Piliečiams

Žmogaus teisių gynimo asociacijos Klaipėdos atstovybės išplėstinis susirinkimas 2016-12-10

Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos   Klaipėdos atstovybės išplėstinis susirinkimas

2016m. gruodžio 10 d. vyko Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos Klaipėdos atstovybės išplėstinis susirinkimas. Susirinkimo dalyviai  remdamiesi savo asmenine patirtimi ir kitų asmenų atsiliepimais konstatavo, kad Klaipėdos socialinės paramos skyrius  dirba aplaidžiai, nerūpestingai, pažeidinėja  žmogaus teises.

Susirinkusiems buvo pateiktas vienas tokio neatsakingo darbo pavyzdys. . Klaipėdos socialinės paramos skyrius iš pilietės Julijos Vasiliauskienės 2014-11-17 priėmė dokumentus dėl dalinio apmokėjimo už šildymą. Dokumentų įteikimo dieną ji nebuvo informuota, kad reikia pateikti  papildomą informaciją apie finansinę būklę, t.y., bankų sąskaitų išrašus. Iš paramos skyriaus pilietė J. Vasiliauskienė gavo 2015-01-09 raštą, kuriame parašyta, kad ji per mėnesį nepristatė  visų dokumentų reikalingų piniginei socialinei paramai gauti, todėl jai nebus skirta piniginė socialinė parama ( kodėl administracija išsiųstame rašte  iš karto nenurodė kokio dokumento nepristatė ?).  Jei ji nesutinkanti su sprendimu, tai  galinti  kreiptis į Ginčų komisiją arba į Klaipėdos apygardos administracinį teismą.  2015-02-02 J. Vasiliauskienė  kreipėsi į vedėją A. Liesytę sužinoti kokių dokumentų trūksta. Tarnautoja, privalėjo pasikviesti specialistą ir išsiaiškinti kokių dokumentų J. Vasiliauskienė nepristatė. Vietoj to pasakė , kad ji pati žino ko trūksta, o kai  dar kartą paklausė kokio dokumento ji nepristatė, sužinojo, kad reikia rašyti  prašymą  raštu ir per 20 dienų jai bus atsakyta.

Ponia J. Vasiliauskienė, kaip jai nurodė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento socialinės paramos skyrius, kreipėsi 2015-02-25 į Klaipėdos apygardos administracinį teismą.  Tiek teisme, tiek iš savivaldybės atsiliepimų sužinojo, kad jai, atseit,  nepristačiusiai visų dokumentų  buvo siųstas  raštas  2014-11-20  Nr. (23.450.)-SP13-9241 dėl atvykimo, o tuomet, jai  atvykus į Socialinės paramos skyrių būtų  buvę paaiškinta kokius dokumentus turėjusi  pateikti  2014-12-17 kai pakartotinai atvyks į Išmokų poskyrį pas vyr. specialistę A. Valančiauskienę ir pateiks  banko sąskaitų išrašus nuo 2014-07-01 iki 2014-10-01.  Nesuprantame, kodėl klientė buvo siuntinėjama nuo vienos tarnautojos prie kitos, puikiai žinant jos amžių? Kodėl pirmame siųstame laiške nenurodė kokių dokumentų pageidauja?  Šie pavyzdžiai rodo, kad dėl vedėjos nesugebėjimo organizuoti darbo yra vaikoma sunkai vaikščiojanti senjorė. Tas pensininkės vaikymas arba tyčiojimasis turi vienintelį tikslą – imituoti didelį darbo krūvį, kad  vėliau reikalauti didinti biurokratinį aparatą.  J. Vasiliauskienė teigė, kad negavo 2014-11-20 siųsto laiško, o Socialinės paramos skyriaus atstovė  teisme nesugebėjo įrodyti ar tą laišką jie išsiuntė, nes jis buvo  siunčiamas neregistruotu paštu.  Neregistruotų laiškų siuntimas palieką spragą sukčiavimams.

