Piliečiams

LIETUVOJE KRANTOTYROS MOKSLAS BUVO, BET DABAR NĖRA

 (septynis metus aiškinu, kaip privalu apsaugoti Baltijos pajūrį, deja, aferistai smėlio pilstytojai smėliu yra užpylę valdžios žmonių akis ir smegenis, o kišenes atitinkamai prikimšę pinigais…Niekas tuo nenori tikėti, bet 2017 metų audra akivaizdžiai įrodė kas vyksta Palangoje. Vietoje tų tūkstančių smėlio maišų, kurie po didesnės audros vėl bus nunešti į jūra už tuos pačius pinigėlius buvo galima pastatyti bangolaužius ir ramiai gyventi. Bet, kaip sako Rimvydas Valatka, durnumui ribų nėra…)

  Po to, kai  mirė akademikas, profesorius Vytautas Gudelis (laisvai kalbėjęs angliškai, lenkiškai, vokiškai ir rusiškai), buvęs Šiaurės Europos krantų komisijos viceprezidentas, o 1961 m. Varšuvoje tapęs Tarptautinės sąjungos kvarterui tirti (INQUA) nariu, vėliau INQUA komisijos Šiaurės Europos krantinėms linijoms ir geodezininkų sąjungos Holoceno komisijos nariu, krantotyros mokslas Lietuvoje numirė kartu su akademiku.

Vytautas Gudelis buvo kviečiamas dalyvauti įvairiose TSRS ir Vakarų Europos šalių mokslo organizacijų veiklose ir programose. 1992 m. Upsalos universitetas suteikė V. Gudeliui garbės daktaro vardą, 1994 m. jis buvo paskelbtas tarptautinio fondo Via Baltica premijos laureatu, 1995 m. išrinktas Europos Sąjungos Krantų apsaugos asociacijos (EUCC) garbės nariu.

Lietuvoje mažai kas girdėjo, kad  V. Gudelis buvo įkūręs naują Krantotyros laboratoriją, kuri, deja, vėliau buvo sunaikinta ir daugiau Lietuvoje niekas apie krantotyrą nežino ir neišmano.

 Kiekvienas lietuvis, pabuvojęs Anglijos pietinėje dalyje (Brighton), pajūryje matė bangolaužius, išdėstytus kas 100 metrų, kad išplatėtų smėliniai pliažai, užtat čia galima maudytis ir esant dideliam bangavimui.

 Vien tik Lietuvoje pliažus valdo niekšingi sukčiai  smėlio pilstytojai su jų papirktu geologu Nerijumi Blažausku, kuris nėra krantotyrininkas, o korumpuotas „mokslininkas“, dirbantis vogto karjerų smėlio pilstytojams pajūryje arba piročkinai, kuriems svarbiausia pardavinėti gelbėjimo liemenes, o ne rūpintis skęstančiųjų gelbėjimu, ypač kai pajūryje be banglaužių po kiekvieno didesnio bangavimo susidaro pavojingos gilios duobės.

Po karo radau 1923 metų Mėmelio gelbėtojų stoties instrukciją, kur buvo išaiškinta kaip susidaro prie jūros pakrančių duobės: jūros srovės teka tik iš pietų į šiaurę, o kai pučia šiaurės ir šiaurės vakarų vėjai (suominis), susidariusios bangos su jūros srove suformuoja verpetus ir tie išplauna duobes kartais net prie pat kranto. Besimaudantys gali į tą duobę įkristi arba prie kranto, arba eidami sekliu atabradu lygiagrečiai su krantu. Kai tebėra bangavimas, verpete susidariusi stipri srovė pasigauna žmogų arba net gelbėjimo valtį ir ima nešti į jūrą. Tai srovei priešintis nereikia, nes ir pačiam geriausiam plaukikui, ir net 6 vyrų gelbėjimo valties įgulai gali neužtekti fizinių jėgų grįžtant į krantą kovoti su srove, nepanikuoti ir taupant jėgas leisti nunešamam toliau į jūrą, kur srovė neteks savo galios ir toliau dešinėje bangos patį žmogų ar gelbėtojų valtį priplaks prie kranto…Taip pat aprašoma, kad Melnragės skenduolius jūra nuneša iki Girulių arba Karklininkų, o nuskendusiųjų Nidos pliaže reikia ieškoti ties Preila arba Pervalka…

 Jei Lietuvos, ypač Klaipėdos „mokslininkai“ už ubago išmaldą tarnaujantys besąžiniams vagims smėlio pilstytojams turėtų nors kiek garbės ir orumo, Šventosios uostas jau galėjo mažiausiai dvidešimt metų būti antruoju Lietuvos uostu. Tam iš abiejų į uosto įplaukimą ilgųjų bangolaužių (molų) pakrantėse reikėjo tik sukalti medinius polius arba sukrauti betoninių žinginių (angliškai – Tetrapod blocks) bangolaužius (molus), globiančius jūros plaunamą smėlį. Kas šito nesupranta, atsakingai pareiškiu, –  yra arba Lietuvos priešas, arba už pinigus tarnauja užsienio uostų savininkams.

Štai dar Jums 2015 metų sausio mėn. vaizdeliai iš  Italijos Kalabrijos regiono Paolo kurorto, kurio 17 tūkstančių gyventojų iš savo pačių surinktų lėšų nykstantį lengvai nuplaunamo vulkaninio pilko smėlio pliažą apsaugojo nuo audrų išplovimo ir net akivaizdžiai padidino. O tuo pačiu padėjo augti bei plėtoti tarptautinį turizmą į savo išskirtinio vulkaninio gydomojo smėlio kurortą… Išvada: per dvidešimt penkerius metus Klaipėdos, Palangos ir Neringos valdininkai nesugebėjo,  nesugeba ir jau nebesugėbės rūpinti ne tik piliečių, bet ir savo gyvenimu. Matyti, kad jiems rūpi bet kokiais būdais gauti pinigų tik sau ir kuo greičiau, o po to kaip galima sparčiau ir toliau išvykti iš Lietuvos, – juk ne be reikalo visokie daukšiai ir buvę merai perkasi vilas prie Juodosios jūros Bulgarijoje arba Ispanijoje…

 DAR KARTĄ KARTOJU – PAJŪRIO GYVENTOJAI TURĖTŲ ĮSISĄMONINTI, KAD BALTIJOS JŪRŲ SROVĖS LIETUVOS PAJŪRYJE TEKA IŠ PIETŲ Į ŠIAURĘ, O PLIAŽŲ SMĖLIO IŠPLOVIMAS PRASIDEDA TADA, KAI PUČIA ŠIAURINIS ARBA ŠIAURĖS VAKARŲ (SUOMINIS) VĖJAS IR PALEI PAKRANTĘ SUSIDARĘ SŪKURIAI, VERPETAI PASIGLEMŽIA PLIAŽŲ SMĖLĮ IR IMA JĮ NEŠTI  Į JŪRĄ.

