Piliečiams

Lietuvos centro partijos pirmininkas Naglis Puteikis ir Tilžės akto signataro Valterio Didžio vaikaitis Tomas Aras

2019 m. balandžio mėn. 6 d.  Lietuvos centro partijos nariams buvo organizuotas seminaras  „Centro partijos strategija“. Vienas iš pranešėjų buvo Vladimiras Laučius.  Politologas  uždavė klausimą „Kaip politinėje kovoje turėtų save įvardinti centristai?“ V. Laučius pats ir atsakė, jog save vadinti trečiąja politine jėga  yra neteisinga, nes jeigu Lietuvos politikoje nėra  aiškių dviejų kelių, tai, be abejo, negali būti ir trečio kelio. Tačiau centristai turi žinoti.  kokią politinę erdvę jie užima, kas jie tokie yra –  ar centro dešinė, ar centro kairė.   Centristai turi labai plačias galimybes perimti tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų programas. Kitaip sakant centristai yra miksas.

Apie rinkiminės kampanijos organizavimą kalbėjo Mindaugas Lapinskas. Jis pasakė,  kad jei jūsų teiginius supranta trylikametis, tai rinkiminė kampanija yra gerai paruošta. Didžioji dauguma žmonių nėra įsitraukę į politiką, ja visiškai nesidomi ir sudėtingos kalbos juos atstumia nuo kandidato.

Visą šeštadienį vyko paskaitos, kurių tikslas buvo  nusakyti Centro partijos  rinkiminę taktiką, strategiją.

Vakare vyko neformalus bendravimas, kurio metu daugiau sužinojome apie Centro partijos Europarlamento sąrašo lyderį Antaną Guogą. Savo prisiminimais pasidalino Tilžės akto signataro Valterio Didžio  vaikaitis Tomas Aras. A. Guogai  buvo 11 metų, kai atvyko gyventi į Australiją ir jie tapo draugais. Vėliau abudu įsijungė į šalies politinį gyvenimą, įstojo į Centro dešiniųjų partiją. Šią partiją jie pasirinko todėl, kad ji vienintelė nepripažino  Lietuvos okupacijos. Jų pasirinkta partija teigė, jog  Sovietai užgrobė Nepriklausomą valstybę ir  reikalavo   Lietuvai grąžinti laisvę.  Tiesa, Australijoje buvo partijų, kurios pripažino okupaciją, pritarė Sovietų užgrobimui, pav.  Darbiečių partija. Australija laikėsi pozicijos per visą Sovietų okupacinį laikotarpį, kad Pabaltijo valstybės yra okupuotos. Atėjusi Darbiečių partija į valdžią  nutarė pritarti Sovietų okupacijai.  Galimai   dėl to Australijoje jie ilgai valdžioje neužsibuvo.

Australijoje jaunuoliai: Tomas ir Antanas  buvo aktyvūs Centro dešiniosios partijos nariai.  Ši partija  rėmė smulkųjį verslą, šeimas, pozityvią  socialinę programą,  kurioje pagrindinis tikslas  buvo sukurti   gyventojų socialinę gerovę.  Jei atlyginimas yra mažesnis negu pragyvenimo  minimumas, tai  socialinių  pašalpų dydis turi būti  toks, jog būtų galima ne tik išgyventi, bet svarbiausia – pragyventi, t.y.  apmokėti kreditus,  poilsį ir t.t. Socialinės politikos srityje, tai ko mokėsi ir išmoko lietuviai Australijoje,  šiandien Lietuvoje nerasi nei su žiburiu.

 A. Guogos politinės pasaulėžiūros formavimuisi nemažai įtakos padarė mažlietuvių emigrantų Valterio ir Liudvikos Didžių šeima. Labai svarbu  žinoti, jog okupantų išvyti iš Klaipėdos krašto, jie niekada neprarado ryšio su Tėvyne. Meilės ir ištikimybės savo kraštui mokino sūnų Martyną ir dukrą Ievą bei anūkus ir jų draugus. Ir tai, ką puoselėjo Tilžės akto signataras Valteris Didžys, šiandien Lietuvoje siekia įgyvendinti jo gyvenimo prasmės perėmėjai: Antanas  ir Tomas.

