Piliečiams

Lietuvos centro partijos pirmininkas, Seimo narys Naglis Puteikis

N. Puteikis: “Premjero stumiama mokesčių reforma įžūliai išduoda rinkėjus, jeigu ketvirtadienį ji bus patvirtinta, pasitrauksiu iš “valstiečių” frakcijos ir steigsiu nepriklausomą centro frakciją Seime”

Šeštadienį Klaipėdoje vykusiame Lietuvos centro partijos (LCP) suvažiavime pirmininku dar vienai dvejų metų kadencijai išrinktas Seimo narys Naglis Puteikis oficialiai paskelbė, kad ketina palikti “valstiečių” frakciją ir steigti naują nepriklausomą centro frakciją, jei šį ketvirtadienį Seimas pritartų Vyriausybės siūlomai mokesčių reformai.

“Nebeįmanoma ramiai žiūrėti į mokesčių įstatymų projektus, kurie kuriami finansinių koncernų kabinetuose. Premjeras ir finansų ministras teikia ir stumia tokius įstatymus, tarsi būtų patys didžiausi liberalai – jie labiausiai gina tik turtingųjų interesus, o paprasti žmonės jiems neberūpi. Lietuvos centro partijos lyderis sakė, jog priėmus Vyriausybės siūlomas mokesčių pataisas, atsirastų būtinybė Seime rastis frakcijai, kurios svarbiausias tikslas būtų biudžeto pajamų ir eilinių žmonių algų, pensijų ir kitų išmokų didinimas iki kaimyninių šalių ir ES vidurkio. Jei surinktume tiek įplaukų į biudžetą, kiek Estija – 34 % nuo BVP, tai Lietuvos biudžete atsirastų 1,5 milijardo eurų daugiau, nei yra dabar. To  užtektų viešojo sektoriaus poreikių patenkinimui ir kitų dirbančiųjų ir pensininkų pajamų pakėlimui iki kaimyninių valstybių lygio. Tuo tarpu Vyriausybė siūlo biudžeto pajamas mažinti 1 milijardu, iš jų 250 mln. eurų sumažėtų SODROS biudžetas – nebūtų iš ko didinti pensijas”, – aiškino N. Puteikis.

“Dabartiniai Seimo valdantieji į rinkimus ėjo ir juos laimėjo sakydami, kad atstovaus eiliniams Lietuvos žmonėms ir gins jų interesus, todėl ir prisijungiau prie “valstiečių” frakcijos, deja, šiandien Vyriausybės stumiami įstatymai vis labiau rodo, kad kryptis radikaliai pasikeitė, nes atstovaujamas ir ginamas stambusis finansinis kapitalas – privatūs pensijų fondai, antstoliams ir toliau taikomos mokesčių lengvatos, tarsi jie būtų smulkūs verslininkai, milijonieriai, išsimokantys dividendus, ir toliau mokėtų keliskart mažesnius mokesčius, nei eiliniai žmonės”, – kalbėjo LCP pirmininku perrinktas N. Puteikis.

“Kad finansų ministras dirba ne daugumai dirbančiųjų ir ne pensininkų labui, o investicinių fondų pelnui, nė kiek nestebina, nes jis išeivis iš ten. Kad tą patį daro Premjero patarėjas Lukas Savickas, taip pat nestebina, nes jis taip pat iš ten – iš Investuotojų forumo, kurio branduolį sudaro bankai ir jų bei kitos investicinės bendrovės. Bet kad 2% iš SODROS, t. y. iš dabartinių ir būsimų pensininkų, nori atimti ir juos permesti investiciniams fondams buvęs “Caritas” vienas iš vadovų, tai sukrečia: pas socialinės apsaugos ministrą L. Kukuraitį patarėju dirbęs ir iš ten išstumtas viešąjį interesą ginantis ekonomistas R. Lazutka liudija: „SADM pensijų skyrius dirba kaip privačių fondų valdytojų marketingo padalinys.” Laikas atšaukti šį ministrą. Finansų ministrą atšaukti bus sudėtingiau, nes spėju, kad jį pasiūlė bankai. Bandau prognozuoti, kad kol šie su ministrai dirbs, tol nebus įvykdyti priešrinkiminiai valstiečių pažadai dėl pensijų ir algų padidinimo bent jau iki Latvijos lygio, nors ten silpnesnė ekonomika ir mažesnis BVP vienam gyventojui. Nes bus toliau apkraustoma SODRA, nebus jokių progresinių mokesčių nuo visų pajamų, nebus nė vienu procentu priartėta prie kaimynų biudžeto perskirstymo”.

Naujausiais Teisingumo ministerijos duomenimis, Lietuvos centro partija yra viena iš sparčiausiai augančių politinių organizacijų Lietuvoje, turinti 4000 narių ir per pastaruosius kelerius metus išaugusi dvigubai. Naujausiais “Vilmorus” apklausų duomenimis, N. Puteikio vadovaujamos Lietuvos centro partijos reitingas nuolat didėja ir šiandien siekia 4,4 procentus nuo visų gyventojų ir daugiau nei 6 procentus nuo apsisprendusių rinkėjų.

Klaipėdiečiai 73 kartą atėjo į Atgimimo aikštę paklausti „ Ar dar gyva Deimantė?“. Šiandien tie, kurie yra  valdžioje teigia, kad vaikas yra valstybės paslaptis, todėl apie ją neteiks jokios informacijos. Ar reikia vaiką slėpti nuo visuomenės? Argi mes jau esame tokie pavojingi?  Pavojingi esame ne mes, kurie klausiame, “ar dar gyva Deimantė?”, bet tie, kurie susitaria su  Valstybės saugumo departamentu ir nuslepia informaciją nuo Seimo, jog „Rosatom“, o tai putino Rusijos įtakos įmonė, turėjo tamprius ryšius su Konservatorių partijos lyderiais. Kodėl? Dėl to, kad Mykolo Katkaus vadovaujama įmonė teikė viešinimo paslaugas Konservatorių partijai. M.Katkaus sutuoktinė yra VSD direktoriaus Dariaus Jauniškio patarėja.  Lietuvoje pažintys tapo valdžios galiomis visose srityse.

Kas gali paneigti,  kad nebuvo  ‘už durų” susitarta teigti, kad  Lietuvoje  nėra pedofilijos.  Kas gali paneigti, kad tarėsi klanas, kurį sudaro  VSD darbuotojai, teisėjai, aukštas pareigas užimančiais politikai. Juos vienija bendra aistra, o tai sekso žaidimai su trijų metų vaikais.  Pagal juos pedofilija  yra  Deimantės ir jos tetos fantazijos. Kas gali paneigti, kad nebuvo „už durų“ susitarta apkaltinti senelius, jų kaimynę, kad atseit jie anūkę mokino negerų dalykų bei piliečius, atseit nuo jų reikia saugoti  mergaitę ir ją  paversti valstybes paslaptimi.  Galingosios pažintys  toliau  viešpatauja ir nurodinėja žiniasklaidai, teisėtvarkai.

