Politinė kalinė Virginija Smilgytė psichiatrijos ligoninėse laikoma jau ilgiau negu trys mėnesiai. Todėl mes, keletas nevyriausybinių organizacijų atstovų, užsirašėme į priėmimą pas Seimo narį, sveikatos ministrą Aurelijų Verygą. Priėmimas buvo paskirtas birželio mėn. 15d. Susitikimo tema turėjo būti apie teismų psichiatrijos tarnybų darbą.
Jau daug metų tenka bendrauti su piliečiais, kurių psichinę sveikatą teismo sprendimu tikrino teismo ekspertai. Į mus kreipėsi pagalbos šiaulietė Elona, klaipėdietė Inga, palangiškė Irena. Moterų pasakojimai apie patirtas patyčias yra išgyventi, logiški, o reikalavimai suprantami. Manome, kad teisminėje psichiatrijoje būtinos permainos. Paskutinis lašas, tai telšiškės Virginijos Smilgytės ilgalaikis izoliavimas.
Moterų pasakojimuose, kad su jomis norima susidoroti pasinaudojant psichiatrijos tarnyba, yra tiesos. Mus stebina tai, kad pilietis, kuris gina savo privačius ar visuomeninius interesus, kuris puikiai suvokia aplinką ir kurio elgesys atitinka susidariusią situaciją, yra tampomas su antrankiais tikrinti jo psichinę sveikatą. Antrankius uždeda dėl to, kad pilietis, kurio psichinę būseną turi patikrinti pagal teismo sprendimą, neatvyksta į stacionarinę patikrą. Pilietis neprisistato teismo ekspertams, nes bijo susidorojimo, kuris galimas su psichiatrų pagalba, arba abejoja esant atitinkamą teismo sprendimą. Manome, kad negali būti naudojami antrankiai suimant ir pristatant pilietį teismo ekspertams ambulatoriniam ar stacionariniam patikrinimui.
Kita aktuali problema – laikinas suėmimas. Šiaulietę sulaikė ir vežė į Šiaulių, vėliau Kretingos ir galiausiai į Palangos policiją. Policijos kamerose išlaikė penkias dienas ir tik tada pristatė ambulatoriniam patikrinimui į Klaipėdos psichiatrijos tarnybos centrą. Manome, kad teisminiams ginčams vykstant tarp šeimos narių ar kaimynų dėl turto, šmeižto bei kylant kitiems nesutarimams buityje, taikyti tokius pat suėmimo būdus, kaip nužudymų, vagysčių bylose, negalima. Deja, piliečiai paverčiami nusikaltėliais ir jiems taikomos tos pačios priemonės, kaip recidyvistams, vežamiems į psichiatrinės ekspertizės centrą arba ligoninę. Kodėl specialistai, psichiatrai sutinka ekspertuoti į afekto būseną ne savo valia patekusį pilietį, atvestą su antrankiais? Ar neatėjo laikas keisti šią situaciją – klausėme Sveikatos ministro A. Verygos. Ar gali Lietuvos Respublikos Sveikatos ministerija inicijuoti įstatymų pataisas ar vyriausybės nutarimus, kad jie būtų humaniški taikant juos Sveikatos ministerijos klientams, kurie jais tampa pagal teismų sprendimus.
