Piliečiams

2018m. gegužės 29 d. visuomeninkai iš Klaipėdos  piketavo  Telšiuose,  kadangi  telšiškę Virginiją  Smilgytę   uždarė  į  psichiatrinę ligoninę bei  ruošiamasi ją  paskelbti  neveiksnia. Šiandien, t.y. gegužės 29 d., tai jau padarė Telšių apylinkės teismas.

Prie mūsų piketo prieidavo nemažai žmonių, kurie domėjosi, kas čia vyksta. Telšiškiai nežinojo, kad jų žemietė, nors turėjo nedarbingumo pažymą, poliklinikoje policininko buvo suimta ir patalpinta  į Rokiškio psichiatrinę  ligoninę. Į piketą atėjo  korespondentai iš abiejų miesto laikraščių. Vienas žurnalistas ėmė aiškinti, kaip jis elgtųsi, jei  kaimynas imtų kalbėti, kad esu nužudęs jo  giminaitį ir dar visaip meluotų apie mane. Jeigu nesu to  padaręs, lieka vienintelis kelias kreiptis į teismą.  

Nesupratome, kodėl paėmė  pavyzdžiu kaimynus. Nežinau, ar Virginija Smilgytė yra Valentino  Bukausko ir jo sūnaus Simono Bukausko  ir minėto žurnalisto  kaimynė,  bet gerai žinau, kad teisme ji neapsigins, nes teismai vyksta be jos dalyvavimo. Keistai atrodo, kai žmogų izoliavus, jam nedalyvaujant vyksta   teisminis procesas.  Didžiausias V. Smilgytės “durnumas” yra tame, jog įtaria, kad   Simonas Bukauskas prisidėjo prie jos brolio Stanislovo Smilgio  nužudymo. 2014 m. birželio 11d., atseit,  jį suvažinėjo traukinys.  Virginija Smilgytė teigia, kad jos brolis buvo  neįgaliųjų pensionato, kuriame dirbo S. Bukauskas,  gyventojas. Žuvęs brolis visiems aiškino, kad  neįgalieji   dirba pas Bukauskus miškuose bei jų socialinėse įmonėse – skalbyklose už pasenusį maistą, t.y. veltui. Įtarimas, kad brolis mirė ne tragiško įvykio metu, bet buvo nužudytas kilo tada, kai Virginijai Smilgytei ir su ja  atėjusioms kaimynėms ir bendradarbėms į morgą pasiimti mirusiojo palaikus ir palaidoti giminės kape,   juos  atvežė Simonas Bukauskas. Jis  aiškino, kad traukinys sumaitojo žuvusiojo kūną, siūlė kremuoti tai kas liko po skaudžios nelaimės. V. Smilgytė teigė, kad kokį pusvalandį reikalavo  maiše atvežtą brolį parodyti. Ją ir jos kaimynes bei  bendradarbes nustebino tai, jog  mirusiojo kūnas nebuvo toks, kokį nupasakojo S. Bukauskas. Stanislovo Smilgio artimieji nutarė ieškoti teisybės ir kviestis nepriklausomą ekspertą, kuris nustatytų tikrąją mirties priežastį.  Prieš jų, giminaičių valią, nespėjus atlikti nepriklausomos ekspertizės, nespėjus išsiaiškinti, ar mirtį prišaukė traukinio sužeidimai, ar galimai buvo įvykdytas nusikaltimas,   Stanislovo Smilgio kūnas buvo pagrobtas Simono Bukausko ir palaidotas jos  šeimos kape. Iki šios dienos sesuo ieško teisybės, nori, kad  būtų atlikta brolio palaikų ekshumacija ir nustatyta tikroji mirties priežastis. Kodėl neleidžiama atlikti tyrimo?  

Taip pasakoja sesuo Virginija Smilgytė apie savo brolio mirtį. 

Visai kitaip pasakoja Simono ir Valentino Bukauskų aplinka. Jie aiškina, kad Stanislovas Smilgys  sirgo psichine liga ir nusižudė.  Nežinau kas skleidžia  Telšiuose gandą, kad V. Smilgytė yra tokia pat psichinė ligonė, kaip ir jos nusižudęs brolis.  Galimai tą gandą skleidžia Telšių valdžių valdžia – tėvas ir sūnus Bukauskai, o jų rėmėjai pritaria.