Piliečiai atėjo į aikštes su vieninteliu plakatu „Ar dar gyva Deimantė?“. Neateiti, neklausti negalima, ypač dabar, kai viešinama,  jog  pažinčių dėka gali gauti iš Lietuvos saugumo gerą pažymą,  kurioje  neįvardinami tie, kurie savo pažintimis ir darbais žlugdo Lietuvą.

Vaikai negali tapti aukomis  korumpuotos valdžios.

Šiaulių apygardos teismas gali patvirtinti Telšių teismo  priimtą  sprendimą, jog  Virginija Smilgytė yra   ypatingai pavojinga ir ją  reikia gydyti.

Mes, nevyriausybinių organizacijų atstovai, ėmėme  ją ginti, nes jos pasakojimas, kad ilgai slėpė išprievartavimo faktą, nes buvo gėda, yra įtikinamas. Kitas jos teiginys,  kad nuo išprievartavimo laikų stebėjo V. Bukausko ir jo aplinkos veiklą, taip pat suprantamas ir nerodo jokios jos psichinės ligos.  Jos vienintelis noras buvo, kad jis  žlugtu kaip politikas, nes prievartautojai nėra dori žmonės, o tuo labiau politikas naudingas miestui ir šaliai. Ji kaip metraštininkė rinko medžiagą apie Bukauską, tačiau viešai prakalbo, kai jos brolio lavoną atvežė politiko sūnus Simas Bukauskas.  Išgirdusi iš Valentino Bukausko giminaitės, kuri domėjosi šeimos istorija, kad jie yra atkelti carinės Rusijos po Lietuvos – Lenkijos  valstybės žlugimo į Telšių apskritį, patikėjo. Besąlygiškai patikėjo ir kitu sklandančiu  pasakojimu, kad į Bukovskius, kaip carinės Rusijos ramsčius,  kreipėsi pagalbos sovietų sąjungos spec. tarnybos organizuojant  nepriklausomos Lietuvos užgrobimą, taip vadinamą, socialistinę revoliuciją. Ar galima tikėti šia Telšiuose platinama versija? Manome, kad taip. Nes  sovietiniais laikais Nepartinio demokratinio judėjimo Klaipėdos skyriaus pirmininkei teko dirbti Palangos ekskursijų biure. Jai teko lydėti  vieną rusų ekskursantų grupę iš Palangos  į Klaipėdą. Po ekskursijos mieste ta grupė išvyko į Jūrų muziejų su Klaipėdos ekskursijos biuro darbuotoja. Vienas pagyvenęs ekskursantas, grįžo į autobusą ir pasakė, kad eiti į muziejų yra toli ir jis grupės lauks mašinoje. Pasirodo, šis žmogus buvo II –jo pasaulinio karo dalyvis. Atvyko apžiūrėti vietas, kuriuose teko jam pabuvoti dar prieš karą. Jis į Lietuvą, Skuodo miestą buvo atsiųstas 1939 m.  vadovaujantis sutartimi tarp Lietuvos ir sovietų sąjungos. Jam,  kaip būrio vyresniajam buvo įteikti adresai žmonių, kurie turėtų prisidėti prie būsimos sovietinės revoliucijos. Jis buvo nustebęs, kad sąraše buvo tik pasiturintys žmonės, kurie rinkdavosi vienoje iš Skuodo parduotuvių. Daugiau papasakoti nespėjo, nes į autobusą įlipo  jį lydintis asmuo, kad nepasakotų ko nereikia. II- ojo pasaulinio karo dalyvis nutilo ir jokių prisiminimų daugiau nebepasakojo. Netikėti to žmogaus prisiminimais nėra jokio pagrindo.  Kaip buvo įvykdyta Lietuvoje  sovietinė revoliucija? Kaip žmonės buvo įtraukiami į sovietinius sąrašus revoliucijos daryti?  Ar ne iš carinės Rusijos ochrankos  laikų pateko į 1939 m. gyventojų sąrašai buvo įteikti   Sovietų sąjungos kariuomenės dalinių vadams? Atsakymo istorikai nepateikia, atvirkščiai, žmonės kalba, kad tarybinė praeitis šiandieninių politikų ir istorikų yra naikinama.  Tačiau  žmonių prisiminimuose, pasakojimuose  praeitis sklando.  Manome, kad  carinė Rusija  turėjo ypatingai gerai atidirbtus metodus užgrobiant kaimynines šalis. Matomai, tą patirtį perėmė sovietinė Rusija ir labai tikėtina, kad dabar ją  naudoja putino Rusija.  Tokia tyla iš istorikų ir politikų pusės kelia nepasitikėjimą dabar esančia valdžia. Ar galėjo Valentino Bukausko giminė praeityje būti Bukovskiai ir darbuotis carinės Rusijos labui, o vėliau sovietų sąjungos naudai?  Virginija Smilgytė mano, kad ši giminė tikrai slepia savo juodą praeitį, todėl Nepriklausomos Lietuvos  pirmaisiais metais,Valentinas Bukauskas atseit ir siautėjo, prievartavo  ir ji tapo jo auka.

Įvertinę jos pasakojimus, II-jo pasaulinio karo dalyvio prisiminimus nusprendėme užklausti  valstybinių institucijų apie  slaptosios carinės Rusijos tarnybą  Žemaitijoje. Taip pat  prašysime pateikti informaciją   apie Sovietų sąjungos saugumo komiteto  veiklą Telšiuose bei  Vakarų Lietuvoje

Kas  vyksta Telšiuose? Mes, visuomeninkai,  klausydamiesi  Virginijos Smilgytės pasakojimų, esame šokiruoti.  Ar  Seimo narys Valentinas Bukauskas  jau yra  „šventasis“?  Ar buvo  išsamus tyrimas dėl  V. Smilgytės teiginių?  Jei nebuvo, tai kodėl nepatikrinę jos išsakytų faktų,  apie  jos išprievartavimą ir brolio mirties aplinkybes, išvadino  ligone?

Moteris laikraščiui „Kalvotoji Žemaitija“  teigė, kad   buvo  išprievartauta V. Bukausko ir dar vieno telšiškio.

 “Kalvotoji Žemaitija“. nors nepradeda   žurnalistinio tyrimo, bet parašo, kad ji esanti ligonė.

