Virginijus Partaukas Lietuvos pensininkų sąjungos patarėjas ir narys.
Laba diena, gerbiami Lietuvos Pensininkų Sąjungos ataskaitinio susirinkimo dalyviai. Organizacijos vadovė prezidentė Aldona Gedvilienė pasiūlė pasidalinti visuomeninės veiklos patirtimi.
Pirmiausia keletą žodžių apie save. Esu vienas iš Jungtinio demokratinio judėjimo steigėjų Klaipėdoje ir jau keletą metų aktyviai dalyvauju visuomeninėje veikloje, esu pirmininko pavaduotojas. Praeitais metais įstojau į ekologinę organizaciją „Klaipėdos žalieji“ ir į Lietuvos pensininkų sąjungą, todėl šiandien esu kartu su Jumis, garbiais senjorais, turinčiais net mokslinius laipsnius (tai soc.m.dr.Petras Vaičiūnas), didelę gyvenimo patirtį, o svarbiausia – neabejingumo ugnelę širdyje.
Aš savo visuomeninę veiklą prilyginčiau veiklai, kuri tarybiniais laikais vadinosi „liaudies kontrolė“. Tai ką aš veikiu, susišaukia su mūsų vadovės ką tik pasakytais palinkėjimais, jog mes visi turime būti aktyvūs, nelikti abejingi, matydami negeroves, ne tik Klaipėdoje, bet ir Lietuvoje. Turime stengtis diegti demokratijos principus, skatinti pilietinį aktyvumą visuose gyvenimo srityse. Aš, kaip ir daugelis čia susirinkusių aktyviai dalyvavau visuose parašų rinkimuose: už žemės referendumą, už įstatymų keitimą ir tobulinimą dėl mūsų kalbos išsaugojimo, prieš lietuvių tautos nugirdymą, prieš papildomų teisių suteikimą imigrantams. Teko garbinga pareiga ruošti plakatus ir dalyvauti mitinguose Klaipėdoje prieš dideles kainas, prekybininkų godumą ir socialinę atskirtį, prieš Ūkio departamento aplaidų darbą prižiūrint miesto aplinką ir infostruktūrą. Kartu su visuomenininku Germanu Čepu dalyvavome mitinge prie Seimo dėl naujojo Darbo kodekso pakeitimo. Po mitingo suorganizavau vienasmeninį piketą prie Lietuvos liberalų sąjūdžio būstinės. Jų vadovų R.Šimašiaus ir V.Gailiaus prašiau padėti įveikti „visuotiną, rafinuotą liberaliąją korupciją Klaipėdoje”. Kol uostamiestyje STT atsisako dėti antrankius „elitui“, įveikti šią hidrą neįmanoma. Analogiškas mano kreipimasis yra internete ir vadinasi „Šimašiau gelbėk!“ (you tube). Tiesa, kol kas iš liberalų vadovo jokio atsakymo nėra. Susidaro įspūdis, kad naujieji vadai, kaip ir E. Masiulis, vieną sako, o kitą daro. Atrodo, kad R.Šimašius Klaipėdos liberalams nėra autoritetas, nes pas mus „atseit“ korupcijos nėra. Efektyviausias ginklas kovojant su Lietuvą ir Klaipėdą griaužiančiu korupcijos vėžiu yra viešumas. Todėl miesto vadovų pagrindines negeroves stengiuosi viešinti per žinių radiją(852431431), Lietuvos radiją (852331012(13). Siūlau ir kitiems neabejingiems klaipėdiečiams skambinti tiesioginių laidų metu ir viešai auklėti miesto „elitą“, kai jis yra to nusipelnęs. Taip pat būtina sekti ką rašo abu miesto dienraščiai, skambinti ar rašyti į „karštą telefoną“, kreiptis pagalbos į laikraščių ir TV „Balticum“ žurnalistus. Pasisekė per radiją pakalbėti apie Klaipėdos valdžios dviveidystę, kuomet verkšlenama, kad mažas Klaipėdos gyventojų aktyvumas, bet Liet.PS atstovams norėta uždrausti užsiimti pilietine veikla Bendruomenės namuose. Tik surėmus pečius pavyko įtikinti atsakingus asmenis, kad pensininkai turi teisę ne tik dainuoti ir šokti, bet ir už savo teises kovoti, dalyvauti savivaldoje ir valstybės valdyme – tiesiogiai, bei per išrinktuosius atstovus, su jais susitikinėti Bendruomenės namuose.