 A. Guoga sugrįžo prie jaunystėje  įdiegtų politinių pažiūrų, kurios buvo centristinės. Todėl  pakviestas Centro partijos pirmininko Naglio Puteikio priėmė jo pasiūlymą ir aktyviai įsijungė į centristų gretas. Kitaip sakant, paklaidžiojęs po svetimas politines pievas, sugrįžo prie savo politinių ištakų, kurias įskiepijo garbingas mažlietuvis, Tilžės akto signataras,  Lietuvos automobilių sporto čempionas, lietuvių jachtklubo „Buriuotojų sporto klubo“ komodoras, gydytojas   Valteris Didžys ir jo žmona Liudvika.

Susitikimo metu išgirsti prisiminimai  nuskambėjo, kaip politinės  veiklos tęstinumas. Tik tai  ką perėmei, tik  tai ką toliau vystai  turi prasmę ir  veda į  politinę pergalę.

Balandžio mėn. 3 d. 8.30 val. rinksimės  į piketą prie Klaipėdos miesto savivaldybės.

Mes, susirinkę į viešą akciją, pritarsime   Administracijos direktoriaus interpeliacijai, kurią inicijuoja Klaipėdos miesto taryba.

Administracijos vadovas nutarė ignoruoti pagrindinį šalies įstatymą – Konstituciją. Svarbiausiame valstybės teisiniame dokumente 2 straipsnyje yra parašyta, kad  „Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai“.

Klaipėdiečiai nuo 2018 metų vasaros mitingu, piketais,  susitikimais su miesto valdžia, partinėmis frakcijomis  aiškiai  pasisakė dėl  bendrojo miesto plano koncepcijos.  Taryba  yra patvirtinusi  tik pietinę uosto plėtrą ( 2 variantas).  Klaipėdos miesto taryba ir klaipėdiečiai nepritaria  uosto krovos darbams miesto centre  bei  maksimaliai uosto plėtrai su išoriniu uostu Baltijos jūroje ties Melnrage.  Valstybės naikinimu užsiima tie, kurie  nori Klaipėdos miestą  paversti uosto krovos įkaite

Klaipėdos miesto administracijos direktorius nusprendė ignoruoti  Savivaldybės tarybos sprendimą.  Jis 2018 m.spalio mėn. 25 d.  tarybai  pateikė   sprendimo projektą, kuriame savavališkai įrašė, jog miesto taryba pritaria  išorinio uosto statybai Baltijos jūroje ties Melnrage, jei to norės vyriausybė.

Pagrindinis Klaipėdos administracijos, kuriai vadovauja S. Budinas argumentas buvo – jei nepritarsite bendrojo plano koncepsijos pakeitimui, tai sustos 200 projektų,  į Klaipėdą neateis investicijos. Klaipėdos miesto taryba ir klaipėdiečiai mano, jog  tas projektų skaičius yra  mistinis, t.y.  melagingas, todėl prašė juos išvardinti.

Klaipėdos administracijos direktorius, nepateikęs  tarybai ir klaipėdiečiams stabdomų menamų 200 projektų pavadinimų,  nutarė pasirašyti koncepciją ir ignoruoti   Tarybos priimtą sprendimą, t.y. 2 variantą ( tik pietinė uosto plėtra) be išlygų.  Matyt  todėl nieko neinformavęs, slapta, kitą dieną po mero rinkimų, t.y.  kovo 18 d.   S. Budinas  pasirašė miesto bendrojo plano keitimo koncepciją,  bet  viešai internete Savivaldybės puslapyje  paskelbė tik kovo 25 d.

