Piliečiams

2016 m. sausio mėn. 27 d. UAB „Fortum Klaipėda“ administracija pakvietė žurnalistus ir visuomenės atstovus pusryčių, kurių metu Bendrovės vadovas Tomas Eikinas informavo apie termofikacinės jėgainės šilumos ir elektros gamybos pajėgumų didinimą. Nuo š.m. spalio mėn. Aplinkos apsaugos agentūra suteikė teisę UAB „Fortum Klaipėda“ per metus sudeginti 255 tūkstančių tonų atliekų.

Susitikimo metu Bendrovės vadovas Tomas Eikinas taip pat papasakojo apie termofikacinėje jėgainėje gaminamus produktus, t.y. šilumą, kurią tiekia „Klaipėdos energijai“ ir elektrą, kurią parduoda į bendrą elektros sistemą. Trumpai apibūdino sudeginamų atliekų sudėtį. Šiuo metu daugiausia jėgainėje yra sudeginama minkštųjų plastikų (20 proc.), audinių (19 proc.), popieriaus (14 proc.), bet nemažai ir sauskelnių, medienos, kietųjų plastikų (po 7 proc.). Į atliekas patenka ir spalvotųjų metalų (3 proc.).

Kalbėdamas apie gaunamų atliekų šaltinius T. Eikinas nurodė, jog jėgainei 40 proc. atliekų tiekia Klaipėdos regioninis atliekų tvarkymo centras (KRATC), 23 proc. – bendrovė „Ecoservice“, 11 proc. – Kauno regioninis atliekų tvarkymo centras, likusią dalį – mažesni pramonės atliekų tvarkytojai.

Antrąjį pranešimą renginio metu pristatė KRATC atstovė Ramunė Šličienė. Ji teigė, kad didžiausia dar neišspęsta atliekų deginimo problema, su kuria susiduria KRATC, yra šlakas. Sudeginus šiukšles per metus lieka apie 55 tūkst. tonų šlako, kuris grąžinamas į KRATC, nes taip yra nustatyta tesės aktuose. Lakieji pelenai, kurie yra pavojingi, ir kurių per metus susidaro apie 10 tūkst. tonų, per uostą yra gabenami į Norvegiją.

Ramunė Šličienė skundėsi, kad iš Aplinkos apsaugos agentūros nesulaukia leidimo perdirbti šlaką į trinkeles arba panaudoti kelių tiesimui.

Iš KRATC atstovės teiginių buvo galima susidaryti nuomonę, kad nenorintys imtis atsakomybės,  bijantys naujovių yra Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai. Ar tikrai?

Mes, visuomeninkai, dar tada, kai  Klaipėdos liberalai nusprendė statyti šiukšlių deginimo įmonę, teigėme ir dabar teigiame, kad liberalai pasielgė neatsakingai, neatsižvelgdami į tai, jog Lietuvos gyventojai ištrūkę iš socialistinio lagerio, nebuvo įpratę rūšiuoti šiukšles, o neturint šiukšlių rūšiavimo kultūros – negalima statyti šiukšlių deginimo įmonės. Mūsų įsitikinimu, būtent dėl šios priežasties tokie gyventojų nuodijimo fabrikai nėra statomi kaimyninėse valstybėse: Latvijoje, Estijoje. Nes kas gali užtikrinti, kad į šiukšlių konteinerius nepateks sudužusių termometrų gyvsidabris, dieninių lempų liekanos, baterijos ir t.t? Antra, mūsų maitinimosi kultūra – maisto ruošimas, konservavimas ir t.t. yra atliekamas namuose. Todėl didžioji dalis atliekų, kurias  išmetame į šiukšlių kibirą, o vėliau į konteinerį, yra biodegraduojančios atliekos, t.y. nedegios atliekos. Kodėl šioms atliekoms nėra skirti specialūs konteineriai, į kuriuos būtų galima mesti bulvių lupenas, bananų žieves, supuvusius obuolius ir t.t.?  Štai Švedijoje, į Linkopingo miesto šiukšlių perdirbimo įmonę, biodegraduojančios atliekos yra atvežamos žaliuose maišeliuose, kuriuose švedai būna surūšiavę biodegraduojančias atliekas. Vėliau šios atliekos panaudojamos biodujų gamybai. Atskyrę biodegraduojančias atliekas nuo kitų atliekų per pus sumažintume atliekų susidarymą. Klaipėdos miesto liberalai nutarė, kad labai protinga yra pirma pastatyti vežimą, o po to arklį, t.y. pastatyti šiukšlių deginimo įmonę, o šiukšlių rūšiavimu rūpintis tik stenduose, o ne realiame gyvenime.

