Piliečiams

2017 m. sausio mėn. 26 dieną prie savivaldybės pastato susirinko grupė miestiečių. Atėjo  su plakatais išsakyti ilgamečio klaipėdiečio, našlio Virginijaus Simanausko, auginančio dvi mažametes dukras,  problemą.  Savivaldybės tarnautojai apie ją žino seniai, tačiau nesprendė, o atvirkščiai , tyčiojosi, siūlė važiuoti gyventi pas seserį į Ameriką. Vaikų teisių atstovai pasiūlė lengviausią   kelią spręsti  susidariusią skausmingą situaciją  –   dukras atiduoti į vaikų namus ir taip būsto problema išsispręs savaime.  Šiandien našlys su dukromis gyvena bendrabučio kambaryje, antrame aukšte.    Vaikai po pamokų bijo eiti namo, dėl po bendrabučio koridorius  lakstančių šunų bei slampinėjančių girtų kitų kambarių gyventojų. Vaikai  dažnai serga kvėpavimo ligomis, nes joms tenka kasdien kvėpuoti rūkančių kaimynų  smarve. Būtina keisti gyvenimo sąlygas dar ir todėl, kad  mergaitės auga, greit bus  paauglės, o turės gyventi viename kambaryje su tėvu.

Pirmoji pro piketuotojus praėjo mero pav.  Judita Simonavičiūtė.  Eidama pralemeno – ‚etatiniai“.  Ji  nuskubėjo prie  kitų piketuotojų, reikalavusių nestatyti  krematoriumo prie Joniškės  kapinių.

Kitas Klaipėdos miesto tarybos narys, sustojęs ir  pasidomėjęs kokia proga susirinko ir  piketuoja klaipėdiečiai, buvo Vytautas Čepas. Pasirodo, jis gerai pažįsta V. Simanauską. Dėl našlio problemos net kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę. Jis pasiūlė piketo organizatoriui V.  Simanauskui būti dar aktyvesniu sprendžiant jo šeimai  aktualią problemą. Nepasididžiavo, prie piketuotojų taip pat priėjo Klaipėdos miesto tarybos narys Artūras Razbadauskas ir palinkėjo sėkmės. Kiekvienam piketuotojui ranką paspaudė viena aktyviausių opozicijos atstovių, Klaipėdos miesto tarybos narė Nika Puteikienė.

Vėliau V.  Simanauskas  pasisakė  iš Klaipėdiečių tribūnos.  Žmogus žodžiu išdėstė problemą ir paprašė ją spręsti. Meras, išklausęs našlio pasakojimo, pasiūlė palikti prašymą ir replikavo, kad tokios problemos nesprendžiamos  iš Klaipėdiečių tribūnos.

Mere, mes, visuomenininkai, Jums primename, kad  V. Simanauskas ne vieną kartą buvo priėmime pas  Socialinio būsto skyriaus vedėją  D. Netikšienę. 2013 metais prašėsi į priėmimą ir pas Jus, tačiau atsisakėte suteikti audienciją, nepanorote  jo išklausyti. Gal paaiškinsite kaip paprastam klaipėdiečiui patekti  pas Jus? Atsakykite, ką reikia daryti, kad  Klaipėdoje  socialiai jautrių šeimų buitinės  problemos būtų operatyviau sprendžiamos?

Piketas, skirtas priminti, kad jau praėjo 56 mėn. nuo Garliavos įvykių

2017-01-17 12 val. į Atgimimo  aikštę atėjo aktyvūs klaipėdiečiai, kurie mato valdžios  demonstruojamą   neteisybę, įstatymų ignoravimą, susidorojimą su piliečiais.  Jie  su plakatais susirinko paklausti, kada  bus iškeltos baudžiamosios  bylos tiems, kurie  klastojo pedofilijos istoriją, šmeižė ir apkalbėjo buvusį generalinio komisaro pavaduotoją V.Račkauską, buvusį Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotoją T.Ulpį , biure dirbusius E.Damukaitį, V.Vitkovskį ir D.Sinkevičių. Kada  į teisiamųjų suolą pasodins  Mindaugą Žalimą, kuris, pasak pareigūnų  “.. kalbėjo kaip per pilnatį, jo pasakojimas buvo suveltas“?

 Šiandien koktu ir šlykštu klausytis , kai per  TV yra kaltinamas Valstiečių ir žaliųjų partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis apie  jo tariamą  apsimestinį sandorį, padarytą žalą valstybei ir piliečiams.

 Mes, piketuotojai, manome, kad valstybei ir piliečiams didžiausią žalą padarė liudininkas, kuris kalbėjo „kaip per pilnatį“ ir juo  patikėję, pasodino į kalėjimą  nekaltą  žmogų Raimundą Ivanauską. Nemažą  žalą taip pat  padarė sprendimas, kad galima privačiame kieme bananais mušti žmones  ir batais trypti Lietuvos  valstybės vėliavą.

