Lapkričio mėn. 21 d. Melnragėje, Miško kvartale bei šalia universiteto gyvenantys žmones susitiko su Pirmosios nepriklausomos miesto tarybos narių frakcija. Frakcija sudaro Vytautas Čepas (frakcijos pirmininkas), Jonas Sąlyga (pirmininko pavaduotojas), Rimantas Taraškevičius, Algirdas Grublys.
Susitikimo tikslas prašyti, kad lapkričio mėn. 29 d.nepritartų sprendimo dėl Miesto bendrojo plano pakeitimo koncepsijos variantui.
Rimantas Taraškevičius teigė, kad visą laiką buvo prieš du bendruosius planus. Neturėtų būti atskiri uosto ir miesto planai. Balsuos už, nes procedūros tokios. Jei balsavo už 2-ąjį variantą, tai dabar to pačio balsavimo tik antras etapas.
Labai jau keičiasi tas 2-as variantas. Jis iš tikro virsta 4 –ju variantu, t.y. išorinis uostas ir jo aptarnavimui reikalingi koridoriai galios tuo atveju, jei apsispręs vyriausybė išorinį uostą vystyti Klaipėdoje. Administracija aiškinamajame rašte privalo remtis Klaipėdos miesto Tarybos, o ne kitų institucijų, kurios tik dar priims, sprendimais.
Vytautas Čepas pasakė taip, kad ne čia, Klaipėdoje, sprendžiama išorinio uosto atsiradimo vieta, reikia eiti prie vyriausybės. Jis pasakojo koks ilgas buvo kelias dėl naftos terminalo atsiradimo Būtingėje. Viena vyriausybė nusprendžia Klaipėdoje. Gerai, kad ji išsilaikė tik šešis mėnesius. Kita, o tai Šleževičiaus, Būtingėje. Dėl naftos terminalo Būtingėje, taip pat buvo teigiama, kad labai brangus projektas. Ne toks jau jis ir brangus. Vytautas Čepas balsuos pagal savo sąžinę.
Išklausęs gyventojų diskusiją su frakcija, Jonas Sąlyga pasakė, kad balsavimo metu – susilaikys.
Algirdas Grublys pasakė, kad taip pat balsuos už administracijos pateiktą sprendimą, nes Lietuvos vyriausybė ruošiasi tvirtinti sprendimą , kad Klaipėdos uosto plėtra su išoriniu uostu pripažinti valstybei svarbiu projektu.
Visi suprantame, kad dabar vyksta toks pat politinis žaidimas, kaip ir dėl Būtingės terminalo prieš 25 metus. Nėra ekonominių paskaičiavimų, o tai, kiek kainuos krantų erozijos stabdymas, kai statinys nutolęs jūroje 3 kilometrus ir kai 7 kilometrus. Nėra paskaičiuota kiek valstybei kainuos gyventojų iškėlimas, kompensacijos už nekilnojamo turto vertės praradimą ne tik Melnragės, bet ir Miško kvartalo gyventojams, jei susisiekimo koridorius taps Šiaurės prospektas arba kiek kainuos Šiaurinis apvažiavimas. Suskaičiavus visas būsimas išlaidas, Būtingės variantas gali būti pigesnis negu Klaipėdos. Nesant Melnragės ir Būtingės paruoštoms tolygioms studijoms, negali būti apsisprendimo valstybiniu mastu. Deja, šiandien Susisiekimo ministerija teigia, jog Klaipėdos variantas yra prioritetinis. Valstybinės reikšmės statinys, o atsirinkimo kriterijai yra imami iš „lubų“. Būtingės variantas nesvarstomas. Šį variantą, buvęs Susisiekimo ministras Rimantas Didžiokas apibūdino, kaip neblogą, jo kadencijoje ruoštą, tačiau kažin kieno atmesta.
Vyriausybė turi pripažinti, kad Klaipėdos variantas negali būti moderniu, nes visa uosto juosta, nuo pietinės iki šiaurinės yra aplipusi gyventojais. Modernus uostas turi išsikraustyti iš miesto.
