Piliečiams

Mes, klaipėdiečiai, renkamės kiekvieno mėnesio 17 d. paklausti, ar  dar gyva Deimantė.  Manome, kad tos priemonės, kurias panaudojo valdžia 2012 m. gegužės mėn. 17 d. Garliavoje, buvo neteisinės. Šiomis dienomis per Lietuvos ryto televiziją dar kartą išgirdome apie mergaitės ėmimą. Advokatas G. Černiauskas pasakodamas džiaugėsi, kad mergaitė sėdėjo ant kelių Neringai Venckienei ir nenukrito ant žemės, nes būtų buvę sunkiau paimti. Vaikas, kad jo nepaimtų turėjo įsikibti į kažką, ji buvo apsikabinusi tetą. Klausytis tokių pasakojimų yra baisu. Kokioje šalyje gyvename?Iš advokato pasakojimo supratome, kad prieš Neringą Venckienę buvo panaudotos skausmingos priemonės  ir vaikas atplėštas nuo jos. Valdžia teigia, kad tai teisėta, jie turėjo teismo sprendimą paimti vaiką.  Visai Lietuvai advokatas verkšleno, kad atsisakius policijai, neturėjo kito pasirinkimo ir jam  teko padėti išnešti mergaitę iš senelių namų.

Jei buvo uždrausta prievarta paimti vaiką, tai vienintelis teismo sprendimas, kurį privalėjo vykdyti, turėjo būti įgyvendinamas taip – vaikas išeina už rankos vedamas.  Kodėl tie, teismo sprendimo vykdytojai,  galėjo savivaliauti, nepaklusti šiam teismo sprendimui?  Todėl, kad valdžia galinga ir, atėję valdžios įrankiai, išjungė visas kameras, jog piliečiai negalėtų matyti paėmimo proceso,  nes  iš anksto buvo suplanavę panaudoti prievartą.

Policija puikiai žino, kad ateis laikas ir reikės atsakyti, todėl griežtai atsisakė vaiką atplėšti nuo tetos, tačiau panaudojo skausmingas priemones prieš  ją. Jei policija mano, kad įrašo nėra, tai klysta,  yra liudininkai. Neringa Venckienė yra pagrindinė liudininkė.

Visi pagrindiniai liudininkai šioje byloje  yra nužudomi, nes tai byla žudikė. Todėl Karolis Venckus ir teigia, kad mama, jei bus grąžinta į Lietuvą, bus nužudyta.  Galimai tos pačios policijos.

Pagaliau pats advokatas  G. Černiauskas prisipažino, kad naudojo priemones, kurių nesankcionavo teismas.

Ateiname, dalyvaujame kiekvieną mėnesį, nes esame įsitikinę, kad  tik viešumas gali padėti  pagrindiniams liudininkams išlikti gyviems.

Ateisime ir rugsėjo mėn. 17 d.

Kodėl telšiškė Virginija Smilgytė tapo persona non grata? Kodėl jos  nepageidauja Telšių miesto valdžios atstovas Valentinas Bukauskas? Atseit, ji apšmeižė Seimo narį V. Bukauską, jo sūnų Simą ir Telšių m. vyr, prokurorės sūnų Martyną Armalį. Kodėl atsisakė baudžiamosios bylos už šmeižtą ir perkvalifikavo į   nusikalbėjimą?  1-os kategorijos teismo psichiatrė ekspertė Nadežda Mačiūnienė Telšių apylinkės teisme nutarė antrinti tai ko pageidavo įtakingi asmenys. Ar tikrai   V. Smilgytė nesupranta ką kalba ir dėl   to daro žalą visuomenei?

Virginija facebooke rašė, kad   banditizmo laikotarpis, o Telšiuose jis prasidėjo 1990 metais ir tęsėsi visą dešimtmetį,  nesibaigė Šilio gaujos narių  suėmimais ir nuteisimais.  Ji mano, kad   jų įvesta  tvarka neišnyko – ji  galioja, ji tik modifikavosi.

Susitikome su Arūnu (vardas pakeistas), kuris Telšiuose gimė, augo ir gyveno iki 2010 metų.

Pirmiausia paklausėme, ką jis žino apie Telšių viešnamius. Vyras pasakė, jog jam teko bendrauti su Zoriu, kuris buvo viešnamio ar panašios įstaigos savininkas. Jis, gindamasis nuo reketavimo, nušovė telšiškį pravarde “Jobana Štanga”. Apie tą patį įvykį mums papasakojo ir V. Smilgytė. Ji teigė, kad Vidmantas Novikas ( Jobana Štanga) jos paprašytas nuvyko  į tą viešnamį išsiaiškinti, kodėl prievartaujamos merginos.  Abu pašnekovai vienodai prisiminė, kad   Zorys nebuvo nubaustas, jį išteisino. 

Pagal Telšių valdžią, Virginijos tariamai padaryta  žala tokia, jog ji  nesusigaudo įvykiuose.  Ji vis dar nori išsiaiškinti, kas yra   Vidmanto Noviko  tikrasis žudikas. V, Smilgytė  visur rašo, kad  yra tų laikų liudininkė.  V. Smilgytė teigė, kad žmogžudys turi būti nubaustas. Ji teigė, jog  Zorys tik  prisiėmė  padarytą žmogžudystę.  Ji  mano, kad jam buvo pažadėta, jei prisiims – liks laisvėje.  

Telšiškis Arūnas kalbėjo, kaip nusikaltėliai įsitrindavo į teisėtvarką.  Banditų vadas Vincas Šilys paėmė į žmonas Genovaitę Dičienę ( prokurorė ar advokatė). Jos dėdė, tėvo brolis esąs garsus  teisininkas. Banditams giminystės ryšiai  užtikrino saugumą.

O ką rašo apie viešnamius spauda? 2017-02-21 internetiniame laikraštyje Valstietis.lt autorius Žilvinas VIZGIRDA‚ straisnyje „Plėšikų biografijas papildė dar vienas teistumas“ rašoma: „Pareigūnai rado kalbą su 4-5 Šilinių gaujos banditais, o vertingiausiu liudytoju tapo Svajūnas L. Šis 6 kartus teistas vyrukas buvo V. Šilio gaujos „torpeda“ – duoklių išmušėjas. Svajūnas teisme paliudijo, jog V. Šilio gauja vogė automobilius, kontroliavo prostitucijos verslą, rinko duokles, mušė, sprogdino ir žudė nepaklusniuosius. Negana to, pogrindinėse laboratorijose buvo gaminami lengvieji narkotikai – amfetaminas bei netikri JAV doleriai.“

Ar gali V. Smilgytė tylėti, kai prostitucijos verslas perlipo per ją, t.y. iš jos išsityčiojo? Kaip ji turi jaustis, mačiusi mieste klestėjusį   prostitucijos verslą,  kai  šio verslo organizatoriai ir vykdytojai vaikšto laisvėje, o nubausti yra tik tą verslą reketavę banditai?  V. Smilgytė įsitikinusi, kad teisėtvarka neieško ir neranda tokio šlykštaus verslo vykdytojų ir organizatorių, nes jie tapo  garbingais žmonėmis ir teisėtvarkoje dirbančiųjų draugais. Ji nurodo vieną tokių – Valentiną Bukauską.

Kodėl 2013 m. iš Lietuvoje esamų 60 savivaldybių lenkai galimoms sekso orgijoms pasirinko Telšius?  Tikėtina todėl, kad pasidomėjo kaip dirba teisėtvarka, kaip valdžia toleruoja sekso orgijas. Telšiuose   valdžia priklauso Darbo partijai, kurios pagrindinis veidas yra V. Bukauskas.  Matyt lenkams pasirodė saugu ir todėl netoli Egirdžių esančioje Ubiškės girininkijoje įkurtame „Žvėrinčiuje“ įsirengė  sekso mokyklą. Stovyklavo, galimai sekso ištroškę, iki 2017 m., nes tais metais   Lenkijos prokuratūra ėmė tirti kaltinimus, “neva kursų lankytojai skatinami patirti lytinę sueitį, jie patiria psichologinę manipuliaciją bei fizinę prievartą, moralinį bei finansinį šantažą.” rašė Lietuvos rytas.

