Piliečiams

Klaipėdiečiai  2016 m. sausio 17 dieną į Atgimimo aikštę atėjo paminėti gėdingą valdžios sprendimą, naudoti smurtą  prieš beginklius, taikius piliečius.

Praeiviai sustodavo, skaitydavo,  dėkodavo už  šios akcijos organizavimą.

Šį kartą atvyko net du policijos ekipažai fotografuoti  plakatų. Kodėl? Gal juos sujaudino ir sukėlė įtarimą  plakatas.”Prezidente, ar tiesa, kad Jūsų  tyliu pritarimu KGB parinkti pedofilai  valdo Lietuvą?”

Ne paslaptis, kad  homoseksualai, įvairūs iškrypėliai buvo ištikimiausi ir geriausi KGB šnipai. Kas gali paneigti, kad jie liko, pasitraukus sovietinei kariuomenei?

 Lietuvoje gyvenimas, atkūrus nepriklausomybę,  pasuko keistoka vaga. Kodėl?

Manome, kad atsakymą žinome.  Lietuvoje buvo nemažai pedofilijos skandalų. Jie nebuvo paženklinti  mirtimis. Tačiau  Garliavos skandalas nuklotas vien  nužudymais. Istorija teigia, kad  KGB –  mirčių cechas. Pradedant  L. Trockiu ir užbaigiant   A. Litvinenko,.  nunuodytu  polonijumi.  Braižas tas pats, užtildyti atimant gyvybę, o vėliau kurti jau savo versiją. O kaip primityviai pateikiamos mirčių priežastys. .Lapu užspringo, baloje  nuskendo.

Šiandien iš Lietuvos piliečių yra  reikalaujama pritarti  sovietinei nepagarbai gyvybei.  Nėra žmogaus, nėra problemos,  Tam  naudoja žiniasklaidą, teisėtvarką. Gėda pritarti, gėda užimti  „nebylio“ poziciją

Protėviai, jų nekaltas kraujas, kuris upeliais liejosi pokario laikmečiu, mergaitės žodžiai “Žmonės jūs ar ne žmones?” prašo ateiti ir vasario  mėn. 17 dieną 12 val. į Atgimimo aikštę.

Lietuvos žiniasklaida:  laikraščiai, radijas, internetas, televizija  skelbia daug  informacijos apie prastą vaikų teisių gynimo tarnybos darbą ir  socialinių centrų veiklą.

Lietuvos Respublikos Prezidentė, matydama visuomenės reakciją, pasisakė, pasiūlė problemos sprendimą. Iš Prezidentės pasisakymo išsityčiojo ir gavosi tik šnipštas. Permainos vaikų apsaugos tarnyboje  reikalingos kaip oras.

Trumpai apie Klaipėdos miesto vaikų apsaugos tarnybą ir socialinės rūpybos darbą.

Vaikų teisių apsaugos tarnyba daug metų dirbo kartu su nevyriausybine organizacija, agentūra „Visos Lietuvos vaikai“ Klaipėdos fondu. Vaikų teisių apsaugos tarnybos  vadovė  Gražina Aurylienė savo rašte teigė, kad  Agentūros „Visos Lietuvos vaikai“ Klaipėdos fondo vykdoma socialinė pagalba yra lanksčios formos ir yra tinkama esant skubioms, teisiškai sunkiai reglamentuojamoms situacijoms. Klaipėdos administracija nutarė, kad nepratęs panaudos sutarties su Agentūra, kuri  randasi prestižinėje miesto dalyje, prie jūros. Agentūros vadovė kreipėsi į administraciją, į merą su prašymais leisti toliau dirbti, nes teikia labai reikalingas miestui paslaugas. O kaip elgiasi Klaipėdos vaikų teisių gynimo vadovė G. Aurilienė? Tyli. Neišdrįsta pasakyti  savivaldybės administracijai, merui, kad nėra organizacijos į kurią  būtų galima kreiptis iškilus teisiškai  sunkioms  situacijoms, neišdrįsta pareikalauti administracijos pratęsti panaudos nuomos sutarties dėl patalpų adresu Vaivos 23.   