Manome, kad Kalvotoji Žemaitija“  yra įtakojama, nes savo tinklalapyje teigia  kad   nuo 2012 metų iš Telšių rajono savivaldybės administracijos  gavo 25 419 €.   Galimai  dėl finansinio “ubagystės” laikraštis šoka pagal Darbo partijos muziką.  Pasitvirtinus,  nors daliai telšiškės išsakytų teiginių,  Darbo partija nematytų  valdžios kėdžių Telšiuose.  V. Smilgytė  elektroninėje erdvėje, spaudoje,  susitikimų metu teigė, kad jaunystėje yra nukentėjusi nuo V. Bukausko.  Todėl ji  aktyviai agitavo telšiškius, kad  per Seimo rinkimus 2016 m.  nerinktų  jo, nebalsuotų už Darbo partiją.  Virginija 2016 m. spalio mėn.  organizavo  bado akciją.  Savo plakate įvardijo  brolio žudikus:  Seimo nario sūnų S. Bukauską ir kriminalistą V. Marčenkovą. Ji teigė, kad   Seimo rinkimai vyko  nesąžiningai, Darbo partija juos klastoja.   Ji ne tik 2016 m. organizavo bado akciją, bet ir rašė  skundus į prokuratūrą, policiją ir savivaldybę. V.  Smilgytė mano, kad už  bado akcijos organizavimą buvo atleista iš darbo. Tiesa, susidorojimui su ja pritaikė šlykštų būdą.  Paskambino moteris, prisistatė žurnaliste ir išsakė norą, nufotografuoti  Virginiją su jos bado akcijai pasiruoštu plakatu. Po darbo ji buvo nufotografuota prie  vaikų darželio. Po kelių dienų darželio vedėja liepė rašyti  pasiaiškinimą, kodėl piketuoja prie darbovietės. Atsisakius rašyti, ji  buvo atleista iš darbo.  Lygiagrečiai vyko dar keletas  susidorojimo veiksmų.  Policininkas  Vytautas Paliakas ne kartą lankėsi darbovietėje, prašė nerašinėti kaltinimų viešoje erdvėje. Policija kreipėsi  į Telšių prokuratūrą dėl V. Smilgytės veiksmų.  2017m.  sausio mėn. Telšių prokuroras  Arūnas  Gailius    priėmė nutartį  pradėtą tyrimą  dėl  šmeižto nutraukti ( nutraukto ikiteisminio tyrimo  byla Nr. 01-1-52381-16).  Mes,  nevyriausybinių organizacijų atstovai,  atlikdami  visuomeninį tyrimą, skambinome Telšių prokurorui ir pasidomėjome    V.   Smilgytės ikiteisminiais procesais.  Nurodė kreiptis dėl informacijos raštu. Tuo pačiu  sužinojome  apie 2011 m.  ikiteisminį tyrimą, kuriame V.  Smilgytė buvo pripažinta nukentėjusiąja.   Nesutarimas buvo tarp jos ir brolio. Tuoj paskambinome V. Smilgytei, kad papasakotų apie tą prokurorinį tyrimą. Sužinojome, kad brolis neblaivus keldavo triukšmą. Todėl ji  prašė policijos pagalbos, tačiau  pusantrų metų jos nesulaukė. Tik apskundus generalinei prokuratūrai ,  pasikvietus žiniasklaidą policija ėmė dirbti.  Nors prokurorui, tai užstrigo atmintyje, tačiau nėra jis ypatingas, nes alkoholis  yra Lietuvos   bėda su kuria ypač aršią kovą pradėjo dabartinis ministras Aurelijus Veryga.  Apie 2013 metus brolis buvo apgyvendintas    neįgaliųjų pensionate.  Virginijai jis papasakodavo, kaip yra išnaudojami Dūseikių socialinės globos namų  gyventojai.  Kas gali paneigti, kad nudaigojo jį kaip nereikalingą liudininką?  Tuo labiau, kad apie betvarkę pensionato žmonės kalbėjo viešai, o drąsiausias  papasakojo žurnalistams.  2014 m. balandžio mėn. 9 d. ‚Kalvotoji Žemaitija“ atspausdino straipsnį pavadinimu „Ar tikrai išnaudojami Dūseikių socialinės globos namų gyventojai?“

Kodėl V.  Smilgytė pradėjo sunkią ir neįveikiamą kovą?   Todėl, kad  kaip ji sako po išprievartavimo  visą laiką gyveno „nešvari“ , su  gėdos jausmu.  Paskutinį  smūgį sudavė brolio mirtis ir patyčios, kurias turėjo išgyventi atsiimant brolio lavoną. Virginija yra palikusi Telšių policijai net du prašymus dėl brolio ekshumacijos. Ji mano,  kad kol neatliktas palaikų tyrimas  turi teisę, S.  Bukauską, atvežusi brolio kūną  ir kriminalistą V. Marčinkovą, pradėjusį tirti brolio žūtį, vadinti  brolio žudikais ir viešinti visas blogybes, kurios vyksta Telšiuose.

Kokia versija reikia tikėti mums, visuomeninkams: ar valdžios ir vietinės žiniasklaidos viešinama versija, ar Virginijos Smilgytės?

Pagal savo galimybes, nusprendėme pasidomėti  kiek  Virginijos pasakojimuose yra tiesos.  Ji pasakojo, kad augo religingoje šeimoje, tėvas prisidėdavo prie darbų bažnyčioje.  Papasakoti, ar tikrai jos tėvas Stanislovas  Smilgys  dirbo bažnyčios labui gali tik kunigai. Kunigas Juozas Šiurys  Telšiuose  klebonauja daugiau kaip 20 metų.  Paskambinome kunigui  ir paklausėme, ar tikrai parapijietis Stanislovas Smilgys savanoriavo, dirbo bažnyčiai?  Kunigas pasakė, kad  prisimena tėvą, kaip labai darbštų, bet  mėgėja pakilnoti taurelę.  Šmeižtą vertina labai neigiamai , o Virginiją Smilgytę apibūdino kaip  nepavojingą. Tiek kunigas, tiek mes,  manome, kad apšmeižti, paskleisti melagingas žinias apie  žmogų lengva, o surinkti  apkalbų jau nebeįmanoma. Ar tokia nuodėmė  slegia V.  Smilgytę?  Nežinome. Todėl norime patikrinti, kiek tiesos Virginijos Smilgytės teiginiuose.   Mūsų surinkta informaciją  galima įvardinti tik trupiniais prisidedančiais  kuo objektyvesnio vaizdo bendro vaizdo.

