Praeitis sugrįžta. Ar Valentino Bukausko giminė atvyko į Telšius, kaip carinės Rusijos ramsčiai?

 

Šiaulių apygardos teismas gali patvirtinti Telšių teismo  priimtą  sprendimą, jog  Virginija Smilgytė yra   ypatingai pavojinga ir ją  reikia gydyti.

Mes, nevyriausybinių organizacijų atstovai, ėmėme  ją ginti, nes jos pasakojimas, kad ilgai slėpė išprievartavimo faktą, nes buvo gėda, yra įtikinamas. Kitas jos teiginys,  kad nuo išprievartavimo laikų stebėjo V. Bukausko ir jo aplinkos veiklą, taip pat suprantamas ir nerodo jokios jos psichinės ligos.  Jos vienintelis noras buvo, kad jis  žlugtu kaip politikas, nes prievartautojai nėra dori žmonės, o tuo labiau politikas naudingas miestui ir šaliai. Ji kaip metraštininkė rinko medžiagą apie Bukauską, tačiau viešai prakalbo, kai jos brolio lavoną atvežė politiko sūnus Simas Bukauskas.  Išgirdusi iš Valentino Bukausko giminaitės, kuri domėjosi šeimos istorija, kad jie yra atkelti carinės Rusijos po Lietuvos – Lenkijos  valstybės žlugimo į Telšių apskritį, patikėjo. Besąlygiškai patikėjo ir kitu sklandančiu  pasakojimu, kad į Bukovskius, kaip carinės Rusijos ramsčius,  kreipėsi pagalbos sovietų sąjungos spec. tarnybos organizuojant  nepriklausomos Lietuvos užgrobimą, taip vadinamą, socialistinę revoliuciją. Ar galima tikėti šia Telšiuose platinama versija? Manome, kad taip. Nes  sovietiniais laikais Nepartinio demokratinio judėjimo Klaipėdos skyriaus pirmininkei teko dirbti Palangos ekskursijų biure. Jai teko lydėti  vieną rusų ekskursantų grupę iš Palangos  į Klaipėdą. Po ekskursijos mieste ta grupė išvyko į Jūrų muziejų su Klaipėdos ekskursijos biuro darbuotoja. Vienas pagyvenęs ekskursantas, grįžo į autobusą ir pasakė, kad eiti į muziejų yra toli ir jis grupės lauks mašinoje. Pasirodo, šis žmogus buvo II –jo pasaulinio karo dalyvis. Atvyko apžiūrėti vietas, kuriuose teko jam pabuvoti dar prieš karą. Jis į Lietuvą, Skuodo miestą buvo atsiųstas 1939 m.  vadovaujantis sutartimi tarp Lietuvos ir sovietų sąjungos. Jam,  kaip būrio vyresniajam buvo įteikti adresai žmonių, kurie turėtų prisidėti prie būsimos sovietinės revoliucijos. Jis buvo nustebęs, kad sąraše buvo tik pasiturintys žmonės, kurie rinkdavosi vienoje iš Skuodo parduotuvių. Daugiau papasakoti nespėjo, nes į autobusą įlipo  jį lydintis asmuo, kad nepasakotų ko nereikia. II- ojo pasaulinio karo dalyvis nutilo ir jokių prisiminimų daugiau nebepasakojo. Netikėti to žmogaus prisiminimais nėra jokio pagrindo.  Kaip buvo įvykdyta Lietuvoje  sovietinė revoliucija? Kaip žmonės buvo įtraukiami į sovietinius sąrašus revoliucijos daryti?  Ar ne iš carinės Rusijos ochrankos  laikų pateko į 1939 m. gyventojų sąrašai buvo įteikti   Sovietų sąjungos kariuomenės dalinių vadams? Atsakymo istorikai nepateikia, atvirkščiai, žmonės kalba, kad tarybinė praeitis šiandieninių politikų ir istorikų yra naikinama.  Tačiau  žmonių prisiminimuose, pasakojimuose  praeitis sklando.  Manome, kad  carinė Rusija  turėjo ypatingai gerai atidirbtus metodus užgrobiant kaimynines šalis. Matomai, tą patirtį perėmė sovietinė Rusija ir labai tikėtina, kad dabar ją  naudoja putino Rusija.  Tokia tyla iš istorikų ir politikų pusės kelia nepasitikėjimą dabar esančia valdžia. Ar galėjo Valentino Bukausko giminė praeityje būti Bukovskiai ir darbuotis carinės Rusijos labui, o vėliau sovietų sąjungos naudai?  Virginija Smilgytė mano, kad ši giminė tikrai slepia savo juodą praeitį, todėl Nepriklausomos Lietuvos  pirmaisiais metais,Valentinas Bukauskas atseit ir siautėjo, prievartavo  ir ji tapo jo auka.

Įvertinę jos pasakojimus, II-jo pasaulinio karo dalyvio prisiminimus nusprendėme užklausti  valstybinių institucijų apie  slaptosios carinės Rusijos tarnybą  Žemaitijoje. Taip pat  prašysime pateikti informaciją   apie Sovietų sąjungos saugumo komiteto  veiklą Telšiuose bei  Vakarų Lietuvoje

Kategorijos: Be kategorijos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>