Piliečiams

Š.m. rugsėjo mėn. 20 d. Šiauliuose apygardos teisme (Dvaro g. 83) bus nagrinėjamos dvi baudžiamosios bylos. Pirmąją teisėjų kolegiją sudaro pirmininkaujanti Nijolė Matuzevičienė, teisėjai Gražvydas Poškus ir  Virginija Žindulienė  (advokatė Sofija Kručienė). Antrąją kolegiją sudaro pirmininkaujantis  Boleslovas Kalainis, teisėjai Vytautas Kursevičius ir Laisvydas Zederštremas (advokatas Edmundas Jankaitis). Šios teisėjų kolegijos  nagrinės Virginijos Smilgytės skundą dėl tariamo Seimo nario Valentino  Bukausko ir jo sūnaus Simo apšmeižimo.

Piketuosime prie teismo pastato nuo 9.45 iki 10.15, nes perskaitę Telšių apylinkės teismo nutartis, kurios grindžiamos  Utenos ekspertinio skyriaus komisijos išvadomis, esame pašiurpę. Mūsų valstybė jauna, ji tik kloja demokratijos pamatus. Todėl dar tik formuojama teismų praktika. Galimai tokią praktiką turi ir teismų ekspertai, kai kalbama apie psichinę sveikatą. Pasirodo užtenka parašyti skundą, kad giminaitis ar pažįstamas žmogus turi psichinių sutrikimų ir, neatlikus jokių tyrimų, praėjus keleriems metams teismo ekspertai jau konstatuoja,  jog liga prasidėjo nuo  tada, kai buvo gautas skundas. Kiek žmonių naudojant tokią praktiką yra suguldyta į psichiatrines ligonines ir kiek jų “paversta daržovėmis”? Tai yra akivaizdus susidorojimas su neįtinkančiu asmeniu. Toks skundas, kaip įrodomoji medžiaga,    turėtų būti  niekinis, netinkantis dokumentas.    Tokia praktika turi būti nutraukta ir tai turėtų padaryti teismas.

Virginijos Smilgytės skundus nagrinėja teisėjai Nijolė Matuzevičienė, Boleslovas Kalainis ir Virginija Žindulienė. Jie pagarsėjo tuo, kad tikėjo apsimelavusiais policininkais, o nepatikėjo be pagrindo apkaltintais žmonėmis  ir juos pasodino į kalėjimą. Manome, kad šie teisėjai dėl nežinomų priežasčių savo neigiamo įvaizdžio nenori prarasti, todėl besąlygiškai patikės teismo ekspertų išvadoms. Jie neišsiuntė kaltinamajai  V. Smilgytei šaukimo į Rokiškio psichiatrinę ligoninę. Teisėjai ko gero mano, kad nereikia išklausyti  jos pasakojimo apie praeityje patirtas patyčias.  Galimai jie nusprendė  nesinaudoti  teisingumo deivės Temidės svarstyklėmis  ir iš anksto pasmerkė V. Smilgytę (ligonė).  Kam reikalingas toks teismas, jei galima vadovautis tik ekspertų komisijos išvadomis?  Tam, kad galimai apginti Seimo narį, nes artėja rinkimai ir išaiškėjus jo galimai gėdingai praeičiai – Darbo partijos lauktų krachas TELŠIUOSE ir visoje Lietuvoje.

Prieš tris metus teisėjai Nijolė Matuzevičienė, Boleslovas Kalainis ir Virginija Žindulienė ištiesė pagalbos ranką apsimelavusiems policininkams. Ar minimi teisėjai išties pagalbos ranką ir Darbo partijai?

Kviečiame atvykti, dalyvauti pikete.

Atgimimo aikštėje 2018-09-17

Klaipėdiečiai į Atgimimo aikštę atėjo 76 kartą paklausti  „Ar dar gyva Deimantė?“. Mums svarbu žinoti, ar mergaitė išnešta tą ankstų 2012 metų gegužės 17 d. rytą  motinos ir advokato  yra gyva?  Mes žinome ką  norime išgirsti, bet nežinome kiek laiko reikės laukti atsakymo.  Atsakymą turės  teikti valdžia. Šiandieninė valdžia nėra suinteresuota tai daryti, nes pats ministras pirmininkas dalyvavo vaiko, galimai panaudojant smurtą, grobime. Kas galėtų, kas išdrįstų peržiūrėti ir įvertinti Garliavos įvykius? Tik tie, kurie dalyvavo renginiuose, kurie buvo organizuoti Garliavoje, betarpiškai bendravo su pagrobta mergaite, su žmonėmis, kurie budėjo, saugojo Deimantę.  

Mes, kurie reikalaujame parodyti visuomenei, kokios būklės yra vaikas, kuriam paimti prireikė 240  policininkų, manome, jog valdžios rinkimai yra svarbus pilietinis momentas.  Prašome visų partijų, kurie gyvybę laiko svarbiausiu uždaviniu, sudaryti koaliciją, perimti valdžią savivaldybėse, prezidentūroje, o  vėliau ir Seime.

Kviečiame Drąsos kelią, Lietuvos sąrašą, Centro partiją   ir visas kitas partijas, kurioms yra svarbi kiekviena gyvybė jungtis ir eiti į rinkimus vienu sąrašu.  Mus jungia bendras tikslas. Prašome, vardan to tikslo smulkius nesutarimus, ambicijas, įvairias intrigas atpažinti,  pažaboti ir siekti, kad būtų pateikti faktai,  jog  vaikas, galimai ir motina,  yra gyvos, nepaverstos į daržoves.

Valdžia nenori bendrauti su mumis ir viešai paskelbė, kad mes, aktyvūs piliečiai, esame pavojingi mergaitei. Ateiname ir viešai pareiškiame, kad  grėsmė esame ne mes, bet sisteminė, korumpuota, oligarchinė valdžia. Todėl į Atgimimo aikštę ateisime ir 2018 m. spalio mėn. 17 dieną.

Virginija Jurgilevičienė, Nepartinio demokratinio judėjimo Klaipėdos skyriaus pirmininkė, gyv. Kretingos 13-2, Klaipėda, el.p. virginija.jurgileviciene@gmail.com

Partaukas, Klaipėdos jungtinis demokratinis judėjimo pirmininkas, Poilsio g. 37-59, LT-93169, Klaipėda,  tel. 860344258

Lietuvos žmogaus teisių gynimo Klaipėdos  atstovybės narys Vaclovas Stončius. Šilutės pl. 88-34, Klaipėda, tel. 864569387

Skundas

Dėl ekspertės Nadeždos Mačiūnienės pasisakymų Telšių apylinkės teismo posėdžiuose

2018-08-28

Klaipėda

 Manome, kad teismo ekspertė Nadežda Mačiūnienė,  kalbėdama Telšių apylinkės teismo posėdžiuose, nesilaikė objektyvumo principo ir  surašant aktą  iškraipė tiesą.  Esame priversti  išsakyti konkrečius ir argumentuotus priekaištus.

2018 m.vasario mėn.  Telšių policija  į Utenos ekspertinį skyrių  pristatė  Virginiją Smilgytę dėl  jos facebooke paskelbto tariamo  šmeižto. Ją  skundė Seimo narys Valentinas Bukauskas, jo sūnus Simas  ir Telšių vyr. prokurorės sūnus Martynas Armalis. Juos V. Smilgytė facebooke kaltino užsiimant prostitucijos verslu, prekyba žmonėmis, narkotikų platinimu bei žmogžudystėmis.

