Piliečiams

 Pareiškėjai:

Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrija, kodas 193285295

Kretingos 13-2, Klaipėda LT-97154

Ir

Klaipėdos jungtinis demokratinis judėjimas, kodas 302550106

Poilsio g. 37-59, LT-93169, Klaipėda,  tel. 860344258

Atsakovas:

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisija

Tretysis suinteresuotas asmuo:

Klaipėdos miesto mero pavaduotojas Artūras Šulcas

Danės  g.17, Klaipėda

Lietuvos administracinių ginčų komisijos

 Klaipėdos apygardos skyriui

PAREIŠKIMAS

DĖL NETEISĖTO PRANEŠĖJOS RASOS TOLUŠYTĖS  REIKALAVIMO  PATEIKTI SKUNDĄ BYLOJE NR. AG2-31/17-2018

2018-07-16

                                  Šių metų liepos 12 d. ir 13 dienomis iš Lietuvos Administracinio ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus  ( toliau – Komisija)  gavome 2018-07-10 Komisijos narės pranešėjos R. Tolušytės  pasirašytą raštą – reikalavimą Nr. 9R2-237, kuriame iš pareiškėjų reikalaujama pateikti skundą ir kitą su juo susijusią medžiagą. Mūsų nuomone, reikalavimas yra neteisėtas, perteklinis, biurokratinis, ignoruojantis ir iškreipiantis teismo sprendimą.

                 Primename, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų   ( toliau – Teismas) teisėja Laimutė Jokubauskaitė  konstatavo, jog „ … nuo 2018 m. sausio 1 dienos savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų teises ir pareigas perėmė Lietuvos  administracinių ginčų komisijų apygardų skyriai…“. Taip pat ABTĮ 88str. 2 punktu  Teismas nusprendė „…įpareigoti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjų Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos ir Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo 2017 m. sausio 2017m. 19 d. skundą Nr. TGK – 1.“ Akivaizdu, kad Teismas pareiškėjams nenurodo rašyti naują ar taisyti skundą Nr. TGK-1, o tik nurodo Komisijai iš naujo nagrinėti  pateiktąjį.

Atsižvelgus į mūsų išvardintus argumentus, prašome Komisijos vykdyti Teismo sprendimą,t.y., nagrinėti iš naujo Komisijoje  esantį skundą su visa prie jo esančia medžiaga.

Jeigu nuspręsime esant tikslinga pateikti papildomus argumentus prie byloje esančios medžiagos, tai padarysime prieš skundą nagrinėjant iš esmės.

Gaila,  bet susidaro įspūdis, kad kai kurie Komisijos nariai nenusiteikę visuomeninkams padėti kurti teisinę valstybę  ir diegti demokratinius realios savivaldos  principus Klaipėdoje. Atvirkščiai, atrodo, kad bandoma apsunkinti nevyriausybinių organizacijų veiklą  Komisijai vengiant pareigos pačiai paruošti medžiagą skundo nagrinėjimui. Kol kas tebegalioja LR Konstitucijos 5str.,  įpareigojantis valdžios įstaigas tarnauti žmonėms.

Atkreipiame Komisijos narių dėmesį, kad  mūsų atstovaujamos  NVO yra pelno nesiekiančios organizacijos, neturi finansinių pajamų, todėl veiklai negali išsinuomuoti kabinetų. Klaipėdos valdantieji politikai ir administracijos vadovai  nėra suinteresuoti aprūpinti patalpomis ar kitaip mus remti.  Todėl neturime kur tinkamai saugoti krūvas dokumentų ir už ką  kartotinai juos kopijuoti. Tikimės, kad Komisija įvertins aukščiau pateiktas aplinkybes ir iš naujo nagrinėdama skundą,  naudosis iš buvusios Visuomeninės komisijos perimta bylos medžiaga, o jei jos neturi, tai išreikalaus iš Savivaldybės archyvo.

Dėl pranešėjos siūlymo administracinį ginčą išspręsti taikiai, paaiškiname, kad vicemeras A. Šulcas, dėl  kurio požiūrio į visuomeninkus bei   į kitus aktyvius bendruomenės narius ir kilo šis ginčas, elgėsi arogantiškai, nepagarbiai, t.y.  nedalyvavo Etikos komisijos posėdyje, jį ignoravo. ir nepateikė raštiško atsiliepimo.  Etikos komisijos pirmininkė Aldona Staponkienė, akivaizdžiai advokataudama  vicemerui, dirbtinai sukūrė motyvus jo pasisakymo pateisinimui ir priėmė sprendimą ne tik  neteisingą, bet ir neteisėtą.  Visa tai įmanoma ištaisyti tik pakartotinio Etikos komisijos posėdžio metu.  Abu įvardinti politikai ir toliau elgėsi arogantiškai, ignoravo pareiškėjus, nes patys neatvyko nei į vieną Teismo ar Visuomeninės  komisijos posėdį.  Dėl tokio jų elgesio mes nematome galimybės taikiai baigti administracinį ginčą.

Virginija Jurgilevičienė

Virginijus Partaukas

Tekstą, kuris yra žemiau surašytas ir skirtas telšiškei Virginijai esančiai nelaisvėje, visuomenininkas V. Partaukas perdavė laiško forma Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų  partijos Klaipėdos skyriaus pirmininkui Arūnui Barbšiui.

Telšiškė Virginija Smilgytė, kuri šiuo metu yra uždaryta Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje,  viešai pasisakė ir apie Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų  Telšių skyrių, kuriame jos narystė pirmininko Manto Servos iniciatyva buvo sustabdyta.  Ji teigė, kad Darbo partija bruka savus į kitas partijas. Ji mano, jog Konservatorių partijos Telšių skyriaus vadovavimą perėmė Darbo partija, t.y. Seimo nario Valentino Bukausko žmogus. Virginija mano, kad Darbo partija taip sudėliojo, sumaketavo Konservtorių Telšių skyriaus pirmininko rinkimus, kad net du  kandidatai į vadovus buvo siųsti iš Darbo partijos. V, Smilgytės  nuomone, kad vienas iš jų, tai Vilma  Savickienė, kuriai  netapus Konservatorių partijos Telšių  skyriaus pirmininke, atsiskleidė tikrieji tikslai, – ji perėjo į Darbo partiją ir jau 2015 m. rinkimuose į savivaldybės tarybą kandidatavo nuo Darbo partijos.  Virginija mano, kad antras Darbo partijos siųstas žmogus buvo Mantas Serva. Jis atėjo į Telšių skyrių su pažadu, kad  daug ir aktyviai dirbs. Konservatorių partijos narė V. Smilgytė  pastebėjo keletą dalykų, kurių iki tol skyriuje nebuvo.

Pirma, ko niekada nematė, o  per 2016 m. Seimo rinkimus konservatorių būstinėje pastebėjo, tai  prikrautų Darbo partijos lankstinukų ir 3 formato dydžio kandidato į Seimo narius  Darbo partijos atstovo Valentino Bukausko nuotrauką. Virginija Smilgytė paklausė skyriaus pirmininko, kodėl čia atsirado priešingos partijos lankstinukai. Atsakymas buvo, kad čia nieko tokio.

Antra, Alfreda Tamoševičienė Lietuvos ir Telšių rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja nuo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos buvo iškelta kandidate į Seimą. Jaunimas, kurį atsivedė skyriaus pirmininkas, nepadėjo kandidatei į Seimą kabinti plakatų, nesivažinėjo agituodami po rajoną. Virginija mano, jog taip elgėsi todėl, kad nebūtų Darbo partijos kandidatui V. Bukauskui  konkurencijos.

Trečia, kai V. Smilgytė pastebėjo, kad per 2016 m. Seimo rinkimus Darbo partija  klastoja biuletenius, tada  ji prieš antrą turą organizavo bado akciją. Skyriaus pirmininkas pasipiktino. Jis teigė, kad jie yra koalicijoje su Darbo partija ir uždraudė akciją,  skirtą   Valentino Bukausko  praeičiai.  Už bado akcijos organizavimą  buvo sustabdyta V. Smilgytės  narystė Konservatorių partijos Telšių skyriuje.