Socialinės paramos skyrius vadovaudamasis Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015-04-21 sprendimu išnagrinėjo  J. Vasiliauskienės 2014-11-17 prašymą-pareiškimą ir pranešė, kad kompensacija už būsto šildymą nuo 2014-11-01 neskiriama, nes per nustatytą laikotarpį nepateikė visų savivaldybės pageidaujamų banko sąskaitų išrašų laikotarpiu nuo 2014-07-01 iki 2014-10-01. Tačiau kompensacijos paskaičiavimo lape ir  sąskaitose už šildymą nurodyta, kad kompensuojamas šildymas už 2014 m. gruodžio mėn., 2015 m. sausio mėn., 2015 m. vasario mėn., 2015 m. kovo mėn. buvo paskaičiuotas 2015-02-01, 2015-02-28, 2015-03-31.  Kodėl reikia tyčiotis iš klientų ir siųsti  iš savivaldybės grasinančius raštus ir dar ne vieną apie tai, kad   nusprendė nekompensuoti už šildymą nuo 2014-11-01. Tiesa, yra dar ir  vedėjos įsakymas 2015-05-06 Nr. SPI-2037 nutraukti piniginę socialinę paramą nuo 2015-04-01, nes nepateikė  banko sąskaitų išrašų nuo 2014-09-01 iki 2015-03-01. Nors A. Liesytės raštuose dėl dalinio finansavimo pateikta neigiama išvada, bet kompensacija paskiriama.  Iš to matosi, kad socialinės paramos  skyriuje yra betvarkė.  Tai pastebėjusi,  J. Vasiliauskienė  parašė prašymą į Socialinės paramos skyrių 2016m. gruodžio mėn 27 d., kad pateiktų protokolo nuorašą, kuriuo nuspręsta negrąžinti kompensacijas už šildymą 2014m. spalio mėn. ir 2014 m. lapkričio mėn., o taip pat pateikti siųstus  pranešimus AB „Klaipėdos energijai“, nurodant už kokius mėnesius turi grąžinti J. Vasiliauskienei  kompensacijas už šildymą.

Patyčios tęsėsi ir 2015 metų rudenį, kai J. Vasiliauskienė vėl kreipėsi  į  Socialinės paramos skyrių.  Kaip  ir kiekvieną šildymo sezoną, pateikė prašymą ir pažymas dėl kompensacijų už šildymą.  Jai , kaip ir 2014 m. ,vėl buvo atsisakyta ją  suteikti.  Eilinį kartą pasiūlyta  kreiptis į Ginčų komisiją ar teismą. J. Vasiliauskienė kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu panaikinti 2016m. sausio mėn. 4 d. sprendimą Nr.(23-45)-SP13-16.

Klaipėdos apygardos administracinis  teismas Lietuvos Respublikos vardu 2016-04-25 nustatė,  kad J. Vasiliauskienės informacija dėl bankų sąskaitų skaičiaus  nesutapo su VMI spalio 12 d. raštu Nr.( 27.4-40-4)RD-4223, kuriame buvo nurodytos 4 veikiančios sąskaitos Swedbanke ir viena SEB banke. Teismas pasidomėjo ,   ar  Socialinės paramos skyrius dar kartą kreipėsi į VMI  ar į kitą instituciją dėl šios informacijos patikslinimo, jei kliento teikiami  duomenys gauti  iš juridinės organizacijos, t.y. banko, nesutampa su mokesčių inspekcijos  pateiktais duomenimis. Atsakovas, o tai Socialinės paramos skyriaus darbuotojos,  atsakė, kad nesikreipė.  Atvirkščiai, primygtinai  buvo reikalaujama pateikti informaciją apie 4 sąskaitas, kurių  J. Vasiliauskienė neturėjo.  Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teigė,  kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovė Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 23 str. 1 dalies 7 ir 8 punktuose nustatytų pareigų neatliko, o šias pareigas neteisėtai ir nepagrįstai perkėlė pareiškėjai.  Net teismas nesusigaudė tarp pareiškėjai iš Savivaldybės rašytų atsakymų, kadangi  juose nebuvo  visų privalomų  rekvizitų.  Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento socialinės paramos skyrius dirba pažeisdamas raštvedybos taisykles (pridedame Socialinės paramos skyriaus atsakymus be rekvizitų).  Kažkodėl atsakydami  į raštą seimo nariui N. Puteikiui sugeba įrašyti jo prašymo datą, numerį, t.y. visus reikalingus rekvizitus.  Pasirodo, kad Klaipėdos  miesto savivaldybės  administracijos tarnautojai, jei kreipiasi Seimo narys vadovaujasi raštvedybos taisyklėmis, ir „užmiršta“, jei prašymą rašo paprasta klaipėdietė.

 Remiantis   informacijoje pateiktais pažeidimais  darome išvadas:

1.      J. Vasiliauskienė nepagrįstai apkaltinama, nepristačiusi visų dokumentų, buvo pakviesta atvykti 2014-11-20 raštu Nr. (23.450.)-SP13-9241 ir tik tam, kad  ją informuotų apie tai, kad turi iki 2014-12-17 atvykti į Socialinių išmokų poskyrį pas vyr. specialistę ir  privalo pateikti banko sąskaitų išrašus nuo 2014-07-01 iki 2014-10-01. Ar galima labiau pasityčioti iš garbaus amžiaus žmogaus  reikalavimais, kad turi atvykti dar kartą, o po to  ir dar kartą?  Tai pasityčiojimo viršūnė.

