Piliečiams

Klaipėdiečiai susirinko spalio 16d. paminėti  Mažosios Lietuvos genocido dieną.

Tie, kurie domisi istorija, šio krašto praeitimi teigia, kad  ne baltais turėtume vadinti, nes šis pavadinimas yra naujas derinys. Taip mūsų protėvius prieš 200 metų pavadino vokiečių kalbininkas G.F.Neselmanas. Jie norėtų, kad būtume vadinami aisčiais, nes taip romėnų istoriko Tacito buvome pavadinti beveik prieš 2000 metų.

Kiek svarbu  kaip esame  vadinami ar vakariniais baltais, ar vakariniais aisčiais, tiek svarbu, kad šitam kraštui teko dideli išbandymai. Kodėl šiam kraštui? Todėl, kad atėję nukariautojai didžiąją dalį vietinių gyventojų asimiliavo, išvijo, sunaikino ir net prūsų kalba ištrynė iš ten gyvenusių žmonių atminties. Pasipriešijimo grobikams simbolis lieka Didžiojo prūsų sukilimo vadas Herkus Mantas. Klaipėdoje minėdami Mažosios Lietuvos genocido dieną spalio 16-ąją su vėliavomis stovėjome prie paminklo prūsų sukilimo vadui.

Per vakarinių aisčių žemę vilnijęs mirčių ir netekčių šleifas skaudžiausiai pasireiškė II- jo pasaulinio karo veiksmais ir pokariu. Žmonės buvo naikinami, vežami, deportuojami. Klaipėdos mieste, įžengusi sovietinė kariuomenė, 1945 metais sausio mėn. 28 d. sutiko  tik kelis gyventojus.

1939 metų kovo mėnesį okupavusi Klaipėdos kraštą nacistinė Vokietija  davė vos kelis mėnesius laiko lietuviams palikti Klaipėdos kraštą. Tūkstančiai lietuvių buvo priversti bėgti į Didžiąją Lietuvą. O 1944 metų rudenį prasidėjo didžioji šio krašto gyventojų evakuacija. Pabėgėlių keliai buvo nusėti lietuvių vežimais su manta. Bet ne visi spėjo pasitraukti. Daug pabėgėlių užklupo negailestinga Raudonosios armijos banga.

Pamiršti to negalima. Apie Klaipėdos krašto žmonių vijimą iš gimtųjų namų, kuris prasidėjo 1939 m. kovo mėn. Ir apie jų naikinimą II pasaulinio karo pabaigoje bei pokario laikmečiu kalbėjome prie 1923 metų sukilimo paminklo Skulptūrų parke.

Šiandien  žiniasklaida ir  piliečiai daug dėmesio skiria Sirijai, pabėgėliams. Klaipėdiečiai 2015-09-29 stovėjo su  plakatais Atgimimo aikštėje. Savi marškiniai visada arčiau kūno. Pabėgėlių atėjimui nesame pasiruošę. Tai tiesa. Kaip suprantame pasiruošimą emigrantų priėmimui? Pirmiausia, geros ekonominės sąlygos. Jų nėra. Atlyginimai, pensijos  mažos. Kodėl per 25 nepriklausomybės metus tik sugebėjome Europos sąjungoje įgyti prasčiausiai ir skurdžiausiai gyvenančių reputaciją? Jei valdžia negali pasirūpinti savais gyventojais, tai emigrantais tuo labiau nepasirūpins. Neaišku, kur nuplauks Europos ir Lietuvos pinigai emigrantų išlaikymui.

