Piliečiams

Klaipėdoje – treji valstybiniai globos namai, tačiau nevyriausybinius globos namus Melnragės Vaikų sodybą miesto meras Vytautas  Grubliauskas ir administracijos direktorius Saulius Budinas  tampo po teismus, kad nepratęsti panaudos sutarties ir iškeldinti  Agentūrą Visos Lietuvos vaikai Klaipėdos fondą iš patalpų Vaivos 23.

Agentūros Visos Lietuvos vaikai Klaipėdos fondas per 22 metus globojo 84 vaikus, 79 grąžino į biologines šeimas. Padėjo mamoms įsidarbinti, įsigyti profesiją ir susigrąžinti vaikus. 20 vaikų buvo globojami iki pilnametystės. Fondui talkina savanoriai, nevyriausybines organizacijos iš užsienio . Klaipėdoje nėra šeimynų , kur vaikai netekę tėvų globos, galėtų augti šeimos aplinkoje. Fondas nori  įkurti  šeimyną, rasti jauną šeimą, kuri galėtų padėti likimo nuskriaustiems vaikams. Mama – kuratorė Virginija Kairienė prašo pagalbos.”Atiduosime visą įrangą` ir baldus, nes jaučiame, kad mus išmes į gatvę”

 mama- kuratorė Virginija Kairienė

tel.  861427204,  e- paštas sos_klaipeda@hotmail.com

Virginija Kairienė su augintine Kristina, kuri aplankė savo gimtuosius namus Melnragėje

Klaipėdoje, Melnragėje agentūros „Visos Lietuvos vaikai“ Klaipėdos fondo Kalėdų šventėje susipažinau su šio Fondo tarybos pirmininkės ir globėjos Virginijos Kairienės globotinėmis Julija ir Kristina.   Julijai šiandien 29-eri metai. Ji turi gausią šeimą, dirba gerai apmokamą darbą, kuriuo yra patenkinta. Tačiau Julijos vaikystė nebuvo lengva. Mama žuvo, kai mergaitei tebuvo du metukai. Ją augino močiutė ir teta – mamos sesuo.

   Tuo metu, kai Julijai buvo 9-eri metai, močiutės sugyventinis dirbo elektriku Melnragėje, agentūros „Visos Lietuvos vaikai“     sodyboje. Vyras iš Virginijos Kairienės sužinojo, kad Melnragėje gyvens vaikai, kurie neturi tėvų. Julijos tėtį tuo metu pasodino į  kalėjimą. Močiutė sirgo katarakta. Julija augo beveik viena ir nepri-žiūrima. Mergaitė tapo viena iš pirmųjų Virginijos Kairienės globotinių. Atvykusi gyventi į Melnragę, ji matė remontuojamus pastatus, stebėjo kaip buvusios klasės atitvertos medinėmis pertvaromis į gyvenamuosius kambarius. Julijos tėčiui nebuvo apribota tėvystė, todėl globėja Virginija Kairienė negavo iš valdžios 500 litų mergaitės išlaikymui. Tačiau Virginija mergaitei surado remėją Riudeger iš Vokietijos, kuris kas mėnesį Julijai pervesdavo po kelis šimtus litų. Mergaitė kiekvieną mėnesį gau-davo kišenpinigių, bilietų autobusui, kaip ir kiti Virginijos prižiūrimi vaikai, kuriems valdžia skirdavo už globą pašalpą.

   Kiekvienas globotinis žinojo, kad išeidamas iš Virginijos priežiūros, gaus globėjos sutaupytus pinigus. Buvo įvesta nerašyta taisyklė – vaikams mokytis papildomos specialybės.   Mokslus Virginija Kairienė apmokėdavo iš sutaupytų vaiko pinigų. Didžioji dalis globotinių užsirašydavo į vairuotojų kursus. Julijai nebuvo mokama pašalpa, nebuvo sutaupytų pinigų, tad kursų ji nelankė. Julija, globėjos Virginijos Kairienės prižiūrima, gyveno apie 6-erius metus. Ji nematė, negirdėjo, jog globėja būtų nusikaltusį vaiką mušusi, barusi. Jos bausmė prasižengusiam vaikui – nekalbėti, nesivežti į keliones. Julijai didžiausia bausmė ir buvo, kai Virginija tylėdavo. Šiandien nekalbėjimo bausmę Julija taiko savo vyrui, kai šis „nusipelno.“ Tai veiksminga bausmė, bet savo vyro ilgiau dviems ar trims valandoms nebaudžia.   Julija prisimena, kad Melnragėje buvo organizuojama labai daug kelionių. Vasarą dažnai visi pasiimdavo kuprines ir pajūriu eidavo į Palangą. Tie, kurie pavargdavo, grįždavo namo autobusu, stipresni – pajūriu. Persikeldavo į Smiltynę, eidavo iki Juodkrantės, Raganų kalno. Globėja Virginija Kairienė visada eidavo kartu su jais. Tiesa, vėliau, kai pas V. Kairienę augo kiti vaikai, atsirado socialinės darbuotojos, psichologės. Virginija Kairienė išmokusi anglų kalbą, susirašinėjo su panašiomis vaikų globos sodybomis Olandijoje, Austrijoje, Vokietijoje. Kartu su V. Kairiene globotiniai lankėsi Olandijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Suomijoje, Norvegijoje, o gržįžę, lygindavo savo gyvenimo sąlygas, gyvenimo kokybę su vaikų, gyvenančių panašiose sodybose užsienyje. Vaikai vieningai nuspręsdavo, kad Klaipėdoje agentūros „Visos Lietuvos vaikai“ sodyboje gyvenimas yra geresnis, kokybiškesnis, nes šalia jūra.