 Mūsų nuomone, tie, kurie  valstybei ir piliečiams  padarė  žalą vaikšto aukštai iškėlę galvas.  Šiandien  žiniasklaida ir suinteresuoti asmenys susirado  naują auką, o tai  Valstiečių ir žaliųjų partijos pirmininką, jo aplinką.

 Politinio chaoso, moralinės degradacijos  šalininkai naudojasi žiniasklaida, kad     visuomenei  įbruktų   savo  gėrio ir blogio  sampratą. Pasodinti į kalėjimą aklą, nekaltą žmogų pasirodo yra gerai,  priimti sprendimą, vadovaujantis patologiniu melagiu, taip pat labai gerai, o sandoriai yra labai blogai. Tiesa  ta, kad  politikai ir jų parankiniai, siekdami savo tikslų, piliečius laiko   nemąstančiais kvailais įrankiais.   Šiandien žmonės žiniasklaidos pagalba yra verčiami piktintis sandoriais, kurie nėra įrodyti kaip amoralūs, o  prieš keletą metų turėjome piktintis teisėja  Neringa Venckiene,  nors nebuvo niekuo nusikaltusi.

 Tokioje valstybėje, kuri per TV kasdien taiko psichologinį smurtą  prieš pašnekovą, neverta tikėtis, kad bus suteikta pagalba  mergaitei nukentėjusiai nuo seksualiai iškrypusių “dėdžių”.

 Ateisime ir vasario 17 d., nes valstybe tapo pamote šimtams tautiečių ir nuskriaustam vaikui.

Seime  LŽTGA  2016-12-12 organizavo konferenciją , skirta tarptautinei žmogaus teisių dienai . Prašome susipažinti su priimta rezoliucija.

Konferencijos

„Žmogaus teisės Lietuvoje: gerovė ar jos iliuzija?“

REZOLIUCIJA

Lietuvos Respublikos Seimas

2016 m. gruodžio 12 d.

Lietuvos Respublikos Prezidentei    Daliai Grybauskaitei

Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui

 Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui  Sauliui Skverneliui

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose yra įtvirtintos pagrindinės piliečių teisių ir laisvių garantijos. Lietuvos valstybė yra ratifikavusi svarbiausias tarptautines konvencijas, garantuojančias Lietuvos piliečiams jų teisių ir laisvių apsaugą. Tačiau daugelis Konstitucijos ir ratifikuotų tarptautinių teisės aktų nuostatų, laiduojančių žmogaus teisių apsaugą, nėra tinkamai įgyvendinamos, valstybės institucijos aplaidžiai ignoruoja pamatines žmogaus teises (žmogaus gyvybės ir orumo apsauga, teisė gyventi sveikoje aplinkoje ir kt.), socialines ekonomines teises arba nustato netinkamus žmogaus teisių įgyvendinimo prioritetus. Valstybė iki šiol nesukūrė pakankamai saugių sąlygų piliečiams gyventi, dirbti ir save realizuoti savo šalyje, gilėjančią socialinę diferenciaciją ir socialinę atskirtį lydi politinė atskirtis. To pasekmė: nevaldoma emigracija ir kritinė demografinė šalies būklė.

Konferencijos „Žmogaus teisės Lietuvoje: gerovė ar jos iliuzija?“ dalyviai, manydami, kad visos svarbiausios konstitucinės teisės ir laisvės turi būti užtikrinamos visiems piliečiams,  kreipiasi ir kviečia Lietuvos Respublikos Seimą, Lietuvos Respublikos Prezidentę ir šalies Vyriausybę:

 Dėl valstybės saugumo

1)      Įvertinant sudėtingą geopolitinę Lietuvos valstybės padėtį, padidinti finansavimą krašto apsaugai 2017 metais iki 2 proc. bendro vidaus produkto (BVP), visų pirma panaudojant išteklius, įgytus stabdant šalies šešėlinę ekonominę veiklą, vykdomą nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir apribojimų.

 Dėl gyventojų emigracijos

1)      Nedelsiant imtis ryžtingų priemonių masinei Lietuvos gyventojų emigracijai suvaldyti. Tuo tikslu pakeisti ir papildyti ilgalaikę Lietuvos pažangos strategiją, kad joje masinės Lietuvos gyventojų emigracijos suvaldymas ir šalies demografinės būklė taptų valstybės prioritetiniu uždaviniu.

2)      Ryžtingomis priemonėmis ir neatidėliojant mažinti gyventojų skurdą ir socialinę atskirtį, keičiant apmokėjimo už darbą ir mokesčių sistemas, užtikrinant teisinį ir socialinį žmonių saugumą.

3)      Sudaryti saugias teisines ir ekonomines sąlygas piliečiams kurti šeimas, auginti vaikus ir gyventi savo šalyje. Tuo tikslu sustiprinti įstatyminę šeimos ir santuokos, kaip Tautos ir valstybės gyvybingumą bei istorinį išlikimą laiduojančio instituto apsaugą.

Dėl socialinių teisių

1)      Įstatymu įtvirtinti garantijas, kad už įsiskolinimus bankams ir kredito įstaigoms iš asmens nebūtų atimamas paskutinis jo būstas, iki to įstatymu reglamentuojant atsakingą skolinimą ir skolinimąsi.