KRATC atstovė Ramunė Šličienė teigė, kad kalbant apie šlako panaudojimą remiasi pažangių šalių: Vokietijos, Olandijos pavyzdžiais. Vokiečiai jį naudoja keliams, olandai didelius kiekius – statybose, ypač gaminant betono luitus uosto molams ir krantinėms. Ar  suvokia Klaipėdos miesto liberalai, kad neturint   atliekų  rūšiavimo kultūros gaunamas  neaiškios sudėties šlakas, nes deginamos šiukšlės, jų sudėtis   skiriasi nuo pažangių šalių deginimų atliekų sudėties? Mes, Klaipėdos visuomeninkai, manome, kad  Klaipėdos šiukšlių deginimo atliekų – šlako  negalima  naudoti kelių tiesimui, statybose.    Kas gali paneigti, kad keliai, kurie bus grįsti Klaipėdos  šiukšlių šlaku taps dar vienu  gyvosios aplinkos  nuodijimo šaltiniu?

Rugpjūčio 17 d. jau 51 kartą atėjome į Atgimimo aikštę paminėti skaudžiausią  Lietuvos įvykį: mergaitės pagrobimą, prievartos naudojimą ir  besaikį  tyčiojimąsi iš mergaitės šalininkų teismuose.

Prie mūsų prisijungė gyventojas iš Neringos. Jo pasakojimai priminė mums tuos laikus, kai Drąsius Kedys atostogaudavo  Neringoje ir gyvendavo sesers bute. Su kaimynais  neringiškiais pasikalbėdavo, guodėsi, kad jo mergaitė, jo kūnas yra pardavinėjamas pedofilams.

Kai  po J. Furmanavičiaus ir V. Narušienės nužudymo  lietuviškas teisingumas  ieškojo Drąsiaus Kedžio „bendrininkų“, kurie galimai galėjo  padėti mergaitės tėčiui, buvo  suimtas neringiškis  kaimynas ir tardomas,  grįžęs iš areštinės pareiškė, kad Lietuvoje teisybės nėra. Lietuvoje gali tapti nusikaltėliu ir būti pasodintas į kalėjimą,  jei esi tik  kaimynas žmogaus, kuris neįtiko  valdžiai arba draugas, kaip atsitiko su  Raimondu Ivanausku.

Valdžiažmogiai  mergaitę paslėpė, grąžino biologinei motinai, tėvą  – nužudė, draugą pasodino į kalėjimą, senelius ir kaimynę užtampė po teismus. Jie, valdžioje esantys,  pasiekė   gėdingą pergalę, bet ne teisingumą ir teisybę.  Tylėti negalima ateisime ir rugsėjo  mėn. 17d.

Lietuvos Respublikos  ministrui pirmininkui A. Butkevičiui

Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui E. Pašiliui

 Prašymas apginti  viešą interesą

2016-08-10

 Pateikta informacija apie koldūnų skandalą  kelia klausimą, ar  valstybinės institucijos dirba Lietuvai? Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentės Alvitos Armanavičienės pareiškime rašoma „ Premjeras pareikalavo Žemės ūkio ministrės pasiūlymų dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus tinkamumo eiti pareigas, ir tik dėl neištirto įvykio, kuriame nenukentėjo nei vienas vartotojas.“

Vartotojai per žiniasklaidą yra gąsdinami užkrėstais koldūnais. Rusija sustiprino produkcijos kontrolę beveik  prieš metus, o Lietuvoje apie tai pradėta kabėti tik po metų. Tyrimai  atlikti pagal teisėsaugos užsakymą.

BNS rašo, kad „Šiandien, rugpjūčio 8 dieną, iš teisėsaugos institucijų gavusi „Judex“ produktų laboratorinių tyrimų protokolus ir įvertinusi jų rezultatus, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nurodė iš rinkos atšaukti vieną koldūnų „Liux“ partiją (pakuotė po 1,75 kilogramo, pagaminimo data birželio 10 dieną, realizavimo data 2017 metų birželio 10 dieną), dėl joje nustatytų salmonella bakterijų“, – teigiama Veterinarijos tarnybos pranešime.

R.Bubulienė teigė, kad iš 14 mėginių dvejuose buvo rasta didelė žarninių lazdelių koncentracija. „Dėl žarninių lazdelių negalima atšaukti produkcijos, nes tai tik rodo, kaip švariai buvo gaminta produkcija, tačiau jos nėra tiesiogiai susijusios su apsinuodijimais. Tai – švaros indikatorius. (…) Visuose rasta daugiau ar mažiau, bet dviejuose iš 14 mėginių rasta ganėtinai didelė koncentracija“, – BNS aiškino R.Bubulienė.

