Piliečiams

2018-10-11 V. Smilgytės Šiaulių apygardos teisme

Kas leidžia man  rašyti apie Telšių valdžią, kaip apie visiškai degradavusią? Tai Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus surašytas pareiškimas Telšių teismui.

Socialinės paramos ir rūpybos skyrius prašo  pripažinti V. Smilgytę  neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.  Dokumente, kurį surašė oficiali įstaiga, vien  manipuliacijos ir melas.   Išvada tik viena, prisidirbusiems Telšių politikams reikia  V. Smilgytę būtinai padaryti neveiksnia ir  todėl surašė tiesos neatitinkančius bei logikos stokojančius  faktus. Pirmiausia, kad turi ir neturi artimųjų. Manome, kad toks įrašas teigia tik viena, kad psichine liga serga visas socialinės paramos ir rūpybos centras su vadove Lendra Bukauskiene priešakyje.  Kitas  pareiškime melas  dėl Virginijos Smilgytės mamos, nurodant,  kad ji mirė Dūseikių pensionate. Tuo melu labiausiai yra sukrėstas V. Smilgytės ( artimas ir neartimas) sūnus, nes močiutė mirė namuose prie jo akių. Toliau iš „lempos“ surašė apie V. Smilgytės įsteigta įstaigą VšĮ ‚ Mažieji kūrėjai“.  Pagal juos,  ši organizacija buvo  įsteigta   2017 m. spalio 16 d..  Įėję į  Registrų centrą http://www.registrucentras.lt suradome,  kad ši įstaiga užregistruota 2015-08-14. Manau, kad šis melas buvo reikalingas pateisinti kitą melą, kad VšĮ ‚ Mažieji kūrėjai“  neturėjo pajamų. Nustebino totalus nesusigaudymas, kas yra  individuali veikla ir viešoji įstaiga.

Jei oficialiame dokumente yra vienos klaidos, tai kas gali paneigti, kad taip surašomi visi Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus dokumentai? Juk šį darbą dirba ne iš gatves suėję šlavėjai, o specialistai. Kas gali paneigti, kad tai yra praktika siekiant nedorų, savanaudiškų  tikslų, t.y.  pasisavinti  socialiai remtinų žmonių pinigus, suklastojant jiems ligas? Kas gali paneigti, kad  UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centro“ ir Socialinės paramos ir rūpybos centro nesieja bendri  nedori darbai?

Pareiškimą, kurį surašė Socialinės paramos ir rūpybos skyrius, kartu su prašymu paaiškinti, kodėl tiek daug  netiesos ir melo surašyta apie V. Smilgytę, išsiuntėme Telšių miesto merui, administracijai.

Lietuvoje žmonės sukrėsti dėl nekompetetingų specialistų.  Matyt, tokie dirba ir Telšių savivaldybės įstaigose. Manome, jog nekompetencija yra reikalinga tik tam, kad būtų vagiami savivaldybės arba  valstybės pinigai.

P.S. Teismui dokumentus pasirašė ne vedėja Lendra Bukauskienė, bet tai nuo atsakomybės jos neatleidžia. Manome, jog ji puikiai žinojo, kad surašoma netiesa, todėl vadovaudamasi savisaugos instinktu sudėliojo savo veiklą taip, kad pasirašė ne ji,  vedėja, bet kita darbuotoja.

Telšiai  tėvo gimtinė.  Dar vaikas būdama, beveik kiekvieną vasarą su tėvais lankydavausi  Žemaičių sostinėje.  Nuo tų laikų man Telšiai –  dorų, sąžiningų žmonių miestas.

Todėl, kai ėmiau domėtis telšiškės Virginijos Smilgytės istorija, negalėjau patikėti,  kad  dori, nuoširdūs, ištikimi savo principams miesto gyventojai apsėsti,  kaip skėrių,  nesąžiningų politikų.

Likau šoko būsenoje po pokalbio su politike Stefa Naujokiene, priklausančia Lietuvos socialdemokratų partijai.  Apsilankiau jos darbovietėje UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centre, kad daugiau sužinočiau apie Virginijai Smilgytei nustatytą tariamą ligą.

Pasirodo, liga buvo diagnozuota remiantis dviem įrašais.  Vienas dokumentas,  tai V. Smilgytės brolio ( galimai tai net ne brolio raštas, nes Centras turi tik skundo kopiją, kuri sunkiai perskaitoma) ir  antras įrašas, kurį S. Naujokienė pavadino taikomasis pokalbis su V. Smilgyte. Paklaususi, kodėl byloje  nėra pažymų, kurias išduoda Centras norint gauti vairuotojo pažymėjimą bei globėjo statusą, kurį galima įteisinti tik   teismo keliu, tik pristačius dokumentą, kad psichinė sveikata yra gera? Tos pažymos konstatuotų, kad psichinės sveikatos pablogėjimo nebuvo.   Iš  vadovės S. Naujokienės  sužinojau, kad tokias pažymas išduoda ir psichiniams ligoniams.

Taip ir likau nesupratusi,  kaip UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centras“ sudaro  bylas.  Galimas brolio skundas įsegamas, o pažymos, kurios yra gaunamos iš to centro ima ir išnyksta, byloje jų nėra.

Supratau, kad  S. Naujokienė suvokusi, kad manęs neįtikino jos pasakojimas, jog brolio skundas ir yra psichinės ligos pradžia, metė paskutinį „kozirį“. O jis toks, kad brolis sunkus psichinis ligonis ir tai paveldima.

Labai norėjau sužinoti, kaip galėjo specialistai patikėti pareiškimu žmogaus, kuriam buvo  diagnozuota sunki psichinė liga. Pasirodo V. Smilgytės broliui buvo ir proto prašviesėjimų.

Nenustebau, išgirdusi apie sunkią brolio psichinę ligą, nes kai ėmėme domėtis V. Smilgytės asmeniu, beveik žodis į žodį, t.y. tą patį išgirdome ir  iš  Telšių rajono tarybos nario  Algirdo Bacevičiaus.  Kaip čia nutinka, kad tarybos nariai tampa „inkubatoriniais“, kartoja, kaip sugedusios plokštelės, vienodus teiginius? Manau tampa “inkubatoriniais”, kai dalinasi žiniomis, galimai melu ir  apkalbomis.  Dar vienas ponios S. Naujokienės teiginys, kad ji nesanti suinteresuota V. Smilgytės atžvilgiu, sukėlė įtarimą. Manau, kad ji yra suinteresuotas asmuo, nes   sėdi viename politiniame vežime – Telšių rajono taryboje.