Kunigui  patvirtinus, kad gerai prisimena Stanislovą Smilgį, supratome, jog  Virginija Smilgytė nemeluoja apie savo pamaldžią aplinką vaikystėje, todėl manome, kad yra pagrindas tikėti tuo ką  pasakoja  apie jos išprievartavimą.  Virginija  sakė , kad ją einančia keliu pasičiupo ir įsodino į mašiną. Ji mano, kad prievartos auka tapo tik todėl,  jog  prasidėjo perestroika, kuri pykino  saugumiečius .  Jie surado būdą kaip kovoti su laisvės siekiančiais piliečiais – prievartauti  pamaldžias merginas.  Prievartautojus ji pažino, tai  buvo  Valentinas Bukauskas ir  Stasys Gudas. Dėl išprievartavimo  kreipėsi  į policiją ir išgirdo, kad ir jis, policininkas, nori, kad  ji  norėtų.  Tada  kreipėsi į pradinių klasių  mokytojos, bendradarbės vyrą Vidmantą Noviką su prašymu, kad pasikalbėtų su prievartautojais ir paprašytų,  jog nustotų tyčiotis iš religingų merginų. Ji, V. Novikas, kuris buvo nepėsčias vyras, mokytoja Vanda  nuvyko į vienkiemį,  esantį netoli Valentino   Bukausko  gimtinės  link Tryškių, kuriuose  ji buvo išprievartauta. Virginija mano, kad tas vienkiemis buvo paverstas   į viešnamį. Vidmantas nuėjo šnekėtis, o ji su  Vanda Vilkaite liko laukti mašinoje. Po kiek laiko pasigirdo šūvis ir jos pamatė skubiai sodybą paliekantį V.  Bukauską. Vidmantas Novikas buvo nušautas. Baudžiamoji  byla žudikui nebuvo  iškelta, nes buvo apkaltintas pats nužudytasis.  Atseit, atėjęs į  sodybą, aiškino, kad atėjo į viešnamį merginų ir norėjęs  išprievartauti šovusiojo žmoną. Taip kalbėjo  prisipažinęs nužudymu vienkiemio gyventojas ir  todėl nebuvo teisiamas. Skambinome  telšiškiams, klausėme, ką gali papasakoti apie Nepriklausomos Lietuvos priešaušrį  Telšiuose, ar girdėjo, ar  žino apie ypatingai religingas prievartautas merginas?  Atsakė, kad  merginos buvo  prievartaujamos.  Ar tos patyčios buvo nukreiptas  prieš religingas moteris,  negali pasakyti.   Klausėme, ar  atsirastų daugiau moterų, kurios papasakotų apie patirtas skriaudas, išgyventas griūvant sovietų sąjungai ir  kuriantis Nepriklausomai Lietuvai. Mano pašnekovai abejojo, kad moterys norėtų tai  prisiminti,  nes jos  sukūrė  šeimas, augina vaikus, galimai jau yra ir anūkai. Gėda buvo tada, tuo labiau gėda prisiminti ir  kalbėti dabar.

V. Smilgytė teigė, kad  tą gėda  nešiojusi  ilgus metus, jautėsi „nešvari“,   o prakalbo tik 2014 metais, kai  galimai buvo nužudytas brolis, kai brolio lavoną pristatė  V.  Bukausko sūnus Simas.

Brolis žuvo  2014 m. birželio 11 d,. tačiau visą  savaitę neatidavė  lavono, vykdė tyrimą, atseit negalėjo nustatyti žuvusiojo tapatybės, nes  buvo labai  sumaitotas kūnas. Atseit tokia buvo kriminalistų ir Simo Bukausko versija, kuri visiškai neatitiko  pamatyto vaizdo, išsireikalavus atidaryti lavonmaišį.  Ten  neišvydo  sulaužytų kaulų  krūvos.

Manome, kad  yra nesunku nustatyti, ar  V. Smilgytė  meluoja, ar kalba tiesą. Dėl  V. Noviko ir S. Smilgio  mirčių turėjo būti pradėti ikiteisminei tyrimai. Archyvuose turi būti  medžiaga, t.y. nuotraukos žuvusio S. Smilgio. Jei viso to nėra, tai Telšių policija privalo leisti atlikti S. Smilgio eskhumaciją. Smilgytės artimieji, ji pati to prašė du kartus, o šiuo metu siunčia jau trečią prašymą.

Mums buvo labai svarbu žinoti, kaip Virginiją vertina artimai pažįstantys telšiškiai. Susisiekėme su  Rasa, kuri daug metų bendrauja su V. Smilgyte. Moteris papasakojo, kad  jas sieja meilė poezijai ir tikėjimas į Viešpatį.  Rasa, daugiau kaip 20 metų bendraudama su Virginija.  nepastebėjo nusikalbėjimo ir  fantazavimo.

Esame šokiruoti Utenos ekspertės pasisakymu Telšių apylinkės teisme, kad  yra vaistai ir  Virginiją pagydys. O jeigu  Utenos ekspertė suklydo, kaip ir kas   ištaisys jos klaidą?  Manome, kad  nėra psichinė liga skundų rašymas, kaltinimų išsakymas, jei jie  yra pagrįsti.

 Norint išsiaiškinti tiesą mums reikalingi kuo išsamesni faktai, įrodymai, kad  V. Smilgytei nėra  psichinio  sutrikimo. Kreipsimės į valstybines  institucijas dėl papildomos informacijos ir tam tikrų veiksmų atlikimo.

1. Abejodami Utenos ekspertės išvadomis prašome  sudaryti kompetentingų ekspertų komisiją ir pakartotinai atlikti ekspertizę, nes V. Smilgytės teigimu nebuvo psichologės,  ji sirgo.  Dvi ekspertės bendravo tik paskutinę dieną. Viena uždavinėjo bendrus klausimus  apie  fizinę sveikatą, o kita klausė, ar dar  toliau  ji rašys.  Atsakė, kad  rašys.
2. Ar  buvo atliktas nepriklausomas tyrimas  dėl V. Smilgytės visų  skundų ir kaltinimų pagrįstumo?
3. Prašome Telšių policijos ir prokuratūros  informuoti mus, visuomeninkus,  ar buvo užvestos   V. Noviko ir S. Smilgio  ikiteisminio tyrimo bylos, jei buvo, tai  pateikti bylų medžiagas ( kiek leidžia teisės aktai).
4.  Prašome  Telšių prokuratūros pateikti nutrauktos ikiteisminio tyrimo  bylos Nr. 01-1-52381-16 medžiagą ( kiek leidžia teisės aktai).
5. Prašome pateikti Šiaulių apygardos prokuratūros   tyrimo medžiagą bei nutartį, kuri buvo  priimtą 2017-11-11.  ( kiek leidžia teisės aktai).