    Kai kartą po audros iš laivo išsiliejo nafta ir žuvėdros gulėjo išmestos į krantą, Julija su kitais globotiniais rinko paukščius, nešė į sodybą, vonioje juos prausė, taip gelbėdami nuo mazuto. Už šį ir panašius darbus Virginija rašydavo balus. Vaikai juos gaudavo ir už šiukšlių rinkimą pajūryje. Visada išleisdavo į diskotekas, kurios vykdavo mieste, bet vaikai turėdavo sugrįžti tokiu laiku, kokį nurodydavo Virginija Kairienė.

     Dar viena labai svarbi auklėjimo taisyklė – niekada nežeminti. „Jei atlikdavome darbą blogai, globėja liepdavo perdaryti, sakydama, kad sugebame, tik reikia daryti kol išeis. Tuomet gal ir pykdavome, o dabar, kai patys auginame vaikus, dėkojame už tokį auklėjimą.“ – prisiminimais dalijasi Julija.

   Virginija sodyboje priglausdavo pačius sunkiausius vaikus ir juos išauklėdavo. Drauge su Julija augo berniukas, vardu Ženia. Jo šeimos nariai turėjo problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo. Nuo 11 metų Ženia pats gėrė alkoholį, kaip suaugęs vyras. Tačiau Virginija berniuką reabilitavo. Šiandien Ženia yra sukūręs šeimą, gyvena ne nuskriausto alkoholiko, bet atsakingo žmogaus pilnavertį gyvenimą. Kristinai šiandien 27-eri metai. Vaikų sodyboje Melnragėje Kristina apsigyveno 8-erių metų. Su mama gyveno Klaipėdoje, Bandužių gatvėje. Pardavusi butą mama su dukra, persikėlė gyventi į Šilalę. Šilalėje butą taip pat pardavė, tačiau šį kartą sugyventinis, pasiėmęs visus pinigus, dingo. Mama, kuri turėjo psichinių ir priklausomybės problemų, praradusi butus, prarado ir teisę auginti dukrą. Taip Kristina pateko į vaikų namus.

   Vaikų namuose kiti vaikai kažkodėl nuo pirmos dienos jos nepamėgo, valgomajame mėtydavo į ją kotletais, pasigavę koridoriuje mušdavo. Kristina bėgo iš vaikų namų ir tada atsidūrė agentūros „Visos Lietuvos vaikai“ sodyboje Melnragėje.  Čia jos gyvenimas nuo buvusio skyrėsi kaip naktis nuo dienos. Gyveno ji čia 6-erius metus. Išmoko ruošti valgį, tvarkytis. O svarbiausia, ji šiandien auklėja savo vaikus taip, kaip ją auklėjo globėja Virginija Kairienė.

   Vyriausioji dukra, kuri lanko trečią klasę, mokosi groti fleita, o mažiausiam dar tik du metukai. Jis gimė su rijimo defektais ir metus, kad vaikas neužspringtų teko guldyti stačiomis ir pačiai prie jo visą naktį budėti. Dabar jau atliktos trys operacijos, vaikas sveiksta.    Virginija Kairienė liko Kristinai brangiausiu ţmogumi. Ji atvažiuoja į Melnragę su savo vaikais, jiems pasakoja apie savo vaikystę pas globėją.

   Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Virginiją Kairienę už pavyzdingą globėjo pareigų atlikimą pagerbė „Gerumo žvaigždės“ ženklu. Lietuvos vyriausybė, visuomenė teigia, kad agentūros „Visos Lietuvos vaikai“ Klaipėdos fondo sodyba ir V. Kairienės patirtis yra reikalinga, ją būtina išsaugoti.

   Klaipėdos savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė prieš metus, kai savivaldybės administracija nutarė nepratęsti panaudos sutarties su agentūros „Visos Lietuvos vaikai“ Klaipėdos fondu, posėdyje pareiškė, kad negirdėjusi jog Melnragėje buvo globojami 79 vaikai.

    Klausaisi pasakojimų žmonių, kurie augo šioje sodyboje, matai „Gerumo žvaigždę“, stebi miesto administraciją ir klausi, kodėl taip skirtingai vertinami tie patys darbai? Kas turėtų būti teisėjas, arbitras šioje situacijoje?

   Atsakymas aiškus, tai turėtų spręsti miestiečių rinkta valdžia. Klaipėdoje miestiečių rinkta valdžia, tai –  miesto taryba, kuri suteikė pagal panaudos sutartį 20-čiai metų Melnragėje apgriuvusį pastatą Agentūrai, atsisakė nagrinėti sutarties pratęsimo klausimą ir perdavė jį spręsti miestiečių nerinktai valdžiai – administracijai. Ji nusprendė, kad nepratęs pastatų nuomos sutarties.

   Paskutiniaisiais metais beglobius vaikus į vaikų sodybą galėjo nukreipti vaikų teisių apsaugos tarnyba, tačiau nenukreipė. Kodėl miesto savivaldybės administracijaos tarnautojai uždraudė vaikams gyventi vaikų sodyboje, kur gyvenimo sąlygos, kokybė artima Vakarų Europos standartams? Gal Virginija Kairienė prasta globėja? Gal teikiama paslauga yra nereikalinga miestui?

   Ne. Virginija Kairienė yra respublikinės valdžios gerai įvertinta globėja, teikiamos paslaugos yra reikalingos, tačiau vaikų sodyba randasi prestižinėje miesto dalyje, arti jūros. Šio „kąsnelio“ galimai laukia privatus darželis ar koks valdžios ponukas. O benamiai, beglobiai vaikai tegul gyvena vaikų namuose, kur juos gali nuskriausti koks nors valdžios viršūnėje sėdintys pedofilas ar kitoks iškrypėlis, nusprendė Klaipėdos miesto administracija. Taip elgtis per žiauru.