Po pokalbio su UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centro“ vadove S. Naujokiene, susidariau nuomonę, kad jos dėka ir yra  vykdomas susidorojimas su telšiške.

Mano galva, Telšiuose negali egzistuoti nesaugi aplinka, negali būti naikinami žmonės, kurie  rašo apie Telšių miesto blogybes. Telšiai yra padorių žmonių miestas, tai tėvo gimtinė ir tokioms kaip Stefa Naujokienė nevieta būti  rajono savivaldybės taryboje.  

Artėja rinkimai ir Lietuvos socialdemokratų partija, kol jos gretose yra S. Naujokienė, neturi patekti į Telšių rajono tarybą.

Labai apsiriko tie, kurie manė, jog uždarę V. Smilgytę, užtildys kritikus, išsaugos savo politinį, visuomeninį statusą.

Mes, klaipėdiečiai, esame dėkingi  Seimui už  sprendimą  atmesti  prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuotas pataisas dėl šiukšlių deginimo įmonių. Turime kogeneracinę jėgainę. Klaipėdiečiai    piketavo, rinko parašus, kad  šalia miegamojo rajono nebūtų statoma  gamykla, kuri  skleis pačius pavojingiausius sveikatai nuodus – dioksinus, furanus, sukeliančius vėžinius susirgimus bei išsigimimus.  Klaipėdos miesto valdžia, liberalai per žiniasklaidą aiškino taip pat, kaip šiandien šneka Prezidentė, kad  pastačius šiukšlių deginimo įmonę,  atpigs šiluma.

 Jau daugiau kaip penki metai, kaip veikia  Klaipėdos šiukšlių deginimo įmonė.  Ji  gamina šilumą ir elektrą.  Klaipėdiečiams per tuos metus neatpigo  šiluma,  nes kogeneracinės  jėgainės savininkai įsigijo „Klaipėdos energijos“ akcijų ir pradėjo naikinti konkurentus. Pirmiausia buvo sužlugdyta „Geoterma“, vienintelė rytų Europoje teikusi  vartotojams natūralią gelmių šilumą.

 Negražiai elgiasi Prezidentė Dalia Grybauskaitė, t.y. viešai  meluodama, kad įsileidus į šilumos rinką, šiukšlių deginimo įmones,  šilumą atpigs. Jei Klaipėdoje neatpigo, tai neatpigs ir Lietuvoje. Pigiausia šiluma Šiauliuose. Kodėl  klaipėdiečiai, turėdami kogeneracinę jėgainę, negali mažiau mokėti už šilumą  negu Šiauliai? Pasirodo negali, atvirkščiai, mums, klaipėdiečiams, šiluma tik brangs, kai bus sunaikinti „Fortum“ konkurentai.  Manome, kad Prezidentę galima apkaltinti  nelabai padoraus verslo globojimu, kai nutarė gąsdinti miškų kirtimais, biokuro naudojimu šilumai gauti. Įdomus faktas, kai  prezidentavo Dalia Grybauskaitė ir  buvo sunaikinta  šilumą gaminanti  „Geoterma“, t.y. alternatyvi, jokią žalą aplinkai nedaranti jėgainė.

 Mes, klaipėdiečiai, nesuprantame kur žiūri VSD ir Prezidentė, kai   leido suomių kapitalo įmonei „Fortum“ perimti dalį  šalies energetikos ūkio.   Ši suomių įmonė ( anksčiau Neste, o dabar – Fortum)   drauge  su  Gazprom  įkūrė jungtinę kompaniją vystyti  dujotiekio tarp Rusijos ir Vokietijos tiesimą Baltijos jūros dugnu.  Projektas vykdomas jau nuo 1997 metų. Į Lietuvą šis prokremliškas  investuotojas ateina 2010 metais. Jis pastato šiukšlių deginimo įmonę Klaipėdoje.  Baisiausias vaizdas, kai prokremlišką investuotoją atvyksta  sveikinti Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri atseit  gina Lietuvą nuo agresyvaus kaimyno, nuo  Rusijos.

 Investuotojas  Fortum privalo palikti Lietuvos rinką arba nutraukti  bendradarbiavimo sutartį su Gazpromu, t.y., pasitraukti iš jungtinės kompanijos tiesiančios dujotiekį per Baltijos  jūros dugną..

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos  ministerijai. Vilniaus g. 33, LT-01506 Vilnius

Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriui, Tel. (8 5) 266 142 El. p. info@sam.lt Vilniaus g. 33, Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas. Sveikatos reikalų komitetui. Gedimino pr. 53, 01109 Vilnius

                                                                             Skundas                                                                                          dėl Valstybinės  teismo psichiatrų tarnybos prie  Sveikatos apsaugos ministerijos                   atsakymo          

Mes, grupė nevyriausybinių organizacijų atstovų, kreipėmės į Valstybinę teismo psichiatrų tarnybą, kuri yra prie Sveikatos apsaugos ministerijos.   Mūsų kreipimasis, o tiksliau skundas, buvo išnagrinėtas ir gavome atsakymą. Atsakymas ne tik, kad netenkina, bet jis toks šališkas, kad esame priversti  su skundu kreiptis  į  ministeriją dėl  Valstybinės teismo psichiatrų tarnybos atsakymo.

Skundėme teismo psichiatrę ekspertę N. Mačiūnienę, kuri galimai pažeidė etikos principus, duodama  Telšių apylinkės teismo posėdžiuose paaiškinimus  dėl Virginijos Smilgytės psichinės būklės. Atsakyme yra rašoma, kad minima teismo ekspertė teismo šaukimu davė parodymus teismo ekspertizės aktui paaiškinti.  Mes, piliečiai, suprantame, kad specialistė turėjo kalbėti  apie  surašytą  ir jos pasirašytą ekspertizės aktą.  Kodėl ji liudija apie Virginijos Smilgytės skambutį, kuris buvo jau po ekspertizės akto surašymo?  V. Smilgytė teigia, kad nieko panašaus  per telefoną  nekalbėjo, ką liudijo  psichiatrė ekspertė.  Kas meluoja?

Prašome pateikti telefoninio pokalbio įrašą, kuris patvirtintų ar paneigtų teismo ekspertės liudijimą.  Jei įrašai nedaromi, tai yra neetiška, o gal būt ir neteisėta liudyti.  Mes skunde prašėme, kad  būtų daromi telefoniniai įrašai  pokalbių, kuriais remiasi ekspertai,  teikdami teismui  paaiškinimus, dėl ekspertizės akto, tačiau Valstybinė teismo psichiatrų tarnyba savo atsakyme iš vis nepasisakė dėl šio pasiūlymo.   Žmogaus teisės yra ginamos Konstitucijos, ir jei  norima teismo  sprendimu jas apriboti, tai toks darbas turi būti atliekamas labai kruopščiai ir sąžiningai.  Manome, kad   N. Mačiūnienė,  liudydama  apie skambutį, žaidžia žmogaus likimu, o tai yra per žiauru.

