Titorenko, Giedrius Grabauskas yra teisiami Klaipėdoje už tariamą antikonstitucinių organizacijų kūrimą, antikonstitucinių lapelių platinimą.

Teismo metu kalbėjęs G. Grabausko  advokatas prašė grąžinti bylą į prokuratūrą tyrimo papildymui. Jis  kaltinamas  pagal BK 170 str., atseit,  turėdamas tikslą platinti  įsigijo  antikonstitucinius lapelius.   Namie surasti  keli egzemplioriai neįrodo, kad turėjo tikslą platinti.  Viešų akcijų  metu lapeliai buvo  dalijami,  todėl nemaža dalis Lietuvos piliečių jų turi namuose.  Negi dabar visus, turinčius tokius  lapelius,  teis  pagal BK 170str.  1 dalį.

O. Titorenk0 yra teisiamas už  dalyvavimą  organizacijoje „Būkime vieningi“, nors nėra tos  organizacijos  įkūrėjas  ar vadovas. Jam tik  paskambindavo ir perduodavo nurodymus dėl spausdinimo, nes   „Būkime vieningi“  leido laikraštį, įvairius bukletus, kuriuos  spausdindavo Šilutės spaustuvėje.  O. Titorenko  taip pat įvykdė nurodymą ir dėl tų lapelių atspausdinimo.  Keistas teismas, kai užsakovai ir organizatoriai neteisiami, o į kaltinamųjų suolą sodinamas  antraeilį vaidmenį atlikęs pilietis.

Kažkoks absurdas dėl  teisiamųjų Ž. Razmino, O. Titorenkos, G, Grabausko.  Stebėdami teisminius procesus, susidarėme nuomonę, kad tęsiamas saugumiečių  įdirbis, kuri viešai parodė Eglės Kusaitės byloje. Patys saugumiečiai įkuria  organizacijas arba jas perima ir  įtraukia aktyvius piliečius į jų veiklą,  duoda jiems pinigų, nukreipia judėjimą reikalinga linkme, o vėliau, kaip E. Kusaitę,  teisia. Panašus  scenarijus yra  paruoštas  ir    O. Titorenkai.  Dar carinėje Rusijoje taip  veikė ochranka, organizavusi  kruvinąjį sekmadienį Sankt Peterburge. Sovietinis saugumas perėmė ochrankos metodus. Lietuvos saugumas,  naudojantis  praėjusio  laikmečio nešvarius darbo principus prieš savus  piliečius, yra lengvai prognozuojamas.  Todėl darome išvadą, kad,  mes, piliečiai, esame nesaugūs,  saugumo institucija veikia prieš  mus.  Sekanti išvada, kurią padarėme stebėdami trijų vyrų, atseit, “Lietuvos priešų” bylą, yra ta, kad Lietuvos saugumo centras, mazgai yra Rusijoje. Susidorojimo scenarijus kuriamas Rusijos saugumo, o vykdomas Lietuvoje.

Lietuva –   lyg skersvėjų apimta, nes joje šeimininkauja kas tik  nori ir kaip nori.  Todėl teisingumo ir nėra. Kai keliamos absurdiškos bylos  tiems, kurie turi kitokią nuomonę, tylėti ir susitaikyti su tuo negalima.   Mes manome,  kad tik Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, o tai yra, Rusijoje, Baltarusijoje už kitokią nuomonę gali būti teisiamas  pagal baudžiamąjį kodeksą.

Kas darosi  Lietuvoje? Teisingumo nesurasi nei su žiburiu. Vien melą bei susidorojimą stebime  ir teismuose, kuriuose nagrinėjamos  bylas  susijusios su Garliava. Mes  neturime teisės tylėti  dėl mergaitės. Ji negali būti pradanginta dėdžių, kurie su ja žaidė suaugusiųjų žaidimus. Ateisime ir rugpjūčio mėn. 17 d. paklausti “Ar dar gyva Deimantė?”

2017-07-17 Klaipėdos apygardos teisme

2017-07-17 Klaipėdos apygardos teisme

2017-06-29 Klaipėdos miesto tarybos posėdžio salėje puikavosi raminamieji žaislai

Klaipėdos miesto tarybos posėdis, kuris vyko 2017-06-29, demonstravo aukštą aistrų, pykčio ir patyčių lygį.