Ar šie žinomi telšiškiai galėjo anksčiau  ir šiuo metu užsiiminėti nusikalstamais verslais?

Ar tai kliedesiai, ar tiesa?  Manome, kad tik laikas gali atsakyti į šiuos klausimus, nes  tiesai apie Vincą Šilį išaiškėti reikėjo beveik  dešimties metų, t.y., jog verslininku prisistatantis asmuo yra banditas, terorizavęs Telšius nuo 1990 m. iki 1998 m.., Tenka konstatuoti , kad V. Smilgytė neklysta dėl V. Šilio ir jo aplinkos, jog juos globoja teisėtvarka. Tą  patvirtina  naujausia publikacija Lietuvos ryte 2018-08-25  „Praeities šmėklai žemai nusilenkė ir pareigūnai“.

Komisijai, kurios narė N.  Mačiūnienė, V. Smilgytės pasakojimai apie kriminalinį žinomų telšiškių gyvenimą atrodė kliedesiai.  Mums, visuomeninkams, atrodo, kad ji kalba  ir viešina  facebooke  tiesą. Ji rašė, kad prieš savo valią buvo tų laikų  įvairių įvykių dalyvė ir liudininkė. Po to, kai buvo galimai išprievartauta apie 1992 metais,  kartu su bendradarbės vyru Vidmantu Novaku ( Jobana Štanga) nuvyko į tą  pastatą  (viešnamį). V. Novakas nuėjo aiškintis, o V. Smilgytė liko mašinoje. Ji girdėjo šūvius.  V. Smilgytė teigė, kad iš namo skubiai išėjo asmuo labai panašus į   individualios įmonės „Telšių aeroklubas“ direktorių, o šiuo metu Seime besidarbuojantį  Valentiną Bukauską.  V. Smilgytė kalba, kad  visus tuos metus ( 26 metai) ir dar šiandien ją tebeslegia kaltės jausmas dėl V. Novako  mirties. Nepriklausomybės atkūrimo priešaušryje visuose miestuose susidarė banditų grupės, reketavusios  verslininkus, privatizavusios valstybinį turtą, įsteigusios viešnamius  ir su teisėtvarka labai gerai sutardavusios  bei bendradarbiavusios. Tokie masiniai reiškiniai turėdavo  vedlį, kuris  duodavo nurodymus ir organizuodavo apsaugą – „stogą“. Dalis piliečių ir V. Smilgytė mano, kad nurodymus siuntė buvusi sovietų sąjungos slaptoji tarnyba (KGB), kuri neišėjo, o liko kontroliuoti įvairius ekonominius ir politinius procesus Lietuvoje.  Žiniasklaida ir mes, piliečiai, matėme tik gaidjurginių gaują Klaipėdoje,  šilinių – Telšiuose, daktarų – Kaune ir t.t., tai yra vykdytojus, o užsakovų, kurie ir perėmė dalį prisigrobto banditų turto, kai juos susodino, nematėme ir nežinome, bet jie yra.   V. Smilgytė teigė, kad tai buvę saugumiečiai. Jos nuomone,  Seimo narys V. Bukauskas išsidavė  dėl  potraukio seksualiniams žaidimams su  religingomis merginomis. Ji esanti jo auka.

Pirmiausiai tikrinome, ar V. Smilgytė skelbė išsigalvojimus, ar faktus. Užklausėme Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūrą dėl nužudymų: 1992m. Vidmanto Novako ( bendradarbės vyras) ir 2014 m.  Stanislavo Smilgio (brolis). Atsakymą pridedame. Žmonės mirė nenaturalia  mirtimi.

Šiaulių apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus  paklausėme raštu, kokį jie priėmė sprendimą, gavę 2017m. rugsėjo mėn. 5d. Telšių rajono apylinkės teismo  nutartį   civilinėje byloje Nr. 2-1384-187/2017 įvertinti ar nėra pagrindo inicijuoti Virginijai Smilgytei pripažinimo neveiksnia. Jie atsakė, kad „surinkus medžiagą apie V. Smilgytės sveikatą ir įvertinus visus duomenis 2017-12-11 buvo priimtas nutarimas tyrimą nutraukti“. Ar ekspertė N. Mačiūnienė susipažino su Šiaulių apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus surinkta medžiaga apie V. Smilgytę?    Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus atsakymą taip pat pridedame.

N. Mačiūnienė visose bylose aiškino, kad susipažinusi su pateikta medžiaga ir atlikusi psichologinį tyrimą, komisija priėjo išvados,  kad V. Smilgytei  psichinė sveikata  laipsniškai blogėjo nuo  2011 metų. Baudžiamoje byloje Nr. PK-11-671/2018 2018m. gegužės 29 d. Telšių teismo nutartyje ekspertė pasisakė, kad: “po jos brolio pareiškimo dėl nepagrįstų kaltinimų jo atžvilgiu, ji buvo nukreipta psichiatro apžiūrai ir būtent tada jai buvo įtartas” susirgimas, tačiau gydymas nebuvo atliekamas. Kodėl N. Mačiūnienė priekaištauja dėl  neatlikto gydymo, tačiau pati rašo, jog liga nenustatyta, o tik įtariama? Tikėtina, kad nenustatytos ligos progresavimo galimai nebuvo, kaip ir pačios ligos. Tai patvirtina faktai. 2012 metais V. Smilgytė,  keisdamasi  vairuotojo teises,  kreipėsi į UAB “Žemaitijos psichikos sveikatos centrą”  ir gavo pažymą, kad yra sveika. Darytina išvada, kad 2012 metais V. Smilgytė nekėlė pavojaus nei sau, nei aplinkiniams. Jokioje įskaitoje nebuvo įrašyta. 2013 metais V. Smilgytė kreipėsi į teismą dėl globotojos statuso įteisinimo. Teismui taip pat buvo pateikta pažyma apie jos psichinę sveikatą ir nuspręsta,  kad ji gali būti globėja.  Tikėtina, kad nuo 2004 m. brolio, turinčio  psichinės sveikatos problemų,  pareiškimas buvo dezinformacija. V. Smilgytė 2011 metais ne kartą kreipėsi į teisėtvarką dėl brolio.  Šiaulių apygardos prokuroras pripažino ją  nukentėjusiąja. Brolio pareiškimas yra klaidinantis bei niekinis, ekspertė ir komisija juo remtis negalėjo. N. Mačiūnienės pasisakymai Telšių apylinkės teisme, vėliau surašyti nutartyse kelia didžiulį nepasitikėjimą visa teismų  psichiatrijos tarnyba. Pasirodo, užtenka parašyti pareiškimą apie nemėgiamą žmogų į psichiatrinę medicininę įstaigą ir tas popieriukas gali tapti ligos pradžios įrodomąja medžiaga. Kiti dokumentai, teismo sprendimai, prokuratūros nutarimai  nebeegzistuoja. Jokio objektyvumo. Tai skandalas.