O kaip elgiasi Klaipėdos miesto socialinės paramos centras? Dar šlykščiau. Klaipėdos miesto socialinės paramos centro vadovė A. Liesytė viešai pareiškė, kad nežinanti jog  agentūroje „Visos Lietuvos vaikai“ Klaipėdos fonde laikinai buvo globojami  79 vaikai.  Viena iš socialinės paramos centro darbuotojų išgirdusi tokį vadovės teiginį, nustebo, o po to nusprendė, kad  ponia A. Liesytė specialius akinius  nešioja.  Tai todėl ir nematė agentūros vadovės, kuri beveik kas mėnesį ateidavo  į socialinės paramos centrą tvarkyti 500 litų pašalpą už vaiko globą.

Savivaldybės institucijos, kurios dirba su socialinės rizikos šeimomis, jų  problemomis, neišdrįsta pareikalauti, kad  miestas teiktų paslaugas nepilnametėms, kurios laukiasi kūdikių, gausioms šeimoms atvykusioms iš rajonų ir tapusioms benamiais.

2014 metais socialinės paramos skyrius neišmokėjo socialinių pašalpų ir sutaupė beveik  2 milijonus litų. Tuos pinigus panaudojo Pilies tilto remontui. Pasakysite, kad taip neleidžiama daryti. Draudimus lengvai galima apeiti. Ir jie apeinami, nes vaikų teisių gynimo tarnyba, socialinės paramos centras  yra savivaldybės administracijos, mero  „kišeninės“ organizacijos. Oficialiai tuos du milijonus litų  panaudojo vaikų namų remontui, o tokią pat sumą nuėmė iš vaikų namų remontui skirto biudžeto ir pervedė tilto renovavimui.

Matome,  kaip Klaipėdos vaikų teisių gynimo tarnyba, Klaipėdos miesto socialinės paramos centras elgiasi su „Visos Lietuvos vaikai“ Klaipėdos fondu, socialinės paramos biudžetu, kaip  tarnauja  Klaipėdos miesto administracijos ir mero nurodymams. Todėl  galima teigti, kad   visų socialinių negandų, o tai emigracija, girtuokliavimas, savižudybės  yra tų organizacijų  besąlygiškas paklusnumas savivaldybės administracijai.

Drąsiai galima konstatuoti, kad savivaldybių administracijų, merų diktatas vaikų teisių gynimo tarnyboms, socialinės paramos centrams yra vėžys, kuris naikina pasitikėjimą ir pagarbą valstybe. 

Valstybės vadovės, prezidentės  pastabos ir pasiūlymai keisti vaikų tarnybos apsaugos darbą yra teisingi. Iš jos, išsityčiodami  žiniasklaidoje, tik patvirtinama, kad savivaldybės nenori  iš savo „nagų“ paleisti valdymo galių.  Iš chaoso ir betvarkės, esančios socialinėje srityje ir vaikų teisių gynime, pelnosi valdančiosios partijos savivaldybėse. Vyksta akivaizdžios manipuliacijos, kalbama apie gerus siekius, tarnystę miestiečiams, socialiai nuskriaustiems, o iš tikrųjų yra kuriama gerovė savo  partijos nariams ir rėmėjams.

Kas nutrauks tą neteisybių, savivaliavimų grandinę? Kas sugrąžins pasitikėjimą valstybe? Siūlome pirmuosius žingsnius, o tai vaikų teisių gynimo tarnybų, socialinių centrų finansus  atskirti iš savivaldybių biudžeto. Šioms organizacijoms   suteikiamas savarankiškų institucijų statusas.   

 Po 2015 m. LR savivaldybių  rinkimų pradėjo darbą  nauja Klaipėdos miesto administracinių ginčų komisija. Šios komisijos nariai:  Aldona Steponkienė, tarybos narė, turinti teisinį išsilavinimą,  Rasa Bekėžienė, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Prevencijos skyriaus viršininkė, kuri taip pat turi teisinį išsilavinimą,  seniūnaičiai bei nevyriausybinės organizacijos narys  neturintys  juridinio  išsilavinimo.