2)      Panaikinti faktinę mokslininkų bei visų aukštojo mokslo ir švietimo darbuotojų diskriminaciją, susijusią su neadekvačiu apmokėjimu už darbą, jų teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, neindeksuojamomis mokslininkų pensijomis, eliminuoti mobingo apraiškas aukštojo mokslo ir švietimo institucijose. Tam, kad būtų užtikrinta universitetų autonomija, vidinė demokratija ir akademinė laisvė, pašalinti Konstitucinio Teismo nurodytus ir iki šiol išlikusius Lietuvos aukštojo mokslo įstatymo prieštaravimus LR Konstitucijai.

 Dėl valstybės valdymo

1)      Įtvirtinant visuotinės, lygios, tiesioginės rinkimų teisės pirmenybę, parengti naują LR Seimo rinkimų įstatymą, kuriame būtų nustatyta, jog Seimo narys gali būti renkamas tik vienmandatėje arba tik daugiamandatėje rinkimų apygardoje.

2)      Neatidėliojant priimti LR Seimo veiklos įstatymą, kuris nustatytų Seimo nario teises, pareigas ir veiklos garantijas. Jo projektą pateikti plačiam visuomenės svarstymui.

3)      Vadovaujantis LR Konstitucijoje įtvirtintu valdžių atskyrimo principu, atsisakyti praktikos skirti Seimo narį Ministru pirmininku arba ministru. Paskirti ministrais arba Ministru pirmininku Seimo nariai turi atsisakyti Seimo nario mandato arba suspenduoti savo Seimo nario įgaliojimus tol, kol jie užims minėtas pareigas.

 Dėl teisingumo vykdymo

1)      Įstatymu suteikti piliečiams teisę tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą.

2)      Inicijuoti LR Konstitucijos 103 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kad Konstitucinio Teismo teisėjai būtų renkami visuotiniuose rinkimuose, apribojant jų kadenciją 4-5 metų laikotarpiu.

3)      Užtikrinti teismų darbo viešumą ir jų ryšį su piliečiais. Tuo tikslu Teismų įstatyme įtvirtinti visuomenės teisę dalyvauti teisingumo vykdyme – teismuose įsteigti tarėjų arba prisiekusiųjų institutą.

4)      Įstatymu įtvirtinti Ypatingojo prokuroro institutą, jam suteikiant pareigą prižiūrėti, ar valstybės valdžios ir valdymo institucijos, verslo įmonių vadovai bei kitos institucijos, nepažeidžia piliečių konstitucinių teisių. Tuo pačiu suteikti piliečiams teisę tiesiogiai kreiptis į Ypatingąjį prokurorą dėl galimų jų teisių pažeidimų.

 Dėl žodžio ir įsitikinimų laisvės

1)      Užtikrinti nevaržomą tikėjimo ir įsitikinimų reiškimo laisvę. Tuo tikslu per LRT tarybą garantuoti Nacionalinio transliuotojo darbo kontrolę tam, kad Nacionalinis transliuotojas užtikrintų konstitucinę visų piliečių žodžio, įsitikinimų ir informacijos laisvę, pažiūrų įvairovę, LRT nešališkumą ir objektyvumą.

 2)      Įstatymu stabdyti viešoje erdvėje plintančias patyčias ir asmens nekaltumo prezumpcijos pažeidimus. Tuo tikslu padidinti asmenų atsakomybę už viešą tyčinį kito asmens žeminimą ar tyčiojimąsi iš jo, už Lietuvos valstybę reprezentuojančių institucijų menkinimą ir niekinimą.

 Dėl piliečių dalyvavimo valstybės valdyme

1)      Sustiprinti LR Konstitucijoje įtvirtintą piliečių teisę tiesiogiai dalyvauti valstybės valdyme. Tuo tikslu sumažinti reikalavimą referendumui inicijuoti surinkus ne 300 tūkst., bet 150 tūkst. rinkėjų parašų.

2)      Įgyvendinti realią savivaldą esmingai keičiant Savivaldos ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymus, kurie leistų vietos bendruomenėms kelti kandidatus savivaldos rinkimuose ir rinkti seniūnus.

3)      Užtikrinti visišką JT EKK konvencijos „Dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais“ (Orhuso konvencija) vykdymą, tuo tikslu įkuriant Seime Orhuso konvencijos įgyvendinimo laikinąją darbo grupę.

4)      Užtikrinti konstitucinę piliečių teisę į kultūros vertybes, kultūros paveldo išsaugojimą ir teisę laisvai dalyvauti kultūriniame gyvenime. Tuo tikslu imtis priemonių, kad Lietuvos Respublika prisijungtų prie Europos Tarybos 2005 m. Kultūros paveldo vertės visuomeninių pagrindų konvencijos (Faro konvencija).