Ar įmanoma atrasti tiesą? Ar Virginiją Smilgytę įveiks Bukauskų klanas ir ją paskelbs neveiksnia ir Apygardos teismas? Ar tiesos paieškos dėl brolio mirties bus nutrauktos, nes  moteris bus paskelbta neveiksnia?   V. Smilgytė dar tiki, kad suras tiesą, todėl kreipėsi į Prezidentę, į STT. Kas Lietuvoje yra galingesni: ar tiesa, ar Bukauskai?

Su piketu  apsilankę Telšiuose, esame stipriai šokiruoti, nes artėja rinkimai ir manome, kad V. Smilgytė dėl noro  išsiaiškinti brolio mirties aplinkybes, dėl alkoholio, narkotikų daromos žalos ir kitų viešinamų blogybių  turi būti sunaikinta, nes ji kenkia  kruopščiai išdailintam Bukauskų  vardui.   

Nepartinio demokratinio judėjimo Klaipėdos  skyriaus pirmininkė Virginija Jurgilevičienė,  tel. 864024954

Klaipėdos Jungtinio demokratinio judėjimo pirmininkas  Virginijus Partaukas, tel. 860344258

Lietuvos žmogaus teisių gynimo Klaipėdos atstovybės narė Stanislava Urniežienė, tel. 860199602

Artėja 2019 m. vasario mėn., artėja rinkimai, artėja kova už valdžią.

Ką daryti, kad kova būtų korektiška? Svarbiausias darbas, tai kalbėtis su rinkėjais ir nedalinti jiems neįgyvendinamų pažadų, o išsakytus pažadus  vykdyti.

Ar tokia sąžininga rinkiminė kova  vyksta šiandien Telšiuose? Ne.  Mes, visuomeninkai, stebintys rinkimų batalijas, manome, kad politikas yra viešas asmuo ir jo adresu privaloma išsakyti nusivylimą, jei rinkėjų lūkesčiai nebuvo įgyvendinti.  Telšiai nėra didelis miestas.  Čia didžioji dalis gyventojų vienas kitą pažįsta. Telšiuose nusikalstamumas nėra pažabotas. Telšiškiai mato, kad nemažėja narkomanų gretos, kaip žlugdomi jauni žmonės, įtraukiami į nusikaltėlių tinklą, grobiami, vežami į užsienį ir verčiami ten vogti, klesti prostitucija.

Atsiverskime Telšių  savivaldybės elektroninį puslapį ir pamatysime Seimo nario Valentino Bukausko nuotrauką. Atsidarykime kaimyninių savivaldybių puslapius: Plungės rajono, Kelmės rajono, Šiaulių miesto ir rajono –  nei vienos Seimo nario nuotraukos nerasime, nors vienmandatėse tikrai yra laimėjusių ir šiandien besidarbuojančių Vilniuje bei savo rinkiminėje apylinkėje. Tiek mes, visuomeninkai, tiek Virginija Smilgytė mano, kad Seimo narys V. Bukauskas,  taip save viešindamas  apsiskelbė atsakingu už visus Telšius. Jei tamsta, Seimo nary, save paskelbei svarbiausiu ir atsakingiausiu atstovu Telšiuose, tai kodėl kaip klestėjo, taip ir klesti narkomanija ir kitos blogybės? Manome, todėl, kad teisėtvarka yra susijusi su miesto valdžia ir nieko nedirba, galimai tapo nusikaltėlių stogu.  Ne Virginiją tampykite po teismus ir psichiatrines ligonines, kurios primena kalėjimus, nes ten  suvaržyta laisvė,  ne izoliavę ją,  mėnesiais  atlikinėkite  jos stebėjimą, bet paskelbkite Telšių miestą tokia vieta, kurioje nėra prekiaujama narkotikais ir nėra pardavinėjami žmonės.

Politikai yra vieši žmonės ir piliečiai išsako kaltinimus jų adresu. Pasiskaitykite, ką rašo apie Prezidentą Rolandą Paksą facebooke.  Pacituosiu keletą piliečių, pav.  Rasa Škėlienė rašo, kad „Lietuvos gėda. Paksai tu esi, ligonis“. Lina Stukiene 2018 m. balandis 7 d.  komentuoja taip „Pakselio nabago susiraukęs snukelis tiesiog alergiją kelia- Tėvynės išdavikas, vagis, melagis, tualetiniu popierium apvyniotas, apsišikęs ir apsitapšnojęs… ir vis dar tebesapnuoja besmegenis prezidentūrą…“ Ar prezidentas Rolandas Paksas yra išdavikas, vagis, melagis, ar jis yra apsiviniojęs tualetiniu popieriumi ir  t.t.? Tikrai NE. Ar šios moterys yra tampomos po teismus už melagingų teiginių paviešinimą ir įžeidinėjimą.?Ne, jis viešas asmuo. Kodėl ant vieno politiko galima kibirais pilti teiginius, o kito atžvilgiu, kai nepateisino lūkesčių, negalima, nes atsidursi ne tik teisme, bet ir psichuškėje.

