Piliečiams

Mes  renkamės kiekvieną mėnesį 17 dieną į pagrindinę Klaipėdos aikštę išsakyti savo viltį, tikėjimą, kad tiesa nugalės. Renkamės dar ir todėl, kad  mums skauda. Skauda dėl mergaitės, kurią biologinė motina, advokatas ir 240 policininkų išnešė į nežinią.

Mes  prisiminėme  Baltaragio ariją iš miuziklo Velnio nuotaka:    “Aš vaiką pardaviau. Dieve, ką aš padariau!”

Nuo senų senovės žinome, kad  jei yra  paklausa, yra ir pardavėjas. Kas šiandien yra pirkėjas? Kas užsakovas? Nesunku suprasti, kas tas slaptas ir viską naikinantis Lietuvos valdovas,  kuris beveik kasmet,   kaip  slibinas iš pasakos,  išlenda  ir prašo aukos. Tai buvę KGB darbuotojai, dėl neįvykusios liustracijos,  tapę Lietuvos pilkaisiais kardinolais.

Prisiminkime tik ryškiausius epizodus. Tai saugumiečio Vytauto Pociūno žūtis 2006 metais ir šmeižtai bei atleidimas iš darbo  jo kolegų: Vytauto Damulio, Kastyčio Braziulio, kurie liudijo tiesą apie savo žuvusį draugą. Daugiau  klausykitės     youtube.com  https://www.youtube.com/watch?v=_vhnCnT9Ykg&feature=youtu.be

Gyva, deganti atmintis yra pedofilijos skandalas. Gijos šio šlykštaus verslo  taip pat veda  į saugumo departamentą, į  nenustatytą asmenį Aidą.  Drąsius  Kedys kaltino saugumietį Aidą,  tvirkinus ir seksualiai prievartavus jo mažametę dukrą.  2010 m.,  D. Kedys miršta labai neaiškiomis aplinkybėmis. Kas gali paneigti, kad tai ne saugumiečių darbas? Tų pačių, kurie pro langą išstūmė Vytautą Pociūną.

Šiandien Saugumo departamentas kaltina Seimo narį Mindaugą Bastį nuo 2001 m.,  bendradarbiavus su buvusiais KGB ir nusikalstamo pasaulio atstovais. Kadangi jau 2017 metai, tai tokia  pažyma prašosi  klausimo,  kodėl tiek metų tylėjo? Tiesa, 2012 m. buvo kilęs skandalas, tačiau tai vienintelis. Kodėl VSD toleravo ir leido daryti žalą Lietuvai  net 16 metų?   O iš tikro, kas slepiasi po ta pažyma?  Yra ruošiama kita auka? K. Braziulis, buvęs saugumietis, savo tinklapyje rašo, kad  čia nusitaikyta į Valstiečių ir žaliųjų partijos pirmininką Ramūną Karbauskį.

Ar buvusiems KGB darbuotojams, sėdintiems VSD,  šiandien pasiseks apkvailinti piliečius  ir juos užlaipinti dar kartą  ant to pačio grėblio,  ant melo versijų?

Skaudu, kad iš gyvenimo turėjo išeiti V. Pociūnas, D. Kedys. Skaudu, kai Garliavoje gyvenančių senelių gyvenimas paverstas didžiule neviltimi.

Ateisime ir balandžio 17 d., nes jei tikimės, kad stovėdami po medžiu išsaugosime save , jog mums neatsitiks  kaip su Deimante, labai klystame.

Mes, klaipėdiečiai,   su V. Baku bendravome, matėmės per   Jungtinio demokratinio judėjimo, o vėliau Nepartinio demokratinio judėjimo  suvažiavimus. Šių organizacijų pirmininkas  Kęstutis Čilinskas drauge su  V. Baku atvykdavo į Klaipėdą. Kadangi priklausėme vienai organizacijai tai prieš keletą metų aš, Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo narė, o vėliau Nepartinio demokratinio judėjimo Klaipėdos skyriaus laikina pirmininkė,  tapau V. Bako   facebooko  draugė.

Manau, kad  V. Bakas,  patekęs į Seimą  per daugiamandatę rinkimų apygardą su Valstiečių ir žaliųjų partijos sąrašu ir tapęs  Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku, privalo girdėti visų nuomones. Savo pamąstymus išsakiau   facebooke V. Bakui,   parašius jam teiginius  apie  Seimo narį Mindaugą Bastį.  Facebooko draugui, LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui,  nepatiko mano nuomonė, manau įsižeidė, o gal   išsigando.  O parašiau, jog  JAV,  Europos valstybės žino, kad Lietuva turėjo problemų su liustracija. Lietuvoje neįvyko apsivalymas nuo KGB agentų. Todėl reikalaudami pasitraukti M.  Bastį, ar kitą mūsų VSD struktūrai neįtikusį politiką, tik vaidinate, kad dirbate. Seimo saugumo komitetas tik tada bus vertas šio to, kai kiekvieną VSD pateiktą pažymą nagrinės ne iš konteksto ištrauktą, bet žvelgs per problemos visumą. Man, kaip pilietei, valstybės prestižas yra svarbus kriterijus. Esu aktyvus ir savo šalį mylintis žmogus, todėl siekiu tik vieno, kad Europos sąjungoje Lietuva atrodytų solidžiai.  Gėda, kai mano šalis, dėl ypač didelės emigracijos. įgijo  pastumdėlės ir nevykėlės vardą.  Gėda, kai  Europos valstybių komandoje Lietuva tapo  autsaidere. Todėl prašau  Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto  atsakyti  į šiuos klausimus.

2017 m. kovo mėn. 9d. žiniasklaidoje pasirodė informacija apie Seimo narį M.  Bastį. Atseit, jis palaikė ryšius su nusikalstamo pasaulio atstovais, buvusiais Rusijos KGB karininkais.

Pirmas klausimas, kada M. Bastys pradėjo susitikinėti  su buvusiais KGB karininkais?  Jei tai darė nuo 2000 m., t.y. nuo to laiko kai tapo Seimo nariu,  kokių  nuo 2001 m. VSD ėmėsi priemonių   M. Basčio atžvilgiu?

Antras klausimas,  ar VSD informuoja Seimo narius, nurodo pavardes buvusių Rusijos KGB karininkų, nusikalstamų pasaulio atstovų ir rekomenduoja su  jais nebendrauti? Kiekviena įstaiga, taip pat ir VSD,  privalo dirbti prevencinį darbą. Ar tokį darbą dirba VSD?

Trečias klausimas , ar buvę KGB asmenys, nusikalstamo pasaulio atstovai yra   įtraukti  į sąrašą nepageidaujamų asmenų ir jiems neleidžiama atvykti į Lietuvą?  Jei yra, tai kaip gali atvykti  į Lietuvą  nusikalstamo pasaulio atstovai, buvę Rusijos KGB karininkai?

Ketvirtas  klausimas,  kas tikrina   VSD darbo rezultatų kokybę, veiklos naudingumą šaliai?

Mūsų, visuomeninkų. nuomone  VSD   po saugumiečio V. Pociūno žūties yra praradusi visuomenės pasitikėjimą.

