Piliečiams

2016-12-05 Geotermoje apžiūrime vandens filtravimo katilą

Primename, kad Lietuva, Latvija ir Lenkija pasirašė bendrą susitarimą prieš “Nord Stream-2” statybas.

Mieli tautiečiai,   Vašingtonas dar kartą perspėjo Vakarų kompanijas, investuojančias į “Nord Stream 2” (NS2), kad joms gali būti taikomos sankcijos. 

JAV Kongresui pristatytas įstatymo projektas dėl sankcijų valstybėms, kurios finansuoja per Baltijos jūrą   tiesiamam Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projektui „Nord Stream 2“.

Viena iš jų, kuri investuoja į dujotėkio plėtros projektą yra energetikos koncernas “Fortum”. Tenka konstatuoti, kad „Klaipėdos energija“ tapo pirmąja Lietuvos šilumos tiekimo įmone, kurioje įregistruotas užsienio kilmės kapitalas. UAB „Fortum Heat Lietuva“ valdo 19.47 %. akcijų.

AB „Klaipėdos energija“ yra pelninga įmonė,  o pelną šiai įmonei krauname mes, klaipėdiečiai.

Esame pasipiktinę, kad ta dalis pelno, kuri atitenka   UAB „Fortum Heat Lietuva“, yra naudojama dujotekio per Baltijos jūrą tiesimui. Nesutinkame, kad mūsų pinigais būtų finansuojamas gėdingas projektas.

Reikalaujame:

1. Iš UAB „Fortum Heat Lietuva“  išpirkti  AB „ Klaipėdos energijos“ akcijas.  2. Pašalinti iš AB „ Klaipėdos energijos valdybos Fortumo integruotą atstovą Rimantą Tenenė.                                                                                                                       3.  AB “Klaipėdos energijai” nepirkti šilumos iš  koncerno Fortum dukterinės įmonės.                                                                                                                                         4.  Atgaivinti “Geotermą”, nes apie tai užsimena ir Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija.

Šiandien Fortumas deda visas pastangas, kad būtų sunaikinti konkurentai, o tai šilumą gaminanti Geotermą, teigiama, kad ji yra nuostolinga įmonė ir pateikiama šios įmonės istorija tokia, kokia yra naudinga koncerno Fortumas dukterinei įmonei   UAB „Fortum Heat Lietuva“. Jų tikslas, kad nemažėtų šilumos kainos klaipėdiečiams ir augtų jų pelnai. 

2016-12-05- Geotermoje šalia vandens gręžinio įrenginio

Virginijus Partaukas vykdo susikalbėjimo misiją

Per Lietuvą eina A. Tapino reikalavimas klaipėdiečiams pasmerkti Viačeslav Titov,  iškelti bylą ir organizuoti apkaltą.

Ar ne per daug A. Tapinai įsijautei į teisuolio vaidmenį?

Mes, Lietuvos gyventojai, esame tų kruvinų metų liudininkų palikuoniai. Taip jau įvyko, kad kiekviena giminė turi tiek išvežtų į Sibiro platybes, tiek sušaudytų gimtinėje. Skausmas širdį drasko ir nemaža dalis piliečių mano, kad vežimais ir šaudymais buvo siekiama to paties tikslo – naikinti lietuvišką šaknį. Sušaudžius čia, Lietuvoje,  reikėjo mažiau gyvulinių vagonų vežimui į taigą. Didelė dalis tautiečių mano, kad į veikiančių partizanų karo lauko teismus patekdavo  melaginga informacija ir ja vadovaujantis buvo priimami sprendimai. Todėl laikas nuo laiko išsiveržia emocijos, pykčiai, kad partizanai   sušaudydavo ir nekaltus.  Ne tiek seniai kilo skandalas dėl Seimo nario D. Kepenio pasisakymų. Jam teko  nemažai laiko darbuotis archyvuose, kad  išsiaiškintų savo draugų giminaičių žūties aplinkybes, jog  sušaudyti žmonės nebuvo stribai.  Ar  A. Tapinas atsiprašė nužudytųjų giminaičių dėl  paskleistos melagingos žinios apie sušaudytuosius?  Ar paprašė viešai atleidimo  apšmeižto, pažeminto Seimo nario D. Kepenio? 

Būdami pokario liudininkų palikuoniai, turime savo nuomonę, kuri  priešinga A. Tapino  išsakytiems reikalavimams. Todėl mums gėda dėl jos, bet kartu  nesutinkame ir su V. Titov elgesiu.

Manome, kad V. Titov elgiasi neetiškai, nes ne jo giminę vežė į Sibirą, ne jo giminę Lietuvoje laidojo po to kai buvo iššaudyta. Tai mūsų, čia gyvenančių  skausminga, kai kuriems dar ir labai kraujuojanti praeitis. Tik mes, pergyvenę tą sunkmetį,  turime sudėlioti taškus.  Todėl pritartume D. Kepenio pasiūlymui įamžinti atminimą tiek partizanų, tiek jų aukų. Laikas buvo sunkus, nes Sovietai  vykdė didžiulę agitaciją, tereikia paskaityti  laikraščius „Naujoji Romuva“ ir panašią smetoninių laikų  literatūrą –  žadėjo įveikti neteisybes, padėti nuskriaustiems, o tuo laiku tokių  tikrai buvo,  ir  atstatyti teisingumą. Sovietų sąjunga apsimelavo, pirmiausia, atėjusi, pamiršo išeiti. Nemaža dalis žmonių  okupacinei valdžiai, besitaškančiai  krauju, paklusti nenorėjo. Tuomet šalia Lietuvą ginančių, kaip pavyzdžiui  partizanas  Ąžuolas – Antanas Kasperavičius,  aktyvus mūsų piketų dalyvis,  save visą gyvenimą laikęs idealistu,  atsirado prisitaikėlių, nemažai sovietinės santvarkos infiltruotų tautiečių.    Šiandien piliečiai supranta, kad okupantai pasinaudojo idealistais ir naikino žmones.  Mums tai yra istorinė pamoka. Mes, Lietuvos pokario gyventojų palikuoniai, ją išmokome per artimųjų netektis, nepakeliamą skausmą ir turime tą pamoką nepamiršti. 

Pagrindinė istorinės pamokos idėja, kad gyvybė yra  didžiausias turtas, o  susikalbėjimas yra aukščiausia vertybė. Kova turi vykti ne ginklu, bet  žodžiu, nes idealisto rankose ginklą okupantas  gali nukreipti ten, kur jam naudinga.

Ar kurdami Lietuvos ateitį turime  pamiršti istorines pamokas ?  Ar Lietuvai iš tikro reikia iškastruotos istorijos, kokią mums siūlo A. Tapinas ir jo Co ? Mes manome, kad ne. Todėl dalyvausime pikete 2018m. liepos mėn. 26 d.  8.00 val. prie Klaipėdos miesto savivaldybės ( Liepų 11) ir  plakatais išsakysime, ko gero, skirtingas  nuomones.