Klaipėdos miesto gyventojai nepritaria maksimaliai uosto plėtrai su išoriniu uostu Baltijos jūroje ties Melnragė, nes bus sunaikintas miestas, kuris statėsi beveik 800 metų. Negalima vienadienei naudai aukoti miestiečių šimtmečių sunkaus darbo. Klaipėdiečiai aiškiai pasisakė, jog uostas neturi mieste privažiavimo kelių,  kad miestas geranoriškai leidžia naudotis infrastruktūra,  bet nesutinka 4 kartus didinti krovinių transportavimą   į uostą ir iš jo.  Jei per 30 Nepriklausomybės metų nesugebėjo nusitiesti apvažiavimo greitkelių, tai vienintelė vieta  išoriniam uostui yra Būtingė.

Administracijos direktorius, atseit tenkinęs tarybos visas išsakytas pastabas ir todėl pasirašė už maksimalią uosto plėtrą su išoriniu uostu Baltijos jūroje ties Melnrage. Iš tikro, Administracijos direktorius „durnių pavoliojęs“, t.y. ignoravęs rinktus miestiečių deputatus ir gyventojus,  atliko veiksmą, kuris yra amoralus. Prašome  išreikšti nepasitikėjimą Administracijos direktoriumi S. Budinu, kuriam miestiečių gyvybiniai interesai yra nesvarbūs, netgi  mažareikšmiai.

Prašome tarybos S. Budino pasirašytą dokumentą pačiai atšaukti arba kreiptis į teismą.

Mes, klaipėdiečiai, jau daug metų stebime teismų darbą, lankomės įvairiose teisinėse institucijose. Todėl, kai žiniasklaida paskelbė, jog suėmė teisėjus ir advokatus, pašiurpome. Tai nėra teisingumo atstatymas, tai tik žala teisingumui. Lankydamiesi teismuose, stebėdami, kaip nagrinėjamos bylos, galime teikti, kad teisinė korupcija yra žiedinė. Ją sudaro: policininkai, tyrėjai, įvairių komisijų nariai, teismų ekspertai, STT, FNTT ir kitų specialiųjų  tarnybų darbuotojai, prokurorai,  teisėjai,  advokatai. Kodėl  piliečių  džiaugsmui  iš  korumpuoto rato  išmetamos tik dvi gėlytės? Ar todėl, kad Lietuvos žmonės yra besmegeniai?  Nežinome kokie šio politinio žaidimo motyvai.  Žinome tik, kad  subujos  likusios, nepaliestos teisėtvarkos korupcinės gėlytės. Šie STT ir prokuratūros vieši veiksmai rodo tik vieną, kad Lietuvoje suklestės  policijos, prokuratūros ir STT  diktatūra.

 Facebooke piliečiai ėmė dalintis savo patirtimi  teismuose.  Vienas iš jų rašo apie tai, kaip  atliko “nusikaltėlio” vaidmenį visose trijose teismų pakopose. Štai ką rašo apie prokurorą:  “pats svarbiausias proceso dalyvis, įsitikinęs savo teisumu ir demonstruojantis, kad tik dėl netobulų įstatymų turi gaišti laiką dar kažką aiškinti, kai viskas surašyta kaltinamajame akte, advokatas – įkyrus uodas trukdantis  sklandžiam teismo posėdžių vyksmui ir bandantis pakenkti prokuroro reputacijai; – kaltinamasis iš viso praktiškai neturi jokių teisių – jam galima laidyti pastabas apie laikyseną, kalbos turinį, nutraukti jo pasisakymą, grasinti baudomis; na o teisėjai, jų buvo visokių, vieni domėjosi byla ir aktyviai dalyvavo procese, kiti dirbo savo darbus, treti aiškiai demonstravo savo nuomonę – prokuroras teisus. Tai ypač patogu.” 