Neatsakius į rūpimus piliečiams klausimus, susidaro įvaizdis, kad neaiškios politinės jėgos nori pasinaudoti VSD galiomis.  Kas gali paneigti, kad padedant VSD prasideda “medžioklė” prieš politinius konkurentus?

Manome, kad VSD turi dirbti pagal  taisykles, kurias privalo  įvesti ir prižiūrėti Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Šalies įvaizdžiui didžiulę žalą daro   VSD pažyma  apie M. Bastį, dirbantį  Seime  nuo 2000 m. ir kaip rašoma spaudoje,  jau nuo 2001-2002 m. bendraujantį  su  J.Kostinu, kuris atstovauja  „Rosatom“ interesus, kurie  kertasi su Lietuvos valstybės pozicija dėl Astravo AE.

Visi sutinkame, kad  Baltarusijoje statoma elektrinė yra pavojingas objektas. Apie Astravos AE išgirdome 2008 metais, kai  Baltarusijos valdžia galutinai apsisprendė atominę elektrinę statyti šalia Lietuvos,  tik 55 km. nuo Vilniaus.  Ką šis faktas sako? Jis teigia, kad Lietuvos VSD yra brokdarė. Ši institucija, kuri rūpinasi tautos saugumu turėjo visais kanalais informuoti Lietuvos vyriausybę ir dirbti taip, kad atominės jėgainės   vieta nebūtų parinkta  šalia Lietuvos.

Jei baltarusiai tikėjosi, kad Astravos AE energijos perteklių bus galima laikyti  Kruonio elektrinėje ir dėl to pasirinko statyti šalia Vilniaus atominę jėgainę, tai tokius ketinimus žinojo VSD, Lietuvos vyriausybė.  Kodėl tylėjo?  Kas gali paneigti, kad Lietuvos socialdemokratai, kurie šalį valdė nuo 2004 m. iki 2008 m., buvo sutarę apie bendradarbiavimą, apie  pagalbą  reguliuojant  energetinės sistemos darbą.  Dar kartą klausiu, kas kaltas, kodėl Baltarusijos valdžia pasirinko Astravą, kaip atominės jėgainės statybos vietą?

Dabar, kai jau Astrave AE yra statoma ir iš VSD pažymos sužinome:  pirma,  jėgainė statoma nesilaikant saugumo standartų, antra, Rusija pasinaudodama ja gali mėginti sukliudyti Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijai su Vakarais.

Ką daro šiandien Lietuvos vyriausybė,  tuomet pražiopsojusi  galimybę keisti atominės jėgainės vietą?  Lietuvos vyriausybė turi reikalauti  statyti laikantis saugumo standartų, jei nesilaiko skųsti  Europos Sąjungai.  Ar šiandien ES vykdo Astravos AE statybos priežiūrą?   Gal mes, piliečiai, ko nežinome ir galima Astravos AE statybą užkonservuoti?  VSD žino ir gali nurodyti būdus, kaip galima būtų tai padaryti.  Ko tyli, kodėl neinformuoja Lietuvos vyriausybę? Stebėdami konservatorių inicijuotą  parašų rinkimą, ar kitas akcijas galime teigti, kad jos neveiksmingos.

Kaip elgiasi Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos vyriausybė, kai VSD įvardina   „Rosatom“ kaip priešą ir reikalauja visuotinio  pasmerkimo?   Tačiau man, kaip pilietei, nereikia pasmerkimo,  man reikia atsakymų:

– kodėl 2004-2008 m. vyriausybė, VSD nieko nedarė, kad  atominės jėgainės vieta būtų pakeista?

– kodėl nėra įvardinti realūs žingsniai užkonservuoti Astravos AE?

 – kodėl,  neturint poveikio plano, nėra paskirtas pastovus atstovas  prižiūrėti  Astravos AE statybai?

Seimo vardas taps skaidresniu, kai  Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ims analizuoti VSD pažymas, nes į viešumą patekusi informacija apie M. Bastį, teigia apie saugumiečių ir politikų prastą darbą.

Teismo posėdžio, kuris vyko 2017-02-22, tvarkaraštis

Istorija –  mūsų mokytoja. Iš jos  gauname  žinias  tiesos paieškoms. Mums, Mažosios Lietuvos kultūros, politikos, etikos perėmėjams,  įsiminė  2009 m. rugsėjo 19 d. Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčioje vykusi  Mažosios Lietuvos politinio veikėjo, laikraštininko, lietuvybės puoselėtojo Jono Vanagaičio ir jo žmonos Marijos Brožaitės-Vanagaitienės palaikų perlaidojimo ceremonija. Ceremonijos metu pranešimą apie Jono Vanagaičio asmenybę, veiklą ir nuopelnus skaitė Klaipėdos universiteto, Humanitarinių mokslų fakulteto, Istorijos katedros vedėjas doc. dr. Vygantas Vareikis.  Šiam istorikui atrodė tinkama vieta ir laikas priminti tarpukario Lietuvoje mestus kaltinimus, atseit J. Vanagaitis –   nesąžiningas, vogė.  Po to  kalbėjęs vaikaitis  Romas Šležas paneigė šmeižikiškus gandus apie senelį, primindamas, kad visas bylas J. Vanagaitis laimėjo, o  šmeižtą paneigė tik Kauno dienraščiai, kurie buvo atspausdinę vokietukų kaltinimus. Klaipėdos laikraščiai, kaip „Memeler Dampfboot“ ir kt. neišdrįso parašyti savo skaitytojams, jog esantys melagiai ir kiršintojai. Mūsų visų lietuvių bėda, kad tuoj  patikime pletkais, o ypač jei tai susiję su turtais. Tarpukario Lietuvoje J.  Vanagaičio kaltinimas nesąžiningumu buvo grindžiamas gyvenamoji namo statyba Žaliojoje gatvėje 2 (dabar  Karoso g.)

Primename Klaipėdos krašto istoriją, nes šiandien dalis klaipėdiečių žeria panašius kaltinimus  Jurgiui Aušrai. Taip elgiasi tie, kurie yra valdžioje, kurie turi nedorus ketinimus, aklai pavydi ir todėl be sąžinės graužaties skleidžia melą, tapusį jų tiesa.  Tarpukario Lietuvoje  proseneliai, seneliai, tėvai buvo  priešinami pasinaudojant jų silpnybe – potraukiu turtu. Ir šiandien esame kiršinami, toliau manipuliuojant mūsų silpnybėmis.

J. Aušrai tenka nešti  teisinės  valdžios absurdiškus kaltinimus  ir kai kurių piliečių skleidžiamą patyčių naštą, nes  jis yra vienas iš dalyvių garsios  naftininkų bylos,   plačiai aprašytos spaudoje. Kažką naujo parašyti neįmanoma. Norisi  tik  sudėlioti taškus.

J. Aušra AB „Klaipėdos nafta“ direktoriumi tapo tuo laiku, kai šią įmonę slėgė rekonstrukcijai paimti kreditai.  Bendra patvirtintų rekonstrukcijos darbų vertė siekė 440 mln. litų ir ši  kreditų suma  buvo gauta iš bankų.