Kremliui naudinga, kad neišmoktume istorijos pamokų.  Netikime, kad rytų kaimynas yra geranoriškas. 1795 m Carinė Rusija galutinai įsitvirtino lietuviškose žemėse. Įdomus faktas, kad  santvarka pasikeitė, caro neliko, tačiau 1940 m.  jie pakartojo okupaciją. Logiška, jei du kartus buvo ilgalaikiais šeimininkais, tai kas gali paneigti, kad ruošiasi tai padaryti ir trečią kartą?  Kremliaus paruošiamieji darbai: mes  agituojami  griebtis ginklo ir žudyti vienas kitą  dėl  meilės ar nemeilės rytų kaimynui.  Mūsų nuomone, A. Tapinas  šį paruošiamąjį darbą būsimiems okupantams dirba tinkamai. Kita  Kremliaus  užduotis –  susilpninti NATO  veiklą Pabaltyjije . Todėl renkant JAV prezidentą aktyviai dirbo rusų spec. tarnybos, kurių tikslas prieiti prie  JAV valdžios. Galimai jie tikisi tokių laikų, kai  Kremliaus  įtakojami  politikai išves iš Pabaltijo NATO kariuomenę, o tada Lietuvoje  kils pilietinis karas.   Kremlius to siekia. To neturime leisti mes, Lietuvos piliečiai.  Todėl  nusilenkime partizanams, atsiprašykime žuvusiųjų ir šiandien kalbėkimės, ieškokime sąlyčio ir susišnekėjimo taškų faktų pagrindu. 

                                
 

Naglis Puteikis – jis ne naglas,
Tai tik retas vardas.
Tokių žmonių – taip reta:
Drąsių, tiesių, lyg kardas.
 
Jis žmogus tiesus ir sąžiningas,
Šalia jo – jausiesi laimingas.
Tikintis Lietuva, manimi ir tavimi,
Tikintis žmonėm ir jų ateitimi
 
Keisis valdžios, o ir prezidentai,
Jais taps ir alkoholokai, ir abstinentai.
Prie pirmųjų buvo Jelcenas ir Bušas,
Prie antrųjų – Gorbačiovas ir jo pučas
 
Tų prezidentų – jau visa galybė,
Įdomios biografijos, jų ksdienybė...
Ir Lietuvoje visokių buvo,
Bet tas, kas buvo – jau pražuvo.
 
Artėja ir vėl rinkimai,
Daugėja kandidatų, smagūs pasirinkimai.
Ką rinksimės ir mes – rinkėjai:
Dori piliečiai, balsų pirkėjai?
 
Jau pretenduoja Šimonių Ingridutė,
Jei tiktų prezidentinė suknutė.
Neatsilieka ir Saulius Skvernelis,
Būtų tobulas jam prezidentinis švarkelis.
 
Prezidentinę karūną jau matuojasi Nausėda,
Bet tegul jis dar namuose pasėda.
Gal į prezidentus keliaus ir Karbauskis?
Tuomet nuo šiol tu abstinentu jauskis!
 
O jei Landsbergių Gabrielius karūnos panorės?
Tuomet pirmos ponios aureole ant žmonos Austėjos suspindės
Kai kas Blinkevičiūtės  gal norėtų?
Ji netekėjusi  ir žmona dar būt galėtų.
Gal kas ir Grybauskaitę dar palikt norėtų.
Nuo jos kietos politikos žemė drebėt  pradėtų,
 
Gal ir Uspaskichas valdžios norėtų?
Tik ne Lietuvoje, o Baltarusijoje dirbti turėtų.
O gal Afrikoje negrai dar jį išrinktų
Ir negrę, kaip pirmą ponią, jam parinktų.
 
 
Niekam ne paslaptis, kad Paulauskų Artūras vėl laimę išbandys,
O jo žmona Jolanta tuomet barakudas vaikys.
Jo firminis šūkis: “Nusipelnėm gyventi geriau!”
Skamba vis garsiau ir įtikinamiau
 
Pradedant garsiąja tvora aplink savo namą
Ir, žmoną, vaikus palikus – rasti jauną mama.
Jo pavyzdys baigia užkrėsti visus valdininkus:
Žmonas pakeisti į barakudas, statyti Vijūnėlėse dvarus.
 
Jei buvęs prokuroras be gėdos šitaip dare,
Ant kaimynų žemės ir praėjimų tvoros vartus uždarė
Tai kas mūsų lauktų, jei prezidentu taptų?
Dvarai, tvoros stiprėtų, turtų jam nepakaktų.
“Nusipelnėme gyventi geriau” – trins ir kiti kandidatai.
Kaip atskirti melą, kad tauta pagaliau ataktų?
 
Tiek nedaug juk žmogui reikia,
Kad nevaikščiotum su ubago terba.
O kai ilgai renkies –
Kartais belieka veršio uodega.
 
Geriau jau rinktis tokį patį ubagą,
Tik ne ubagų karalių - Šustauskėlį.
Paprastą bernioką – be dvarų ir tvorų,
Be korupcijos šleifo ar kelių žmonų.
 
Aš pasirinksiu tvirtą vyrioką nuo Klaipėdos,
Jam nebūs baisios jokios bėdos,
Nes prie bėdų jis jau pripratęs
Ir, joms užgriuvus, jam nebūtų “šakės”.
 
Tai Naglis Puteikių – be abejonės,
Te išsipildo jo prezidentinės svajonės!
O ir mūsų lūkesčius, viltis atlieptų,
Duonos su druska valgyt nebereikėtų.
 
Algas valdininkams nurėžtų,
Korupcija Lietuvoje sumažėtų,
Ubagai ir bedaliai taptų lygūs,
Maisto produktai taptų pigūs.
 
Jis nežadėtų, o padarytų,
Ant poniukų korumpuotų pavarytų.
Arba, ilgai nelaukęs, juos
Į Vėjūnėlės dvarą uždarytų,
Aš balsuočiau už Puteikį –
Paprastą, sumanų vaikį.
Jis ir verslininkus, ir mafija suvaldys,
Jei reikės, juos dar ir „padarys“.
 
Artėja prezidentiniai rinkimai,
Tai lyg naujos dirvos arimai.
Prezidentu tapti norinčių daugybė,
Pasimatė ir jų tuščiavidurė nuogybė.
 
Tiek metų būt politikoj
Ir nieko gero nenuveikt.
Žadėt, meluot, trint kėdes,
Per juos kas trečias žmogus neėdęs.
 
“Nusipelnėme gyvent geriu!“
Mažiau paėdus – atrodysime ploniau!
Darbų nėra, manekėnais galima dirbti sukūrus,
O ir psichiatrinės laukia, nuo bado sublūdus.
 
Aš už Puteikį, o ne už besotį,
Kuris turi dvarus ir auksinį ąsoti.
Už žmogų paprastą, nekorumpuotą,
Kuris supras vargšą, ištiesins kuprotą.
 
Ach, tie rinkimai,
Vėl tie rinkimai...
Ir vėl tie patys
Pasirinkimai...
 

2018-07-15

2012 m. gegužės mėn. 17d. 240 policininkų su anstole, advokatu ir Laima Stankūnaite, užėję  Garliavoje į privačią valdą,  įvykdė teismo sprendimą.