Mes,  Klaipėdos miesto visuomeninkai, nevaikštome į įvairių renginių atidarymus, visokias juostelių karpymo šventes, tačiau 2015 m. taip plačiai buvo reklamuojamas naujasis Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariato atidarymas, kad susigundėme, neišlaikė principai ir nukulniavome į  policininkų šventę. Ką pamatėme? Ogi Vidaus reikalų ministrą Saulių Skvernelį ir šalia Vytautą Baką. Kodėl ministras į Klaipėdą atsitempė tarp kitų policininkų, būtent šį asmenį? Ištikimas. Neatsitiktinai “savas bičas”  įrašomas ir  į Valstiečių rinkiminį sąrašą. Todėl, ką daro  Seime V. Bakas galime drąsiai teikti, kad tai S. Skvernelio valios vykdymas.

Mes, nukentėję nuo lietuviškos teisėsaugos, mes, kurie stebime lietuvišką teisėtvarką, reikalaujame ne imituoti kovą su korupcija. Mes reikalaujame  nedidinti galių tiems,  kurie turi korupcinio tvaiko, t.y. policijai ir prokuratūrai.  Mes reikalaujame iš tikro kovoti su korupcija.

Rinkėjui pažadai  per vieną ausį įeina, o per kitą išeina. Kodėl turėčiau savo, o per rinkimus ir dar labai brangų, vertingą balsą, atiduoti kokiai partijai, ar judėjimui?  Ar todėl, kad mieste  ant beveik kiekvieno stulpo ar sienos kabo būsimo mero nuotrauka? Miestas yra pasipuošęs Valstiečių partijos lyderio Arvydo Vaitkaus atvaizdais.  Nuotraukų gausybė šiam valdininkui  turi palengvinti kelią į miesto tarybą.  A. Vaitkus, nors ir labiausiai reklamuojamas, tačiau gali ir nepatekti  į Klaipėdos miesto valdžią. Todėl nutarė  eiti dar  ir į  bendruomenes ir ten save garsinti.   Pirmoji bendruomenė, kuri krito  po A. Vaitkaus kojomis yra Vitės. Viena močiutė iš Vitės rajono gyrėsi, kad bendruomenės susirinkime buvo paprašyta balsuoti už šį kandidatą ir ji balsuos. Vitės Facebooke bendruomenės steigėjas Ruslan Schneiderat kritikuoja Klaipėdos miesto valdžią ir giria Uosto direktorių. Laikraštyje „Klaipėda“ internetiniame komentare apie tokį Ruslano elgesį parašyta „Lindai į užpakalį Budinui, teisinai jo norus tiesti kelią Švyturio g., sakei, kad bus puikūs dviračio, pėsčiųjų takai. Kai supratai, kad Budinas jau politinis lavonas, persimetei garbinti kitą. “ Vitės facebooko skaitytoja Giedrė netiki nei Vitės bendruomenės steigėjo R. Schneiderat, nei uosto dirktoriaus gražbiliavimu dėl naujai tiesiamos magistralinės gatvės, nei dėl stadiono sunaikinimo. Ji rašo kad,  „Stadionas jau pradėtas statyti už Ermitažo… Labai įdomu kokią valdžią siūlot rinktis,  kuri mestu jau pradėtus planus ir vykdomus darbus“.  Šiandien  gyventojams, esantiems už Joniškės kapinių, yra problema įvažiuoti į Liepų gatvę, jų prašymai remontuoti Joniškės gatvę  ignoruojami ir planuose įrašomas Klemiškės gatvės remontas, nes ji jungs miestą su naujuoju stadionu.