 Iš Švedijos akmenų sukrautas Klaipėdos uosto vartų prielipas, kuris buvo neapgalvotai ir neišmanant jūros srovių susidarymo ir įtakos krantams buvo nukreiptas į pietus, Melnragei atnešė tūkstančius metų neregėtas nelaimes – audrų padariniai Melnragės paplūdimiuose matosi akivaizdžiai.  Prie Šiaurinio molo bangų mūšose susidarę verpetai išplovė pusantro kilometro ilgio ir 50 metrų pločio Melnragės pliažą. Pats įdomiausias dalykas, kad šio akmenų prielipo autorius yra užslaptintas ir patraukti jį teisminen atsakomybėn neįmanoma.

2011 metų audra iš po Melnragės toliašaudžių pabūklų įrenginio, kuris iki 2011 metų buvo 50 metrų nuo bangų mūšos, pakitusios srovės išplovė smėlį ir keliolika tūkstančių tonų sverianti tvirtovė pakibo ore

Jau kelioliką metų aiškiai visiems matyti kas atsitiko ir kasmet atsitinka su Palangos pliažu, kai buvo nuardytas Palangos tilto bangolaužis (molas), o akmenys panaudoti Palangos vilų pamatų statybai.

Dabar apie Šventosios uostą: Šventosios uosto buvimas nuo viduramžių trukdė lenkams, vokiečiams ir švedams, net rusams.

Keli šimtmečiai aiškiai įtikino, kas atsitiko Šventosios uostui, kai Šiaurės karo metu 1701 m. devyni Švedijos karo laivai užvertė įėjimą į Šventosios uostą akmenimis ir išardė Šventosios uosto bangolaužius (molus), tam, kad Šventosios uostas nekonkuruotų su Švedijos uostais.

Paliktas buvo tik pietinis bangolaužis (molas) tam tikslui, kad lietuviai niekada negalėtų atstatyti Šventosios uosto, kad likęs pietinis bangolaužis (molas) glaustų, kauptų prie savęs audrų bangų nešiojamą smėlį prie Šventosios upės žiočių, sudarytų seklumas ir į Šventosios upės žiotis galėtų įplaukti tik mažos valtelės.

 Šventosios uostą atnaujinti tarėsi dar XVIII a. lenkai ir lietuviai, bet nepavyko. Carinės rusų valdžios norai 1891 m. įsteigti Jūros mokyklą ir tuo būdu palaikyti Šventojoje jūrinę dvasią taip pat liko tik norais.

1921 m. Šventosios uostas, arbitražo keliu nustatant Lietuvos ir Latvijos sieną, perduotas Lietuvai. Tuomet 1922-1930 m. aktyviai vyko ,,žvejų ir mažos prekybos“ Šventosios uosto statyba, užnašų nepraleidžiančių molų statyba ,,iš vietos medžiagų – akmens ir medžio“.

 Dar 1876 m. statyta žemseme ,,Klaipėda“, kurios našumas 60 m3/val., 1927 m. vykdyti ,,žemės sėmimo“ arba gilinimo iki 2-3 m darbai, tačiau užbaigti tik 1930 m. O 1927-1930 m. vystyta ne tik infrastruktūra, bet ir kopų sutvirtinimai karklais, kelių, jungiančių uostą su Palangos-Liepojos keliu, statyba. Šio laikotarpio statinių, nors ir paveiktų gamtinių jėgų, yra išlikę.

Vaizdai iš palydovų rodo kaip vyksta smėlio nešimas iš jūros prie Šventosios upės žiočių, kai pučia suominis (šiaurės vakarų) vėjas. Manau reikėtų Lietuvos Vyriausybę ir Seimo narius, pajūrio valdininkus, verslininkus ir pseudo mokslininkus išmokyti dirbti kompiuteriu, tada jie galėtų Žemės palydovų fotografuotais ir filmuotais kadrais patys stebėti kokie pokyčiai vyksta mūsų Baltijos jūros pakrantėse.Iš malūnsparnio darytos nuotraukos akivaizdžiai įrodė kaip suominis vėjas smėliu uosto žiotis užneša greičiau, nei jį išsemia žemsiurbė. Mūsų dienomis dronų pagalba būtų galima ir seimūnams, ir pseudomokslininkams įrodyti, kas iš tiesų vyksta prie Šventosios upės žiočių…

 Be to ir naujas Šventosios uosto projektas yra sukurtas arba neišmanėlių, arba sukčių sukčiams. Pinigai už mulkinimui skirtą projektą jau pasidalinti. Tačiau didysis paradoksas slypi tame, kad šį uostą prieš kelis šimtmečius švedai išgriovė, o mūsų dienomis „Sweco Lietuva“„projektuoja“  Švedijai konkurencingą uostą?!!

Jeigu projektas būtų įgyvendintas ir būtų pastatyti projekte nurodyti bangolaužiai (molai), tai prie jo įplaukimo kanalo net po 3 balų audros susidarytų kalvos sunešto smėlio, o tada ir mažytis kateriukas į naują uostą negalės įplaukti…

 Pažiūrėkime kaip švedų suprojektavo Šventosios uostą. Visų pirma jis yra suprojektuotas plokščiadugnėms, o ne kylinėms jachtoms ir nedideliems kateriams, o iš tiesų tik vandens motociklams. Šiaurinis bangolaužis (molas) yra orientuotas į pietus. Įplaukimas į uostą labai siauras, o pietinis bangolaužis molas yra ilgesnis, projektuojamas smėlio gaudymui. Pagooglinkit ir iš palydovų darytų nuotraukų pamatysite kaip esant suominiam (šiaurės vakarų) vėjui vyksta smėlio išplovimas ir sunešimas. Taigi, po vienos didesnės audros arba dvejų mažesnių audrelių  įplaukimas į naująjį uosta bus visiškai užneštas smėliu. Kaip reikėtų projektuoti bangolaužius ir įplauką, galėčiau asmeniškai patarti.

Jei pažiūrėtumėte į Europos žemėlapį, tai Polšos (Lenkijos) uostai Gdanskas, Svinouiustė, Ustka, Ščecinas, Vokietijos uostai Rostokas, Vismaras, Liubekas, Kylis, Hamburgas, Bremenas, Emdenas ir kitų Europos šalių uostai yra įrengti ne prie upių žiočių, o toliau upės vagoje arba net upėse žemyno gilumoje.