Nemažai rašoma, kalbama apie  Rusijos oficialią paramą  Bašarui al-Asadui. Manau, kad tai  nėra pagalba sirams ir europiečiams. Tai tik sirų pabėgėlių gausinimas. Kodėl? Gretinu ir lyginu  II-jo pasaulinio karo įvykius Lietuvoje su šiandienine situacija Sirijoje. Jos man panašios. Pabėgėliai ir vidinis, brolžudiškas karas. Kam Lietuvoje  jis buvo naudingas ir kas jį organizavo?   Sovietų sąjunga laimėjo II- ąjį pasaulinį karą ir, turėdama stipriausią, galingiausią kariuomenę, jos nenaudojo Lietuvoje  miškiniams išgaudyti, o kvietė lietuvius stoti į miliciją, kurios tikslas buvo naikinti  miškinius ir juos palaikančius. Sovietų sąjunga organizavo brolžudišką karą tik todėl, kad  mažiau reikėtų gyvulinių vagonų, prižiūrėtojų tremtiniams išvežti. Lietuvis lietuvį naikino, t.y vykdė Sovietų sąjungos užsakymą. Manau, kad kiršinantis  balsas iš Amerikos apie JAV kariuomenės atėjimą  buvo Sovietų spec. struktūrų darbas. Kodėl iki šios dienos nėra tyrimo, kas reikalavo teikti per Amerikos radiją tokias nesąmones. Apie JAV ir Sovietų sąjungos karą.

Kiek šimtmečių vyksta pasaulyje realūs karai, tiek metų kariaujamas ir informacinis karas Informaciniam karui yra skiriami milijardai lėšų, perkamos svetimos, kitos šalies žiniasklaidos. Šiandien, ypač Rusijos informaciniai kanalai,  nurodo šaltinius užsienyje, kurie transliuoja Maskvai  reikalingas naujienas. Visi sutinkame, kad žiniasklaida plauna mūsų protus.  Piktinamės.

Klausydama  žinias, jas dar lyginu su savo šalies, tautos, giminės, šeimos istorinėmis žiniomis. Ar vyko Lietuvoje prieš 70 metų brolžudiškas karas, emigracija?Vyko. Kas iniciatorius ir užsakovas?Kaimyninė valstybė. Užgrobiant žemes reikėjo jas išvalyti nuo senųjų gyventojų.  Todėl Sirijoje brolžudiško karo užsakovė taip pat turi būti kaimynė.  Sirijos kaimynė yra Izraelis. Sirijos prezidentas yra kaltinamas žmogaus teisių pažeidimais. Įdomu, kokioje valstybėje nėra pažeidinėjamos žmogaus teisės? Visose. Tai pagal tą reikalavimą galima pradėti karą bet kurioje valstybėje. Ar moralu, milijonus išžudžius, pareikšti, kad tos mirtis buvo  reikalingos žmogaus teisėms apginti. Tai amoralu.

Prieš penkerius metus prasidėjo sirų valymas. Jie, kaip ir mūsų seneliai bei tėvai prieš 70 metų nežino ko laukti, ko atėję ginkluoti  prašys, ar paliks gyvus.  Panašią gyvenimišką situaciją, kaip ir mes, lietuviai,  šiandien išgyvena sirai. Pasirodo, kad milijonai išvaryti iš gimtųjų namų   sirų ir  dar milijonai sunaikintų yra nedidelis skaičius. Reikia dar daugiau sunaikinti sirų, todėl savo oro karines pajėgas įveda ir Rusija. Rusija nėra gelbėtoja nei sirų, nei europiečių. Ji kaip ir JAV Sirijoje vykdo sirų naikinimą.

Rusija tik tada gali save įvardinti kaip taikos nešėja ir gelbėtoja, jei reikalautų, kad JAV nutrauktų  separatistų   ginklavimą, žmogaus teises gintų ne ginklo, žudymų  pagalba, bet  civilizuotai,  taikiomis priemonėmis.

Rusija to neprašo. Kodėl? Nes to nereikia kaimyninei Izraelio valstybei.

Virginija Jurgilevičienė

Agentūros „Visos Lietuvos vaikai“ Klaipėdos filialo patalpose  Vaivos 23   birželio 26 d.  Vasaros dienos stovykla užbaigė  1-ją  pamainą, kurios trukmė 10  darbo dienų.  

Šioje stovykloje vaikai galėjo kasdien  nueiti prie jūros. Paskutinę   stovyklos dieną stovyklautojai , vėjuotai su apsiniaukusiu dangumi jūrai, pasakė „Iki“.

Šios stovyklos kita išskirtinė savybė, kad vaikai galėjo išmokti važinėtis dviračiais ir kasdien dviračio taku nuvažiuoti iki 2-os Melnragės, Girulių, Karklės, nes agentūra „Visos Lietuvos vaikai“ Klaipėdos filialas turi sandėlį, kuriame  saugiai galima laikyti dviračius.  