Ką apie Telšių konservatorių lyderį M. Servą rašo vietiniai laikraščiai? 2015 m. lapkričio mėn., mirus išrinktam Telšių miesto socialdemokratui merui Vytautui Kleivai, vyko nauji rinkimai į Telšių miesto mero postą.  Konservatoriai iškėlė Manto Servos kandidatūrą. Kandidatams į Telšių mero postą laikraštis „Kalvotoji Žemaitija“ raštu uždavė klausimą dėl Civilinės metrikacijos skyriaus pastato stogo remonto aplinkybių. Žurnalistą Alvydą Ivoncių, matyt, labiausiai nustebino  Manto Servos atsakymai.  Todėl jis rašo „ M.Serva, kaip valdančiosios koalicijos narys, gieda valdančiųjų chore, diriguojant Savivaldybės administracijos vadovams, arba jis nuolankiai patiklus“. M.Serva kaip šimtaprocentinę tiesą teigia tai, ką išgirdo iš administracijos, jog „neteisingai paskaičiuotas stogo gegnių statumas ir parašytas didesnis pasvyrimo laipsnis nei yra“. Tai esą projektavimo klaidos. Žurnalistai išsiaiškino, jog pagrindinė priežastis, „kad stogo ploto vietoje 598 kvadratinių metrų tėra 423 kvadratiniai metrai. Skirtumas: 175 kvadratiniai metrai arba 29 procentai nuo netikslaus stogo ploto. Taigi ne tik dangos, bet ir kitų medžiagų reikės mažiau 175 kvadratiniams metrams.“ Aiškiai matosi, kad žurnalistai iš konservatoriaus kandidato M.Servos  norėjo sužinoti, kokia buvo padaryta Telšių savivaldybei žala, dėl medžiagų ir neatlikto darbų  prirašymo, tačiau gavo tik atsakymus apie gegnes, o iš tikro apie nieką.

Kitame  laikraštyje „ Telšių žinios“ žurnalistas Antanas Nekrašius  str. „Telšių rajono savivaldybės tarybos opozicija – tik arbatai gerti?“ aprašo  miesto taryboje vykusią  diskusiją dėl Antikorupcinės komisijos narių  perrinkimo. Tarybos narys Algirdas Bacevičius pasakė, kad „reikėtų iš komisijos pašalinti konservatorių Mantą Servą ir „valstietį“ Algirdą Tarvainį, kadangi iš jų jokios naudos: daugiau advokatauja, negu dirba.“

Apibendrinant tai ką išgirdome iš V. Smilgytės bei išsakytą nuomonę žiniasklaidoje padarome išvadą, kad Konservatorių partijos Telšių skyriaus pirmininkas nesijaučia nepriklausomu politiku. Atvirkščiai, jis atidirbinėja valdančiajai Darbo partijai ir matosi, jog yra ypatingai naudingas veikėjas partijai, kuri garsėjo apgaulingai tvarkanti  buhalteriją .

Demokratinis valdymas galimas tada, kai yra aktyvi, nepriklausoma opozicija. Jos pavertimas „skuduru“ arba valdančiosios partijos priedėliu yra siekis įvesti diktatūrinę valdymo sistemą. Manome, kad Darbo partija Telšius pavertė savo  karalyste ir šeimininkauja  mieste,  lyg  karaliukai.

 Seimo narys Valentinas Bukauskas vaidina geradarį karalių, pav., valdantieji atiduoda panaudos sutartimi patalpas teistam už vaikų tvirkinimą Antanui Grigaliui.  Opozicija  tyli, nes ji  neįgali, sukiršinta arba dar kitaip galima pasakyti,  Darbo partijos”patvarkyta”.

Skaudžiausia, jei kalbėsi, kad Darbo partija Telšiuose  sukūrė vienvaldystę – būsi psichinis ligonis ir tave gydys  Rokiškyje. Taip atsitiko su telšiške V. Smilgyte.

Prašome    Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų  partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio  grąžinti gerą vardą  Telšių skyriui, t.y. inicijuoti naujus pirmininko rinkimus ir tokiu būdu atsikratyti  Darbo partijos  “pastumdėlio” įvaizdžio. 

Mums, visuomeninkams, stebintiems politinį gyvenimą  tenka padaryti išvadą, kad  viešam interesui, šalies gyventojams yra blogai, kai viena politinė partija tampa valdančiąja kelias kadencijas, o opozicija daug metų nesugeba perimti valdymą savivaldybėse.

Klaipėdoje daug kadencijų valdančiaisiais yra liberalai, kurie miestui daro nemažai žalos finansuodami neaiškius projektus, mero žmonos viešąją įstaigą ir pan. Todėl turime Konservatorių vadovybei papildomą prašymą – padidinti Klaipėdos skyriaus finansavimą, suteikti skyriui ir kitokią pagalbą, kuri padėtų opozicijoje esančiai  tapti valdančiąją partija Klaipėdos mieste.   

Virginija Jurgilevičienė

Virginijus Partaukas

2018 m. birželio 26d. Telšių apylinkės teisme  teisėja Judita Staševičienė perskaitė bylos nutartį, pagal kurią atseit,   Virginija Smilgytė  apšmeižė Telšių vyr. prokurorės sūnų Martyną Armalį.

Mus, visuomeninkus, labiausiai nustebino teismo sprendime cituojamas   Utenos ekspertinio  skyriaus ekspertės Nadieždos Mačiūnienės požiūris į kovotojus už teisybę. Charakterizuodama V. Smilgytės elgesį ekspertė pasisakė: “Šiuo metu ji galvoja, kad į nusikalstamą grupuotę yra  įtraukti ir gydytojai. Skambino netgi jai, klausė už kiek surašė ekspertizę.  Ji  nesupranta  kokį įstatymą pažeidžia, visur rašinėja,  ji tampa pakylėta, kad yra kovotoja už teisybę“

Ekspertė, informavusi teismą apie skambutį,   privalėjo prie bylos pateikti pokalbio išklotinę, kurioje būtų matyti iš kokio numerio ir kam buvo skambinta. Jeigu ekspertė savo išsakytus teiginius nepagrindė dokumentais, tai  toks liudijimas vadinasi “viena boba pasakė”.  Manome, kad  reikia turėti didelę fantaziją, jog  galėtum nustatyti kas kalba  telefonu  maždaug už 50 km. Toks atstumas yra tarp Utenos ir Rokiškio miestų.  Poniai ekspertei ko  gero  per dieną paskambina ne vienas buvusių jos pacientų ir šiaip aktyvių piliečių. Kas gali paneigti, kad jai  skambinęs  galėjo prisistatyti  Virginijos  vardu, ar jai tik nusigirdo. Pati V. Smilgytė teigia, kad skambino tik vieną kartą – paklausti, ar ji pateikė teismui ekspertizės aktą ir kada vyks teismo posėdis. Daugiau jokių skambučių nebuvę.   Kuo tikėti? Virginija ar Nadiežda?  Tikėti turime tik įrodymais, o nesant įrodymų teisme kalbėti yra neetiška, neteisinga, neprofesionalu ir net nusikalstama.

Iš V. Smilgytės pasakojimo supratome, kad ekspertei užteko dviejų susitikimų, kad  priimtų sprendimą, jog ji yra ypatingai pavojinga psichinė ligonė. Pirmas kartas buvo, kai  prievarta   atvežta  į Uteną  susitiko ji su eksperte N. Mačiūniene. Susitikimo  metu Virginija teigė,   jog  negali tylėti, kai vaikai iš globos namų yra prievartaujami,  sužalojama  jų psichika, o po to vežami į Švėkšnos sutrikusios raidos centrą ir slopinami vaistais. Apie  psichotropinių vaistų  naudojimą yra pasisakęs LRT televizijos laidoje  „Dėmesio centre“  vaikų psichologas   L. Slušnys: „Švėkšnos ugdymo centre vaikų problemos ne sprendžiamos, o gesinamos vaistais“.  V. Smilgytė teigia, kad  tą prievartaujamų vaikų schemą gerai pažįstanti, nes teko stebėti kaimynų, trijų   asocialios šeimos berniukų likimą. Jie buvo apgyvendinti vaikų globos namuose. Virginija pasakojo, kad vaikams  parėjus  iš globos namų su   dėdėmis į namus, būdavo nugirdoma  motina, ir vykdavo orgijos, o garsūs dejavimai pasiekdavo net kaimynų ausis. Jie kreipdavosi į  policiją, tačiau nesulaukdavo deramos  pagalbos.  Tie vaikai, kurie Telšiuose buvo seksualiai išnaudojami, po kiek laiko dėl pažeistos psichikos buvo vežami  į Švėkšną. Po gydymo jie  būdavo grąžinami į Telšius, tik jau kaip neįgalūs, o tada patekdavo  į nuteisto už vaikų tvirkinimą  rankas, tai yra, į Telšių rajono neįgaliųjų draugijos  pirmininko Antano Grigalio globą.