Vien tik lietuviai, kuriems vadovauja iš gūdaus tamsaus žemdirbiško kaimo kilę ir žagrės rankeną neatplėšiamai įsikibę valdžios vyrai, niekaip nesugeba suprasti uostų reikšmės savo šalies ūkiui… Ekonominiais sumetimais naują giliavandenį uostą rekėtų projektuoti ir rengti Šventosios upėje, o ne jūroje prie pat žiočių.

 Šventosios uosto projektas aiškiai įrodo, kad neatsižvelgta į Baltijos jūros sroves ir todėl Šventosios uostas jau net projekte yra pasmerktas smėlio užnešimui

P.S. Klaipėdos uostų direkcija jau sumanė ilginti Klaipėdos uosto įplaukos bangolaužius (molus). Prieš keliasdešimt metų, tvarkant bangolaužius (molus) už 300 milijonų litų buvo vežami akmenys net iš Švedijos. Kiek uždirbo švedai ir keli lietuviai niekas, nei STT, nei FNT, nei Generalinė prokuratūra nežino ir niekas žinoti nenori, bet Klaipėdos cemento gamykla bankrutavo negavusi nė vieno užsakymo betoninių žinginių-blokų gamybai (tuos blokus galite matyti įplaukos bangolaužių pradžios apsaugoje – tokie pirštuoti, angliškai – Tetrapod blocks). Šios gamyklos vietoje dabar stovi prekybos centras „Akropolis

Kaip jau minėjau, Lietuvoje nėra nė vieno krantotyros mokslininko, – yra tik neaiškūs tipai patys save įvardinę „hidrologais“. Deja, jie iki mūsų dienų dar neišmoko dirbti kompiuteriu, nes paguglinus galima pamatyti ir jau nepriklausomoje  Lietuvoje suprojektuotą, ir jau įrengtą įplaukimą į Klaipėdos uostą. Čia atvira jūra eina iki pat uosto vartų. Ir tokia pasirinkta uosto vartų konfigūracija ne tik apsunkina nedidelių laivų įplaukimą ir išplaukimą iš uosto, bet įplaukti ir išplaukti didžiausiems krovininiams laivams yra ypatingai sunku bei pavojinga.

Ši uosto vartų konfigūracija yra aiškų aiškiausias kompetencijos stokos įrodymas, o atvirai kalbant, – kenkimas Lietuvos ekonomikai, kuris Klaipėdos uostą pavertė nekonkurencingu  Baltijos uostu.

Klaipėdos uosto vartus būtina rekonstruoti taip, kad būtų pakeista laivų įplaukos kryptis, kad laivai posūkį darytų ne vartuose, o jau įplaukę į uostą. Taip pat Klaipėdos uostų vartų laivybos kanalas privalo būti platesnis  ir gilesnis, kad laivai galėtų saugiai plaukti blogesnėmis oro sąlygomis.

Tai užkirstų kelią visokio plauko aferistams, siūlantiems statyti giliavandenį uostą prie Melnragės. Apie Klaipėdos uostą valdančiųjų aferas ir giliavandenį uostą Melnragėje bus atskiras straipsnis.

 Jei dabar Klaipėdos uosto bangolaužių (molų) konfigūravimui, platinimui ir ilginimui būtų dedami betoniniai Tetrapod blokai,  Lietuvos cemento ir betono gamyklos, žvyro karjerai  turėtų milijardinius užsakymus, o visi be išimties Lietuvos žmonės gerai apmokamą darbą. 

Be to, jeigu Lietuvoje būtų nors vienas protingas ir toliaregis verslininkas, suprantantis, kad vykstant klimato atšilimui vyksta visuotinė okeanų ir jūrų pakrančių erozija –  pakrančių ir pliažų smėlio nuplovimai, galėtų uždirbti ne milijonus, o milijardų milijardus pinigų ir Lietuva galėtų tapti pati turtingiausia pasaulio šalimi.

Tas pat vyksta ir upėse, – net Europoje siaubingai padidėjus potvyniams, upės išeina iš krantų, keičia vagas, nuneša pastatus ir tiltus, nuplauna kelius, išgriauna pakrantes, uostus. Būtent jų apsaugai geriausiai tinka tik Tetrapod blokai.

 VISAM PASAULIUI DABAR SVARBIAUSIAS DALYKAS YRA NEBRANGI VANDENYNŲ, JŪRŲ IR UPIŲ PAKRANČIŲ APSAUGA.

 Polšos (Lenkijos)Helo nerijos pakrančių apsauga iš abiejų pusių, – taip turėtų būti apsaugota ir mūsų Kuršių nerija, Neringos miesto valdininkai, gamtos apsaugininkai, Apsaugos ministerijos klerkams būtina surengti ekskursiją į šią Helo neriją, kad ir pamatytų, ir suprastų kokia svarbi yra pakrančių apsauga

 Visos be išimties Polšos (Lenkijos)Baltijos pakrantės, kuri yra bent dešimt kartų ilgesnė nei Lietuvos pajūris, gyvenvietės ir kurortai prie jūros yra apsaugoti mediniais poliais – bangolaužiais(molais). Būtų gerai, kad mūsiškiai save pasivadinę „hidrologais“ bei Neringos miesto, Klaipėdos ir jos rajono,  Palangos kurorto ir Kretingos rajono klerkai pėsčiomis pereitų  Polšos Baltijos pakrante nuo Mędzyzdroje iki Wladislawowo, savo akimis pamatytų, savo rankomis pačiupinėtų, kaip reikia saugoti Baltijos pakrantes ir pliažus.

Tik visiški neišmanėliai pila smėlį į pliažas, kad bangavimo sukelti verpetai ir srovės tą smėlį nuneštų per kelias valandas. O gal tai yra gerai apgalvota smėlio pilstytojų afera?…

Tradicinė vandenynų ir jūrų pakrančių apsauga mediniais poliais yra ypatingai brangi, nes tam reikia brangios medienos, brangios specialios plaukiojančios kalimo technikos, daug energijos, darbo jėgos ir daug laiko.

Jeigu Lietuvos verslininkai savo statomų bangolaužių (molų) iš lietuviškų betoninių Tetrapod blokų Baltijos jūros krantų apsaugai parodytų (pradėti reikėtų nuo Melnragės), kad tai yra pati efektingiausia, pigiausia ir greičiausia priemonė, nes betoninius žinginius galima plukdyti kur tik nori ir iš desantinių valčių krano pagalba iškrauti bet kokoje okeano ar jūros, net upių pakrantėje, bet kokiame gylyje.