Atsisveikinimui su vasaros dienos stovyklą paruošė teatralizuotą pasakojimą apie praleistas dienas SOS vaikų sodyboje: iškila su nakvyne prie Kalotės ežero,  pasivaikščiojimą  jūros pakrante  iki 2-os Melnragės ir  iki  Naftos bazės, įvairius žaidimus, konkursus.

Vaikai  paruošė miško gėlių puokštes ir įteikė virėjai ir jos pagalbininkui už skaniai paruoštą maistą, o  SOS vaikų sodybos direktorei – padėkos raštą. 

Praėjo treji metai arba 46 mėnesiai nuo policijos siautėjimo privačiame Garliavos kieme. Klaipėdos Atgimimo aikštėje išdėliojome žvakes, viltį, kad jos parodys kelią mergaitei grįžti į mylimų senelių namus. Ta pati viltis jau 46 mėnesius nepalieka ir mus,  kad Tiesa bus atstatyta, kad neteisėti valdžios sprendimai bus peržiūrėti ir jų užsakovai, vykdytojai  išaiškinti.

Klaipėdos Atgimimo aikštėje ši data  sutapo su Vilties bėgimo renginiu. Vilties bėgimo tikslas paremti sergančius onkologine liga. Aikštė didelė ir mes, susirinkę paminėti gėdingą valdžios sprendimų trejų metų sukaktį,. ir  Vilties bėgimo organizatoriai, sutilpome, aikšte pasidalinome. Kai vieni Vilties bėgimo organizatoriai,  priėję prie mūsų būrelio, gražiai bendravo, tai  kiti ėmė gąsdinti, kad negalime savo akcijos fotografuoti, nes mūsų nuotraukose bus matyti jų reklama. Taip ir nesupratome, kokia žala būtų padaryta jų reklaminėms vėliavoms, jei patektų į mūsų nuotraukas.

Skaudžiausia buvo tai, kad dalis organizatorių atėję dalintis savo skausmu, žmogaus naikinimu onkologine liga, nenori matyti kitų skausmą – valdžios savivaliavimą, žmogiškumo naikinimą.  Kodėl nenorime matyti, girdėti kitų skausmą, jį suprasti, o  girdime, kalbame   tik apie savo bėdą?

Kaip ir prieš  metus pasakyti valdžiai, kad  nepamiršome jūsų organizuoto šturmo, smurtavimo  privačiame kieme, nepamiršome mergaitės prašymo palikti ją gyventi su teta,  iš Vilniaus atvažiavo Jonas ir Giedrė.

Tylėti, nematyti  vaiko skausmo yra nusikaltimas. Ateisime, valdžiai priminsime 2012 m. gegužės 17 d.,kaip valdžios  gėdos dieną ir birželio mėnesį.

LIETUVOS ŽMOGAUS TEISIŲ GYNIMO ASOCIACIJAI

PRAŠYMAS APGINTI NUO VALDŽIOS ĮSTAIGŲ, VALDŽIOS ATSTOVŲ IR ŽINIASKLAIDOS  SIEKIO SUVARŽYTI PILIEČIŲ TEISES

2015-04-25

Klaipėda

 Perskaičius Astos Aleksėjūnaitės straipsnį „Prieš Lietuvą – iš vidaus“, supratome, kad bet kokia kaina  reikia pažeminti, suniekinti didžiulę grupę piliečių, teigiant kad jie yra  Lietuvos valstybes grėsme.

Ar tikrai valstybei grėsmę kelia ta piliečių grupė, kuri buriasi prieš skalūninių dujų išgavimą? O gal atvirkščiai, kuri proteguoja skalūninių dujų išgavimą ir yra grėsmė Lietuvos valstybei?

Kodėl Seime buvo priimtos Darbo partijos nario Raimundo Paliuko  pateiktos  pataisos  Žemės gelmių įstatyme dėl hidraulinio ardymo metu naudojamų cheminių medžiagų  palaidojamo, t.y. nekontroliuojamo palikimo žemės gelmėse?