Piliečiai,  susirinkę kieme,  tūkstančiai sėdėjusių  prie televizorių buvo pašiurpę nuo neteisingumo ir  pasipiktinę mažos mergaitės išnešimu į mirtį.

Thomas Jefferson trečiasis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas (1801–1809), pagrindinis Jungtinių Valstijų nepriklausomybės deklaracijos autorius yra pasakęs: „Kuomet neteisybė tampa įstatymu, pasipriešinimas tampa pareiga“.

Lietuvoje teismai priima sprendimus, kurie aiškiai sako, kad neteisybė tapo įstatymu. Gyventi su tokiais teismo sprendimais, kurie šiandien priimami valstybės vardu, yra žema, gėda, nemalonu.  Žmonės išeina kiekvieno mėnesio 17 dieną pasakyti, kad nesutinka gyventi  šalyje, kur neteisybė tapo įstatymu. Jie turi vienintelį  prašymą – parodykite, kad vaikas yra gyvas, kad ją kaip liudininkę nepavertėte daržove ir nesunaikinote.

Puikiai suprantame, kad tie, kurie priėmė teismo sprendimus, kad vaiką grąžinti motinai, tie, kurie reikalavo paskelbti, kad mergaitės tėvas užspringo lapu,  supranta, kad pasikeitus valdžiai gali tekti atsakyti už neteisėtus sprendimus ir jie gali netekti postų.

Artėja rinkimai ir pedofilų klanas darys viską, kad išliktų jų įvesta politinė ir teisinė betvarkė. O ką darysime mes, kurie jau šešis metus reikalaujame teisingumo?   Mes esame jėga, nes žinome ko norime, turime moralinių lyderių, tačiau mūsų silpnumas – neturime moralinių lyderių sąjungos. Dar yra laiko, dar galime paprašyti jų,  kad  sudarytų moralinių lyderių tarybą, kuri nuspręstų, kas galėtų būti prezidentu, kas galėtų savivaldybėse pakeisti ilgamečius valdančiuosius.

Pasikeitus esamai korumpuotai tvarkai, būtų peržiūrimos rezonansinės bylos ir didžiulė tikimybė, kad sužinotume, ar mergaitė gyva.

 Pareiškėjai:

Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrija, kodas 193285295

Kretingos 13-2, Klaipėda LT-97154

Ir

Klaipėdos jungtinis demokratinis judėjimas, kodas 302550106

Poilsio g. 37-59, LT-93169, Klaipėda,  tel. 860344258

Atsakovas:

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisija

Tretysis suinteresuotas asmuo:

Klaipėdos miesto mero pavaduotojas Artūras Šulcas

Danės  g.17, Klaipėda

Lietuvos administracinių ginčų komisijos

 Klaipėdos apygardos skyriui

PAREIŠKIMAS

DĖL NETEISĖTO PRANEŠĖJOS RASOS TOLUŠYTĖS  REIKALAVIMO  PATEIKTI SKUNDĄ BYLOJE NR. AG2-31/17-2018

2018-07-16

                                  Šių metų liepos 12 d. ir 13 dienomis iš Lietuvos Administracinio ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus  ( toliau – Komisija)  gavome 2018-07-10 Komisijos narės pranešėjos R. Tolušytės  pasirašytą raštą – reikalavimą Nr. 9R2-237, kuriame iš pareiškėjų reikalaujama pateikti skundą ir kitą su juo susijusią medžiagą. Mūsų nuomone, reikalavimas yra neteisėtas, perteklinis, biurokratinis, ignoruojantis ir iškreipiantis teismo sprendimą.

                 Primename, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų   ( toliau – Teismas) teisėja Laimutė Jokubauskaitė  konstatavo, jog „ … nuo 2018 m. sausio 1 dienos savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų teises ir pareigas perėmė Lietuvos  administracinių ginčų komisijų apygardų skyriai…“. Taip pat ABTĮ 88str. 2 punktu  Teismas nusprendė „…įpareigoti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjų Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos ir Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo 2017 m. sausio 2017m. 19 d. skundą Nr. TGK – 1.“ Akivaizdu, kad Teismas pareiškėjams nenurodo rašyti naują ar taisyti skundą Nr. TGK-1, o tik nurodo Komisijai iš naujo nagrinėti  pateiktąjį.

Atsižvelgus į mūsų išvardintus argumentus, prašome Komisijos vykdyti Teismo sprendimą,t.y., nagrinėti iš naujo Komisijoje  esantį skundą su visa prie jo esančia medžiaga.

Jeigu nuspręsime esant tikslinga pateikti papildomus argumentus prie byloje esančios medžiagos, tai padarysime prieš skundą nagrinėjant iš esmės.

Gaila,  bet susidaro įspūdis, kad kai kurie Komisijos nariai nenusiteikę visuomeninkams padėti kurti teisinę valstybę  ir diegti demokratinius realios savivaldos  principus Klaipėdoje. Atvirkščiai, atrodo, kad bandoma apsunkinti nevyriausybinių organizacijų veiklą  Komisijai vengiant pareigos pačiai paruošti medžiagą skundo nagrinėjimui. Kol kas tebegalioja LR Konstitucijos 5str.,  įpareigojantis valdžios įstaigas tarnauti žmonėms.

Atkreipiame Komisijos narių dėmesį, kad  mūsų atstovaujamos  NVO yra pelno nesiekiančios organizacijos, neturi finansinių pajamų, todėl veiklai negali išsinuomuoti kabinetų. Klaipėdos valdantieji politikai ir administracijos vadovai  nėra suinteresuoti aprūpinti patalpomis ar kitaip mus remti.  Todėl neturime kur tinkamai saugoti krūvas dokumentų ir už ką  kartotinai juos kopijuoti. Tikimės, kad Komisija įvertins aukščiau pateiktas aplinkybes ir iš naujo nagrinėdama skundą,  naudosis iš buvusios Visuomeninės komisijos perimta bylos medžiaga, o jei jos neturi, tai išreikalaus iš Savivaldybės archyvo.

Dėl pranešėjos siūlymo administracinį ginčą išspręsti taikiai, paaiškiname, kad vicemeras A. Šulcas, dėl  kurio požiūrio į visuomeninkus bei   į kitus aktyvius bendruomenės narius ir kilo šis ginčas, elgėsi arogantiškai, nepagarbiai, t.y.  nedalyvavo Etikos komisijos posėdyje, jį ignoravo. ir nepateikė raštiško atsiliepimo.  Etikos komisijos pirmininkė Aldona Staponkienė, akivaizdžiai advokataudama  vicemerui, dirbtinai sukūrė motyvus jo pasisakymo pateisinimui ir priėmė sprendimą ne tik  neteisingą, bet ir neteisėtą.  Visa tai įmanoma ištaisyti tik pakartotinio Etikos komisijos posėdžio metu.  Abu įvardinti politikai ir toliau elgėsi arogantiškai, ignoravo pareiškėjus, nes patys neatvyko nei į vieną Teismo ar Visuomeninės  komisijos posėdį.  Dėl tokio jų elgesio mes nematome galimybės taikiai baigti administracinį ginčą.