Dvigubų standartų negalima taikyti. Todėl savo, visuomeninkų, poziciją išsakysime Telšiuose piketais.  Pirmiausia 2018 m. gegužės mėn. 29 d.  prie Apylinkės teismo ( Kęstučio g. 13),  nes čia 15.30 val. bus skaitoma nutartis dėl Virginijos Smilgytės likimo  ir prie prokuratūros ( Kęstučio g. 4).   11.00 val prie savivaldybės ( Žemaitės g. 14)  ir  11. 30 val. prie V. Bukausko biuro, kuris randasi Aukštoji g. 3

Nepartinio demokratinio judėjimo Klaipėdos  skyriaus pirmininkė Virginija Jurgilevičienė,  tel. 864024954

Klaipėdos Jungtinio demokratinio judėjimo pirmininkas  Virginijus Partaukas, tel. 860344258

Lietuvos žmogaus teisių gynimo Klaipėdos atstovybės narė Stanislava Urniežienė

 Mes, klaipėdiečiai,  ateiname  į Atgimimo aikštę kiekvieną mėnesį. Eisime tol kol valdžia piliečiams atsakys, kodėl mergaitę reikėjo nuo mūsų, Lietuvos gyventojų, gelbėti ir ją slėpti? Kodėl  mes, piliečiai, esame įvardijami nusikaltėliais ir net pavojingais? Kodėl mums, piliečiams, norima įteikti, kad ką valdžia nusprendė, to nepakeisi. Piliečių nuomonė yra kita, jog  norint sugriauti valstybę tereikia dviejų dalykų – bausti nekaltus ir nebausti kaltųjų.

Šiandien minint Garliavos tragedijos šešių metų sukaktį  žiniasklaidoje, internete yra aprašomas Čikagoje vykstantis Neringos Venckienės teismas dėl ekstradicijos. Vienas paklusnus valdžiai žiniasklaidos informavimo  šaltinis „Delfi“ pateikė interviu su Neringos  Venckienės sūnumi Karoliu.  Aprašomi tik  užduodami klausimai ir atsakymai,  jokių prierašų ir jokio nuomonės formavimo.  Kas nutiko mūsų valdžios kontroliuojamai žiniasklaidai?  Kodėl  Garliavos įvykių dalyvių pasisakymus neiškraipo, nesityčioja?  Baimė. Gal todėl, kad interviu su Karoliu bus išverstas į anglų kalbą ir paviešintas, nes Neringos sūnus tapo žinomas ir jo istorija įdomi Amerikos visuomenei?   Jaunuolio atsakymuose visa tiesa apie mus, kokie esame bailūs. Mokiname vienas kitą būti prisitaikėliškais, paklusniais. “Delfi” žurnalistei Karolis papasakojo, jog įsiminė žmonių pamokymus mamai „kad kam ji čia kišasi, kad karjerą susigadins, kad ne jos dukra“. Ir vaikinas prisiminęs ką mamai šnekėdavo  žmonės daro išvadą: „Bet kaip galima ignoruoti ir nieko nedaryti, kai kažkas tokio atsitiko?“

Visai Lietuvos visuomenei yra pateikiamas klausimas, ar tylėti dėl mergaitės paviešintų seksualinių iškrypėlių siautėjimo, ar reikalauti, kad teisėtvarka  baustų  kaltus  ir nebaustų nekaltų.  Jei dalyvausi, tai nukentės tavo karjera, tavo reputacija  ir būsi pravardžiuojamas valdžios kontroliuojamoje žiniasklaidoje patvoriniu, violetiniu.   Jei nedalyvausi, tai valdžios kontroliuojamos žiniasklaidos būsi įvardintas protingu piliečiu.

Šiandien nemaža dalis Lietuvos žmonių negali  paklusti valdžiai, nes piliečių ir tų, kurie įgijo galias valdyti teisėtvarką,  vyriausybę, prezidentūrą, seimą, yra skirtingos vertybės.  Piliečiams gyvybė yra svarbiausia vertybė ir bylai pavirtusiai žudike lieka vienintelis klausimas.  Ar dar gyva Deimantė?