Kodėl skalūninių dujų gynėjams visiškai nesvarbu kokia žala bus padaryta ekologiniams žemės ūkiams, kaimo turizmui,  kurie bus šalia skalūninių dujų išgavimo  vietos?

Piliečiai nori sužinoti, kokius mokesčius gauna  Lietuvos iždas iš žemės ūkio  gamybos, kaimo turizmo  ir kokius iš naftos gavybos?

Kokias  pramonės ar žemės ūkio šakas  Lietuvos iždui naudingiau vystyti?

Teiginiai, kad skalūninių dujų išgavimas taps nepriklausomybės garantu yra absurdiški, nes skalūninių dujų gavybą vykdys privatininkai. Pagrindinė nauda atiteks jiems, o ne Lietuvos valstybei.

Po šių klausymų ir atsakymų  piliečiams susidarė nuomonė, kad privatininkai, kurie Lietuvoje vykdys  skalūninių dujų gavybą yra korumpuoti, perkantys Lietuvos piliečiams, Lietuvos iždui  nepalankius įstatymų pakeitimus.

Pasirodo, kad Lietuvos valstybei grėsmę kelia ir  piliečiai rinkę parašus, jog žemė būtų nuomojama, o ne parduodama užsieniečiams. Esame šalia agresyvios, ypatingai amoralią politiką vykdančios šalies – Rusijos. Žemę parduosime Europos sąjungos piliečiams, puikiai žinodami, kad galima  pilietybę nusipirkti iš Maltos valstybės arba gauti „auksinę vizą“ iš įvairių kitų Europos valstybių,   o tarp populiariausių valstybių  įsigyjančių  antrą pasą yra Rusija.  Taigi Rusija  ne ginklo pagalba, o pinigų dėka gali  užgrobti mūsų teritoriją.

Mes, Lietuvos piliečiai, turime teisę išsakyti savo nuogąstavimus dėl galimos žalos gamtai, nuomonę kad Lietuvos iždas nepasipildys dėl skalūninių dujų išgavimo ar žemės pardavimo užsieniečiams. Parduodami žemę galime prarasti valstybingumą.

Mes, Lietuvos piliečiai, ne tik galime, bet privalome organizuoti piketus ir mitingus, rinkti parašus, rašyti reikalavimus, kreiptis į Seimo narius su prašymu apginti pilietines teises, teisingumą.

Mes, skalūninių dujų išgavimo Lietuvoje priešininkai, žemės nepardavimo užsieniečiams parašų rinkikai, nelaikome savęs Lietuvos valstybės grėsme, nes nesikėsiname į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.

Stebėdami VSD darbą, teismus su Egle Kusaite apkaltinta terorizmu, sužinojome, kad ji tapo VSD manipuliavimo įrankiu. VSD darbuotojai jai išnuomojo butą, kuris buvo musulmonų susirinkimų vieta. Paviešinta informacija rodo, kad VSD įkuria, kontroliuoja, vadovauja antivalstybinėms organizacijoms. Todėl norisi paklausti, ar  Lietuvoje VSD neįkuria, nekontroliuoja taip vadinamas prorusiškas organizacijas, pavyzdžiui, garsiąją prorusišką organizaciją Žemaitijoje,  nukreipia ten reikiamus žmones, organizuoja įvairius renginius?

VSD darbuotojai negalėjo  provokuoti E. Kusaitę daryti neteisėtus veiksmus, tačiau tai jie darė. Kas gali paneigti, kad ir šiandien, ieškodami tarp piliečių nelojalių Lietuvos valstybei, vykdo neteisėtus, provokacinius veiksmus siekdami suvaržyti pilietines teises.

Manome, kad Astos Aleksėjūnaitės straipsnis „Prieš Lietuvą – iš vidaus“ pasirodė neatsitiktinai. Šio straipsnio tikslas yra paskelbti valdžios karą prieš savo tautą.

Prašome apginti nuo valdžios siekio suvaržyti pilietines teises.

 Prašymą vienbalsiai 2015-04-25 patvirtino Lietuvos žmogaus teisių gynimo Klaipėdos filialo  nariai savo susirinkime

Perskaičiusi interviu http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/irena-vasinauskaite.-kada-tiketis-proverzio-rinkeju-samoneje su I. Vasinauskaite elektroniniame laikraštyje „Tiesos.lt“, nutariau išsakyti savo pamąstymus.