Socialiniai darbuotojai, visa socialinės globos sistema  ne kartą yra susidūrusi su  iškrypėlių bandymais privilioti vaikus ir išnaudoti, kaip seksualinius partnerius.   Vaikų prievartautojai  savo aukomis  renkasi  tokius,  kurie negali apsiginti, kurie yra labiausiai nuskriausti: iš vaikų namų arba iš priklausomybės ligomis sergančių šeimų .   1996 metais į Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos būstinę  ėmė ateidinėti pusamžis vyras. Jis siūlėsi padėti ir tarpininkauti dalijant labdarą,  ją perduodant skurdžiai gyvenantiems.  Po kiek laiko apsilankė socialinė darbuotoja ir  paprašė, kad daugiavaikių bendruomenė neįsileistų to vyro, nes jo  tikslai ir veiksmai yra nedori. Jis turi butą, tačiau jame negyvena, o išsinuomojo kambarį bendrabutyje, kad galėtų  šefuoti šeimą, kuri serga  priklausomybės ligomis ir augina berniukus.  Tokiai šeimai nešė rūbus, maistą, alkoholį. Apgaulingu  “gerumu” prijaukintas  vaikas nesuvokia, kada jį jau ima  seksualiai išnaudoti.   Socialinės darbuotojos perpratusios  piliečio kėslus, kuris  už berniukų tvirkinimą buvo atleistas iš pedagoginio darbo, kontroliuodavo, prižiūrėdavo, perspėdavo būsimų aukų tėvus.  Manome, kad  Lietuvoje  vis dar turime nemažai  seksualinių iškrypėlių, kurie yra sudarę tinklą ir sėkmingai veikia tuose miestuose, kuriuose pedofilai kontroliuoja valdžią, kuriuose jie yra nepersekiojami, kuriuose socialinė sistema leidžia jiems reikštis.

Tikrų šalies piliečių pareiga  yra  aktyviai dalyvauti viešajame gyvenime, veiksmingai atlikti savo misiją – kurti bendrąjį  gėrį, teisingumą, saugumą.  Valstybės saugumą, prestižą  siekia užtikrinti valstybinės institucijos, o piliečiai prisideda kuo gali.   Prieš keletą metų į  Telšių rajono neįgaliųjų draugijoje vykusį   neeilinį  visuotinį  susirinkimą svečio teisėmis  atvyko  Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas Zigmantas Jančauskis, kuris susirinkusius  neįgaliųjų bendruomenės narius prašė pašalinti iš  pirmininkų Antaną Grigalį.  „Lietuvos ryto“  žurnalistas Ričardas Vitkus 2012-04-18 16:51, atnaujinta 2018-03-20 22:25 rašė, kaip jis  informavo susirinkusius: „ vadovu palikus už berniukų tvirkinimą nuteistą A. Grigalį telšiškių draugija gali būti pašalinta iš Lietuvos neįgaliųjų draugijos“. Kartu atvykusi Lietuvos neįgaliųjų departamento direktorė Genovaitė Paliušienė pasakė: „ Toks jausmas, kad jūs, telšiškiai, gyvenate kitame pasaulyje“ .   Dėka  darbuotojos iš valstybinės institucijos ir atstovo nevyriausybinės organizacijos   už  berniukų tvirkinimą nuteistas Antanas Grigalis nebuvo išrinktas  pirmininku neįgaliųjų organizacijoje.  Socialinį darbą, nesvarbu ar tai vyriausybiniame ar nevyriausybiniame sektoriuose, teisti už vaikų tvirkinimą  jokiu būdu  dirbti negali.

Dideliu  absurdu,  netgi nusikaltimu   vaikams, neįgaliesiems  ir kitoms socialiai jautrioms gyventojų grupėms, jų socialiniai apsaugai  galima pavadinti  Seimo nario Valentino Bukausko ir Darbo partijos  veiklą, kurią  jie įgyvendina Telšiuose.  Jie  Antanui Grigaliui,  teistam   už berniukų tvirkinimą,  tapus Lietuvos neįgaliųjų ir pensininkų bendrijos prezidentu,   suteikė patalpas panaudos sutartimi ir dar finansavimą.  Naujų patalpų įkurtuvėse 2016m. dalyvavo LR Seimo narys Valentinas Bukauskas, Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas, Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Urbonas, Tarybos nariai Laima Jurytė-Zakarauskienė, Algirdas Bacevičius, Jolanta Rupeikienė ir kiti.

Virginija teigia, kad Seimo narys V. Bukauskas, toleruodamas ir pritardamas A. Grigalio socialiniam darbui, iš tikro skatina   patyčias, betvarkę, nepasitikėjimą valstybe.  Kodėl  Seimo narys Valentinas Bukauskas ir jo aplinka savo sprendimais, dalyvavimu patalpų įkurtuvėse  pritarė ir skatino įvairiomis formomis  vykdyti socialinę veiklą teistam už vaikų tvirkinimą  A. Grigaliui?  Kodėl Telšiai  vaikų tvirkintojui   tapo „ramybės uostu“ ? Kas gali paneigti, kad dėka Seimo nario V. Bukausko Telšiai tapo  ne tik žemaičių, bet ir vaikų tvirkintojų sostine?

V. Smilgytė ekspertei teigė, kad į Uteną pateko už tai, kad rašė facebooke   apie labiausiai nuskriaustos gyventojų grupės, beglobių vaikų tvirkinimo schemą Telšiuose. Ekspertė net neišklausiusi  kitų pasakojimų apie    Seimo narį V. Bukauską ir jo aplinkos žmones,  ją išvarė  iš kabineto.

Virginija labai kremtasi, kad ekspertei nespėjo papasakoti apie jos išprievartavimą, pažįstamo  Vidmanto Noviko ir brolio nužudymą. Ji mano, kad  jei ekspertė būtų  išklausiusi iki galo jos pasakojimą, tai  būtų susidariusi kitokią nuomonę ir nenustačiusi jai psichinės ligos.

Antrą kartą ekspertė N. Mačiūnienė bendravo su Virginija kaip komisijos narė. Pabendravusios 2 ekspertės pusvalandį,  nutarė, kad  Virginijos  susirgimas yra paranoidinis, ypatingai sunkus ir ją reikia gydyti, nes yra atitrūkusi nuo realybės.

Mūsų nuomone, kad ne V. Smilgytė yra atitrūkusi nuo realybės, bet teismo ekspertė, jei jai atrodo normalu ir teisinga, jog  teistas už vaikų tvirkinimą dirba socialinėje sferoje. Tokios teismo ekspertės valstybei daro žalą, nes leidžia nebaudžiamiems likti nedorų sprendimų priėmėjams ir vykdytojams.   Dar didesnė žala daroma, kai  už netinkamų sprendimų viešinimą  yra  siūloma gydyti “psichuškėje”.

Manome, jei pritartume teismo ekspertės N. Mačiūnienės pasisakymui  Telšių teisme, tai  reikėtų guldyti į Rokiškio psichiatrijos ligoninę  nemažą dalį Lietuvos gyventojų, t.y. visus teisybės ieškotojus.

Įvertinę aukščiau pateiktą informaciją, nutarėme viešai kreiptis į Lietuvos teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybą  dėl atlikto  ekspertės  N. Mačiūnienės  neišsamaus tyrimo.

 Nepartinio demokratinio judėjimo Klaipėdos skyriaus pirmininkė Virginija Jurgilevičienė

Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo pirmininkas Virginijus Partaukas

Lietuvos žmogaus gynimo asociacijos  Klaipėdos atstovybės narė Stanislava Urniežienė.