Kita bendruomenė, kuri džiaugiasi kandidato į merus A. Vaitkaus dėmesiu yra Marių bendruomenė. Būsimasis meras, aukštą postą užimantis uosto valdininkas, bankinėje sąskaitoje turintis  daugiau negu 417 tūkstančių eurų,  rogutėmis lekia nuo Simonaitytės kalno. Bendruomenės pirmininkė Ligita Girskienė įtraukta į Valstiečių rinkiminį sąrašą. L. Girskienė pasirinko turtuolių sąrašą.  Ant jos facebooko sienos parašiau, kad pasirinko patį blogiausią variantą, partiją, kurią dauguma klaipėdiečių  laiko politiniais lavonais. Už tą  pasisakymą buvau užblokuota. O kaip poniai L. Girskienei paprotinti apie Valstiečius, jeigu  išmeta iš draugų?  Valstiečiai, lyg prostitutės,  parsidavė verslininkams, dirbantiems su trąšų krova, vykdo jų valią –  geležinkelių ir uosto užgrobimą. Ta politika, kurią vykdo Valstiečiai sunaikins Klaipėdą, Kuršių marias, Melnragę. Būtina juos stabdyti, t.y.rinktis, bet kokią politinę partiją, išskyrus Valstiečius ir jų siūlomą merą A. Vaitkų.

Valstiečiai gąsdina rinkėjus,  kad jei mus nepasirinksite grįš Konservatoriai.  Girdėjome,  žinome, kad Uostą akcine bendrove norėjo paversti Konservatoriai, Socialdemokratai, bet per silpnai buvo korumpuoti.  Jų norai ir liko tik jų norais. Klaipėdiečiai  klausia,   tai kas stovi už Valstiečių nugarų, kas  jiems įžiebė žalią šviesą uostą paverčiant akcine bendrove? Atsakymas vienas,  ką negali pinigai, gali dideli pinigai. Ką negali korumpuoti, gali labai korumpuoti.  Tokie  yra valstiečiai.

Valstiečiai ateina paimti Klaipėdą ir ją išpardavinėti. Labai tikėtina,  kad uosto akcijos būtų  sėkmingas  verslas. Didžiausia Valstiečių bėda, jog neturi Klaipėdos miesto vizijos. Vienintelė jų vizija yra 4  kartus didinti krovą mieste.  Klaipėdiečių tokiomis vizijomis nepatrauksi prie balsadėžės.  Todėl tikisi rinkėjus kovo 3d.  privilioti reklama.  Tikėtina, kad sekantis jų ėjimas, patekus į miesto tarybą,   yra   nutildyti  nepatenkintus tarša klaipėdiečius.

Klaipėdiečiai,  jūsų  laukia  liūdnos dienos, jei nužygiuosite su kovotojais  prieš korupciją, kurie turi tiek pinigų, kad savo reklama gali  užkloti visą miestą.

“Valstiečių” būstinė Klaipėdoje

Klaipėdiečiams Valstiečių žaliųjų sąjungos lyderiai, jų pakviesti vedliai rašo, kalba, kad  Klaipėdos gatvėmis pravažiuoja viena, kita krovininė mašina.   Miestiečiai   pro langus mato , kaip zuja į uostą ir atgal  “furos”: Baltijos pr., Statybininkų pr., Smiltelės g., Jūrininkų g., Šilutės prospektu. Anot klaipėdiškio, Valstiečių žaliųjų sąjungos vedlio  Arvydo Vaitkaus, yra suplanuota, jog  pietiniame rajone krova išaugs du kartus.  Valstybinio uosto direktorius aiškina, kad tai reikalinga valstybei, jos iždui.