Virginija Jurgilevičienė

Virginijus Partaukas

Tekstą, kuris yra žemiau surašytas ir skirtas telšiškei Virginijai esančiai nelaisvėje, visuomenininkas V. Partaukas perdavė laiško forma Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų  partijos Klaipėdos skyriaus pirmininkui Arūnui Barbšiui.

Telšiškė Virginija Smilgytė, kuri šiuo metu yra uždaryta Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje,  viešai pasisakė ir apie Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų  Telšių skyrių, kuriame jos narystė pirmininko Manto Servos iniciatyva buvo sustabdyta.  Ji teigė, kad Darbo partija bruka savus į kitas partijas. Ji mano, jog Konservatorių partijos Telšių skyriaus vadovavimą perėmė Darbo partija, t.y. Seimo nario Valentino Bukausko žmogus. Virginija mano, kad Darbo partija taip sudėliojo, sumaketavo Konservtorių Telšių skyriaus pirmininko rinkimus, kad net du  kandidatai į vadovus buvo siųsti iš Darbo partijos. V, Smilgytės  nuomone, kad vienas iš jų, tai Vilma  Savickienė, kuriai  netapus Konservatorių partijos Telšių  skyriaus pirmininke, atsiskleidė tikrieji tikslai, – ji perėjo į Darbo partiją ir jau 2015 m. rinkimuose į savivaldybės tarybą kandidatavo nuo Darbo partijos.  Virginija mano, kad antras Darbo partijos siųstas žmogus buvo Mantas Serva. Jis atėjo į Telšių skyrių su pažadu, kad  daug ir aktyviai dirbs. Konservatorių partijos narė V. Smilgytė  pastebėjo keletą dalykų, kurių iki tol skyriuje nebuvo.

Pirma, ko niekada nematė, o  per 2016 m. Seimo rinkimus konservatorių būstinėje pastebėjo, tai  prikrautų Darbo partijos lankstinukų ir 3 formato dydžio kandidato į Seimo narius  Darbo partijos atstovo Valentino Bukausko nuotrauką. Virginija Smilgytė paklausė skyriaus pirmininko, kodėl čia atsirado priešingos partijos lankstinukai. Atsakymas buvo, kad čia nieko tokio.

Antra, Alfreda Tamoševičienė Lietuvos ir Telšių rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja nuo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos buvo iškelta kandidate į Seimą. Jaunimas, kurį atsivedė skyriaus pirmininkas, nepadėjo kandidatei į Seimą kabinti plakatų, nesivažinėjo agituodami po rajoną. Virginija mano, jog taip elgėsi todėl, kad nebūtų Darbo partijos kandidatui V. Bukauskui  konkurencijos.

Trečia, kai V. Smilgytė pastebėjo, kad per 2016 m. Seimo rinkimus Darbo partija  klastoja biuletenius, tada  ji prieš antrą turą organizavo bado akciją. Skyriaus pirmininkas pasipiktino. Jis teigė, kad jie yra koalicijoje su Darbo partija ir uždraudė akciją,  skirtą   Valentino Bukausko  praeičiai.  Už bado akcijos organizavimą  buvo sustabdyta V. Smilgytės  narystė Konservatorių partijos Telšių skyriuje.

Ką apie Telšių konservatorių lyderį M. Servą rašo vietiniai laikraščiai? 2015 m. lapkričio mėn., mirus išrinktam Telšių miesto socialdemokratui merui Vytautui Kleivai, vyko nauji rinkimai į Telšių miesto mero postą.  Konservatoriai iškėlė Manto Servos kandidatūrą. Kandidatams į Telšių mero postą laikraštis „Kalvotoji Žemaitija“ raštu uždavė klausimą dėl Civilinės metrikacijos skyriaus pastato stogo remonto aplinkybių. Žurnalistą Alvydą Ivoncių, matyt, labiausiai nustebino  Manto Servos atsakymai.  Todėl jis rašo „ M.Serva, kaip valdančiosios koalicijos narys, gieda valdančiųjų chore, diriguojant Savivaldybės administracijos vadovams, arba jis nuolankiai patiklus“. M.Serva kaip šimtaprocentinę tiesą teigia tai, ką išgirdo iš administracijos, jog „neteisingai paskaičiuotas stogo gegnių statumas ir parašytas didesnis pasvyrimo laipsnis nei yra“. Tai esą projektavimo klaidos. Žurnalistai išsiaiškino, jog pagrindinė priežastis, „kad stogo ploto vietoje 598 kvadratinių metrų tėra 423 kvadratiniai metrai. Skirtumas: 175 kvadratiniai metrai arba 29 procentai nuo netikslaus stogo ploto. Taigi ne tik dangos, bet ir kitų medžiagų reikės mažiau 175 kvadratiniams metrams.“ Aiškiai matosi, kad žurnalistai iš konservatoriaus kandidato M.Servos  norėjo sužinoti, kokia buvo padaryta Telšių savivaldybei žala, dėl medžiagų ir neatlikto darbų  prirašymo, tačiau gavo tik atsakymus apie gegnes, o iš tikro apie nieką.

Kitame  laikraštyje „ Telšių žinios“ žurnalistas Antanas Nekrašius  str. „Telšių rajono savivaldybės tarybos opozicija – tik arbatai gerti?“ aprašo  miesto taryboje vykusią  diskusiją dėl Antikorupcinės komisijos narių  perrinkimo. Tarybos narys Algirdas Bacevičius pasakė, kad „reikėtų iš komisijos pašalinti konservatorių Mantą Servą ir „valstietį“ Algirdą Tarvainį, kadangi iš jų jokios naudos: daugiau advokatauja, negu dirba.“

Apibendrinant tai ką išgirdome iš V. Smilgytės bei išsakytą nuomonę žiniasklaidoje padarome išvadą, kad Konservatorių partijos Telšių skyriaus pirmininkas nesijaučia nepriklausomu politiku. Atvirkščiai, jis atidirbinėja valdančiajai Darbo partijai ir matosi, jog yra ypatingai naudingas veikėjas partijai, kuri garsėjo apgaulingai tvarkanti  buhalteriją .

Demokratinis valdymas galimas tada, kai yra aktyvi, nepriklausoma opozicija. Jos pavertimas „skuduru“ arba valdančiosios partijos priedėliu yra siekis įvesti diktatūrinę valdymo sistemą. Manome, kad Darbo partija Telšius pavertė savo  karalyste ir šeimininkauja  mieste,  lyg  karaliukai.

 Seimo narys Valentinas Bukauskas vaidina geradarį karalių, pav., valdantieji atiduoda panaudos sutartimi patalpas teistam už vaikų tvirkinimą Antanui Grigaliui.  Opozicija  tyli, nes ji  neįgali, sukiršinta arba dar kitaip galima pasakyti,  Darbo partijos”patvarkyta”.

Skaudžiausia, jei kalbėsi, kad Darbo partija Telšiuose  sukūrė vienvaldystę – būsi psichinis ligonis ir tave gydys  Rokiškyje. Taip atsitiko su telšiške V. Smilgyte.

Prašome    Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų  partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio  grąžinti gerą vardą  Telšių skyriui, t.y. inicijuoti naujus pirmininko rinkimus ir tokiu būdu atsikratyti  Darbo partijos  “pastumdėlio” įvaizdžio. 