2018m. gegužės 29 d. visuomeninkai iš Klaipėdos  piketavo  Telšiuose,  kadangi  telšiškę Virginiją  Smilgytę   uždarė  į  psichiatrinę ligoninę bei  ruošiamasi ją  paskelbti  neveiksnia. Šiandien, t.y. gegužės 29 d., tai jau padarė Telšių apylinkės teismas.

Prie mūsų piketo prieidavo nemažai žmonių, kurie domėjosi, kas čia vyksta. Telšiškiai nežinojo, kad jų žemietė, nors turėjo nedarbingumo pažymą, poliklinikoje policininko buvo suimta ir patalpinta  į Rokiškio psichiatrinę  ligoninę. Į piketą atėjo  korespondentai iš abiejų miesto laikraščių. Vienas žurnalistas ėmė aiškinti, kaip jis elgtųsi, jei  kaimynas imtų kalbėti, kad esu nužudęs jo  giminaitį ir dar visaip meluotų apie mane. Jeigu nesu to  padaręs, lieka vienintelis kelias kreiptis į teismą.  

Nesupratome, kodėl paėmė  pavyzdžiu kaimynus. Nežinau, ar Virginija Smilgytė yra Valentino  Bukausko ir jo sūnaus Simono Bukausko  ir minėto žurnalisto  kaimynė,  bet gerai žinau, kad teisme ji neapsigins, nes teismai vyksta be jos dalyvavimo. Keistai atrodo, kai žmogų izoliavus, jam nedalyvaujant vyksta   teisminis procesas.  Didžiausias V. Smilgytės “durnumas” yra tame, jog įtaria, kad   Simonas Bukauskas prisidėjo prie jos brolio Stanislovo Smilgio  nužudymo. 2014 m. birželio 11d., atseit,  jį suvažinėjo traukinys.  Virginija Smilgytė teigia, kad jos brolis buvo  neįgaliųjų pensionato, kuriame dirbo S. Bukauskas,  gyventojas. Žuvęs brolis visiems aiškino, kad  neįgalieji   dirba pas Bukauskus miškuose bei jų socialinėse įmonėse – skalbyklose už pasenusį maistą, t.y. veltui. Įtarimas, kad brolis mirė ne tragiško įvykio metu, bet buvo nužudytas kilo tada, kai Virginijai Smilgytei ir su ja  atėjusioms kaimynėms ir bendradarbėms į morgą pasiimti mirusiojo palaikus ir palaidoti giminės kape,   juos  atvežė Simonas Bukauskas. Jis  aiškino, kad traukinys sumaitojo žuvusiojo kūną, siūlė kremuoti tai kas liko po skaudžios nelaimės. V. Smilgytė teigė, kad kokį pusvalandį reikalavo  maiše atvežtą brolį parodyti. Ją ir jos kaimynes bei  bendradarbes nustebino tai, jog  mirusiojo kūnas nebuvo toks, kokį nupasakojo S. Bukauskas. Stanislovo Smilgio artimieji nutarė ieškoti teisybės ir kviestis nepriklausomą ekspertą, kuris nustatytų tikrąją mirties priežastį.  Prieš jų, giminaičių valią, nespėjus atlikti nepriklausomos ekspertizės, nespėjus išsiaiškinti, ar mirtį prišaukė traukinio sužeidimai, ar galimai buvo įvykdytas nusikaltimas,   Stanislovo Smilgio kūnas buvo pagrobtas Simono Bukausko ir palaidotas jos  šeimos kape. Iki šios dienos sesuo ieško teisybės, nori, kad  būtų atlikta brolio palaikų ekshumacija ir nustatyta tikroji mirties priežastis. Kodėl neleidžiama atlikti tyrimo?  

Taip pasakoja sesuo Virginija Smilgytė apie savo brolio mirtį. 

Visai kitaip pasakoja Simono ir Valentino Bukauskų aplinka. Jie aiškina, kad Stanislovas Smilgys  sirgo psichine liga ir nusižudė.  Nežinau kas skleidžia  Telšiuose gandą, kad V. Smilgytė yra tokia pat psichinė ligonė, kaip ir jos nusižudęs brolis.  Galimai tą gandą skleidžia Telšių valdžių valdžia – tėvas ir sūnus Bukauskai, o jų rėmėjai pritaria.

Ar įmanoma atrasti tiesą? Ar Virginiją Smilgytę įveiks Bukauskų klanas ir ją paskelbs neveiksnia ir Apygardos teismas? Ar tiesos paieškos dėl brolio mirties bus nutrauktos, nes  moteris bus paskelbta neveiksnia?   V. Smilgytė dar tiki, kad suras tiesą, todėl kreipėsi į Prezidentę, į STT. Kas Lietuvoje yra galingesni: ar tiesa, ar Bukauskai?

Su piketu  apsilankę Telšiuose, esame stipriai šokiruoti, nes artėja rinkimai ir manome, kad V. Smilgytė dėl noro  išsiaiškinti brolio mirties aplinkybes, dėl alkoholio, narkotikų daromos žalos ir kitų viešinamų blogybių  turi būti sunaikinta, nes ji kenkia  kruopščiai išdailintam Bukauskų  vardui.   

Nepartinio demokratinio judėjimo Klaipėdos  skyriaus pirmininkė Virginija Jurgilevičienė,  tel. 864024954

Klaipėdos Jungtinio demokratinio judėjimo pirmininkas  Virginijus Partaukas, tel. 860344258

Lietuvos žmogaus teisių gynimo Klaipėdos atstovybės narė Stanislava Urniežienė, tel. 860199602

Artėja 2019 m. vasario mėn., artėja rinkimai, artėja kova už valdžią.

Ką daryti, kad kova būtų korektiška? Svarbiausias darbas, tai kalbėtis su rinkėjais ir nedalinti jiems neįgyvendinamų pažadų, o išsakytus pažadus  vykdyti.

Ar tokia sąžininga rinkiminė kova  vyksta šiandien Telšiuose? Ne.  Mes, visuomeninkai, stebintys rinkimų batalijas, manome, kad politikas yra viešas asmuo ir jo adresu privaloma išsakyti nusivylimą, jei rinkėjų lūkesčiai nebuvo įgyvendinti.  Telšiai nėra didelis miestas.  Čia didžioji dalis gyventojų vienas kitą pažįsta. Telšiuose nusikalstamumas nėra pažabotas. Telšiškiai mato, kad nemažėja narkomanų gretos, kaip žlugdomi jauni žmonės, įtraukiami į nusikaltėlių tinklą, grobiami, vežami į užsienį ir verčiami ten vogti, klesti prostitucija.