Tada betoninių Tetrapod blokų  gamybai būtų galima įdarbinti visus Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos žvyro karjerus, cemento, armatūros ir betono gamyklas…  

Į Lietuvą atvykęs Prancūzijos klimatologas Laurentas Boppas, duodamas išskirtinį interviu portalui grynas.lt, paaiškino, kokias didžiausias klimato atšilimo pasekmes pajus Lietuva.

Prancūzų instituto Lietuvoje kvietimu mūsų šalyje apsilankęs L. Boppas  teigia, kad Lietuvoje 2016 metų vasara gali būti dar karštesnė. Dėl klimato kaitos, pasak specialisto, tirpsta ne vien ledynai – didžiuliai pakitimai jaučiami ir amžino įšalo žemėje.

Kaip vieną iš neigiamų klimato kaitos padarinių L.Boppas įvardija kylantį vandenynų lygį. Ateityje prognozuojami potvyniai, dėl kurių gali būti užlietos salos ir netoli jūrų esantys regionai. Dėl to pabėgėlių skaičius, anot pašnekovo, dar didės.

„Klimato kaita padarys didelę žalą visų regionų žmonėms ir jų veikloms. Pavyzdžiui, Europoje viena iš bėdų bus jūros lygio kilimas. Dėl to padaugės potvynių šalyse, kurios yra netoli vandenynų ar jūrų. Per pastaruosius 100 metų bendras vandenynų pakilimas virš jūros lygio siekia 20 centimetrų. Yra nemaža tikimybė, kad XXI amžiuje vandenynų lygis pakils ne centimetrais, o visu metru. Galima įsivaizduoti, kokias problemas tai sukels infrastruktūroms. O pietinėms ir vidurio Europos šalims gresia didelės sausros, kurios naikins agrokultūrą“, – sakė klimatologas.

Ekspertas tikina, kad visos Vakarų Europos šalys pajus, ką reiškia dideli karščiai. Ne išimtis ir Lietuva.

„Dėl Baltijos jūros Lietuva taip pat patenka į rizikos zoną. Šios šalies neaplenks didelės karščio bangos vasarų metu. Lietuvos klimatas labai panašus į Prancūzijos, abiejose šalyse per pastaruosius metus vasaros buvo karštesnės nei įprastai. Itin didelės sausros Prancūzijoje buvo 2003 metais. Klimatologai mano, kad tokio galingumo karščio bangos pasireikš visoje Vakarų Europoje ateinančių metų vasarą. Žiemos taps taip pat šiltesnės, kas sukels neigiamų padarinių ekosistemoms. Lietuvoje turėtų pasikeisti rudens ir pavasario charakteristikos, tačiau nemanau, kad šie metų laikai išnyks“, – komentavo specialistas.

Nekalbu apie seimūnus, kurie metų metais perrenkami savo tautos genocidui ir korumpuoto „verslo“, naudingo tik atskirų asmenų, o ne tautos turtinimui.

 Pagalvokite kas naudingiau: ar Klaipėdos „Akropolis“, milijardinius pelnus nešantis tik vienam namavičiui, ar šalia esanti betono gamyklą, kur galėtų dirbti ir milijonus uždirbti milijonai lietuvių…

 Pagalvokite apie pokyčius: 1989 metų gyventojų surašymo duomenimis Klaipėdoje buvo 203 tūkstančiai gyventojų ir 40 klerkų savivaldybėje. Mūsų dienomis Klaipėdoje beliko tik apie 120 tūkstančių gyventojų, o savivaldybėje klerkų padaugėjo iki 500…

DAR KARTĄ KARTOJU, – LIETUVOS PAJŪRIO GYVENTOJAI, ATSIPEIKĖKITE!!!

Atsipeikėkite  ir neleiskite mūsų dienų Klaipėdos uosto valdininkams (klerkams, tarnaujantiems Vilniaus ministerijoms patiems planuoti Klaipėdos uosto statybos ties Melnrage, nes pusę lėšų vis tiek susidės sau į kišenę, o tokio uosto statybą užprotestuos Europos Sąjungos gamtosaugininkai.

Naujajai vyriausybei ekonomiškiau, efektyviau ir greičiau būtų susitarti su Kinijos verslininkais ir kinams 99 metams išnuomoti teisę statytis giliavandenį uostą toliau už Kiaulės nugaros ir perdaryti įplaukimą į Klaipėdos uostą. O kad keltai netrukdytų laivybos Kuršių  mariose, įpareigoti kinus būtinai statyti tiltą į Kuršių neriją iš gilinamo uosto ištraukto smėlio naujausiomis technologijomis 3D spausdintuvais.

Iš tiesų, jei mes norime turtingiau gyventi, kad mūsų žmonės nebėgtų į užsienius ieškoti darbo, nereikia bijoti nei žydų, nei kinų. Pažiūrėkite kokius milžiniškus darbus jie nuveikė JAV ir Anglijoje…

Antrą turistinių laivų (kruizinių, jachtų, katerių) giliavandenį uostą ne Šventosios upės žiotyse, bet toliau Šventosios upėje, kaip yra pastatytas Hamburgo uostas, galėtų statyti patys lietuviai. Ir kad Šventosios uostas nebūtų užnešamas smėliu, iš abiejų pusių mažiausiai kilometro ruožuose kas 100 metrų sukrauti Tetrapod blokų bangolaužius. Tada Lietuva turėtų du giliavandenius uostus, o sukčiams neliktų galimybės pasivogti milijonus Eurų…

 VšĮ “Ekologinė Tėvynė” direktorius,  Vincentas Sakas. Mob.tel. 8617 24338.

  El.paštas: vsakas@gmail.com       Melnragė, 2010. 01. 12

Mes, klaipėdiečiai,  į Atgimimo aikštę rinkomės 68 kartą paklausti: „Ar dar gyva Deimantė?“. Klausti privalome, nes sesės Nijolės Sadūnaitės kalba Seime tik patvirtino, kad mūsų prašymas pateikti įrodymus, jog  pedofilijos liudininkė  gyva,  yra pagrįstas. 2012m. gegužės 17d. rytą žmonės susirinko stebėti, kaip bus įvykdytas teismo sprendimas, kuris reikalavo, kad mama už rankos išsivestų mergaitę iš senelių namų.  Susirinkusieji  Kedžių kieme,  stebėję per televizorių matė, kad į teismo sprendimą policija, kuriai tada vadovavo Saulius Skvernelis, “nusivalė batus”. Motina su advokatu mergaitę išnešė iš skausmo klykiančią, su užlaužta koja.

