Mūsų civilizacijos išlikimo garantas yra laukinė gamta

Klaipėdoje 2019 m. liepos mėn. 5 d. vyko konferencija „Ateitis – Žalieji Miesto Sodai“. Ją organizavo asociacija „Klaipėdos žalieji“.

Šios konferencijos pagrindinė misija – dėl vykstančios klimato kaitos kitaip pažiūrėti į miesto žalią rūbą. Galimai dėl to vilniečiai pasiekė pergalę  rekonstruojant  Sapiegų parką. Vilniaus savivaldybė buvo išdavusi sąlygas  atkurti barokinio stiliaus parką, t.y. masiškai iškirsti senuosius ir savaime išaugusius medžius.  Antakalnio bendruomenė pasakė NE tokiai rekonstrukcijai.  Klimato kaitos procesai neišvengiamai  reikalauja  stabdyti  biologinės įvairovės naikinimą ir skatina  sugrįžti į laukinę gamtą.

Mūsų laukia nauji iššūkiai. Konferencijos pranešėjos Austė Juozapaitytė ir Monika Peldavičiūtė ne kartą akcentavo, kad  klimato kaita yra viena svarbiausių problemų, kurią  būtina spręsti. Išklausius  abi pranešėjas, darytina išvada, kad XXI a. parkų stilius turi būti  laukinė gamta. Kas nutiko, kodėl Klaipėdos savivaldybė  aiškiai matydama  ir žinodama problemą – klimato kaitą, žinodama pasaulines tendencijas  parkų stiliuose,  nekeičia projektuotojams užsakymo sąlygų?     Jei nepasuksime šiuolaikiniu  keliu, jei  delsime,  jei nesugrįšime į laukinę gamtą, o tęsime  plytelių ir asfalto klojimo tradicijas,  sunaikinsime save patys.  Deja, tokių šiuolaikinių žaliojo rūbo pertvarkymo projektų neturime.  Klaipėdos Skulptūrų parke norima iškirsti apie 500 medžių.  Toks sprendimas parodo, kad Klaipėdos savivaldybė gyvena XX a. ir nenori keistis.  Atrodo, nėra nieko sudėtingo  pasekti vilniečių pavyzdžiu, bet tokių elementarių  ir reikalingų permainų nesulaukiame.

Konferencijos dalyviai surašė prašymą  Klaipėdos miesto savivaldybei,  jog  dėl Skulptūrų parko rekonstrukcijos būtų keičiamos sąlygos, išsaugant  laukinę gamtą bei  biologinę įvairovę.

Kita problema yra ta, kad atsisakyta  Vakarų Lietuvoje ruošti  aplinkotyros ir ekologijos  specialistus,  o Lietuvoje arboristai  iš vis dar neruošiami.

 Šiandien, kada klimato kaita yra viena iš pagrindinių problemų ir yra  skiriami pinigai šiai problemai  spręsti, deja, Klaipėda neturi  tos srities specialistų.  Būtina  kreiptis į Švietimo ministeriją dėl  arboristų  ruošimo.

Pranešėja Dr. Danutė Karčauskienė, LAMMC Vėžaičių filialo direktorė, pateikė tyrimus kokie augalai  absorbuoja nuodingas medžiagas,  kaip žalioji masė valo aplinką.  Iš auditorijos paklausė, ar jos vadovaujamo instituto rezultatais naudojasi Klaipėdos miesto savivaldybė, spręsdama taršos mažinimą? Sužinojome, kad nėra bendravimo su uostamiesčio valdžia.

Klaipėda  yra  save paskelbusi sveiku miestu, bet realių veiksmų nedaro, nevalo labiausiai užterštų teritorijų. Pigiausia, efektyviausia priemone, kuri vadinasi  fitoremediacija  nesinaudoja, t.y. nesodina tokių  augalų: šunažolių, dryžučių, raudonųjų dobilų, gluosninių žilvičių, legistų, sidų, kiečių it t. t. , kad uostamiestį galėtume vadinti  eko-miestu. Klaipėdos savivaldybė privalo keisti miesto žalią rūbą.  Miestas turėtų puoštis ne brangiomis gėlėmis, bet augalais, kurie neutralizuoja teršalus ir tuo pačiu gražina miesto veidą.