Perskaitę BNS  informaciją ir Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentės Alvitos Armanavičienės pareiškimą manome, kad tai dirbtinis skandalas, organizuotas  prieš pat rinkimus, t.y. siekiant sukurti geresnes sąlygas   rinkimuose į Seimą P. Gražulio konkurentui liberalui E. Gentvilui.  Jei STT ir prokuratūra galėjo laukti  metus  ir „nuodyti  pirkėjus“ , tai ar sunku buvo palaukti dar porą mėnesių ir po rinkimų organizuoti  viešą visuomenės teismą. Prašome atsakyti:

1.                   Kodėl  Rusijai sustiprinus importuojamų  koldūnų kontrolę STT ir  prokuratūra beveik  metus vykdžiusios tyrimą, susijusį su pavojųmi žmonių sveikatai,  nutarė tai paviešinti tik prieš pat rinkimus į Seimą?

2.                   Kodėl STT ir prokuratūra su žiniasklaidos pagalba nekenksmingas žarninių lazdelių koncentracijas pavertė kenksmingomis?

3.                   Jeigu P. Gražulis, atseit, darė įtaką  prieš metus, o  ne dabar, tai  kodėl  tiek laiko STT ir  prokuratūra tylėjusios,   būtent prieš rinkimus ėmė viešinti tariamą P.Gražulio  įtakos darymą?

4.                   Ar yra  pažeistas viešasis  interesas, kai Lietuvos . o ypač Klaipėdos rajono gyventojai – rinkėjai prieš pat rinkimus, inicijuoto  koldūnų skandalo metu, gauna klaidinančią informaciją, nukreiptą prieš vieną iš kandidatų, tuo pačiu prarasdami teisę į nepriklausomą ir objektyvų pasirinkimą formuojant Seimą?

     5.                    Prašome išsiaiškinti, paviešinti ir nubausti konkrečius asmenis teikusius žiniasklaidai   klaidinančią informaciją, taip diskridituojant valstybės institucijas ne tik  Lietuvos piliečių, bet ir  prekybos partnerių užsienyje akyse.

1. Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos pirmininkė              Virginija Jurgilevičienė

El. p. virginija.jurgileviciene@gmail.com

NVO „Klaipėdos  piliečiai“ pirmininkė                                           Renolda Senavaitienė

El. p. senavaitiene@yahoo.com

Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo pirmininkas                Vitas Žilis

El.p. klaipedos.jdj@yandex.ru

Informacija apie Seimo narį Petrą Gražulį ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovą Joną Milių sugrąžino į 15 metų senumo  įvykius.  Tiek praeities, tiek šiandieniniuose įvykiuose tie patys veikėjai, o tai STT ir politikas Eugenijus Gentvilas, kuris nutarė kandidatuoti į Seimą Klaipėdos rajone.

Praeituose  rinkimuose į Seimą  gargždiškiai rinkėjai daugiausia balsų atidavė  konservatorei A. Bilotaitei bei partijos  “Tvarka ir Teisingumas”  atstovui P. Gražuliui. Liberalų  kandidatas nepateko net  į antrą turą. Kodėl liberalas E. Gentvilas nutarė kandidatuoti liberalams nepalankioje apygardoje?  Mano nuomonė, liberalui  yra vienas kelias laimėti mandatą į Seimą Klaipėdos rajone, o tai –  išstumti  su STT P. Gražulį. Kas gali paneigti, kad E. Gentvila, dirbantis Seime, Kaimo reikalų komitete  bei jo sesutė, vadovaujanti  Žemės ūkio ministerijai,  paruošė planą  kaip pašalinti konkurentą   P. Gražulį. Tokios mintys, tokie  klausimai  ateina, nes  2001 metais Klaipėdoje buvo suimtas ir uždarytas į areštinę savivaldybės Turto skyriaus vedėjas Jurgis Rimas. Kaip Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos pirmininkei ne kartą teko bendrauti  su Turto skyriaus vedėju. Įėjus man  į kabinetą, visada jis  atsistodavo, išeidavo iš  už darbo  stalo ir pasisveikindavo. Tokią pagarbą rodė tam socialiniam sluoksniui, kurį aš  atstovavau.  Ir tuomet  kai išgirdau, kad STT areštavo  už kyšio ėmimą Jurgį Rimą, nepatikėjau, nes kyšininkai negerbia, atvirkščiai tyčiojasi iš skurdžiausiai gyvenančių piliečių ir juos atstovaujančių žmonių. Tada parašiau straipsnį į laikraštį „Klaipėdą“, kuriame apkaltinau jo kolegas susidorojimu su sąžiningu  tarnautoju.  STT neįrodė kaltės,  Jurgis Rima buvo sugrąžintas į darbą. Labai norėjosi sužinoti kiek apsirikau, neteisingai išdėsčiau savo nuomonę apie jo bendradarbių intrigas. Kas gali paneigti, kad Jurgis Rima man tada pasakęs, kad iniciatorius ir susidorojimo užsakovas yra meras  Eugenijus Gentvilas, buvo neteisus?