2.      Socialinės paramos skyrius nusprendė, kad išmokėti kompensaciją už 2014m. spalio mėn. ir 2014m. lapkričio mėn. nėra teisinio pagrindo, tačiau kažkodėl išmokėti kompensaciją už 2014 m. gruodžio mėn. teisinis pagrindas atsiranda, nors dokumentai tie patys ir ketvirtis tas pats. Kodėl?

3.      Pasirodo, jei klientas teikia  gautą  iš banko  oficialią informaciją , kuri  nesutampa su VMI pateiktais duomenimis, Socialinės paramos skyrius nesikreipia dar kartą  į VMI ar kitą instituciją dėl šios informacijos patikslinimo. Kodėl Socialinės paramos skyriaus tarnautojos nesivadovauja Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 23 str. 1 dalies 7 ir 8 punktuose nustatytomis  pareigomis ir kodėl   neteisėtai ir nepagrįstai savo pareigas perkelia  klientams?

4.       Teismas atkreipė dėmesį į Socialinės paramos skyriaus raštus, kurių rekvizituose nėra nurodyta į kokį prašymą yra priimamas sprendimas ar rašomas atsakymas.

5.       Susitikimo metu  Socialinės paramos skyriaus darbuotoja G. Vilimaitienė  vietoj to, kad atsiprašytų ponios J. Vasiliauskienės už žmogaus orumo žeminimą, elementarių žmogaus teisių pažeidimą, pradeda priekaištauti, kad ponia J. Vasiliauskienė nerodė geranoriškumo bendradarbiaujant su socialinės paramos skyriumi.  Skyriaus vedėja A. Liesytė laikraštyje „Vakarų ekspresas“  išsakė negatyvią, įžeidžiančią informaciją apie J. Vasiliauskienės tariamą  socialinių darbuotojų  apkalbėjimą.

Socialinės paramos skyriaus vedėjos A. Liesytės elgesys, jos bendravimo manieros, įpročiai, požiūris į socialiai remtinus žmones, neatitinka šiuolaikinių europinių keliamų tarnautojams standartų. Klaipėdos socialinės paramos centro vykdoma veikla   žemina  Klaipėdos savivaldybės institucijų prestižą, daro didžiulę žalą valstybei.   Net   teismas nustatė, kad A. Liesytės vadovaujamas skyrius  dirba nekompetetingai, t.y. netinkamai vykdo raštvedybą,  klientai nepagrįstai verčiami pakartotinai rinkti, teikti duomenis, ką turėtų   daryti patys  tarnautojai.

Reikalaujame,  remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, Socialinės paramos skyriaus vadovę  A. Liesytę pašalinti  iš užimamų pareigų, nes ji  toleruoja netvarką skyriuje, netinkamai vykdo tarnautojo pareigybių nuostatas

Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos Klaipėdos atstovybės susirinkimui  pirmininkavusi V. Jurgilevičienė

Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos Klaipėdos atstovybės susirinkimui sekretoriavęs  V. Partaukas

Klaipėdiečiai į Atgimimo aikštę, kuri buvo papuošta Kalėdine eglute, atėjo   2016 m. gruodžio mėn. 17 dieną  valdžiai  pasakyti, kad praėjo  4 metai ir 7 mėnesiai po Garliavos įvykių, o  neteisybių  skaičius vis didėja. ..

Manome, kad 2016 m.  rinkimai į  Seimą, atnešę pokyčius valdžioje, inicijuos ir permainas.  Kada susiprotės nesusigaudantys politiniuose žaidimuose, tarnaujantys euro kultui, elito užsakymams, neturintys idealų žurnalistai, tarnautojai  keistis ir dirbti Lietuvai?  Kada neberašinės facebooke, kad Garliavos įvykiai “žiauriai ir neatleistinai suskaldė tautą”   bei   „čia naudos gali turėti ir nedraugiškos šaliai valstybės“? Kada nustos įtarinėti, naudojant sąmokslo teorijas,  kad Garliavos įvykiai  naudingi Rusijai? Diskusija  apie tariamą  pavojų Lietuvos  saugumui dėl Garliavos įvykių vyko  2016-12-16  ant Seimo Saugumo ir gynybos komiteto pirmininko  facebooko sienos.   