Mums, visuomeninkams, stebintiems politinį gyvenimą  tenka padaryti išvadą, kad  viešam interesui, šalies gyventojams yra blogai, kai viena politinė partija tampa valdančiąja kelias kadencijas, o opozicija daug metų nesugeba perimti valdymą savivaldybėse.

Klaipėdoje daug kadencijų valdančiaisiais yra liberalai, kurie miestui daro nemažai žalos finansuodami neaiškius projektus, mero žmonos viešąją įstaigą ir pan. Todėl turime Konservatorių vadovybei papildomą prašymą – padidinti Klaipėdos skyriaus finansavimą, suteikti skyriui ir kitokią pagalbą, kuri padėtų opozicijoje esančiai  tapti valdančiąją partija Klaipėdos mieste.   

Virginija Jurgilevičienė

Virginijus Partaukas

2018 m. birželio 26d. Telšių apylinkės teisme  teisėja Judita Staševičienė perskaitė bylos nutartį, pagal kurią atseit,   Virginija Smilgytė  apšmeižė Telšių vyr. prokurorės sūnų Martyną Armalį.

Mus, visuomeninkus, labiausiai nustebino teismo sprendime cituojamas   Utenos ekspertinio  skyriaus ekspertės Nadieždos Mačiūnienės požiūris į kovotojus už teisybę. Charakterizuodama V. Smilgytės elgesį ekspertė pasisakė: “Šiuo metu ji galvoja, kad į nusikalstamą grupuotę yra  įtraukti ir gydytojai. Skambino netgi jai, klausė už kiek surašė ekspertizę.  Ji  nesupranta  kokį įstatymą pažeidžia, visur rašinėja,  ji tampa pakylėta, kad yra kovotoja už teisybę“

Ekspertė, informavusi teismą apie skambutį,   privalėjo prie bylos pateikti pokalbio išklotinę, kurioje būtų matyti iš kokio numerio ir kam buvo skambinta. Jeigu ekspertė savo išsakytus teiginius nepagrindė dokumentais, tai  toks liudijimas vadinasi “viena boba pasakė”.  Manome, kad  reikia turėti didelę fantaziją, jog  galėtum nustatyti kas kalba  telefonu  maždaug už 50 km. Toks atstumas yra tarp Utenos ir Rokiškio miestų.  Poniai ekspertei ko  gero  per dieną paskambina ne vienas buvusių jos pacientų ir šiaip aktyvių piliečių. Kas gali paneigti, kad jai  skambinęs  galėjo prisistatyti  Virginijos  vardu, ar jai tik nusigirdo. Pati V. Smilgytė teigia, kad skambino tik vieną kartą – paklausti, ar ji pateikė teismui ekspertizės aktą ir kada vyks teismo posėdis. Daugiau jokių skambučių nebuvę.   Kuo tikėti? Virginija ar Nadiežda?  Tikėti turime tik įrodymais, o nesant įrodymų teisme kalbėti yra neetiška, neteisinga, neprofesionalu ir net nusikalstama.

Iš V. Smilgytės pasakojimo supratome, kad ekspertei užteko dviejų susitikimų, kad  priimtų sprendimą, jog ji yra ypatingai pavojinga psichinė ligonė. Pirmas kartas buvo, kai  prievarta   atvežta  į Uteną  susitiko ji su eksperte N. Mačiūniene. Susitikimo  metu Virginija teigė,   jog  negali tylėti, kai vaikai iš globos namų yra prievartaujami,  sužalojama  jų psichika, o po to vežami į Švėkšnos sutrikusios raidos centrą ir slopinami vaistais. Apie  psichotropinių vaistų  naudojimą yra pasisakęs LRT televizijos laidoje  „Dėmesio centre“  vaikų psichologas   L. Slušnys: „Švėkšnos ugdymo centre vaikų problemos ne sprendžiamos, o gesinamos vaistais“.  V. Smilgytė teigia, kad  tą prievartaujamų vaikų schemą gerai pažįstanti, nes teko stebėti kaimynų, trijų   asocialios šeimos berniukų likimą. Jie buvo apgyvendinti vaikų globos namuose. Virginija pasakojo, kad vaikams  parėjus  iš globos namų su   dėdėmis į namus, būdavo nugirdoma  motina, ir vykdavo orgijos, o garsūs dejavimai pasiekdavo net kaimynų ausis. Jie kreipdavosi į  policiją, tačiau nesulaukdavo deramos  pagalbos.  Tie vaikai, kurie Telšiuose buvo seksualiai išnaudojami, po kiek laiko dėl pažeistos psichikos buvo vežami  į Švėkšną. Po gydymo jie  būdavo grąžinami į Telšius, tik jau kaip neįgalūs, o tada patekdavo  į nuteisto už vaikų tvirkinimą  rankas, tai yra, į Telšių rajono neįgaliųjų draugijos  pirmininko Antano Grigalio globą.

Socialiniai darbuotojai, visa socialinės globos sistema  ne kartą yra susidūrusi su  iškrypėlių bandymais privilioti vaikus ir išnaudoti, kaip seksualinius partnerius.   Vaikų prievartautojai  savo aukomis  renkasi  tokius,  kurie negali apsiginti, kurie yra labiausiai nuskriausti: iš vaikų namų arba iš priklausomybės ligomis sergančių šeimų .   1996 metais į Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos būstinę  ėmė ateidinėti pusamžis vyras. Jis siūlėsi padėti ir tarpininkauti dalijant labdarą,  ją perduodant skurdžiai gyvenantiems.  Po kiek laiko apsilankė socialinė darbuotoja ir  paprašė, kad daugiavaikių bendruomenė neįsileistų to vyro, nes jo  tikslai ir veiksmai yra nedori. Jis turi butą, tačiau jame negyvena, o išsinuomojo kambarį bendrabutyje, kad galėtų  šefuoti šeimą, kuri serga  priklausomybės ligomis ir augina berniukus.  Tokiai šeimai nešė rūbus, maistą, alkoholį. Apgaulingu  “gerumu” prijaukintas  vaikas nesuvokia, kada jį jau ima  seksualiai išnaudoti.   Socialinės darbuotojos perpratusios  piliečio kėslus, kuris  už berniukų tvirkinimą buvo atleistas iš pedagoginio darbo, kontroliuodavo, prižiūrėdavo, perspėdavo būsimų aukų tėvus.  Manome, kad  Lietuvoje  vis dar turime nemažai  seksualinių iškrypėlių, kurie yra sudarę tinklą ir sėkmingai veikia tuose miestuose, kuriuose pedofilai kontroliuoja valdžią, kuriuose jie yra nepersekiojami, kuriuose socialinė sistema leidžia jiems reikštis.