V. Smilgytės veikla buvo  įvairiapusiška.  Ji ne tik rašė į facebooką, t.y. užsiiminėjo teismo ekspertės įvardintais kliedesiais, bet ir  būdama VšĮ „Mažieji kūrėjai“  direktore organizavo įvairius renginius apie kuriuos rašoma internete. Tai lengva patikrinti  įvedus Virginijos Smilgytės pavardę į google. Pridedame  dalį informacijos  iš interneto. N. Mačiūnienės pasakytas teiginys, kad „ Ji mažai domėjosi savo realiu gyvenimu“( Telšių apylinkės teismo baudžiamosios  bylos 2018-05-29 nutartyje Nr. PK-11-671/2018 ) yra  tiesos iškraipymas. Jos realus gyvenimas – darbas su vaikais, kurį ji dirbo baigusi pedagoginę mokyklą iki priverstinio išvežimo į Utenos ekspertinį skyrių.

Telšių apylinkės teismas baudžiamosios  bylos 2018-05-29 nutartyje Nr. PK-11-671/2018 nustatė, jog facebooke 2016 m V. Smilgytė patalpindavo įvairius tariamai šmeižikiškus tekstus apie Seimo narį Valentiną Bukauską.

Prisiminkime 2016m., kuo jie buvo svarbūs. Tais metais vyko rinkimai į Seimą. V. Smilgytė puikiai suprato, kad siekia tikslo, jog V. Bukauskas tenai nepatektų.  Ji klausia per facebooką „ ar mokesčių mokėtojų pinigais banditą V. Bukauską išlaikysime seime?“.

Teismo posėdžio metu ekspertė N. Mačiūnienė teigė, kad  „Skyriuje vis rašė skundus į įvairias institucijas“. Ar skundų rašymas rodo, jog žmogus turi  psichinę ligą? Lietuvoje yra pakopinis teisingumas, todėl  institucijų, žemesnio lygmens teismo ar prokuratūros  sprendimo apskundimas yra logiškas, teisėtas elgesys. Skundų rašymas  yra ne psichinė liga, o  žinojimas, kad Lietuva yra teisinė valstybė. Skundus rašantys yra  pilietiški, ginantys savo teises, žinantys įstatymus ir kelius kaip apginti savo teisėtus reikalavimus.

Telšių apylinkės teismo baudžiamosios bylos 2018-05-25 nutartyje Nr. PK-11-671/2018 rašoma, kad nukentėjusysis ir privatus kaltintojas Martynas Armalis teigė, jog V. Smilgytė pasinaudodama asmeniniu kompiuteriu patalpindavo įrašus, kuriuose kaltindavo jį padarius sunkius nusikaltimus, t.y. platinus narkotikus. Taip pat ji  nurodė, kad Armalio gaują sudaro G. Keliauskas, Liaugardas, Teresa, Aušinskas.

V. Smilgytė teigė taikomajame posėdyje, kad ji nuo jų nukentėjo – jai grasino peiliu.

Ekspertė  N. Mačiūnienė teismo posėdžio metu patvirtino komisijos išvadas ir paaiškino, kad V. Smilgytė kenkia sau ( slapstosi nuo tariamo persekiojimo, skolinasi pinigų savo saugumui užtikrinti).

Manome,  jei viešai facebooke buvo paminėtos pavardės galimos Armalio nusikalstamos grupės bei galimo brolio žudiko ( Simas Bukauskas), tai labai tikėtina, jog tikrai jai grasino peiliu ir susidorojimu.

Ekspertė baudžiamoje byloje Nr. PK-11-671/2018, kurioje nutartis buvo priimta 2018-05-25, kalbėjo taip „Šiuo metu ji  galvoja, kad į nusikalstamą grupuotę yra įtraukti ir gydytojai. Skambino netgi jai, klausė už kiek surašė ekspertizę. Ji nesupranta kokį įstatymą pažeidė. Visur rašinėja ir tampa pakylėta, kad yra kovotoja už teisybę.“ Objektyvumo principas reikalauja, kad ekspertė byloje pridėtų pokalbio išklotinę. Jei Utenos ekspertinis skyrius neturi technikos, kurią turi  nemaža dalis  valstybinių institucijų ir prieš pokalbį informuoja, kad dėl objektyvumo yra daromas įrašas, tai negali liudyti teisme apie telefoninį pokalbį. V. Smilgytė teigė, kad skambino tik kartą ir klausė, ar išsiųstas  teismui ekspertizės aktas. Šiuo atveju neaišku, kas kalba tiesą, o  kas meluoja?  Nesant įrašo, ekspertės liudijimą galima pavadinti „viena boba pasakė“.

V. Smilgytė puikiai suprato ko ji siekia savo straipsniais facebooke ir jei jie yra šmeižikiški, tai reikėtų įrodyti  baudžiamosiose bylose, nors ir kiek jos besitęstų, o neuždaryti į  psichiatrinę ligoninę.

Negalima sugrąžinti sovietinius laikus, t.y. piliečius, neįtikusius politikams, įtakingiems žmonėms, įgrūsti į “psichuškę”.

Prašome išnagrinėti  ar ekspertė  N. Mačiūnienė  galimai pažeidė  etikos principus ir,   pasitvirtinus įtarimams, už etikos principų pažeidimą  taikyti atsakomybę.

Mes, klaipėdiečiai, renkamės kiekvieno mėnesio 17 d. paklausti, ar  dar gyva Deimantė.  Manome, kad tos priemonės, kurias panaudojo valdžia 2012 m. gegužės mėn. 17 d. Garliavoje, buvo neteisinės. Šiomis dienomis per Lietuvos ryto televiziją dar kartą išgirdome apie mergaitės ėmimą. Advokatas G. Černiauskas pasakodamas džiaugėsi, kad mergaitė sėdėjo ant kelių Neringai Venckienei ir nenukrito ant žemės, nes būtų buvę sunkiau paimti. Vaikas, kad jo nepaimtų turėjo įsikibti į kažką, ji buvo apsikabinusi tetą. Klausytis tokių pasakojimų yra baisu. Kokioje šalyje gyvename?Iš advokato pasakojimo supratome, kad prieš Neringą Venckienę buvo panaudotos skausmingos priemonės  ir vaikas atplėštas nuo jos. Valdžia teigia, kad tai teisėta, jie turėjo teismo sprendimą paimti vaiką.  Visai Lietuvai advokatas verkšleno, kad atsisakius policijai, neturėjo kito pasirinkimo ir jam  teko padėti išnešti mergaitę iš senelių namų.

Jei buvo uždrausta prievarta paimti vaiką, tai vienintelis teismo sprendimas, kurį privalėjo vykdyti, turėjo būti įgyvendinamas taip – vaikas išeina už rankos vedamas.  Kodėl tie, teismo sprendimo vykdytojai,  galėjo savivaliauti, nepaklusti šiam teismo sprendimui?  Todėl, kad valdžia galinga ir, atėję valdžios įrankiai, išjungė visas kameras, jog piliečiai negalėtų matyti paėmimo proceso,  nes  iš anksto buvo suplanavę panaudoti prievartą.

Policija puikiai žino, kad ateis laikas ir reikės atsakyti, todėl griežtai atsisakė vaiką atplėšti nuo tetos, tačiau panaudojo skausmingas priemones prieš  ją. Jei policija mano, kad įrašo nėra, tai klysta,  yra liudininkai. Neringa Venckienė yra pagrindinė liudininkė.

Visi pagrindiniai liudininkai šioje byloje  yra nužudomi, nes tai byla žudikė. Todėl Karolis Venckus ir teigia, kad mama, jei bus grąžinta į Lietuvą, bus nužudyta.  Galimai tos pačios policijos.

Pagaliau pats advokatas  G. Černiauskas prisipažino, kad naudojo priemones, kurių nesankcionavo teismas.