Mes  skunde rašėme, jog   psichiatrė ekspertė N. Mačiūnienė nesilaikė objektyvumo principo surašant  ekspertizės aktą.  Atsakyme apie tai neužsiminta nei žodžiu, tačiau cituojamas Lietuvos Respublikos  Teismo ekspertizės įstatymo 13 straipsnis,  kuris yra apie nepriklausomumą teikiant išvadas. To pačio straipsnio 2 dalyje  parašyta, kad  valdžios institucijoms, valdymo  ir teisėsaugos institucijoms, Seimo nariams ir kitiems pareigūnams, politinėms partijoms, visuomeninėms organizacijoms ar kitiems asmenims kištis į teismo eksperto darbą – draudžiama, o svarbiausia, kad tai užtraukia įstatymu numatytą atsakomybę. Ar mes  darėme,  kokį nors spaudimą, kai buvo surašomas ekspertizės aktas? Ne.  Mes, gavę teismų nutartis, perskaitę jas,  susidarėme nuomonę, kad  N. Mačiūnienė liudijo vadovaudamasi  principu  kas „šauna“ į galvą. Prašėme tai  paneigti arba teikti įrodymus. Nesant įrodymų manome, kad  liudijo vadovaujantis posakiu  „viena boba pasakė“. Kodėl Tarnyba nepacitavo  kitų  LR Teismo ekspertizės  įstatymo straipsnių?  Pav., 12 str., kuris pavadintas  “Teismo eksperto pareigos”,  3 dalyje nurodo, kad  teismo ekspertai privalo  garantuoti išsamų ir nešališką visų pateiktų duomenų ištyrimą.  Prie savo skundo  pridėjome iš interneto informaciją,  ką V. Smilgytė veikė, kai buvo laisvėje. Ši informacija teigia, kad jos galva nebuvo užimta tik tariamais kliedesiais. Taip pat ir ištrauka iš laikraščio „Lietuvos rytas“ teigia, kad Šilio  nusikalstama gauja, kuri Telšius terorizavo beveik dešimtmetį  ir šiandien tebėra įtakinga ir jai tebedirba teisėtvarka, nors Nepriklausomai Lietuvai jau 27 metai. Šiuo metu STT yra suėmusi  už kyšių ėmimą Telšių  valdžios atstovus, vyksta tyrimas. Telšių valdžia, kuriai vadovauja Darbo partija, ir po STT suėmimų, yra įsitikinusi, kad  neteisėtų sprendimų nepriima ir nevykdo, o V. Smilgytės  pasakojimai tėra  išmislai ir kliedesiai.  Dalis Telšių miesto gyventojų ir V. Smilgytė yra įsitikinę, kad mieste esančios  įvairios valdžios, o tai įstatiminė (miesto taryba), vykdomoji ( miesto administracija), teisėsauga (policija, prokuratūra ir teismai) yra surišti, t.y., susirangę, kaip gyvačių raizginys.  V. Smilgytė teigia, kad pati buvo auka to raizginio dar 1992 metais ir vėliau.  Ji 2014 metais   nukentėjo, nes po brolio mirties, norėdama sužinoti tikrąją jo žūties priežastį,  kreipėsi  daugybę kartų su prašymais pakartotinai ištirti mirties priežastį.  Ji iki šiol negali  tylėti, kai tiek daug neteisybės  jos atžvilgiu, kai kaimynai turi laidoti savo vaikus, narkotikų aukas.

Mes manome, kad ekspertė N. Mačiūnienė, liudijo, t.y. aiškino teisme apie ekspertizės aktą, kuris  yra surašytas nesivadovaujant objektyvumo principo, t.y.  nusprendė nesidomėti Telšių miesto politiniu, visuomeniniu gyvenimu ir todėl  viską ką pasakoja V. Smilgytė  įvardijo kliedesiais.

Artėja rinkimai, todėl  V. Smilgytė yra pavojinga ne tik Darbo partijai. Visi puikiai suprantame, kad mažas akmenukas  gali nuversti didelį vežimą.  Darbo partija yra suinteresuota skubiai ją pašalinti, izoliuoti. Tą padeda daryti ir kitų partijų nariai.  Politinis raizginys dirba draugiškai, –  šiandien jie padeda Darbo partijai, o rytoj gal jiems reikės Darbo partijos pagalbos. Tokį politinį miesto vaizdą matome, kai lankomės Telšiuose. To nemato, o gal ir nenori matyti psichiatrė ekspertė N. Mačiūnienė.  Pilietę, kuri išdrįso paviešinti valdžioje esančių politikų negražią praeitį, amoralius sprendimus ( teismo pripažintam vaikų tvirkintojui savivaldybė suteikė panaudai patalpas, dirbti su neįgaliaisiais), nusprendė, kad reikia uždaryti į psichiatrinę ligoninę.

Prašome ministerijos inicijuoti įstatymo pakeitimus, kad teikiant ekspertizės išvadas būtų vertinama ne tik siaura medicininė dokumentacija,  asmens sveikatos būklė, bet ir toje bendruomenėje  susiklostę  santykiai  ( politiniai, visuomeniniai ir kt.) bei aplinkybės, iššaukiančios pasisakymus, kalbas, veiksmus, kurie vėliau ekspertų yra įvardinami kliedesiais arba kitokiais ligos simptomais.  Neįvertinus visumos, negalima suvaržyti žmogaus laisvės.  Aštrėjant politinei kovai, tikėtina, kad partiniai klanai gali pasinaudoti psichiatrine tarnyba ir kritikus arba nukentėjusius nuo esamų politikų, uždaryti į psichiatrines ligonines.

Teismai yra nepriklausomi, ekspertizės aktas yra tik rekomendacinio pobūdžio. Teismas  turi atsižvelgti į tai ką rekomenduoja ekspertės, kurios surašė ekspertizės aktą.  Jos nutarė, kad turi profesinę teisę įrašyti, jog V. Smilgytė  yra ypatingai pavojinga visuomenei. Įdomiausia,  jog advokatui  paklausus,  kuo pasižymi tas pavojingumas,  išgirdo, kad tai N. Mačiūnienės nuomonė.  Nuomonės mums, piliečiams, nereikia, jei esi specialistas, teik konkrečius įrodymus ir argumentus, kodėl pilietis yra pavojingas visuomenei.  Manome, jog ekspertai teigdami, kad  priima sprendimus vadovaujantis nuomone, iš tikro klaidina teismą ir daro didžiulę žalą valstybės biudžetui. V.  Smilgytė jau apie devynis mėnesius yra  stebima, o tam stebėjimui valstybė  kasdien išleidžia  nemažus pinigus. Tiek advokatas, tiek mes, visuomeninkai, manome, kad visuomenei pavojingi yra tie, kurie yra agresyvūs, nevertina kito žmogaus gyvybės, siekia sukelti  žalą kitam žmogui.