Susirinkome paminėti mergaitės 6 metų dingimo laikotarpį ir užduoti svarbiausia klausimą „ar dar gyva Deimantė?“

Ateisime ir birželio 17 d., nes tylėti yra nusikaltimas.

Lietuvai 2019 metai yra didelių iššūkių metai. Tai  valdžių keitimo metai. Savivaldybių tarybas renkame 2019 m. vasario mėn., o  gegužės mėn. vyks prezidento ir Europos parlamento rinkimai.

Šiuo metu dėl prezidento posto vyksta aktyvios rinkiminės batalijos. Jų išdavoje „Lietuvos rytas“ paskelbė prezidentės elektroninius susirašinėjimo laiškus su kaltinamuoju Eligijumi Masiuliu. Šių laiškų skelbimas neturi tikslo švarinti Lietuvos politiką. Aprašomos intrigos. Kodėl?  Publikacija siekiama  mums, rinkėjams,  įteigti, kad prezidentė  užsiima tik  politiniais žaidimais, todėl  Lietuva negali išlipti iš  27 vietos Europos sąjungoje.   Ar būsimam prezidentui, o populiariausios kandidatūros yra G. Nausėda, S. Skvernelis, V. Matijošaitis,  pagrindiniu rūpesčiu taps  Lietuvos ekonominė, teisinė  padėtis? Iš „Lietuvos ryto“ publikacijos aiškiai matosi, kad Lietuva paskendusi intrigose, o ne konstruktyviai dirba.  Lietuvos gyventojai, skaitydami žiniasklaidą, aiškiai suvokia,  kad Lietuvoje politikai yra šachmatų figūros, kurias stumdo aukštesnės jėgos.  Jeigu  prezidentė  būtų įtakinga žaidėja, valdanti spec. tarnybas, tai jos favoritą Eligijų Masiulį nebūtų sekę ir filmavę. Kodėl  prireikė pašalinti buvusį Liberalų lyderį, o po to  kompromituoti prezidentę ir Konservatorių partiją?  Tikrai ne todėl, kad Lietuvoje prasidėjo kova su korupcija. Belieka daryti išvadas, kad spec. tarnybos ėmėsi darbo, jog sukompromituotų prezidentę tik tam, kad  prezidentūrą perimtų politikas, valdantis spec. tarnybas.

Tada klausi, ar Europos sąjunga nepriklausoma, ar  valdoma iš šalies?  Kas  ten, Briuselyje, stumdo  politikus kaip šachmatus? Mes, didžioji dalis europiečių,  esame  tos nuomonės, kad Europos sąjunga yra reikalingas  politinis junginys. Tik matome Europos sąjungos ateitį skirtingai, vieni – federaciniame, o kiti nepriklausomų valstybių sąjungos darinyje. Kas nori, kad Briuselis būtų federacininkų rankose ir renka  nepamainomą Donaldą Tuską? Kas Europos sąjungoje iškėlė  į politines aukštumas tokius  politikus, kurie griauna   Europos sąjungą, kas tas užsakovas?  Vienintelis užsakovas  yra Kremlius. Federacinė Europos sąjungos ateitis neilgalaikė, nes jos vadovybės  sprendimai  žlugdo sąjungos stiprybę.

Šiandien Lietuvą drebina miestų žaliųjų erdvių  “renovacija”.  Savivaldybės gauna iš Europos sąjungos šimtaprocentinį finansavimą ir ruošia tokius projektus, kad įsisavintų kuo didesnes sumas, todėl  naikina mieste esamus brandžius medžius, sveiką aplinką. Investicijos didelės, o iš jų daugiau žalos negu naudos. Štai kaip neefektyviai leidžiami  Europos Sąjungos pinigai. Europa neturėtų spręsti, kur  pinigus reikia išleisti.  Jos, 28 Europos valstybės, turėtų pačios nuspręsti ir prisiimti    lėšų išleidimo prioritetus. Federacinės Europos modelis  turi vienintelį tikslą – sunaikinti Europos sąjungą, o tada Lietuvą, o taip pat ir  Višegrado valstybes skubiai į savo glėbį priglaus Kremlius.

Stebint politinį gyvenimą aiškiai išsiskiria didieji ir mažieji politikos žaidėjai.