Esame suskaldyti ne dėl Garliavos įvykių, o dėl didžiausios socialinės atskirties, nes užimame  tarp 28 Europos sąjungos valstybių vieną iš paskutinių vietų. Tapome ubagų ir turčių šalimi. Kadangi esame ES narė, tai  Briuselis pastoviai priekaištauja, kad  Lietuvos  valdžia ignoruoja  nurodymus  mažinti socialinę atskirtį, formuoti  socialinės  gerovės valstybę,  t.y.  kurti  Europinį socializmo modelį.

Susirinkę į Atgimimo aikštę  diskutavome, kėlėme klausimą, kodėl  esame Europoje autsaideriais? Atsakymas aiškus – melas, apgaulė, smurtas, korupcija. Štai todėl, esantys valdžioje nusprendė, kad nereikia peržiūrėti filmuotos vaiko paėmimo medžiagos,   12 sekundžių vaizdo įrašo užtenka apkaltinti   Seimo narę Neringą Venckienę.  

Manome, kad esantys valdžioje ir jiems tarnaujanti žiniasklaida   gąsdina nedraugiška šalimi, jog pateisintų valdžios tingėjimą, nesugebėjimą dirbti tautos labui ir apgintų  veiklą, kurios tikslas yra   išlaikyti elito gerbūvį. Manome, kad dėl to daro kratas, paima kompiuterius, iškelia teismines bylas tiems, kurie myli Rusiją ir palankiai atsiliepia apie Sovietų sąjungos represinį aparatą, nekorektiškai kalba apie liberalus, homoseksualus ir t.t. Kas tai: nesantaikos kurstymas, ar nuomonės išsakymas? Ar   išsakytos nuomonės pagrindu  buvo diskutuota, ieškota tiesos?   Ar gąsdinimai nedraugiška šalimi ir teiginiai, kad turime šalies saugumo problemų yra pagrįsti?  Nežinome, bet abejoti NATO ir ES galiomis neturime priežasčių. Būdami Nato ir ES nare esame saugūs.  Todėl dar kartą akcentuojame, kad Lietuvos  nacionaliniam saugumui didžiausią žalą daro socialinė atskirtis, teisingumo nebuvimas, o ne tiesos paieškos dėl Garliavos įvykių ar V. Lekstučio ir jo bendraminčių pasisakymai.

Klaipėdiečiai taip pat dalyvavo  V. Lekstučio  baudžiamosios bylos posėdyje. Pasibaigus teismui, nesiskirstėme, dalinomės nuomonėmis.  Vieno dienraščio žurnalisto pastebėjimai sutapo su mūsų, visuomeninkų, kad tokios bylos yra naudingos Kremliui, kuris garsiai trimituos, jog Lietuvoje viešpatauja  nacionalistai, ar dar stipriau pasakys, kad fašistai  persekioja disidentus, antifašistus. Mūsų nuomone, tai Maskvos užsakymas, nes Putinui reikia vis naujų skandalų, t.y. Rusijos gyventojams teigti, kad Lietuvoje vyksta politiniai  teismai, teisiami politiniai disidentai.  Ar nėra taip,  kad VSD, prokuratūra vykdo   kaimyninės šalies užsakymą?

Ateisime ir 2017 metų sausio 17 d., nes tiesa yra Lietuvos nacionalinio saugumo garantas, o  tiesa apie Garliavą yra mūsų visų, piketuotojų ir  tampomų po teismus piliečių,  saugumo garantas. 

Lapkričio 17d. rytas klaipėdiečius pasitiko lietumi.  Tie miestiečiai, kuriems Garliavos įvykiai  yra negyjanti žaizda, 12 val. susirinko Atgimimo aikštėje. Susirinkusiųjų nuotaikos optimistinės, nes permainas valdžioje pirmiausia demonstruoja žiniasklaida.  Rūtos Janutienės laida  apie dailininką Rimantą Radišauską tapo šviesiu žiburėliu, vilties kibirkštimi,    virtinėje  valdžios susidorojimų su piliečiais.  Tiesos girdėjimas apie R. Radišauską, tai  šviesos spindulys tamsos karalystėje.  Melas, patyčios, piliečių niekinimas negali tęstis amžinai.

Valdžia,  naudojanti melą, smurtą prieš savo piliečius tegul nesitiki, neturi vilties, kad nereikės  jai atsakyti.  Jei valdžioje esantys pedofilai mano, kad ištrynę mergaitės atmintį, išsisuks nuo atsakomybės ir  išlips „sausi‘, tai jie nesuvokia realybės, jog melas visada prieina liepto galą.  Valdžia susidorojusi su mergaite, siekia išsityčioti, sunaikinti moraliai   dalininką R, Radišauską ir tūkstančius piliečių, kurie  praėjus 4 metams 6 mėnesiams tebereikalauja TIESOS.  Dailininko R. Radišausko dorovinė  pozicija teigia, kad  tauta, turėdama tokį  moralinį Heraklį, negali būti sunaikinta, sutrypta ir pažeminta.