Ar galima tapti  ypatingai pavojingu  psichiniu ligoniu  už valdžios kritiką, galimai, tos valdžios šmeižtą? Štai ko klausėme, ko norėjome sužinoti iš Teismo psichiatrų  tarnybos.  

V. Smilgytė savo facebooke rašė, kad vienas Telšių  politikas  yra amoralus, praeityje užsiiminėjo kriminaliniu verslu, t.y. prostitucijos verslu.  Pagal ją, ji  buvusi išprievartauta to, kuris laikė viešnamį. Ji įvardija, kad tai  esąs dabartinis  Seimo narys Valentinas Bukauskas.  Ar tai jos kliedesiai, ar tai tiesa? Prašome, kad būtų atliktas DNR tyrimas, nes po išprievartavimo ji jaučiasi tapusi “nešvari” ir  gėda ją persekioja iki šių dienų. Galimo  išprievartavimo  vaisius – sūnus. Ji vaikui,  apie jo atsiradimą, nepasakojo. Jai labai norėjosi užmiršti praeitį, tačiau matydama, kad tokios amoralios praeities žmogus eina į Seimą, ji mano, kad tylėti nebegalinti. Norisi paklausti, ar savo pasakojimu V. Smilgytė padarė žalą  kitam asmeniui, ar tik paviešino  jai  galimai padarytą žalą?  Ar dėl to, kad paviešino jai galimai padarytą žalą bei kitų žmonių bėdas  ji tapo ypatingai  pavojinga visuomenei? O gal ji tapo ypatinga pavojinga Telšių valdžiai? 2018-10-22

Naglis Puteikis

Šiandien, 2018 metų spalio 11 dieną, Klaipėdos apylinkės teismas iš dalies patenkino vieno iš Leo LT kūrėjų, verslininko Dariaus Nedzinsko ir advokato Vytauto Markevičiaus ieškinius, kuriais jie prašė priteisti iš N. Puteikio iš viso 250 000 eurų. Teismas priteisė ieškovų naudai po 1000 eurų žalos atlyginimo ir po 2000 eurų jų advokatams, iš viso 6000 eurų, kas sudarytų daugiau nei dvi Seimo nario algas.

N. Puteikis mano, kad šią bylą pagimdė Lietuvos oligarchų noras sutrukdyti visuomenei sužinoti tiesą, trukdyti Seimo nariams skelbti informaciją, o tam nepaklususius bausti finansinėmis sankcijomis. Ieškovai teismo metu neslėpė, kad siekia finansiškai nubausti N. Puteikį ir neprašė paneigimo, o advokatas beveik atvirai formulavo, kad tikslas – atimti dalį nekilnojamojo turto.

250 000 eurų sumos ieškovai reikalavo už tai, kad N. Puteikis paviešino V. Markevičius ir D. Nedzinsko tarpusavio paskolos sutartį, pagal kurią D. Nedzinskas paskolino V. Markevičiui 2,5 milijono litų grynaisiais be užstato ir be palūkanų, ir tai padarė likus maždaug 10 dienų iki esminio sprendimo dėl Leo LT – prieš Vyriausybei nutarimu pritariant atominės elektrinės įstatymo straipsnio pakeitimams, naudingiems privačiai bendrovei „NDX energija“, kuriai tada vadovavo D. Nedzinskas. V. Markevičius tuo metu dirbo neatlygintinu premjero Gedimino Kirkilo patarėju teisingumo klausimais.

Ši byla, N. Puteikio vertinimu, yra perspėjimas visuomenei, kad Lietuvos oligarchai surado būdą, kaip strateginiais ieškiniais užčiaupti visuomenininkų ir politikų kritiką. Panašų ieškinį koncernas „MG Baltic“ yra pateikęs Seimo nariui Vytautui Bakui, o buvęs „VP Market“ dešimtuko narys Mindaugas Marcinkevičius su kolegomis bandė per teismą areštuoti visuomeninės paminklosaugininkės Rasos Kalinauskaitės butą neva dėl žalos, kurią ji tariamai padarė kritikuodama ketinimus masyviais daugiaaukščiais pastatais apsupti Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčią Vilniuje, Lukiškių aikštėje.

 2018-09-26 Šiaulių apygardos teisme grupė klaipėdiečių stebėjo, taip vadinamą, Garliavos bylą. Teisiama tariama Garliavos gauja už  neteisėtą duomenų rinkimą  apie  Milinienės šeimą ir kitas tariamas aukas.

Prokurorė paprašė, kad būtų leista peržiūrėti kelių liudininkų apklausą, vykusią maždaug prieš šešis   metus. Niekam neprieštaraujant, didžiuliame ekrane stebėjome dviejų  liudininkų  Renaldo Ščeglinsko ir   Povilo Pėklaičio klausinėjimą.  R. Ščeglinsko byloje girdėjosi dviejų moterų balsai.  Vienas balsas priklausė tyrėjai Audronei Gecevičienei, kurios klausimas, ar yra įremtas šautuvas, sukėlė pasipiktinimo bangą tų, kurie  buvo teisiami, o  teismo stebėtojus –   nustebino. Antrasis balsas priklausė Marijai Milinienei, buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko žmonai, kuri nedirba tyrėja ir šioje byloje yra labai suinteresuotas asmuo.  P. Rėklaičio apklausoje  dalyvavo tos pačios moterys, o M. Milinienė matyt norėjo įsiamžinti, todėl pirmame plane stebėjome apklausiamą jaunuolį, o antrame plane, sėdinčią ant kėdės M. Milinienę, kuri  taip pat uždavinėjo klausimus.

Kada vienas iš advokatų teisėjų kolegijos  paprašė atkreipti dėmesį į tai, kad apklausoje dalyvavo pašalinis asmuo, tuomet iš  kolegijos pirmininko išgirdome, jog viskas teisėta, nes po protokolu pasirašė abi moterys A. Gecevičienė ir M. Milinienė.