                      Irena Vasinauskaitė išsakė daug teisingų minčių. Atsiradę nauji politiniai visuomeniniai dariniai iki 2016 m. spalio mėnesio, t.y. iki rinkimų į Seimą, arba išliks, sustiprės arba bus iš jų išsityčiota ir sunyks.

                      Mums, visuomenininkams, svarbiausia, kad iš visuomeninių komitetų patėkę į vietines tarybas, gintų miestiečių interesus, pasirodytų iš geriausios pusės. Manome, kad valdančioms politinėms partijoms labai rūpi sunaikinti visuomeninius komitetus kaip konkurentus. Politinė situacija yra tokia, kad iš visuomeninių komitetų politikai patekę į vietos tarybas bus ypatingai žiniasklaidos stebimi, tikėtina, bus organizuojamos įvairios intrigos, kabinamos etikėtės ir t.t.

                      Stebėdama miesto politinį visuomeninį gyvenimą galiu teigti, kad valdančiosios politinės partijos turi viską – pinigus, žiniasklaidą, teisėtvarką, spec. tarnybas. Visuomeniniai komitetai neturi finansų, už nugaros tvirtos, stabilios partinės organizacijos ir pan. Mes, visuomenininkai, turime tapti tuo užnugariu naujiems politiniams dariniams, visuomeniniams komitetams. Mano galva, būsime tais rėmėjais, jei viešinsime, teiksime informaciją, išsakysime savo nuomonę apie savivaldybės tarybos posėdžius.

                      Klaipėdos miesto taryba rinkosi 2015-04-16 ir prisaikdino merą, naujus tarybos narius, patvirtino  mero pavaduotojus, prisistatė įkurtas frakcijas ir jų vadovus.

                      Tiek mums, visuomeninkams, tiek daliai klaipėdiečių atrodė, kad socialdemokratai įėjo į valdančiųjų sudėtį vien tam, kad nutildytų  buvusią socialdemokratų frakcijos vadovę L. Petraitienę. Šios politikės dėka buvo išleista keletas laikraščio „Turi teisę žinoti“ numerių. Šis laikraštis – gurkšnis tiesos apie Klaipėdos miesto valdančiąją partiją – liberalus.

                      Iš pirmojo Klaipėdos miesto tarybos posėdžio tapo aišku, kad nepatogius klausimus miesto taryboje dabar užduos frakcijos „Puteikis Plius“ nariai.

                      Į pirmąjį posėdį atvyko iš įvairių laikračių, televizijos žiniasklaidos atstovai, tačiau nei vienas neparašė kaip į N. Puteikienės klausimus atsakinėjo pretendentas į mero pavaduotojus A. Šulcas. Į klausimą, kiek ilgai dar bus finansuojami džiazo festivaliai iš įmonės AB „Klaipėdos vanduo“? – „Kiek laiko Jums,  esant AB „Klaipėdos vanduo“ stebėtojų tarybos  pirmininku, atsukus vandens čiaupą skambės džiazas?“  Atsakymas: džiazo festivalius rėmėme  anksčiau, t.y. V. Grubliauskui nesant meru, tai remsime ir toliau

                      Rimantas Didžiokas, Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, opozicinės frakcijos narys paklausė, ar tikrai Klaipėdos miesto valdantieji, kaip jie save įvardina, yra dešinieji. A. Šulcas atsako, kad taip. Mums, Klaipėdos visuomenininkams, tapo neaišku, ar Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos keturi nariai, partijos „Tvarka ir teisingumas„ du nariai yra dešinieji? Politinių partijų koalicijos gali būti suburtos pagal pažiūras arba mechaniškai. Ar tikrai Klaipėdoje valdančioji koalicija sudaryta pagal politinių įsitikinimų bendrumą, t.y. – visi dešinieji? O gal mechaninė, t.y. vaivorykštės principu, kai  nesvarbios politinės pažiūros?

2015-04-16 įvykęs pirmasis Klaipėdos miesto tarybos posėdis – pažintinis. Stebėsime rašysime ir apie kitus miesto tarybos posėdžius.