Įmonė per septynerius metus, prabėgusius nuo pagrindinių rekonstrukcijos darbų pabaigos, sugebėjo ne tik grąžinti šimtamilijonines paskolas, bet ir nuolat dirbo pelningai, mokėjo dividendus privatiems akcininkams bei ženkliai  pildė valstybės biudžetą.

Esant J. Aušrai AB „Klaipėdos nafta“ direktoriumi veiklos skaičiai buvo  įspūdingi, bet Rokas  Masiulis, perėmęs 2010 metais  vadovavimą įmonei, Jurgiui Aušrai ir ekspeditoriaus paslaugas teikiančiai bendrovei “ Naftos grupei” suorganizuoja baudžiamą bylą dėl to, kad pastarieji  nesivadovavo principu „krauk arba mokėk“.

Pasak kaltinimo, 2005-2010 metais vienintelis bendrovės „Naftos grupės“ akcininkas A. Urbutis, pasinaudodamas uošvio A. Vaičiulio ryšiais su J. Aušra, kuris buvo „Klaipėdos naftos“ vadovas, sudarė valstybei nuostolingą sutartį, pagal kurią „Naftos grupė“ įgijo išskirtines sąlygas perkrauti naftos produktus per „Klaipėdos naftos“ terminalą.

Klaipėdos nafta“ įsipareigojo „Naftos grupei“ rezervuoti krovos pajėgumus,  nenumatant jokių piniginių ar kitokių sankcijų, jei pastaroji nepateiks sutarto produktų kiekio.  Naujas direktorius Rokas Masiulis nutarė, kad tokia sutartis nešė nuostolius įmonei, o terminalui neaptarnavus kitų potencialių klientų, buvo negautos pajamos, vertinamos milijonais eurų.  Senajam  direktoriui Jurgiui Aušrai  yra iškeliama  baudžiama byla dėl mistinių milijonų.

Viešai  apsiskelbęs save sąžiningu, 2011 m. R. Masiulis sudaro sutartį  tarp „Orlen Lietuvos“ ir „Klaipėdos naftos“ ir čia panaudoja „krauk arba mokėk“ principą. Tai yra, jeigu „Orlen Lietuva“ patiektų „Klaipėdos naftai“ mažesnį produktų kiekį, nei nurodyta sutartyje, Mažeikių įmonė sumokėtų už visą nepateiktą „Klaipėdos naftos“ krovai produktų kiekį. Dienraštis „Lietuvos žinios“ rašo, „Toks dviejų ūkio subjektų susitarimas ES teismų praktikoje kvalifikuojamas kaip draudžiamas „vertikalus susitarimas“. ES teisės aktai bei Lietuvos konkurencijos įstatymas griežtai draudžia tokius susitarimus, nes taip ribojama konkurencija“

Rokui Masiuliui to maža. Kastytis Braziulis savo facebooko paskyroje rašo:  “2011 – 2012 metais valstybei priklausanti įmonė „Klaipėdos nafta“,kuriai tuomet vadovavo Rokas Masiulis, sudarė sutarčių su konsultantais už 55 294 016 mln. lt. Buvo pasiektas Lietuvos rekordas.

Per 2 metus konsultantams išleido 55 294 016 mln. litų

Per metus – 27 647 008 mln. litų
Per 1 mėnesį – 2 303 917 mln. litų
Per 1 dieną – 76,797 tūkst. litų
Per 1 valandą – 3 199 tūkst. litų
Per 1 minutę – 53, 04 litus”

Kas čia darosi toje Lietuvoje? Už  sutartį, kuri kvalifikuojama kaip neteisėta, nes  panaudotas „vertikalus susitarimas“, už brangiausius Lietuvoje konsultantus  R. Masiulis skiriamas  LR Energetikos ministru, o dabar dar ir  LR Susisiekimo ministru.  Už sutartį, kurioje nėra jokių „vertikalių susitarimų“,  J. Aušra ir grupė verslininkų yra apskundžiamai teisėsaugai.  Jau greit bus septyneri metai, kai  J. Aušra ir keletas verslininkų mina policijos, prokuratūros, teismų slenksčius.

 R. Masiulis, kada jo užklausė apie  sutartį tarp   Orlen Lietuvos“ ir „Klaipėdos naftos“, atsakė, kad tokio susitarimo pagrindinė priežastis konkurencija dėl naftos produktų krovos ne tik Klaipėdos uoste, bet ir visoje Baltijos rinkoje.

Sutinkame, kad  Klaipėda yra ne vienintelis Baltijos jūros uostas. Nuo seno vyko didžiulė konkurencija tarp uostų dėl krovinių. XVI a. viduryje Klaipėdos konkurentai dancigiečiai užvertė akmenimis Danės uostą, todėl į upę iki pat 1820 m. galėjo įplaukti tik nedideli laivai.  Ką šis istorinis įvykis teigia. Jis moko uostininkus sudaryti tokias sąlygas  krovinių gabentojams, kad  šie aplenktų konkurentų uostus ir  krautų Klaipėdoje, bet neatiminėti  krovinius iš savo miesto verslininkų, nes uosto priežiūra, išlaikymas yra visų uostininkų bendras reikalas.

2010 metais paskirtas  AB „Klaipėdos nafta“ direktoriumi  R. Masiulis, šimtus metų naudojamas uostininkų verslo taisykles,  nutarė įvardinti nusikaltimu ir kreipėsi į teisėsaugą. AB „Klaipėdos nafta“ iš ekspeditorinių bendrovių  gavo už kiekvieną perkrautą ir saugomą naftos toną tokią sumą, kokią patvirtino valstybinė komisija.  Ar gyvenant  laisvos  rinkos sąlygomis   svarbu  kokią sumą  gauna naftos grupės savininkas A.  Urbutis?  Tai asmeninis verslininko,  teisėtai įkūrusio įmonę, kuri  ekspedijavo iš Rusijos į Lietuvą naftos produktus, reikalas. Valdžia turėtų padėkoti verslininkams, kad jie randa klientų ir vyksta krova per Klaipėdos uostą. Dabar mūsų teisėtvarka verslininko pelnus nutarė  įvardinti neteisėtai įgytais, kuriuos, atseit, A. Urbutis vėliau legalizavo. Niekaip negalime suprasti,  kodėl  pelną  už naftos produktų ekspedijavimą  iš Rusijos į Europą įvardina lyg tai būtų narkotikų  biznis, kai  neteisėtai įgyjami pinigai, slepiant  jų kilmę. Šiuo atveju pinigų kilmė neslepiama, ji aiški, tai naftos produktų pervežimas.   Verslininkas savo pelną ar viršpelnį, kaip įvardina mūsų teisėtvarka, gali investuoti kur nori,  taip pat laikyti įgytus pinigus  kokioje nori valstybėje.  Negalima pavadinti pastatų statybą Naujojo Uosto 11 pinigų legalizavimu, fiktyviu investavimu, negalima kaltinti pinigų plovimu.  Vienintelis  verslininko A. Urbučio įkurtos įmonės  neteisėtas veiksmas būtų, jei jis, perduodamas pinigus kitam verslininkui, siekė išvengti ir  nesumokėti pelno bei kitus mokesčius į valstybės biudžetą. Byla turėtų būti tik dėl nesumokėtų mokesčių.