Ateisime ir gruodžio 17 d., nes gyventi baimėje, mele ir patyčiose – negarbinga ir neleistina.

Virginija Jurgilevičienė

KLAIPĖDOS JUNGTINIS DEMOKRATINIS JUDĖJIMAS

 ASOCIACIJA „KLAIPĖDOS PILIEČIAI“

 KLAIPĖDOS DAUGIAVAIKIŲ ŠEIMŲ BENDRIJA

  APLINKOS APSAUGOS AGENTŪRA

 Juozapavičiaus g. 9,  LT-09311  Vilnius

PRAŠYMAS DĖL ŠLAKO PRAMONINIO PANAUDOJIMO

2016-11-07

  Mes, klaipėdiečiai, gyvename šalia šiukšlių deginimo įmonės “Fortum Lietuva“, kuri veikia Laisvojoje Ekonominėje zonoje. Mus neramina tokia kaimynystė, todėl nuolat domimės šios jėgainės veikla, stebime gamybos optimizavimus, kitus procesus, dalyvaujame šios bendrovės organizuojamuose  susitikimuose. Iki šiol nejaučiame pasitikėjimo šios organizacijos teiginiais apie savo vykdomą veiklą. Šis objektas, mūsų nuomone, yra vienas iš  keliančiųjų pavojų Klaipėdos aplinkai bei žmonėms. Paskutinio susitikimo metu mes buvome informuoti, kad  Aplinkos apsaugos agentūra turi išduoti leidimą šiukšlių šlaką eksperimentinei plėtrai.

 Mums, klaipėdiečiams. labai svarbu žinoti:

 1. Kas atlieka šiukšlių šlako naudojimo kaip žaliavą mokslinius tyrimus?

2. Kokia šlako, kuris yra sandėliuojamas KRATC aikštelėje, cheminė sudėtis ir kas atliko tyrimą?

3. Ar nuo deginamo kuro sudėties priklauso ir šlako cheminė sudėtis‘?

4. Kokia šlako sąveika su aplinka, ar tinkamas šlako surišimas, po kiek laiko,  kokioms techninėms, gamtos  priemonėms veikiant ims atsiskirti šlako dulkės nuo blokelių?

5. Kokią neigiamą  poveikio aplinkai riziką  galima  prognozuojanti  naudojant UAB „Fortum Klaipėda“ šiukšlių  šlaką kelių tiesimui  KRATCe ir kitur  bei  blokelių gamybai?

 Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo pirmininkas               Vitas Žilis

El.p. klaipedos.jdj@yandex.ru

 NVO „Klaipėdos  piliečiai“ pirmininkė                           Renolda Senavaitienė

El. p. senavaitiene@yahoo.com

 Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos pirmininkė  Virginija Jurgilevičienė

El. p. virginija.jurgileviciene@gmail.com

2016 m. sausio mėn. 27 d. UAB „Fortum Klaipėda“ administracija pakvietė žurnalistus ir visuomenės atstovus pusryčių, kurių metu Bendrovės vadovas Tomas Eikinas informavo apie termofikacinės jėgainės šilumos ir elektros gamybos pajėgumų didinimą. Nuo š.m. spalio mėn. Aplinkos apsaugos agentūra suteikė teisę UAB „Fortum Klaipėda“ per metus sudeginti 255 tūkstančių tonų atliekų.

Susitikimo metu Bendrovės vadovas Tomas Eikinas taip pat papasakojo apie termofikacinėje jėgainėje gaminamus produktus, t.y. šilumą, kurią tiekia „Klaipėdos energijai“ ir elektrą, kurią parduoda į bendrą elektros sistemą. Trumpai apibūdino sudeginamų atliekų sudėtį. Šiuo metu daugiausia jėgainėje yra sudeginama minkštųjų plastikų (20 proc.), audinių (19 proc.), popieriaus (14 proc.), bet nemažai ir sauskelnių, medienos, kietųjų plastikų (po 7 proc.). Į atliekas patenka ir spalvotųjų metalų (3 proc.).

Kalbėdamas apie gaunamų atliekų šaltinius T. Eikinas nurodė, jog jėgainei 40 proc. atliekų tiekia Klaipėdos regioninis atliekų tvarkymo centras (KRATC), 23 proc. – bendrovė „Ecoservice“, 11 proc. – Kauno regioninis atliekų tvarkymo centras, likusią dalį – mažesni pramonės atliekų tvarkytojai.