2015-12-07   visuomeninkai stebėjo  kaip Klaipėdos miesto visuomeninė administracinių ginčų komisija svarstė agentūros „Visos Lietuvos vaikai“ Klaipėdos fondo skundą.  Visuomenė, žurnalistai, suinteresuoti asmenys  apie būsimą posėdį turėjo teisę sužinoti iš  savivaldybės internetinio puslapio. Atsivertę  Klaipėdos miesto visuomeninės administracinių ginčų komisijos tinklalapį, vietoj darbotvarkės klausimų, rado tuščia vietą. Ginčų komisijai pirmininkaujanti R. Bekėžienė  pareiškė, kad Komisijos  nuostatai nereikalauja viešumo, bet  sutiko su skundo iniciatorių atstovo priminta, senosios Komisijos taikyta, gerąja praktika, t.y. su išankstiniu posėdžių viešinimu. Norime priminti, kad ginčų komisija privalo vadovautis ne tik nuostatais, bet ir  LR Konstitucija bei įstatymais.

Prasidėjus svarstymui, ir ,,SOS vaikų“  atstovui  pagarsinus  savo prašymus, išgirdome, kad pirmininkaujančioji, lyg kokia teisėja,  pasitarusi pati su savimi, nusprendė  nei vieno prašymo netenkinti. Neliko nieko kito  tik garsiai suabejoti   komisijos reikalingumu, jei  sprendimai priiminėjami vienasmeniškai. Teisybės vardan reikia pasakyti, jog Rasa Bekėžienė priekaištą išgirdo ir atsiprašė dėl nederamo posėdžio vedimo.

Gaila, bet nepagarba  vedamam posėdžiui  tęsėsi. Nepagarsintas  pranešimas apie bylą.   Nebuvo iki galo  išklausyti abiejų pusių pasisakymai. Tokie pirmininkaujančiosios   veiksmai sukėlė įtarimą, kad apie bylą iš anksto  apsitarė  komisijos pirmininkė  ir, politikus bei administraciją  atstovaujanti,   juristė.

Belieka tik spelioti, ką šita ir kitos visuomeninės komisijos išdarinėja, kai nėra stebėtojų, kai veiksmas vyksta už uždarų durų.

Procedūrų nesilaikymas sudaro galimybę klestėti neteisingumui, ginti ne silpnąją pusę(piliečius, verslininkus, visuomenininkus ir pan.), o stengtis pateisinti, apginti vietos politikų ir tarnautojų priimtus diskriminacinius, dviprasmiškus įsakymus, sprendimus, niekingus atsakymus.

                      Primename, kad Rasa Bekėžienė policijoje yra atsakinga už prevencinį darbą, vadovauja skyriui. Preveñcija (lot. praeventio) – išankstinis kelio užkirtimas, užbėgimas už akių. Puikiai žinoma, kad vienas iš pagrindinių būdų, priemonių, stabdant nusikalstamumą, yra viešumas, o kitas, tai priimtų nuostatų, įstatymų, Konstitucijos   laikymasis.

Norime užduoti policijos vadovams retorinį klausimą, ar gali  prevenciniam skyriui vadovauti pareigūnė ignoruojanti viešumo principą, nereaguojanti į Komisijos nuostatuose nustatytą tvarką?

Neturime atsakymo  į klausimus, ar pareigūnė nesupranta viešumo pamatinės reikšmės, ar  yra susiformavusi  praktika  pataikauti stipriajam?

 Redakcijos  nuomonė ir informacija

Senoji ginčų komisija, kuri gerbė nuostatus, LR įstatymus ir LR Konnstituciją

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos etikos komisijai

Skundas

dėl  Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nario, mero pavaduotojo   Artūro Šulco  galimo valstybės politikų elgesio normų pažeidimo