Pagal R.Masiulio komandą, kurią kitaip kaip antivalstybinę nepavadinsi, nes rusų verslininkai, jų kraunamas  vakuuminis gazolis iš Klaipėdos nuplaukė į kaimyninius Talino ir Liepojos uostus, o drauge ir pajamos į kaimyninių  valstybių biudžetus.  „Lietuvos žinių“ duomenimis, R. Masiulis,  būdamas direktoriumi „Klaipėdos nafta“, taikė  3,3 euro tarifą įmonei „Orlen Lietuva“ už perkrautą dyzelino ir benzino metrinę toną. Mums, Lietuvos piliečiams, labai svarbu, kai R. Masiulis ir įvedė   principą „krauk arba mokėk“ bei  aukštus įkainius, ar  padidėjo pajamos į  šalies  biudžetą?  Įdomu, kiek kartų daugiau mokesčių į biudžetą sumokėjo AB „Klaipėdos nafta“, kai direktoriumi tapo R. Masiulis? Per kiek metų R. Masiulis būtų išmokėjęs virš 400 milijonų kreditų bankams?

Daužytis į krūtinę ir rėkti, kad mylių Tėvynę, esu jai ištikimas,  nesunku.  Ne žodžiais, o darbais būtina deklaruoti ištikimybę šaliai, jos gyventojams.  2010 m.  J. Aušra, išeidamas iš įmonės direktoriaus pareigų, valstybinės įmonės sąskaitoje paliko 63,5 mln. litų gryno pelno. Kiek valstybinės įmonės AB „Klaipėdos nafta“ sąskaitoje gryno pelno paliko 2014 m., išeidamas R. Masiulis? Manome, kad tai paslaptis, nes šis tarnautojas, sukūręs sąžiningo ir dievobaimingo piliečio įvaizdį, samdėsi brangiausius konsultantus, o 2014 m. nutarė, jog gali išsimokėti  sau ir darbuotojams apie 490 tūkst. eurų  premijų  už sėkmingai įgyvendintą SGD terminalo projektą. Matyt Lietuvoje tarnautojo sąžiningumo viršūnė yra kai,  būdamas valstybinės įmonės direktoriumi, mokėdamas atlyginimus įmonės teisininkams,   nusisamdo brangiausią advokatų kontorą TARK GRUNTE SUTKIENE.    2011-2016 m. „Klaipėdos nafta“ su minėta advokatų kontora sudarė beveik 784 tūkst. eurų vertės sutarčių.

Gal atėjo laikai, kad tarnautojo sąžiningumas ir padorumas įrodinėjamas ne valstybiniais pinigais nusisamdant brangiausius advokatus, bet  pajamomis į valstybės biudžetą?

Lietuvos žmonės pavargo ir  yra  nusivylę valdžia, kuri šalį valdo net nežinodama kas yra valstybei naudinga ir moralu.  Tauta mato kaip politikai   ją maitina apsimestinėmis moralinėmis vertybėmis. Vienintelė labai paprasta ir visiems piliečiams suprantama vertybė yra mokesčiai į šalies biudžetą, o vėliau tų pinigų pagrindu  kuriamas viešas gėris. R.  Masiulis, buvęs energetikos ministras, prezidentei, konservatorių partijos nariams, pristatęs save teigiamu personažu, mano, kad labai dorai ir sąžiningai elgiasi, kai   AB „Klaipėdos nafta“  įmonės sąskaitoje esančius pinigus nepanaudoja  viešam gėriui kurti, pav,. išpirkti žemę iš savininkų, per kurią eis dujotiekis.  Lietuvoje „dori ir sąžiningi“ tarnautojai ir šiandien  išsimoka sau premijas, samdo brangiausius advokatus,  konsultantus,  keistomis sutartimis daro akivaizdžią žalą savo šalies verslininkams.

Todėl privalome reikalauti, kad bendrovės žala būtų skaičiuojama  nuo pelno mokesčio skirtumo, kurį valstybė gavo, kai AB „Klaipėdos nafta“ direktoriumi buvo  J. Aušra, ir  kai   AB „Klaipėdos nafta“direktoriumi tapo  R. Masiulis, nes teisme gėda klausytis prokuroro, žeriančio kaltinimus, kuriuose   figūruoja mistinės sumos.

Turime reikalauti iš  teisėtvarkos ne iš konteksto išiminėti sau patogius  faktus ir kalbėti apie sąžiningumą, o  vadovautis ataskaitomis apie valstybinio biudžeto pajamas,  ir tik tuomet  spręsti, ar baudžiama byla teisingai iškelta.

O gal baudžiamą bylą turi užsidirbti Rokas Masiulis už „vertikalų susitarimą“, už konkurencijos ribojimą, už premijas ir brangių advokatų iš Vilniaus samdymą, už konsultantus?

Kas gali paneigti, kad R. Masiulis, kuris  neturėjo žalio supratimo apie uosto specifiką,  skubėjo iškelti bylą pirmtakui, kad galėtų būti saugus, kai sudarinės verslui nenaudingus sandorius, išsimokės premijas, samdys   brangius advokatus ir konsultantus?

Virginija Jurgilevičienė

Piketas dėl Virginijaus Simanausko prašymo keisti smurtaujančią aplinką

Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos pirmininkė Virginija Jurgilevičienė

Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo pirmininkas  Virginijus Partaukas

Lietuvos Respublikos Seimui

Lietuvos Respublikos Socialinės  apsaugos ir darbo ministrui

 PRAŠYMAS SUTEIKTI IŠSKIRTINES GALIAS  VAIKŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBŲ REKOMENDCIJOMS

2017-02-20

Klaipėda

  Virginijus Simanauskas  našlys, vienišas tėvas, auginantis dvi mažametes dukras. Gyvena socialiniame bendrabutyje Žvejų g., Klaipėda.    Bendrabutis skirtas viengungiams,  todėl tame bendrabutyje tėvui su dukromis  dėl  lėbaujančių  kaimynų, kurie ne tik baugina jo dukras,  bet ir nusamdytas aukles, yra nesaugu.  Jo kaimynas, kuris anksčiau gyveno socialiniame būste Kuncų g. 14 name  su bendra virtuve, girtuokliaudavo, padegė butą ir dėl to jį iškėlė į Žvejų g. bendrabutį šalia  V. Simanausko mažamečių vaikų, kurie turi naudotis  viena virtuve, vienu san. mazgu.  Kuncų g. 14 namo gyventojams buvo nesaugi kaimynystė su girtuokliu ir padegėju, bet ar   gali būti saugi aplinka  dviem mažametėms mergaitėms? ,  V. Simanauskas  visą laiką gyvena įtampoje dėl savo vaikų  gyvybės ir sveikatos.   Abi  V. Simanausko dukros nuolat patiria  stresą, gyvena baimėje.