Ar tikrai pasipildys valstybės iždas? Gal didesnė nauda bus  „Valstiečių“  lyderio Ramūno Karbauskio  rėmėjams, susijusiems su krovos verslu: Vidmantui Dambrauskui, Leonidui Bergeriui, Arūnui Tumai?   Kai žurnalistai klausia  vieną įtakingiausių politikų apie jo verslą, „Agrokoncerną“, trąšas, kurios kraunamos per Klaipėdos uostą, tai  gauna atsakymą, kad jau 20 metų  jis tuo nesidomintis. Labai keistai šneka R. Karbauskis, jis  nesidomi savo trąšų verslu, tačiau jo partiją į savivaldybės rinkimus veda  valstybinio uosto direktorius, kuris kuruoja, prižiūri trąšos krovos krantines, o svarbiausia, kad R. Karbauskio „trašų karaliaus“ partiją remia verslininkai, susiję su trąšų verslu.   Kitaip sakant, R. Karbauskis “nei prie ko”, kad į jo vadovaujamą partiją sulindo, kaip rėmėjai,  su trąšomis susiję verslininkai ir Klaipėdoje “valstiečių” vedliu tampa aukštas pareigas užimantis uostininkas.  Matyt Valstiečių žaliųjų sąjungos lyderis irgi “nei prie ko”, kai su uosto krova susijęs Rokas Masiulis tampa Susisiekimo ministru. Atsitiktinumas? Labai jau daug  Uosto sąsajų su esama valdžia.

Ko nori tie, kurie dirba uoste ir krauna trąšas?  Trąšų krovos bendrovės akcininkas Igoris Udovickis nori įsigyti 91 proc. krovinių vežimo kompanijos „Gargždų geležinkelis“ akcijų.

Kas gali paneigti, kad geležinkelį reikalauja privatizuoti R. Karbauskį remiantys verslininkai? Kas gali paneigti, kad godūs trąšų krovos ir pervežimo bendrovių akcininkai nurodė “Valstiečių” lyderiui, kas turi būti Susisiekimo ministru, jog   nusipirktų geležinkelį ir taip atpigintų savo verslą?

Manome , kad valstybinio turto prichvatizatoriai, „valstiečių“ lyderio verslo sudedamosios dalies atstovai, suprato, jog kils didelis pasipriešinimas. Aišku, kad piliečiai, pav., klaipėdietis Dionyzas Varkalis, bus prieš geležinkelio privatizavimą, prieš valstybinio uosto pavertimą į akcinę bendrovę.  Ką daryti, kaip   neutralizuoti tą nepasitenkinimą?  Manome, kad į pagalbą  godiems trąšų krovos akcininkams  ateina komunikacijos ekspertas ir verslininkas Darius Gudelis. Jis kuria „valstiečių“ partijos įvaizdį –  kovotojos su korupcija.  D. Gudeliui už gerus patarimus,  kaip įtikti tautai, gerai sekasi. Jam leidžiama sudaryti  sutartis su įvairiomis valstybės institucijomis: Nacionaline mokėjimo agentūra, Žemės ūkio ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Aplinkos ministerija ir kitomis. Tokių sutarčių buvo bent dešimt.  Facebooke  galime perskaityti R. Karbauskio surašytas mintis: „Besąlygiškai remiu Vytautą Baką, pasirašau po kiekvienu jo žodžiu apie korumpuotus politikus ir juos perkantį verslą. Gerai, kad dauguma verslininkų netoleruoja korupcijos, o šiandien valdžioje – ne korumpuoti politikai.“  Net neskanu darosi, kai  iš visų mokesčių mokėtojų pinigų  už solidžią 2, 5 milijono eurų  sumą nusiperkamas  ir įperšamas garsaus  kovotojo  su korupcija vardas.

Didžiausias kovotojas su korupcija yra Susisiekimo ministras  Rokas Masiulis. Jo reitingai auga kaip ant mielių. Manau, kad tikrasis R. Masiulio  uždavinys  yra įvykdyti trąšų  krovos ir transportavimo bendrovių akcininkų užduotį – privatizuoti geležinkelius, o uostą  paversti  akcine bendrove.  Lietuvoje viskas aukštyn kojom apversta. Korumpuoti kovoja  su korupcija ir ją įveikia.  „Valstiečių“ lyderiui R. Karbauskiui toje kovoje nėra lygių.