5)      Pašalinti esminius suvaržymus, trukdančius vystytis pilietinei visuomenei. Tuo tikslu pakeisti LR Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą, pašalinant iš jo nuostatas, prieštaraujančias 2007 m. spalio 10 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoms (CM/Rec (2007) 14) „Dėl nevyriausybinių organizacijų teisinio statuso Europoje“. LR ministerijoms ir žinyboms, sprendžiant NVO veiklos finansavimą, prioritetą teikti viešosios naudos NVO.

6)      Pritaikant esamas informacines sistemas bei diegiant naujas informacines ir ryšių technologijas, įstatymu įteisinti valstybinės ir vietos valdžios institucijų pareigą viešai skelbti visus dokumentus (atlikus privalomą nuasmeninimą), nesusijusius su valstybės ar tarnybos paslaptimis.

7)      Išplėsti piliečių teisinį švietimą ir jų galimybes gauti nemokamas teisines paslaugas bei konsultacijas, aktyviau formuoti visuomenės teisinę kultūrą ir gilesnį žmogaus teisių pažinimą. Jungtinės karalystės pavyzdžiu įsteigti Piliečių patarimų biurus bei kitas panašias valstybės finansuojamas institucijas, įtraukiant į jų veiklą nevyriausybinių organizacijų atstovus.

 Konferencijos dalyvių išrinktos redakcinės komisijos įgalioti:

 Konferencijos pirmininkas doc. Romualdas Povilaitis

                                              prof. Vladas Vilimas

piketas prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo palaikyti A. Tumasonį, kurį lietuviškas teisingumas nori padaryti benamiu

1940 m. birželį okupantą kai kas pasitiko gėlėmis.  1941 m. birželio 22d., 23 d., besitraukiančius iš Lietuvos  vaišino pienu,  o Latvijoje ir Estijoje akmenimis.

Todėl, kad tai nepasikartotų,   2017-01-11  pakvietėme į  piketą, kuris vyko prie Klaipėdos  miesto apylinkės teismo.  Būrys klaipėdiečių atvyko  palaikykite  Antaną Tumasonį, jo žmoną, dukrą ir anūką, kuriuos lietuviškas teisingumas  nori paversti benamiais. Miestiečiai prie teismo piketavo, stebėjo teismo posėdį tikslu  atkreipti visuomenės dėmesį į  politinėje ir teisinėje  valdžioje susiformavusį korumpuotą klaną. Šiam klanui Lietuvos valstybės interesai nerūpi, nes  jis priima  valstybės vardu „pagrįstus ir teisėtus“  sprendimus, kurie  gausina benamių skaičių.  Drąsiai  galime tvirtinti, kad  teisingumo institucijų betvarkė, antstolių godumas, įstatyminės spragos stumia  nusivylusius tautiečius į Putino ir kitų gelbėtojų glėbį. Vis dažniau ir dažniau girdime, kad “prie ruso buvo geriau”.

Piketo pagrindinis reikalavimas  buvo sugrąžinti pasitikėjimą  Lietuvos valstybe ir teisingumu. Plakatuose  prašoma gilintis į bylų esmę ir nustoti  tiražuoti teismų sprendimus,  kuriuose nei su žiburiu nerasi protingumo, teisingumo kriterijų.

Turime viltį, kad teisinėje valdžioje vyks permainos ir atsiras  tarėjai ar prisiekusieji, spec. prokuroro  pareigybė, renkami  teisminių institucijų vadovai  ir pan.

Tik tada piliečiams dingtų noras girti Putino režimą ir svajoti apie Maskvos diktatūrą.

Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija Klaipėdos atstovybės narė Virginija Jurgilevičienė

Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija Klaipėdos atstovybės narys Virginijus Partaukas

A. Tumasonį kalbina Klaipėdos miesto žiniasklaidos atstovai

Žmogaus teisių gynimo asociacijos Klaipėdos atstovybės išplėstinis susirinkimas 2016-12-10

Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos   Klaipėdos atstovybės išplėstinis susirinkimas

2016m. gruodžio 10 d. vyko Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos Klaipėdos atstovybės išplėstinis susirinkimas. Susirinkimo dalyviai  remdamiesi savo asmenine patirtimi ir kitų asmenų atsiliepimais konstatavo, kad Klaipėdos socialinės paramos skyrius  dirba aplaidžiai, nerūpestingai, pažeidinėja  žmogaus teises.