Valdžia žmonėms aiškina, kad paslėpė mergaitę nuo  taikių piliečių, kurie tą ankstų rytą stovėdami kieme, giedodami  himną, pasitelkę tautinę vėliavą, tik stebėjo kaip bus vykdomas teismo sprendimas. Valdžios nuomonė, mergaitė yra saugi pas tuos,   kurie iš tikrųjų, kaip rodo filmuota medžiaga,  smurtavo  prieš piliečius, senelius,  Seimo narę Neringą Venckienę ir vaiką.  Tik tie, kurie  smurtauja ir turi ką slėpti –  išjungia visas vaizdo įrašo kameras. Jas išjungę, galėjo smurtauti kiek širdis geidžia, nes   motina mergaitę neišsivedė už rankos, o kartu su advokatu išsinešė.  Smurtą panaudojo ir prieš Seimo narę N. Venckienę.  N. Venckienė apkaltos metu buvo kaltinama  smurtavimu  prieš policininką.  Apie tai Seime, tyrimo metu rodė tik  kelių sekundžių filmuotą medžiagą, bet nerodė  policininko, kuris naudojo skausmingas priemones, kad paleistų apglėbtą mergaitę.

Vienuolė Nijolė Sadūnaitė aiškiai pasakė, kad tai kas vyko Garliavoje primena  sausio 13 d. įvykius 1991 metais. Jei buvo nubaustas Burokevičius ir kiti to košmariško įvykio organizatoriai, tai kada bus nubausti Garliavos šturmo organizatoriai ir vykdytojai? Kada grąžinsite mergaitę seneliams? Jei nėra gyvos, tai kada parodysite jos kapelį?

Ateisime ir vasario 17 d., nes Lietuvoje vaikai negali būti pradanginami, atiminėjami iš tų, kurie nesmurtauja ir perduodami tiems, kurie naudoja smurtą.

Sausio 12d.  „Eglės“ seniūnaitijos gyventojai susitiko su  Rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriumi  Artūru Drungilu bei jo kolegomis.  

Susitikimo tema „Išorinis uostas  Melnragėje“. „Eglės“ seniūnaitijos gyventojai  domisi šiuo projektu, nes iš naujai pastatyto uosto turės būti vežami ir atvežami kroviniai. Kokiu keliu jie pasieks Melnragės išorinį uostą? Kas laukia seniūnitiją juosiančio Šiaurės prospekto, ar ji taps uosto pagrindine magistrale? Ir dar seniūnaitijos gyventojams svarbu žinoti, kada jie bus  atskirti sienele nuo geležinkelio, kada tarša ir triukšmas nebus kasdieninis reiškinys? 

Atsakymai nedžiugino, nes pasirodo, kad kroviniai, taip vadinamos furos, bus nukreiptos į Šiaurės prospektą, nes šis keturių juostų kelias yra pratiestas už uosto pinigus, o  geležinkelis yra Lietuvos geležinkelio  problema.

„Eglės“ seniūnaitijos gyventojai, kurie gyvena šalia geležinkelio nesutinka, nes visi kroviniai vežami geležinkeliu yra iš uosto arba į uostą.  Geležinkeliu, darančiu žalą, aplink jį gyvenantiems, rūpinasi visi, kurie gauna naudą iš krovinių pervežimo.   Šiaurės prospektas yra gatvė, kuri atskiria dvi seniūnitijas, du tankiai apgyvendintus gyvenamuosius rajonus ir nesutinkame, kad kelias taptu sunkiasvorių mašinų tranzitine gatve. „Eglės“ seniūnaitijos gyventojai prašo įrengti apvažiavimą už miesto  link Kalotės .

Direktorius A. Drungilas mums paaiškino, nežinia, ar bus statomas išorinis Melnragėje uostas, nes šiuo metu yra rengiamos 3 studijos: Butingės, Melnragės ir  nulinis variantai.

Likome nesupratę, dar tik rengiami variantai, bet Melnragės uosto plėtros variantas jau viešinamas  tiek žiniasklaidos pagalba, tiek įvairių  susitikimų metu.

Atsisveikinant svečiai iš  uosto direkcijos  žadėjo  visada atvykti, visada paaiškinti, gyventojams, jiems rūpimus klausimus. 

Klaipėdos apylinkės prokuratūrai

Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos pirmininkė Virginija Jurgilevičienė

Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo pirmininkas Virginijus Partaukas

                                                                   PRAŠYMAS

ištirti ar nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių pagal BK 121 str., 122str., 145 str.

Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja piliečių saugumą. Gaila, bet tikrovėje taip nėra.  2017-11-21  ant  Viačeslav Titov facebooko  sienos Edvinas Kerikas rusų kalba rašė: „Ateis laikas ir mes tuos NATO užpakalių laižytojus aikštėse traiškysime!!!” ( „Не чего придёт время и мы этих натовских задницо лизов на площадях будем давить!!!“). E. Kerikas, šitaip teigdamas, prisipažįsta, kad egzistuoja antikonstitucinė grupė ar organizacija,  kuri  aikštėse traiškys  mus, piliečius,  kuriems NATO nėra priešas. Norisi paklausti, kaip galima bus traiškyti piliečius, nepakeitus Lietuvos valstybės konstitucinės santvarkos, nepasikėsinus į jos nepriklausomybę arba nepažeidus teritorijos vientisumo? 

Prokuratūra tyrė  ir  perdavė į teismą baudžiamąją bylą dėl to, kad   Ž. Razminas, O. Titorenko, G. Grabauskas pakvietė  „visus garbingus ir laisvę mylinčius piliečius vieningai stoti į kovą su Lietuvos okupantais JAV-NATO-ES!“, tačiau  paprašę   “visoje Lietuvoje kurti nesmurtinio pasipriešinimo grupes kovai su okupaciniu režimu”, nei žodeliu neužsimena apie traiškymą aikštėse. Šie vyrai  yra teisiami  už  tariamą smurto, nesantaikos propagavimą, už tariamus  ketinimus neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką.

Kiekvienas gali palyginti kuriuose teiginiuose  yra kurstomas smurtas, nesantaika ir siekiama neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos valdžią – ar propagandiniuose lapeliuose, už kuriuos teisiami vyrai, ar E. Keriko parašytame  tekste  ant V. Titov sienos.