Ateiname, dalyvaujame kiekvieną mėnesį, nes esame įsitikinę, kad  tik viešumas gali padėti  pagrindiniams liudininkams išlikti gyviems.

Ateisime ir rugsėjo mėn. 17 d.

Kodėl telšiškė Virginija Smilgytė tapo persona non grata? Kodėl jos  nepageidauja Telšių miesto valdžios atstovas Valentinas Bukauskas? Atseit, ji apšmeižė Seimo narį V. Bukauską, jo sūnų Simą ir Telšių m. vyr, prokurorės sūnų Martyną Armalį. Kodėl atsisakė baudžiamosios bylos už šmeižtą ir perkvalifikavo į   nusikalbėjimą?  1-os kategorijos teismo psichiatrė ekspertė Nadežda Mačiūnienė Telšių apylinkės teisme nutarė antrinti tai ko pageidavo įtakingi asmenys. Ar tikrai   V. Smilgytė nesupranta ką kalba ir dėl   to daro žalą visuomenei?

Virginija facebooke rašė, kad   banditizmo laikotarpis, o Telšiuose jis prasidėjo 1990 metais ir tęsėsi visą dešimtmetį,  nesibaigė Šilio gaujos narių  suėmimais ir nuteisimais.  Ji mano, kad   jų įvesta  tvarka neišnyko – ji  galioja, ji tik modifikavosi.

Susitikome su Arūnu (vardas pakeistas), kuris Telšiuose gimė, augo ir gyveno iki 2010 metų.

Pirmiausia paklausėme, ką jis žino apie Telšių viešnamius. Vyras pasakė, jog jam teko bendrauti su Zoriu, kuris buvo viešnamio ar panašios įstaigos savininkas. Jis, gindamasis nuo reketavimo, nušovė telšiškį pravarde “Jobana Štanga”. Apie tą patį įvykį mums papasakojo ir V. Smilgytė. Ji teigė, kad Vidmantas Novikas ( Jobana Štanga) jos paprašytas nuvyko  į tą viešnamį išsiaiškinti, kodėl prievartaujamos merginos.  Abu pašnekovai vienodai prisiminė, kad   Zorys nebuvo nubaustas, jį išteisino. 

Pagal Telšių valdžią, Virginijos tariamai padaryta  žala tokia, jog ji  nesusigaudo įvykiuose.  Ji vis dar nori išsiaiškinti, kas yra   Vidmanto Noviko  tikrasis žudikas. V, Smilgytė  visur rašo, kad  yra tų laikų liudininkė.  V. Smilgytė teigė, kad žmogžudys turi būti nubaustas. Ji teigė, jog  Zorys tik  prisiėmė  padarytą žmogžudystę.  Ji  mano, kad jam buvo pažadėta, jei prisiims – liks laisvėje.  

Telšiškis Arūnas kalbėjo, kaip nusikaltėliai įsitrindavo į teisėtvarką.  Banditų vadas Vincas Šilys paėmė į žmonas Genovaitę Dičienę ( prokurorė ar advokatė). Jos dėdė, tėvo brolis esąs garsus  teisininkas. Banditams giminystės ryšiai  užtikrino saugumą.

O ką rašo apie viešnamius spauda? 2017-02-21 internetiniame laikraštyje Valstietis.lt autorius Žilvinas VIZGIRDA‚ straisnyje „Plėšikų biografijas papildė dar vienas teistumas“ rašoma: „Pareigūnai rado kalbą su 4-5 Šilinių gaujos banditais, o vertingiausiu liudytoju tapo Svajūnas L. Šis 6 kartus teistas vyrukas buvo V. Šilio gaujos „torpeda“ – duoklių išmušėjas. Svajūnas teisme paliudijo, jog V. Šilio gauja vogė automobilius, kontroliavo prostitucijos verslą, rinko duokles, mušė, sprogdino ir žudė nepaklusniuosius. Negana to, pogrindinėse laboratorijose buvo gaminami lengvieji narkotikai – amfetaminas bei netikri JAV doleriai.“

Ar gali V. Smilgytė tylėti, kai prostitucijos verslas perlipo per ją, t.y. iš jos išsityčiojo? Kaip ji turi jaustis, mačiusi mieste klestėjusį   prostitucijos verslą,  kai  šio verslo organizatoriai ir vykdytojai vaikšto laisvėje, o nubausti yra tik tą verslą reketavę banditai?  V. Smilgytė įsitikinusi, kad teisėtvarka neieško ir neranda tokio šlykštaus verslo vykdytojų ir organizatorių, nes jie tapo  garbingais žmonėmis ir teisėtvarkoje dirbančiųjų draugais. Ji nurodo vieną tokių – Valentiną Bukauską.

Kodėl 2013 m. iš Lietuvoje esamų 60 savivaldybių lenkai galimoms sekso orgijoms pasirinko Telšius?  Tikėtina todėl, kad pasidomėjo kaip dirba teisėtvarka, kaip valdžia toleruoja sekso orgijas. Telšiuose   valdžia priklauso Darbo partijai, kurios pagrindinis veidas yra V. Bukauskas.  Matyt lenkams pasirodė saugu ir todėl netoli Egirdžių esančioje Ubiškės girininkijoje įkurtame „Žvėrinčiuje“ įsirengė  sekso mokyklą. Stovyklavo, galimai sekso ištroškę, iki 2017 m., nes tais metais   Lenkijos prokuratūra ėmė tirti kaltinimus, “neva kursų lankytojai skatinami patirti lytinę sueitį, jie patiria psichologinę manipuliaciją bei fizinę prievartą, moralinį bei finansinį šantažą.” rašė Lietuvos rytas.

 V. Smilgytė mano, jog Telšiai  buvo pasirinkti iškrypėlių orgijoms , kadangi  praeityje garsėjo  organizuotu nusikalstamumu ir nėra “išsivalę”,  todėl šiandien klesti prostitucija, narkobiznis, vaikų tvirkinimas ir t.t.  Virginija mano, kad  Telšiai yra įsirašę į tarptautinį viešnamių verslo tinklą, todėl   ir sulaukė tokių svečių iš Lenkijos.

Suprantame, kad Telšių Darbo partijos skyriui labai svarbu, jog V. Smilgytės teiginiai, reikalavimai būtų paskelbti  pavojingais visuomenei, bet  mums, visuomeninkams,  atrodo, kad visuomenei nėra pavojaus, jei  remiantis faktais yra daromos išvados apie Telšių valdžią. 

Jei bandito Vinco Šilio gaujos nariai liudijo, jog reketavo prostitucijos verslą, tai telšiškiai privalo žinoti visus, kurie  krovė sau turtus iš to negarbingo verslo.   Senaties termino šiam verslui negali būti ir jie turi būti nubausti.  Teisėtvarkai užsimerkus, neužkardijus  organizuoto nusikalstamumo, šis verslas yra toliau vystomas. V. Smilgytė savo facebooke rašė, jog   šiuo metu galimai jį tęsia “….garsioji Šimkų ir Ivoškų šeimyna, priklausanti, kaip ir prokurorės sūnus Martynas Armalis, likusiai bandito Vinco Šiliaus grupuotei…“ 

Ar tai šmeižtas, ar tiesa? Pasirodo, teismas to nesiaiškino. Peržiūrėjome tris privataus kaltinimo nutartis, kuriose  didžiąją dalį sudaro išrašai iš V. Smilgytės facebooko. Nukentėjusieji teikė parodymus ir prašymus, o V. Smilgytės parodymai surašomi į nutartį  iš taikomųjų teismo posėdžių, kuriuose telšiškė teigė, kad jaunystėje teko pabuvoti  viename iš viešnamių, kuriame buvo sumušta.