Aš manau, kad seimūnas Eugenijus Gentvilas turi patirtį kaip pajungti  STT savo tikslams įgyvendinti ir jeigu jam  nepasisekė  2001 metais susidoroti su Jurgiu Rima, ar  pasiseks panašią aferą prasukti po 15 metų?  Palauksime,  pamatysime.

Ir dar vienas  epizodas, tai STT veiksmai prieš buvusį liberalų partijos pirmininką. Mano nuomone, tik gavę prašymą iš artimos E. Masiulio aplinkos, STT  ėmė  klausytis  ir sekti pirmininką. Todėl, kai  A. Guoga su neslepiamu džiaugsmu perėmė Liberalų partijos pirmininko postą, kilo įtarimas, kad tai jo darbas. Dabar po skandalo su P Gražuliu imu įtarinėti kitą E. Masiulio aplinkos atstovą –  E. Gentvilą. Kas gali paneigti, kad  liberalas E. Gentvilas seną draugystę su STT nutarė išnaudoti,  įjungiant  juodą technologiją  rinkiminiuose žaidimuose.

Virginija Jurgilevičienė

Virginijus Partaukas Lietuvos pensininkų sąjungos  patarėjas ir narys.

 Laba diena, gerbiami Lietuvos Pensininkų Sąjungos  ataskaitinio susirinkimo dalyviai. Organizacijos vadovė prezidentė Aldona  Gedvilienė pasiūlė pasidalinti visuomeninės veiklos patirtimi.

 Pirmiausia keletą  žodžių apie save. Esu vienas iš Jungtinio demokratinio judėjimo steigėjų Klaipėdoje ir jau keletą metų aktyviai dalyvauju visuomeninėje veikloje, esu pirmininko pavaduotojas. Praeitais metais įstojau į ekologinę organizaciją „Klaipėdos žalieji“ ir į Lietuvos pensininkų sąjungą, todėl šiandien esu kartu su Jumis, garbiais senjorais, turinčiais net mokslinius laipsnius (tai soc.m.dr.Petras Vaičiūnas), didelę gyvenimo patirtį, o svarbiausia – neabejingumo ugnelę širdyje.

Aš savo visuomeninę veiklą prilyginčiau veiklai, kuri tarybiniais laikais vadinosi „liaudies kontrolė“. Tai ką aš veikiu, susišaukia su mūsų vadovės ką tik pasakytais palinkėjimais, jog mes visi turime būti aktyvūs, nelikti abejingi, matydami negeroves, ne tik Klaipėdoje, bet ir Lietuvoje. Turime stengtis diegti demokratijos principus, skatinti pilietinį aktyvumą visuose gyvenimo srityse. Aš, kaip ir daugelis čia susirinkusių aktyviai dalyvavau visuose parašų rinkimuose: už žemės referendumą, už įstatymų keitimą ir tobulinimą dėl mūsų kalbos išsaugojimo, prieš lietuvių tautos nugirdymą, prieš papildomų teisių suteikimą imigrantams. Teko garbinga pareiga ruošti plakatus ir dalyvauti mitinguose Klaipėdoje prieš dideles kainas, prekybininkų godumą ir socialinę atskirtį, prieš Ūkio departamento aplaidų darbą prižiūrint miesto aplinką ir infostruktūrą. Kartu su visuomenininku Germanu Čepu dalyvavome mitinge prie Seimo dėl naujojo Darbo kodekso pakeitimo. Po mitingo suorganizavau vienasmeninį piketą prie Lietuvos liberalų sąjūdžio  būstinės. Jų vadovų R.Šimašiaus ir V.Gailiaus prašiau padėti įveikti „visuotiną, rafinuotą liberaliąją korupciją Klaipėdoje”. Kol uostamiestyje STT atsisako dėti antrankius „elitui“, įveikti šią hidrą neįmanoma. Analogiškas mano kreipimasis yra internete ir vadinasi „Šimašiau gelbėk!“ (you tube). Tiesa, kol kas iš liberalų vadovo jokio atsakymo nėra. Susidaro įspūdis, kad naujieji vadai, kaip ir E. Masiulis, vieną sako, o kitą daro. Atrodo, kad R.Šimašius Klaipėdos liberalams nėra autoritetas, nes pas mus „atseit“ korupcijos nėra. Efektyviausias ginklas kovojant su Lietuvą ir Klaipėdą griaužiančiu korupcijos vėžiu yra viešumas. Todėl miesto vadovų pagrindines negeroves stengiuosi viešinti per žinių radiją(852431431), Lietuvos radiją (852331012(13). Siūlau ir kitiems neabejingiems klaipėdiečiams skambinti tiesioginių laidų metu ir viešai auklėti miesto „elitą“, kai jis yra to nusipelnęs. Taip pat būtina sekti ką rašo abu miesto dienraščiai, skambinti ar rašyti į „karštą telefoną“, kreiptis pagalbos į laikraščių ir TV „Balticum“ žurnalistus. Pasisekė per radiją pakalbėti apie Klaipėdos valdžios dviveidystę, kuomet verkšlenama, kad mažas Klaipėdos gyventojų aktyvumas, bet Liet.PS atstovams norėta uždrausti užsiimti pilietine veikla Bendruomenės namuose. Tik surėmus pečius pavyko įtikinti atsakingus asmenis, kad pensininkai turi teisę ne tik dainuoti ir šokti, bet ir už savo teises kovoti, dalyvauti savivaldoje ir valstybės valdyme – tiesiogiai, bei per išrinktuosius atstovus, su jais susitikinėti Bendruomenės namuose.