Arūnas Marčauskas, vietoj to, kad kreiptųsi į prokuratūrą, viešina E. Keriko teiginius savo facebooke.  Žurnalistė Palmira Martinkienė tą patį paviešino el. laikraštyje „Atvira Klaipėda“ su prierašu, kad tuo turi susidomėti prokuratūra. Ž. Razminui, O. Titorenko, G. Grabauskui baudžiamoji byla keliama ne tik už  nuomonę, bet ir už jos viešinimą. Nepaisant to, kad A. Marčauskas po P. Martinkienės straipsniu „Žinomi politikai palaiko NATO priešininkus?“ parašė komentarą, kad jis gali viešinti,  nes  naudojasi  satyros žanru. Iš tikrųjų  jokios satyros šiuo konkrečiu atveju nėra, o yra tik smurto propagandos viešinimas.

Prašome ištirti ar E.  Kerikas savo  pasisakymu  nusikalto  Lietuvos valstybės Konstitucinei santvarkai, o A. Marčauskas galimai padarė nusikalstamą veiką,  viešindamas  antikonstitucinį  E. Keriko  užrašą.

Prašome, atlikus tyrimą ir nustačius anksčiau paminėtų piliečių kaltę,  juos atitinkamai nubausti. 

 Virginija Jurgilevičienė

Virginijus Partaukas

Lietuvos Vyriausiasis kariuomenės vadas Vincas Vitkauskas

Palmira Martinkienė  2017-12-28  parašė straipsnį „Žinomi politikai palaiko NATO priešininkus?“.

Šiame straipsnyje esu  paminėtair aš.  Todėl pirmiausia susiradau Viačeslav Titov  facebooką ir perskaičiau  rusų kalba Edvino Keriko  įrašą: „Ateis laikas ir mes tuos NATO užpakalių laižytojus aikštėse traiškysime!!! ( „Не чего придёт время и мы этих натовских задницо лизов на площадях будем давить!!!“).

Keista, bendraujant su Edvinu nepastebėjau, kad jis būtų aršus NATO priešininkas, koks  atsiskleidė   facebooke.  Taip pat jo paskyroje radau krūvą nuotraukų, kuriose matosi Edvinas. Tiesa ta, kad tose nuotraukose Edvino kita pavardė. Šalia  jo matosi ir draugužis  Antanas.

Norisi paklausti, kodėl Edvinas vieną kalba, gyvai bendraudamas, ir kitoks  pasirodo facebooke?  Istorijai, o gal būt  prokuratūrai paliksime išsiaiškinti kodėl grasina mus  traiškyti.

Palmira Martinkienė nutarė viešai pakomentuoti  Arūno Marčausko absurdiškus išvedžiojimus  iš jo facebook paskyros  „Klaipėdietiški memai”.  Tuo pačiu ji nusprendė paviešinti apie memo  surastus tariamus priešus,  iš kurių vienas esu aš, Virginija Jurgilevičienė.  Kitas priešas esanti  Nika Puteikienė, kurią,   pagal memą, pažįstu ir su ja bendrauju ne tik virtualioje erdvėje, bet ir realioje aplinkoje.  Priešu tapau todėl, kad palaikinau  V. Titovo 2017-11-21 įrašą, kuriame jis informavo apie    Giedriaus Grabausko, Olego Titorenko ir Žilvino Razmino  vykstantį teismą. Taip, palaikinau, nes man ši teisminė byla yra absurdiška, kadangi piliečius nepagrįstai bandoma padaryti kaltais.

Kai į  Lietuvą iš rytų 1940 m. birželio mėn. įžengė okupantas, tai mūsų  kariuomenė neiššovė nei šovinio. Mano tėvas kaip tik tuo laiku buvo Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės kareivis. Dar paauglei  jis pasakojo kaip  karininkus išvežė, o kareiviams buvo liepta nusisegti Lietuvos valstybės ženklus – vyčius, stulpus. Po to juos išsiuntė skusti  bulvių, ką aš ir matau išlikusiose tėvo nuotraukose.  Lietuvą išdavė, pardavė aukščiausio rango karininkas – kariuomenės vadas Vincas Vitkauskas, o ne eiliniai. Mūsų valstybės istorijos pavyzdžiai rodo, kad didžiausią žalą padaro aukščiausi šalies atstovai. Manome, kad šis principas galioja ir šiandien.

Konstitucija   piliečiams garantuoja žodžio laisvę.  Už ką trys vyrai yra teisiami – už nuomonę  ar nesantaikos kurstymą?  Nepasitikėdama žiniasklaida, stebėjau teismo procesą tiesiogiai. Vyrai teisiami už  2-jų  reklaminių lapelių turinį: prieš eurą ir prieš NATO.  Specialistai turėjo nuspręsti, ar yra tuose lapeliuose neapykantos, smurto, kurstymo ginklu versti valdžią.  Ekspertės pažymėjimą turinti   Jūratė Urbonienė neįžvelgė smurto, kurstymo, nesantaikos. Tada buvo pakviestas  Laimutis Laužikas, kuris neturi eksperto pažymėjimo, tačiau šis pilietis padarė išvadas tokias kokių reikėjo, kad vyrus būtų galima teisti. Vieno iš teisiamojo advokatas, atvykusio liudyti L,  Laužiko paklausė, kokia metodika jis vadovavosi  darydamas išvadas, jog lapeliuose yra reikalaujama smurtauti.   Atsakymas nustebino, nes  L. Laužikas pasirodė,   naudojosi  rusų lingvisto  Baranov metodika.  Advokatas pasiteiravo, ką ta metodika turi bendro su lietuvių kalba?  L.  Laužikas pasakė, jog kažkas turi dirbti  nemalonius darbus. Geriau jis būtų atvirai mums, teismo stebėtojams, pasakęs, kad Lietuvos valdžiai reikia  ištikimai tarnaujančių melui.  Melo dėka, kaip ir putino Rusijoje,  galima žmones teisti, nubausti didelėmis piniginėmis bausmėmis, t.y. dar labiau skurdinti piliečius.

Kas iš   Klaipėdos politikų ateina į teismo salę, kas sėdi ir moraliai palaiko žmones, kurie už savo įsitikinimus yra tampomi po teismus. Vienintelis Viačiaslav Titov. Už tai ir palaikinau jo įrašą facebooke.

Šiuo metu esu seniūnaitė. Mano seniūnijoje yra keletas daugiaaukščių namų, kurie buvo pastatyti tarybinių karininkų šeimoms. Šiandien juose   gyvena nemažai rusakalbių. Tokie teismai, kurių tikslas gąsdinti piliečius, daro didžiulę žalą bendruomenei, nes ji dar labiau skaldosi. Rusakabiai  mūsų, lietuvių, bijo, užsidaro, stengiasi nebendrauti. Visuomenės suskaldymas yra didžiulė žala valstybei. A. Marčauskas. ieškodamas priešų, tik dar kartą patvirtina, kad valdžia  nežino kokio piliečio norėtų ir kaip reikia jį ugdyti. Iš mūsų, piliečių, reikalaujama pasmerkti kitaip mąstančius ir iš jų padaryti priešus. Tai  pavojingas reikalavimas, vedantis  tiek į valstybės, tiek į piliečių susinaikinimą.