2015-12-05 laikraštis „Klaipėda“  atspausdino  Mildos Skiriutės straipsnį „ A. Šulcą papiktino Vilniaus diktatas“.    Jame rašoma, kad  „A.Šulcas tvirtino, jog susidaro įspūdis, jog gyvename policinėje valstybėje“.    Nevyriausybinės organizacijos „Klaipėdos jungtinis demokratinis judėjimas“ pirmininko pavaduotojas Virginijus Partaukas forumo metu įrašė visų pranešėjų pasisakymus taip pat ir Klaipėdos mero pavaduotojo A.   Šulco pasakytas mintis. Cituojame A. Šulco kalbą forume: „ Dar vienas dalykas – apie vertybes. Vilnius nustato Klaipėdai, kokios yra vertybės. Municipalitetas, miesto bendruomenė yra iš esmės, kad gali teikti pastabas, bet puikiai suvokiame istoriškai, kad ką besakytume, sprendimai bus priimami Vilniuje. Tai varo į neviltį. Taip yra niekinama pati savivalda, pilietinė visuomenė pati savaime. Ir tikrai čia nekalti konkretūs asmenys, noriu sakyti, sistema mūsų policinės valstybės. Jinai veda mus į niekur“.

Žurnalistė, interpretuodama pasisakymą, specialiai ar netyčia jį sušvelnima. Iš tikrųjų, mero pavaduotojas, viešai kalbėdamas, tiesmukiškai Lietuvą įvardija policine valstybe. Tokį valstybės statusą jis pateikia kaip faktą, o ne kaip prielaidą,  ir ne kaip savo nuomonę. Tai yra, be jokių: „kas gali paneigti‘, „mano nuomone“, „ susidaro įspūdis“ ir pan.

Po mero pavaduotojo A. Šulco pasisakymo forume, pasiaiškinome policinės valstybės sąvoką. ‚Policinė valstybė – valstybė, kurioje valdžia griežtomis ir represinėmis priemonėmis kontroliuoja socialinį, ekonominį bei politinį šalies gyventojų gyvenimą. Policinei valstybei būdingi totalitarizmo bei socialinės kontrolės elementai. Policinės valstybės gyventojams yra apribota judėjimo laisvė, laisvė išreikšti politinę ir kitą nuomonę. Policinėmis valstybėmis yra laikomos nacistinė Vokietija, Tarybų Sąjunga, dabartinės Kuba bei Šiaurės Korėja‘.

LR Konstitucijos 1 straipsnis teigia „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“, o ne policinė.

Primename, kad  2015-08-26 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos etikos komisija ( toliau „Komisija“) nagrinėjo  mero Vytauto Grubliausko   pareiškimą  dėl  miesto tarybos nario V. Titovo  nuomonės išsakymo. V. Titovas, neįleidus iš Latvijos pranešėjų į konferenciją apie fašizmą, duodamas interviu  žurnalistei telefonu, taip pasielgusią  valstybę,   prilygino  fašistinei. Nors jis viešai to nepasakė, tačiau   Komisija, remdamasi žurnalistės interpretacija,  pripažino, kad  V. Titovas  pažeidė Etikos kodeksą.

A. Šulcas apie nedemokratinę valstybės santvarką pasakė forumo metu, girdint renginio dalyviams, svečiams, žurnalistams.

Vadovaujantis tai kas aukščiau surašyta,  Komisijos prašome:

1. Išnagrinėti, ar toks mero pavaduotojo  A. Šulco  pasisakymas nežemina Klaipėdos miesto gyventojų, nevyriausybinių organizacijų  bendruomenės bei nediskredituoja  miesto tarybos.

2. Įvertinti, ar toks  mero pavaduotojo  A. Šulco elgesys nepažeidžia  Valstybės politikų elgesio kodekso principų, kurie reikalauja laikytis   pagarbos žmogui ir valstybei.

3.Išsiaiškinti , ar toks mero pavaduotojo A. Šulco tiesmukiškas valstybės santvarkos įvardijimas, galimai padarė ne tik moralinę, bet ir materialinę žalą Klaipėdos bendruomenei, nes vicemeras priklauso valdančiąjai daugumai, reprezentuoja Klaipėdą  susitikimuose su užsienio delegacijomis, potencialiais investuotojais.