Susirinkusiems buvo pateiktas vienas tokio neatsakingo darbo pavyzdys. . Klaipėdos socialinės paramos skyrius iš pilietės Julijos Vasiliauskienės 2014-11-17 priėmė dokumentus dėl dalinio apmokėjimo už šildymą. Dokumentų įteikimo dieną ji nebuvo informuota, kad reikia pateikti  papildomą informaciją apie finansinę būklę, t.y., bankų sąskaitų išrašus. Iš paramos skyriaus pilietė J. Vasiliauskienė gavo 2015-01-09 raštą, kuriame parašyta, kad ji per mėnesį nepristatė  visų dokumentų reikalingų piniginei socialinei paramai gauti, todėl jai nebus skirta piniginė socialinė parama ( kodėl administracija išsiųstame rašte  iš karto nenurodė kokio dokumento nepristatė ?).  Jei ji nesutinkanti su sprendimu, tai  galinti  kreiptis į Ginčų komisiją arba į Klaipėdos apygardos administracinį teismą.  2015-02-02 J. Vasiliauskienė  kreipėsi į vedėją A. Liesytę sužinoti kokių dokumentų trūksta. Tarnautoja, privalėjo pasikviesti specialistą ir išsiaiškinti kokių dokumentų J. Vasiliauskienė nepristatė. Vietoj to pasakė , kad ji pati žino ko trūksta, o kai  dar kartą paklausė kokio dokumento ji nepristatė, sužinojo, kad reikia rašyti  prašymą  raštu ir per 20 dienų jai bus atsakyta.

Ponia J. Vasiliauskienė, kaip jai nurodė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento socialinės paramos skyrius, kreipėsi 2015-02-25 į Klaipėdos apygardos administracinį teismą.  Tiek teisme, tiek iš savivaldybės atsiliepimų sužinojo, kad jai, atseit,  nepristačiusiai visų dokumentų  buvo siųstas  raštas  2014-11-20  Nr. (23.450.)-SP13-9241 dėl atvykimo, o tuomet, jai  atvykus į Socialinės paramos skyrių būtų  buvę paaiškinta kokius dokumentus turėjusi  pateikti  2014-12-17 kai pakartotinai atvyks į Išmokų poskyrį pas vyr. specialistę A. Valančiauskienę ir pateiks  banko sąskaitų išrašus nuo 2014-07-01 iki 2014-10-01.  Nesuprantame, kodėl klientė buvo siuntinėjama nuo vienos tarnautojos prie kitos, puikiai žinant jos amžių? Kodėl pirmame siųstame laiške nenurodė kokių dokumentų pageidauja?  Šie pavyzdžiai rodo, kad dėl vedėjos nesugebėjimo organizuoti darbo yra vaikoma sunkai vaikščiojanti senjorė. Tas pensininkės vaikymas arba tyčiojimasis turi vienintelį tikslą – imituoti didelį darbo krūvį, kad  vėliau reikalauti didinti biurokratinį aparatą.  J. Vasiliauskienė teigė, kad negavo 2014-11-20 siųsto laiško, o Socialinės paramos skyriaus atstovė  teisme nesugebėjo įrodyti ar tą laišką jie išsiuntė, nes jis buvo  siunčiamas neregistruotu paštu.  Neregistruotų laiškų siuntimas palieką spragą sukčiavimams.

Socialinės paramos skyrius vadovaudamasis Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015-04-21 sprendimu išnagrinėjo  J. Vasiliauskienės 2014-11-17 prašymą-pareiškimą ir pranešė, kad kompensacija už būsto šildymą nuo 2014-11-01 neskiriama, nes per nustatytą laikotarpį nepateikė visų savivaldybės pageidaujamų banko sąskaitų išrašų laikotarpiu nuo 2014-07-01 iki 2014-10-01. Tačiau kompensacijos paskaičiavimo lape ir  sąskaitose už šildymą nurodyta, kad kompensuojamas šildymas už 2014 m. gruodžio mėn., 2015 m. sausio mėn., 2015 m. vasario mėn., 2015 m. kovo mėn. buvo paskaičiuotas 2015-02-01, 2015-02-28, 2015-03-31.  Kodėl reikia tyčiotis iš klientų ir siųsti  iš savivaldybės grasinančius raštus ir dar ne vieną apie tai, kad   nusprendė nekompensuoti už šildymą nuo 2014-11-01. Tiesa, yra dar ir  vedėjos įsakymas 2015-05-06 Nr. SPI-2037 nutraukti piniginę socialinę paramą nuo 2015-04-01, nes nepateikė  banko sąskaitų išrašų nuo 2014-09-01 iki 2015-03-01. Nors A. Liesytės raštuose dėl dalinio finansavimo pateikta neigiama išvada, bet kompensacija paskiriama.  Iš to matosi, kad socialinės paramos  skyriuje yra betvarkė.  Tai pastebėjusi,  J. Vasiliauskienė  parašė prašymą į Socialinės paramos skyrių 2016m. gruodžio mėn 27 d., kad pateiktų protokolo nuorašą, kuriuo nuspręsta negrąžinti kompensacijas už šildymą 2014m. spalio mėn. ir 2014 m. lapkričio mėn., o taip pat pateikti siųstus  pranešimus AB „Klaipėdos energijai“, nurodant už kokius mėnesius turi grąžinti J. Vasiliauskienei  kompensacijas už šildymą.

Patyčios tęsėsi ir 2015 metų rudenį, kai J. Vasiliauskienė vėl kreipėsi  į  Socialinės paramos skyrių.  Kaip  ir kiekvieną šildymo sezoną, pateikė prašymą ir pažymas dėl kompensacijų už šildymą.  Jai , kaip ir 2014 m. ,vėl buvo atsisakyta ją  suteikti.  Eilinį kartą pasiūlyta  kreiptis į Ginčų komisiją ar teismą. J. Vasiliauskienė kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu panaikinti 2016m. sausio mėn. 4 d. sprendimą Nr.(23-45)-SP13-16.