Virginija JURGILEVIČIENĖ

Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos

 pirmininkė

Nuo 1993 metų mieste dirba  Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrija, jungianti šeimas, auginančias 3 ir daugiau vaikų. Daugelio šeimų, kurios buvo bendrijos nariais,  vaikai jau suaugo, gyvena savarankišką gyvenimą. Bendraujame ir toliau.  Nesenai sutikau daugiavaikę mamą Jeleną Kostenko. Domėjosi naujienomis. Sužinojo, kad SOS vaikų organizacijai savivaldybė nepratęsė panaudos sutarties. Ji tada paklausė, kur ateiti, kam papasakoti kokia svarbi yra ši organizacija, įsikūrusi šalia jūros?  Nežinau ką jai atsakyti, nes Klaipėdos merą aplankėme, rašėme ne vieną prašymą. Į užklausimą, kas įsikurs patalpose Vaivos 23, išsikrausčius agentūrai „SOS vaikai“, gavome atsakymą, kad šis klausimas bus svarstomas perėmus pastatus. Valdžia mūsų negirdi…Moteris tai pat paklausė „O gal  išgirs mane“ Ką ji norėjo pasakyti miesto valdžiai, Jums, deputatai? Kad paskirimą gavo į Klaipėdą, atvyko iš Baltarusijos. Šeimyninis gyvenimas taip susiklostė, kad teko vienai auginti keturius vaikus. Jei nori, kad vaikai  įsitvirtintų gyvenime, siektų aukštojo mokslo, nebūtų pastumdeliais reikia duoti geriausia. Ir ji davė, nors Lietuvoje jokių giminaičių neturėjo. Jos vaikai kas met nemokamai atostogaudavo prie jūros SOS vaikų sodyboje. Rezultatas yra: du vaikai gyvena ir dirba Vilniuje, baigę aukštuosius mokslus. O du dar mokinasi: vienas Vilniuje, o kitas Klaipėdoje.  Dėka SOS vaikų sodybos,  skurdžiausiai gyvenantys nėra išmetami į užribį, jų laisvalaikis turiningai organizuojamas. Kad šios mamos vaikai ir dar kitų daugiavaikių šeimų atžalos gavo gerumo, atsakomybės, meilės pamokas SOS vaikų sodyboje turime ir rezultatą – atsakingą jaunimą, o tai mūsų pamaina.

Tiek man, kaip Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos pirmininkei, tiek Virginijai Kairienei, kuri dirbo ir dirba iki šios dienos su socialiai pažeistų šeimų vaikais, našlaičiais, malonu skinti savo darbo vaisius, t.y. girdėti kaip įsitvirtino daugiavaikių, socialiai pažeistų  šeimų vaikai. Malonu, kad ir  tavo darbo dalelė yra nusisekusiuose vaikų gyvenimuose. Viską suardyti, sudaužyti, priekaištauti, kad turime kažkokių neaiškių tikslų, yra lengviausia.

Ką gi siūlo miesto valdžia  agentūros SOS vaikų fondo vadovei? Patalpas Manto g.47,  tai buvusios partijos Naujosios sąjungos būstinė, įžymaus rašytojo Igno Šeiniaus gyvenamasis namas. Stogas kiauras, sienos griūva, rūsys pilnas vandens, grybelis griaužia šį  pastatą.  Turto skyriaus vedėjo Simokaičio teiginys, kad po Naujų Metų remontuosime, taip ir liko teiginiu, o ne darbu. Jau vasaris, bet remonto darbų nematyti.  Tenka konstatuoti, kad  vieno talentingiausio rašytojo Igno Šeiniaus gyvenamasis namas yra pūdomas, neprižiūrimas. Mieloji Taryba, turto savininke, gerbkite praeitį,  bent stogą paremontuokite, iš rūsio vandenį išsiurbkite, drenažą aplink namą praveskite, ar pakeiskite. Sustabdykite namo naikinimą.

Matydami, kaip miesto valdžia elgiasi su pastatu   Manto g 47, ir  gavę atsakymą, kad  pastato  Vaivos 23, kuriame  yra įsikūrusi agentūra  SOS vaikai likimas bus sprendžiamas tik išsikrausčius agentūrai, esame pašiurpę.  Atseit nežinome kam naudosime patalpas, bet atimame.

Miesto tarybos, kuri yra turto šeimininkė ir administracijos, kuri tą turtą prižiūri, norisi paklausti, kodėl vienus turtinius klausimus svarstote taryboje, pav. net šiandien 17,18,19 klausimai, o kitus  – ne?

Kodėl Klaipėdos miesto taryba atsisakė nagrinėti panaudos sutarties nutraukimą su agentūra „Visos Lietuvos vaikai“ Klaipėdos fondu ir perdavė šį turtinį klausimą administracijai? Turto perėmimas yra  tik miesto tarybos kompetencija.  Klaipėdos miesto savivaldybės turto perdavimo panaudos pagrindais tvarkos aprašą (toliau Tvarkos aprašas) galima taikyti tik pasirašant eilinę tęsiančią panaudos sutartį, todėl aprašas pažeidžia net 14 įstatymo punktų. Kur ir kaip, kalbėti, kad išgirstų  apie Klaipėdos miesto tarybos įstatymiškai netinkamai perduotus įgaliojimus administracijai ir įstatymo neveikimą atgaline data?   Kokiu įstatymu buvo suteiktos patalpos, tokiu įstatymu ir turi būti nutrauktos.   Agentūra, negalėdama susikalbėti su miesto valdžia,  kreipėsi į teismą. Pakvietė dalyvauti  savivaldybės administraciją ir  savarankišku asmeniu – miesto tarybą. Klaipėdos miesto meras, įgaliodamas atstovauti tą patį teisininką tarybai, o administracijos direktorius –  savivaldybės administracijai, sąmoningai suplaka kruvon dvi savarankiškas institucijas: TARYBĄ IR ADMINISTRACIJĄ. Klaipėdos miesto administracijos teisininkės paklausiau, kaip taryba informuojama  apie jos dalyvavimą ir priimtus sprendimus teisme? Atsakymas toks, kad meras gauna visų teismų priimtus sprendimus. Kiti tarybos nariai turi domėtis patys.