Valstybės, žiniasklaidos pareiga ne skaldyti piliečius, bet ieškoti bendrų sąlyčio taškų, nes į šį  pasaulį ateiname mylėti ir būti mylimais.  Nesvarbu, ar tu esi lietuvis, ar rusakalbis.

  Manau, kad visada visuomenėje atsiras piliečių, kurie   didžiuosis savo įžvalgomis ieškant priešų. Viešpatie, taip norisi, kad tai būtų tik A. Marčausko problema. Deja, P. Martinkienė paviešindama jo išvadas per žiniasklaidą, nutarė, kad tai ne jo asmeninė, bet  visuomenės problema.

Ko gero,  dėl  Edvino Keriko padaryto įrašo ir A. Marčausko svaičiojimų paviešinimo teks kreiptis į prokuratūrą.

Virginija Jurgilevičienė

Eglutės, kurias  išpuošė visuose miestuose –  džiaugsmas vaikams, o suaugusiems tikėjimas, kad jų gyvenimas turi prasmę.

5 metai ir 7 mėnesiai, kai mergaitė iš Garliavos yra pradanginta. Galimai ir sunaikinta, nes buvo liudininkė pedofilijos byloje.

Susirinkę  Klaipėdoje, Atgimimo  aikštėje, klausėme vienas kito, ar Deimantė gyva, ar jos akytės mato žaliaskarę eglutę?

Vaikai yra mūsų, suaugusių, rūpestis. Visi, kurie lankėmės Garliavoje girdėjome mergaitės prašymą, pasilikti, budėti, nes ji bijo tų, kurie ateidavo pas biologinę motiną ir tenkino savo iškrypusius įgeidžius. Budėjome, tikėjome, kad neišdrįs naudoti smurtą prieš mergaitę ir jos tetą ir senelius. Deja. Išdrįso, iš filmuotos medžiagos matosi,  kad   motina kartu su advokatu neša klykiančią iš skausmo Deimantę.

Valdžia tęsia darbą, kuris  protu nesuvokiamas  – teismų pagalba siekia įbauginti tuos, kurie stebėjo tą ankstų gegužės 17 d. rytą mergaitės ėmimą.

Valdžia savivaliaudama, demonstruodama savo  galias,  niekindama piliečius, kurie siekė tiesos, reikalavo  įrodymų, kad mergaitė gyva,  Kalėdas pavertė skausmo minėjimo diena.

Valdžia, kuri  naudoja  netoleruotinas  priemones, t.y.  bauginimą,  yra laikina. Vaikas, jo  gyvybės tęstinumas, yra amžinas. Todėl ateisime ir 2018 metų sausio mėn. 17 d., nes gyvybė yra  vertinama kaip aukščiausia dorybė. Valdžia     privalo pateikti įrodymus, kad vaikas, kuris yra aktyvus bylos žudikės dalyvis,  yra gyvas.

Į Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto  prašymą atsiliepė dailininkė, Žaliųjų sąjungos pirmininkė Zita Daugintytė. Jos darbus atliktus akvarele išvysite aukcione, kuris vyks 2017-12-16 14 val. Amberton viešbutyje. Surinkti pinigai bus panaudoti Tilžės akto signatarų atminimo lentų pakabinimui.

Dailininkė   yra kilusi iš Kretingos raj. Kūlupėnų. Vaikystėje didžiulį poveikį jai darė tėvas. Jam, tarpukario Lietuvos ūkininkui, nukirsti sveiką, gražų  medį buvo nusikaltimas. Antanas  Daugintis turėjo nemažą plotą miško, kiekvienas medis jam buvo gyvos gamtos stebuklas. Žiūrėti į gamtą, kaip į stebuklą išmokė ir pagranduką – Zitą Daugintytę.

Z. Daugintytė  neatsitiktinai pasuko menininkės keliu. Per meną, per spalvas, per formas  pasakoja mums apie   gamtos unikalumą, jo nepakartojamą  grožį. Zitos Daugintytės gėlės, atliktos akvarele atskleidžia  unikalų reiškinį – žiedo grožį. 

Klaipėdos miesto tarybos pirmininkas Vytautas Čepas 1991m. vasarą  kreipėsi į Zitą Daugintytę kuri tuo metu jau buvo  Klaipėdos krašto Žaliųjų sąjungos pirmininkė, su prašymu  padėti išsaugoti miesto paplūdimius ir šalia esantį botaninį zoologinį draustinį, kuriame  tarp I-os ir II-os Melnragių  buvo numatyta įkurdinti naftos, chemijos bei suskystintų dujų pramoninį kompleksą.  

Akivaizdu tokiam sumanimui nebuvo lengva  pasipriešinti, reikėjo  analizuoti projektus, organizuoti įvairaus lygio susitikimus, protesto akcijas ir tai viešinti spaudoje, Visuomenės pasipriešinimas prasidėjo nuo bado akcijos, kuri buvo nukreipta prieš pramonės plėtrą minėtame draustinyje.  Šios akcijos metu  buvo surinkta 40 tūkstančių piliečių parašų  nukreiptų prieš minėtas statybas. 

Net keletą metų (1989 m. – 1994 m.) tęsėsi nenutrūkstamos  Žaliųjų sąjungos organizuojamos protesto akcijos prieš taršios pramonės plėtrą miesto paplūdimiuose ir minėtoje Girulių draustinio teritorijoje. Kai pagaliau 1994 m. pavyko  “išstumti” pramoninį kompleksą į Butingę ( neužilgo tas projektas buvo sugrąžintas į Klaipėdą, į dabartinę naftos įmonės teritoriją).

Šiandien klaipėdiečius yra apėmęs nerimas ir apmaudas,  jog Lietuvos valdžia prieš gyventojų valią melu ir manipuliacijomis nutarė plėsti    taršią pramonę  šiaurinėje ir pietinėje miesto dalyse. Gerai suprasdami, kad pietinės dalies gyventojai pateks į taršios pramonės spąstus. 

Mažoji Lietuva, Klaipėda yra unikalus kraštas.  Dailininkė savo šaknimis, per mamos giminę,  yra susijusi su šiuo kraštu.

Z. Daugintytė savo kūryba prisideda prie  Klaipėdos mieste gyvenusių iškilių asmenybių  įamžinimo. 

Sekančiame numeryje skaitykite apie Klaipėdos dailininkus E. Žvaigždiną, R. Borisovą, kurie savo darbais prisidės prie Tilžės akto signatarų įamžinimo.