Didieji pasaulio politiniai žaidėjai yra  Europos sąjunga ir Kremlius. Apie JAV Donaldas Trampas pasakė, kad jam svarbiausia yra Amerikos gerbūvis. Artėjant prezidento rinkimams Lietuvoje mažaisiais politiniais žaidėjais tapo  S. Skvernelis. G. Nausėda, V. Matijošaitis. Šiuos kandidatus į prezidento postą vienija tai, kad jie pasisako už federacinę Europą,  todėl įtinka Briuseliui bei  Kremliui. Mažosios politikos esmė ta, kad kiekvienas iš jų nori arba yra stumiamas būti Lietuvos prezidentu. Tam šiandien yra  pasitelktas   „Lietuvos rytas“, kuris  aprašinėja prezidentę, kaip intrigantę.  Matomai siekiama, kad Lietuvos piliečiai  prezidentu pasirinktų S. Skvernelį.    Lietuvos vidinės intrigos nedomina nei Europos sąjungos, nei Kremliaus, – pjaukitės kaip katės morčiaus metu. Juos  gąsdina,  neramina taip vadinami  protesto balsai Lietuvoje. Susivieniję, jie gali imti ir išrinkti savo kandidatą, nes jie nepasiduoda  žiniasklaidos įtakai. Protesto balsai išrinkę savo prezidentą, į savivaldybių tarybas – savus  deputatus, į Europos parlamentą – savus atstovus ir tada Lietuva prašysis  į Višegrado sąjungą. Todėl protesto balsus siekiama suskaldyti.  Galimai dėl to  paprašė Amerikos, kad į Lietuvą  grąžintų  Drąsos kelio lyderę Neringą Venckienę, leido  kandidatuoti į prezidentus Rolandui Paksui. Manau, kad politinių figūrų stumdytojų iš Europos sąjungos ir Kremliaus  siekis yra,  kad į  antrą turą patektų  tik Europos sąjungos federacininkų ir Kremliaus remiami politikai.

Kasdien Lietuvoje,  kaip ir visame pasaulyje,   keičiasi politiniai, ekonominiai įvykiai, tačiau  jokių pokyčių, jokios informacijos apie Deimantę.  Ar ji gyva?  Ar pagrindinė liudininkė, kaip ir suaugę žmonės,  nėra nužudyta?

Valdžia nutarė, kad nebuvo jokio pedofilijos skandalo, kad tai išgalvota Drąsiaus Kedžio, jo tėvų, sesers, kaimynės, giminaičių ir didžiulio būrio tautiečių. Valdžia organizavo ‘teisingumą” ir tampė bei tampo po teismus žmones, kurie netiki valdžios sukurtomis pasakomis. Lietuvoje turime iškrypėlių, bet dėl jų elgesio nėra nei aukų, nei mirčių. Kodėl? Piliečiai žino atsakymą.  Iškrypėliai siautėdavo artimoje aplinkoje, nepriklausė turtingųjų galingųjų luomui.   Garliavos atveju, iškrypėliai yra  politinio, ekonominio, teisinio  elito atstovai. Jiems nėra problema sunaikinti, išsityčioti iš Tiesos ir  žmonių mirtimis užglaistyti  iškrypusių fantazijų nusikaltimus.  Mes, piliečiai, tapome problema, nes  reikalaujame teisingumo. Skaudulys yra ir  Neringa Venckienė, kuri  pedofilų siautėjimą viešina JAV ir visam pasauliui. Nepriimtina yra ir disidentė sesė Nijolė Sadūnaitė. Nemalonus ir Seimo narys, disidentas  Petras Gražulis, kuris  parašė laišką JAV atstovui.

Atėjome į Atgimimo aikštę jau 71 kartą su vieninteliu plakatu „Ar dar gyva Deimantė?”.  Susirinkę,  padiskutavę, nusprendėme, kad pasiūlytas kandidatas  į teisingumo ministrus Giedrius Danėlius nekelia pasitikėjimo ir esant tokiam ministrui teisingumo nesulauksime. Kodėl?  Todėl, kad S. Skvernelis teisingumo ministru pasiūlė buvusį Klaipėdos prokurorą, kuris uostamiestyje, prokuratūroje galimai dirbo kaip teisingumo „šestiorkė“. Kodėl prokurorą, kuris Klaipėdoje garsus buvo tik  tuo, kad  kuravo  prokuratūros pastato Vilties g. remontą,  ministras pirmininkas  nori matyti teisingumo ministru? Ar ne todėl, kad padėtų užglaistyti Garliavos neteisėto šturmo pasekmes?