Antrąjį pranešimą renginio metu pristatė KRATC atstovė Ramunė Šličienė. Ji teigė, kad didžiausia dar neišspęsta atliekų deginimo problema, su kuria susiduria KRATC, yra šlakas. Sudeginus šiukšles per metus lieka apie 55 tūkst. tonų šlako, kuris grąžinamas į KRATC, nes taip yra nustatyta tesės aktuose. Lakieji pelenai, kurie yra pavojingi, ir kurių per metus susidaro apie 10 tūkst. tonų, per uostą yra gabenami į Norvegiją.

Ramunė Šličienė skundėsi, kad iš Aplinkos apsaugos agentūros nesulaukia leidimo perdirbti šlaką į trinkeles arba panaudoti kelių tiesimui.

Iš KRATC atstovės teiginių buvo galima susidaryti nuomonę, kad nenorintys imtis atsakomybės,  bijantys naujovių yra Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai. Ar tikrai?

Mes, visuomeninkai, dar tada, kai  Klaipėdos liberalai nusprendė statyti šiukšlių deginimo įmonę, teigėme ir dabar teigiame, kad liberalai pasielgė neatsakingai, neatsižvelgdami į tai, jog Lietuvos gyventojai ištrūkę iš socialistinio lagerio, nebuvo įpratę rūšiuoti šiukšles, o neturint šiukšlių rūšiavimo kultūros – negalima statyti šiukšlių deginimo įmonės. Mūsų įsitikinimu, būtent dėl šios priežasties tokie gyventojų nuodijimo fabrikai nėra statomi kaimyninėse valstybėse: Latvijoje, Estijoje. Nes kas gali užtikrinti, kad į šiukšlių konteinerius nepateks sudužusių termometrų gyvsidabris, dieninių lempų liekanos, baterijos ir t.t? Antra, mūsų maitinimosi kultūra – maisto ruošimas, konservavimas ir t.t. yra atliekamas namuose. Todėl didžioji dalis atliekų, kurias  išmetame į šiukšlių kibirą, o vėliau į konteinerį, yra biodegraduojančios atliekos, t.y. nedegios atliekos. Kodėl šioms atliekoms nėra skirti specialūs konteineriai, į kuriuos būtų galima mesti bulvių lupenas, bananų žieves, supuvusius obuolius ir t.t.?  Štai Švedijoje, į Linkopingo miesto šiukšlių perdirbimo įmonę, biodegraduojančios atliekos yra atvežamos žaliuose maišeliuose, kuriuose švedai būna surūšiavę biodegraduojančias atliekas. Vėliau šios atliekos panaudojamos biodujų gamybai. Atskyrę biodegraduojančias atliekas nuo kitų atliekų per pus sumažintume atliekų susidarymą. Klaipėdos miesto liberalai nutarė, kad labai protinga yra pirma pastatyti vežimą, o po to arklį, t.y. pastatyti šiukšlių deginimo įmonę, o šiukšlių rūšiavimu rūpintis tik stenduose, o ne realiame gyvenime.

KRATC atstovė Ramunė Šličienė teigė, kad kalbant apie šlako panaudojimą remiasi pažangių šalių: Vokietijos, Olandijos pavyzdžiais. Vokiečiai jį naudoja keliams, olandai didelius kiekius – statybose, ypač gaminant betono luitus uosto molams ir krantinėms. Ar  suvokia Klaipėdos miesto liberalai, kad neturint   atliekų  rūšiavimo kultūros gaunamas  neaiškios sudėties šlakas, nes deginamos šiukšlės, jų sudėtis   skiriasi nuo pažangių šalių deginimų atliekų sudėties? Mes, Klaipėdos visuomeninkai, manome, kad  Klaipėdos šiukšlių deginimo atliekų – šlako  negalima  naudoti kelių tiesimui, statybose.    Kas gali paneigti, kad keliai, kurie bus grįsti Klaipėdos  šiukšlių šlaku taps dar vienu  gyvosios aplinkos  nuodijimo šaltiniu?

Rugpjūčio 17 d. jau 51 kartą atėjome į Atgimimo aikštę paminėti skaudžiausią  Lietuvos įvykį: mergaitės pagrobimą, prievartos naudojimą ir  besaikį  tyčiojimąsi iš mergaitės šalininkų teismuose.

Prie mūsų prisijungė gyventojas iš Neringos. Jo pasakojimai priminė mums tuos laikus, kai Drąsius Kedys atostogaudavo  Neringoje ir gyvendavo sesers bute. Su kaimynais  neringiškiais pasikalbėdavo, guodėsi, kad jo mergaitė, jo kūnas yra pardavinėjamas pedofilams.