Atsiverskime Telšių  savivaldybės elektroninį puslapį ir pamatysime Seimo nario Valentino Bukausko nuotrauką. Atsidarykime kaimyninių savivaldybių puslapius: Plungės rajono, Kelmės rajono, Šiaulių miesto ir rajono –  nei vienos Seimo nario nuotraukos nerasime, nors vienmandatėse tikrai yra laimėjusių ir šiandien besidarbuojančių Vilniuje bei savo rinkiminėje apylinkėje. Tiek mes, visuomeninkai, tiek Virginija Smilgytė mano, kad Seimo narys V. Bukauskas,  taip save viešindamas  apsiskelbė atsakingu už visus Telšius. Jei tamsta, Seimo nary, save paskelbei svarbiausiu ir atsakingiausiu atstovu Telšiuose, tai kodėl kaip klestėjo, taip ir klesti narkomanija ir kitos blogybės? Manome, todėl, kad teisėtvarka yra susijusi su miesto valdžia ir nieko nedirba, galimai tapo nusikaltėlių stogu.  Ne Virginiją tampykite po teismus ir psichiatrines ligonines, kurios primena kalėjimus, nes ten  suvaržyta laisvė,  ne izoliavę ją,  mėnesiais  atlikinėkite  jos stebėjimą, bet paskelbkite Telšių miestą tokia vieta, kurioje nėra prekiaujama narkotikais ir nėra pardavinėjami žmonės.

Politikai yra vieši žmonės ir piliečiai išsako kaltinimus jų adresu. Pasiskaitykite, ką rašo apie Prezidentą Rolandą Paksą facebooke.  Pacituosiu keletą piliečių, pav.  Rasa Škėlienė rašo, kad „Lietuvos gėda. Paksai tu esi, ligonis“. Lina Stukiene 2018 m. balandis 7 d.  komentuoja taip „Pakselio nabago susiraukęs snukelis tiesiog alergiją kelia- Tėvynės išdavikas, vagis, melagis, tualetiniu popierium apvyniotas, apsišikęs ir apsitapšnojęs… ir vis dar tebesapnuoja besmegenis prezidentūrą…“ Ar prezidentas Rolandas Paksas yra išdavikas, vagis, melagis, ar jis yra apsiviniojęs tualetiniu popieriumi ir  t.t.? Tikrai NE. Ar šios moterys yra tampomos po teismus už melagingų teiginių paviešinimą ir įžeidinėjimą.?Ne, jis viešas asmuo. Kodėl ant vieno politiko galima kibirais pilti teiginius, o kito atžvilgiu, kai nepateisino lūkesčių, negalima, nes atsidursi ne tik teisme, bet ir psichuškėje.

Dvigubų standartų negalima taikyti. Todėl savo, visuomeninkų, poziciją išsakysime Telšiuose piketais.  Pirmiausia 2018 m. gegužės mėn. 29 d.  prie Apylinkės teismo ( Kęstučio g. 13),  nes čia 15.30 val. bus skaitoma nutartis dėl Virginijos Smilgytės likimo  ir prie prokuratūros ( Kęstučio g. 4).   11.00 val prie savivaldybės ( Žemaitės g. 14)  ir  11. 30 val. prie V. Bukausko biuro, kuris randasi Aukštoji g. 3

Nepartinio demokratinio judėjimo Klaipėdos  skyriaus pirmininkė Virginija Jurgilevičienė,  tel. 864024954

Klaipėdos Jungtinio demokratinio judėjimo pirmininkas  Virginijus Partaukas, tel. 860344258

Lietuvos žmogaus teisių gynimo Klaipėdos atstovybės narė Stanislava Urniežienė

 Mes, klaipėdiečiai,  ateiname  į Atgimimo aikštę kiekvieną mėnesį. Eisime tol kol valdžia piliečiams atsakys, kodėl mergaitę reikėjo nuo mūsų, Lietuvos gyventojų, gelbėti ir ją slėpti? Kodėl  mes, piliečiai, esame įvardijami nusikaltėliais ir net pavojingais? Kodėl mums, piliečiams, norima įteikti, kad ką valdžia nusprendė, to nepakeisi. Piliečių nuomonė yra kita, jog  norint sugriauti valstybę tereikia dviejų dalykų – bausti nekaltus ir nebausti kaltųjų.

Šiandien minint Garliavos tragedijos šešių metų sukaktį  žiniasklaidoje, internete yra aprašomas Čikagoje vykstantis Neringos Venckienės teismas dėl ekstradicijos. Vienas paklusnus valdžiai žiniasklaidos informavimo  šaltinis „Delfi“ pateikė interviu su Neringos  Venckienės sūnumi Karoliu.  Aprašomi tik  užduodami klausimai ir atsakymai,  jokių prierašų ir jokio nuomonės formavimo.  Kas nutiko mūsų valdžios kontroliuojamai žiniasklaidai?  Kodėl  Garliavos įvykių dalyvių pasisakymus neiškraipo, nesityčioja?  Baimė. Gal todėl, kad interviu su Karoliu bus išverstas į anglų kalbą ir paviešintas, nes Neringos sūnus tapo žinomas ir jo istorija įdomi Amerikos visuomenei?   Jaunuolio atsakymuose visa tiesa apie mus, kokie esame bailūs. Mokiname vienas kitą būti prisitaikėliškais, paklusniais. “Delfi” žurnalistei Karolis papasakojo, jog įsiminė žmonių pamokymus mamai „kad kam ji čia kišasi, kad karjerą susigadins, kad ne jos dukra“. Ir vaikinas prisiminęs ką mamai šnekėdavo  žmonės daro išvadą: „Bet kaip galima ignoruoti ir nieko nedaryti, kai kažkas tokio atsitiko?“

Visai Lietuvos visuomenei yra pateikiamas klausimas, ar tylėti dėl mergaitės paviešintų seksualinių iškrypėlių siautėjimo, ar reikalauti, kad teisėtvarka  baustų  kaltus  ir nebaustų nekaltų.  Jei dalyvausi, tai nukentės tavo karjera, tavo reputacija  ir būsi pravardžiuojamas valdžios kontroliuojamoje žiniasklaidoje patvoriniu, violetiniu.   Jei nedalyvausi, tai valdžios kontroliuojamos žiniasklaidos būsi įvardintas protingu piliečiu.

Šiandien nemaža dalis Lietuvos žmonių negali  paklusti valdžiai, nes piliečių ir tų, kurie įgijo galias valdyti teisėtvarką,  vyriausybę, prezidentūrą, seimą, yra skirtingos vertybės.  Piliečiams gyvybė yra svarbiausia vertybė ir bylai pavirtusiai žudike lieka vienintelis klausimas.  Ar dar gyva Deimantė?

Susirinkome paminėti mergaitės 6 metų dingimo laikotarpį ir užduoti svarbiausia klausimą „ar dar gyva Deimantė?“

Ateisime ir birželio 17 d., nes tylėti yra nusikaltimas.