Piliečių savastis, garbė yra žinojime, kad vaiko gyvybė yra vertybė, todėl negalime neateiti. Ateisime ir gegužės 17 d., minėsime 72 mėnesių  (šešių metų) nežinią dėl  vaiko, kurį  galimai išnešė  į mirtį.  Gyvybė yra svarbiausias turtas, todėl tylėti negalime!

2018 m. balandžio  mėn. 6d. prie Klaipėdos miesto savivaldybės miestiečiai  piketu pasitiko  į Tarybos kolegijos posėdį  atvykusį ministrą pirmininką Saulių Skvernelį. Jis priėjo prie piketuotojų, perskaitė jų paruoštus klausimus.  Viena iš piketuotojų klausė, ar tiesa rašoma. jog pagrindinis uosto investuotojas bus Kinija?  Premjeras  atsakė, kad nereikia tikėti viskuo ką rašo    žiniasklaida.  Tarybos kolegijos posėdyje klausimų neturime  teisės  užduoti, todėl  atspausdinę, atsinešėme į piketą ir prašėme priėjusių  tarybos narių, kad užduotų rūpimus klausimus.

Klaipėdiečiai,  išklausę premjero, mero, administracijos direktoriaus, uosto direkcijos vadovo atsakymus video įraše,  kurį kolegijos posėdyje padarė  visuomenininkė Laura Čilinskaitė, susidarė tam tikrą nuomonę.

Lietuvoje naujųjų  verslininkų apetitai nevaldomi. Jų tikslas  sunaikinti senuosius turčius ir perimti pelningus verslus.  Naujųjų oligarchų galia sustiprėjo, kai  premjeru tapo S. Skvernelis.  Manome, kad  su jo pagalba, prisidengę urėdų reforma, medienos magnatai perėmė  miškus.  Jie  aiškino, kad dabartinė  miškų priežiūros ir tvarkymo sistema yra neefektyvi. Asociacijos „Lietuvos mediena“ direktorius Raimundas Beinortas  susitikime, su premjeru. kuris vyko 2018 m. balandžio mėn. 5 d. pateikė  skaičius,  kad pernai vien į Latviją buvo išvežta 772 tūkst. kub. m. lietuviškos medienos, į Lenkiją – 268 tūkst. kub. m. Kiniją – 171,5 tūkst. kub. m, Švediją – 167 tūkst. kub. m. Atseit, Lietuvos verslininkams  nebuvo užtikrinta  žaliava už tinkamą kainą. Ekonomika paprasta, mokėk už žaliavą brangiau ir ją turėsi.  Pardavinėti miškus tokia kaina, kurią nurodys “Lietuvos mediena”, reiškia tik vieną,  kad Lietuvos iždas bus tuščias, o verslininkų  pilnas.  Iš susitikimo sužinojome, kad   verslininkų  apetitai  auga, nes jie norėtų finansuoti uosto statybą. Tie, kurie nutarė perimti pelningą verslą negali pasielgti kaip Rusijoje,  t.y. suimti Magomedovo kompanijos „Summa“  savininkus, kurių didžiausias verslas yra krova.  Mūsiškiai nutarė pasielgti gudriau –  pastatyti naują uostą Melnragėje.   Klaipėdoje jau seniai sklando  nuogąstavimai, kad krovą iš dabartinių krovos įmonių, kurios yra įsikūrusios  marių pakrantėje, perims naujas uostas Melnragėje. Todėl tarša iš pietinio rajono ir dalinai  centro persikels į šiaurinę miesto dalį.

Klaipėdos miesto tarybos kolegijoje S. Skvernelio paklausė, iš kur gausime pinigų išorinio uosto statybai?   Atsakė, kad kalbėjosi  su medienos pramonės atstovais, todėl  atsiranda galimybė.  Tada premjeras buvo paklaustas, iš kur gausime krovinių? Ar nebus sukelta vidinė konkurencija? Pasirodo, kad bus krovinių, tik nereikia miegoti. Mūsų kaimynai, o tai latviai, estai miega. Nežinome, kaip jie miega, bet žinome, kad jų  atlyginimai, pensijos yra didesnės. Taip pat žinome, kad  kaimynai ekonomiškai yra stipresni ir jų  rodikliai Europos sąjungoje  yra geresni. Manome todėl, kad kaimyninių šalių  vadovai nedirba turčių, naujų oligarchų labui.  Jei yra krovinių, tai statykite išorinį uostą Būtingėje. Kokia  valstybei,  miestui, klaipėdiečiams bus  nauda, jei  naujas uostas  perims senojo uosto krovinius?  Pasirodo, kad miestas taps akcininku ir gaus nemažai naudos. O gal gaus tik dar daugiau taršos?  Būdami miestiečiais matome, kam atitenka pinigai iš įvairių savivaldybės įmonių.  Liberalai klesti. Ponai, gal neapgaudinėkite gyventojų, jiems palikę tik špygą.