 Miestas,  kaip bičių korys sudarytas iš daug  akučių, kurios visos yra reikalingos ir jas negalima  naikinti?  Atsimušame kaip į sieną,  išrinkta valdžia negirdi mus, neišgirdo miesto taryba  ir prezidentės, kuri  sako, kad reikia naikinti vaikų namus. Išgirstumėte mus, kurie dirbame su socialiai sunkiai besiverčiančiomis šeimomis, išgirstumėte ir prezidentės prašymą, susipažintumėte su Virginijos Kairienės patirtimi, auginant 79  našlaičius ir priimtumete miestui naudingą sprendimą – pratęstumete,  nenaikintumete paliktumete vaikų sodybą prie jūros.   Išgirskite ir taip padarykite.

Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos pirmininkė Virginija Jurgilevičienė

 Klaipėdiečiai jau 45-ktą kartą atėjo į miesto centrinę aikštę pasakyti, kad nepamiršo valdžios siautėjimo privačiame kieme, o vėliau ir  name Garliavoje, neužmiršo to ankstaus 2012 m. gegužės 17 ryto, kai  siaubingų nusikaltimų liudininkė buvo jėga paimta ir perduota tiems, kuriuos kaltino pedofilijos verslu. Mergaitė savo prisiminimuose minėjo raudoną piniginę, kuri  tapo  tautos gėdos ženku. Ne tik mergaitė, bet visa tauta esame parduoti.

Lietuvos valdžia: prezidentūra, seimas, vyriausybė ir teisminė, kuri turi mus saugoti nuo nusikaltėlių, iškrypėlių, yra butaforinė, neginanti mus, piliečius. Absurdiški teismai, kuriuos inicijavo mergaitės gynėjams, teigia, kad Lietuvoje melas yra visagalis.

O kaip elgiamės mes, piliečiai, susidūrę su valdžios neteisėtu siautėjimu? Aiškinamės, kas yra tikras patriotas, o kas apsišaukėlis. Mušamės į krūtinę, kad mylime Tėvynę. Nepalaikome kitų iškeltų iniciatyvų, nes jos, atseit, yra prastos.

Šiandien  visų piliečių yra prašoma prisidėti prie iniciatyvos pareikalauti Seimo, kad pripažintu  LR įstatymo „ Dėl užsieniečių teisinės padėties“  pakeitimus  netekusius galios. Amoralu yra imigrantams suteikti šiltnamio sąlygas. Gyvenimo kokybė, išmokos tų, kurie paliko Tėvynę, imigrantų, turi būti tokios pat kaip ir vietinių gyventojų. Pažiūrėkite, kokios tūkstantinės eilės socialiniam butui gauti. Vietiniai yra verčiami būti benamiais, o agentūros „Visos Lietuvos vaikai“ Klaipėdos fondas, kuris priglaudžia tokias šeimas yra nereikalingas.

Mums, klaipėdiečiams, yra pareiga dalyvauti ir padėti surinkti 50 tūkstančių parašų, kad įstatymo pataisos dėl imigrantų būtų atšauktos. Nenorime, kad valdžia įteisintų vergo padėtį ir parduotų mus   „raudonai piniginei“.

Klaipėdiečiai buvo kviečiami prisiminti gėdingą valdžios poelgį Garliavoje ir pasirašyti, kad būtų atšauktos tautą žeminančios  įstatymo pataisos.

Lietuvos valstybės  dienos paminėjimas Klaipėdoje 2015-02-16

ARTĖJA  LIETUVOS VALSTYBĖS DIENOS PAMINĖJIMAS

Klaipėdoje   prasideda Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje, išklausant Šv. Mišias „Už Lietuvą“. Po mišių  –  eitynės į Atgimimo aikštę. 13 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks parodos „Lietuvos valstybiniai apdovanojimai 1918–1940 m. Iš Algirdo Aužbikavičiaus rinkinio“ atidarymas. Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“ rengia tradicinį koncertą „Mūsų vaikai – Tėvynei Lietuvai“ taip pat 13 val. Menų fakulteto salėje.

Per facebook Klaipėdos miesto socialdemokratai pakvietė bendražygius kartu švęsti valstybinę šventę, dalyvaujant bažnyčioje ir eitynėse.

Kilo diskusija. Ar šiandieniniai Lietuvos socialdemokratai  yra Komunistų partijos ar Lietuvos socialdemokratų partijos perėmėjai?  Jie net supyko ir  facebook Kęstutis Kvaraciejus parašė „1918 vasario 16 Nepriklausomybės aktą pasirašė dvi dešimtys iškilių žmonių, iškilių visuomenės ir politikos veikėjų. Jų tarpe buvo Steponas Kairys, Mykolas Biržiška ir Jonas Vileišis. Jie buvo socialdemokratai. Socialdemokratai yra vienintelė išlikusi partija, kuri dalyvavo vasario 16 nepriklausomybės akto pasirašyme“.

Jei socialdemokratai teigia kad yra prieškarinių socialdemokratų darbų tęsėjai, tai tokią veiklą ir turėtume  matyti. Nematome. Pasirodo dėl to, kaip rašo viena iš socialdemokračių, kad ateidami į valdžią perima blogą paveldą, supriešinimą, konfliktus ir intrigas. Priminė Mažeikių naftos privatizavimą, atominės elektrinės uždarymą, „kur rankas pasišildė ne Socdemai“.

Atsigaukite socialdemokratai, jūsų giriama partija nieko nesiskiria nuo konservatorių, liberalų.