Radijo eteryje bendravau su Petru Auštrevičiumi ir prašiau, kad paragintų Klaipėdos liberalus nesielgti kaip užkietėjusiems korupcionieriams ir neblokuoti Tarybos opozicijai priklausančio Antikorupcijos komisijos pirmininko skyrimo. Manau, niekam nekyla abejonių, kur didžiausia korupcija Lietuvoje.
Naudojuosi teisę rašyti paklausimus – pareiškimus miesto vadovams. Juos būtina užregistruoti Liepų 11 1-ame langelyje. Privalome raštu reaguoti patys, pamatę dienraštyje ar per TV Balticum apie netvarką: neūkiškumą, lėšų švaistymą, nepotizmą ir kitas miesto piktžaizdes. Atsakymai dažnai būna neišsamūs, menkaverčiai ar net melagingi.
Perskaitęs dienraštyje, kad dingo vieniša moteris greitosios pagalbos iš namų atvežta į ligoninės priimamąjį ir iš jo paleista naktį namo, parašiau merui paklausimą. Juolab, kad spaudoje buvo aprašyti atvejai, apie iš ligoninės paleistus vienišus neįgalius asmenis, kurie paleisti naktį klaidžiodavo ir buvo atrasti sušalę – negyvi. Tikiuosi, kad savivaldybės atsakinga tarnautoja Janina Asadauskienė ėmėsi veiksmų, kad taip daugiau nenutiktų. Kad ir nedažnai, bet pasinaudoju galimybe 5 minutes pasisakyti prieš Tarybos posėdžius iš Miestiečių tribūnos. Galima kalbėti apie tai kas labiausiai neramina, galima teikti siūlymus, kritikuoti ar padėkoti miesto politikams, tarnautojams, medikams, pareigūnams. Tikėtina, kad kažkokia reakcija bus, nes pasisakymai transliuojami internete, o viešos kritikos niekas nemėgsta.
Kartais gyventojai pakviečia stebėti teismų posėdžius, pažiūrėti ar tinkamai elgiasi teisėjai ir net advokatai. Siūlyčiau visiems, turintiems laisvesnio laiko, užeiti į bet kurį Klaipėdos teismą, pasižiūrėti kaip vykdomas teisingumas, o gal neteisingumas. Posėdžiai beveik visi atviri – gali lankyti kas tik pageidauja.
Dirbti viešajam interesui, o gal ir savam, galima daugelyje visuomenės veiklos sričių. Mūsų prezidentė Aldona Marija Gedvilienė visuomeninei veiklai aukoja labai daug asmeninio laiko, sveikatos ir lėšų. Siūlau visiems Klaipėdos krašto senjorams ir jaunesnio amžiaus piliečiams (nuo 18m.) prisijungti prie vadovės padėti jai nedėkingoje, tačiau visiems paprastiems žmonėms reikalingoje veikloje.
Baigdamas noriu pasakyti, kad tik mūsų pačių dabartinių pensininkų 20 metų trukęs pasyvumas, abejingumas, egoizmas, nusišalinimas nuo visuomeninės veiklos ir viešo intereso gynimo, leido korumpuotiems partklanams užvaldyti Lietuvą, nustekenti ją visomis prasmėmis, tuo pačiu privertė mūsų vaikus ir vaikaičius emigruoti.
Gana! Nebebūkime avių banda, elkimės kaip pridera valstybės šeimininkams, taip skatinkime elgtis ir jaunąją kartą. Tuomet Lietuva atsities.