 V. Smilgytė mano, jog Telšiai  buvo pasirinkti iškrypėlių orgijoms , kadangi  praeityje garsėjo  organizuotu nusikalstamumu ir nėra “išsivalę”,  todėl šiandien klesti prostitucija, narkobiznis, vaikų tvirkinimas ir t.t.  Virginija mano, kad  Telšiai yra įsirašę į tarptautinį viešnamių verslo tinklą, todėl   ir sulaukė tokių svečių iš Lenkijos.

Suprantame, kad Telšių Darbo partijos skyriui labai svarbu, jog V. Smilgytės teiginiai, reikalavimai būtų paskelbti  pavojingais visuomenei, bet  mums, visuomeninkams,  atrodo, kad visuomenei nėra pavojaus, jei  remiantis faktais yra daromos išvados apie Telšių valdžią. 

Jei bandito Vinco Šilio gaujos nariai liudijo, jog reketavo prostitucijos verslą, tai telšiškiai privalo žinoti visus, kurie  krovė sau turtus iš to negarbingo verslo.   Senaties termino šiam verslui negali būti ir jie turi būti nubausti.  Teisėtvarkai užsimerkus, neužkardijus  organizuoto nusikalstamumo, šis verslas yra toliau vystomas. V. Smilgytė savo facebooke rašė, jog   šiuo metu galimai jį tęsia “….garsioji Šimkų ir Ivoškų šeimyna, priklausanti, kaip ir prokurorės sūnus Martynas Armalis, likusiai bandito Vinco Šiliaus grupuotei…“ 

Ar tai šmeižtas, ar tiesa? Pasirodo, teismas to nesiaiškino. Peržiūrėjome tris privataus kaltinimo nutartis, kuriose  didžiąją dalį sudaro išrašai iš V. Smilgytės facebooko. Nukentėjusieji teikė parodymus ir prašymus, o V. Smilgytės parodymai surašomi į nutartį  iš taikomųjų teismo posėdžių, kuriuose telšiškė teigė, kad jaunystėje teko pabuvoti  viename iš viešnamių, kuriame buvo sumušta.

Didžiausias pavojus visuomenei, pagal ekspertę N. Mačiūnienę ir Darbo partijos Telšių skyrių, atsiranda tada, kai V. Smilgytė kaltinimų laviną išpila ant Seimo nario Valentino Bukausko, jo sūnaus bei ant prokurorės D. Armalienės sūnaus.  Prisimename ir mes šių  dienų faktą, o jis toks, kad V, Bukauskas  su savo visa svita dalyvavo neįgaliųjų ir pensininkų patalpų įkurtuvėse, kurias organizavo už mažamečių vaikų tvirkinimą nubaustas A. Grigalis. Jei  Telšių valdžia,  kurioje pirmuoju smuiku groja Darbo partija, nesuvokia kad negalima skatinti, palaikyti veiklą to, kuris yra nuteistas už mažamečių vaikų tvirkinimą, nes  tai   yra amoralu,  nepadoru, tai V. Smilgytė įgyja teisę teigti, kad vaikų tvirkinimas su Darbo partijos bei  Seimo nario V. Bukausko palaiminimu yra tęsiamas.   

Kur tvirkinami vaikai, ten ir narkotikai. V. Smilgytė  byloje su prokurorės sūnumi Martynu Armaliu teigė, kad Telšiuose klesti narkobiznis,  5-tos vidurinės mokyklos vaikams buvo siūlomi narkotikai bei   pratinami prie jų. Galimai narkobizniu užsiimama ir prisidengiant futbolo komanda.  Kadangi ji rašė apie M. Armalio kriminalinę veiklą, narkotikų platinimą, ją už tai gąsdino peiliu. Pasirodo, facebooke savo pastebėjimų negalėjo rašyti, nes surašiusi tapo pavojinga visuomenei. Byloje jai neleido savęs atstovauti ir gintis, o vietoj jos paaiškinimus davė teismo ekspertė psichiatrė N. Mačiūnienė.  Utenos ekspertinio skyriaus specialistės nusprendė, kad V. Smilgytė nusišneka,  fantazuoja. 

Ar teismo ekspertė, būdama Telšiuose, išėjo į gatvę, klausinėjo apie narkotikų biznį? Ar ji žino, kiek  išplitęs narkomanijos verslas šiame mieste?   Mes, piketuodami Telšiuose, klausinėjome žmonių ką žino apie tai.  Negalime sakyti, kad visi priėję teigdavo, jog Telšiuose klesti šis verslas, tačiau nemaža dalis telšiškių patvirtino, kad narkotikai lengvai įsigyjami, ypatingai kenčia pasiturinčios šeimos. Jų  vaikai gundomi įsitraukti į  narkotikų vartojimą, nemažai jaunų žmonių  dėl jų jau yra ir išmirę.  

Telšiuose daugelis  vienas kitą pažįsta. Nepažinti tų, kurie siūlo vaikams mirties produktus, neįmanoma. V. Smilgytė policijai yra pranešusi platintojų pavardes, tačiau tvarka, kuri klestėjo visą dešimtmetį., kai visi žinojo, kad siautėja Šilių gauja, bet policija vis nerasdavo įkalčių, liko. Manome,  kad šiandien mažai kas pasikeitė,  nes policija nenori  uždaryti narkobiznierių verslo. Ką daryti? V. Smilgytė nusprendė, jog rašys į facebooką ir lauks panašios iniciatyvos, kuri buvo parodyta, kai  Generalinė prokuratūra ir tuometinis Generalinis policijos komisaras Vytautas Grigaravičius perėmė bylas iš Telšių miesto  pareigūnų ir per kelerius metus atskleidė nusikaltimus, kuriuos vengė tirti vietos pareigūnai.

Kodėl ekspertė nutarė, kad tai kliedesiai?  Gal  todėl, kad  žodis  kliedesiai  padeda susidoroti su tais, kurie neįtinka valdžiai?  

Mūsų pašnekovas telšiškis  teigė, kad  buvę banditai, jų parankiniai įsiliejo į visas partijas.

Paprašėme papasakoti ką jis žino apie politiką Valentiną Bukauską. Telšiškis sakė, kad vaikis buvo geras, tylus, nekonfliktinis asmuo. Netikys, kad buvo susijęs su prostitucijos verslu, su banditais, bet tiesa ta, jog V. Bukauskas vykdė verslą su  teisėtvarkai žinomu Vidmantu Urniku.

Pati V. Bukausko biografija mums, visuomeninkams, kelia įtarimą. Kodėl 1983–1989 m. dirbęs Klaipėdos elektros tinklų elektriku  nutaria  tapti  individualios įmonės „Telšių aeroklubas“ direktoriumi, vadovavusiu iki  1997m.? Kas buvo tie patarėjai, kurie pasiūlė taip kardinaliai keisti darbovietę?

Skambinome žinomam telšiškiui lakūnui Rolandui Paksui ir paklausėme, ar pažįsta, ar teko aerouosto veikloje  susitikti su Valentinu Bukausku. Atsakymas buvo, kad ne. Klausėme  ir kitų telšiškių, kokia veikla užsiiminėjo „Telšių aeroklubas“. Išgirdome – lyg tai prekiavo degalais.  Kas galėjo V, Bukauskui nepriklausomybės priešaušryje pašnibždėti, pasiūlyti užsiimti tokiu verslu?  Ar ne  KGB darbuotojai?  Nori, nenori, tokie klausimai kyla, kai iš elektriko tampama direktoriumi. Tiesa, ir   V. Smilgytė savo facebooke rašė apie V. Bukausko galimas sąsajas su KGB,  kurias įžvelgė per  Bukauskų giminės istoriją.   