Virginijus Simanauskas ne vieną kartą kreipėsi dėl socialinio būsto į  Klaipėdos savivaldybės administracijos Socialinio būsto skyriaus vedėją Danguolę Netikšienę,  į Klaipėdos miesto tarybos narį  Vytautą Čepą, į LR Seimo narį Naglį Puteikį, į  seniūnaitį bei tarybos narį Tomą  Meškinį.prašėsi  bei prašėsi į  priėmimą pas miesto merą Vytautą Grubliauską,

Klaipėdos savivaldybės administracijos Socialinio būsto skyriaus vedėja Danguolė Netikšienė  atsakė, kad nesuteiks  socialinio būsto, nes būtų pažeistos teisės asmenų ir šeimų, įrašytų į sąrašą anksčiau už jį, tarp kurių yra motinų ir tėvų, kurie vieni augina vaikus ( taip pat ir našlių). Taip pat  ji paaiškino, kad siūliusi  pasinaudoti nauja paramos būstui forma – būsto nuomos ar išperkamosios nuomos dalies kompensacija. Ar taip atsakydama vedėja D. Netikšienė nesmurtauja, puikiai žinodama, kad nauja paramos būstui forma stringa, nėra norinčių išnuomoti butų.

2017 m. sausio 26 d. V. Simanauskas  kalbėjo apie savo problemą  Klaipėdos miesto tarybos posėdžio metu ir  Klaipėdos miesto taryba nusprendė, kad klausimą turi spręsti Socialinis ir sveikatos  komitetas.  Eilinį kartą D. Netikšienė  pasisakė prieš būsto suteikimą  V. Simanausko šeimai.  Taip pat  V. Simanauskas nebuvo informuotas  ir nepakviestas, kad  išsakytų savo argumentus  komiteto posėdyje.

Mažamečiai vaikai nuolat mato artimoje aplinkoje  girtuokliaujančius  ir triukšmaujančius kaimynus.  Ar tai ne smurtinė aplinka? Klaipėdos vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistai  pripažįsta, kad vaikai turėtų augti kitokiomis sąlygomis.

Kodėl Vaikų teisių specialistų išvados  nesuteikia pirmenybės sprendžiant problemą, susijusią su  vaikų blogėjančia  psichine sveikata ir nesaugia aplinka?

Ar tik įvykus nelaimei, imsime ieškoti kaltų?

Prašome Seimo taisyti įstatymus, kad į Vaikų teisių  tarnybos rekomendacijas būtų  atsižvelgiama  ir pirmumo teise suteikiamas  būstas,  o šeima su vaikais iškeliama iš  smurtaujančios aplinkos.

Savivaldybė  kol kas nėra arčiau žmogaus. Vietinės valdžios atstovė cituoja įstatymą ir teigia, kad negali padėti vaikams, kurie gyvena smurto aplinkoje.  Tik  Seimas keisdamas įstatymus  įgalins vietinę valdžią realiai spręsti problemas. .

Pagarbiai,

Virginija Jurgilevičienė

Virginijus  Partaukas

Valdžia 2012 m.  gegužės  mėn. 17 d.  Garliavoje     pademonstravo   brutalią jėgą ir  spec. pajėgų  pagalba parodė, kad yra pranašesnė, galingesnė už piliečius.   240 policininkų,  įsiveržę  į privatų kiemą, atseit,  vykdydami teismo sprendimą, pagal išankstinį  nurodymą  instruktažo metu  sumušė žmones ir, naudodami smurtą,   paėmė vaiką, nors  teismo sprendimas neleido naudoti smurtą  prieš vaiką.   Ginkluoti iki ausų policininkai bananais mušė piliečius,  pastato viduje išjungė visas kameras.  Seimo inicijuotai komisijai  parodė iš konteksto išimtą 12 sekundžių trukmės filmuotą medžiagą. Šis pavyzdys rodo, kad kas turi valdžią, tas gali smurtauti ir nebus nubaustas.

Šiomis dienomis Seimas skubos tvarka priėmė   LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisą, kurioje apibrėžė keturias smurto prieš vaikus formas: fizinį, psichologinį ir seksualinį smurtą bei nepriežiūrą.   Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas keičiamas, siekiant geriau apsaugoti vaikus nuo tėvų smurto, bet ne nuo įvairių valdiškų institucijų. 

Jei LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisose rašoma tik apie tėvų smurtavimą prieš vaikus, bet  ne  apie valdžios  atstovų  nuolatinį  galių demonstravimą,  tai galime daryti išvadą, kad išnykus vienam smurtavimo grandinės segmentui, o tai tėvų valdžios demonstravimui, neišnyks smurtas prieš vaikus, nes Lietuvoje valdžia ir toliau gali  naudoti prieš juos fizinį, psichologinį, seksualinį smurtą.  Teisinės ir kitų valdžios struktūrų galių demonstravimas leidžia teigti, kad nebus apsaugoti vaikai,  kuriuos pardavinėja motinos aukštų pareigūnų seksualiniams poreikiams tenkinti.  

Mes, piliečiai,  matome ir girdime, kaip valdžia  kasdien demonstruodama  savo galias  institucijų pagalba,  tyčiojasi  iš žmogiškumo.  Priimtos  pataisos  dėl LR Vaiko teisių tik dar kartą parodė, jog yra dvi Lietuvos,  t. y.,  piliečiai, kuriems apribojamos teisės, ir  valdžia, kuri gali  prieš vaikus smurtauti teisėtai. Stebėdami šalies  gyvenimą,  drąsiai galime  teigti, kad   valdžios institucijos sąmoningai  daro  žalą  mūsų valstybei. 

Ateisime ir kovo 17 d., nes  ir toliau  išlieka visuomenės niekinimas, patyčios iš žmonių, įvairių valstybinių, savivaldybės institucijų valdžios galių demonstravimas  prieš piliečius, prieš vaikus. 

LIETUVOS ŽMOGAUS TEISIŲ GYNIMO ASOCIACIJOS KLAIPĖDOS ATSTOVYBĖ

 LR  Seimo  socialinių reikalų ir darbo komitetui

LR Socialinių reikalų ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui

PRAŠYMAS PADĖTI SKURDŽIAUSIAI GYVENANTIEMS

2017-01-31

Klaipėda

 2016m. gruodžio 10 d. vyko Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos Klaipėdos atstovybės išplėstinis susirinkimas.

Susirinkimo dalyviai,  remdamiesi savo asmenine patirtimi ir kitų asmenų atsiliepimais, konstatavo, jog socialinės atskirties problemos tokios didelės, kad jas išspręsti   be  Lietuvos Seimo, vyriausybės, Klaipėdos miesto valdžios pagalbos ir palankių sprendimų neįmanoma.

Didžiuliai finansiniai rūpesčiai  užgulė  klaipėdietę, daugiavaikę mamą, neturinčią  žalingų įpročių,  išauginusią  10 dorų piliečių, kuri  išeities ieško ne vieną dešimtmetį, bet atsimuša kaip į sieną.