Lietuvai 2019 metai yra didelių iššūkių metai. Tai  valdžių keitimo metai. Savivaldybių tarybas renkame 2019 m. vasario mėn., o  gegužės mėn. vyks prezidento ir Europos parlamento rinkimai.

Šiuo metu dėl prezidento posto vyksta aktyvios rinkiminės batalijos. Jų išdavoje „Lietuvos rytas“ paskelbė prezidentės elektroninius susirašinėjimo laiškus su kaltinamuoju Eligijumi Masiuliu. Šių laiškų skelbimas neturi tikslo švarinti Lietuvos politiką. Aprašomos intrigos. Kodėl?  Publikacija siekiama  mums, rinkėjams,  įteigti, kad prezidentė  užsiima tik  politiniais žaidimais, todėl  Lietuva negali išlipti iš  27 vietos Europos sąjungoje.   Ar būsimam prezidentui, o populiariausios kandidatūros yra G. Nausėda, S. Skvernelis, V. Matijošaitis,  pagrindiniu rūpesčiu taps  Lietuvos ekonominė, teisinė  padėtis? Iš „Lietuvos ryto“ publikacijos aiškiai matosi, kad Lietuva paskendusi intrigose, o ne konstruktyviai dirba.  Lietuvos gyventojai, skaitydami žiniasklaidą, aiškiai suvokia,  kad Lietuvoje politikai yra šachmatų figūros, kurias stumdo aukštesnės jėgos.  Jeigu  prezidentė  būtų įtakinga žaidėja, valdanti spec. tarnybas, tai jos favoritą Eligijų Masiulį nebūtų sekę ir filmavę. Kodėl  prireikė pašalinti buvusį Liberalų lyderį, o po to  kompromituoti prezidentę ir Konservatorių partiją?  Tikrai ne todėl, kad Lietuvoje prasidėjo kova su korupcija. Belieka daryti išvadas, kad spec. tarnybos ėmėsi darbo, jog sukompromituotų prezidentę tik tam, kad  prezidentūrą perimtų politikas, valdantis spec. tarnybas.

Tada klausi, ar Europos sąjunga nepriklausoma, ar  valdoma iš šalies?  Kas  ten, Briuselyje, stumdo  politikus kaip šachmatus? Mes, didžioji dalis europiečių,  esame  tos nuomonės, kad Europos sąjunga yra reikalingas  politinis junginys. Tik matome Europos sąjungos ateitį skirtingai, vieni – federaciniame, o kiti nepriklausomų valstybių sąjungos darinyje. Kas nori, kad Briuselis būtų federacininkų rankose ir renka  nepamainomą Donaldą Tuską? Kas Europos sąjungoje iškėlė  į politines aukštumas tokius  politikus, kurie griauna   Europos sąjungą, kas tas užsakovas?  Vienintelis užsakovas  yra Kremlius. Federacinė Europos sąjungos ateitis neilgalaikė, nes jos vadovybės  sprendimai  žlugdo sąjungos stiprybę.

Šiandien Lietuvą drebina miestų žaliųjų erdvių  “renovacija”.  Savivaldybės gauna iš Europos sąjungos šimtaprocentinį finansavimą ir ruošia tokius projektus, kad įsisavintų kuo didesnes sumas, todėl  naikina mieste esamus brandžius medžius, sveiką aplinką. Investicijos didelės, o iš jų daugiau žalos negu naudos. Štai kaip neefektyviai leidžiami  Europos Sąjungos pinigai. Europa neturėtų spręsti, kur  pinigus reikia išleisti.  Jos, 28 Europos valstybės, turėtų pačios nuspręsti ir prisiimti    lėšų išleidimo prioritetus. Federacinės Europos modelis  turi vienintelį tikslą – sunaikinti Europos sąjungą, o tada Lietuvą, o taip pat ir  Višegrado valstybes skubiai į savo glėbį priglaus Kremlius.

Stebint politinį gyvenimą aiškiai išsiskiria didieji ir mažieji politikos žaidėjai.

Didieji pasaulio politiniai žaidėjai yra  Europos sąjunga ir Kremlius. Apie JAV Donaldas Trampas pasakė, kad jam svarbiausia yra Amerikos gerbūvis. Artėjant prezidento rinkimams Lietuvoje mažaisiais politiniais žaidėjais tapo  S. Skvernelis. G. Nausėda, V. Matijošaitis. Šiuos kandidatus į prezidento postą vienija tai, kad jie pasisako už federacinę Europą,  todėl įtinka Briuseliui bei  Kremliui. Mažosios politikos esmė ta, kad kiekvienas iš jų nori arba yra stumiamas būti Lietuvos prezidentu. Tam šiandien yra  pasitelktas   „Lietuvos rytas“, kuris  aprašinėja prezidentę, kaip intrigantę.  Matomai siekiama, kad Lietuvos piliečiai  prezidentu pasirinktų S. Skvernelį.    Lietuvos vidinės intrigos nedomina nei Europos sąjungos, nei Kremliaus, – pjaukitės kaip katės morčiaus metu. Juos  gąsdina,  neramina taip vadinami  protesto balsai Lietuvoje. Susivieniję, jie gali imti ir išrinkti savo kandidatą, nes jie nepasiduoda  žiniasklaidos įtakai. Protesto balsai išrinkę savo prezidentą, į savivaldybių tarybas – savus  deputatus, į Europos parlamentą – savus atstovus ir tada Lietuva prašysis  į Višegrado sąjungą. Todėl protesto balsus siekiama suskaldyti.  Galimai dėl to  paprašė Amerikos, kad į Lietuvą  grąžintų  Drąsos kelio lyderę Neringą Venckienę, leido  kandidatuoti į prezidentus Rolandui Paksui. Manau, kad politinių figūrų stumdytojų iš Europos sąjungos ir Kremliaus  siekis yra,  kad į  antrą turą patektų  tik Europos sąjungos federacininkų ir Kremliaus remiami politikai.

Kasdien Lietuvoje,  kaip ir visame pasaulyje,   keičiasi politiniai, ekonominiai įvykiai, tačiau  jokių pokyčių, jokios informacijos apie Deimantę.  Ar ji gyva?  Ar pagrindinė liudininkė, kaip ir suaugę žmonės,  nėra nužudyta?