2018m. birželio mėn. 26d.  Telšių miesto centre  piketavo klaipėdiečiai-visuomeninkai  dėl to, kad Virginija Smilgytė uždaryta Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, o jos tariamai nuskriausti  telšiškiai: vyr. prokurorės sūnus,  Seimo narys Valentinas Bukauskas bei jo sūnus  laisvėje ir lieja “graudžias  ašaras”, kaip jie esą nukentėjo nuo tariamo V. Smilgytės šmeižto.  Piketuotojai mano, kad juos vadinti labai garbingais, nuskriaustais piliečiais, V. Smilgytės aukomis negalima, nes  savo kritikę jie uždarę už grotų  ėjo į teismus ginti savo garbės. Advokatas, kurį V. Smilgytė buvo nusisamdžiusi, kad ją gintų, jai atrodė, jog blogai dirba ir ji jo atsisakė. Telšių teismas paskyrė valstybės  garantuojamą  advokatą.  Juo tapo tas pats Vilniaus advokatas, kurio paslaugų buvo atsisakiusi V. Smilgytė.  Tai – teisingumo parodija, kurią pademonstravo  Telšių apylinkės teismas visai Lietuvai.

Aikštėje, kurioje visuomeninkai dalino  informacinius lapelius, priėję telšiškiai jiems dėkojo už jų žemietės gynimą.  Didžioji dalis priėjusių žmonių patvirtino, kad apie ką rašė facebooke savo paskyroje  V. Smilgytė yra tiesa. Kitą dalį priėjusiųjų pasiklausyti, paimti dalinamą literatūrą sudarė tėvai, kurių vaikus ir anūkus auklėjo V. Smilgytė. Visi teigė, kad ji buvo gera darbuotoja  ir  gailėjosi, jog  ją  nori paversti “daržove”.

Visuomeninkai, išgirdę labai daug gerų atsiliepimų apie V. Smilgytę, nuoširdžių padėkų,  suprato, kad telšiškiai yra pasidalinę: vieni  palaiko ir pritaria V. Smilgytės išsakytai tiesai, o kiti palaiko  Seimo nario, jo sūnaus ir  vyr. prokurorės sūnus poziciją, jog V. Smilgytė yra ligonė.  Matyt tik todėl, jog Telšiuose nekiltų visuotinis nepasitenkinimas, kad tiesa neišplauktų į paviršių buvo nutarta.  Virginiją uždarius į teismą, kviesti tik  tariamas aukas: Seimo narį  V. Bukauską, jo sūnų Simą Bukauską ir vyr. prokurorės sūnų Martyną  Armalį.   Juodam scenarijui įgyvendinti reikėjo dar  vienos grandies – Utenos ekspertinio skyriaus ekspertų išvadų.  Jos buvo tokios, kokių reikia  įtakingiems telšiškiams.  Neaišku, kaip  toliau dirbs ekspertė Nadiežda Mačiūnienė, bet jos parašas po dokumentu, jog  V. Smilgytei reikalingas gydymas,  priėjusiems pabendrauti  prie piketuotojų kėlė siaubą, kad grįžo sovietiniai laikai ir valdžia su kritikais, su teisybės ieškotojais susidoroja pasinaudojant “psichuškėmis”.

V. Smilgytei stiprybės linkėjo nemaža dalis telšiškių priėjusių pasidomėti, kas čia vyksta.  Jie tikisi, kad teisingumas nugalės ir Virginija bus paleista į laisvę.

Piketuosime,  nepritarsime Telšių teismo žaidimams: tai pažįsta vyr.prokurorę, tai  ne

Mes, klaipėdiečiai, š.m. birželio 26 d. ir vėl  važiuosime į Telšius. Piketuosime nuo 14.00 iki 14.55 val. adresu: Kęstučio g. 13, Telšiai. Kadangi pagal įstatymą nuo teismo turime nutolti 75 metrus, tai stovėsime prie parduotuvės „Tulpė“.

Šį kartą Telšių apylinkės teismas  išnagrinėjo dėl V. Smilgytės šmeižto privatų kaltinimą, kurį pateikė vyr. prokurorės  Daivos Armalienės sūnus Martynas Armalis.

Kodėl mes, klaipėdiečiai, atvažiuosime pasiklausyti nuosprendžio ir prieš skaitymą piketuosime?  Vyr. prokurorės sūnus 2014 m. buvo teisiamas. Kai tyrimas dėl jo galimos nusikalstamos veikos buvo baigtas ir byla perduota į teismą, nuo jos nusišalino visas Telšių rajono apylinkės teismas – esą D. Armalienė yra pažįstama su visais šio teismo teisėjais. Prokurorės sūnaus bylą Šiaulių apygardos teismas perdavė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui.

Viešoje erdvėje negalima elgtis kaip vaikų darželyje: kai noriu, tai pažįstu, kai nenoriu, tai jau ne. Jei viešai, visai Lietuvai per žiniasklaidą buvo paaiškinta, kad visi teisėjai pažįsta vyr, prokurorę, tai ir V. Smilgytės byloje, kai kita šalis – vyr. prokurorės sūnus, privalėjo bylą perduoti kitam teismui.

Ir dar norisi paklausti, kodėl teisėja Judita Staševičienė, kuri Telšių teisme dirba nuo  1999m.  – iki šiol, 2014  m.  nenagrinėjo  M.  Armalio bylos, o dabar jau nagrinėja?

Svarbiausias V. Smilgytės  paviešintas teiginys yra, kad   M. Armalis galimai prekiauja narkotikais. Ji mano, kad Šilinių nusikalstama grupuotė po teismų, suėmimų apsivalė ir dirba profesionaliau, turi “stogą”: prokurorės sūnų ir futbolo komandą.

Kodėl V. Smilgytei labai svarbu apie tai kalbėti? Todėl, kad vakarykščiai nusikaltėliai, banditėliai keičia gyvenimo būdą ir eina į politiką. V. Smilgytė  mano, kad taip pasielgė ir jos skriaudėjas,  gyvenimą pavertęs  besitęsiančią išgyvenimų gija, Valentinas Bukauskas.  Šiandien jis Lietuvoje yra gerbiamas, o Telšiuose labai įtakingas  politikas.

Galimai tokiu keliu, t.y. politiko keliu gali pasukti ir tie, kurie prekiauja narkotikais. Ji mano, kad vienas iš tokių yra Martynas Armalis, todėl teisme atsisakė su juo taikytis.

Nemanome, kad taip mąstantis žmogus yra psichinis ligonis ir jį  reikia   gydyti. Manome, kad  V. Smilgytė, kadangi yra byloje viena iš šalių, tai teisme turėjo teikti įrodymus, kad nemeluoja, turėjo būti apklausti jos liudininkai. Neteisingumo viršūnė! Uždarė ją į psichinę ligoninę ir jai nedalyvaujant vykdo teisingumą. Tyliai stebėti  dvigubų standartų taikymą teisinėje sistemoje  bei susidorojimą su piliečiais negalime.

 . 

Nepartinio  demokratinio judėjimo Klaipėdos skyriaus pirmininkė Virginija Jurgilevičienė. El.p. virginija.jurgileviciene@gmail.com, tel 864024954

Klaipėdos jungtinis demokratinis judėjimas. Pirmininkas Virginijus Partaukas,   tel. 860344258

Lietuvos žmogaus teisių gynimo Klaipėdos atstovybės narė  Stanuslava Urniežienė  tel. 867822035

Politinė kalinė Virginija Smilgytė psichiatrijos ligoninėse laikoma jau ilgiau negu trys mėnesiai. Todėl mes, keletas nevyriausybinių organizacijų atstovų, užsirašėme į priėmimą pas Seimo narį, sveikatos ministrą Aurelijų Verygą. Priėmimas buvo paskirtas  birželio mėn. 15d. Susitikimo tema turėjo būti apie  teismų psichiatrijos tarnybų darbą.

Jau daug metų tenka bendrauti su piliečiais, kurių psichinę sveikatą teismo sprendimu tikrino teismo ekspertai.  Į mus kreipėsi  pagalbos šiaulietė Elona, klaipėdietė Inga, palangiškė Irena. Moterų pasakojimai apie patirtas patyčias yra išgyventi, logiški, o reikalavimai suprantami. Manome, kad teisminėje psichiatrijoje būtinos permainos. Paskutinis lašas, tai telšiškės Virginijos Smilgytės ilgalaikis izoliavimas.

Moterų pasakojimuose, kad su jomis norima susidoroti pasinaudojant psichiatrijos tarnyba, yra tiesos.  Mus stebina tai, kad pilietis, kuris gina savo  privačius ar visuomeninius interesus, kuris puikiai suvokia aplinką  ir kurio  elgesys atitinka susidariusią situaciją, yra tampomas su antrankiais tikrinti jo psichinę sveikatą.  Antrankius uždeda dėl to, kad pilietis, kurio psichinę būseną turi patikrinti pagal teismo sprendimą,  neatvyksta į stacionarinę patikrą. Pilietis neprisistato teismo ekspertams, nes bijo susidorojimo, kuris galimas  su psichiatrų pagalba, arba abejoja esant atitinkamą teismo sprendimą. Manome, kad negali būti naudojami antrankiai suimant ir pristatant pilietį teismo ekspertams ambulatoriniam ar stacionariniam patikrinimui.