Prisimenant Mažeikių   naftos įmonės privatizavimą, būtina prisiminti R. Paksą, kuris buvo prieš privatizavimą ir sulaukė tautos pasitikėjimo, tapo  Lietuvos prezidentu. Socialdemokratai: Aloyzas Sakalas, Julius Sabatauskas tapo aktyviausiais pučistais ir nuoširdžiai dalyvavo  valstybiniame perversme. Šiandien tas pats Aloyzas Sakalas sako, kad prezidento R. Pakso nuodėmes yra visiškai menkos, jei lygintume su padarytomis prezidentės D. Grybauskaitės. Pasirodo, kad prezidentas R, Paksas yra angelas. Tai ką šiandien kalba A. Sakalas yra tiesa, o ką kalbėjo prieš 12 metų buvo valdančiųjų suokalbis ir baimė, kad nebegalės pusvelčiui išparceliuoti Lietuvą, prisiimti su dideliais procentais paskolų, Ir dar tiesa, kad visi skandalo vykdytojai; A. Sakalas, J. Sabatauskas tapo garbingais žmonėmis, pateko į Seimą   už tai, kad padėjo pašalinti iš valdžios žmogų, kuris ėjo prieš Mažeikių naftos privatizavimą. Prezidentas R. Paksas,  būdamas valdžioje, kėlė grėsmę tiems, kurie nužudė Kiesus, prichvatizavo Mažeikių naftą.

Valdžioje esantys, organizavo skandalą, kuris peraugo į  pučą  ir nuvertė teisėtai išrinktą prezidentą. Sėkminga absurdiško skandalo pabaiga, o  iš tikro, tapo dirbtinių skandalų pradžia. Kiek jų buvo organizuota,   dalyvaujant  slaptosioms tarnyboms, neįmanoma suskaičiuoti. Skandalų vykdytojams, atseit teisybių ieškotojams, tautos pasitikėjimas ir valdžia.  Paskutinis skandalas  yra dėl Vijūnėlio dvaro.  Bet gal jau tautai atsibodo dirbtiniai teisybės ieškotojai? Šiandien tai „teisuolis“ G. Landsbergis, „teisybės ieškotoja“ D. Grybauskaitė. Gal konservatoriai su prezidente pajus pralaimėjimo skonį, o ne pergalės džiaugsmą?

Šių dienų Lietuvos politinė istorija teigia, kad tik  nuo užsakovų priklauso, ar skandalo vykdytojai yra ir socialdemokratai, kaip R. Pakso nuvertime, ar konservatoriai, liberalai – Vijūnėlės dvaro peripetijose.

2016 m. vasario 1d. Klaipėdos miesto savivaldybės  Etikos komisija (toliau Komisija) svarstė tarybos narės Ligitos Girskienės skundą.

Dvigubi standartai, jokios logikos, o tik „savų“ gynyba  tapo šios Komisijos veidu.

2015m. gegužės mėn. Klaipėdos miesto savivaldybes tarybos Rusų aljanso frakcijos pirmininkė Tatjana Fedotova kreipėsi  pareiškimu „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narės Ninos Puteikienes galimo valstybės politikės elgesio kodekso normų pažeidimo“. Pareiškime nurodoma, kad 2015-04-16 ,,Vakarų ekspreso” internetinėje svetainėje buvo paskelbtas straipsnis ,,Opozicija: Koalicija skleidžia negerą kvapą”, kuriame cituojami  Klaipėdos miesto tarybos narės Ninos Puteikienės žodžiai: ,,Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija ,,Valdemaro Tomaševskio blokas” – atvira antivalstybinė jėga, kurią kaip vieną iš grėsmių nacionaliniam saugumui savo ataskaitoje nurodė Valstybes saugumo departamentas”

Komisija nusprendė, kad  N. Puteikienė pasisakydama  apie Rusų aljansą, vadovavosi „nepagrįstais šaltiniais, spauda ir Seimo narės A. Bilotaites žodžiais“.

 Ar tuos šaltinius, kuriais rėmėsi N. Puteikienė,  kas nors  užprotestavo, paneigė? Ne.  Įdomu kokių priemonių, metodų pagalba  Komisija nustatė, kad N. Puteikienė vadovavosi nepagrįstais šaltiniais,  netinkama spauda bei  neargumentuotais Seimo narės A. Bilotaitės išsakytais teiginiais. Manome, kad  Komisijai  pakako vienintelio vertinimo kriterijaus – priklausymas valdantiems ar opozicijai. Matomai, opozicija  privalo būti visada kalta, todėl ir  nusprendė, kad N. Puteikienė pažeidė etiką.

2015 m. gruodžio mėn.į Etikos komisiją kreipėsi  opozicijos atstovė L. Girskienė pareikšdama,  kad vicemeras A. Šulcas, tarybos posėdžio metu, kai prie mikrofono prieidavo kalbėti N. Puteikienė, dėdavo ant stalo galvą, vaidindavo miegantį ir knarkdavo  ( profesionalus aktorius).   L. Girskienė tokį A. Šulco elgesį  įvertino, kaip patyčias prieš asmenį, nepagarbą tarybai, trukdymą dirbti.

Iš etikos komisijos  sprendimo galima daryti išvadą,  kad  jei cituosi, tai ką rašo spauda,  pažeisi politiko etiką. Jei iš  opozicinės frakcijos vadovės  tyčiosis,  žeminsi ją, trukdysi kalbėti oponentei  ir  kūno kalba reikalausi užsičiaupti, tai etikos  komisija, kuriai vadovauja Aldona Staponkienė, tokį spektaklį pavadins nekaltu protestu,  nepažeidžiančiu politikų elgesio kodekso.

Noriu paklausti, kur nusiris Klaipėdos miesto  valantieji?  Kai  Komisija priima sprendimus, kad opozicinės frakcijos vadovė, kadangi priklauso politinei mažumai, visada yra     kalta, o pozicijos atstovas, priklausantis politinei daugumai,   –  teisus?