Radijo eteryje bendravau su Petru Auštrevičiumi ir prašiau, kad paragintų Klaipėdos liberalus nesielgti kaip užkietėjusiems korupcionieriams  ir neblokuoti Tarybos opozicijai priklausančio Antikorupcijos komisijos pirmininko skyrimo. Manau, niekam nekyla abejonių, kur didžiausia korupcija Lietuvoje.

Naudojuosi teisę rašyti paklausimus – pareiškimus miesto vadovams. Juos būtina užregistruoti Liepų 11 1-ame langelyje. Privalome raštu reaguoti patys, pamatę dienraštyje ar per TV Balticum apie netvarką: neūkiškumą, lėšų švaistymą, nepotizmą ir kitas miesto piktžaizdes. Atsakymai dažnai būna neišsamūs, menkaverčiai ar net melagingi.

Perskaitęs dienraštyje, kad dingo vieniša moteris greitosios pagalbos iš namų atvežta į ligoninės priimamąjį ir iš jo paleista naktį namo, parašiau merui paklausimą. Juolab, kad spaudoje buvo aprašyti atvejai, apie iš ligoninės paleistus vienišus neįgalius asmenis, kurie paleisti naktį klaidžiodavo ir buvo atrasti sušalę – negyvi. Tikiuosi, kad savivaldybės atsakinga tarnautoja Janina Asadauskienė ėmėsi veiksmų, kad taip daugiau nenutiktų. Kad ir nedažnai, bet pasinaudoju galimybe 5 minutes pasisakyti prieš Tarybos posėdžius iš Miestiečių tribūnos. Galima kalbėti apie tai kas labiausiai neramina, galima teikti siūlymus, kritikuoti ar padėkoti miesto politikams, tarnautojams, medikams, pareigūnams. Tikėtina, kad kažkokia reakcija bus, nes pasisakymai transliuojami internete, o viešos kritikos  niekas nemėgsta.

Kartais gyventojai pakviečia stebėti teismų posėdžius, pažiūrėti ar tinkamai elgiasi teisėjai ir net advokatai. Siūlyčiau visiems, turintiems laisvesnio laiko, užeiti į bet kurį Klaipėdos teismą, pasižiūrėti kaip vykdomas teisingumas, o gal neteisingumas. Posėdžiai beveik visi atviri – gali lankyti kas tik pageidauja.

Dirbti viešajam interesui, o gal ir savam, galima daugelyje visuomenės veiklos sričių. Mūsų prezidentė Aldona Marija Gedvilienė visuomeninei veiklai aukoja labai daug asmeninio laiko, sveikatos ir lėšų. Siūlau visiems Klaipėdos krašto senjorams ir jaunesnio amžiaus piliečiams (nuo 18m.) prisijungti prie vadovės padėti jai nedėkingoje, tačiau visiems paprastiems žmonėms reikalingoje veikloje.

Baigdamas noriu pasakyti, kad tik mūsų pačių dabartinių pensininkų 20 metų trukęs pasyvumas, abejingumas, egoizmas, nusišalinimas nuo visuomeninės veiklos ir viešo intereso gynimo, leido korumpuotiems partklanams užvaldyti Lietuvą, nustekenti ją visomis prasmėmis, tuo pačiu privertė mūsų vaikus ir vaikaičius emigruoti.

Gana! Nebebūkime avių banda, elkimės kaip pridera valstybės šeimininkams, taip skatinkime elgtis  ir jaunąją kartą. Tuomet  Lietuva atsities.