Kita aktuali problema – laikinas suėmimas. Šiaulietę sulaikė ir vežė į Šiaulių, vėliau Kretingos ir galiausiai į Palangos policiją. Policijos  kamerose išlaikė penkias dienas ir tik tada pristatė ambulatoriniam patikrinimui į Klaipėdos psichiatrijos tarnybos centrą.  Manome, kad teisminiams ginčams vykstant tarp  šeimos narių ar kaimynų dėl turto, šmeižto  bei kylant  kitiems  nesutarimams buityje, taikyti  tokius pat suėmimo būdus, kaip nužudymų, vagysčių bylose,  negalima. Deja,  piliečiai paverčiami nusikaltėliais ir jiems taikomos tos pačios  priemonės, kaip recidyvistams, vežamiems į  psichiatrinės ekspertizės centrą arba ligoninę. Kodėl specialistai, psichiatrai sutinka ekspertuoti  į afekto būseną ne savo valia patekusį pilietį,  atvestą su antrankiais?   Ar neatėjo laikas keisti šią situaciją  – klausėme Sveikatos ministro A.  Verygos. Ar gali Lietuvos Respublikos Sveikatos ministerija inicijuoti   įstatymų pataisas ar  vyriausybės nutarimus, kad jie būtų   humaniški taikant juos Sveikatos ministerijos klientams, kurie jais tampa pagal teismų sprendimus.

Kitas pastebėjimas, tai dokumentų iš  psichikos sveikatos centrų, kuriuose lankydavosi piliečiai, atsiradimas bylose ir jų citavimas teisminėse nutartyse.  Klaipėdietė Inga tik kartą  lankėsi Klaipėdos psichikos sveikatos centre ir skundėsi, kad jai  diegia širdį, jaučia drebulį visame kūne ir kaista, dega padai.  Kodėl  išsakyti nusiskundimai gydančiam gydytojui psichiatrui turi atsirasti  bendrojoje dalyje teismo sprendime? Kai pilietis skaito jam atsiųsta teismo nutartį,  jam atrodo, kad psichiatrų pagalba su juo susidorojama, kaip tarybinias laikais. Kodėl toje pačioje nutartyje nėra gydytojo psichiatro išsamaus komentaro apie padarytą įrašą  ligonio istorijos byloje? Kodėl nėra Sveikatos ministerijos teisės akto, kuris nurodytų kiek laiko prokuratūra  gali laikyti piliečio originalią ligos istorijos bylą? Jei prokuratūrai reikalingi visi gydytojo psichiatro padaryti įrašai, tai kodėl netinka ligos istorijos kopija patvirtinta gydytojo?  Telšių apylinkės teismo teisėja panašų sprendimą surašė ir V. Smilgytei. Ji kreipėsi į Telšių psichikos sveikatos centrą  dėl brolio. Tiesa, ten, teismo nutartyje, rašoma, kad brolis ją skundė, jog ji serga psichine liga. Pasirodo, jei  brolis, kuris buvo psichikos centro pacientas ir  skundėsi,  seseriai teisme tai  gali būti  sunkinanti aplinkybė. Manome, kad teisės aktuose turėtų būti nurodyta, jog ikiteisminei įstaigai ar teismui pareikalavus piliečio ligos istorijos, ir jiems nutarus kokį nors dokumentą panaudoti teisminėje byloje, turi būti ir gydytojo psichiatro pastabos apie tą dokumentą – ar tas dokumentas gali būti kaip įrodymas, kad pilietis turi  psichinės ligos požymių. Manome, kad sergančio ir lankančio psichikos centrą išsakyti teiginiai, jog jo artimieji  serga psichikos liga, negali  teisminėje byloje tapti įrodomąja medžiaga.  Aiškaus reglamento nebuvimas, o tiksliau spragos, padeda nesąžiningiems teisėjams, teismo ekspertams, kaip sovietiniais laikais, susidoroti su piliečiais.

Dar vienas pastebėjimas. V. Smilgytė suimta ir pristatyta į Utenos ekspertinį skyrių ir ten buvo laikoma apie mėnesį. Dvi  psichiatrės, nedalyvaujant psichologei, surašė aktą, kad ji serga  psichine liga. Gydymą pradės, kai  tą patvirtins ir teismai. Teismai vyksta jau ilgiau negu  3,5 mėnesio ir ji visą tą laiką yra izoliuota, kitaip sakant, įkalinta. Jos psichinius sutrikimus ( tariamai nepagrįstą informacijos skleidimą ) ruošiamasi gydyti. Kodėl galutinio teismo sprendimo jai neleidžiama sulaukti laisvėje? V. Smilgytė apskundė Telšių apylinkės teismo sprendimą, kuriame  nuspręsta ją gydyti, vadovaujantis  Utenos eksperčių išvadomis. Šiaulių apygardos teisme byla bus nagrinėjama rugsėjo  20d. Moteris Rokiškio ligoninėje  išbus dar 2,5 mėnesio. Jai netaikomas joks gydymas, ji nestebima, ji tik laukia galutinio teismo sprendimo.  Valstybė užsikrovė sau naštą, t.y. ją maitina, sumoka už komunalinius patarnavimus bei kitas teikiamas paslaugas. Kodėl  teismo ekspertės nusprendė, kad kalbantis ( tariamą šmeižtą skleidžiantis žmogus) yra ypatingai pavojingas visuomenei  ir jį reikia gydyti, o teismo sprendimo laukti ligoninėje?  Nuo kada ir kiek piliečių už tariamą šmeižtą ( kas gali paneigti, kad jie kalbėjo tiesą) yra  kalinami be teismo sprendimo? Tai tik dar kartą patvirtina, kad nenutolome nuo tarybinių laikų. Anuomet tuos, kurie negerai kalbėjo apie politikus, jų artimuosius bei  aplinkinius laikė durniais ir gydė.  Negalima sovietinę psichiatriją, kuri buvo naudojama susidorojimui su kitaminčiais bei kritikais  taikyti ir Nepriklausomoje Lietuvoje.

Išsakę savo pastebėjimus Sveikatos ministrui Aurelijui Verygai, perdavę prašymą dėl pakartotinos ekspertizės, tikimės sulaukti  dėmesio ir permainų teisminės psichiatrijos srityje.

 Nepartinio demokratinio judėjimo Klaipėdos skyriaus pirmininkė Virginija Jurgilevičienė. El.p. virginija.jurgileviciene@gmail.com, tel 864024954

Klaipėdos jungtinis demokratinis judėjimas. Pirmininkas Virginijus Partaukas,

Gyv. Poilsio g.37-59, Klaipėda, tel. 860344258

Lietuvos žmogaus teisių gynimo Klaipėdos atstovybės pirmininkė  Stanuslava Urniežienė  tel. 867822035

Lietuvos centro partijos pirmininkas, Seimo narys Naglis Puteikis

N. Puteikis: “Premjero stumiama mokesčių reforma įžūliai išduoda rinkėjus, jeigu ketvirtadienį ji bus patvirtinta, pasitrauksiu iš “valstiečių” frakcijos ir steigsiu nepriklausomą centro frakciją Seime”

Šeštadienį Klaipėdoje vykusiame Lietuvos centro partijos (LCP) suvažiavime pirmininku dar vienai dvejų metų kadencijai išrinktas Seimo narys Naglis Puteikis oficialiai paskelbė, kad ketina palikti “valstiečių” frakciją ir steigti naują nepriklausomą centro frakciją, jei šį ketvirtadienį Seimas pritartų Vyriausybės siūlomai mokesčių reformai.