Didžiausias pavojus visuomenei, pagal ekspertę N. Mačiūnienę ir Darbo partijos Telšių skyrių, atsiranda tada, kai V. Smilgytė kaltinimų laviną išpila ant Seimo nario Valentino Bukausko, jo sūnaus bei ant prokurorės D. Armalienės sūnaus.  Prisimename ir mes šių  dienų faktą, o jis toks, kad V, Bukauskas  su savo visa svita dalyvavo neįgaliųjų ir pensininkų patalpų įkurtuvėse, kurias organizavo už mažamečių vaikų tvirkinimą nubaustas A. Grigalis. Jei  Telšių valdžia,  kurioje pirmuoju smuiku groja Darbo partija, nesuvokia kad negalima skatinti, palaikyti veiklą to, kuris yra nuteistas už mažamečių vaikų tvirkinimą, nes  tai   yra amoralu,  nepadoru, tai V. Smilgytė įgyja teisę teigti, kad vaikų tvirkinimas su Darbo partijos bei  Seimo nario V. Bukausko palaiminimu yra tęsiamas.   

Kur tvirkinami vaikai, ten ir narkotikai. V. Smilgytė  byloje su prokurorės sūnumi Martynu Armaliu teigė, kad Telšiuose klesti narkobiznis,  5-tos vidurinės mokyklos vaikams buvo siūlomi narkotikai bei   pratinami prie jų. Galimai narkobizniu užsiimama ir prisidengiant futbolo komanda.  Kadangi ji rašė apie M. Armalio kriminalinę veiklą, narkotikų platinimą, ją už tai gąsdino peiliu. Pasirodo, facebooke savo pastebėjimų negalėjo rašyti, nes surašiusi tapo pavojinga visuomenei. Byloje jai neleido savęs atstovauti ir gintis, o vietoj jos paaiškinimus davė teismo ekspertė psichiatrė N. Mačiūnienė.  Utenos ekspertinio skyriaus specialistės nusprendė, kad V. Smilgytė nusišneka,  fantazuoja. 

Ar teismo ekspertė, būdama Telšiuose, išėjo į gatvę, klausinėjo apie narkotikų biznį? Ar ji žino, kiek  išplitęs narkomanijos verslas šiame mieste?   Mes, piketuodami Telšiuose, klausinėjome žmonių ką žino apie tai.  Negalime sakyti, kad visi priėję teigdavo, jog Telšiuose klesti šis verslas, tačiau nemaža dalis telšiškių patvirtino, kad narkotikai lengvai įsigyjami, ypatingai kenčia pasiturinčios šeimos. Jų  vaikai gundomi įsitraukti į  narkotikų vartojimą, nemažai jaunų žmonių  dėl jų jau yra ir išmirę.  

Telšiuose daugelis  vienas kitą pažįsta. Nepažinti tų, kurie siūlo vaikams mirties produktus, neįmanoma. V. Smilgytė policijai yra pranešusi platintojų pavardes, tačiau tvarka, kuri klestėjo visą dešimtmetį., kai visi žinojo, kad siautėja Šilių gauja, bet policija vis nerasdavo įkalčių, liko. Manome,  kad šiandien mažai kas pasikeitė,  nes policija nenori  uždaryti narkobiznierių verslo. Ką daryti? V. Smilgytė nusprendė, jog rašys į facebooką ir lauks panašios iniciatyvos, kuri buvo parodyta, kai  Generalinė prokuratūra ir tuometinis Generalinis policijos komisaras Vytautas Grigaravičius perėmė bylas iš Telšių miesto  pareigūnų ir per kelerius metus atskleidė nusikaltimus, kuriuos vengė tirti vietos pareigūnai.

Kodėl ekspertė nutarė, kad tai kliedesiai?  Gal  todėl, kad  žodis  kliedesiai  padeda susidoroti su tais, kurie neįtinka valdžiai?  

Mūsų pašnekovas telšiškis  teigė, kad  buvę banditai, jų parankiniai įsiliejo į visas partijas.

Paprašėme papasakoti ką jis žino apie politiką Valentiną Bukauską. Telšiškis sakė, kad vaikis buvo geras, tylus, nekonfliktinis asmuo. Netikys, kad buvo susijęs su prostitucijos verslu, su banditais, bet tiesa ta, jog V. Bukauskas vykdė verslą su  teisėtvarkai žinomu Vidmantu Urniku.

Pati V. Bukausko biografija mums, visuomeninkams, kelia įtarimą. Kodėl 1983–1989 m. dirbęs Klaipėdos elektros tinklų elektriku  nutaria  tapti  individualios įmonės „Telšių aeroklubas“ direktoriumi, vadovavusiu iki  1997m.? Kas buvo tie patarėjai, kurie pasiūlė taip kardinaliai keisti darbovietę?

Skambinome žinomam telšiškiui lakūnui Rolandui Paksui ir paklausėme, ar pažįsta, ar teko aerouosto veikloje  susitikti su Valentinu Bukausku. Atsakymas buvo, kad ne. Klausėme  ir kitų telšiškių, kokia veikla užsiiminėjo „Telšių aeroklubas“. Išgirdome – lyg tai prekiavo degalais.  Kas galėjo V, Bukauskui nepriklausomybės priešaušryje pašnibždėti, pasiūlyti užsiimti tokiu verslu?  Ar ne  KGB darbuotojai?  Nori, nenori, tokie klausimai kyla, kai iš elektriko tampama direktoriumi. Tiesa, ir   V. Smilgytė savo facebooke rašė apie V. Bukausko galimas sąsajas su KGB,  kurias įžvelgė per  Bukauskų giminės istoriją.   

Kas vertė V. Bukauską susieti  verslą su teisėtvarkai žinomu Vidmantu Urniku? Telšiškis Arūnas teigė, kad tai privertė padaryti pats V. Urnikas. Jis  pareikalavo, kad  V. Bukauskas  jam perleistų dalį akcijų.  Apie kriminalinę verslininko V. Urniko praeitį yra rašiusi žurnalistė Rūta Skatikaitė straipsnyje „Milijonierių skaistykla – teismai“, kuris buvo atspausdintas „Lietuvos žiniose“. Ji  rašė, kaip V. Urnikas atsiskyrė  nuo gaujos.

Mes, visuomeninkai, puikiai suprantame, kad Seimo narį V. Bukauską remia įvairios gyventojų grupės, o tai neįgalieji, pensininkai, kuriems vadovauja už mažamečių vaikų tvirkinimą teistas A. Grigalis. Seimo narys turi ir kitų rėmėjų, kurie vienu balsu šaukia, kad V. Smilgytė yra psichinis ligonis. 

Kita dalis žmonių kalba, kad ji rašo ir sako tiesą.