Virginija Jurgilevičienė

Klaipėdiečiai  2016 m. sausio 17 dieną į Atgimimo aikštę atėjo paminėti gėdingą valdžios sprendimą, naudoti smurtą  prieš beginklius, taikius piliečius.

Praeiviai sustodavo, skaitydavo,  dėkodavo už  šios akcijos organizavimą.

Šį kartą atvyko net du policijos ekipažai fotografuoti  plakatų. Kodėl? Gal juos sujaudino ir sukėlė įtarimą  plakatas.”Prezidente, ar tiesa, kad Jūsų  tyliu pritarimu KGB parinkti pedofilai  valdo Lietuvą?”

Ne paslaptis, kad  homoseksualai, įvairūs iškrypėliai buvo ištikimiausi ir geriausi KGB šnipai. Kas gali paneigti, kad jie liko, pasitraukus sovietinei kariuomenei?

 Lietuvoje gyvenimas, atkūrus nepriklausomybę,  pasuko keistoka vaga. Kodėl?

Manome, kad atsakymą žinome.  Lietuvoje buvo nemažai pedofilijos skandalų. Jie nebuvo paženklinti  mirtimis. Tačiau  Garliavos skandalas nuklotas vien  nužudymais. Istorija teigia, kad  KGB –  mirčių cechas. Pradedant  L. Trockiu ir užbaigiant   A. Litvinenko,.  nunuodytu  polonijumi.  Braižas tas pats, užtildyti atimant gyvybę, o vėliau kurti jau savo versiją. O kaip primityviai pateikiamos mirčių priežastys. .Lapu užspringo, baloje  nuskendo.

Šiandien iš Lietuvos piliečių yra  reikalaujama pritarti  sovietinei nepagarbai gyvybei.  Nėra žmogaus, nėra problemos,  Tam  naudoja žiniasklaidą, teisėtvarką. Gėda pritarti, gėda užimti  „nebylio“ poziciją

Protėviai, jų nekaltas kraujas, kuris upeliais liejosi pokario laikmečiu, mergaitės žodžiai “Žmonės jūs ar ne žmones?” prašo ateiti ir vasario  mėn. 17 dieną 12 val. į Atgimimo aikštę.

Lietuvos žiniasklaida:  laikraščiai, radijas, internetas, televizija  skelbia daug  informacijos apie prastą vaikų teisių gynimo tarnybos darbą ir  socialinių centrų veiklą.

Lietuvos Respublikos Prezidentė, matydama visuomenės reakciją, pasisakė, pasiūlė problemos sprendimą. Iš Prezidentės pasisakymo išsityčiojo ir gavosi tik šnipštas. Permainos vaikų apsaugos tarnyboje  reikalingos kaip oras.

Trumpai apie Klaipėdos miesto vaikų apsaugos tarnybą ir socialinės rūpybos darbą.

Vaikų teisių apsaugos tarnyba daug metų dirbo kartu su nevyriausybine organizacija, agentūra „Visos Lietuvos vaikai“ Klaipėdos fondu. Vaikų teisių apsaugos tarnybos  vadovė  Gražina Aurylienė savo rašte teigė, kad  Agentūros „Visos Lietuvos vaikai“ Klaipėdos fondo vykdoma socialinė pagalba yra lanksčios formos ir yra tinkama esant skubioms, teisiškai sunkiai reglamentuojamoms situacijoms. Klaipėdos administracija nutarė, kad nepratęs panaudos sutarties su Agentūra, kuri  randasi prestižinėje miesto dalyje, prie jūros. Agentūros vadovė kreipėsi į administraciją, į merą su prašymais leisti toliau dirbti, nes teikia labai reikalingas miestui paslaugas. O kaip elgiasi Klaipėdos vaikų teisių gynimo vadovė G. Aurilienė? Tyli. Neišdrįsta pasakyti  savivaldybės administracijai, merui, kad nėra organizacijos į kurią  būtų galima kreiptis iškilus teisiškai  sunkioms  situacijoms, neišdrįsta pareikalauti administracijos pratęsti panaudos nuomos sutarties dėl patalpų adresu Vaivos 23.   

O kaip elgiasi Klaipėdos miesto socialinės paramos centras? Dar šlykščiau. Klaipėdos miesto socialinės paramos centro vadovė A. Liesytė viešai pareiškė, kad nežinanti jog  agentūroje „Visos Lietuvos vaikai“ Klaipėdos fonde laikinai buvo globojami  79 vaikai.  Viena iš socialinės paramos centro darbuotojų išgirdusi tokį vadovės teiginį, nustebo, o po to nusprendė, kad  ponia A. Liesytė specialius akinius  nešioja.  Tai todėl ir nematė agentūros vadovės, kuri beveik kas mėnesį ateidavo  į socialinės paramos centrą tvarkyti 500 litų pašalpą už vaiko globą.

Savivaldybės institucijos, kurios dirba su socialinės rizikos šeimomis, jų  problemomis, neišdrįsta pareikalauti, kad  miestas teiktų paslaugas nepilnametėms, kurios laukiasi kūdikių, gausioms šeimoms atvykusioms iš rajonų ir tapusioms benamiais.

2014 metais socialinės paramos skyrius neišmokėjo socialinių pašalpų ir sutaupė beveik  2 milijonus litų. Tuos pinigus panaudojo Pilies tilto remontui. Pasakysite, kad taip neleidžiama daryti. Draudimus lengvai galima apeiti. Ir jie apeinami, nes vaikų teisių gynimo tarnyba, socialinės paramos centras  yra savivaldybės administracijos, mero  „kišeninės“ organizacijos. Oficialiai tuos du milijonus litų  panaudojo vaikų namų remontui, o tokią pat sumą nuėmė iš vaikų namų remontui skirto biudžeto ir pervedė tilto renovavimui.