Šios mamos, užauginusios 10 vaikų, didžiausias skaudulys yra komunalinės skolos, susidariusios,   kai visi pinigai buvo  išleidžiami maistui ir kitiems vaikų poreikiams tenkinti.      Klaipėdos miesto savivaldybė vieną kartą padengė komunalines skolas, bet nedengė antstoliams priskaičiuotų sumų, kurios  susidarė net didesnės negu komunalinės skolos.   Dešimties  vaikų mama mano, jei įmonės, išieškodamos komunalines skolas, kreipiasi  į antstolius ir šie pradeda išieškojimą, tai  vien tik  komunalinių skolų padengimas yra beprasmis pinigų mėtimas. Priimtuose ir patvirtintuose savivaldybių pašalpų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašuose ( toliau pašalpų tvarkos aprašas) turi būti įteisinta tvarka, kad dengiamos skolos ir  antstoliams . Dėl ydingo Pašalpų tvarkos aprašo daugiavaikė šeima daugiau nei 15 metų neišsikapsto iš skolų, kurios siekia virš 10 tūkstančių eurų. Daugiavaikė mama nutarė, kad vienintelis kelias yra skelbti fizinio asmens bankrotą. Pradėjusi bankroto bylą, iš bankroto administratoriaus sužinojo, jog reikia sumokėti  vienkartinį 1000 eurų mokestį, o po to  iš jos bus išskaičiuojama kas mėnesį po 50 eurų. Ji  vienkartiniai įmokai  sumokėti tokios sumos   neturi, neturi ir artimų giminaičių, kurie galėtų paskolinti. Ką tokiu atveju daryti?

Manome,  kad savivaldybių tarybos, tvirtindamos Pašalpų tvarkos aprašus,  turi įrašyti, jog privalo  sumokėti vienkartinį  bankroto administratoriaus mokestį.

Socialinės pašalpos dydis – 102 eurai žmogui  yra žemiau  skurdo ribos. Šis nustatytas normatyvas yra pasityčiojimas iš žmogiškumo.

Siūlome skubos tvarka keisti, t.y didinti socialinę pašalpą iki 204 eurų vienam žmogui. Tai skatintų žmones ieškotis darbo, nes jie neprarastų savivaldybės socialinio būsto nuomos  kompensacijos, vaikų maitinimo, šilumos ir  kitų lengvatų.

Prašome atsakyti, kada ir  kokių  veiksmų  planuojate imtis, kad būtų įgyvendinti mūsų pasiūlymai.

Susirinkimui pirmininkavusi                Virginija Jurgilevičienė

Susirinkimui sekretoriavęs                    Virginijus Partaukas

2017 m. sausio mėn. 26 dieną prie savivaldybės pastato susirinko grupė miestiečių. Atėjo  su plakatais išsakyti ilgamečio klaipėdiečio, našlio Virginijaus Simanausko, auginančio dvi mažametes dukras,  problemą.  Savivaldybės tarnautojai apie ją žino seniai, tačiau nesprendė, o atvirkščiai , tyčiojosi, siūlė važiuoti gyventi pas seserį į Ameriką. Vaikų teisių atstovai pasiūlė lengviausią   kelią spręsti  susidariusią skausmingą situaciją  –   dukras atiduoti į vaikų namus ir taip būsto problema išsispręs savaime.  Šiandien našlys su dukromis gyvena bendrabučio kambaryje, antrame aukšte.    Vaikai po pamokų bijo eiti namo, dėl po bendrabučio koridorius  lakstančių šunų bei slampinėjančių girtų kitų kambarių gyventojų. Vaikai  dažnai serga kvėpavimo ligomis, nes joms tenka kasdien kvėpuoti rūkančių kaimynų  smarve. Būtina keisti gyvenimo sąlygas dar ir todėl, kad  mergaitės auga, greit bus  paauglės, o turės gyventi viename kambaryje su tėvu.

Pirmoji pro piketuotojus praėjo mero pav.  Judita Simonavičiūtė.  Eidama pralemeno – ‚etatiniai“.  Ji  nuskubėjo prie  kitų piketuotojų, reikalavusių nestatyti  krematoriumo prie Joniškės  kapinių.

Kitas Klaipėdos miesto tarybos narys, sustojęs ir  pasidomėjęs kokia proga susirinko ir  piketuoja klaipėdiečiai, buvo Vytautas Čepas. Pasirodo, jis gerai pažįsta V. Simanauską. Dėl našlio problemos net kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę. Jis pasiūlė piketo organizatoriui V.  Simanauskui būti dar aktyvesniu sprendžiant jo šeimai  aktualią problemą. Nepasididžiavo, prie piketuotojų taip pat priėjo Klaipėdos miesto tarybos narys Artūras Razbadauskas ir palinkėjo sėkmės. Kiekvienam piketuotojui ranką paspaudė viena aktyviausių opozicijos atstovių, Klaipėdos miesto tarybos narė Nika Puteikienė.

Vėliau V.  Simanauskas  pasisakė  iš Klaipėdiečių tribūnos.  Žmogus žodžiu išdėstė problemą ir paprašė ją spręsti. Meras, išklausęs našlio pasakojimo, pasiūlė palikti prašymą ir replikavo, kad tokios problemos nesprendžiamos  iš Klaipėdiečių tribūnos.

Mere, mes, visuomenininkai, Jums primename, kad  V. Simanauskas ne vieną kartą buvo priėmime pas  Socialinio būsto skyriaus vedėją  D. Netikšienę. 2013 metais prašėsi į priėmimą ir pas Jus, tačiau atsisakėte suteikti audienciją, nepanorote  jo išklausyti. Gal paaiškinsite kaip paprastam klaipėdiečiui patekti  pas Jus? Atsakykite, ką reikia daryti, kad  Klaipėdoje  socialiai jautrių šeimų buitinės  problemos būtų operatyviau sprendžiamos?

Piketas, skirtas priminti, kad jau praėjo 56 mėn. nuo Garliavos įvykių

2017-01-17 12 val. į Atgimimo  aikštę atėjo aktyvūs klaipėdiečiai, kurie mato valdžios  demonstruojamą   neteisybę, įstatymų ignoravimą, susidorojimą su piliečiais.  Jie  su plakatais susirinko paklausti, kada  bus iškeltos baudžiamosios  bylos tiems, kurie  klastojo pedofilijos istoriją, šmeižė ir apkalbėjo buvusį generalinio komisaro pavaduotoją V.Račkauską, buvusį Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotoją T.Ulpį , biure dirbusius E.Damukaitį, V.Vitkovskį ir D.Sinkevičių. Kada  į teisiamųjų suolą pasodins  Mindaugą Žalimą, kuris, pasak pareigūnų  “.. kalbėjo kaip per pilnatį, jo pasakojimas buvo suveltas“?

 Šiandien koktu ir šlykštu klausytis , kai per  TV yra kaltinamas Valstiečių ir žaliųjų partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis apie  jo tariamą  apsimestinį sandorį, padarytą žalą valstybei ir piliečiams.