Mes, visuomeninkai, priklausome tai gyventojų grupei, kuri teigia, kad V. Smilgyte nefantazuoja, Telšiuose iš tikro  klestėjo prostitucija, narkomanija, vaikų tvirkinimas. Tie nusikaltimai galimai klesti ir šiandien.  Tiek V. Smilgytė, tiek mes, visuomeninkai, manome, jog šie verslai gali klestėti, jei turi teisėtvarkoje ir valdžioje “stogus”. Ar tuo verslu užsiiminėja tie, kurių pavardes nurodė V. Smilgytė? Vienas iš tų, kurį ypač dažnai mini yra prokurorės D. Armalienės sūnus M. Armalis. Jis teigia, kad tai šmeižtas. Policija privalo dirbti taip, kad jokie narkobiznieriai nevykdytų Telšiuose savo veiklos. Kol mieste narkobiznis klesti, tol V. Smilgytė gali reikalauti, jai tinkama forma ( prašymai įvairioms teisėtvarkos struktūroms, rašymas facebooke), kad dirbtų teisėtvarkos struktūros, t.y. užkardytų kelią organizuotiems nusikaltimams.

2016-12-05 Geotermoje apžiūrime vandens filtravimo katilą

Primename, kad Lietuva, Latvija ir Lenkija pasirašė bendrą susitarimą prieš “Nord Stream-2” statybas.

Mieli tautiečiai,   Vašingtonas dar kartą perspėjo Vakarų kompanijas, investuojančias į “Nord Stream 2” (NS2), kad joms gali būti taikomos sankcijos. 

JAV Kongresui pristatytas įstatymo projektas dėl sankcijų valstybėms, kurios finansuoja per Baltijos jūrą   tiesiamam Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projektui „Nord Stream 2“.

Viena iš jų, kuri investuoja į dujotėkio plėtros projektą yra energetikos koncernas “Fortum”. Tenka konstatuoti, kad „Klaipėdos energija“ tapo pirmąja Lietuvos šilumos tiekimo įmone, kurioje įregistruotas užsienio kilmės kapitalas. UAB „Fortum Heat Lietuva“ valdo 19.47 %. akcijų.

AB „Klaipėdos energija“ yra pelninga įmonė,  o pelną šiai įmonei krauname mes, klaipėdiečiai.

Esame pasipiktinę, kad ta dalis pelno, kuri atitenka   UAB „Fortum Heat Lietuva“, yra naudojama dujotekio per Baltijos jūrą tiesimui. Nesutinkame, kad mūsų pinigais būtų finansuojamas gėdingas projektas.

Reikalaujame:

1. Iš UAB „Fortum Heat Lietuva“  išpirkti  AB „ Klaipėdos energijos“ akcijas.  2. Pašalinti iš AB „ Klaipėdos energijos valdybos Fortumo integruotą atstovą Rimantą Tenenė.                                                                                                                       3.  AB “Klaipėdos energijai” nepirkti šilumos iš  koncerno Fortum dukterinės įmonės.                                                                                                                                         4.  Atgaivinti “Geotermą”, nes apie tai užsimena ir Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija.

Šiandien Fortumas deda visas pastangas, kad būtų sunaikinti konkurentai, o tai šilumą gaminanti Geotermą, teigiama, kad ji yra nuostolinga įmonė ir pateikiama šios įmonės istorija tokia, kokia yra naudinga koncerno Fortumas dukterinei įmonei   UAB „Fortum Heat Lietuva“. Jų tikslas, kad nemažėtų šilumos kainos klaipėdiečiams ir augtų jų pelnai. 

2016-12-05- Geotermoje šalia vandens gręžinio įrenginio

Virginijus Partaukas vykdo susikalbėjimo misiją

Per Lietuvą eina A. Tapino reikalavimas klaipėdiečiams pasmerkti Viačeslav Titov,  iškelti bylą ir organizuoti apkaltą.

Ar ne per daug A. Tapinai įsijautei į teisuolio vaidmenį?

Mes, Lietuvos gyventojai, esame tų kruvinų metų liudininkų palikuoniai. Taip jau įvyko, kad kiekviena giminė turi tiek išvežtų į Sibiro platybes, tiek sušaudytų gimtinėje. Skausmas širdį drasko ir nemaža dalis piliečių mano, kad vežimais ir šaudymais buvo siekiama to paties tikslo – naikinti lietuvišką šaknį. Sušaudžius čia, Lietuvoje,  reikėjo mažiau gyvulinių vagonų vežimui į taigą. Didelė dalis tautiečių mano, kad į veikiančių partizanų karo lauko teismus patekdavo  melaginga informacija ir ja vadovaujantis buvo priimami sprendimai. Todėl laikas nuo laiko išsiveržia emocijos, pykčiai, kad partizanai   sušaudydavo ir nekaltus.  Ne tiek seniai kilo skandalas dėl Seimo nario D. Kepenio pasisakymų. Jam teko  nemažai laiko darbuotis archyvuose, kad  išsiaiškintų savo draugų giminaičių žūties aplinkybes, jog  sušaudyti žmonės nebuvo stribai.  Ar  A. Tapinas atsiprašė nužudytųjų giminaičių dėl  paskleistos melagingos žinios apie sušaudytuosius?  Ar paprašė viešai atleidimo  apšmeižto, pažeminto Seimo nario D. Kepenio? 

Būdami pokario liudininkų palikuoniai, turime savo nuomonę, kuri  priešinga A. Tapino  išsakytiems reikalavimams. Todėl mums gėda dėl jos, bet kartu  nesutinkame ir su V. Titov elgesiu.

Manome, kad V. Titov elgiasi neetiškai, nes ne jo giminę vežė į Sibirą, ne jo giminę Lietuvoje laidojo po to kai buvo iššaudyta. Tai mūsų, čia gyvenančių  skausminga, kai kuriems dar ir labai kraujuojanti praeitis. Tik mes, pergyvenę tą sunkmetį,  turime sudėlioti taškus.  Todėl pritartume D. Kepenio pasiūlymui įamžinti atminimą tiek partizanų, tiek jų aukų. Laikas buvo sunkus, nes Sovietai  vykdė didžiulę agitaciją, tereikia paskaityti  laikraščius „Naujoji Romuva“ ir panašią smetoninių laikų  literatūrą –  žadėjo įveikti neteisybes, padėti nuskriaustiems, o tuo laiku tokių  tikrai buvo,  ir  atstatyti teisingumą. Sovietų sąjunga apsimelavo, pirmiausia, atėjusi, pamiršo išeiti. Nemaža dalis žmonių  okupacinei valdžiai, besitaškančiai  krauju, paklusti nenorėjo. Tuomet šalia Lietuvą ginančių, kaip pavyzdžiui  partizanas  Ąžuolas – Antanas Kasperavičius,  aktyvus mūsų piketų dalyvis,  save visą gyvenimą laikęs idealistu,  atsirado prisitaikėlių, nemažai sovietinės santvarkos infiltruotų tautiečių.    Šiandien piliečiai supranta, kad okupantai pasinaudojo idealistais ir naikino žmones.  Mums tai yra istorinė pamoka. Mes, Lietuvos pokario gyventojų palikuoniai, ją išmokome per artimųjų netektis, nepakeliamą skausmą ir turime tą pamoką nepamiršti. 

Pagrindinė istorinės pamokos idėja, kad gyvybė yra  didžiausias turtas, o  susikalbėjimas yra aukščiausia vertybė. Kova turi vykti ne ginklu, bet  žodžiu, nes idealisto rankose ginklą okupantas  gali nukreipti ten, kur jam naudinga.