Matome,  kaip Klaipėdos vaikų teisių gynimo tarnyba, Klaipėdos miesto socialinės paramos centras elgiasi su „Visos Lietuvos vaikai“ Klaipėdos fondu, socialinės paramos biudžetu, kaip  tarnauja  Klaipėdos miesto administracijos ir mero nurodymams. Todėl  galima teigti, kad   visų socialinių negandų, o tai emigracija, girtuokliavimas, savižudybės  yra tų organizacijų  besąlygiškas paklusnumas savivaldybės administracijai.

Drąsiai galima konstatuoti, kad savivaldybių administracijų, merų diktatas vaikų teisių gynimo tarnyboms, socialinės paramos centrams yra vėžys, kuris naikina pasitikėjimą ir pagarbą valstybe. 

Valstybės vadovės, prezidentės  pastabos ir pasiūlymai keisti vaikų tarnybos apsaugos darbą yra teisingi. Iš jos, išsityčiodami  žiniasklaidoje, tik patvirtinama, kad savivaldybės nenori  iš savo „nagų“ paleisti valdymo galių.  Iš chaoso ir betvarkės, esančios socialinėje srityje ir vaikų teisių gynime, pelnosi valdančiosios partijos savivaldybėse. Vyksta akivaizdžios manipuliacijos, kalbama apie gerus siekius, tarnystę miestiečiams, socialiai nuskriaustiems, o iš tikrųjų yra kuriama gerovė savo  partijos nariams ir rėmėjams.

Kas nutrauks tą neteisybių, savivaliavimų grandinę? Kas sugrąžins pasitikėjimą valstybe? Siūlome pirmuosius žingsnius, o tai vaikų teisių gynimo tarnybų, socialinių centrų finansus  atskirti iš savivaldybių biudžeto. Šioms organizacijoms   suteikiamas savarankiškų institucijų statusas.   

 Po 2015 m. LR savivaldybių  rinkimų pradėjo darbą  nauja Klaipėdos miesto administracinių ginčų komisija. Šios komisijos nariai:  Aldona Steponkienė, tarybos narė, turinti teisinį išsilavinimą,  Rasa Bekėžienė, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Prevencijos skyriaus viršininkė, kuri taip pat turi teisinį išsilavinimą,  seniūnaičiai bei nevyriausybinės organizacijos narys  neturintys  juridinio  išsilavinimo.

2015-12-07   visuomeninkai stebėjo  kaip Klaipėdos miesto visuomeninė administracinių ginčų komisija svarstė agentūros „Visos Lietuvos vaikai“ Klaipėdos fondo skundą.  Visuomenė, žurnalistai, suinteresuoti asmenys  apie būsimą posėdį turėjo teisę sužinoti iš  savivaldybės internetinio puslapio. Atsivertę  Klaipėdos miesto visuomeninės administracinių ginčų komisijos tinklalapį, vietoj darbotvarkės klausimų, rado tuščia vietą. Ginčų komisijai pirmininkaujanti R. Bekėžienė  pareiškė, kad Komisijos  nuostatai nereikalauja viešumo, bet  sutiko su skundo iniciatorių atstovo priminta, senosios Komisijos taikyta, gerąja praktika, t.y. su išankstiniu posėdžių viešinimu. Norime priminti, kad ginčų komisija privalo vadovautis ne tik nuostatais, bet ir  LR Konstitucija bei įstatymais.

Prasidėjus svarstymui, ir ,,SOS vaikų“  atstovui  pagarsinus  savo prašymus, išgirdome, kad pirmininkaujančioji, lyg kokia teisėja,  pasitarusi pati su savimi, nusprendė  nei vieno prašymo netenkinti. Neliko nieko kito  tik garsiai suabejoti   komisijos reikalingumu, jei  sprendimai priiminėjami vienasmeniškai. Teisybės vardan reikia pasakyti, jog Rasa Bekėžienė priekaištą išgirdo ir atsiprašė dėl nederamo posėdžio vedimo.

Gaila, bet nepagarba  vedamam posėdžiui  tęsėsi. Nepagarsintas  pranešimas apie bylą.   Nebuvo iki galo  išklausyti abiejų pusių pasisakymai. Tokie pirmininkaujančiosios   veiksmai sukėlė įtarimą, kad apie bylą iš anksto  apsitarė  komisijos pirmininkė  ir, politikus bei administraciją  atstovaujanti,   juristė.

Belieka tik spelioti, ką šita ir kitos visuomeninės komisijos išdarinėja, kai nėra stebėtojų, kai veiksmas vyksta už uždarų durų.

Procedūrų nesilaikymas sudaro galimybę klestėti neteisingumui, ginti ne silpnąją pusę(piliečius, verslininkus, visuomenininkus ir pan.), o stengtis pateisinti, apginti vietos politikų ir tarnautojų priimtus diskriminacinius, dviprasmiškus įsakymus, sprendimus, niekingus atsakymus.

                      Primename, kad Rasa Bekėžienė policijoje yra atsakinga už prevencinį darbą, vadovauja skyriui. Preveñcija (lot. praeventio) – išankstinis kelio užkirtimas, užbėgimas už akių. Puikiai žinoma, kad vienas iš pagrindinių būdų, priemonių, stabdant nusikalstamumą, yra viešumas, o kitas, tai priimtų nuostatų, įstatymų, Konstitucijos   laikymasis.

Norime užduoti policijos vadovams retorinį klausimą, ar gali  prevenciniam skyriui vadovauti pareigūnė ignoruojanti viešumo principą, nereaguojanti į Komisijos nuostatuose nustatytą tvarką?

Neturime atsakymo  į klausimus, ar pareigūnė nesupranta viešumo pamatinės reikšmės, ar  yra susiformavusi  praktika  pataikauti stipriajam?