 Mes, piketuotojai, manome, kad valstybei ir piliečiams didžiausią žalą padarė liudininkas, kuris kalbėjo „kaip per pilnatį“ ir juo  patikėję, pasodino į kalėjimą  nekaltą  žmogų Raimundą Ivanauską. Nemažą  žalą taip pat  padarė sprendimas, kad galima privačiame kieme bananais mušti žmones  ir batais trypti Lietuvos  valstybės vėliavą.

 Mūsų nuomone, tie, kurie  valstybei ir piliečiams  padarė  žalą vaikšto aukštai iškėlę galvas.  Šiandien  žiniasklaida ir suinteresuoti asmenys susirado  naują auką, o tai  Valstiečių ir žaliųjų partijos pirmininką, jo aplinką.

 Politinio chaoso, moralinės degradacijos  šalininkai naudojasi žiniasklaida, kad     visuomenei  įbruktų   savo  gėrio ir blogio  sampratą. Pasodinti į kalėjimą aklą, nekaltą žmogų pasirodo yra gerai,  priimti sprendimą, vadovaujantis patologiniu melagiu, taip pat labai gerai, o sandoriai yra labai blogai. Tiesa  ta, kad  politikai ir jų parankiniai, siekdami savo tikslų, piliečius laiko   nemąstančiais kvailais įrankiais.   Šiandien žmonės žiniasklaidos pagalba yra verčiami piktintis sandoriais, kurie nėra įrodyti kaip amoralūs, o  prieš keletą metų turėjome piktintis teisėja  Neringa Venckiene,  nors nebuvo niekuo nusikaltusi.

 Tokioje valstybėje, kuri per TV kasdien taiko psichologinį smurtą  prieš pašnekovą, neverta tikėtis, kad bus suteikta pagalba  mergaitei nukentėjusiai nuo seksualiai iškrypusių “dėdžių”.

 Ateisime ir vasario 17 d., nes valstybe tapo pamote šimtams tautiečių ir nuskriaustam vaikui.

Seime  LŽTGA  2016-12-12 organizavo konferenciją , skirta tarptautinei žmogaus teisių dienai . Prašome susipažinti su priimta rezoliucija.

Konferencijos

„Žmogaus teisės Lietuvoje: gerovė ar jos iliuzija?“

REZOLIUCIJA

Lietuvos Respublikos Seimas

2016 m. gruodžio 12 d.

Lietuvos Respublikos Prezidentei    Daliai Grybauskaitei

Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui

 Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui  Sauliui Skverneliui

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose yra įtvirtintos pagrindinės piliečių teisių ir laisvių garantijos. Lietuvos valstybė yra ratifikavusi svarbiausias tarptautines konvencijas, garantuojančias Lietuvos piliečiams jų teisių ir laisvių apsaugą. Tačiau daugelis Konstitucijos ir ratifikuotų tarptautinių teisės aktų nuostatų, laiduojančių žmogaus teisių apsaugą, nėra tinkamai įgyvendinamos, valstybės institucijos aplaidžiai ignoruoja pamatines žmogaus teises (žmogaus gyvybės ir orumo apsauga, teisė gyventi sveikoje aplinkoje ir kt.), socialines ekonomines teises arba nustato netinkamus žmogaus teisių įgyvendinimo prioritetus. Valstybė iki šiol nesukūrė pakankamai saugių sąlygų piliečiams gyventi, dirbti ir save realizuoti savo šalyje, gilėjančią socialinę diferenciaciją ir socialinę atskirtį lydi politinė atskirtis. To pasekmė: nevaldoma emigracija ir kritinė demografinė šalies būklė.

Konferencijos „Žmogaus teisės Lietuvoje: gerovė ar jos iliuzija?“ dalyviai, manydami, kad visos svarbiausios konstitucinės teisės ir laisvės turi būti užtikrinamos visiems piliečiams,  kreipiasi ir kviečia Lietuvos Respublikos Seimą, Lietuvos Respublikos Prezidentę ir šalies Vyriausybę:

 Dėl valstybės saugumo

1)      Įvertinant sudėtingą geopolitinę Lietuvos valstybės padėtį, padidinti finansavimą krašto apsaugai 2017 metais iki 2 proc. bendro vidaus produkto (BVP), visų pirma panaudojant išteklius, įgytus stabdant šalies šešėlinę ekonominę veiklą, vykdomą nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir apribojimų.

 Dėl gyventojų emigracijos

1)      Nedelsiant imtis ryžtingų priemonių masinei Lietuvos gyventojų emigracijai suvaldyti. Tuo tikslu pakeisti ir papildyti ilgalaikę Lietuvos pažangos strategiją, kad joje masinės Lietuvos gyventojų emigracijos suvaldymas ir šalies demografinės būklė taptų valstybės prioritetiniu uždaviniu.

2)      Ryžtingomis priemonėmis ir neatidėliojant mažinti gyventojų skurdą ir socialinę atskirtį, keičiant apmokėjimo už darbą ir mokesčių sistemas, užtikrinant teisinį ir socialinį žmonių saugumą.

3)      Sudaryti saugias teisines ir ekonomines sąlygas piliečiams kurti šeimas, auginti vaikus ir gyventi savo šalyje. Tuo tikslu sustiprinti įstatyminę šeimos ir santuokos, kaip Tautos ir valstybės gyvybingumą bei istorinį išlikimą laiduojančio instituto apsaugą.

Dėl socialinių teisių

1)      Įstatymu įtvirtinti garantijas, kad už įsiskolinimus bankams ir kredito įstaigoms iš asmens nebūtų atimamas paskutinis jo būstas, iki to įstatymu reglamentuojant atsakingą skolinimą ir skolinimąsi.

2)      Panaikinti faktinę mokslininkų bei visų aukštojo mokslo ir švietimo darbuotojų diskriminaciją, susijusią su neadekvačiu apmokėjimu už darbą, jų teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, neindeksuojamomis mokslininkų pensijomis, eliminuoti mobingo apraiškas aukštojo mokslo ir švietimo institucijose. Tam, kad būtų užtikrinta universitetų autonomija, vidinė demokratija ir akademinė laisvė, pašalinti Konstitucinio Teismo nurodytus ir iki šiol išlikusius Lietuvos aukštojo mokslo įstatymo prieštaravimus LR Konstitucijai.

 Dėl valstybės valdymo

1)      Įtvirtinant visuotinės, lygios, tiesioginės rinkimų teisės pirmenybę, parengti naują LR Seimo rinkimų įstatymą, kuriame būtų nustatyta, jog Seimo narys gali būti renkamas tik vienmandatėje arba tik daugiamandatėje rinkimų apygardoje.

2)      Neatidėliojant priimti LR Seimo veiklos įstatymą, kuris nustatytų Seimo nario teises, pareigas ir veiklos garantijas. Jo projektą pateikti plačiam visuomenės svarstymui.

3)      Vadovaujantis LR Konstitucijoje įtvirtintu valdžių atskyrimo principu, atsisakyti praktikos skirti Seimo narį Ministru pirmininku arba ministru. Paskirti ministrais arba Ministru pirmininku Seimo nariai turi atsisakyti Seimo nario mandato arba suspenduoti savo Seimo nario įgaliojimus tol, kol jie užims minėtas pareigas.