Klaipėdos apygardos administracinis  teismas Lietuvos Respublikos vardu 2016-04-25 nustatė,  kad J. Vasiliauskienės informacija dėl bankų sąskaitų skaičiaus  nesutapo su VMI spalio 12 d. raštu Nr.( 27.4-40-4)RD-4223, kuriame buvo nurodytos 4 veikiančios sąskaitos Swedbanke ir viena SEB banke. Teismas pasidomėjo ,   ar  Socialinės paramos skyrius dar kartą kreipėsi į VMI  ar į kitą instituciją dėl šios informacijos patikslinimo, jei kliento teikiami  duomenys gauti  iš juridinės organizacijos, t.y. banko, nesutampa su mokesčių inspekcijos  pateiktais duomenimis. Atsakovas, o tai Socialinės paramos skyriaus darbuotojos,  atsakė, kad nesikreipė.  Atvirkščiai, primygtinai  buvo reikalaujama pateikti informaciją apie 4 sąskaitas, kurių  J. Vasiliauskienė neturėjo.  Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teigė,  kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovė Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 23 str. 1 dalies 7 ir 8 punktuose nustatytų pareigų neatliko, o šias pareigas neteisėtai ir nepagrįstai perkėlė pareiškėjai.  Net teismas nesusigaudė tarp pareiškėjai iš Savivaldybės rašytų atsakymų, kadangi  juose nebuvo  visų privalomų  rekvizitų.  Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento socialinės paramos skyrius dirba pažeisdamas raštvedybos taisykles (pridedame Socialinės paramos skyriaus atsakymus be rekvizitų).  Kažkodėl atsakydami  į raštą seimo nariui N. Puteikiui sugeba įrašyti jo prašymo datą, numerį, t.y. visus reikalingus rekvizitus.  Pasirodo, kad Klaipėdos  miesto savivaldybės  administracijos tarnautojai, jei kreipiasi Seimo narys vadovaujasi raštvedybos taisyklėmis, ir „užmiršta“, jei prašymą rašo paprasta klaipėdietė.

 Remiantis   informacijoje pateiktais pažeidimais  darome išvadas:

1.      J. Vasiliauskienė nepagrįstai apkaltinama, nepristačiusi visų dokumentų, buvo pakviesta atvykti 2014-11-20 raštu Nr. (23.450.)-SP13-9241 ir tik tam, kad  ją informuotų apie tai, kad turi iki 2014-12-17 atvykti į Socialinių išmokų poskyrį pas vyr. specialistę ir  privalo pateikti banko sąskaitų išrašus nuo 2014-07-01 iki 2014-10-01. Ar galima labiau pasityčioti iš garbaus amžiaus žmogaus  reikalavimais, kad turi atvykti dar kartą, o po to  ir dar kartą?  Tai pasityčiojimo viršūnė.

2.      Socialinės paramos skyrius nusprendė, kad išmokėti kompensaciją už 2014m. spalio mėn. ir 2014m. lapkričio mėn. nėra teisinio pagrindo, tačiau kažkodėl išmokėti kompensaciją už 2014 m. gruodžio mėn. teisinis pagrindas atsiranda, nors dokumentai tie patys ir ketvirtis tas pats. Kodėl?

3.      Pasirodo, jei klientas teikia  gautą  iš banko  oficialią informaciją , kuri  nesutampa su VMI pateiktais duomenimis, Socialinės paramos skyrius nesikreipia dar kartą  į VMI ar kitą instituciją dėl šios informacijos patikslinimo. Kodėl Socialinės paramos skyriaus tarnautojos nesivadovauja Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 23 str. 1 dalies 7 ir 8 punktuose nustatytomis  pareigomis ir kodėl   neteisėtai ir nepagrįstai savo pareigas perkelia  klientams?

4.       Teismas atkreipė dėmesį į Socialinės paramos skyriaus raštus, kurių rekvizituose nėra nurodyta į kokį prašymą yra priimamas sprendimas ar rašomas atsakymas.

5.       Susitikimo metu  Socialinės paramos skyriaus darbuotoja G. Vilimaitienė  vietoj to, kad atsiprašytų ponios J. Vasiliauskienės už žmogaus orumo žeminimą, elementarių žmogaus teisių pažeidimą, pradeda priekaištauti, kad ponia J. Vasiliauskienė nerodė geranoriškumo bendradarbiaujant su socialinės paramos skyriumi.  Skyriaus vedėja A. Liesytė laikraštyje „Vakarų ekspresas“  išsakė negatyvią, įžeidžiančią informaciją apie J. Vasiliauskienės tariamą  socialinių darbuotojų  apkalbėjimą.