Ar kurdami Lietuvos ateitį turime  pamiršti istorines pamokas ?  Ar Lietuvai iš tikro reikia iškastruotos istorijos, kokią mums siūlo A. Tapinas ir jo Co ? Mes manome, kad ne. Todėl dalyvausime pikete 2018m. liepos mėn. 26 d.  8.00 val. prie Klaipėdos miesto savivaldybės ( Liepų 11) ir  plakatais išsakysime, ko gero, skirtingas  nuomones.

Kremliui naudinga, kad neišmoktume istorijos pamokų.  Netikime, kad rytų kaimynas yra geranoriškas. 1795 m Carinė Rusija galutinai įsitvirtino lietuviškose žemėse. Įdomus faktas, kad  santvarka pasikeitė, caro neliko, tačiau 1940 m.  jie pakartojo okupaciją. Logiška, jei du kartus buvo ilgalaikiais šeimininkais, tai kas gali paneigti, kad ruošiasi tai padaryti ir trečią kartą?  Kremliaus paruošiamieji darbai: mes  agituojami  griebtis ginklo ir žudyti vienas kitą  dėl  meilės ar nemeilės rytų kaimynui.  Mūsų nuomone, A. Tapinas  šį paruošiamąjį darbą būsimiems okupantams dirba tinkamai. Kita  Kremliaus  užduotis –  susilpninti NATO  veiklą Pabaltyjije . Todėl renkant JAV prezidentą aktyviai dirbo rusų spec. tarnybos, kurių tikslas prieiti prie  JAV valdžios. Galimai jie tikisi tokių laikų, kai  Kremliaus  įtakojami  politikai išves iš Pabaltijo NATO kariuomenę, o tada Lietuvoje  kils pilietinis karas.   Kremlius to siekia. To neturime leisti mes, Lietuvos piliečiai.  Todėl  nusilenkime partizanams, atsiprašykime žuvusiųjų ir šiandien kalbėkimės, ieškokime sąlyčio ir susišnekėjimo taškų faktų pagrindu. 

                                
 

Naglis Puteikis – jis ne naglas,
Tai tik retas vardas.
Tokių žmonių – taip reta:
Drąsių, tiesių, lyg kardas.
 
Jis žmogus tiesus ir sąžiningas,
Šalia jo – jausiesi laimingas.
Tikintis Lietuva, manimi ir tavimi,
Tikintis žmonėm ir jų ateitimi
 
Keisis valdžios, o ir prezidentai,
Jais taps ir alkoholokai, ir abstinentai.
Prie pirmųjų buvo Jelcenas ir Bušas,
Prie antrųjų – Gorbačiovas ir jo pučas
 
Tų prezidentų – jau visa galybė,
Įdomios biografijos, jų ksdienybė...
Ir Lietuvoje visokių buvo,
Bet tas, kas buvo – jau pražuvo.
 
Artėja ir vėl rinkimai,
Daugėja kandidatų, smagūs pasirinkimai.
Ką rinksimės ir mes – rinkėjai:
Dori piliečiai, balsų pirkėjai?
 
Jau pretenduoja Šimonių Ingridutė,
Jei tiktų prezidentinė suknutė.
Neatsilieka ir Saulius Skvernelis,
Būtų tobulas jam prezidentinis švarkelis.
 
Prezidentinę karūną jau matuojasi Nausėda,
Bet tegul jis dar namuose pasėda.
Gal į prezidentus keliaus ir Karbauskis?
Tuomet nuo šiol tu abstinentu jauskis!
 
O jei Landsbergių Gabrielius karūnos panorės?
Tuomet pirmos ponios aureole ant žmonos Austėjos suspindės
Kai kas Blinkevičiūtės  gal norėtų?
Ji netekėjusi  ir žmona dar būt galėtų.
Gal kas ir Grybauskaitę dar palikt norėtų.
Nuo jos kietos politikos žemė drebėt  pradėtų,
 
Gal ir Uspaskichas valdžios norėtų?
Tik ne Lietuvoje, o Baltarusijoje dirbti turėtų.
O gal Afrikoje negrai dar jį išrinktų
Ir negrę, kaip pirmą ponią, jam parinktų.
 
 
Niekam ne paslaptis, kad Paulauskų Artūras vėl laimę išbandys,
O jo žmona Jolanta tuomet barakudas vaikys.
Jo firminis šūkis: “Nusipelnėm gyventi geriau!”
Skamba vis garsiau ir įtikinamiau
 
Pradedant garsiąja tvora aplink savo namą
Ir, žmoną, vaikus palikus – rasti jauną mama.
Jo pavyzdys baigia užkrėsti visus valdininkus:
Žmonas pakeisti į barakudas, statyti Vijūnėlėse dvarus.
 
Jei buvęs prokuroras be gėdos šitaip dare,
Ant kaimynų žemės ir praėjimų tvoros vartus uždarė
Tai kas mūsų lauktų, jei prezidentu taptų?
Dvarai, tvoros stiprėtų, turtų jam nepakaktų.
“Nusipelnėme gyventi geriau” – trins ir kiti kandidatai.
Kaip atskirti melą, kad tauta pagaliau ataktų?
 
Tiek nedaug juk žmogui reikia,
Kad nevaikščiotum su ubago terba.
O kai ilgai renkies –
Kartais belieka veršio uodega.
 
Geriau jau rinktis tokį patį ubagą,
Tik ne ubagų karalių - Šustauskėlį.
Paprastą bernioką – be dvarų ir tvorų,
Be korupcijos šleifo ar kelių žmonų.
 
Aš pasirinksiu tvirtą vyrioką nuo Klaipėdos,
Jam nebūs baisios jokios bėdos,
Nes prie bėdų jis jau pripratęs
Ir, joms užgriuvus, jam nebūtų “šakės”.
 
Tai Naglis Puteikių – be abejonės,
Te išsipildo jo prezidentinės svajonės!
O ir mūsų lūkesčius, viltis atlieptų,
Duonos su druska valgyt nebereikėtų.
 
Algas valdininkams nurėžtų,
Korupcija Lietuvoje sumažėtų,
Ubagai ir bedaliai taptų lygūs,
Maisto produktai taptų pigūs.
 
Jis nežadėtų, o padarytų,
Ant poniukų korumpuotų pavarytų.
Arba, ilgai nelaukęs, juos
Į Vėjūnėlės dvarą uždarytų,
Aš balsuočiau už Puteikį –
Paprastą, sumanų vaikį.
Jis ir verslininkus, ir mafija suvaldys,
Jei reikės, juos dar ir „padarys“.
 
Artėja prezidentiniai rinkimai,
Tai lyg naujos dirvos arimai.
Prezidentu tapti norinčių daugybė,
Pasimatė ir jų tuščiavidurė nuogybė.
 
Tiek metų būt politikoj
Ir nieko gero nenuveikt.
Žadėt, meluot, trint kėdes,
Per juos kas trečias žmogus neėdęs.
 
“Nusipelnėme gyvent geriu!“
Mažiau paėdus – atrodysime ploniau!
Darbų nėra, manekėnais galima dirbti sukūrus,
O ir psichiatrinės laukia, nuo bado sublūdus.
 
Aš už Puteikį, o ne už besotį,
Kuris turi dvarus ir auksinį ąsoti.
Už žmogų paprastą, nekorumpuotą,
Kuris supras vargšą, ištiesins kuprotą.
 
Ach, tie rinkimai,
Vėl tie rinkimai...
Ir vėl tie patys
Pasirinkimai...
 