Kas mėnesį  mes, klaipėdiečiai,  prisimename vaiko pagrobimą, policininkų  siautėjimą, piliečių daužymą bananais, valstybinės vėliavos mindžiojimą. Šiandien susirinkome  paminėti 50-ajį  mėnesį nuo gėdingiausio įvykio  Lietuvoje.

Tauta 50 mėnesių ne tik per žiniasklaidą yra maitinama melu, bet turi stebėti teisėsaugos patyčias ir siautėjimą priiminėjant sprendimus prieš Garliavos įvykių dalyvius.

Praeinantys klaipėdiečiai teigė, kad jie nėra žiniasklaidos aukos ir netikintys ir niekada nepatikėsiantys, kad  A. Ūsas  galėjo nuskęsti baloje, o D. Kedys užspringti lapu.

Kiek dar ilgai valdžia meluos mums, piliečiams? Kiek dar ilgai slėps mergaitę? Kiek tęsis absurdiški teismai mergaitės seneliams, senelių kaimynei?

Atsakymas tik vienas, neemigruokite, o kovokite už savo ir tautiečių teisę į tiesos žinojimą.

Mes ateisme ir rugpjūčio mėnesio 17 dieną į Atgimimo aikštę. Valdžia mums   neuždengs akių , užsikimš ausų jos pačios sukurta gėdinga versija. Negalima nekaltus ir tiesos ieškančius žmones  padaryti nusikaltėliais.

Vidas Pašilis

2016-06-16 LR Seimas turėjo balsuoti už naujojo Darbo kodekso projektą ir kitais gyventojams socialiai jautriais  klausimais. Ta proga iš visos Lietuvos į mitingą prie seimo susirinko aktyvesni piliečiai.

Iš Klaipėdos į Vilnių vežusiame profsąjungiečių autobuse atsirado pora vietų ir Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo pirmininko pavaduotojui Virginijui Partaukui bei VšĮ „Plaukimas visiems“ vadovui Germanui Čepui.

Prie Seimo buvo iškelti plakatai, raginantys piliečius drąsiai ir vieningai kovoti už savo teises: „Skandinavai susikūrė gerovę „daužydami“ valdžiai langus. Mečys Laurinkus“, „Senovės graikai abejingus piliečius vadino idiotais“, „Jaunime, ne  emigruok, o prieš korumpuotą valdžią kovok!“, „Korumpuoti valdžiažmogiai, nestumkite į Putino glėbį Lietuvos piliečių“ ir t.t.  Tarp kitų išsiskyrė du plakatai prašantys padėti įveikti baisią ligą uostamiestyje-korupciją,

Klaipėda yra vienintelis didmiestis, kuriame STT pareigūnai nereiškia įtarimų, nededa antrankių vietos tarnautojams, medikams, politikams, merams ar vicemerams. Pasiteisinama tuo, kad STT padalinys puikiai dirba prevenciškai, todėl korupcijos Klaipėdoje nėra. Mūsų  nuomone, realybė yra visai kitokia. Tie, kas iš arčiau ir aktyviau stebi miestą valdantį „elitą“, mato realų vaizdą, o ne viešai piešiamą pačių vietos politikų ir jų bičiulių. Drįstame manyti, kad uostamiestyje, per vienos politinės jėgos valdymo ilgametį, išsikerojo visas miesto gyvenimo sritis apėmusi, rafinuota, todėl eilinių miestiečių sunkiai pastebima korupcija. Teisėsaugos ir politikų vadovai, sėdintys  toli  sostinėje, apie realią situaciją pas mus nežino arba su ja susitaiko. Naiviai viliamės, kad nežino, nes, matomai, mūsų „elitas“ yra sutaręs  apie juodąją gyvenimo pusę viešai nekalbėti, „nešvarių marškinių‘ viešai neskalbti, gyventi broliškai, klaipėdietiškai.