Kas vertė V. Bukauską susieti  verslą su teisėtvarkai žinomu Vidmantu Urniku? Telšiškis Arūnas teigė, kad tai privertė padaryti pats V. Urnikas. Jis  pareikalavo, kad  V. Bukauskas  jam perleistų dalį akcijų.  Apie kriminalinę verslininko V. Urniko praeitį yra rašiusi žurnalistė Rūta Skatikaitė straipsnyje „Milijonierių skaistykla – teismai“, kuris buvo atspausdintas „Lietuvos žiniose“. Ji  rašė, kaip V. Urnikas atsiskyrė  nuo gaujos.

Mes, visuomeninkai, puikiai suprantame, kad Seimo narį V. Bukauską remia įvairios gyventojų grupės, o tai neįgalieji, pensininkai, kuriems vadovauja už mažamečių vaikų tvirkinimą teistas A. Grigalis. Seimo narys turi ir kitų rėmėjų, kurie vienu balsu šaukia, kad V. Smilgytė yra psichinis ligonis. 

Kita dalis žmonių kalba, kad ji rašo ir sako tiesą.

Mes, visuomeninkai, priklausome tai gyventojų grupei, kuri teigia, kad V. Smilgyte nefantazuoja, Telšiuose iš tikro  klestėjo prostitucija, narkomanija, vaikų tvirkinimas. Tie nusikaltimai galimai klesti ir šiandien.  Tiek V. Smilgytė, tiek mes, visuomeninkai, manome, jog šie verslai gali klestėti, jei turi teisėtvarkoje ir valdžioje “stogus”. Ar tuo verslu užsiiminėja tie, kurių pavardes nurodė V. Smilgytė? Vienas iš tų, kurį ypač dažnai mini yra prokurorės D. Armalienės sūnus M. Armalis. Jis teigia, kad tai šmeižtas. Policija privalo dirbti taip, kad jokie narkobiznieriai nevykdytų Telšiuose savo veiklos. Kol mieste narkobiznis klesti, tol V. Smilgytė gali reikalauti, jai tinkama forma ( prašymai įvairioms teisėtvarkos struktūroms, rašymas facebooke), kad dirbtų teisėtvarkos struktūros, t.y. užkardytų kelią organizuotiems nusikaltimams.

2016-12-05 Geotermoje apžiūrime vandens filtravimo katilą

Primename, kad Lietuva, Latvija ir Lenkija pasirašė bendrą susitarimą prieš “Nord Stream-2” statybas.

Mieli tautiečiai,   Vašingtonas dar kartą perspėjo Vakarų kompanijas, investuojančias į “Nord Stream 2” (NS2), kad joms gali būti taikomos sankcijos. 

JAV Kongresui pristatytas įstatymo projektas dėl sankcijų valstybėms, kurios finansuoja per Baltijos jūrą   tiesiamam Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projektui „Nord Stream 2“.

Viena iš jų, kuri investuoja į dujotėkio plėtros projektą yra energetikos koncernas “Fortum”. Tenka konstatuoti, kad „Klaipėdos energija“ tapo pirmąja Lietuvos šilumos tiekimo įmone, kurioje įregistruotas užsienio kilmės kapitalas. UAB „Fortum Heat Lietuva“ valdo 19.47 %. akcijų.

AB „Klaipėdos energija“ yra pelninga įmonė,  o pelną šiai įmonei krauname mes, klaipėdiečiai.

Esame pasipiktinę, kad ta dalis pelno, kuri atitenka   UAB „Fortum Heat Lietuva“, yra naudojama dujotekio per Baltijos jūrą tiesimui. Nesutinkame, kad mūsų pinigais būtų finansuojamas gėdingas projektas.

Reikalaujame:

1. Iš UAB „Fortum Heat Lietuva“  išpirkti  AB „ Klaipėdos energijos“ akcijas.  2. Pašalinti iš AB „ Klaipėdos energijos valdybos Fortumo integruotą atstovą Rimantą Tenenė.                                                                                                                       3.  AB “Klaipėdos energijai” nepirkti šilumos iš  koncerno Fortum dukterinės įmonės.                                                                                                                                         4.  Atgaivinti “Geotermą”, nes apie tai užsimena ir Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija.

Šiandien Fortumas deda visas pastangas, kad būtų sunaikinti konkurentai, o tai šilumą gaminanti Geotermą, teigiama, kad ji yra nuostolinga įmonė ir pateikiama šios įmonės istorija tokia, kokia yra naudinga koncerno Fortumas dukterinei įmonei   UAB „Fortum Heat Lietuva“. Jų tikslas, kad nemažėtų šilumos kainos klaipėdiečiams ir augtų jų pelnai. 

2016-12-05- Geotermoje šalia vandens gręžinio įrenginio

Virginijus Partaukas vykdo susikalbėjimo misiją

Per Lietuvą eina A. Tapino reikalavimas klaipėdiečiams pasmerkti Viačeslav Titov,  iškelti bylą ir organizuoti apkaltą.

Ar ne per daug A. Tapinai įsijautei į teisuolio vaidmenį?

Mes, Lietuvos gyventojai, esame tų kruvinų metų liudininkų palikuoniai. Taip jau įvyko, kad kiekviena giminė turi tiek išvežtų į Sibiro platybes, tiek sušaudytų gimtinėje. Skausmas širdį drasko ir nemaža dalis piliečių mano, kad vežimais ir šaudymais buvo siekiama to paties tikslo – naikinti lietuvišką šaknį. Sušaudžius čia, Lietuvoje,  reikėjo mažiau gyvulinių vagonų vežimui į taigą. Didelė dalis tautiečių mano, kad į veikiančių partizanų karo lauko teismus patekdavo  melaginga informacija ir ja vadovaujantis buvo priimami sprendimai. Todėl laikas nuo laiko išsiveržia emocijos, pykčiai, kad partizanai   sušaudydavo ir nekaltus.  Ne tiek seniai kilo skandalas dėl Seimo nario D. Kepenio pasisakymų. Jam teko  nemažai laiko darbuotis archyvuose, kad  išsiaiškintų savo draugų giminaičių žūties aplinkybes, jog  sušaudyti žmonės nebuvo stribai.  Ar  A. Tapinas atsiprašė nužudytųjų giminaičių dėl  paskleistos melagingos žinios apie sušaudytuosius?  Ar paprašė viešai atleidimo  apšmeižto, pažeminto Seimo nario D. Kepenio? 

Būdami pokario liudininkų palikuoniai, turime savo nuomonę, kuri  priešinga A. Tapino  išsakytiems reikalavimams. Todėl mums gėda dėl jos, bet kartu  nesutinkame ir su V. Titov elgesiu.

Manome, kad V. Titov elgiasi neetiškai, nes ne jo giminę vežė į Sibirą, ne jo giminę Lietuvoje laidojo po to kai buvo iššaudyta. Tai mūsų, čia gyvenančių  skausminga, kai kuriems dar ir labai kraujuojanti praeitis. Tik mes, pergyvenę tą sunkmetį,  turime sudėlioti taškus.  Todėl pritartume D. Kepenio pasiūlymui įamžinti atminimą tiek partizanų, tiek jų aukų. Laikas buvo sunkus, nes Sovietai  vykdė didžiulę agitaciją, tereikia paskaityti  laikraščius „Naujoji Romuva“ ir panašią smetoninių laikų  literatūrą –  žadėjo įveikti neteisybes, padėti nuskriaustiems, o tuo laiku tokių  tikrai buvo,  ir  atstatyti teisingumą. Sovietų sąjunga apsimelavo, pirmiausia, atėjusi, pamiršo išeiti. Nemaža dalis žmonių  okupacinei valdžiai, besitaškančiai  krauju, paklusti nenorėjo. Tuomet šalia Lietuvą ginančių, kaip pavyzdžiui  partizanas  Ąžuolas – Antanas Kasperavičius,  aktyvus mūsų piketų dalyvis,  save visą gyvenimą laikęs idealistu,  atsirado prisitaikėlių, nemažai sovietinės santvarkos infiltruotų tautiečių.    Šiandien piliečiai supranta, kad okupantai pasinaudojo idealistais ir naikino žmones.  Mums tai yra istorinė pamoka. Mes, Lietuvos pokario gyventojų palikuoniai, ją išmokome per artimųjų netektis, nepakeliamą skausmą ir turime tą pamoką nepamiršti. 