Valdžia nutarė, kad nebuvo jokio pedofilijos skandalo, kad tai išgalvota Drąsiaus Kedžio, jo tėvų, sesers, kaimynės, giminaičių ir didžiulio būrio tautiečių. Valdžia organizavo ‘teisingumą” ir tampė bei tampo po teismus žmones, kurie netiki valdžios sukurtomis pasakomis. Lietuvoje turime iškrypėlių, bet dėl jų elgesio nėra nei aukų, nei mirčių. Kodėl? Piliečiai žino atsakymą.  Iškrypėliai siautėdavo artimoje aplinkoje, nepriklausė turtingųjų galingųjų luomui.   Garliavos atveju, iškrypėliai yra  politinio, ekonominio, teisinio  elito atstovai. Jiems nėra problema sunaikinti, išsityčioti iš Tiesos ir  žmonių mirtimis užglaistyti  iškrypusių fantazijų nusikaltimus.  Mes, piliečiai, tapome problema, nes  reikalaujame teisingumo. Skaudulys yra ir  Neringa Venckienė, kuri  pedofilų siautėjimą viešina JAV ir visam pasauliui. Nepriimtina yra ir disidentė sesė Nijolė Sadūnaitė. Nemalonus ir Seimo narys, disidentas  Petras Gražulis, kuris  parašė laišką JAV atstovui.

Atėjome į Atgimimo aikštę jau 71 kartą su vieninteliu plakatu „Ar dar gyva Deimantė?”.  Susirinkę,  padiskutavę, nusprendėme, kad pasiūlytas kandidatas  į teisingumo ministrus Giedrius Danėlius nekelia pasitikėjimo ir esant tokiam ministrui teisingumo nesulauksime. Kodėl?  Todėl, kad S. Skvernelis teisingumo ministru pasiūlė buvusį Klaipėdos prokurorą, kuris uostamiestyje, prokuratūroje galimai dirbo kaip teisingumo „šestiorkė“. Kodėl prokurorą, kuris Klaipėdoje garsus buvo tik  tuo, kad  kuravo  prokuratūros pastato Vilties g. remontą,  ministras pirmininkas  nori matyti teisingumo ministru? Ar ne todėl, kad padėtų užglaistyti Garliavos neteisėto šturmo pasekmes?

Piliečių savastis, garbė yra žinojime, kad vaiko gyvybė yra vertybė, todėl negalime neateiti. Ateisime ir gegužės 17 d., minėsime 72 mėnesių  (šešių metų) nežinią dėl  vaiko, kurį  galimai išnešė  į mirtį.  Gyvybė yra svarbiausias turtas, todėl tylėti negalime!

2018 m. balandžio  mėn. 6d. prie Klaipėdos miesto savivaldybės miestiečiai  piketu pasitiko  į Tarybos kolegijos posėdį  atvykusį ministrą pirmininką Saulių Skvernelį. Jis priėjo prie piketuotojų, perskaitė jų paruoštus klausimus.  Viena iš piketuotojų klausė, ar tiesa rašoma. jog pagrindinis uosto investuotojas bus Kinija?  Premjeras  atsakė, kad nereikia tikėti viskuo ką rašo    žiniasklaida.  Tarybos kolegijos posėdyje klausimų neturime  teisės  užduoti, todėl  atspausdinę, atsinešėme į piketą ir prašėme priėjusių  tarybos narių, kad užduotų rūpimus klausimus.

Klaipėdiečiai,  išklausę premjero, mero, administracijos direktoriaus, uosto direkcijos vadovo atsakymus video įraše,  kurį kolegijos posėdyje padarė  visuomenininkė Laura Čilinskaitė, susidarė tam tikrą nuomonę.

Lietuvoje naujųjų  verslininkų apetitai nevaldomi. Jų tikslas  sunaikinti senuosius turčius ir perimti pelningus verslus.  Naujųjų oligarchų galia sustiprėjo, kai  premjeru tapo S. Skvernelis.  Manome, kad  su jo pagalba, prisidengę urėdų reforma, medienos magnatai perėmė  miškus.  Jie  aiškino, kad dabartinė  miškų priežiūros ir tvarkymo sistema yra neefektyvi. Asociacijos „Lietuvos mediena“ direktorius Raimundas Beinortas  susitikime, su premjeru. kuris vyko 2018 m. balandžio mėn. 5 d. pateikė  skaičius,  kad pernai vien į Latviją buvo išvežta 772 tūkst. kub. m. lietuviškos medienos, į Lenkiją – 268 tūkst. kub. m. Kiniją – 171,5 tūkst. kub. m, Švediją – 167 tūkst. kub. m. Atseit, Lietuvos verslininkams  nebuvo užtikrinta  žaliava už tinkamą kainą. Ekonomika paprasta, mokėk už žaliavą brangiau ir ją turėsi.  Pardavinėti miškus tokia kaina, kurią nurodys “Lietuvos mediena”, reiškia tik vieną,  kad Lietuvos iždas bus tuščias, o verslininkų  pilnas.  Iš susitikimo sužinojome, kad   verslininkų  apetitai  auga, nes jie norėtų finansuoti uosto statybą. Tie, kurie nutarė perimti pelningą verslą negali pasielgti kaip Rusijoje,  t.y. suimti Magomedovo kompanijos „Summa“  savininkus, kurių didžiausias verslas yra krova.  Mūsiškiai nutarė pasielgti gudriau –  pastatyti naują uostą Melnragėje.   Klaipėdoje jau seniai sklando  nuogąstavimai, kad krovą iš dabartinių krovos įmonių, kurios yra įsikūrusios  marių pakrantėje, perims naujas uostas Melnragėje. Todėl tarša iš pietinio rajono ir dalinai  centro persikels į šiaurinę miesto dalį.

Klaipėdos miesto tarybos kolegijoje S. Skvernelio paklausė, iš kur gausime pinigų išorinio uosto statybai?   Atsakė, kad kalbėjosi  su medienos pramonės atstovais, todėl  atsiranda galimybė.  Tada premjeras buvo paklaustas, iš kur gausime krovinių? Ar nebus sukelta vidinė konkurencija? Pasirodo, kad bus krovinių, tik nereikia miegoti. Mūsų kaimynai, o tai latviai, estai miega. Nežinome, kaip jie miega, bet žinome, kad jų  atlyginimai, pensijos yra didesnės. Taip pat žinome, kad  kaimynai ekonomiškai yra stipresni ir jų  rodikliai Europos sąjungoje  yra geresni. Manome todėl, kad kaimyninių šalių  vadovai nedirba turčių, naujų oligarchų labui.  Jei yra krovinių, tai statykite išorinį uostą Būtingėje. Kokia  valstybei,  miestui, klaipėdiečiams bus  nauda, jei  naujas uostas  perims senojo uosto krovinius?  Pasirodo, kad miestas taps akcininku ir gaus nemažai naudos. O gal gaus tik dar daugiau taršos?  Būdami miestiečiais matome, kam atitenka pinigai iš įvairių savivaldybės įmonių.  Liberalai klesti. Ponai, gal neapgaudinėkite gyventojų, jiems palikę tik špygą.