Manome, kad M. Milinienė  yra  finansiškai  suinteresuotas asmuo, todėl  negalėjo dalyvauti  apklausoje. Ar apklausos ir  Garliavos byla  dėl interesų konflikto netapo   niekinėmis ir ar jos neturi atsidurti šiukšlyne?

 Esu iš Klaipėdos ir pažįstu keletą žemiečių, vykusių  saugoti mergaitės. Klaipėdietis Vacys Stončius atvažiavo į Kauną iš  Klaipėdos su mašina, joje miegojo ir mėnesiais budėjo Garliavos kieme.  Klaipėdoje jis gyvena bendrabutyje, turto neturi. Todėl netinka būti, taip vadinamos, Garliavos gaujos nariu. Vaciuką  nubaudė administracine bauda. T. Borovec  -jau visai kita kalba, nors ji atvykdavo retai, nes mažajai tada buvo tik keli mėnesiai. Manau, kad nesvarbu kuo ji tada buvo užimta, svarbiausia, jog turėjo puikų butą miesto centre, o šiuo metu jau turi  Klaipėdos priemiestyje namą. Manau, vien dėl geros finansinės padėties ją M. Milinienė  įtraukė į taip vadinamą Garliavos  gaują.   Žinant klaipėdiečių finansinę padėtį ir į kokias grupes jie pateko,  galima daryti išvadą, kad Garliavos gauja buvo sudaryta  vadovaujantis   nekilnojamo turto bei  sąskaitų  banke turėjimo principu.

Kodėl Lietuvos teisėtvarka, užmerkusi akis, nutarė toleruoti interesų konfliktą, kuriame dalyvauja  tariama auka M. Milinienė?

Kodėl Lietuvos teisėtvarka nutarė, kad   M. Milinienė, pasirašydama  po protokolu,  atseit,  deklaravusi  savo interesą, apklausai suteikė teisėtumą?

Ar Lietuvos teisėtvarka nesupranta, koks neteisėtas drakonas šliaužia per Lietuvą? Tik teismas gali pasakyti, kad M. Milinienės šeima, kurią prokurorai pripažino nukentėjusiąja,  ar tikrai yra nukentėjusioji pusė. Teismas to nepasakė, o ji jau  drauge  su tyrėja atlieka apklausą.  Jei policija sutiko ir įteisino M. Milinienės dalyvavimą apklausoje, tai kodėl negalės įsileisti bet kurį Lietuvos pilietį į apklausą, jam nusprendus, kad jis esąs  auka, vadovaujantis M. Milinienės patirtimi.   

Tai aiškūs procedūriniai pažeidimai, kuriuos būtina skųsti teisingumą kontroliuojančioms institucijoms,  t.y. Lietuvos Seimui arba Prezidentūrai.

Manau, kad M. Milinienė, lošdama atviromis kortomis, neslėpdama savo verslo –  prisiteisti nemažą sumą iš taip vadinamos gaujos, yra tikra, kad neteisė taps teise.

2018 m. spalio 16d. Šiaulių apygardos teisme prasidės  baigiamosios kalbos. Kviečiame aktyviai dalyvauti.

Klaipėdiečiai

Iki V. Smilgytės teismo posėdžio pradžios stovėjome su plakatais.

Š.m. rugsėjo mėn. 20 d. Šiauliuose apygardos teismas nenagrinėjo Virginijos Smilgytės skundus, nukėlė  dviejų bylų nagrinėjimą į spalio 3d.

Kaltinamoji V. Smilgytė informavo, kad atsisako valdiškų advokatų, o ją ginantis advokatas į posėdį negali atvykti, nes turi kitą bylą.  Pirmoji teisėjų kolegija, kurią sudaro pirmininkaujanti Nijolė Matuzevičienė, teisėjai Gražvydas Poškus ir  Virginija Žindulienė  ir antroji kolegija – pirmininkaujantis Boleslovas Kalainis, teisėjai Vytautas Kursevičius ir Zelberšteinas priėmė nutartis, kad Virginijos Smilgytės skundas dėl tariamai apšmeižto Seimo nario Valentino Bukausko ir jo sūnaus Simo, bus nagrinėjamas spalio mėn.

Kas nustebino, tai valdiški advokatai, kurie atėjo į bylą ir jei nebūtų nukėlę, tai jie būtų ėmę ginti V. Smilgytę, kuriai neskambino, su kuria nebendravo. Tai parodija iš teisingumo ir nėra jokia teisinė  teisiamojo gynyba.

Ir dar kas nustebino. Pirmajai  teisėjų kolegijai ( pirmininkaujanti Virginija Žindulienė  teisėjai Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus) 2018 m. gegužės 2d.  teko išnagrinėti  kaltinamosios V. Smilgytės skundą. Ji  prašė panaikinti  Telšių apylinkės teismo ( Telšių rūmų) nutartį, kuri  pritarė  Utenos ekspertinio skyriaus prašymui V. Smilgytę perkelti į Rokiškio psichiatrijos ligoninę stebėjimui, t.y. iki teismas nuspręs priverčiamųjų medicininio pobūdžio  priemonių  taikymą ir dar ji prašė bylą nutraukti ir ją paleisti į namus.

 Tiek mes, visuomeninkai, tiek V. Smilgytė, kuri apskundė Telšių rūmų sprendimą, klausėme teismo, ar galima  teigti, kad serga psichine liga nuo 2011 metų (tais metais brolis parašė skundą UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centrui), tačiau 2012 m. tas pats centras išdavė pažymą, jog ji nėra įtraukta į psichiatro įskaitą ir V. Smilgytei buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas.

 Pagal UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centro” išduotą pažymą V. Smilgytė nesutiko atlikti tyrimą dėl psichinės sveikatos. Į tą patį centrą V. Smilgytė ne vieną kartą kreipėsi dėl pažymų. Jie informavo, jog ji  nėra psichiatro įskaitoje ir išdavė  pažymas dėl vairuotojų teisių bei globėjos statuso.  Atvykus į centrą prašyti  pažymų, buvo galima paprašyti atlikti   tyrimus dėl psichinės sveikatos, nesutikus, neišduoti pažymų.

Teismas nepasisakė, nesuabejojo Utenos ekspertinio skyriaus surašytu aktu.

Ta pati teisėjų sudėtis, kuri gegužės 2d. nutartyje neišdrįso priimti sprendimo  netaikyti priverčiamųjų medicinos priemonių dėl  Utenos ekspertinio skyriaus neprofesionaliai surašyto akto, yra paskirta nagrinėti V. Smilgytės skundą tuo pačiu klausimu,t.y. nutraukti bylą ir netaikyti priverčiamųjų medicinos priemonių.