Pagrindinė istorinės pamokos idėja, kad gyvybė yra  didžiausias turtas, o  susikalbėjimas yra aukščiausia vertybė. Kova turi vykti ne ginklu, bet  žodžiu, nes idealisto rankose ginklą okupantas  gali nukreipti ten, kur jam naudinga.

Ar kurdami Lietuvos ateitį turime  pamiršti istorines pamokas ?  Ar Lietuvai iš tikro reikia iškastruotos istorijos, kokią mums siūlo A. Tapinas ir jo Co ? Mes manome, kad ne. Todėl dalyvausime pikete 2018m. liepos mėn. 26 d.  8.00 val. prie Klaipėdos miesto savivaldybės ( Liepų 11) ir  plakatais išsakysime, ko gero, skirtingas  nuomones.

Kremliui naudinga, kad neišmoktume istorijos pamokų.  Netikime, kad rytų kaimynas yra geranoriškas. 1795 m Carinė Rusija galutinai įsitvirtino lietuviškose žemėse. Įdomus faktas, kad  santvarka pasikeitė, caro neliko, tačiau 1940 m.  jie pakartojo okupaciją. Logiška, jei du kartus buvo ilgalaikiais šeimininkais, tai kas gali paneigti, kad ruošiasi tai padaryti ir trečią kartą?  Kremliaus paruošiamieji darbai: mes  agituojami  griebtis ginklo ir žudyti vienas kitą  dėl  meilės ar nemeilės rytų kaimynui.  Mūsų nuomone, A. Tapinas  šį paruošiamąjį darbą būsimiems okupantams dirba tinkamai. Kita  Kremliaus  užduotis –  susilpninti NATO  veiklą Pabaltyjije . Todėl renkant JAV prezidentą aktyviai dirbo rusų spec. tarnybos, kurių tikslas prieiti prie  JAV valdžios. Galimai jie tikisi tokių laikų, kai  Kremliaus  įtakojami  politikai išves iš Pabaltijo NATO kariuomenę, o tada Lietuvoje  kils pilietinis karas.   Kremlius to siekia. To neturime leisti mes, Lietuvos piliečiai.  Todėl  nusilenkime partizanams, atsiprašykime žuvusiųjų ir šiandien kalbėkimės, ieškokime sąlyčio ir susišnekėjimo taškų faktų pagrindu. 

                                
 

Naglis Puteikis – jis ne naglas,
Tai tik retas vardas.
Tokių žmonių – taip reta:
Drąsių, tiesių, lyg kardas.
 
Jis žmogus tiesus ir sąžiningas,
Šalia jo – jausiesi laimingas.
Tikintis Lietuva, manimi ir tavimi,
Tikintis žmonėm ir jų ateitimi
 
Keisis valdžios, o ir prezidentai,
Jais taps ir alkoholokai, ir abstinentai.
Prie pirmųjų buvo Jelcenas ir Bušas,
Prie antrųjų – Gorbačiovas ir jo pučas
 
Tų prezidentų – jau visa galybė,
Įdomios biografijos, jų ksdienybė...
Ir Lietuvoje visokių buvo,
Bet tas, kas buvo – jau pražuvo.
 
Artėja ir vėl rinkimai,
Daugėja kandidatų, smagūs pasirinkimai.
Ką rinksimės ir mes – rinkėjai:
Dori piliečiai, balsų pirkėjai?
 
Jau pretenduoja Šimonių Ingridutė,
Jei tiktų prezidentinė suknutė.
Neatsilieka ir Saulius Skvernelis,
Būtų tobulas jam prezidentinis švarkelis.
 
Prezidentinę karūną jau matuojasi Nausėda,
Bet tegul jis dar namuose pasėda.
Gal į prezidentus keliaus ir Karbauskis?
Tuomet nuo šiol tu abstinentu jauskis!
 
O jei Landsbergių Gabrielius karūnos panorės?
Tuomet pirmos ponios aureole ant žmonos Austėjos suspindės
Kai kas Blinkevičiūtės  gal norėtų?
Ji netekėjusi  ir žmona dar būt galėtų.
Gal kas ir Grybauskaitę dar palikt norėtų.
Nuo jos kietos politikos žemė drebėt  pradėtų,
 
Gal ir Uspaskichas valdžios norėtų?
Tik ne Lietuvoje, o Baltarusijoje dirbti turėtų.
O gal Afrikoje negrai dar jį išrinktų
Ir negrę, kaip pirmą ponią, jam parinktų.
 
 
Niekam ne paslaptis, kad Paulauskų Artūras vėl laimę išbandys,
O jo žmona Jolanta tuomet barakudas vaikys.
Jo firminis šūkis: “Nusipelnėm gyventi geriau!”
Skamba vis garsiau ir įtikinamiau
 
Pradedant garsiąja tvora aplink savo namą
Ir, žmoną, vaikus palikus – rasti jauną mama.
Jo pavyzdys baigia užkrėsti visus valdininkus:
Žmonas pakeisti į barakudas, statyti Vijūnėlėse dvarus.
 
Jei buvęs prokuroras be gėdos šitaip dare,
Ant kaimynų žemės ir praėjimų tvoros vartus uždarė
Tai kas mūsų lauktų, jei prezidentu taptų?
Dvarai, tvoros stiprėtų, turtų jam nepakaktų.
“Nusipelnėme gyventi geriau” – trins ir kiti kandidatai.
Kaip atskirti melą, kad tauta pagaliau ataktų?
 
Tiek nedaug juk žmogui reikia,
Kad nevaikščiotum su ubago terba.
O kai ilgai renkies –
Kartais belieka veršio uodega.
 
Geriau jau rinktis tokį patį ubagą,
Tik ne ubagų karalių - Šustauskėlį.
Paprastą bernioką – be dvarų ir tvorų,
Be korupcijos šleifo ar kelių žmonų.
 
Aš pasirinksiu tvirtą vyrioką nuo Klaipėdos,
Jam nebūs baisios jokios bėdos,
Nes prie bėdų jis jau pripratęs
Ir, joms užgriuvus, jam nebūtų “šakės”.
 
Tai Naglis Puteikių – be abejonės,
Te išsipildo jo prezidentinės svajonės!
O ir mūsų lūkesčius, viltis atlieptų,
Duonos su druska valgyt nebereikėtų.
 
Algas valdininkams nurėžtų,
Korupcija Lietuvoje sumažėtų,
Ubagai ir bedaliai taptų lygūs,
Maisto produktai taptų pigūs.
 
Jis nežadėtų, o padarytų,
Ant poniukų korumpuotų pavarytų.
Arba, ilgai nelaukęs, juos
Į Vėjūnėlės dvarą uždarytų,
Aš balsuočiau už Puteikį –
Paprastą, sumanų vaikį.
Jis ir verslininkus, ir mafija suvaldys,
Jei reikės, juos dar ir „padarys“.
 
Artėja prezidentiniai rinkimai,
Tai lyg naujos dirvos arimai.
Prezidentu tapti norinčių daugybė,
Pasimatė ir jų tuščiavidurė nuogybė.
 