Prokuratūros nurodymu Kriminalinė policija ištyrė LRT Naujienų tarnybos vadovo Audriaus Matonio skundą dėl Seimo nario Naglio Puteikio viešų pareiškimų apie neleistinus A. Matonio ir verslininko Dariaus Nedzinsko ryšius. N. Puteikis kaltino A. Matonį organizuojant šališkus, vienpusiškus LRT reportažus, naudingus išskirtinai D. Nedzinskui. Pastarasis be konkurso bando užvaldyti dalį Trakų autobusų stoties ir ten, nenusipirkęs užstatymo teisės, įrengti didelį prekybos centrą. Finansų ministerijos ir Centrinės projektų valdymo agentūros tyrimai patvirtino, kad toks sandoris nuostolingas valstybei. Vilniaus apygardos prokuratūra, išnagrinėjusi N. Puteikio pareiškimą, kreipėsi į teismą dėl išimtines teises be aukciono valdyti, naudotis ir įsigyti valstybinę žemę D. Nedzinsko įmonei sudariusio mainų sandorio tarp UAB „Trakų autobusai“, kurio vienintelis akcininkas yra Trakų r. savivaldybė, ir D. Nedzinsko UAB „Trastas“ pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo.

Kriminalinė policija N. Puteikio pareiškimuose A. Matonio atžvilgiu šmeižto požymių nerado ir ikiteisminį tyrimą nutraukė.

Daugiau informacijos:

Seimo narys Naglis Puteikis

Tel. 869842136

El. p. Naglis.Puteikis@lrs.lt

 Į Atgimimo aikštę atėjome 70 kartą pasakyti savo nuomonę, kad   valdžia organizavo  vaiko paėmimą  vien tam, kad nutildytų paskutinę pedofilijos skandalo liudininkę.

Visi, kurie rinkdavomės į Garliavoje esančią Klonio gatvę, žinojome,  jog valdžia ims mergaitę vieninteliu tikslu – užbaigti plačiai  pagarsintą pedofilijos skandalą ir dar dėl to, kad   pasukti situaciją sau naudinga linkme.

Seime vienuolė Nijolė  Sadūnaitė  klausė, ar mūsų nuogąstavimai, kuriuos išsakėme  dar 2012 metais pildosi ir  vaiką, šturmu paėmę,  Jus  Anapilin  išlydėjote? Parodykite seneliams, kad ji gyva, kad ją nepavertėte daržove.

Atsakymą sulaukėme, o jis toks, kad buvusi teisėja Neringa Venckienė, sulaikyta ir ją ruošiasi grąžinti į Lietuvą.    Valdžia galinga, įtakinga ir jūs, piliečiai, žinokite savo vietą, jums leidžiama eiti tik į žurnalisto A. Tapino organizuojamus mitingus.

Mūsų piliečių poziciją išsako N. Venckienės sūnaus video laiškas ir prašymas po peticija pasiršyti, kad jo mamos skubų išvykimą iš Lietuvos svarstytų ir Baltieji rūmai  Jungtinėse Amerikos valstijose.  Kviečiame visus, kurie dar nepasirašė tai padaryti:  https://petitions.whitehouse.gov/petition/protect-neringa-venckiene-political-persecution-and-extradition

Pasirašyti yra  garbinga ir tai privalome atlikti visi, kurie  branginame  tiesą.

Ateisime ir balandžio 17 d., nes tik Gyvybė  yra tiesa ir vertybė.

Antanas Kasperavičius -Ąžuolas

Partizaną  Antaną Kasperavičių išlydime iš  Šv. Juozapo bažnyčios  2018 m. kovo  mėn.15 d. 12 val.

Mūsų, Klaipėdos visuomeninkų gretose  aktyviai dalyvavo  Antanas Kasperavičius. Aukštas, tiesus jis asocijavosi su tarpukario laikų karininku.  Apie jo pokario kovas su okupantais sužinojome tik iš dokumentinio filmo apie partizanus  “Trispalvis”

Antanas Kasperavičius,  išeidamas, palikdamas nuodėmingą žemę, kurioje  idealų ieškojimai yra būtinybė, savo darbais, visa veikla, kaip ir prisakė  tikėti, kad vardan Lietuvos privalome ieškoti kelio į  artimo supratimą ir gėrio siekimą.