Lietuvoje klesti savivalė, betvarkė, susidorojimas.

Š.m. rugsėjo mėn. 20 d. Šiauliuose apygardos teisme (Dvaro g. 83) bus nagrinėjamos dvi baudžiamosios bylos. Pirmąją teisėjų kolegiją sudaro pirmininkaujanti Nijolė Matuzevičienė, teisėjai Gražvydas Poškus ir  Virginija Žindulienė  (advokatė Sofija Kručienė). Antrąją kolegiją sudaro pirmininkaujantis  Boleslovas Kalainis, teisėjai Vytautas Kursevičius ir Laisvydas Zederštremas (advokatas Edmundas Jankaitis). Šios teisėjų kolegijos  nagrinės Virginijos Smilgytės skundą dėl tariamo Seimo nario Valentino  Bukausko ir jo sūnaus Simo apšmeižimo.

Piketuosime prie teismo pastato nuo 9.45 iki 10.15, nes perskaitę Telšių apylinkės teismo nutartis, kurios grindžiamos  Utenos ekspertinio skyriaus komisijos išvadomis, esame pašiurpę. Mūsų valstybė jauna, ji tik kloja demokratijos pamatus. Todėl dar tik formuojama teismų praktika. Galimai tokią praktiką turi ir teismų ekspertai, kai kalbama apie psichinę sveikatą. Pasirodo užtenka parašyti skundą, kad giminaitis ar pažįstamas žmogus turi psichinių sutrikimų ir, neatlikus jokių tyrimų, praėjus keleriems metams teismo ekspertai jau konstatuoja,  jog liga prasidėjo nuo  tada, kai buvo gautas skundas. Kiek žmonių naudojant tokią praktiką yra suguldyta į psichiatrines ligonines ir kiek jų “paversta daržovėmis”? Tai yra akivaizdus susidorojimas su neįtinkančiu asmeniu. Toks skundas, kaip įrodomoji medžiaga,    turėtų būti  niekinis, netinkantis dokumentas.    Tokia praktika turi būti nutraukta ir tai turėtų padaryti teismas.

Virginijos Smilgytės skundus nagrinėja teisėjai Nijolė Matuzevičienė, Boleslovas Kalainis ir Virginija Žindulienė. Jie pagarsėjo tuo, kad tikėjo apsimelavusiais policininkais, o nepatikėjo be pagrindo apkaltintais žmonėmis  ir juos pasodino į kalėjimą. Manome, kad šie teisėjai dėl nežinomų priežasčių savo neigiamo įvaizdžio nenori prarasti, todėl besąlygiškai patikės teismo ekspertų išvadoms. Jie neišsiuntė kaltinamajai  V. Smilgytei šaukimo į Rokiškio psichiatrinę ligoninę. Teisėjai ko gero mano, kad nereikia išklausyti  jos pasakojimo apie praeityje patirtas patyčias.  Galimai jie nusprendė  nesinaudoti  teisingumo deivės Temidės svarstyklėmis  ir iš anksto pasmerkė V. Smilgytę (ligonė).  Kam reikalingas toks teismas, jei galima vadovautis tik ekspertų komisijos išvadomis?  Tam, kad galimai apginti Seimo narį, nes artėja rinkimai ir išaiškėjus jo galimai gėdingai praeičiai – Darbo partijos lauktų krachas TELŠIUOSE ir visoje Lietuvoje.

Prieš tris metus teisėjai Nijolė Matuzevičienė, Boleslovas Kalainis ir Virginija Žindulienė ištiesė pagalbos ranką apsimelavusiems policininkams. Ar minimi teisėjai išties pagalbos ranką ir Darbo partijai?

Kviečiame atvykti, dalyvauti pikete.

Atgimimo aikštėje 2018-09-17

Klaipėdiečiai į Atgimimo aikštę atėjo 76 kartą paklausti  „Ar dar gyva Deimantė?“. Mums svarbu žinoti, ar mergaitė išnešta tą ankstų 2012 metų gegužės 17 d. rytą  motinos ir advokato  yra gyva?  Mes žinome ką  norime išgirsti, bet nežinome kiek laiko reikės laukti atsakymo.  Atsakymą turės  teikti valdžia. Šiandieninė valdžia nėra suinteresuota tai daryti, nes pats ministras pirmininkas dalyvavo vaiko, galimai panaudojant smurtą, grobime. Kas galėtų, kas išdrįstų peržiūrėti ir įvertinti Garliavos įvykius? Tik tie, kurie dalyvavo renginiuose, kurie buvo organizuoti Garliavoje, betarpiškai bendravo su pagrobta mergaite, su žmonėmis, kurie budėjo, saugojo Deimantę.  

Mes, kurie reikalaujame parodyti visuomenei, kokios būklės yra vaikas, kuriam paimti prireikė 240  policininkų, manome, jog valdžios rinkimai yra svarbus pilietinis momentas.  Prašome visų partijų, kurie gyvybę laiko svarbiausiu uždaviniu, sudaryti koaliciją, perimti valdžią savivaldybėse, prezidentūroje, o  vėliau ir Seime.

Kviečiame Drąsos kelią, Lietuvos sąrašą, Centro partiją   ir visas kitas partijas, kurioms yra svarbi kiekviena gyvybė jungtis ir eiti į rinkimus vienu sąrašu.  Mus jungia bendras tikslas. Prašome, vardan to tikslo smulkius nesutarimus, ambicijas, įvairias intrigas atpažinti,  pažaboti ir siekti, kad būtų pateikti faktai,  jog  vaikas, galimai ir motina,  yra gyvos, nepaverstos į daržoves.

Valdžia nenori bendrauti su mumis ir viešai paskelbė, kad mes, aktyvūs piliečiai, esame pavojingi mergaitei. Ateiname ir viešai pareiškiame, kad  grėsmė esame ne mes, bet sisteminė, korumpuota, oligarchinė valdžia. Todėl į Atgimimo aikštę ateisime ir 2018 m. spalio mėn. 17 dieną.

Virginija Jurgilevičienė, Nepartinio demokratinio judėjimo Klaipėdos skyriaus pirmininkė, gyv. Kretingos 13-2, Klaipėda, el.p. virginija.jurgileviciene@gmail.com

Partaukas, Klaipėdos jungtinis demokratinis judėjimo pirmininkas, Poilsio g. 37-59, LT-93169, Klaipėda,  tel. 860344258

Lietuvos žmogaus teisių gynimo Klaipėdos  atstovybės narys Vaclovas Stončius. Šilutės pl. 88-34, Klaipėda, tel. 864569387

Skundas

Dėl ekspertės Nadeždos Mačiūnienės pasisakymų Telšių apylinkės teismo posėdžiuose

2018-08-28

Klaipėda

 Manome, kad teismo ekspertė Nadežda Mačiūnienė,  kalbėdama Telšių apylinkės teismo posėdžiuose, nesilaikė objektyvumo principo ir  surašant aktą  iškraipė tiesą.  Esame priversti  išsakyti konkrečius ir argumentuotus priekaištus.