Kitas pastebėjimas, tai dokumentų iš psichikos sveikatos centrų, kuriuose lankydavosi piliečiai, atsiradimas bylose ir jų citavimas teisminėse nutartyse. Klaipėdietė Inga tik kartą lankėsi Klaipėdos psichikos sveikatos centre ir skundėsi, kad jai diegia širdį, jaučia drebulį visame kūne ir kaista, dega padai. Kodėl išsakyti nusiskundimai gydančiam gydytojui psichiatrui turi atsirasti bendrojoje dalyje teismo sprendime? Kai pilietis skaito jam atsiųsta teismo nutartį, jam atrodo, kad psichiatrų pagalba su juo susidorojama, kaip tarybinias laikais. Kodėl toje pačioje nutartyje nėra gydytojo psichiatro išsamaus komentaro apie padarytą įrašą ligonio istorijos byloje? Kodėl nėra Sveikatos ministerijos teisės akto, kuris nurodytų kiek laiko prokuratūra gali laikyti piliečio originalią ligos istorijos bylą? Jei prokuratūrai reikalingi visi gydytojo psichiatro padaryti įrašai, tai kodėl netinka ligos istorijos kopija patvirtinta gydytojo? Telšių apylinkės teismo teisėja panašų sprendimą surašė ir V. Smilgytei. Ji kreipėsi į Telšių psichikos sveikatos centrą dėl brolio. Tiesa, ten, teismo nutartyje, rašoma, kad brolis ją skundė, jog ji serga psichine liga. Pasirodo, jei brolis, kuris buvo psichikos centro pacientas ir skundėsi, seseriai teisme tai gali būti sunkinanti aplinkybė. Manome, kad teisės aktuose turėtų būti nurodyta, jog ikiteisminei įstaigai ar teismui pareikalavus piliečio ligos istorijos, ir jiems nutarus kokį nors dokumentą panaudoti teisminėje byloje, turi būti ir gydytojo psichiatro pastabos apie tą dokumentą – ar tas dokumentas gali būti kaip įrodymas, kad pilietis turi psichinės ligos požymių. Manome, kad sergančio ir lankančio psichikos centrą išsakyti teiginiai, jog jo artimieji serga psichikos liga, negali teisminėje byloje tapti įrodomąja medžiaga. Aiškaus reglamento nebuvimas, o tiksliau spragos, padeda nesąžiningiems teisėjams, teismo ekspertams, kaip sovietiniais laikais, susidoroti su piliečiais.
Dar vienas pastebėjimas. V. Smilgytė suimta ir pristatyta į Utenos ekspertinį skyrių ir ten buvo laikoma apie mėnesį. Dvi psichiatrės, nedalyvaujant psichologei, surašė aktą, kad ji serga psichine liga. Gydymą pradės, kai tą patvirtins ir teismai. Teismai vyksta jau ilgiau negu 3,5 mėnesio ir ji visą tą laiką yra izoliuota, kitaip sakant, įkalinta. Jos psichinius sutrikimus ( tariamai nepagrįstą informacijos skleidimą ) ruošiamasi gydyti. Kodėl galutinio teismo sprendimo jai neleidžiama sulaukti laisvėje? V. Smilgytė apskundė Telšių apylinkės teismo sprendimą, kuriame nuspręsta ją gydyti, vadovaujantis Utenos eksperčių išvadomis. Šiaulių apygardos teisme byla bus nagrinėjama rugsėjo 20d. Moteris Rokiškio ligoninėje išbus dar 2,5 mėnesio. Jai netaikomas joks gydymas, ji nestebima, ji tik laukia galutinio teismo sprendimo. Valstybė užsikrovė sau naštą, t.y. ją maitina, sumoka už komunalinius patarnavimus bei kitas teikiamas paslaugas. Kodėl teismo ekspertės nusprendė, kad kalbantis ( tariamą šmeižtą skleidžiantis žmogus) yra ypatingai pavojingas visuomenei ir jį reikia gydyti, o teismo sprendimo laukti ligoninėje? Nuo kada ir kiek piliečių už tariamą šmeižtą ( kas gali paneigti, kad jie kalbėjo tiesą) yra kalinami be teismo sprendimo? Tai tik dar kartą patvirtina, kad nenutolome nuo tarybinių laikų. Anuomet tuos, kurie negerai kalbėjo apie politikus, jų artimuosius bei aplinkinius laikė durniais ir gydė. Negalima sovietinę psichiatriją, kuri buvo naudojama susidorojimui su kitaminčiais bei kritikais taikyti ir Nepriklausomoje Lietuvoje.
Išsakę savo pastebėjimus Sveikatos ministrui Aurelijui Verygai, perdavę prašymą dėl pakartotinos ekspertizės, tikimės sulaukti dėmesio ir permainų teisminės psichiatrijos srityje.
Nepartinio demokratinio judėjimo Klaipėdos skyriaus pirmininkė Virginija Jurgilevičienė. El.p. virginija.jurgileviciene@gmail.com, tel 864024954
Klaipėdos jungtinis demokratinis judėjimas. Pirmininkas Virginijus Partaukas,
Gyv. Poilsio g.37-59, Klaipėda, tel. 860344258
Lietuvos žmogaus teisių gynimo Klaipėdos atstovybės pirmininkė Stanuslava Urniežienė tel. 867822035