Dėl kai kurių Tarybos svarstomų sprendimų vyko aršios kovos tarp pozicijos ir opozicijos. Karštai diskutuota svarstant klausimą dėl nekilnojamojo turto nurašymo ir griovimo. Miesto valdantieji pritarė tik vienam sprendimui –  nugriauti pastatą Donelaičio aikštė 5A.  Klaipėdos miesto opozicijoje dirbantis tarybos narys, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus vyresnysis specialistas Laisvūnas Kavaliauskas, paprašė nesvarstyti pastato esančio Donelaičio a. 5A  nugriovimo klausimo, jį atidėti, nes  pastatas turi paveldo vertybinių  elementų. Tada pasipylė valdančiųjų „genialios“ mintys. Liberalas Vygandas Vareikis pasakė, kad kiekvieną sandeliuką negalima vadinti paveldu, pasiūlė pašalinti  jį, kaip dar vieną liekaną. Rimantui Taraškevičiui irgi pasirodė, kad nėra ką ten saugoti.   Opozicija, o tai,  Tomas Meškinis manė, kad mieste yra labai daug neasfaltuotų, nesutvarkytų mašinų stovėjimo  aikštelių. Metų metais transportas yra  statomos ant žolės. Savivaldybė už pinigus, kuriuos skirs  namo Donelaičio 5A nuvertimui, o po to aikštelės asfaltavimui, galėtų  sutvarkyti ne vieną kiemą. Ne tik Klaipėdos miesto tarybos nariams, bet ir klaipėdiečiams, liberalų valdžios palankumo rodymas verslininkams, kelia abejones. Ar viskas čia skaidru? Verslininkai naikins kortus, kurie yra šalia Skulptūrų parko ir statys viešbutį, o savivaldybė už miesto pinigus pagerins verslininkams jų verslo sąlygas, t.y., įrengs mašinų stovėjimo aikštelę, nugriaunant pastatą, turintį paveldo elementų.  Buvo prisiminta šaudykla Birutės gatvėje. Valdantieji džiaugėsi, kad ją nugriovė. Nesuprantama, kodėl šiandien turime džiaugtis dykviete, erkių veisykla?  Ši vasara lietinga. Turistams, kurie atvyksta į Klaipėdą vienai dienai, trūksta pramogų. Puikiai tiktų šaudykla. Ji reikalinga ir jaunimo kariniam parengimui. Nugyveno, sunaikino, nes  visuomeninkui Virginijui Partaukui  liberalas, saugumo vadas sakė, jog  į šaudyklą rinkdavosi jedinstvininkai. Net per teismus bandė iš savivaldybės šaudyklą perimti ir prižiūrėti  nevyriausybinės organizacijos nariai. Savivaldybė nesutiko, todėl klaipėdietės teismus pralaimėjo. Šiandien liberalams dykvietė yra kaip gėrio, grožio objektas. Ar liberalai labai laimingi, kad  neteikiamos paslaugos, nevystomas mieste šaudymo sportas, nėra jaunimui užimtumo?

Kas suteikė mandatą valdančiajai Klaipėdos  miesto  valdžiai  nugyventi Klaipėdą? Mes,  klaipėdiečiai. Liberalai bei valdžioje esančios partijos visiems ir visur tai primena.

Nugyvendimo politika tęsiama, todėl ir priimtas sprendimas nugriauti pastatą Donelaičio 5A, kuris daug metų nenaudojamas, atseit avarinės būklės.  Šalia namo pamatų išaugo didžiulis medis, bet savivaldybė nepasirūpino jį nupjauti. Pasirodo, kad šioje vietoje medis reikalingas. Jis  tapo liberalų sąjungininku, nes jo paskirtis iškelti pastato pamatus, kad namas greičiau sugriūtų.

Kitas sprendimas, kuris įžiebė debatus tarp pozicijos ir opozicijos buvo  Sportininkų vaistinės optimizavimas. Opozicija įtaria, kad pagrindinė priežastis sujungti Debreceno ir Sportininkų vaistines yra  pelningą vaistinę paversti į nuostolingą ir, kaip   šaudyklą, sunaikinti.

Pozicijos atstovams nepadėjo ir prieš posėdį išdalintos širdelės, kurias  gniaužant rankose apsiraminama. Nei iš šio, nei iš to valdantiesiems priklausantis deputatas Vytautas Čepas ėmė kalbėti apie mus, visuomeninkus. Nepatinkame jam. Patyčių  strėles ėmė laidyti  į senjorų organizaciją, kuriai vadovauja Aldona Marija Gedvilienė ir į  dermoėdus, lietuviškai – veltėdžius, kurie   per tarybos posėdžius sėdi jam už nugaros bei  dažnai piketuoja.  Po tarybos nario V, Čepo pasisakymo pozicijos nariai ir tarnautojai ėmė ploti. Meras, kuris vedė tarybos posėdį, netildė plojikų, kaip tildydavo atėjusius stebėti klaipėdiečius ir įspėdavo juos, kad jie  randasi tarybos posėdyje, bet ne cirke.  Matyt todėl meras tylėjo, nes jo “širdis plojo”, džiaugėsi V. Čepo patyčiomis, kurios buvo skirtos  aktyviems piliečiams.

Klaipėdos tarybos posėdžiai asocijuojasi su Diuma romanu „Trys muškietininkai“. Ten, Prancūzijoje, muškietininkai gynė karalių  nuo kardinolo, o čia, Klaipėdoje,  valdančioji dauguma –  merą nuo  opozicijos ir  nuo Nikos Puteikienės klausimų, pasisakymų, nuo   aktyvių  piketuotojų bei  senjorų.  Ten, Prancūzijoje kardais, čia, Klaipėdoje, patyčiomis.

Šaudyklos vietoje, iki kelių suvešėjusi žolė 2017-06-29

Pastatas Donelaičio a.5A

Pastatas Donelaičio aikštė 5 A