Kai  po J. Furmanavičiaus ir V. Narušienės nužudymo  lietuviškas teisingumas  ieškojo Drąsiaus Kedžio „bendrininkų“, kurie galimai galėjo  padėti mergaitės tėčiui, buvo  suimtas neringiškis  kaimynas ir tardomas,  grįžęs iš areštinės pareiškė, kad Lietuvoje teisybės nėra. Lietuvoje gali tapti nusikaltėliu ir būti pasodintas į kalėjimą,  jei esi tik  kaimynas žmogaus, kuris neįtiko  valdžiai arba draugas, kaip atsitiko su  Raimondu Ivanausku.

Valdžiažmogiai  mergaitę paslėpė, grąžino biologinei motinai, tėvą  – nužudė, draugą pasodino į kalėjimą, senelius ir kaimynę užtampė po teismus. Jie, valdžioje esantys,  pasiekė   gėdingą pergalę, bet ne teisingumą ir teisybę.  Tylėti negalima ateisime ir rugsėjo  mėn. 17d.

Lietuvos Respublikos  ministrui pirmininkui A. Butkevičiui

Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui E. Pašiliui

 Prašymas apginti  viešą interesą

2016-08-10

 Pateikta informacija apie koldūnų skandalą  kelia klausimą, ar  valstybinės institucijos dirba Lietuvai? Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentės Alvitos Armanavičienės pareiškime rašoma „ Premjeras pareikalavo Žemės ūkio ministrės pasiūlymų dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus tinkamumo eiti pareigas, ir tik dėl neištirto įvykio, kuriame nenukentėjo nei vienas vartotojas.“

Vartotojai per žiniasklaidą yra gąsdinami užkrėstais koldūnais. Rusija sustiprino produkcijos kontrolę beveik  prieš metus, o Lietuvoje apie tai pradėta kabėti tik po metų. Tyrimai  atlikti pagal teisėsaugos užsakymą.

BNS rašo, kad „Šiandien, rugpjūčio 8 dieną, iš teisėsaugos institucijų gavusi „Judex“ produktų laboratorinių tyrimų protokolus ir įvertinusi jų rezultatus, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nurodė iš rinkos atšaukti vieną koldūnų „Liux“ partiją (pakuotė po 1,75 kilogramo, pagaminimo data birželio 10 dieną, realizavimo data 2017 metų birželio 10 dieną), dėl joje nustatytų salmonella bakterijų“, – teigiama Veterinarijos tarnybos pranešime.

R.Bubulienė teigė, kad iš 14 mėginių dvejuose buvo rasta didelė žarninių lazdelių koncentracija. „Dėl žarninių lazdelių negalima atšaukti produkcijos, nes tai tik rodo, kaip švariai buvo gaminta produkcija, tačiau jos nėra tiesiogiai susijusios su apsinuodijimais. Tai – švaros indikatorius. (…) Visuose rasta daugiau ar mažiau, bet dviejuose iš 14 mėginių rasta ganėtinai didelė koncentracija“, – BNS aiškino R.Bubulienė.

Perskaitę BNS  informaciją ir Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentės Alvitos Armanavičienės pareiškimą manome, kad tai dirbtinis skandalas, organizuotas  prieš pat rinkimus, t.y. siekiant sukurti geresnes sąlygas   rinkimuose į Seimą P. Gražulio konkurentui liberalui E. Gentvilui.  Jei STT ir prokuratūra galėjo laukti  metus  ir „nuodyti  pirkėjus“ , tai ar sunku buvo palaukti dar porą mėnesių ir po rinkimų organizuoti  viešą visuomenės teismą. Prašome atsakyti:

1.                   Kodėl  Rusijai sustiprinus importuojamų  koldūnų kontrolę STT ir  prokuratūra beveik  metus vykdžiusios tyrimą, susijusį su pavojųmi žmonių sveikatai,  nutarė tai paviešinti tik prieš pat rinkimus į Seimą?

2.                   Kodėl STT ir prokuratūra su žiniasklaidos pagalba nekenksmingas žarninių lazdelių koncentracijas pavertė kenksmingomis?

3.                   Jeigu P. Gražulis, atseit, darė įtaką  prieš metus, o  ne dabar, tai  kodėl  tiek laiko STT ir  prokuratūra tylėjusios,   būtent prieš rinkimus ėmė viešinti tariamą P.Gražulio  įtakos darymą?