Socialinės paramos skyriaus vedėjos A. Liesytės elgesys, jos bendravimo manieros, įpročiai, požiūris į socialiai remtinus žmones, neatitinka šiuolaikinių europinių keliamų tarnautojams standartų. Klaipėdos socialinės paramos centro vykdoma veikla   žemina  Klaipėdos savivaldybės institucijų prestižą, daro didžiulę žalą valstybei.   Net   teismas nustatė, kad A. Liesytės vadovaujamas skyrius  dirba nekompetetingai, t.y. netinkamai vykdo raštvedybą,  klientai nepagrįstai verčiami pakartotinai rinkti, teikti duomenis, ką turėtų   daryti patys  tarnautojai.

Reikalaujame,  remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, Socialinės paramos skyriaus vadovę  A. Liesytę pašalinti  iš užimamų pareigų, nes ji  toleruoja netvarką skyriuje, netinkamai vykdo tarnautojo pareigybių nuostatas

Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos Klaipėdos atstovybės susirinkimui  pirmininkavusi V. Jurgilevičienė

Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos Klaipėdos atstovybės susirinkimui sekretoriavęs  V. Partaukas

Klaipėdiečiai į Atgimimo aikštę, kuri buvo papuošta Kalėdine eglute, atėjo   2016 m. gruodžio mėn. 17 dieną  valdžiai  pasakyti, kad praėjo  4 metai ir 7 mėnesiai po Garliavos įvykių, o  neteisybių  skaičius vis didėja. ..

Manome, kad 2016 m.  rinkimai į  Seimą, atnešę pokyčius valdžioje, inicijuos ir permainas.  Kada susiprotės nesusigaudantys politiniuose žaidimuose, tarnaujantys euro kultui, elito užsakymams, neturintys idealų žurnalistai, tarnautojai  keistis ir dirbti Lietuvai?  Kada neberašinės facebooke, kad Garliavos įvykiai “žiauriai ir neatleistinai suskaldė tautą”   bei   „čia naudos gali turėti ir nedraugiškos šaliai valstybės“? Kada nustos įtarinėti, naudojant sąmokslo teorijas,  kad Garliavos įvykiai  naudingi Rusijai? Diskusija  apie tariamą  pavojų Lietuvos  saugumui dėl Garliavos įvykių vyko  2016-12-16  ant Seimo Saugumo ir gynybos komiteto pirmininko  facebooko sienos.   

Esame suskaldyti ne dėl Garliavos įvykių, o dėl didžiausios socialinės atskirties, nes užimame  tarp 28 Europos sąjungos valstybių vieną iš paskutinių vietų. Tapome ubagų ir turčių šalimi. Kadangi esame ES narė, tai  Briuselis pastoviai priekaištauja, kad  Lietuvos  valdžia ignoruoja  nurodymus  mažinti socialinę atskirtį, formuoti  socialinės  gerovės valstybę,  t.y.  kurti  Europinį socializmo modelį.

Susirinkę į Atgimimo aikštę  diskutavome, kėlėme klausimą, kodėl  esame Europoje autsaideriais? Atsakymas aiškus – melas, apgaulė, smurtas, korupcija. Štai todėl, esantys valdžioje nusprendė, kad nereikia peržiūrėti filmuotos vaiko paėmimo medžiagos,   12 sekundžių vaizdo įrašo užtenka apkaltinti   Seimo narę Neringą Venckienę.  

Manome, kad esantys valdžioje ir jiems tarnaujanti žiniasklaida   gąsdina nedraugiška šalimi, jog pateisintų valdžios tingėjimą, nesugebėjimą dirbti tautos labui ir apgintų  veiklą, kurios tikslas yra   išlaikyti elito gerbūvį. Manome, kad dėl to daro kratas, paima kompiuterius, iškelia teismines bylas tiems, kurie myli Rusiją ir palankiai atsiliepia apie Sovietų sąjungos represinį aparatą, nekorektiškai kalba apie liberalus, homoseksualus ir t.t. Kas tai: nesantaikos kurstymas, ar nuomonės išsakymas? Ar   išsakytos nuomonės pagrindu  buvo diskutuota, ieškota tiesos?   Ar gąsdinimai nedraugiška šalimi ir teiginiai, kad turime šalies saugumo problemų yra pagrįsti?  Nežinome, bet abejoti NATO ir ES galiomis neturime priežasčių. Būdami Nato ir ES nare esame saugūs.  Todėl dar kartą akcentuojame, kad Lietuvos  nacionaliniam saugumui didžiausią žalą daro socialinė atskirtis, teisingumo nebuvimas, o ne tiesos paieškos dėl Garliavos įvykių ar V. Lekstučio ir jo bendraminčių pasisakymai.

Klaipėdiečiai taip pat dalyvavo  V. Lekstučio  baudžiamosios bylos posėdyje. Pasibaigus teismui, nesiskirstėme, dalinomės nuomonėmis.  Vieno dienraščio žurnalisto pastebėjimai sutapo su mūsų, visuomeninkų, kad tokios bylos yra naudingos Kremliui, kuris garsiai trimituos, jog Lietuvoje viešpatauja  nacionalistai, ar dar stipriau pasakys, kad fašistai  persekioja disidentus, antifašistus. Mūsų nuomone, tai Maskvos užsakymas, nes Putinui reikia vis naujų skandalų, t.y. Rusijos gyventojams teigti, kad Lietuvoje vyksta politiniai  teismai, teisiami politiniai disidentai.  Ar nėra taip,  kad VSD, prokuratūra vykdo   kaimyninės šalies užsakymą?