“Nebeįmanoma ramiai žiūrėti į mokesčių įstatymų projektus, kurie kuriami finansinių koncernų kabinetuose. Premjeras ir finansų ministras teikia ir stumia tokius įstatymus, tarsi būtų patys didžiausi liberalai – jie labiausiai gina tik turtingųjų interesus, o paprasti žmonės jiems neberūpi. Lietuvos centro partijos lyderis sakė, jog priėmus Vyriausybės siūlomas mokesčių pataisas, atsirastų būtinybė Seime rastis frakcijai, kurios svarbiausias tikslas būtų biudžeto pajamų ir eilinių žmonių algų, pensijų ir kitų išmokų didinimas iki kaimyninių šalių ir ES vidurkio. Jei surinktume tiek įplaukų į biudžetą, kiek Estija – 34 % nuo BVP, tai Lietuvos biudžete atsirastų 1,5 milijardo eurų daugiau, nei yra dabar. To  užtektų viešojo sektoriaus poreikių patenkinimui ir kitų dirbančiųjų ir pensininkų pajamų pakėlimui iki kaimyninių valstybių lygio. Tuo tarpu Vyriausybė siūlo biudžeto pajamas mažinti 1 milijardu, iš jų 250 mln. eurų sumažėtų SODROS biudžetas – nebūtų iš ko didinti pensijas”, – aiškino N. Puteikis.

“Dabartiniai Seimo valdantieji į rinkimus ėjo ir juos laimėjo sakydami, kad atstovaus eiliniams Lietuvos žmonėms ir gins jų interesus, todėl ir prisijungiau prie “valstiečių” frakcijos, deja, šiandien Vyriausybės stumiami įstatymai vis labiau rodo, kad kryptis radikaliai pasikeitė, nes atstovaujamas ir ginamas stambusis finansinis kapitalas – privatūs pensijų fondai, antstoliams ir toliau taikomos mokesčių lengvatos, tarsi jie būtų smulkūs verslininkai, milijonieriai, išsimokantys dividendus, ir toliau mokėtų keliskart mažesnius mokesčius, nei eiliniai žmonės”, – kalbėjo LCP pirmininku perrinktas N. Puteikis.

“Kad finansų ministras dirba ne daugumai dirbančiųjų ir ne pensininkų labui, o investicinių fondų pelnui, nė kiek nestebina, nes jis išeivis iš ten. Kad tą patį daro Premjero patarėjas Lukas Savickas, taip pat nestebina, nes jis taip pat iš ten – iš Investuotojų forumo, kurio branduolį sudaro bankai ir jų bei kitos investicinės bendrovės. Bet kad 2% iš SODROS, t. y. iš dabartinių ir būsimų pensininkų, nori atimti ir juos permesti investiciniams fondams buvęs “Caritas” vienas iš vadovų, tai sukrečia: pas socialinės apsaugos ministrą L. Kukuraitį patarėju dirbęs ir iš ten išstumtas viešąjį interesą ginantis ekonomistas R. Lazutka liudija: „SADM pensijų skyrius dirba kaip privačių fondų valdytojų marketingo padalinys.” Laikas atšaukti šį ministrą. Finansų ministrą atšaukti bus sudėtingiau, nes spėju, kad jį pasiūlė bankai. Bandau prognozuoti, kad kol šie su ministrai dirbs, tol nebus įvykdyti priešrinkiminiai valstiečių pažadai dėl pensijų ir algų padidinimo bent jau iki Latvijos lygio, nors ten silpnesnė ekonomika ir mažesnis BVP vienam gyventojui. Nes bus toliau apkraustoma SODRA, nebus jokių progresinių mokesčių nuo visų pajamų, nebus nė vienu procentu priartėta prie kaimynų biudžeto perskirstymo”.

Naujausiais Teisingumo ministerijos duomenimis, Lietuvos centro partija yra viena iš sparčiausiai augančių politinių organizacijų Lietuvoje, turinti 4000 narių ir per pastaruosius kelerius metus išaugusi dvigubai. Naujausiais “Vilmorus” apklausų duomenimis, N. Puteikio vadovaujamos Lietuvos centro partijos reitingas nuolat didėja ir šiandien siekia 4,4 procentus nuo visų gyventojų ir daugiau nei 6 procentus nuo apsisprendusių rinkėjų.

Klaipėdiečiai 73 kartą atėjo į Atgimimo aikštę paklausti „ Ar dar gyva Deimantė?“. Šiandien tie, kurie yra  valdžioje teigia, kad vaikas yra valstybės paslaptis, todėl apie ją neteiks jokios informacijos. Ar reikia vaiką slėpti nuo visuomenės? Argi mes jau esame tokie pavojingi?  Pavojingi esame ne mes, kurie klausiame, “ar dar gyva Deimantė?”, bet tie, kurie susitaria su  Valstybės saugumo departamentu ir nuslepia informaciją nuo Seimo, jog „Rosatom“, o tai putino Rusijos įtakos įmonė, turėjo tamprius ryšius su Konservatorių partijos lyderiais. Kodėl? Dėl to, kad Mykolo Katkaus vadovaujama įmonė teikė viešinimo paslaugas Konservatorių partijai. M.Katkaus sutuoktinė yra VSD direktoriaus Dariaus Jauniškio patarėja.  Lietuvoje pažintys tapo valdžios galiomis visose srityse.

Kas gali paneigti,  kad nebuvo  ‘už durų” susitarta teigti, kad  Lietuvoje  nėra pedofilijos.  Kas gali paneigti, kad tarėsi klanas, kurį sudaro  VSD darbuotojai, teisėjai, aukštas pareigas užimančiais politikai. Juos vienija bendra aistra, o tai sekso žaidimai su trijų metų vaikais.  Pagal juos pedofilija  yra  Deimantės ir jos tetos fantazijos. Kas gali paneigti, kad nebuvo „už durų“ susitarta apkaltinti senelius, jų kaimynę, kad atseit jie anūkę mokino negerų dalykų bei piliečius, atseit nuo jų reikia saugoti  mergaitę ir ją  paversti valstybes paslaptimi.  Galingosios pažintys  toliau  viešpatauja ir nurodinėja žiniasklaidai, teisėtvarkai.

Piliečiai atėjo į aikštes su vieninteliu plakatu „Ar dar gyva Deimantė?“. Neateiti, neklausti negalima, ypač dabar, kai viešinama,  jog  pažinčių dėka gali gauti iš Lietuvos saugumo gerą pažymą,  kurioje  neįvardinami tie, kurie savo pažintimis ir darbais žlugdo Lietuvą.

Vaikai negali tapti aukomis  korumpuotos valdžios.

Šiaulių apygardos teismas gali patvirtinti Telšių teismo  priimtą  sprendimą, jog  Virginija Smilgytė yra   ypatingai pavojinga ir ją  reikia gydyti.