 Atkreipiame Komisijos narių dėmesį, kad vicemeras, reikalaudamas tikros  savivaldos, yra teisus.  Miestiečiai,   pilietinė visuomenė savo veikloje susiduria su abejotinais sprendimais  ne tik  Vilniaus valdžios, bet ir Klaipėdos miesto tarybos bei administracijos.  Ar turi  moralinę teisę A. Šulcas reikalauti realios savivaldos  nuo Vilniaus, kai Klaipėdoje  mes, aktyvūs piliečiai,  susiduriame su autoritariniu valdžios požiūriu į problemų sprendimą ir su  akivaizdžiai  įgnoruojama miestiečių teise į tikrą savivaldą.  Kada miestiečiai,  NVO vadovai, aktyvūs piliečiai prašo leisti dalyvauti ruošiant sprendimų projektus,  reikalauja informacijos apie administracijos nutarimus, prašo įtraukti į įvairias darbines grupes, jie išgirsta, kad  jūs mus išrinkote, nesikiškite, netrukdykite dirbti,  spręsime mes, o po keturių metų galėsite balsuoti už kitus.

 Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos pirmininkė               Virginija Jurgilevičienė virginija.jurgileviciene@gmail.com

Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo pirmininko pavaduotojas Virginijus Partaukas  klaipedos.jdj@yandex.ru

Klaipėdiečiai susirinko spalio 16d. paminėti  Mažosios Lietuvos genocido dieną.

Tie, kurie domisi istorija, šio krašto praeitimi teigia, kad  ne baltais turėtume vadinti, nes šis pavadinimas yra naujas derinys. Taip mūsų protėvius prieš 200 metų pavadino vokiečių kalbininkas G.F.Neselmanas. Jie norėtų, kad būtume vadinami aisčiais, nes taip romėnų istoriko Tacito buvome pavadinti beveik prieš 2000 metų.

Kiek svarbu  kaip esame  vadinami ar vakariniais baltais, ar vakariniais aisčiais, tiek svarbu, kad šitam kraštui teko dideli išbandymai. Kodėl šiam kraštui? Todėl, kad atėję nukariautojai didžiąją dalį vietinių gyventojų asimiliavo, išvijo, sunaikino ir net prūsų kalba ištrynė iš ten gyvenusių žmonių atminties. Pasipriešijimo grobikams simbolis lieka Didžiojo prūsų sukilimo vadas Herkus Mantas. Klaipėdoje minėdami Mažosios Lietuvos genocido dieną spalio 16-ąją su vėliavomis stovėjome prie paminklo prūsų sukilimo vadui.

Per vakarinių aisčių žemę vilnijęs mirčių ir netekčių šleifas skaudžiausiai pasireiškė II- jo pasaulinio karo veiksmais ir pokariu. Žmonės buvo naikinami, vežami, deportuojami. Klaipėdos mieste, įžengusi sovietinė kariuomenė, 1945 metais sausio mėn. 28 d. sutiko  tik kelis gyventojus.

1939 metų kovo mėnesį okupavusi Klaipėdos kraštą nacistinė Vokietija  davė vos kelis mėnesius laiko lietuviams palikti Klaipėdos kraštą. Tūkstančiai lietuvių buvo priversti bėgti į Didžiąją Lietuvą. O 1944 metų rudenį prasidėjo didžioji šio krašto gyventojų evakuacija. Pabėgėlių keliai buvo nusėti lietuvių vežimais su manta. Bet ne visi spėjo pasitraukti. Daug pabėgėlių užklupo negailestinga Raudonosios armijos banga.

Pamiršti to negalima. Apie Klaipėdos krašto žmonių vijimą iš gimtųjų namų, kuris prasidėjo 1939 m. kovo mėn. Ir apie jų naikinimą II pasaulinio karo pabaigoje bei pokario laikmečiu kalbėjome prie 1923 metų sukilimo paminklo Skulptūrų parke.