 Redakcijos  nuomonė ir informacija

Senoji ginčų komisija, kuri gerbė nuostatus, LR įstatymus ir LR Konnstituciją

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos etikos komisijai

Skundas

dėl  Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nario, mero pavaduotojo   Artūro Šulco  galimo valstybės politikų elgesio normų pažeidimo

2015-12-05 laikraštis „Klaipėda“  atspausdino  Mildos Skiriutės straipsnį „ A. Šulcą papiktino Vilniaus diktatas“.    Jame rašoma, kad  „A.Šulcas tvirtino, jog susidaro įspūdis, jog gyvename policinėje valstybėje“.    Nevyriausybinės organizacijos „Klaipėdos jungtinis demokratinis judėjimas“ pirmininko pavaduotojas Virginijus Partaukas forumo metu įrašė visų pranešėjų pasisakymus taip pat ir Klaipėdos mero pavaduotojo A.   Šulco pasakytas mintis. Cituojame A. Šulco kalbą forume: „ Dar vienas dalykas – apie vertybes. Vilnius nustato Klaipėdai, kokios yra vertybės. Municipalitetas, miesto bendruomenė yra iš esmės, kad gali teikti pastabas, bet puikiai suvokiame istoriškai, kad ką besakytume, sprendimai bus priimami Vilniuje. Tai varo į neviltį. Taip yra niekinama pati savivalda, pilietinė visuomenė pati savaime. Ir tikrai čia nekalti konkretūs asmenys, noriu sakyti, sistema mūsų policinės valstybės. Jinai veda mus į niekur“.

Žurnalistė, interpretuodama pasisakymą, specialiai ar netyčia jį sušvelnima. Iš tikrųjų, mero pavaduotojas, viešai kalbėdamas, tiesmukiškai Lietuvą įvardija policine valstybe. Tokį valstybės statusą jis pateikia kaip faktą, o ne kaip prielaidą,  ir ne kaip savo nuomonę. Tai yra, be jokių: „kas gali paneigti‘, „mano nuomone“, „ susidaro įspūdis“ ir pan.

Po mero pavaduotojo A. Šulco pasisakymo forume, pasiaiškinome policinės valstybės sąvoką. ‚Policinė valstybė – valstybė, kurioje valdžia griežtomis ir represinėmis priemonėmis kontroliuoja socialinį, ekonominį bei politinį šalies gyventojų gyvenimą. Policinei valstybei būdingi totalitarizmo bei socialinės kontrolės elementai. Policinės valstybės gyventojams yra apribota judėjimo laisvė, laisvė išreikšti politinę ir kitą nuomonę. Policinėmis valstybėmis yra laikomos nacistinė Vokietija, Tarybų Sąjunga, dabartinės Kuba bei Šiaurės Korėja‘.

LR Konstitucijos 1 straipsnis teigia „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“, o ne policinė.

Primename, kad  2015-08-26 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos etikos komisija ( toliau „Komisija“) nagrinėjo  mero Vytauto Grubliausko   pareiškimą  dėl  miesto tarybos nario V. Titovo  nuomonės išsakymo. V. Titovas, neįleidus iš Latvijos pranešėjų į konferenciją apie fašizmą, duodamas interviu  žurnalistei telefonu, taip pasielgusią  valstybę,   prilygino  fašistinei. Nors jis viešai to nepasakė, tačiau   Komisija, remdamasi žurnalistės interpretacija,  pripažino, kad  V. Titovas  pažeidė Etikos kodeksą.

A. Šulcas apie nedemokratinę valstybės santvarką pasakė forumo metu, girdint renginio dalyviams, svečiams, žurnalistams.

Vadovaujantis tai kas aukščiau surašyta,  Komisijos prašome:

1. Išnagrinėti, ar toks mero pavaduotojo  A. Šulco  pasisakymas nežemina Klaipėdos miesto gyventojų, nevyriausybinių organizacijų  bendruomenės bei nediskredituoja  miesto tarybos.

2. Įvertinti, ar toks  mero pavaduotojo  A. Šulco elgesys nepažeidžia  Valstybės politikų elgesio kodekso principų, kurie reikalauja laikytis   pagarbos žmogui ir valstybei.

3.Išsiaiškinti , ar toks mero pavaduotojo A. Šulco tiesmukiškas valstybės santvarkos įvardijimas, galimai padarė ne tik moralinę, bet ir materialinę žalą Klaipėdos bendruomenei, nes vicemeras priklauso valdančiąjai daugumai, reprezentuoja Klaipėdą  susitikimuose su užsienio delegacijomis, potencialiais investuotojais.

 Atkreipiame Komisijos narių dėmesį, kad vicemeras, reikalaudamas tikros  savivaldos, yra teisus.  Miestiečiai,   pilietinė visuomenė savo veikloje susiduria su abejotinais sprendimais  ne tik  Vilniaus valdžios, bet ir Klaipėdos miesto tarybos bei administracijos.  Ar turi  moralinę teisę A. Šulcas reikalauti realios savivaldos  nuo Vilniaus, kai Klaipėdoje  mes, aktyvūs piliečiai,  susiduriame su autoritariniu valdžios požiūriu į problemų sprendimą ir su  akivaizdžiai  įgnoruojama miestiečių teise į tikrą savivaldą.  Kada miestiečiai,  NVO vadovai, aktyvūs piliečiai prašo leisti dalyvauti ruošiant sprendimų projektus,  reikalauja informacijos apie administracijos nutarimus, prašo įtraukti į įvairias darbines grupes, jie išgirsta, kad  jūs mus išrinkote, nesikiškite, netrukdykite dirbti,  spręsime mes, o po keturių metų galėsite balsuoti už kitus.

 Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos pirmininkė               Virginija Jurgilevičienė virginija.jurgileviciene@gmail.com

Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo pirmininko pavaduotojas Virginijus Partaukas  klaipedos.jdj@yandex.ru