Mes, nevyriausybinių organizacijų atstovai, ėmėme  ją ginti, nes jos pasakojimas, kad ilgai slėpė išprievartavimo faktą, nes buvo gėda, yra įtikinamas. Kitas jos teiginys,  kad nuo išprievartavimo laikų stebėjo V. Bukausko ir jo aplinkos veiklą, taip pat suprantamas ir nerodo jokios jos psichinės ligos.  Jos vienintelis noras buvo, kad jis  žlugtu kaip politikas, nes prievartautojai nėra dori žmonės, o tuo labiau politikas naudingas miestui ir šaliai. Ji kaip metraštininkė rinko medžiagą apie Bukauską, tačiau viešai prakalbo, kai jos brolio lavoną atvežė politiko sūnus Simas Bukauskas.  Išgirdusi iš Valentino Bukausko giminaitės, kuri domėjosi šeimos istorija, kad jie yra atkelti carinės Rusijos po Lietuvos – Lenkijos  valstybės žlugimo į Telšių apskritį, patikėjo. Besąlygiškai patikėjo ir kitu sklandančiu  pasakojimu, kad į Bukovskius, kaip carinės Rusijos ramsčius,  kreipėsi pagalbos sovietų sąjungos spec. tarnybos organizuojant  nepriklausomos Lietuvos užgrobimą, taip vadinamą, socialistinę revoliuciją. Ar galima tikėti šia Telšiuose platinama versija? Manome, kad taip. Nes  sovietiniais laikais Nepartinio demokratinio judėjimo Klaipėdos skyriaus pirmininkei teko dirbti Palangos ekskursijų biure. Jai teko lydėti  vieną rusų ekskursantų grupę iš Palangos  į Klaipėdą. Po ekskursijos mieste ta grupė išvyko į Jūrų muziejų su Klaipėdos ekskursijos biuro darbuotoja. Vienas pagyvenęs ekskursantas, grįžo į autobusą ir pasakė, kad eiti į muziejų yra toli ir jis grupės lauks mašinoje. Pasirodo, šis žmogus buvo II –jo pasaulinio karo dalyvis. Atvyko apžiūrėti vietas, kuriuose teko jam pabuvoti dar prieš karą. Jis į Lietuvą, Skuodo miestą buvo atsiųstas 1939 m.  vadovaujantis sutartimi tarp Lietuvos ir sovietų sąjungos. Jam,  kaip būrio vyresniajam buvo įteikti adresai žmonių, kurie turėtų prisidėti prie būsimos sovietinės revoliucijos. Jis buvo nustebęs, kad sąraše buvo tik pasiturintys žmonės, kurie rinkdavosi vienoje iš Skuodo parduotuvių. Daugiau papasakoti nespėjo, nes į autobusą įlipo  jį lydintis asmuo, kad nepasakotų ko nereikia. II- ojo pasaulinio karo dalyvis nutilo ir jokių prisiminimų daugiau nebepasakojo. Netikėti to žmogaus prisiminimais nėra jokio pagrindo.  Kaip buvo įvykdyta Lietuvoje  sovietinė revoliucija? Kaip žmonės buvo įtraukiami į sovietinius sąrašus revoliucijos daryti?  Ar ne iš carinės Rusijos ochrankos  laikų pateko į 1939 m. gyventojų sąrašai buvo įteikti   Sovietų sąjungos kariuomenės dalinių vadams? Atsakymo istorikai nepateikia, atvirkščiai, žmonės kalba, kad tarybinė praeitis šiandieninių politikų ir istorikų yra naikinama.  Tačiau  žmonių prisiminimuose, pasakojimuose  praeitis sklando.  Manome, kad  carinė Rusija  turėjo ypatingai gerai atidirbtus metodus užgrobiant kaimynines šalis. Matomai, tą patirtį perėmė sovietinė Rusija ir labai tikėtina, kad dabar ją  naudoja putino Rusija.  Tokia tyla iš istorikų ir politikų pusės kelia nepasitikėjimą dabar esančia valdžia. Ar galėjo Valentino Bukausko giminė praeityje būti Bukovskiai ir darbuotis carinės Rusijos labui, o vėliau sovietų sąjungos naudai?  Virginija Smilgytė mano, kad ši giminė tikrai slepia savo juodą praeitį, todėl Nepriklausomos Lietuvos  pirmaisiais metais,Valentinas Bukauskas atseit ir siautėjo, prievartavo  ir ji tapo jo auka.

Įvertinę jos pasakojimus, II-jo pasaulinio karo dalyvio prisiminimus nusprendėme užklausti  valstybinių institucijų apie  slaptosios carinės Rusijos tarnybą  Žemaitijoje. Taip pat  prašysime pateikti informaciją   apie Sovietų sąjungos saugumo komiteto  veiklą Telšiuose bei  Vakarų Lietuvoje

Kas  vyksta Telšiuose? Mes, visuomeninkai,  klausydamiesi  Virginijos Smilgytės pasakojimų, esame šokiruoti.  Ar  Seimo narys Valentinas Bukauskas  jau yra  „šventasis“?  Ar buvo  išsamus tyrimas dėl  V. Smilgytės teiginių?  Jei nebuvo, tai kodėl nepatikrinę jos išsakytų faktų,  apie  jos išprievartavimą ir brolio mirties aplinkybes, išvadino  ligone?

Moteris laikraščiui „Kalvotoji Žemaitija“  teigė, kad   buvo  išprievartauta V. Bukausko ir dar vieno telšiškio.

 “Kalvotoji Žemaitija“. nors nepradeda   žurnalistinio tyrimo, bet parašo, kad ji esanti ligonė.

Manome, kad Kalvotoji Žemaitija“  yra įtakojama, nes savo tinklalapyje teigia  kad   nuo 2012 metų iš Telšių rajono savivaldybės administracijos  gavo 25 419 €.   Galimai  dėl finansinio “ubagystės” laikraštis šoka pagal Darbo partijos muziką.  Pasitvirtinus,  nors daliai telšiškės išsakytų teiginių,  Darbo partija nematytų  valdžios kėdžių Telšiuose.  V. Smilgytė  elektroninėje erdvėje, spaudoje,  susitikimų metu teigė, kad jaunystėje yra nukentėjusi nuo V. Bukausko.  Todėl ji  aktyviai agitavo telšiškius, kad  per Seimo rinkimus 2016 m.  nerinktų  jo, nebalsuotų už Darbo partiją.  Virginija 2016 m. spalio mėn.  organizavo  bado akciją.  Savo plakate įvardijo  brolio žudikus:  Seimo nario sūnų S. Bukauską ir kriminalistą V. Marčenkovą. Ji teigė, kad   Seimo rinkimai vyko  nesąžiningai, Darbo partija juos klastoja.   Ji ne tik 2016 m. organizavo bado akciją, bet ir rašė  skundus į prokuratūrą, policiją ir savivaldybę. V.  Smilgytė mano, kad už  bado akcijos organizavimą buvo atleista iš darbo. Tiesa, susidorojimui su ja pritaikė šlykštų būdą.  Paskambino moteris, prisistatė žurnaliste ir išsakė norą, nufotografuoti  Virginiją su jos bado akcijai pasiruoštu plakatu. Po darbo ji buvo nufotografuota prie  vaikų darželio. Po kelių dienų darželio vedėja liepė rašyti  pasiaiškinimą, kodėl piketuoja prie darbovietės. Atsisakius rašyti, ji  buvo atleista iš darbo.  Lygiagrečiai vyko dar keletas  susidorojimo veiksmų.  Policininkas  Vytautas Paliakas ne kartą lankėsi darbovietėje, prašė nerašinėti kaltinimų viešoje erdvėje. Policija kreipėsi  į Telšių prokuratūrą dėl V. Smilgytės veiksmų.  2017m.  sausio mėn. Telšių prokuroras  Arūnas  Gailius    priėmė nutartį  pradėtą tyrimą  dėl  šmeižto nutraukti ( nutraukto ikiteisminio tyrimo  byla Nr. 01-1-52381-16).  Mes,  nevyriausybinių organizacijų atstovai,  atlikdami  visuomeninį tyrimą, skambinome Telšių prokurorui ir pasidomėjome    V.   Smilgytės ikiteisminiais procesais.  Nurodė kreiptis dėl informacijos raštu. Tuo pačiu  sužinojome  apie 2011 m.  ikiteisminį tyrimą, kuriame V.  Smilgytė buvo pripažinta nukentėjusiąja.   Nesutarimas buvo tarp jos ir brolio. Tuoj paskambinome V. Smilgytei, kad papasakotų apie tą prokurorinį tyrimą. Sužinojome, kad brolis neblaivus keldavo triukšmą. Todėl ji  prašė policijos pagalbos, tačiau  pusantrų metų jos nesulaukė. Tik apskundus generalinei prokuratūrai ,  pasikvietus žiniasklaidą policija ėmė dirbti.  Nors prokurorui, tai užstrigo atmintyje, tačiau nėra jis ypatingas, nes alkoholis  yra Lietuvos   bėda su kuria ypač aršią kovą pradėjo dabartinis ministras Aurelijus Veryga.  Apie 2013 metus brolis buvo apgyvendintas    neįgaliųjų pensionate.  Virginijai jis papasakodavo, kaip yra išnaudojami Dūseikių socialinės globos namų  gyventojai.  Kas gali paneigti, kad nudaigojo jį kaip nereikalingą liudininką?  Tuo labiau, kad apie betvarkę pensionato žmonės kalbėjo viešai, o drąsiausias  papasakojo žurnalistams.  2014 m. balandžio mėn. 9 d. ‚Kalvotoji Žemaitija“ atspausdino straipsnį pavadinimu „Ar tikrai išnaudojami Dūseikių socialinės globos namų gyventojai?“

Kodėl V.  Smilgytė pradėjo sunkią ir neįveikiamą kovą?   Todėl, kad  kaip ji sako po išprievartavimo  visą laiką gyveno „nešvari“ , su  gėdos jausmu.  Paskutinį  smūgį sudavė brolio mirtis ir patyčios, kurias turėjo išgyventi atsiimant brolio lavoną. Virginija yra palikusi Telšių policijai net du prašymus dėl brolio ekshumacijos. Ji mano,  kad kol neatliktas palaikų tyrimas  turi teisę, S.  Bukauską, atvežusi brolio kūną  ir kriminalistą V. Marčinkovą, pradėjusį tirti brolio žūtį, vadinti  brolio žudikais ir viešinti visas blogybes, kurios vyksta Telšiuose.