Išimtis yra 2011m. kovo 17diena, kuomet dienraštyje „Vakarų ekspresas‘ tuometinis drąsus žurnalistas Denisas Nikitenka paviešino keleto miesto tarybos narių drąsius pasisakymus. ( Tiesa, žurnalistas neužilgo paliko dienraštį). Pacituosime keletą atvirų minčių. Alfonsas Bargaila teigė, kad „10% politikų stengėsi padėti savo miestui, o kiti tvarko asmeninius reikalus.” Kitas tarybos narys Antanas Gintautas  Murauskas pasakė taip, kad „pamačiau kas per žmones dirba, kokia jų sąžinė, melagystės, dar su tokiais žmonėmis nebuvau susitikęs, išvydau tikruosius jų veidus… Jie vien tik verslą suka, ten dideli pinigai. Pamačiau daug purvo jau pačioje pradžioje. Vyksta konkursai, patys sau įkainius nustato. Kiek ten prisitaikėlių. Negalima Taryboje daugiau dviejų kadencijų būti, nes po to visi kaip broliai tampa, jų oponentams neįmanoma įveikti“. Konservatorius  Kęstutis Gabšys apie miesto tarybos darbą atsiliepė taip“ nuvylė didelė inercija administracijoje, kai ieško būdų nieko nedaryti“,  Marius Usonis, konservatorius žurnalistui  pasakė „ Kas nepatiko, tai strateginio planavimo nebuvimas, nes prižada, minčių idėjų daug, o pinigų dešimt kartų mažiau. Ir tie nešvarūs, negražūs žaidimai, kai lėšos paskirstomos savo rato žmonėms, nors yra ir svarbesnių tikslų, bet jai juos įgyvendins ne savas, tai lėšų skyrimas atidedamas. Daug politikavimo, gaudynių.“ Eugenija Odebrecht, konservatorė  žurnalistui perteikė tokias mintis „… kad politikai per ilgai užsisėdi politikoje, pradeda žvelgti kaip pro Baltųjų rūmų langus, jie nebebūna miesto piliečiais, klerkai – taip pat. Politikas turi nuolat gyventi nerime ir rūpintis“ Perskaičius buvusių politikų žodžius paaiškėja, kad STT Klaipėdos valdybos prevencinės ir visos kitos antikorupcinės priemonės yra niekinės, imitacinės. Kažkas sakys, kad tai buvo seniai ir netiesa. Tiesa, nes niekas tuometinių politikų ir paties dienraščio šmeižtu neapkaltino, bylų nekėlė.

Miestą tebevaldo ta pati politinė jėga, nesvarbu kaip besivadintų– sveiko proto ar nelabai. Į kurią pusę ir kiek pažengta nuo 2011 metų parodo dvigubų standartų ąsas, klaipėdietiškas „produktas“ Eligijus Masiulis, kaip geras mokinys pranokęs savo mokytojus klaipėdiečius: Arvydą Cesiulį, Eugenijų Gentvilą ir kitus.

Kol Klaipėdos prokurorų, vadovaujamų Simono Minkevičiaus, ir vietos STT pareigūnų, vadovaujamų Arvydo Juršėno,  rankos yra surištos, lieka vienintelė viltis – Remigijus Šimašius. Perskaičius liberalų sąjūdžio suvažiavime pasakytą naujojo pirmininko kalbą, galima drąsiai pasirašyti beveik po kiekvienu žodžiu. Jeigu taip elgtųsi visi Lietuvos gyventojai, korupcija išsisklaidytų, kaip dūmas iš Eugenijaus pypkės. Nepalieka bloga nuojauta, jog gali nutikti taip, R. Šimašiaus deklaruojami teisingi ir kilnūs tikslai  taip ir liks deklaracijomis ir paskęs būtent senųjų liberaliųjų „vilkų‘ leidžiamuose dūmuose.

Viltis miršta paskutinė. Todėl Klaipėdos visuomeninkai, ir netik jie, deda viltis į naująjį Liberalų sąjūdžio vadovą bei kitus principingus (jei tokių yra) jo kolegas. Su šita intencija prie liberalų būstinės Vašingtono aikštėje ir įvyko simbolinis vieno asmens piketas – pagalbos šauksmas. Plakatuose buvo parašyta: „R. Šimašiau, padėk įveikti visuotinę, rafinuotą, liberaliąją korupciją Klaipėdoje !“, „Generole V. Gailiau, skelbk karą visuotinei, rafinuotai, liberaliajai  korupcijai Klaipėdoje !“

Pagirtina, kad iš partijos būstinės išėjęs atstovas viešiesiems ryšiams pasidomėjo kokios problemos neduoda ramybės klaipėdiečiams.  Taip pat simpatiška sekretorė pažymėjo registracijos žurnale piketo  pagrindinę informaciją. Gaila, kad reikėjo skubėti į Klaipėdon išvykstantį autobusą ir nebeliko laiko nueiti baltuoju tiltu iki Vilniaus mero darbovietės. Tikimės, kad sulauksime R. Šimašiaus skambučio ir bendromis pastangomis pasieksime, kad jo pasakyti puikūs antikorupciniai žodžiai taptų kūnu ne tik sostinėje, bet ir uostamiestyje. O gal tai tik skambūs priešrinkiminiai pažadai?

Nepamiršome, kaip E. Gentvilas žadėjo, jog Lietuvos vakaruose esanti Klaipėda bus antrasis Amsterdamas. Ar ne laikas tesėti pažadus?