Klaipėdiečiai į Atgimimo aikštę ateina jau 80-tą  kartą.  Paklausti „Ar dar gyva Deimantė?“

Ar tie 6 metai ir 8 mėnesiai nors kiek atvėrė duris į žinojimą apie Garliavos mergaitę?  Atvėrė. Dabar gerai žinome, kad Lietuvos valdžia demonstruoja  didžiulę ne pagarbą gyvybei ir vaikystei. Lietuvos valstybės prioritetu nėra žmogiškumas ir   gyvybės išsaugojimas.

Lietuvoje valdžią perėmė valstiečiai žalieji. Jie  vykdo reformas, kelia pensijas, didina pašalpas, tačiau nei pirštelį nepajudina dėl supuvusios teisėtvarkos.  Čia valstiečiai – žalieji yra neįgalūs, o galimai turi susitarimą, kad teisėtvarkos neliestų, žinių apie Deimantę  neieškotų, vaikus toliau pardavinėtų.  Tik tada, kai vyksta vaikų prekyba yra konstatuojama, jog 2016 metais trūksta 15 ataskaitų apie 24 užsienyje įvaikintus vaikus. Kodėl politinei partijai vaikai yra mažareikšmė problema?  Kodėl vaikus, kaip maišus meta iš Lietuvos?  Kodėl  aiškina, kad   čia, Tėvynėje,  jų niekas nenori?   Todėl, kad valdininkai atviru tekstu teigia, kad Lietuva yra dvasinių ubagų kraštas.

Valstiečiai – žalieji visai Lietuvai pareiškė, kad yra supuvusios, vaikus grobiančios sistemos puoselėtojai. Dėl šių valdžios transliuojamų žinių turime aiškiai suprasti, kad Neringai Venckienei yra pavojinga grįžti į Lietuvą.

Neieškoti žinių apie pagrobtą per šturmą mergaitę, tikėti valdžią užgrobusios, vaikus ištaškančios sistemos sapalionėmis ir vapalionėmis,  yra gėda

Ateisime ir vasario 17 d., paklausti, kodėl nemylite Lietuvos vaikų, kodėl atimate juos iš mylinčios aplinkos ir kada grąžinsite į namus.

Klaipėdiečiai 2018 m. gruodžio mėn. 20 d. 8.30 val. renkasi į piketą prie savivaldybės  ( Liepų g. 11) su prašymu, kad miesto taryba  aiškiai pasisakytų sprendimu,  jog nepritars Administracijos direktoriui, nes miestas yra patvirtinęs  2 variantą.  Klaipėdiečiai  uosto krovos darbams miesto centre  bei  maksimaliai uosto plėtrai sako NE!

 Klaipėdos savivaldybėje melas liejasi per kraštus. Klaipėdos miesto administracija nusprendė ignoruoti  Klaipėdos miesto tarybos sprendimą.  Ji  pateikė   sprendimo projektą, kuriuo pritaria Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepsijos 2 variantui, tuo pačiu nustatant išorinio uosto vystymą, jei to norės vyriausybė.

 Pagrindinis argumentas buvo: jei nepritarsite bendrojo plano koncepsijos pakeitimo variantui, tai sustos 200 projektų,  į Klaipėdą neateis investicijos. Daugelis tarybos narių norėjo sužinoti, kas tie 200 investuotojų?  Kiek suprantame tai mistinis, t.y.  melagingas  skaičius.

 Klaipėdos miesto tarybos nariai paklausė, ar senasis patvirtintas miesto bendrasis planas yra terminuotas dokumentas?  Pasirodo, kad senasis miesto planas yra neterminuotas. Todėl detalieji planai yra teisėti ir jais administracija gali naudotis.

 Klaipėdos administracijos direktoriui Sauliui Budinui   nepasisekė  apgauti dėl 200 stabdomų projektų. Tikėtina,  jis ir toliau tęs negražius žaidimus ir  melą.