Tiek metų būt politikoj
Ir nieko gero nenuveikt.
Žadėt, meluot, trint kėdes,
Per juos kas trečias žmogus neėdęs.
 
“Nusipelnėme gyvent geriu!“
Mažiau paėdus – atrodysime ploniau!
Darbų nėra, manekėnais galima dirbti sukūrus,
O ir psichiatrinės laukia, nuo bado sublūdus.
 
Aš už Puteikį, o ne už besotį,
Kuris turi dvarus ir auksinį ąsoti.
Už žmogų paprastą, nekorumpuotą,
Kuris supras vargšą, ištiesins kuprotą.
 
Ach, tie rinkimai,
Vėl tie rinkimai...
Ir vėl tie patys
Pasirinkimai...
 

2018-07-15

2012 m. gegužės mėn. 17d. 240 policininkų su anstole, advokatu ir Laima Stankūnaite, užėję  Garliavoje į privačią valdą,  įvykdė teismo sprendimą.

Piliečiai,  susirinkę kieme,  tūkstančiai sėdėjusių  prie televizorių buvo pašiurpę nuo neteisingumo ir  pasipiktinę mažos mergaitės išnešimu į mirtį.

Thomas Jefferson trečiasis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas (1801–1809), pagrindinis Jungtinių Valstijų nepriklausomybės deklaracijos autorius yra pasakęs: „Kuomet neteisybė tampa įstatymu, pasipriešinimas tampa pareiga“.

Lietuvoje teismai priima sprendimus, kurie aiškiai sako, kad neteisybė tapo įstatymu. Gyventi su tokiais teismo sprendimais, kurie šiandien priimami valstybės vardu, yra žema, gėda, nemalonu.  Žmonės išeina kiekvieno mėnesio 17 dieną pasakyti, kad nesutinka gyventi  šalyje, kur neteisybė tapo įstatymu. Jie turi vienintelį  prašymą – parodykite, kad vaikas yra gyvas, kad ją kaip liudininkę nepavertėte daržove ir nesunaikinote.

Puikiai suprantame, kad tie, kurie priėmė teismo sprendimus, kad vaiką grąžinti motinai, tie, kurie reikalavo paskelbti, kad mergaitės tėvas užspringo lapu,  supranta, kad pasikeitus valdžiai gali tekti atsakyti už neteisėtus sprendimus ir jie gali netekti postų.

Artėja rinkimai ir pedofilų klanas darys viską, kad išliktų jų įvesta politinė ir teisinė betvarkė. O ką darysime mes, kurie jau šešis metus reikalaujame teisingumo?   Mes esame jėga, nes žinome ko norime, turime moralinių lyderių, tačiau mūsų silpnumas – neturime moralinių lyderių sąjungos. Dar yra laiko, dar galime paprašyti jų,  kad  sudarytų moralinių lyderių tarybą, kuri nuspręstų, kas galėtų būti prezidentu, kas galėtų savivaldybėse pakeisti ilgamečius valdančiuosius.

Pasikeitus esamai korumpuotai tvarkai, būtų peržiūrimos rezonansinės bylos ir didžiulė tikimybė, kad sužinotume, ar mergaitė gyva.

 Pareiškėjai:

Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrija, kodas 193285295

Kretingos 13-2, Klaipėda LT-97154

Ir

Klaipėdos jungtinis demokratinis judėjimas, kodas 302550106

Poilsio g. 37-59, LT-93169, Klaipėda,  tel. 860344258

Atsakovas:

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisija

Tretysis suinteresuotas asmuo:

Klaipėdos miesto mero pavaduotojas Artūras Šulcas

Danės  g.17, Klaipėda

Lietuvos administracinių ginčų komisijos

 Klaipėdos apygardos skyriui

PAREIŠKIMAS

DĖL NETEISĖTO PRANEŠĖJOS RASOS TOLUŠYTĖS  REIKALAVIMO  PATEIKTI SKUNDĄ BYLOJE NR. AG2-31/17-2018

2018-07-16

                                  Šių metų liepos 12 d. ir 13 dienomis iš Lietuvos Administracinio ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus  ( toliau – Komisija)  gavome 2018-07-10 Komisijos narės pranešėjos R. Tolušytės  pasirašytą raštą – reikalavimą Nr. 9R2-237, kuriame iš pareiškėjų reikalaujama pateikti skundą ir kitą su juo susijusią medžiagą. Mūsų nuomone, reikalavimas yra neteisėtas, perteklinis, biurokratinis, ignoruojantis ir iškreipiantis teismo sprendimą.

                 Primename, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų   ( toliau – Teismas) teisėja Laimutė Jokubauskaitė  konstatavo, jog „ … nuo 2018 m. sausio 1 dienos savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų teises ir pareigas perėmė Lietuvos  administracinių ginčų komisijų apygardų skyriai…“. Taip pat ABTĮ 88str. 2 punktu  Teismas nusprendė „…įpareigoti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjų Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos ir Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo 2017 m. sausio 2017m. 19 d. skundą Nr. TGK – 1.“ Akivaizdu, kad Teismas pareiškėjams nenurodo rašyti naują ar taisyti skundą Nr. TGK-1, o tik nurodo Komisijai iš naujo nagrinėti  pateiktąjį.

Atsižvelgus į mūsų išvardintus argumentus, prašome Komisijos vykdyti Teismo sprendimą,t.y., nagrinėti iš naujo Komisijoje  esantį skundą su visa prie jo esančia medžiaga.

Jeigu nuspręsime esant tikslinga pateikti papildomus argumentus prie byloje esančios medžiagos, tai padarysime prieš skundą nagrinėjant iš esmės.

Gaila,  bet susidaro įspūdis, kad kai kurie Komisijos nariai nenusiteikę visuomeninkams padėti kurti teisinę valstybę  ir diegti demokratinius realios savivaldos  principus Klaipėdoje. Atvirkščiai, atrodo, kad bandoma apsunkinti nevyriausybinių organizacijų veiklą  Komisijai vengiant pareigos pačiai paruošti medžiagą skundo nagrinėjimui. Kol kas tebegalioja LR Konstitucijos 5str.,  įpareigojantis valdžios įstaigas tarnauti žmonėms.

Atkreipiame Komisijos narių dėmesį, kad  mūsų atstovaujamos  NVO yra pelno nesiekiančios organizacijos, neturi finansinių pajamų, todėl veiklai negali išsinuomuoti kabinetų. Klaipėdos valdantieji politikai ir administracijos vadovai  nėra suinteresuoti aprūpinti patalpomis ar kitaip mus remti.  Todėl neturime kur tinkamai saugoti krūvas dokumentų ir už ką  kartotinai juos kopijuoti. Tikimės, kad Komisija įvertins aukščiau pateiktas aplinkybes ir iš naujo nagrinėdama skundą,  naudosis iš buvusios Visuomeninės komisijos perimta bylos medžiaga, o jei jos neturi, tai išreikalaus iš Savivaldybės archyvo.

Dėl pranešėjos siūlymo administracinį ginčą išspręsti taikiai, paaiškiname, kad vicemeras A. Šulcas, dėl  kurio požiūrio į visuomeninkus bei   į kitus aktyvius bendruomenės narius ir kilo šis ginčas, elgėsi arogantiškai, nepagarbiai, t.y.  nedalyvavo Etikos komisijos posėdyje, jį ignoravo. ir nepateikė raštiško atsiliepimo.  Etikos komisijos pirmininkė Aldona Staponkienė, akivaizdžiai advokataudama  vicemerui, dirbtinai sukūrė motyvus jo pasisakymo pateisinimui ir priėmė sprendimą ne tik  neteisingą, bet ir neteisėtą.  Visa tai įmanoma ištaisyti tik pakartotinio Etikos komisijos posėdžio metu.  Abu įvardinti politikai ir toliau elgėsi arogantiškai, ignoravo pareiškėjus, nes patys neatvyko nei į vieną Teismo ar Visuomeninės  komisijos posėdį.  Dėl tokio jų elgesio mes nematome galimybės taikiai baigti administracinį ginčą.