Ateisime ir 2017 metų sausio 17 d., nes tiesa yra Lietuvos nacionalinio saugumo garantas, o  tiesa apie Garliavą yra mūsų visų, piketuotojų ir  tampomų po teismus piliečių,  saugumo garantas. 

Lapkričio 17d. rytas klaipėdiečius pasitiko lietumi.  Tie miestiečiai, kuriems Garliavos įvykiai  yra negyjanti žaizda, 12 val. susirinko Atgimimo aikštėje. Susirinkusiųjų nuotaikos optimistinės, nes permainas valdžioje pirmiausia demonstruoja žiniasklaida.  Rūtos Janutienės laida  apie dailininką Rimantą Radišauską tapo šviesiu žiburėliu, vilties kibirkštimi,    virtinėje  valdžios susidorojimų su piliečiais.  Tiesos girdėjimas apie R. Radišauską, tai  šviesos spindulys tamsos karalystėje.  Melas, patyčios, piliečių niekinimas negali tęstis amžinai.

Valdžia,  naudojanti melą, smurtą prieš savo piliečius tegul nesitiki, neturi vilties, kad nereikės  jai atsakyti.  Jei valdžioje esantys pedofilai mano, kad ištrynę mergaitės atmintį, išsisuks nuo atsakomybės ir  išlips „sausi‘, tai jie nesuvokia realybės, jog melas visada prieina liepto galą.  Valdžia susidorojusi su mergaite, siekia išsityčioti, sunaikinti moraliai   dalininką R, Radišauską ir tūkstančius piliečių, kurie  praėjus 4 metams 6 mėnesiams tebereikalauja TIESOS.  Dailininko R. Radišausko dorovinė  pozicija teigia, kad  tauta, turėdama tokį  moralinį Heraklį, negali būti sunaikinta, sutrypta ir pažeminta.

Ateisime ir gruodžio 17 d., nes gyventi baimėje, mele ir patyčiose – negarbinga ir neleistina.

Virginija Jurgilevičienė

KLAIPĖDOS JUNGTINIS DEMOKRATINIS JUDĖJIMAS

 ASOCIACIJA „KLAIPĖDOS PILIEČIAI“

 KLAIPĖDOS DAUGIAVAIKIŲ ŠEIMŲ BENDRIJA

  APLINKOS APSAUGOS AGENTŪRA

 Juozapavičiaus g. 9,  LT-09311  Vilnius

PRAŠYMAS DĖL ŠLAKO PRAMONINIO PANAUDOJIMO

2016-11-07

  Mes, klaipėdiečiai, gyvename šalia šiukšlių deginimo įmonės “Fortum Lietuva“, kuri veikia Laisvojoje Ekonominėje zonoje. Mus neramina tokia kaimynystė, todėl nuolat domimės šios jėgainės veikla, stebime gamybos optimizavimus, kitus procesus, dalyvaujame šios bendrovės organizuojamuose  susitikimuose. Iki šiol nejaučiame pasitikėjimo šios organizacijos teiginiais apie savo vykdomą veiklą. Šis objektas, mūsų nuomone, yra vienas iš  keliančiųjų pavojų Klaipėdos aplinkai bei žmonėms. Paskutinio susitikimo metu mes buvome informuoti, kad  Aplinkos apsaugos agentūra turi išduoti leidimą šiukšlių šlaką eksperimentinei plėtrai.

 Mums, klaipėdiečiams. labai svarbu žinoti:

 1. Kas atlieka šiukšlių šlako naudojimo kaip žaliavą mokslinius tyrimus?

2. Kokia šlako, kuris yra sandėliuojamas KRATC aikštelėje, cheminė sudėtis ir kas atliko tyrimą?

3. Ar nuo deginamo kuro sudėties priklauso ir šlako cheminė sudėtis‘?

4. Kokia šlako sąveika su aplinka, ar tinkamas šlako surišimas, po kiek laiko,  kokioms techninėms, gamtos  priemonėms veikiant ims atsiskirti šlako dulkės nuo blokelių?

5. Kokią neigiamą  poveikio aplinkai riziką  galima  prognozuojanti  naudojant UAB „Fortum Klaipėda“ šiukšlių  šlaką kelių tiesimui  KRATCe ir kitur  bei  blokelių gamybai?

 Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo pirmininkas               Vitas Žilis

El.p. klaipedos.jdj@yandex.ru

 NVO „Klaipėdos  piliečiai“ pirmininkė                           Renolda Senavaitienė

El. p. senavaitiene@yahoo.com

 Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos pirmininkė  Virginija Jurgilevičienė

El. p. virginija.jurgileviciene@gmail.com