2018 m.vasario mėn.  Telšių policija  į Utenos ekspertinį skyrių  pristatė  Virginiją Smilgytę dėl  jos facebooke paskelbto tariamo  šmeižto. Ją  skundė Seimo narys Valentinas Bukauskas, jo sūnus Simas  ir Telšių vyr. prokurorės sūnus Martynas Armalis. Juos V. Smilgytė facebooke kaltino užsiimant prostitucijos verslu, prekyba žmonėmis, narkotikų platinimu bei žmogžudystėmis.

Ar šie žinomi telšiškiai galėjo anksčiau  ir šiuo metu užsiiminėti nusikalstamais verslais?

Ar tai kliedesiai, ar tiesa?  Manome, kad tik laikas gali atsakyti į šiuos klausimus, nes  tiesai apie Vincą Šilį išaiškėti reikėjo beveik  dešimties metų, t.y., jog verslininku prisistatantis asmuo yra banditas, terorizavęs Telšius nuo 1990 m. iki 1998 m.., Tenka konstatuoti , kad V. Smilgytė neklysta dėl V. Šilio ir jo aplinkos, jog juos globoja teisėtvarka. Tą  patvirtina  naujausia publikacija Lietuvos ryte 2018-08-25  „Praeities šmėklai žemai nusilenkė ir pareigūnai“.

Komisijai, kurios narė N.  Mačiūnienė, V. Smilgytės pasakojimai apie kriminalinį žinomų telšiškių gyvenimą atrodė kliedesiai.  Mums, visuomeninkams, atrodo, kad ji kalba  ir viešina  facebooke  tiesą. Ji rašė, kad prieš savo valią buvo tų laikų  įvairių įvykių dalyvė ir liudininkė. Po to, kai buvo galimai išprievartauta apie 1992 metais,  kartu su bendradarbės vyru Vidmantu Novaku ( Jobana Štanga) nuvyko į tą  pastatą  (viešnamį). V. Novakas nuėjo aiškintis, o V. Smilgytė liko mašinoje. Ji girdėjo šūvius.  V. Smilgytė teigė, kad iš namo skubiai išėjo asmuo labai panašus į   individualios įmonės „Telšių aeroklubas“ direktorių, o šiuo metu Seime besidarbuojantį  Valentiną Bukauską.  V. Smilgytė kalba, kad  visus tuos metus ( 26 metai) ir dar šiandien ją tebeslegia kaltės jausmas dėl V. Novako  mirties. Nepriklausomybės atkūrimo priešaušryje visuose miestuose susidarė banditų grupės, reketavusios  verslininkus, privatizavusios valstybinį turtą, įsteigusios viešnamius  ir su teisėtvarka labai gerai sutardavusios  bei bendradarbiavusios. Tokie masiniai reiškiniai turėdavo  vedlį, kuris  duodavo nurodymus ir organizuodavo apsaugą – „stogą“. Dalis piliečių ir V. Smilgytė mano, kad nurodymus siuntė buvusi sovietų sąjungos slaptoji tarnyba (KGB), kuri neišėjo, o liko kontroliuoti įvairius ekonominius ir politinius procesus Lietuvoje.  Žiniasklaida ir mes, piliečiai, matėme tik gaidjurginių gaują Klaipėdoje,  šilinių – Telšiuose, daktarų – Kaune ir t.t., tai yra vykdytojus, o užsakovų, kurie ir perėmė dalį prisigrobto banditų turto, kai juos susodino, nematėme ir nežinome, bet jie yra.   V. Smilgytė teigė, kad tai buvę saugumiečiai. Jos nuomone,  Seimo narys V. Bukauskas išsidavė  dėl  potraukio seksualiniams žaidimams su  religingomis merginomis. Ji esanti jo auka.

Pirmiausiai tikrinome, ar V. Smilgytė skelbė išsigalvojimus, ar faktus. Užklausėme Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūrą dėl nužudymų: 1992m. Vidmanto Novako ( bendradarbės vyras) ir 2014 m.  Stanislavo Smilgio (brolis). Atsakymą pridedame. Žmonės mirė nenaturalia  mirtimi.

Šiaulių apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus  paklausėme raštu, kokį jie priėmė sprendimą, gavę 2017m. rugsėjo mėn. 5d. Telšių rajono apylinkės teismo  nutartį   civilinėje byloje Nr. 2-1384-187/2017 įvertinti ar nėra pagrindo inicijuoti Virginijai Smilgytei pripažinimo neveiksnia. Jie atsakė, kad „surinkus medžiagą apie V. Smilgytės sveikatą ir įvertinus visus duomenis 2017-12-11 buvo priimtas nutarimas tyrimą nutraukti“. Ar ekspertė N. Mačiūnienė susipažino su Šiaulių apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus surinkta medžiaga apie V. Smilgytę?    Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus atsakymą taip pat pridedame.