Virginija Jurgilevičienė

Virginijus Partaukas

Tekstą, kuris yra žemiau surašytas ir skirtas telšiškei Virginijai esančiai nelaisvėje, visuomenininkas V. Partaukas perdavė laiško forma Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų  partijos Klaipėdos skyriaus pirmininkui Arūnui Barbšiui.

Telšiškė Virginija Smilgytė, kuri šiuo metu yra uždaryta Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje,  viešai pasisakė ir apie Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų  Telšių skyrių, kuriame jos narystė pirmininko Manto Servos iniciatyva buvo sustabdyta.  Ji teigė, kad Darbo partija bruka savus į kitas partijas. Ji mano, jog Konservatorių partijos Telšių skyriaus vadovavimą perėmė Darbo partija, t.y. Seimo nario Valentino Bukausko žmogus. Virginija mano, kad Darbo partija taip sudėliojo, sumaketavo Konservtorių Telšių skyriaus pirmininko rinkimus, kad net du  kandidatai į vadovus buvo siųsti iš Darbo partijos. V, Smilgytės  nuomone, kad vienas iš jų, tai Vilma  Savickienė, kuriai  netapus Konservatorių partijos Telšių  skyriaus pirmininke, atsiskleidė tikrieji tikslai, – ji perėjo į Darbo partiją ir jau 2015 m. rinkimuose į savivaldybės tarybą kandidatavo nuo Darbo partijos.  Virginija mano, kad antras Darbo partijos siųstas žmogus buvo Mantas Serva. Jis atėjo į Telšių skyrių su pažadu, kad  daug ir aktyviai dirbs. Konservatorių partijos narė V. Smilgytė  pastebėjo keletą dalykų, kurių iki tol skyriuje nebuvo.

Pirma, ko niekada nematė, o  per 2016 m. Seimo rinkimus konservatorių būstinėje pastebėjo, tai  prikrautų Darbo partijos lankstinukų ir 3 formato dydžio kandidato į Seimo narius  Darbo partijos atstovo Valentino Bukausko nuotrauką. Virginija Smilgytė paklausė skyriaus pirmininko, kodėl čia atsirado priešingos partijos lankstinukai. Atsakymas buvo, kad čia nieko tokio.

Antra, Alfreda Tamoševičienė Lietuvos ir Telšių rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja nuo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos buvo iškelta kandidate į Seimą. Jaunimas, kurį atsivedė skyriaus pirmininkas, nepadėjo kandidatei į Seimą kabinti plakatų, nesivažinėjo agituodami po rajoną. Virginija mano, jog taip elgėsi todėl, kad nebūtų Darbo partijos kandidatui V. Bukauskui  konkurencijos.

Trečia, kai V. Smilgytė pastebėjo, kad per 2016 m. Seimo rinkimus Darbo partija  klastoja biuletenius, tada  ji prieš antrą turą organizavo bado akciją. Skyriaus pirmininkas pasipiktino. Jis teigė, kad jie yra koalicijoje su Darbo partija ir uždraudė akciją,  skirtą   Valentino Bukausko  praeičiai.  Už bado akcijos organizavimą  buvo sustabdyta V. Smilgytės  narystė Konservatorių partijos Telšių skyriuje.

Ką apie Telšių konservatorių lyderį M. Servą rašo vietiniai laikraščiai? 2015 m. lapkričio mėn., mirus išrinktam Telšių miesto socialdemokratui merui Vytautui Kleivai, vyko nauji rinkimai į Telšių miesto mero postą.  Konservatoriai iškėlė Manto Servos kandidatūrą. Kandidatams į Telšių mero postą laikraštis „Kalvotoji Žemaitija“ raštu uždavė klausimą dėl Civilinės metrikacijos skyriaus pastato stogo remonto aplinkybių. Žurnalistą Alvydą Ivoncių, matyt, labiausiai nustebino  Manto Servos atsakymai.  Todėl jis rašo „ M.Serva, kaip valdančiosios koalicijos narys, gieda valdančiųjų chore, diriguojant Savivaldybės administracijos vadovams, arba jis nuolankiai patiklus“. M.Serva kaip šimtaprocentinę tiesą teigia tai, ką išgirdo iš administracijos, jog „neteisingai paskaičiuotas stogo gegnių statumas ir parašytas didesnis pasvyrimo laipsnis nei yra“. Tai esą projektavimo klaidos. Žurnalistai išsiaiškino, jog pagrindinė priežastis, „kad stogo ploto vietoje 598 kvadratinių metrų tėra 423 kvadratiniai metrai. Skirtumas: 175 kvadratiniai metrai arba 29 procentai nuo netikslaus stogo ploto. Taigi ne tik dangos, bet ir kitų medžiagų reikės mažiau 175 kvadratiniams metrams.“ Aiškiai matosi, kad žurnalistai iš konservatoriaus kandidato M.Servos  norėjo sužinoti, kokia buvo padaryta Telšių savivaldybei žala, dėl medžiagų ir neatlikto darbų  prirašymo, tačiau gavo tik atsakymus apie gegnes, o iš tikro apie nieką.

Kitame  laikraštyje „ Telšių žinios“ žurnalistas Antanas Nekrašius  str. „Telšių rajono savivaldybės tarybos opozicija – tik arbatai gerti?“ aprašo  miesto taryboje vykusią  diskusiją dėl Antikorupcinės komisijos narių  perrinkimo. Tarybos narys Algirdas Bacevičius pasakė, kad „reikėtų iš komisijos pašalinti konservatorių Mantą Servą ir „valstietį“ Algirdą Tarvainį, kadangi iš jų jokios naudos: daugiau advokatauja, negu dirba.“

Apibendrinant tai ką išgirdome iš V. Smilgytės bei išsakytą nuomonę žiniasklaidoje padarome išvadą, kad Konservatorių partijos Telšių skyriaus pirmininkas nesijaučia nepriklausomu politiku. Atvirkščiai, jis atidirbinėja valdančiajai Darbo partijai ir matosi, jog yra ypatingai naudingas veikėjas partijai, kuri garsėjo apgaulingai tvarkanti  buhalteriją .

Demokratinis valdymas galimas tada, kai yra aktyvi, nepriklausoma opozicija. Jos pavertimas „skuduru“ arba valdančiosios partijos priedėliu yra siekis įvesti diktatūrinę valdymo sistemą. Manome, kad Darbo partija Telšius pavertė savo  karalyste ir šeimininkauja  mieste,  lyg  karaliukai.

 Seimo narys Valentinas Bukauskas vaidina geradarį karalių, pav., valdantieji atiduoda panaudos sutartimi patalpas teistam už vaikų tvirkinimą Antanui Grigaliui.  Opozicija  tyli, nes ji  neįgali, sukiršinta arba dar kitaip galima pasakyti,  Darbo partijos”patvarkyta”.

Skaudžiausia, jei kalbėsi, kad Darbo partija Telšiuose  sukūrė vienvaldystę – būsi psichinis ligonis ir tave gydys  Rokiškyje. Taip atsitiko su telšiške V. Smilgyte.

Prašome    Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų  partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio  grąžinti gerą vardą  Telšių skyriui, t.y. inicijuoti naujus pirmininko rinkimus ir tokiu būdu atsikratyti  Darbo partijos  “pastumdėlio” įvaizdžio. 

Mums, visuomeninkams, stebintiems politinį gyvenimą  tenka padaryti išvadą, kad  viešam interesui, šalies gyventojams yra blogai, kai viena politinė partija tampa valdančiąja kelias kadencijas, o opozicija daug metų nesugeba perimti valdymą savivaldybėse.