Tikrų šalies piliečių pareiga  yra  aktyviai dalyvauti viešajame gyvenime, veiksmingai atlikti savo misiją – kurti bendrąjį  gėrį, teisingumą, saugumą.  Valstybės saugumą, prestižą  siekia užtikrinti valstybinės institucijos, o piliečiai prisideda kuo gali.   Prieš keletą metų į  Telšių rajono neįgaliųjų draugijoje vykusį   neeilinį  visuotinį  susirinkimą svečio teisėmis  atvyko  Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas Zigmantas Jančauskis, kuris susirinkusius  neįgaliųjų bendruomenės narius prašė pašalinti iš  pirmininkų Antaną Grigalį.  „Lietuvos ryto“  žurnalistas Ričardas Vitkus 2012-04-18 16:51, atnaujinta 2018-03-20 22:25 rašė, kaip jis  informavo susirinkusius: „ vadovu palikus už berniukų tvirkinimą nuteistą A. Grigalį telšiškių draugija gali būti pašalinta iš Lietuvos neįgaliųjų draugijos“. Kartu atvykusi Lietuvos neįgaliųjų departamento direktorė Genovaitė Paliušienė pasakė: „ Toks jausmas, kad jūs, telšiškiai, gyvenate kitame pasaulyje“ .   Dėka  darbuotojos iš valstybinės institucijos ir atstovo nevyriausybinės organizacijos   už  berniukų tvirkinimą nuteistas Antanas Grigalis nebuvo išrinktas  pirmininku neįgaliųjų organizacijoje.  Socialinį darbą, nesvarbu ar tai vyriausybiniame ar nevyriausybiniame sektoriuose, teisti už vaikų tvirkinimą  jokiu būdu  dirbti negali.

Dideliu  absurdu,  netgi nusikaltimu   vaikams, neįgaliesiems  ir kitoms socialiai jautrioms gyventojų grupėms, jų socialiniai apsaugai  galima pavadinti  Seimo nario Valentino Bukausko ir Darbo partijos  veiklą, kurią  jie įgyvendina Telšiuose.  Jie  Antanui Grigaliui,  teistam   už berniukų tvirkinimą,  tapus Lietuvos neįgaliųjų ir pensininkų bendrijos prezidentu,   suteikė patalpas panaudos sutartimi ir dar finansavimą.  Naujų patalpų įkurtuvėse 2016m. dalyvavo LR Seimo narys Valentinas Bukauskas, Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas, Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Urbonas, Tarybos nariai Laima Jurytė-Zakarauskienė, Algirdas Bacevičius, Jolanta Rupeikienė ir kiti.

Virginija teigia, kad Seimo narys V. Bukauskas, toleruodamas ir pritardamas A. Grigalio socialiniam darbui, iš tikro skatina   patyčias, betvarkę, nepasitikėjimą valstybe.  Kodėl  Seimo narys Valentinas Bukauskas ir jo aplinka savo sprendimais, dalyvavimu patalpų įkurtuvėse  pritarė ir skatino įvairiomis formomis  vykdyti socialinę veiklą teistam už vaikų tvirkinimą  A. Grigaliui?  Kodėl Telšiai  vaikų tvirkintojui   tapo „ramybės uostu“ ? Kas gali paneigti, kad dėka Seimo nario V. Bukausko Telšiai tapo  ne tik žemaičių, bet ir vaikų tvirkintojų sostine?

V. Smilgytė ekspertei teigė, kad į Uteną pateko už tai, kad rašė facebooke   apie labiausiai nuskriaustos gyventojų grupės, beglobių vaikų tvirkinimo schemą Telšiuose. Ekspertė net neišklausiusi  kitų pasakojimų apie    Seimo narį V. Bukauską ir jo aplinkos žmones,  ją išvarė  iš kabineto.

Virginija labai kremtasi, kad ekspertei nespėjo papasakoti apie jos išprievartavimą, pažįstamo  Vidmanto Noviko ir brolio nužudymą. Ji mano, kad  jei ekspertė būtų  išklausiusi iki galo jos pasakojimą, tai  būtų susidariusi kitokią nuomonę ir nenustačiusi jai psichinės ligos.

Antrą kartą ekspertė N. Mačiūnienė bendravo su Virginija kaip komisijos narė. Pabendravusios 2 ekspertės pusvalandį,  nutarė, kad  Virginijos  susirgimas yra paranoidinis, ypatingai sunkus ir ją reikia gydyti, nes yra atitrūkusi nuo realybės.

Mūsų nuomone, kad ne V. Smilgytė yra atitrūkusi nuo realybės, bet teismo ekspertė, jei jai atrodo normalu ir teisinga, jog  teistas už vaikų tvirkinimą dirba socialinėje sferoje. Tokios teismo ekspertės valstybei daro žalą, nes leidžia nebaudžiamiems likti nedorų sprendimų priėmėjams ir vykdytojams.   Dar didesnė žala daroma, kai  už netinkamų sprendimų viešinimą  yra  siūloma gydyti “psichuškėje”.

Manome, jei pritartume teismo ekspertės N. Mačiūnienės pasisakymui  Telšių teisme, tai  reikėtų guldyti į Rokiškio psichiatrijos ligoninę  nemažą dalį Lietuvos gyventojų, t.y. visus teisybės ieškotojus.

Įvertinę aukščiau pateiktą informaciją, nutarėme viešai kreiptis į Lietuvos teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybą  dėl atlikto  ekspertės  N. Mačiūnienės  neišsamaus tyrimo.

 Nepartinio demokratinio judėjimo Klaipėdos skyriaus pirmininkė Virginija Jurgilevičienė

Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo pirmininkas Virginijus Partaukas

Lietuvos žmogaus gynimo asociacijos  Klaipėdos atstovybės narė Stanislava Urniežienė.

2018m. birželio mėn. 26d.  Telšių miesto centre  piketavo klaipėdiečiai-visuomeninkai  dėl to, kad Virginija Smilgytė uždaryta Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, o jos tariamai nuskriausti  telšiškiai: vyr. prokurorės sūnus,  Seimo narys Valentinas Bukauskas bei jo sūnus  laisvėje ir lieja “graudžias  ašaras”, kaip jie esą nukentėjo nuo tariamo V. Smilgytės šmeižto.  Piketuotojai mano, kad juos vadinti labai garbingais, nuskriaustais piliečiais, V. Smilgytės aukomis negalima, nes  savo kritikę jie uždarę už grotų  ėjo į teismus ginti savo garbės. Advokatas, kurį V. Smilgytė buvo nusisamdžiusi, kad ją gintų, jai atrodė, jog blogai dirba ir ji jo atsisakė. Telšių teismas paskyrė valstybės  garantuojamą  advokatą.  Juo tapo tas pats Vilniaus advokatas, kurio paslaugų buvo atsisakiusi V. Smilgytė.  Tai – teisingumo parodija, kurią pademonstravo  Telšių apylinkės teismas visai Lietuvai.

Aikštėje, kurioje visuomeninkai dalino  informacinius lapelius, priėję telšiškiai jiems dėkojo už jų žemietės gynimą.  Didžioji dalis priėjusių žmonių patvirtino, kad apie ką rašė facebooke savo paskyroje  V. Smilgytė yra tiesa. Kitą dalį priėjusiųjų pasiklausyti, paimti dalinamą literatūrą sudarė tėvai, kurių vaikus ir anūkus auklėjo V. Smilgytė. Visi teigė, kad ji buvo gera darbuotoja  ir  gailėjosi, jog  ją  nori paversti “daržove”.