Šiandien  žiniasklaida ir  piliečiai daug dėmesio skiria Sirijai, pabėgėliams. Klaipėdiečiai 2015-09-29 stovėjo su  plakatais Atgimimo aikštėje. Savi marškiniai visada arčiau kūno. Pabėgėlių atėjimui nesame pasiruošę. Tai tiesa. Kaip suprantame pasiruošimą emigrantų priėmimui? Pirmiausia, geros ekonominės sąlygos. Jų nėra. Atlyginimai, pensijos  mažos. Kodėl per 25 nepriklausomybės metus tik sugebėjome Europos sąjungoje įgyti prasčiausiai ir skurdžiausiai gyvenančių reputaciją? Jei valdžia negali pasirūpinti savais gyventojais, tai emigrantais tuo labiau nepasirūpins. Neaišku, kur nuplauks Europos ir Lietuvos pinigai emigrantų išlaikymui.

Nemažai rašoma, kalbama apie  Rusijos oficialią paramą  Bašarui al-Asadui. Manau, kad tai  nėra pagalba sirams ir europiečiams. Tai tik sirų pabėgėlių gausinimas. Kodėl? Gretinu ir lyginu  II-jo pasaulinio karo įvykius Lietuvoje su šiandienine situacija Sirijoje. Jos man panašios. Pabėgėliai ir vidinis, brolžudiškas karas. Kam Lietuvoje  jis buvo naudingas ir kas jį organizavo?   Sovietų sąjunga laimėjo II- ąjį pasaulinį karą ir, turėdama stipriausią, galingiausią kariuomenę, jos nenaudojo Lietuvoje  miškiniams išgaudyti, o kvietė lietuvius stoti į miliciją, kurios tikslas buvo naikinti  miškinius ir juos palaikančius. Sovietų sąjunga organizavo brolžudišką karą tik todėl, kad  mažiau reikėtų gyvulinių vagonų, prižiūrėtojų tremtiniams išvežti. Lietuvis lietuvį naikino, t.y vykdė Sovietų sąjungos užsakymą. Manau, kad kiršinantis  balsas iš Amerikos apie JAV kariuomenės atėjimą  buvo Sovietų spec. struktūrų darbas. Kodėl iki šios dienos nėra tyrimo, kas reikalavo teikti per Amerikos radiją tokias nesąmones. Apie JAV ir Sovietų sąjungos karą.

Kiek šimtmečių vyksta pasaulyje realūs karai, tiek metų kariaujamas ir informacinis karas Informaciniam karui yra skiriami milijardai lėšų, perkamos svetimos, kitos šalies žiniasklaidos. Šiandien, ypač Rusijos informaciniai kanalai,  nurodo šaltinius užsienyje, kurie transliuoja Maskvai  reikalingas naujienas. Visi sutinkame, kad žiniasklaida plauna mūsų protus.  Piktinamės.

Klausydama  žinias, jas dar lyginu su savo šalies, tautos, giminės, šeimos istorinėmis žiniomis. Ar vyko Lietuvoje prieš 70 metų brolžudiškas karas, emigracija?Vyko. Kas iniciatorius ir užsakovas?Kaimyninė valstybė. Užgrobiant žemes reikėjo jas išvalyti nuo senųjų gyventojų.  Todėl Sirijoje brolžudiško karo užsakovė taip pat turi būti kaimynė.  Sirijos kaimynė yra Izraelis. Sirijos prezidentas yra kaltinamas žmogaus teisių pažeidimais. Įdomu, kokioje valstybėje nėra pažeidinėjamos žmogaus teisės? Visose. Tai pagal tą reikalavimą galima pradėti karą bet kurioje valstybėje. Ar moralu, milijonus išžudžius, pareikšti, kad tos mirtis buvo  reikalingos žmogaus teisėms apginti. Tai amoralu.

Prieš penkerius metus prasidėjo sirų valymas. Jie, kaip ir mūsų seneliai bei tėvai prieš 70 metų nežino ko laukti, ko atėję ginkluoti  prašys, ar paliks gyvus.  Panašią gyvenimišką situaciją, kaip ir mes, lietuviai,  šiandien išgyvena sirai. Pasirodo, kad milijonai išvaryti iš gimtųjų namų   sirų ir  dar milijonai sunaikintų yra nedidelis skaičius. Reikia dar daugiau sunaikinti sirų, todėl savo oro karines pajėgas įveda ir Rusija. Rusija nėra gelbėtoja nei sirų, nei europiečių. Ji kaip ir JAV Sirijoje vykdo sirų naikinimą.