2018-07-15

2012 m. gegužės mėn. 17d. 240 policininkų su anstole, advokatu ir Laima Stankūnaite, užėję  Garliavoje į privačią valdą,  įvykdė teismo sprendimą.

Piliečiai,  susirinkę kieme,  tūkstančiai sėdėjusių  prie televizorių buvo pašiurpę nuo neteisingumo ir  pasipiktinę mažos mergaitės išnešimu į mirtį.

Thomas Jefferson trečiasis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas (1801–1809), pagrindinis Jungtinių Valstijų nepriklausomybės deklaracijos autorius yra pasakęs: „Kuomet neteisybė tampa įstatymu, pasipriešinimas tampa pareiga“.

Lietuvoje teismai priima sprendimus, kurie aiškiai sako, kad neteisybė tapo įstatymu. Gyventi su tokiais teismo sprendimais, kurie šiandien priimami valstybės vardu, yra žema, gėda, nemalonu.  Žmonės išeina kiekvieno mėnesio 17 dieną pasakyti, kad nesutinka gyventi  šalyje, kur neteisybė tapo įstatymu. Jie turi vienintelį  prašymą – parodykite, kad vaikas yra gyvas, kad ją kaip liudininkę nepavertėte daržove ir nesunaikinote.

Puikiai suprantame, kad tie, kurie priėmė teismo sprendimus, kad vaiką grąžinti motinai, tie, kurie reikalavo paskelbti, kad mergaitės tėvas užspringo lapu,  supranta, kad pasikeitus valdžiai gali tekti atsakyti už neteisėtus sprendimus ir jie gali netekti postų.

Artėja rinkimai ir pedofilų klanas darys viską, kad išliktų jų įvesta politinė ir teisinė betvarkė. O ką darysime mes, kurie jau šešis metus reikalaujame teisingumo?   Mes esame jėga, nes žinome ko norime, turime moralinių lyderių, tačiau mūsų silpnumas – neturime moralinių lyderių sąjungos. Dar yra laiko, dar galime paprašyti jų,  kad  sudarytų moralinių lyderių tarybą, kuri nuspręstų, kas galėtų būti prezidentu, kas galėtų savivaldybėse pakeisti ilgamečius valdančiuosius.

Pasikeitus esamai korumpuotai tvarkai, būtų peržiūrimos rezonansinės bylos ir didžiulė tikimybė, kad sužinotume, ar mergaitė gyva.

 Pareiškėjai:

Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrija, kodas 193285295

Kretingos 13-2, Klaipėda LT-97154

Ir

Klaipėdos jungtinis demokratinis judėjimas, kodas 302550106

Poilsio g. 37-59, LT-93169, Klaipėda,  tel. 860344258

Atsakovas:

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisija

Tretysis suinteresuotas asmuo:

Klaipėdos miesto mero pavaduotojas Artūras Šulcas

Danės  g.17, Klaipėda

Lietuvos administracinių ginčų komisijos

 Klaipėdos apygardos skyriui

PAREIŠKIMAS

DĖL NETEISĖTO PRANEŠĖJOS RASOS TOLUŠYTĖS  REIKALAVIMO  PATEIKTI SKUNDĄ BYLOJE NR. AG2-31/17-2018

2018-07-16

                                  Šių metų liepos 12 d. ir 13 dienomis iš Lietuvos Administracinio ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus  ( toliau – Komisija)  gavome 2018-07-10 Komisijos narės pranešėjos R. Tolušytės  pasirašytą raštą – reikalavimą Nr. 9R2-237, kuriame iš pareiškėjų reikalaujama pateikti skundą ir kitą su juo susijusią medžiagą. Mūsų nuomone, reikalavimas yra neteisėtas, perteklinis, biurokratinis, ignoruojantis ir iškreipiantis teismo sprendimą.

                 Primename, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų   ( toliau – Teismas) teisėja Laimutė Jokubauskaitė  konstatavo, jog „ … nuo 2018 m. sausio 1 dienos savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų teises ir pareigas perėmė Lietuvos  administracinių ginčų komisijų apygardų skyriai…“. Taip pat ABTĮ 88str. 2 punktu  Teismas nusprendė „…įpareigoti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjų Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos ir Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo 2017 m. sausio 2017m. 19 d. skundą Nr. TGK – 1.“ Akivaizdu, kad Teismas pareiškėjams nenurodo rašyti naują ar taisyti skundą Nr. TGK-1, o tik nurodo Komisijai iš naujo nagrinėti  pateiktąjį.

Atsižvelgus į mūsų išvardintus argumentus, prašome Komisijos vykdyti Teismo sprendimą,t.y., nagrinėti iš naujo Komisijoje  esantį skundą su visa prie jo esančia medžiaga.

Jeigu nuspręsime esant tikslinga pateikti papildomus argumentus prie byloje esančios medžiagos, tai padarysime prieš skundą nagrinėjant iš esmės.

Gaila,  bet susidaro įspūdis, kad kai kurie Komisijos nariai nenusiteikę visuomeninkams padėti kurti teisinę valstybę  ir diegti demokratinius realios savivaldos  principus Klaipėdoje. Atvirkščiai, atrodo, kad bandoma apsunkinti nevyriausybinių organizacijų veiklą  Komisijai vengiant pareigos pačiai paruošti medžiagą skundo nagrinėjimui. Kol kas tebegalioja LR Konstitucijos 5str.,  įpareigojantis valdžios įstaigas tarnauti žmonėms.

Atkreipiame Komisijos narių dėmesį, kad  mūsų atstovaujamos  NVO yra pelno nesiekiančios organizacijos, neturi finansinių pajamų, todėl veiklai negali išsinuomuoti kabinetų. Klaipėdos valdantieji politikai ir administracijos vadovai  nėra suinteresuoti aprūpinti patalpomis ar kitaip mus remti.  Todėl neturime kur tinkamai saugoti krūvas dokumentų ir už ką  kartotinai juos kopijuoti. Tikimės, kad Komisija įvertins aukščiau pateiktas aplinkybes ir iš naujo nagrinėdama skundą,  naudosis iš buvusios Visuomeninės komisijos perimta bylos medžiaga, o jei jos neturi, tai išreikalaus iš Savivaldybės archyvo.

Dėl pranešėjos siūlymo administracinį ginčą išspręsti taikiai, paaiškiname, kad vicemeras A. Šulcas, dėl  kurio požiūrio į visuomeninkus bei   į kitus aktyvius bendruomenės narius ir kilo šis ginčas, elgėsi arogantiškai, nepagarbiai, t.y.  nedalyvavo Etikos komisijos posėdyje, jį ignoravo. ir nepateikė raštiško atsiliepimo.  Etikos komisijos pirmininkė Aldona Staponkienė, akivaizdžiai advokataudama  vicemerui, dirbtinai sukūrė motyvus jo pasisakymo pateisinimui ir priėmė sprendimą ne tik  neteisingą, bet ir neteisėtą.  Visa tai įmanoma ištaisyti tik pakartotinio Etikos komisijos posėdžio metu.  Abu įvardinti politikai ir toliau elgėsi arogantiškai, ignoravo pareiškėjus, nes patys neatvyko nei į vieną Teismo ar Visuomeninės  komisijos posėdį.  Dėl tokio jų elgesio mes nematome galimybės taikiai baigti administracinį ginčą.

Virginija Jurgilevičienė

Virginijus Partaukas