 Vienas galbūt negražus žaidimas  jau vyksta.  Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą rengiami dokumentai turi pereiti keletą etapų. Bendrasis uosto planas praėjo visus viešinimo etapus. Visos bendruomenės buvome kviečiamos į uosto bendrojo plano pristatymą. Pasiūlymų prirašėme.  Pav., dėl  transporto koridoriaus  gavome atsakymą, kreiptis į Susisiekimo ministeriją ir t.t.  Sekantis etapas –  derinimas. Jei Klaipėdos savivaldybė atsisako derinti  valstybei svarbų projektą, tai toks atsisakymas turi būti motyvuotas.

 Klaipėdiečiai nemato registruotų sprendimų  sąraše motyvuoto atsisakymo derinti bendrąjį  uosto planą. Užregistruotų sprendimų sąraše yra tik   projektas, jog Klaipėdos miesto tarybai siūloma  Administracijos direktoriui pritarti  dėl 2 varianto, o iš tikro,  maksimaliai uosto plėtrai.

 Manome, kad klaipėdiečių laukia nauja apgaulė. Administracijos direktorius, nesulaukęs iš miesto tarybos  motyvuotų teiginių dėl ko nederina uosto plėtros plano, jį pasirašo. Administracijos direktorius „durnių pavaliojęs“, t.y. ignoravęs rinktus miestiečių deputatus ir gyventojus,  išliks valdžioje, nes jo globėju taps naujas meras  Arvydas Vaitkus.

Klaipėdiečiai 79 kartą atėjo į Atgimimo aikštę su plakatais ir klausimu „Ar dar gyva Deimantė ?“.  Valdžios nenoras bendrauti, kalbėti sako, kad mergaitės, galimai ir jos motinos Laimos Stankūnaitės, nėra gyvųjų tarpe.

Tik nevisprotis gali patikėti, kad mergaitei buvo pavojinga pas senelius ir jų dukrą Neringą Venckienę. Valdžia teismų pagalba  melą nori paversti tiesa, o tiesą – melu.

Artėja Kalėdos, stebuklų metas ir taip norisi tikėti, kad jis aplankys Lietuvą.  Taip norisi tikėti, kad baigsis tas ilgas, net 79 mėnesius besitęsiantis,  valdžios sukurtas melas apie Garliavos įvykius.

Puikiai suprantame, kad ateis šviesa ir tiesa, jei jos sieksime ir reikalausime.

 Klaipėdos miesto  merui Vytautui Grubliauskui

Klaipėdos miesto administracijos direktoriui Sauliui Budinui

                                                      PRAŠYMAS

               2018-11-29 įvyko Klaipėdos miesto tarybos posėdis. Jame buvo priimtas sprendimas, kad  bendrojo plano pakeitimų koncepsijos variantas nebesvarstomas. Jis  teikiamas pakoreguoti.  Po šio sprendimo iškilo klausymų.  Prašome paaiškinti:

1. 1.      Iki kiek laiko atidėtas sprendimas dėl miesto bendrojo plano pakeitimo? Ar numatyta konkreti svarstymo data?
2. 2.      Ar yra   administracijai suformuluota užduotis koreguoti bendrojo plano pakeitimus vadovaujantis tik  2018-07-14  Tarybos posėdyje priimtu sprendimu (antras variantas)? 
3. Jeigu  nėra nurodyti  konkretūs reikalavimai korekcijai, ar nebus sugrįžta į miesto tarybą su ankstesniu administracijos paruoštu variantu?                  Prašome atsakyti iki artimiausio miesto tarybos posėdžio.

Klaipėdos jungtinis demokratinis judėjimas             pirmininkas   V.  Partaukas

Melnragės bendruomenė                                              pirmininkė D. Kavaliauskienė

Žalųjų sąjunga                                                                            pirmininkė Z. Daugintytė

Eglės seniūnaitijos bendruomenė                                      vadovė   V. Jurgilevičienė