Visuomeninkai, išgirdę labai daug gerų atsiliepimų apie V. Smilgytę, nuoširdžių padėkų,  suprato, kad telšiškiai yra pasidalinę: vieni  palaiko ir pritaria V. Smilgytės išsakytai tiesai, o kiti palaiko  Seimo nario, jo sūnaus ir  vyr. prokurorės sūnus poziciją, jog V. Smilgytė yra ligonė.  Matyt tik todėl, jog Telšiuose nekiltų visuotinis nepasitenkinimas, kad tiesa neišplauktų į paviršių buvo nutarta.  Virginiją uždarius į teismą, kviesti tik  tariamas aukas: Seimo narį  V. Bukauską, jo sūnų Simą Bukauską ir vyr. prokurorės sūnų Martyną  Armalį.   Juodam scenarijui įgyvendinti reikėjo dar  vienos grandies – Utenos ekspertinio skyriaus ekspertų išvadų.  Jos buvo tokios, kokių reikia  įtakingiems telšiškiams.  Neaišku, kaip  toliau dirbs ekspertė Nadiežda Mačiūnienė, bet jos parašas po dokumentu, jog  V. Smilgytei reikalingas gydymas,  priėjusiems pabendrauti  prie piketuotojų kėlė siaubą, kad grįžo sovietiniai laikai ir valdžia su kritikais, su teisybės ieškotojais susidoroja pasinaudojant “psichuškėmis”.

V. Smilgytei stiprybės linkėjo nemaža dalis telšiškių priėjusių pasidomėti, kas čia vyksta.  Jie tikisi, kad teisingumas nugalės ir Virginija bus paleista į laisvę.

Piketuosime,  nepritarsime Telšių teismo žaidimams: tai pažįsta vyr.prokurorę, tai  ne

Mes, klaipėdiečiai, š.m. birželio 26 d. ir vėl  važiuosime į Telšius. Piketuosime nuo 14.00 iki 14.55 val. adresu: Kęstučio g. 13, Telšiai. Kadangi pagal įstatymą nuo teismo turime nutolti 75 metrus, tai stovėsime prie parduotuvės „Tulpė“.

Šį kartą Telšių apylinkės teismas  išnagrinėjo dėl V. Smilgytės šmeižto privatų kaltinimą, kurį pateikė vyr. prokurorės  Daivos Armalienės sūnus Martynas Armalis.

Kodėl mes, klaipėdiečiai, atvažiuosime pasiklausyti nuosprendžio ir prieš skaitymą piketuosime?  Vyr. prokurorės sūnus 2014 m. buvo teisiamas. Kai tyrimas dėl jo galimos nusikalstamos veikos buvo baigtas ir byla perduota į teismą, nuo jos nusišalino visas Telšių rajono apylinkės teismas – esą D. Armalienė yra pažįstama su visais šio teismo teisėjais. Prokurorės sūnaus bylą Šiaulių apygardos teismas perdavė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui.

Viešoje erdvėje negalima elgtis kaip vaikų darželyje: kai noriu, tai pažįstu, kai nenoriu, tai jau ne. Jei viešai, visai Lietuvai per žiniasklaidą buvo paaiškinta, kad visi teisėjai pažįsta vyr, prokurorę, tai ir V. Smilgytės byloje, kai kita šalis – vyr. prokurorės sūnus, privalėjo bylą perduoti kitam teismui.

Ir dar norisi paklausti, kodėl teisėja Judita Staševičienė, kuri Telšių teisme dirba nuo  1999m.  – iki šiol, 2014  m.  nenagrinėjo  M.  Armalio bylos, o dabar jau nagrinėja?

Svarbiausias V. Smilgytės  paviešintas teiginys yra, kad   M. Armalis galimai prekiauja narkotikais. Ji mano, kad Šilinių nusikalstama grupuotė po teismų, suėmimų apsivalė ir dirba profesionaliau, turi “stogą”: prokurorės sūnų ir futbolo komandą.

Kodėl V. Smilgytei labai svarbu apie tai kalbėti? Todėl, kad vakarykščiai nusikaltėliai, banditėliai keičia gyvenimo būdą ir eina į politiką. V. Smilgytė  mano, kad taip pasielgė ir jos skriaudėjas,  gyvenimą pavertęs  besitęsiančią išgyvenimų gija, Valentinas Bukauskas.  Šiandien jis Lietuvoje yra gerbiamas, o Telšiuose labai įtakingas  politikas.

Galimai tokiu keliu, t.y. politiko keliu gali pasukti ir tie, kurie prekiauja narkotikais. Ji mano, kad vienas iš tokių yra Martynas Armalis, todėl teisme atsisakė su juo taikytis.

Nemanome, kad taip mąstantis žmogus yra psichinis ligonis ir jį  reikia   gydyti. Manome, kad  V. Smilgytė, kadangi yra byloje viena iš šalių, tai teisme turėjo teikti įrodymus, kad nemeluoja, turėjo būti apklausti jos liudininkai. Neteisingumo viršūnė! Uždarė ją į psichinę ligoninę ir jai nedalyvaujant vykdo teisingumą. Tyliai stebėti  dvigubų standartų taikymą teisinėje sistemoje  bei susidorojimą su piliečiais negalime.

 . 

Nepartinio  demokratinio judėjimo Klaipėdos skyriaus pirmininkė Virginija Jurgilevičienė. El.p. virginija.jurgileviciene@gmail.com, tel 864024954

Klaipėdos jungtinis demokratinis judėjimas. Pirmininkas Virginijus Partaukas,   tel. 860344258

Lietuvos žmogaus teisių gynimo Klaipėdos atstovybės narė  Stanuslava Urniežienė  tel. 867822035

Politinė kalinė Virginija Smilgytė psichiatrijos ligoninėse laikoma jau ilgiau negu trys mėnesiai. Todėl mes, keletas nevyriausybinių organizacijų atstovų, užsirašėme į priėmimą pas Seimo narį, sveikatos ministrą Aurelijų Verygą. Priėmimas buvo paskirtas  birželio mėn. 15d. Susitikimo tema turėjo būti apie  teismų psichiatrijos tarnybų darbą.

Jau daug metų tenka bendrauti su piliečiais, kurių psichinę sveikatą teismo sprendimu tikrino teismo ekspertai.  Į mus kreipėsi  pagalbos šiaulietė Elona, klaipėdietė Inga, palangiškė Irena. Moterų pasakojimai apie patirtas patyčias yra išgyventi, logiški, o reikalavimai suprantami. Manome, kad teisminėje psichiatrijoje būtinos permainos. Paskutinis lašas, tai telšiškės Virginijos Smilgytės ilgalaikis izoliavimas.

Moterų pasakojimuose, kad su jomis norima susidoroti pasinaudojant psichiatrijos tarnyba, yra tiesos.  Mus stebina tai, kad pilietis, kuris gina savo  privačius ar visuomeninius interesus, kuris puikiai suvokia aplinką  ir kurio  elgesys atitinka susidariusią situaciją, yra tampomas su antrankiais tikrinti jo psichinę sveikatą.  Antrankius uždeda dėl to, kad pilietis, kurio psichinę būseną turi patikrinti pagal teismo sprendimą,  neatvyksta į stacionarinę patikrą. Pilietis neprisistato teismo ekspertams, nes bijo susidorojimo, kuris galimas  su psichiatrų pagalba, arba abejoja esant atitinkamą teismo sprendimą. Manome, kad negali būti naudojami antrankiai suimant ir pristatant pilietį teismo ekspertams ambulatoriniam ar stacionariniam patikrinimui.