Virginijus Partaukas prašo liberalų skelbti karą korupcijai

Birželio 17 d. Klaipėdoje lietus pylė kaip iš kibiro. Prakiuręs dangus neišgąsdino  piliečių, kurie ateina kiekvieną mėnesį į Atgimimo aikštę, paklausti, kodėl valdžia meluoja dėl pedofilijos?  Kodėl sukuria bylas nekaltiems žmonėms?  Piliečiai turi teisę žinoti, kodėl Garliavos pedofilijos byloje tiek daug nužudytų žmonių, kodėl teisinė valdžia nutarė, kad gali  nuteisti, pasodinti į kalėjimą R. Ivanauską , kai byloje pagrindinis  liudininkas patologinis melagis. Valdžia nemėgsta nepatogių klausimų, išsisukinėja, reikalauja tikėti jų sukurta  Garliavos versija.

 Kuo  valdžia savo veiksmais  skiriasi nuo liberalo E. Masiulio?  Nesiskiria…  IŠ ekrano, spaudoje liberalas E. Masliulis  kalbėjo apie sąžiningumą, padorumą, teisingumą. Išėjęs iš ekrano, tarėsi dėl kyšių, priimamų sprendimų.  Šiandieninė valdžia kalba apie teisingumą, tačiau  pedofilijos byloje  patologinis melagis yra pagrindinis liudininkas.

Mergaitė, kuri turėtų būti liudininkė, yra  paslėpta, galimai  ištrinta jos atmintis. Kas gali paneigti, kad nenužudyta?

Tylėti, susitaikyti su vaiko  kančiomis, nekaltų žmonių sodinimu į kalėjimą, negalima.  Ateisime ir liepos 17 d.

Švietimo, kultūros komiteto posėdis

Viešas kreipimasis į Klaipėdos miesto tarybą

2016-05-26

Klaipėdos miesto visuomeninkai, stebėdami Klaipėdos miesto tarybos posėdžius, teigia, kad uostamiestyje yra aukštas korupcijos lygis.

Korupcijai klestėti sudaro sąlygas Klaipėdos miesto taryba, valdžioje esančios partijos, perleisdamos  papildomais  įgaliojimais administracijos direktoriui  valdyti  miesto lėšas ir turtą.

Savivaldybės tarybos, priimdamos sprendimus, turi vadovautis Vietos savivaldos įstatymu, kuris nurodo, kokia yra išimtinė  tarybos kompetencija. Šios kompetencijos negalima perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai.  Įstatymo  4 straipsnio 9 dalis  reikalauja, kad savivaldybės institucijos  sudarytų sąlygas gyventojams tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant sprendimų projektus.

Miesto taryba, perduodama išimtinę miesto tarybos kompetenciją  papildomais įgaliojimais (Tvarkos aprašais)  administracijos direktoriui, pažeidžia Vietos savivaldos įstatymą.

Aktyvus Klaipėdos miesto  visuomeninkas Germanas Čepas kreipėsi į Vyriausybės atstovę Daiva Kerekeš dėl vieno su lėšomis susijusio administracijos direktoriaus sprendimo.

Vyriausybės atstovė Klaipėdai   Daiva Kerekeš,  vadovaudamasi  tik Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi,  daro išvada, jog   lėšų skyrimo ir naudojimo tvarką gali tvirtinti savivaldybės taryba  arba… savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu.  Toks Klaipėdos miesto vyriausybės atstovės teiginys yra ydingas, nes skatina  korupcijos klestėjimą. Perdavus administracijos direktoriui spręsti  lėšų ir turto valdymą,  nebeliks veiklos skaidrumo, bus  ignoruojamas Vietos savivaldos  4 straipsnio 9, 10 dalys.

Savivaldybės tarybos sprendimus priiminėja viešai. Visuomenė gali dalyvauti komitetų posėdžiuose, pasisakyti svarstomais sprendimų projektais, procesui  esant viešam sudaromos sąlygos mažinti korupcijos lygį mieste.  Jei sprendimai yra perduodami administracijai tampa nevieši, paslėpti nuo visuomenės, galimai neskaidrūs, sukuriamos sąlygos korupcijai, nes   administracijos direktoriaus įsakymų projektų svarstymuose visuomenė nedalyvauja, neturi galimybės pasisakyti.

REIKALAUJAME vadovautis Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsniu 9-10 dalimis ir neperleisti įgaliojimų  priiminėti sprendimus  miesto finansų ir  turto valdymo ir naudojimo klausimais  administracijos direktoriui, nesudaryti sąlygų neskaidriai veiklai, „ šiltnamio sąlygų“ korupcijai klestėti

REIKALAUJAME   naikinti visus Tvarkos aprašus, kuriuose miesto tarybos pavedimu  perduodamos išskirtines privilegijos, o tai turto ir lėšų valdymą ir naudojimą, administracijos direktoriui

Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos pirmininkė Virginija Jurgilevičienė

Pertrauka Klaipėdos miesto savivaldybės posėdyje