N. Mačiūnienė visose bylose aiškino, kad susipažinusi su pateikta medžiaga ir atlikusi psichologinį tyrimą, komisija priėjo išvados,  kad V. Smilgytei  psichinė sveikata  laipsniškai blogėjo nuo  2011 metų. Baudžiamoje byloje Nr. PK-11-671/2018 2018m. gegužės 29 d. Telšių teismo nutartyje ekspertė pasisakė, kad: “po jos brolio pareiškimo dėl nepagrįstų kaltinimų jo atžvilgiu, ji buvo nukreipta psichiatro apžiūrai ir būtent tada jai buvo įtartas” susirgimas, tačiau gydymas nebuvo atliekamas. Kodėl N. Mačiūnienė priekaištauja dėl  neatlikto gydymo, tačiau pati rašo, jog liga nenustatyta, o tik įtariama? Tikėtina, kad nenustatytos ligos progresavimo galimai nebuvo, kaip ir pačios ligos. Tai patvirtina faktai. 2012 metais V. Smilgytė,  keisdamasi  vairuotojo teises,  kreipėsi į UAB “Žemaitijos psichikos sveikatos centrą”  ir gavo pažymą, kad yra sveika. Darytina išvada, kad 2012 metais V. Smilgytė nekėlė pavojaus nei sau, nei aplinkiniams. Jokioje įskaitoje nebuvo įrašyta. 2013 metais V. Smilgytė kreipėsi į teismą dėl globotojos statuso įteisinimo. Teismui taip pat buvo pateikta pažyma apie jos psichinę sveikatą ir nuspręsta,  kad ji gali būti globėja.  Tikėtina, kad nuo 2004 m. brolio, turinčio  psichinės sveikatos problemų,  pareiškimas buvo dezinformacija. V. Smilgytė 2011 metais ne kartą kreipėsi į teisėtvarką dėl brolio.  Šiaulių apygardos prokuroras pripažino ją  nukentėjusiąja. Brolio pareiškimas yra klaidinantis bei niekinis, ekspertė ir komisija juo remtis negalėjo. N. Mačiūnienės pasisakymai Telšių apylinkės teisme, vėliau surašyti nutartyse kelia didžiulį nepasitikėjimą visa teismų  psichiatrijos tarnyba. Pasirodo, užtenka parašyti pareiškimą apie nemėgiamą žmogų į psichiatrinę medicininę įstaigą ir tas popieriukas gali tapti ligos pradžios įrodomąja medžiaga. Kiti dokumentai, teismo sprendimai, prokuratūros nutarimai  nebeegzistuoja. Jokio objektyvumo. Tai skandalas.

V. Smilgytės veikla buvo  įvairiapusiška.  Ji ne tik rašė į facebooką, t.y. užsiiminėjo teismo ekspertės įvardintais kliedesiais, bet ir  būdama VšĮ „Mažieji kūrėjai“  direktore organizavo įvairius renginius apie kuriuos rašoma internete. Tai lengva patikrinti  įvedus Virginijos Smilgytės pavardę į google. Pridedame  dalį informacijos  iš interneto. N. Mačiūnienės pasakytas teiginys, kad „ Ji mažai domėjosi savo realiu gyvenimu“( Telšių apylinkės teismo baudžiamosios  bylos 2018-05-29 nutartyje Nr. PK-11-671/2018 ) yra  tiesos iškraipymas. Jos realus gyvenimas – darbas su vaikais, kurį ji dirbo baigusi pedagoginę mokyklą iki priverstinio išvežimo į Utenos ekspertinį skyrių.

Telšių apylinkės teismas baudžiamosios  bylos 2018-05-29 nutartyje Nr. PK-11-671/2018 nustatė, jog facebooke 2016 m V. Smilgytė patalpindavo įvairius tariamai šmeižikiškus tekstus apie Seimo narį Valentiną Bukauską.

Prisiminkime 2016m., kuo jie buvo svarbūs. Tais metais vyko rinkimai į Seimą. V. Smilgytė puikiai suprato, kad siekia tikslo, jog V. Bukauskas tenai nepatektų.  Ji klausia per facebooką „ ar mokesčių mokėtojų pinigais banditą V. Bukauską išlaikysime seime?“.

Teismo posėdžio metu ekspertė N. Mačiūnienė teigė, kad  „Skyriuje vis rašė skundus į įvairias institucijas“. Ar skundų rašymas rodo, jog žmogus turi  psichinę ligą? Lietuvoje yra pakopinis teisingumas, todėl  institucijų, žemesnio lygmens teismo ar prokuratūros  sprendimo apskundimas yra logiškas, teisėtas elgesys. Skundų rašymas  yra ne psichinė liga, o  žinojimas, kad Lietuva yra teisinė valstybė. Skundus rašantys yra  pilietiški, ginantys savo teises, žinantys įstatymus ir kelius kaip apginti savo teisėtus reikalavimus.

Telšių apylinkės teismo baudžiamosios bylos 2018-05-25 nutartyje Nr. PK-11-671/2018 rašoma, kad nukentėjusysis ir privatus kaltintojas Martynas Armalis teigė, jog V. Smilgytė pasinaudodama asmeniniu kompiuteriu patalpindavo įrašus, kuriuose kaltindavo jį padarius sunkius nusikaltimus, t.y. platinus narkotikus. Taip pat ji  nurodė, kad Armalio gaują sudaro G. Keliauskas, Liaugardas, Teresa, Aušinskas.

V. Smilgytė teigė taikomajame posėdyje, kad ji nuo jų nukentėjo – jai grasino peiliu.

Ekspertė  N. Mačiūnienė teismo posėdžio metu patvirtino komisijos išvadas ir paaiškino, kad V. Smilgytė kenkia sau ( slapstosi nuo tariamo persekiojimo, skolinasi pinigų savo saugumui užtikrinti).

Manome,  jei viešai facebooke buvo paminėtos pavardės galimos Armalio nusikalstamos grupės bei galimo brolio žudiko ( Simas Bukauskas), tai labai tikėtina, jog tikrai jai grasino peiliu ir susidorojimu.

Ekspertė baudžiamoje byloje Nr. PK-11-671/2018, kurioje nutartis buvo priimta 2018-05-25, kalbėjo taip „Šiuo metu ji  galvoja, kad į nusikalstamą grupuotę yra įtraukti ir gydytojai. Skambino netgi jai, klausė už kiek surašė ekspertizę. Ji nesupranta kokį įstatymą pažeidė. Visur rašinėja ir tampa pakylėta, kad yra kovotoja už teisybę.“ Objektyvumo principas reikalauja, kad ekspertė byloje pridėtų pokalbio išklotinę. Jei Utenos ekspertinis skyrius neturi technikos, kurią turi  nemaža dalis  valstybinių institucijų ir prieš pokalbį informuoja, kad dėl objektyvumo yra daromas įrašas, tai negali liudyti teisme apie telefoninį pokalbį. V. Smilgytė teigė, kad skambino tik kartą ir klausė, ar išsiųstas  teismui ekspertizės aktas. Šiuo atveju neaišku, kas kalba tiesą, o  kas meluoja?  Nesant įrašo, ekspertės liudijimą galima pavadinti „viena boba pasakė“.

V. Smilgytė puikiai suprato ko ji siekia savo straipsniais facebooke ir jei jie yra šmeižikiški, tai reikėtų įrodyti  baudžiamosiose bylose, nors ir kiek jos besitęstų, o neuždaryti į  psichiatrinę ligoninę.

Negalima sugrąžinti sovietinius laikus, t.y. piliečius, neįtikusius politikams, įtakingiems žmonėms, įgrūsti į “psichuškę”.

Prašome išnagrinėti  ar ekspertė  N. Mačiūnienė  galimai pažeidė  etikos principus ir,   pasitvirtinus įtarimams, už etikos principų pažeidimą  taikyti atsakomybę.