Nuo 1993 metų mieste dirba Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrija, jungianti šeimas, auginančias 3 ir daugiau vaikų. Daugelio šeimų, kurios buvo bendrijos nariais, vaikai jau suaugo, gyvena savarankišką gyvenimą. Bendraujame ir toliau. Nesenai sutikau daugiavaikę mamą Jeleną Kostenko. Domėjosi naujienomis. Sužinojo, kad SOS vaikų organizacijai savivaldybė nepratęsė panaudos sutarties. Ji tada paklausė, kur ateiti, kam papasakoti kokia svarbi yra ši organizacija, įsikūrusi šalia jūros? Nežinau ką jai atsakyti, nes Klaipėdos merą aplankėme, rašėme ne vieną prašymą. Į užklausimą, kas įsikurs patalpose Vaivos 23, išsikrausčius agentūrai „SOS vaikai“, gavome atsakymą, kad šis klausimas bus svarstomas perėmus pastatus. Valdžia mūsų negirdi…Moteris tai pat paklausė „O gal išgirs mane“ Ką ji norėjo pasakyti miesto valdžiai, Jums, deputatai? Kad paskirimą gavo į Klaipėdą, atvyko iš Baltarusijos. Šeimyninis gyvenimas taip susiklostė, kad teko vienai auginti keturius vaikus. Jei nori, kad vaikai įsitvirtintų gyvenime, siektų aukštojo mokslo, nebūtų pastumdeliais reikia duoti geriausia. Ir ji davė, nors Lietuvoje jokių giminaičių neturėjo. Jos vaikai kas met nemokamai atostogaudavo prie jūros SOS vaikų sodyboje. Rezultatas yra: du vaikai gyvena ir dirba Vilniuje, baigę aukštuosius mokslus. O du dar mokinasi: vienas Vilniuje, o kitas Klaipėdoje. Dėka SOS vaikų sodybos, skurdžiausiai gyvenantys nėra išmetami į užribį, jų laisvalaikis turiningai organizuojamas. Kad šios mamos vaikai ir dar kitų daugiavaikių šeimų atžalos gavo gerumo, atsakomybės, meilės pamokas SOS vaikų sodyboje turime ir rezultatą – atsakingą jaunimą, o tai mūsų pamaina.
Tiek man, kaip Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos pirmininkei, tiek Virginijai Kairienei, kuri dirbo ir dirba iki šios dienos su socialiai pažeistų šeimų vaikais, našlaičiais, malonu skinti savo darbo vaisius, t.y. girdėti kaip įsitvirtino daugiavaikių, socialiai pažeistų šeimų vaikai. Malonu, kad ir tavo darbo dalelė yra nusisekusiuose vaikų gyvenimuose. Viską suardyti, sudaužyti, priekaištauti, kad turime kažkokių neaiškių tikslų, yra lengviausia.
Ką gi siūlo miesto valdžia agentūros SOS vaikų fondo vadovei? Patalpas Manto g.47, tai buvusios partijos Naujosios sąjungos būstinė, įžymaus rašytojo Igno Šeiniaus gyvenamasis namas. Stogas kiauras, sienos griūva, rūsys pilnas vandens, grybelis griaužia šį pastatą. Turto skyriaus vedėjo Simokaičio teiginys, kad po Naujų Metų remontuosime, taip ir liko teiginiu, o ne darbu. Jau vasaris, bet remonto darbų nematyti. Tenka konstatuoti, kad vieno talentingiausio rašytojo Igno Šeiniaus gyvenamasis namas yra pūdomas, neprižiūrimas. Mieloji Taryba, turto savininke, gerbkite praeitį, bent stogą paremontuokite, iš rūsio vandenį išsiurbkite, drenažą aplink namą praveskite, ar pakeiskite. Sustabdykite namo naikinimą.
Matydami, kaip miesto valdžia elgiasi su pastatu Manto g 47, ir gavę atsakymą, kad pastato Vaivos 23, kuriame yra įsikūrusi agentūra SOS vaikai likimas bus sprendžiamas tik išsikrausčius agentūrai, esame pašiurpę. Atseit nežinome kam naudosime patalpas, bet atimame.
Miesto tarybos, kuri yra turto šeimininkė ir administracijos, kuri tą turtą prižiūri, norisi paklausti, kodėl vienus turtinius klausimus svarstote taryboje, pav. net šiandien 17,18,19 klausimai, o kitus – ne?
Kodėl Klaipėdos miesto taryba atsisakė nagrinėti panaudos sutarties nutraukimą su agentūra „Visos Lietuvos vaikai“ Klaipėdos fondu ir perdavė šį turtinį klausimą administracijai? Turto perėmimas yra tik miesto tarybos kompetencija. Klaipėdos miesto savivaldybės turto perdavimo panaudos pagrindais tvarkos aprašą (toliau Tvarkos aprašas) galima taikyti tik pasirašant eilinę tęsiančią panaudos sutartį, todėl aprašas pažeidžia net 14 įstatymo punktų. Kur ir kaip, kalbėti, kad išgirstų apie Klaipėdos miesto tarybos įstatymiškai netinkamai perduotus įgaliojimus administracijai ir įstatymo neveikimą atgaline data? Kokiu įstatymu buvo suteiktos patalpos, tokiu įstatymu ir turi būti nutrauktos. Agentūra, negalėdama susikalbėti su miesto valdžia, kreipėsi į teismą. Pakvietė dalyvauti savivaldybės administraciją ir savarankišku asmeniu – miesto tarybą. Klaipėdos miesto meras, įgaliodamas atstovauti tą patį teisininką tarybai, o administracijos direktorius – savivaldybės administracijai, sąmoningai suplaka kruvon dvi savarankiškas institucijas: TARYBĄ IR ADMINISTRACIJĄ. Klaipėdos miesto administracijos teisininkės paklausiau, kaip taryba informuojama apie jos dalyvavimą ir priimtus sprendimus teisme? Atsakymas toks, kad meras gauna visų teismų priimtus sprendimus. Kiti tarybos nariai turi domėtis patys.
Miestas, kaip bičių korys sudarytas iš daug akučių, kurios visos yra reikalingos ir jas negalima naikinti? Atsimušame kaip į sieną, išrinkta valdžia negirdi mus, neišgirdo miesto taryba ir prezidentės, kuri sako, kad reikia naikinti vaikų namus. Išgirstumėte mus, kurie dirbame su socialiai sunkiai besiverčiančiomis šeimomis, išgirstumėte ir prezidentės prašymą, susipažintumėte su Virginijos Kairienės patirtimi, auginant 79 našlaičius ir priimtumete miestui naudingą sprendimą – pratęstumete, nenaikintumete paliktumete vaikų sodybą prie jūros. Išgirskite ir taip padarykite.
Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos pirmininkė Virginija Jurgilevičienė