Klaipėdoje daug kadencijų valdančiaisiais yra liberalai, kurie miestui daro nemažai žalos finansuodami neaiškius projektus, mero žmonos viešąją įstaigą ir pan. Todėl turime Konservatorių vadovybei papildomą prašymą – padidinti Klaipėdos skyriaus finansavimą, suteikti skyriui ir kitokią pagalbą, kuri padėtų opozicijoje esančiai  tapti valdančiąją partija Klaipėdos mieste.   

Virginija Jurgilevičienė

Virginijus Partaukas

2018 m. birželio 26d. Telšių apylinkės teisme  teisėja Judita Staševičienė perskaitė bylos nutartį, pagal kurią atseit,   Virginija Smilgytė  apšmeižė Telšių vyr. prokurorės sūnų Martyną Armalį.

Mus, visuomeninkus, labiausiai nustebino teismo sprendime cituojamas   Utenos ekspertinio  skyriaus ekspertės Nadieždos Mačiūnienės požiūris į kovotojus už teisybę. Charakterizuodama V. Smilgytės elgesį ekspertė pasisakė: “Šiuo metu ji galvoja, kad į nusikalstamą grupuotę yra  įtraukti ir gydytojai. Skambino netgi jai, klausė už kiek surašė ekspertizę.  Ji  nesupranta  kokį įstatymą pažeidžia, visur rašinėja,  ji tampa pakylėta, kad yra kovotoja už teisybę“

Ekspertė, informavusi teismą apie skambutį,   privalėjo prie bylos pateikti pokalbio išklotinę, kurioje būtų matyti iš kokio numerio ir kam buvo skambinta. Jeigu ekspertė savo išsakytus teiginius nepagrindė dokumentais, tai  toks liudijimas vadinasi “viena boba pasakė”.  Manome, kad  reikia turėti didelę fantaziją, jog  galėtum nustatyti kas kalba  telefonu  maždaug už 50 km. Toks atstumas yra tarp Utenos ir Rokiškio miestų.  Poniai ekspertei ko  gero  per dieną paskambina ne vienas buvusių jos pacientų ir šiaip aktyvių piliečių. Kas gali paneigti, kad jai  skambinęs  galėjo prisistatyti  Virginijos  vardu, ar jai tik nusigirdo. Pati V. Smilgytė teigia, kad skambino tik vieną kartą – paklausti, ar ji pateikė teismui ekspertizės aktą ir kada vyks teismo posėdis. Daugiau jokių skambučių nebuvę.   Kuo tikėti? Virginija ar Nadiežda?  Tikėti turime tik įrodymais, o nesant įrodymų teisme kalbėti yra neetiška, neteisinga, neprofesionalu ir net nusikalstama.

Iš V. Smilgytės pasakojimo supratome, kad ekspertei užteko dviejų susitikimų, kad  priimtų sprendimą, jog ji yra ypatingai pavojinga psichinė ligonė. Pirmas kartas buvo, kai  prievarta   atvežta  į Uteną  susitiko ji su eksperte N. Mačiūniene. Susitikimo  metu Virginija teigė,   jog  negali tylėti, kai vaikai iš globos namų yra prievartaujami,  sužalojama  jų psichika, o po to vežami į Švėkšnos sutrikusios raidos centrą ir slopinami vaistais. Apie  psichotropinių vaistų  naudojimą yra pasisakęs LRT televizijos laidoje  „Dėmesio centre“  vaikų psichologas   L. Slušnys: „Švėkšnos ugdymo centre vaikų problemos ne sprendžiamos, o gesinamos vaistais“.  V. Smilgytė teigia, kad  tą prievartaujamų vaikų schemą gerai pažįstanti, nes teko stebėti kaimynų, trijų   asocialios šeimos berniukų likimą. Jie buvo apgyvendinti vaikų globos namuose. Virginija pasakojo, kad vaikams  parėjus  iš globos namų su   dėdėmis į namus, būdavo nugirdoma  motina, ir vykdavo orgijos, o garsūs dejavimai pasiekdavo net kaimynų ausis. Jie kreipdavosi į  policiją, tačiau nesulaukdavo deramos  pagalbos.  Tie vaikai, kurie Telšiuose buvo seksualiai išnaudojami, po kiek laiko dėl pažeistos psichikos buvo vežami  į Švėkšną. Po gydymo jie  būdavo grąžinami į Telšius, tik jau kaip neįgalūs, o tada patekdavo  į nuteisto už vaikų tvirkinimą  rankas, tai yra, į Telšių rajono neįgaliųjų draugijos  pirmininko Antano Grigalio globą.

Socialiniai darbuotojai, visa socialinės globos sistema  ne kartą yra susidūrusi su  iškrypėlių bandymais privilioti vaikus ir išnaudoti, kaip seksualinius partnerius.   Vaikų prievartautojai  savo aukomis  renkasi  tokius,  kurie negali apsiginti, kurie yra labiausiai nuskriausti: iš vaikų namų arba iš priklausomybės ligomis sergančių šeimų .   1996 metais į Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos būstinę  ėmė ateidinėti pusamžis vyras. Jis siūlėsi padėti ir tarpininkauti dalijant labdarą,  ją perduodant skurdžiai gyvenantiems.  Po kiek laiko apsilankė socialinė darbuotoja ir  paprašė, kad daugiavaikių bendruomenė neįsileistų to vyro, nes jo  tikslai ir veiksmai yra nedori. Jis turi butą, tačiau jame negyvena, o išsinuomojo kambarį bendrabutyje, kad galėtų  šefuoti šeimą, kuri serga  priklausomybės ligomis ir augina berniukus.  Tokiai šeimai nešė rūbus, maistą, alkoholį. Apgaulingu  “gerumu” prijaukintas  vaikas nesuvokia, kada jį jau ima  seksualiai išnaudoti.   Socialinės darbuotojos perpratusios  piliečio kėslus, kuris  už berniukų tvirkinimą buvo atleistas iš pedagoginio darbo, kontroliuodavo, prižiūrėdavo, perspėdavo būsimų aukų tėvus.  Manome, kad  Lietuvoje  vis dar turime nemažai  seksualinių iškrypėlių, kurie yra sudarę tinklą ir sėkmingai veikia tuose miestuose, kuriuose pedofilai kontroliuoja valdžią, kuriuose jie yra nepersekiojami, kuriuose socialinė sistema leidžia jiems reikštis.

Tikrų šalies piliečių pareiga  yra  aktyviai dalyvauti viešajame gyvenime, veiksmingai atlikti savo misiją – kurti bendrąjį  gėrį, teisingumą, saugumą.  Valstybės saugumą, prestižą  siekia užtikrinti valstybinės institucijos, o piliečiai prisideda kuo gali.   Prieš keletą metų į  Telšių rajono neįgaliųjų draugijoje vykusį   neeilinį  visuotinį  susirinkimą svečio teisėmis  atvyko  Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas Zigmantas Jančauskis, kuris susirinkusius  neįgaliųjų bendruomenės narius prašė pašalinti iš  pirmininkų Antaną Grigalį.  „Lietuvos ryto“  žurnalistas Ričardas Vitkus 2012-04-18 16:51, atnaujinta 2018-03-20 22:25 rašė, kaip jis  informavo susirinkusius: „ vadovu palikus už berniukų tvirkinimą nuteistą A. Grigalį telšiškių draugija gali būti pašalinta iš Lietuvos neįgaliųjų draugijos“. Kartu atvykusi Lietuvos neįgaliųjų departamento direktorė Genovaitė Paliušienė pasakė: „ Toks jausmas, kad jūs, telšiškiai, gyvenate kitame pasaulyje“ .   Dėka  darbuotojos iš valstybinės institucijos ir atstovo nevyriausybinės organizacijos   už  berniukų tvirkinimą nuteistas Antanas Grigalis nebuvo išrinktas  pirmininku neįgaliųjų organizacijoje.  Socialinį darbą, nesvarbu ar tai vyriausybiniame ar nevyriausybiniame sektoriuose, teisti už vaikų tvirkinimą  jokiu būdu  dirbti negali.