Kita aktuali problema – laikinas suėmimas. Šiaulietę sulaikė ir vežė į Šiaulių, vėliau Kretingos ir galiausiai į Palangos policiją. Policijos  kamerose išlaikė penkias dienas ir tik tada pristatė ambulatoriniam patikrinimui į Klaipėdos psichiatrijos tarnybos centrą.  Manome, kad teisminiams ginčams vykstant tarp  šeimos narių ar kaimynų dėl turto, šmeižto  bei kylant  kitiems  nesutarimams buityje, taikyti  tokius pat suėmimo būdus, kaip nužudymų, vagysčių bylose,  negalima. Deja,  piliečiai paverčiami nusikaltėliais ir jiems taikomos tos pačios  priemonės, kaip recidyvistams, vežamiems į  psichiatrinės ekspertizės centrą arba ligoninę. Kodėl specialistai, psichiatrai sutinka ekspertuoti  į afekto būseną ne savo valia patekusį pilietį,  atvestą su antrankiais?   Ar neatėjo laikas keisti šią situaciją  – klausėme Sveikatos ministro A.  Verygos. Ar gali Lietuvos Respublikos Sveikatos ministerija inicijuoti   įstatymų pataisas ar  vyriausybės nutarimus, kad jie būtų   humaniški taikant juos Sveikatos ministerijos klientams, kurie jais tampa pagal teismų sprendimus.

Kitas pastebėjimas, tai dokumentų iš  psichikos sveikatos centrų, kuriuose lankydavosi piliečiai, atsiradimas bylose ir jų citavimas teisminėse nutartyse.  Klaipėdietė Inga tik kartą  lankėsi Klaipėdos psichikos sveikatos centre ir skundėsi, kad jai  diegia širdį, jaučia drebulį visame kūne ir kaista, dega padai.  Kodėl  išsakyti nusiskundimai gydančiam gydytojui psichiatrui turi atsirasti  bendrojoje dalyje teismo sprendime? Kai pilietis skaito jam atsiųsta teismo nutartį,  jam atrodo, kad psichiatrų pagalba su juo susidorojama, kaip tarybinias laikais. Kodėl toje pačioje nutartyje nėra gydytojo psichiatro išsamaus komentaro apie padarytą įrašą  ligonio istorijos byloje? Kodėl nėra Sveikatos ministerijos teisės akto, kuris nurodytų kiek laiko prokuratūra  gali laikyti piliečio originalią ligos istorijos bylą? Jei prokuratūrai reikalingi visi gydytojo psichiatro padaryti įrašai, tai kodėl netinka ligos istorijos kopija patvirtinta gydytojo?  Telšių apylinkės teismo teisėja panašų sprendimą surašė ir V. Smilgytei. Ji kreipėsi į Telšių psichikos sveikatos centrą  dėl brolio. Tiesa, ten, teismo nutartyje, rašoma, kad brolis ją skundė, jog ji serga psichine liga. Pasirodo, jei  brolis, kuris buvo psichikos centro pacientas ir  skundėsi,  seseriai teisme tai  gali būti  sunkinanti aplinkybė. Manome, kad teisės aktuose turėtų būti nurodyta, jog ikiteisminei įstaigai ar teismui pareikalavus piliečio ligos istorijos, ir jiems nutarus kokį nors dokumentą panaudoti teisminėje byloje, turi būti ir gydytojo psichiatro pastabos apie tą dokumentą – ar tas dokumentas gali būti kaip įrodymas, kad pilietis turi  psichinės ligos požymių. Manome, kad sergančio ir lankančio psichikos centrą išsakyti teiginiai, jog jo artimieji  serga psichikos liga, negali  teisminėje byloje tapti įrodomąja medžiaga.  Aiškaus reglamento nebuvimas, o tiksliau spragos, padeda nesąžiningiems teisėjams, teismo ekspertams, kaip sovietiniais laikais, susidoroti su piliečiais.

Dar vienas pastebėjimas. V. Smilgytė suimta ir pristatyta į Utenos ekspertinį skyrių ir ten buvo laikoma apie mėnesį. Dvi  psichiatrės, nedalyvaujant psichologei, surašė aktą, kad ji serga  psichine liga. Gydymą pradės, kai  tą patvirtins ir teismai. Teismai vyksta jau ilgiau negu  3,5 mėnesio ir ji visą tą laiką yra izoliuota, kitaip sakant, įkalinta. Jos psichinius sutrikimus ( tariamai nepagrįstą informacijos skleidimą ) ruošiamasi gydyti. Kodėl galutinio teismo sprendimo jai neleidžiama sulaukti laisvėje? V. Smilgytė apskundė Telšių apylinkės teismo sprendimą, kuriame  nuspręsta ją gydyti, vadovaujantis  Utenos eksperčių išvadomis. Šiaulių apygardos teisme byla bus nagrinėjama rugsėjo  20d. Moteris Rokiškio ligoninėje  išbus dar 2,5 mėnesio. Jai netaikomas joks gydymas, ji nestebima, ji tik laukia galutinio teismo sprendimo.  Valstybė užsikrovė sau naštą, t.y. ją maitina, sumoka už komunalinius patarnavimus bei kitas teikiamas paslaugas. Kodėl  teismo ekspertės nusprendė, kad kalbantis ( tariamą šmeižtą skleidžiantis žmogus) yra ypatingai pavojingas visuomenei  ir jį reikia gydyti, o teismo sprendimo laukti ligoninėje?  Nuo kada ir kiek piliečių už tariamą šmeižtą ( kas gali paneigti, kad jie kalbėjo tiesą) yra  kalinami be teismo sprendimo? Tai tik dar kartą patvirtina, kad nenutolome nuo tarybinių laikų. Anuomet tuos, kurie negerai kalbėjo apie politikus, jų artimuosius bei  aplinkinius laikė durniais ir gydė.  Negalima sovietinę psichiatriją, kuri buvo naudojama susidorojimui su kitaminčiais bei kritikais  taikyti ir Nepriklausomoje Lietuvoje.

Išsakę savo pastebėjimus Sveikatos ministrui Aurelijui Verygai, perdavę prašymą dėl pakartotinos ekspertizės, tikimės sulaukti  dėmesio ir permainų teisminės psichiatrijos srityje.

 Nepartinio demokratinio judėjimo Klaipėdos skyriaus pirmininkė Virginija Jurgilevičienė. El.p. virginija.jurgileviciene@gmail.com, tel 864024954

Klaipėdos jungtinis demokratinis judėjimas. Pirmininkas Virginijus Partaukas,

Gyv. Poilsio g.37-59, Klaipėda, tel. 860344258

Lietuvos žmogaus teisių gynimo Klaipėdos atstovybės pirmininkė  Stanuslava Urniežienė  tel. 867822035