Ąžuolą prisimename, kaip taktišką, giliai mylintį tiesą ir Lietuvą, pilietį.  Garliavos įvykius, buvęs partizanas, vertino panašiai kaip vienuolė Nijolė Sadūnaitė ir šiuose įvykiuose pasirinko ne valdžios brukamą, o piliečių poziciją, kuriai yra nepriimtina dalinė tiesa, galingojo diktatas. Jis ateidavo į mūsų  organizuojamas akcijas ir stovėdavo su plakatais, reikalaujančiais valdžios  mus, piliečius, nekvailinti, bet gerbti.

Partizano   Ąžuolo  gyvenimas  tapo mums, kaip mokykla. Tik tokia veikla turi prasmę, kai šalia esantį žmogų gini nuo patyčių, žeminimo, kankinimo, prievartavimo. Partizanas Ąžuolas tokiu kovotoju išliko visą savo  amžių. Jo žodžiai: „Kaip beveik kiekvienoj tautoj, taip ir lietuvių – yra idealistai, materialistai ir prisitaikėliai. Aš nesu materialistas, aš nesu prisitaikėlis, aš būsiu tiktai karys. Aš priešinsiuosi visą laiką.“, mums liko, kaip priesakas išlikti garbingais piliečiais.

Seimo narys Naglis Puteikis prašo ištirti, ar 2,5 mln. litų dydžio neatlygintina paskola, kurią verslininkas Darius Nedzinskas suteikė advokatui Vytautui Markevičiui, nebuvo apsimestinis sandoris, kuriuo siekta paveikti politinius procesus, kad būtų priimti privatiems asmenims naudingi sprendimai dėl amžiaus afera vadinto bendrovės Leo LT steigimo.

N. Puteikio prašyme, adresuotame Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, nurodoma, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą paaiškėjo, kad D. Nedzinskas 2007 m. gruodžio 17 d. be palūkanų (neatlygintinai) suteikė 2500000 (dviejų milijonų penkių šimtų tūkstančių) litų paskolą V. Markevičiui.

Seimo nario žiniomis, nurodytą paskolą suteikęs D. Nedzinskas yra buvęs „Vilniaus prekybos“ akcininkas, Leo LT kūrimo metu vadovavęs privačiai įmonei „NDX energija“ ir aktyviai prisidėjęs prie to, kad būtų priimti valstybei žalingi sprendimai (žr. interneto portale alfa.lt 2007 m. lapkričio 19 d. paskelbtą straipsnį „NDX energija“ iškėlė ultimatumą valstybei, https://www.alfa.lt/straipsnis/157924/ndx-energija-iskele-ultimatuma-valstybei-papildyta), o paskolą gavęs V. Markevičius – advokatas, vienas iš advokatų profesinės bendrijos Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai partnerių, nuo 2006 m. liepos mėnesio, kaip skelbta, buvęs tuomečio ministro pirmininko Gedimino Kirkilo neatlygintinu patarėju teisėsaugos klausimais (žr.: https://lietuvosdiena.lrytas.lt/-11540734111153040703-premjero-patar%C4%97j%C5%B3-komand%C4%85-papildys-politologas-m-jurkynas.htm; interneto portale infolex.lt 2008 m. kovo 18 d. paskelbtą V. Markevičiaus interviu: https://www.infolex.lt/portal/start.asp?act=news&Tema=50&str=20772).

Atkreiptinas dėmesys, kad Leo LT projektas buvo pristatytas Seimui ir visuomenei 2007 m. gruodžio 19 d., t. y. praėjus dviems dienoms po to, kai D. Nedzinskas neatlygintinai paskolino V. Markevičiui 2,5 milijono litų.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, Seimo narys N. Puteikis prašo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos ištirti, ar 2007 m. gruodžio 17 d. paskolos sutartis, kuria D. Nedzinskas paskolino V. Markevičiui 2,5 milijonus litų, nėra apsimestinis sandoris, o šiai prielaidai pasitvirtinus priimti būtinus sprendimus.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas paprašytas įvertinti, ar paskolos sutarties sudarymo aplinkybės nesuteikia pagrindo pradėti tyrimą dėl galimai neteisėtos Leo LT įsteigimu suinteresuotos verslo grupės įtakos politikams, ir padaryti atitinkamus sprendimus.

Seimo nario Naglio Puteikio pranešimas