Dideliu  absurdu,  netgi nusikaltimu   vaikams, neįgaliesiems  ir kitoms socialiai jautrioms gyventojų grupėms, jų socialiniai apsaugai  galima pavadinti  Seimo nario Valentino Bukausko ir Darbo partijos  veiklą, kurią  jie įgyvendina Telšiuose.  Jie  Antanui Grigaliui,  teistam   už berniukų tvirkinimą,  tapus Lietuvos neįgaliųjų ir pensininkų bendrijos prezidentu,   suteikė patalpas panaudos sutartimi ir dar finansavimą.  Naujų patalpų įkurtuvėse 2016m. dalyvavo LR Seimo narys Valentinas Bukauskas, Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas, Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Urbonas, Tarybos nariai Laima Jurytė-Zakarauskienė, Algirdas Bacevičius, Jolanta Rupeikienė ir kiti.

Virginija teigia, kad Seimo narys V. Bukauskas, toleruodamas ir pritardamas A. Grigalio socialiniam darbui, iš tikro skatina   patyčias, betvarkę, nepasitikėjimą valstybe.  Kodėl  Seimo narys Valentinas Bukauskas ir jo aplinka savo sprendimais, dalyvavimu patalpų įkurtuvėse  pritarė ir skatino įvairiomis formomis  vykdyti socialinę veiklą teistam už vaikų tvirkinimą  A. Grigaliui?  Kodėl Telšiai  vaikų tvirkintojui   tapo „ramybės uostu“ ? Kas gali paneigti, kad dėka Seimo nario V. Bukausko Telšiai tapo  ne tik žemaičių, bet ir vaikų tvirkintojų sostine?

V. Smilgytė ekspertei teigė, kad į Uteną pateko už tai, kad rašė facebooke   apie labiausiai nuskriaustos gyventojų grupės, beglobių vaikų tvirkinimo schemą Telšiuose. Ekspertė net neišklausiusi  kitų pasakojimų apie    Seimo narį V. Bukauską ir jo aplinkos žmones,  ją išvarė  iš kabineto.

Virginija labai kremtasi, kad ekspertei nespėjo papasakoti apie jos išprievartavimą, pažįstamo  Vidmanto Noviko ir brolio nužudymą. Ji mano, kad  jei ekspertė būtų  išklausiusi iki galo jos pasakojimą, tai  būtų susidariusi kitokią nuomonę ir nenustačiusi jai psichinės ligos.

Antrą kartą ekspertė N. Mačiūnienė bendravo su Virginija kaip komisijos narė. Pabendravusios 2 ekspertės pusvalandį,  nutarė, kad  Virginijos  susirgimas yra paranoidinis, ypatingai sunkus ir ją reikia gydyti, nes yra atitrūkusi nuo realybės.

Mūsų nuomone, kad ne V. Smilgytė yra atitrūkusi nuo realybės, bet teismo ekspertė, jei jai atrodo normalu ir teisinga, jog  teistas už vaikų tvirkinimą dirba socialinėje sferoje. Tokios teismo ekspertės valstybei daro žalą, nes leidžia nebaudžiamiems likti nedorų sprendimų priėmėjams ir vykdytojams.   Dar didesnė žala daroma, kai  už netinkamų sprendimų viešinimą  yra  siūloma gydyti “psichuškėje”.

Manome, jei pritartume teismo ekspertės N. Mačiūnienės pasisakymui  Telšių teisme, tai  reikėtų guldyti į Rokiškio psichiatrijos ligoninę  nemažą dalį Lietuvos gyventojų, t.y. visus teisybės ieškotojus.

Įvertinę aukščiau pateiktą informaciją, nutarėme viešai kreiptis į Lietuvos teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybą  dėl atlikto  ekspertės  N. Mačiūnienės  neišsamaus tyrimo.

 Nepartinio demokratinio judėjimo Klaipėdos skyriaus pirmininkė Virginija Jurgilevičienė

Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo pirmininkas Virginijus Partaukas

Lietuvos žmogaus gynimo asociacijos  Klaipėdos atstovybės narė Stanislava Urniežienė.

2018m. birželio mėn. 26d.  Telšių miesto centre  piketavo klaipėdiečiai-visuomeninkai  dėl to, kad Virginija Smilgytė uždaryta Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, o jos tariamai nuskriausti  telšiškiai: vyr. prokurorės sūnus,  Seimo narys Valentinas Bukauskas bei jo sūnus  laisvėje ir lieja “graudžias  ašaras”, kaip jie esą nukentėjo nuo tariamo V. Smilgytės šmeižto.  Piketuotojai mano, kad juos vadinti labai garbingais, nuskriaustais piliečiais, V. Smilgytės aukomis negalima, nes  savo kritikę jie uždarę už grotų  ėjo į teismus ginti savo garbės. Advokatas, kurį V. Smilgytė buvo nusisamdžiusi, kad ją gintų, jai atrodė, jog blogai dirba ir ji jo atsisakė. Telšių teismas paskyrė valstybės  garantuojamą  advokatą.  Juo tapo tas pats Vilniaus advokatas, kurio paslaugų buvo atsisakiusi V. Smilgytė.  Tai – teisingumo parodija, kurią pademonstravo  Telšių apylinkės teismas visai Lietuvai.

Aikštėje, kurioje visuomeninkai dalino  informacinius lapelius, priėję telšiškiai jiems dėkojo už jų žemietės gynimą.  Didžioji dalis priėjusių žmonių patvirtino, kad apie ką rašė facebooke savo paskyroje  V. Smilgytė yra tiesa. Kitą dalį priėjusiųjų pasiklausyti, paimti dalinamą literatūrą sudarė tėvai, kurių vaikus ir anūkus auklėjo V. Smilgytė. Visi teigė, kad ji buvo gera darbuotoja  ir  gailėjosi, jog  ją  nori paversti “daržove”.

Visuomeninkai, išgirdę labai daug gerų atsiliepimų apie V. Smilgytę, nuoširdžių padėkų,  suprato, kad telšiškiai yra pasidalinę: vieni  palaiko ir pritaria V. Smilgytės išsakytai tiesai, o kiti palaiko  Seimo nario, jo sūnaus ir  vyr. prokurorės sūnus poziciją, jog V. Smilgytė yra ligonė.  Matyt tik todėl, jog Telšiuose nekiltų visuotinis nepasitenkinimas, kad tiesa neišplauktų į paviršių buvo nutarta.  Virginiją uždarius į teismą, kviesti tik  tariamas aukas: Seimo narį  V. Bukauską, jo sūnų Simą Bukauską ir vyr. prokurorės sūnų Martyną  Armalį.   Juodam scenarijui įgyvendinti reikėjo dar  vienos grandies – Utenos ekspertinio skyriaus ekspertų išvadų.  Jos buvo tokios, kokių reikia  įtakingiems telšiškiams.  Neaišku, kaip  toliau dirbs ekspertė Nadiežda Mačiūnienė, bet jos parašas po dokumentu, jog  V. Smilgytei reikalingas gydymas,  priėjusiems pabendrauti  prie piketuotojų kėlė siaubą, kad grįžo sovietiniai laikai ir valdžia su kritikais, su teisybės ieškotojais susidoroja pasinaudojant “psichuškėmis”.

V. Smilgytei stiprybės linkėjo nemaža dalis telšiškių priėjusių pasidomėti, kas čia vyksta.  Jie tikisi, kad teisingumas nugalės ir Virginija bus paleista į laisvę.