4.                   Ar yra  pažeistas viešasis  interesas, kai Lietuvos . o ypač Klaipėdos rajono gyventojai – rinkėjai prieš pat rinkimus, inicijuoto  koldūnų skandalo metu, gauna klaidinančią informaciją, nukreiptą prieš vieną iš kandidatų, tuo pačiu prarasdami teisę į nepriklausomą ir objektyvų pasirinkimą formuojant Seimą?

     5.                    Prašome išsiaiškinti, paviešinti ir nubausti konkrečius asmenis teikusius žiniasklaidai   klaidinančią informaciją, taip diskridituojant valstybės institucijas ne tik  Lietuvos piliečių, bet ir  prekybos partnerių užsienyje akyse.

1. Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos pirmininkė              Virginija Jurgilevičienė

El. p. virginija.jurgileviciene@gmail.com

NVO „Klaipėdos  piliečiai“ pirmininkė                                           Renolda Senavaitienė

El. p. senavaitiene@yahoo.com

Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo pirmininkas                Vitas Žilis

El.p. klaipedos.jdj@yandex.ru

Informacija apie Seimo narį Petrą Gražulį ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovą Joną Milių sugrąžino į 15 metų senumo  įvykius.  Tiek praeities, tiek šiandieniniuose įvykiuose tie patys veikėjai, o tai STT ir politikas Eugenijus Gentvilas, kuris nutarė kandidatuoti į Seimą Klaipėdos rajone.

Praeituose  rinkimuose į Seimą  gargždiškiai rinkėjai daugiausia balsų atidavė  konservatorei A. Bilotaitei bei partijos  “Tvarka ir Teisingumas”  atstovui P. Gražuliui. Liberalų  kandidatas nepateko net  į antrą turą. Kodėl liberalas E. Gentvilas nutarė kandidatuoti liberalams nepalankioje apygardoje?  Mano nuomonė, liberalui  yra vienas kelias laimėti mandatą į Seimą Klaipėdos rajone, o tai –  išstumti  su STT P. Gražulį. Kas gali paneigti, kad E. Gentvila, dirbantis Seime, Kaimo reikalų komitete  bei jo sesutė, vadovaujanti  Žemės ūkio ministerijai,  paruošė planą  kaip pašalinti konkurentą   P. Gražulį. Tokios mintys, tokie  klausimai  ateina, nes  2001 metais Klaipėdoje buvo suimtas ir uždarytas į areštinę savivaldybės Turto skyriaus vedėjas Jurgis Rimas. Kaip Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos pirmininkei ne kartą teko bendrauti  su Turto skyriaus vedėju. Įėjus man  į kabinetą, visada jis  atsistodavo, išeidavo iš  už darbo  stalo ir pasisveikindavo. Tokią pagarbą rodė tam socialiniam sluoksniui, kurį aš  atstovavau.  Ir tuomet  kai išgirdau, kad STT areštavo  už kyšio ėmimą Jurgį Rimą, nepatikėjau, nes kyšininkai negerbia, atvirkščiai tyčiojasi iš skurdžiausiai gyvenančių piliečių ir juos atstovaujančių žmonių. Tada parašiau straipsnį į laikraštį „Klaipėdą“, kuriame apkaltinau jo kolegas susidorojimu su sąžiningu  tarnautoju.  STT neįrodė kaltės,  Jurgis Rima buvo sugrąžintas į darbą. Labai norėjosi sužinoti kiek apsirikau, neteisingai išdėsčiau savo nuomonę apie jo bendradarbių intrigas. Kas gali paneigti, kad Jurgis Rima man tada pasakęs, kad iniciatorius ir susidorojimo užsakovas yra meras  Eugenijus Gentvilas, buvo neteisus?

Aš manau, kad seimūnas Eugenijus Gentvilas turi patirtį kaip pajungti  STT savo tikslams įgyvendinti ir jeigu jam  nepasisekė  2001 metais susidoroti su Jurgiu Rima, ar  pasiseks panašią aferą prasukti po 15 metų?  Palauksime,  pamatysime.

Ir dar vienas  epizodas, tai STT veiksmai prieš buvusį liberalų partijos pirmininką. Mano nuomone, tik gavę prašymą iš artimos E. Masiulio aplinkos, STT  ėmė  klausytis  ir sekti pirmininką. Todėl, kai  A. Guoga su neslepiamu džiaugsmu perėmė Liberalų partijos pirmininko postą, kilo įtarimas, kad tai jo darbas. Dabar po skandalo su P Gražuliu imu įtarinėti kitą E. Masiulio aplinkos atstovą –  E. Gentvilą. Kas gali paneigti, kad  liberalas E. Gentvilas seną draugystę su STT nutarė išnaudoti,  įjungiant  juodą technologiją  rinkiminiuose žaidimuose.

Virginija Jurgilevičienė