 Dėl teisingumo vykdymo

1)      Įstatymu suteikti piliečiams teisę tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą.

2)      Inicijuoti LR Konstitucijos 103 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kad Konstitucinio Teismo teisėjai būtų renkami visuotiniuose rinkimuose, apribojant jų kadenciją 4-5 metų laikotarpiu.

3)      Užtikrinti teismų darbo viešumą ir jų ryšį su piliečiais. Tuo tikslu Teismų įstatyme įtvirtinti visuomenės teisę dalyvauti teisingumo vykdyme – teismuose įsteigti tarėjų arba prisiekusiųjų institutą.

4)      Įstatymu įtvirtinti Ypatingojo prokuroro institutą, jam suteikiant pareigą prižiūrėti, ar valstybės valdžios ir valdymo institucijos, verslo įmonių vadovai bei kitos institucijos, nepažeidžia piliečių konstitucinių teisių. Tuo pačiu suteikti piliečiams teisę tiesiogiai kreiptis į Ypatingąjį prokurorą dėl galimų jų teisių pažeidimų.

 Dėl žodžio ir įsitikinimų laisvės

1)      Užtikrinti nevaržomą tikėjimo ir įsitikinimų reiškimo laisvę. Tuo tikslu per LRT tarybą garantuoti Nacionalinio transliuotojo darbo kontrolę tam, kad Nacionalinis transliuotojas užtikrintų konstitucinę visų piliečių žodžio, įsitikinimų ir informacijos laisvę, pažiūrų įvairovę, LRT nešališkumą ir objektyvumą.

 2)      Įstatymu stabdyti viešoje erdvėje plintančias patyčias ir asmens nekaltumo prezumpcijos pažeidimus. Tuo tikslu padidinti asmenų atsakomybę už viešą tyčinį kito asmens žeminimą ar tyčiojimąsi iš jo, už Lietuvos valstybę reprezentuojančių institucijų menkinimą ir niekinimą.

 Dėl piliečių dalyvavimo valstybės valdyme

1)      Sustiprinti LR Konstitucijoje įtvirtintą piliečių teisę tiesiogiai dalyvauti valstybės valdyme. Tuo tikslu sumažinti reikalavimą referendumui inicijuoti surinkus ne 300 tūkst., bet 150 tūkst. rinkėjų parašų.

2)      Įgyvendinti realią savivaldą esmingai keičiant Savivaldos ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymus, kurie leistų vietos bendruomenėms kelti kandidatus savivaldos rinkimuose ir rinkti seniūnus.

3)      Užtikrinti visišką JT EKK konvencijos „Dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais“ (Orhuso konvencija) vykdymą, tuo tikslu įkuriant Seime Orhuso konvencijos įgyvendinimo laikinąją darbo grupę.

4)      Užtikrinti konstitucinę piliečių teisę į kultūros vertybes, kultūros paveldo išsaugojimą ir teisę laisvai dalyvauti kultūriniame gyvenime. Tuo tikslu imtis priemonių, kad Lietuvos Respublika prisijungtų prie Europos Tarybos 2005 m. Kultūros paveldo vertės visuomeninių pagrindų konvencijos (Faro konvencija).

5)      Pašalinti esminius suvaržymus, trukdančius vystytis pilietinei visuomenei. Tuo tikslu pakeisti LR Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą, pašalinant iš jo nuostatas, prieštaraujančias 2007 m. spalio 10 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoms (CM/Rec (2007) 14) „Dėl nevyriausybinių organizacijų teisinio statuso Europoje“. LR ministerijoms ir žinyboms, sprendžiant NVO veiklos finansavimą, prioritetą teikti viešosios naudos NVO.

6)      Pritaikant esamas informacines sistemas bei diegiant naujas informacines ir ryšių technologijas, įstatymu įteisinti valstybinės ir vietos valdžios institucijų pareigą viešai skelbti visus dokumentus (atlikus privalomą nuasmeninimą), nesusijusius su valstybės ar tarnybos paslaptimis.

7)      Išplėsti piliečių teisinį švietimą ir jų galimybes gauti nemokamas teisines paslaugas bei konsultacijas, aktyviau formuoti visuomenės teisinę kultūrą ir gilesnį žmogaus teisių pažinimą. Jungtinės karalystės pavyzdžiu įsteigti Piliečių patarimų biurus bei kitas panašias valstybės finansuojamas institucijas, įtraukiant į jų veiklą nevyriausybinių organizacijų atstovus.

 Konferencijos dalyvių išrinktos redakcinės komisijos įgalioti:

 Konferencijos pirmininkas doc. Romualdas Povilaitis

                                              prof. Vladas Vilimas

piketas prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo palaikyti A. Tumasonį, kurį lietuviškas teisingumas nori padaryti benamiu

1940 m. birželį okupantą kai kas pasitiko gėlėmis.  1941 m. birželio 22d., 23 d., besitraukiančius iš Lietuvos  vaišino pienu,  o Latvijoje ir Estijoje akmenimis.

Todėl, kad tai nepasikartotų,   2017-01-11  pakvietėme į  piketą, kuris vyko prie Klaipėdos  miesto apylinkės teismo.  Būrys klaipėdiečių atvyko  palaikykite  Antaną Tumasonį, jo žmoną, dukrą ir anūką, kuriuos lietuviškas teisingumas  nori paversti benamiais. Miestiečiai prie teismo piketavo, stebėjo teismo posėdį tikslu  atkreipti visuomenės dėmesį į  politinėje ir teisinėje  valdžioje susiformavusį korumpuotą klaną. Šiam klanui Lietuvos valstybės interesai nerūpi, nes  jis priima  valstybės vardu „pagrįstus ir teisėtus“  sprendimus, kurie  gausina benamių skaičių.  Drąsiai  galime tvirtinti, kad  teisingumo institucijų betvarkė, antstolių godumas, įstatyminės spragos stumia  nusivylusius tautiečius į Putino ir kitų gelbėtojų glėbį. Vis dažniau ir dažniau girdime, kad “prie ruso buvo geriau”.

Piketo pagrindinis reikalavimas  buvo sugrąžinti pasitikėjimą  Lietuvos valstybe ir teisingumu. Plakatuose  prašoma gilintis į bylų esmę ir nustoti  tiražuoti teismų sprendimus,  kuriuose nei su žiburiu nerasi protingumo, teisingumo kriterijų.

Turime viltį, kad teisinėje valdžioje vyks permainos ir atsiras  tarėjai ar prisiekusieji, spec. prokuroro  pareigybė, renkami  teisminių institucijų vadovai  ir pan.

Tik tada piliečiams dingtų noras girti Putino režimą ir svajoti apie Maskvos diktatūrą.

Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija Klaipėdos atstovybės narė Virginija Jurgilevičienė

Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija Klaipėdos atstovybės narys Virginijus Partaukas

A. Tumasonį kalbina Klaipėdos miesto žiniasklaidos atstovai