Kokia versija reikia tikėti mums, visuomeninkams: ar valdžios ir vietinės žiniasklaidos viešinama versija, ar Virginijos Smilgytės?

Pagal savo galimybes, nusprendėme pasidomėti  kiek  Virginijos pasakojimuose yra tiesos.  Ji pasakojo, kad augo religingoje šeimoje, tėvas prisidėdavo prie darbų bažnyčioje.  Papasakoti, ar tikrai jos tėvas Stanislovas  Smilgys  dirbo bažnyčios labui gali tik kunigai. Kunigas Juozas Šiurys  Telšiuose  klebonauja daugiau kaip 20 metų.  Paskambinome kunigui  ir paklausėme, ar tikrai parapijietis Stanislovas Smilgys savanoriavo, dirbo bažnyčiai?  Kunigas pasakė, kad  prisimena tėvą, kaip labai darbštų, bet  mėgėja pakilnoti taurelę.  Šmeižtą vertina labai neigiamai , o Virginiją Smilgytę apibūdino kaip  nepavojingą. Tiek kunigas, tiek mes,  manome, kad apšmeižti, paskleisti melagingas žinias apie  žmogų lengva, o surinkti  apkalbų jau nebeįmanoma. Ar tokia nuodėmė  slegia V.  Smilgytę?  Nežinome. Todėl norime patikrinti, kiek tiesos Virginijos Smilgytės teiginiuose.   Mūsų surinkta informaciją  galima įvardinti tik trupiniais prisidedančiais  kuo objektyvesnio vaizdo bendro vaizdo.

Kunigui  patvirtinus, kad gerai prisimena Stanislovą Smilgį, supratome, jog  Virginija Smilgytė nemeluoja apie savo pamaldžią aplinką vaikystėje, todėl manome, kad yra pagrindas tikėti tuo ką  pasakoja  apie jos išprievartavimą.  Virginija  sakė , kad ją einančia keliu pasičiupo ir įsodino į mašiną. Ji mano, kad prievartos auka tapo tik todėl,  jog  prasidėjo perestroika, kuri pykino  saugumiečius .  Jie surado būdą kaip kovoti su laisvės siekiančiais piliečiais – prievartauti  pamaldžias merginas.  Prievartautojus ji pažino, tai  buvo  Valentinas Bukauskas ir  Stasys Gudas. Dėl išprievartavimo  kreipėsi  į policiją ir išgirdo, kad ir jis, policininkas, nori, kad  ji  norėtų.  Tada  kreipėsi į pradinių klasių  mokytojos, bendradarbės vyrą Vidmantą Noviką su prašymu, kad pasikalbėtų su prievartautojais ir paprašytų,  jog nustotų tyčiotis iš religingų merginų. Ji, V. Novikas, kuris buvo nepėsčias vyras, mokytoja Vanda  nuvyko į vienkiemį,  esantį netoli Valentino   Bukausko  gimtinės  link Tryškių, kuriuose  ji buvo išprievartauta. Virginija mano, kad tas vienkiemis buvo paverstas   į viešnamį. Vidmantas nuėjo šnekėtis, o ji su  Vanda Vilkaite liko laukti mašinoje. Po kiek laiko pasigirdo šūvis ir jos pamatė skubiai sodybą paliekantį V.  Bukauską. Vidmantas Novikas buvo nušautas. Baudžiamoji  byla žudikui nebuvo  iškelta, nes buvo apkaltintas pats nužudytasis.  Atseit, atėjęs į  sodybą, aiškino, kad atėjo į viešnamį merginų ir norėjęs  išprievartauti šovusiojo žmoną. Taip kalbėjo  prisipažinęs nužudymu vienkiemio gyventojas ir  todėl nebuvo teisiamas. Skambinome  telšiškiams, klausėme, ką gali papasakoti apie Nepriklausomos Lietuvos priešaušrį  Telšiuose, ar girdėjo, ar  žino apie ypatingai religingas prievartautas merginas?  Atsakė, kad  merginos buvo  prievartaujamos.  Ar tos patyčios buvo nukreiptas  prieš religingas moteris,  negali pasakyti.   Klausėme, ar  atsirastų daugiau moterų, kurios papasakotų apie patirtas skriaudas, išgyventas griūvant sovietų sąjungai ir  kuriantis Nepriklausomai Lietuvai. Mano pašnekovai abejojo, kad moterys norėtų tai  prisiminti,  nes jos  sukūrė  šeimas, augina vaikus, galimai jau yra ir anūkai. Gėda buvo tada, tuo labiau gėda prisiminti ir  kalbėti dabar.

V. Smilgytė teigė, kad  tą gėda  nešiojusi  ilgus metus, jautėsi „nešvari“,   o prakalbo tik 2014 metais, kai  galimai buvo nužudytas brolis, kai brolio lavoną pristatė  V.  Bukausko sūnus Simas.

Brolis žuvo  2014 m. birželio 11 d,. tačiau visą  savaitę neatidavė  lavono, vykdė tyrimą, atseit negalėjo nustatyti žuvusiojo tapatybės, nes  buvo labai  sumaitotas kūnas. Atseit tokia buvo kriminalistų ir Simo Bukausko versija, kuri visiškai neatitiko  pamatyto vaizdo, išsireikalavus atidaryti lavonmaišį.  Ten  neišvydo  sulaužytų kaulų  krūvos.

Manome, kad  yra nesunku nustatyti, ar  V. Smilgytė  meluoja, ar kalba tiesą. Dėl  V. Noviko ir S. Smilgio  mirčių turėjo būti pradėti ikiteisminei tyrimai. Archyvuose turi būti  medžiaga, t.y. nuotraukos žuvusio S. Smilgio. Jei viso to nėra, tai Telšių policija privalo leisti atlikti S. Smilgio eskhumaciją. Smilgytės artimieji, ji pati to prašė du kartus, o šiuo metu siunčia jau trečią prašymą.

Mums buvo labai svarbu žinoti, kaip Virginiją vertina artimai pažįstantys telšiškiai. Susisiekėme su  Rasa, kuri daug metų bendrauja su V. Smilgyte. Moteris papasakojo, kad  jas sieja meilė poezijai ir tikėjimas į Viešpatį.  Rasa, daugiau kaip 20 metų bendraudama su Virginija.  nepastebėjo nusikalbėjimo ir  fantazavimo.

Esame šokiruoti Utenos ekspertės pasisakymu Telšių apylinkės teisme, kad  yra vaistai ir  Virginiją pagydys. O jeigu  Utenos ekspertė suklydo, kaip ir kas   ištaisys jos klaidą?  Manome, kad  nėra psichinė liga skundų rašymas, kaltinimų išsakymas, jei jie  yra pagrįsti.

 Norint išsiaiškinti tiesą mums reikalingi kuo išsamesni faktai, įrodymai, kad  V. Smilgytei nėra  psichinio  sutrikimo. Kreipsimės į valstybines  institucijas dėl papildomos informacijos ir tam tikrų veiksmų atlikimo.

1. Abejodami Utenos ekspertės išvadomis prašome  sudaryti kompetentingų ekspertų komisiją ir pakartotinai atlikti ekspertizę, nes V. Smilgytės teigimu nebuvo psichologės,  ji sirgo.  Dvi ekspertės bendravo tik paskutinę dieną. Viena uždavinėjo bendrus klausimus  apie  fizinę sveikatą, o kita klausė, ar dar  toliau  ji rašys.  Atsakė, kad  rašys.
2. Ar  buvo atliktas nepriklausomas tyrimas  dėl V. Smilgytės visų  skundų ir kaltinimų pagrįstumo?
3. Prašome Telšių policijos ir prokuratūros  informuoti mus, visuomeninkus,  ar buvo užvestos   V. Noviko ir S. Smilgio  ikiteisminio tyrimo bylos, jei buvo, tai  pateikti bylų medžiagas ( kiek leidžia teisės aktai).
4.  Prašome  Telšių prokuratūros pateikti nutrauktos ikiteisminio tyrimo  bylos Nr. 01-1-52381-16 medžiagą ( kiek leidžia teisės aktai).
5. Prašome pateikti Šiaulių apygardos prokuratūros   tyrimo medžiagą bei nutartį, kuri buvo  priimtą 2017-11-11.  ( kiek leidžia teisės aktai).