Rusija tik tada gali save įvardinti kaip taikos nešėja ir gelbėtoja, jei reikalautų, kad JAV nutrauktų  separatistų   ginklavimą, žmogaus teises gintų ne ginklo, žudymų  pagalba, bet  civilizuotai,  taikiomis priemonėmis.

Rusija to neprašo. Kodėl? Nes to nereikia kaimyninei Izraelio valstybei.

Virginija Jurgilevičienė

Agentūros „Visos Lietuvos vaikai“ Klaipėdos filialo patalpose  Vaivos 23   birželio 26 d.  Vasaros dienos stovykla užbaigė  1-ją  pamainą, kurios trukmė 10  darbo dienų.  

Šioje stovykloje vaikai galėjo kasdien  nueiti prie jūros. Paskutinę   stovyklos dieną stovyklautojai , vėjuotai su apsiniaukusiu dangumi jūrai, pasakė „Iki“.

Šios stovyklos kita išskirtinė savybė, kad vaikai galėjo išmokti važinėtis dviračiais ir kasdien dviračio taku nuvažiuoti iki 2-os Melnragės, Girulių, Karklės, nes agentūra „Visos Lietuvos vaikai“ Klaipėdos filialas turi sandėlį, kuriame  saugiai galima laikyti dviračius.  

Atsisveikinimui su vasaros dienos stovyklą paruošė teatralizuotą pasakojimą apie praleistas dienas SOS vaikų sodyboje: iškila su nakvyne prie Kalotės ežero,  pasivaikščiojimą  jūros pakrante  iki 2-os Melnragės ir  iki  Naftos bazės, įvairius žaidimus, konkursus.

Vaikai  paruošė miško gėlių puokštes ir įteikė virėjai ir jos pagalbininkui už skaniai paruoštą maistą, o  SOS vaikų sodybos direktorei – padėkos raštą. 

Praėjo treji metai arba 46 mėnesiai nuo policijos siautėjimo privačiame Garliavos kieme. Klaipėdos Atgimimo aikštėje išdėliojome žvakes, viltį, kad jos parodys kelią mergaitei grįžti į mylimų senelių namus. Ta pati viltis jau 46 mėnesius nepalieka ir mus,  kad Tiesa bus atstatyta, kad neteisėti valdžios sprendimai bus peržiūrėti ir jų užsakovai, vykdytojai  išaiškinti.

Klaipėdos Atgimimo aikštėje ši data  sutapo su Vilties bėgimo renginiu. Vilties bėgimo tikslas paremti sergančius onkologine liga. Aikštė didelė ir mes, susirinkę paminėti gėdingą valdžios sprendimų trejų metų sukaktį,. ir  Vilties bėgimo organizatoriai, sutilpome, aikšte pasidalinome. Kai vieni Vilties bėgimo organizatoriai,  priėję prie mūsų būrelio, gražiai bendravo, tai  kiti ėmė gąsdinti, kad negalime savo akcijos fotografuoti, nes mūsų nuotraukose bus matyti jų reklama. Taip ir nesupratome, kokia žala būtų padaryta jų reklaminėms vėliavoms, jei patektų į mūsų nuotraukas.

Skaudžiausia buvo tai, kad dalis organizatorių atėję dalintis savo skausmu, žmogaus naikinimu onkologine liga, nenori matyti kitų skausmą – valdžios savivaliavimą, žmogiškumo naikinimą.  Kodėl nenorime matyti, girdėti kitų skausmą, jį suprasti, o  girdime, kalbame   tik apie savo bėdą?

Kaip ir prieš  metus pasakyti valdžiai, kad  nepamiršome jūsų organizuoto šturmo, smurtavimo  privačiame kieme, nepamiršome mergaitės prašymo palikti ją gyventi su teta,  iš Vilniaus atvažiavo Jonas ir Giedrė.

Tylėti, nematyti  vaiko skausmo yra nusikaltimas. Ateisime, valdžiai priminsime 2012 m. gegužės 17 d.,kaip valdžios  gėdos dieną ir birželio mėnesį.