2015 m. kovo 11 dieną 14  valandą  vaikų sodyboje , Vaivos  -23 Klaipėdoje susirinko pažymėti Lietuvos nepriklausomybės  atkūrimo  25 etį. Pažymėti garbingą jubiliejų į  Vaikų sodybą Melnragėje atėjo  vaikai   kartu  su šeimomis , Žemaitijos bendrijos rašytojai,  Klaipėdos  etnokultūros  centro  muzikantai.

Autorius  Albinas Kakta pristatė  savo   knygą  ” Auksą grąžina beržai”. Poetui kovo  1ąją  dieną  sukako  80 metų.  Jį  sveikino  kolegos  Žemaitijos rašytojų  bendrijos   nariai.

 Susitiko  kartos  ir  bendri  šokiai, liaudiška  muzika, poezija praturtino  šventę.

Virginija Kairienė

Trečiadienio vakarą susitikti su miestiečiais Klaipėdos jūrininkų centre išdrįso Stasys Paulauskas, Lilijana Petraitienė, Nina Puteikienė, Artūras  Razbadauskas , o   Agnę Bilotaitę atstovavo  Rimantas Didžiokas, partiją „Drąsos kelias“ puikiai pristatė Artūras Žigas

Diskusiją „Smulkusis verslas Klaipėdoje: Iliuzija ir tikrovė“ surengė LSDP Klaipėdos  skyrius. Ji buvo skirta smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) problemoms . Tiek pagal  kreditų biuro Creditinfo  duomenis, tiek pagal  miestiečių smulkiųjų verslininkų stebėseną, Klaipėdoje   sąlygos  smulkiajam verslui yra nepalankios.   Pagal bankrotų skaičių Klaipėda užima antrą vietą Lietuvoje (po Visagino). Mieste mažėjant  gyventojams,  valdžiai bloginant verslui sąlygas, prarandamas  gyventojų pajamų mokestis.   Dėl prasto savivaldybės įmonės „Senasis turgus“  valdymo per pastaruosius metus prarasta šimtai darbo vietų. Verslo raida stabdoma, politikai nenori įsiklausyti į smulkiųjų verslininkų  prašymus.

Stambaus verslo atstovų Benedikto Petrausko ir Vlado Pleskovo  nuomonė buvo kategoriška,  kad politikai privalo nesikišti, kai jie daro verslą.

„Puteikis Plius“  rinkiminio komiteto  kandidatė i į meres Nina Puteikienė  užklausė stambaus verslo atstovo Benedikto Petrauasko, kokią  piniginę grąžą duoda  daugiau nei 100 milijonų litų,  investuotų  į naująjį Keleivių  ir krovinių  terminalą?  Vietoj atsakymo Benediktas Petrauskas apkaltino kandidatę esą ji  asmeniškai jam taikanti klausimą.

  Nina Puteikienė, kalbėdama apie smulkiojo verslo vystymą, pabrėžė, kad, jeigu Klaipėda bus vystomas ne tik kaip krovos, bet ir rekreacinis, poilsio, turizmo uostas, jeigu bus akcentuotas jūrinis Klaipėdos paveldas, sudaryti susipažinimui su juo specialūs maršrutai, plėtojamas medicininis turizmas, kartu atsigaus ir senamiestis, ir smulkusis verslas.

Kruizinių laivų terminale stovi išskirtinis objektas – Lindenau gamyklos elingas su slipu, -apie Klaipėdos turtus pasakojo Nina Puteikienė. – Aktualizuokime elingą, apšvieskime, įrenkime jame sceną ar vasaros kino aikštelę, reklamuokime Klaipėdą, kaip jūrinės kultūros miestą ir atsiras srautai.

 Nina Puteikienė  siūlė senamiestį gaivinti ir ekonominėmis priemonėmis: „Jeigu LEZ-e net taršios  įmonės atleidžiamos nuo mokesčių, tai kodėl senamiesčio verslui nepritaikius tokio pat statuso? ”

Smulkieji verslininkai išeidami pareiškė,  jų nuomonė –  stipriausias kandidatas į merus  yra Nina Puteikienė.