Klaipėdiečiai, susirinkę į Atgimimo aikštę lapkričio mėn.17d. 12 val.,  pirmiausia tylos minute pagerbė bendražygio, ilgamečio protesto akcijos  dalyvio Algimanto Markaus išėjimą Anapilin. Tylus, visada besišypsantis Algimantas daugiau akcijoje nedalyvaus, todėl  TIESA, noras žinoti TIESĄ  mums, likusiems čia, žemėje, turi rūpėti dar labiau.

Tiesa lieka užribyje, kai skaitai, jog teisme Vytautui ir Laimutei Kedžiams  yra Laimos Stankūnaitės ieškinys  padengti jai padarytą daugiau kaip puse milijono eurų žalą. L. Stankūnaitė mano, kad  jai ir dukrai, kuria atseit seneliai  uždarę namuose nuteikinėjo prieš motiną, kalbėjo apie seksą ir traumuodavo vaiką nuolatiniais gąsdinimais bei grasinimais. Jai, nukentėjusiai,  seneliai turi sumokėti solidžią sumą eurų. Vaikas nebuvo uždarytas namuose, visi, atvykę į Garliavą galėjo bendrauti su mergaite,  klausytis jos muzikavimo ir matyti, kaip ji žaidžia su bendraamžiais. Kodėl L. Stankūnaitė meluoja, kai tūkstančiai tautiečių, o tiek tikrai lankėsi per pedofilijos skandalą Garliavoje,  liudija, jog vaikas nebuvo uždarytas.  L. Stankūnaitė  už pateiktą melą reikalauja pusės milijono eurų.  Kai valstybėje netiesa tampa priemone teisme laimėti bylą, valstybė tampa skuduru.

Kaip mes, Lietuvos piliečiai, turime jaustis, kaip gyventi su netiesa, kurią teisėtvarka,  įvairios jos institucijos savo sprendimais  paverčia tiesa?

Ar mergaitė, kuriai  TIESA buvo vertybė, gali  tokioje valstybėje išlikti gyva? NE.  Todėl seneliams ir nerodo jų anūkės.

Neateiti, tylėti yra gėda. Gėda daryti nusikaltimą prieš teisingumą. Ateisime ir gruodžio mėn 17d.

Sveikatos ir socialinių reikalų komitetas lapkričio mėn. 13d.  svarstė klausimą dėl seniūnaičių išmokų. Socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė pristatė projektą. Administracija siūlė išmokas seniūnaičiams didinti iki 35 Eur per mėnesį. Komiteto nariai sužinoję, jog  Seniūnaičių sueiga nutarė didinti iki 50 Eur per mėnesį, ėmė diskutuoti.  Direktorė pasisakyme teigė, kad seniūnaičių pasiūlymas yra pagrįstas vadovaujantis LR Vietos savivaldos įstatymu. Seniūnaičiai siūlo pravažiavimui  skirti 27 Eur., t.y.  vardinį mėnesinį  bilietą 30-čiai dienų., administracija tik darbo dienoms ir jo kaina – 20 Eur. Seniūnaičių sueigoje, žemiausios savivaldybės grandies atstovai  nustebo, išgirdę, kad jiems siūloma važinėtis tik darbo dienomis, o jei reikės  šeštadienį, sekmadienį – mokės jau iš savo kišenės, nors įvairūs užsiėmimai dažniausiai vyksta išeiginėmis dienomis. Administracija nutarė už telefono ir interneto paslaugas skirti 8 Eur. Seniūnaičiai savo sueigoje nusprendė, kad išmokose turi būti du atskiri mokėjimai: vienas už telefoną, kitas – už internetą. Seniūnaičiai prie savo teikto protokolo pridėjo kainas  iš Klaipėdos viešojo transporto, Tele2, Mezon.

Tarybos narė Vaida Žvikienė pasiūlė pritarti seniūnaičių sueigos siūlymui, t.y.  daryti administracijos pateiktame projekto  sprendime korekciją dėl 50 Eur mėnesiui

Komiteto  pagrindinė misija  yra svarstyti, siūlyti pataisas, keisti, papildyti administracijos teikiamus sprendimų projektus. V. Žvikienės pasiūlymui nepritarė tarybos narys Saulius Liekis. Jam atrodė, kad  komitetas negali koreguoti, pasiūlyti seniūnaičiams išmokų  50 Eur ir teigė, kad reikia balsuoti už  administracijos siūlymą seniūnaičiams skirti  išmokoms 35 Eur. mėnesiui.

Sveikatos ir socialinių reikalų komitetas nepritarė V. Žvikienės pasiūlymui ir balsvo už seniūnaičių išmokas, kurios būtų 35 Eur mėnesiui.  Dėl 50 Eur. išmokų nutarė taip, jog komitetas rekomenduoja Savivaldybės administracijai išanalizuoti seniūnaičių sueigos siūlymo pagrįstumą dėl išmokų seniūnaičiams didinimo iki 50 Eurų per mėnesį ir teikti tarybai.

Seniūnaičiai, kurie  dalyvavo ir stebėjo  Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto posėdį,  ėmė priekaištauti  S. Liekiui, nepritarusiam Reglamento pirmininkės pasiūlymui. Politikas nepatenkintiems seniūnaičiams facebooke atsakė, kad   komitetas negali keisti sprendimo. Jis gali jam nepritarti, teikti pastabas ar protokolinius pavedimus. Tą komitetas ir padarė.

Finansų ir ekonomikos komitete pirmininkas Rimantas Taraškevičius teikė du pasiūlymus svarstomu klausimu. Už  50 Eur išmoka, kuria pasiūlė konservatorius Arūnas Barbšys,  buvo nepritarta. Šio komiteto nariai  balsavo  už 35 Eur.

Pasibaigus posėdžiui iš tarybos nario Arūno Barbšio išgirdome, kad yra labai svarbu, jog pritartų komitetas. Todėl ir siūlė komitetui  pritarti seniūnaičių išmokai, kuri būtų 50 Eur.

Abu komitetai pritarė administracijos teiktam projektui. Tarybos nario Sauliaus  Liekio teiginiai, kad komitetas nieko negali keisti, o gali tik prašyti, neatitinka reglamento nuostatas.

Keista, išrinkome tarybos narį, kuris dalyvauja komitetų posėdžiuose daugiau negu  du metus  ir nežino reglamento, o gal jam yra patogu nežinoti, kad komitetai gali keisti administracijos sprendimus.

Greitai bus metai, kaip norime sužinoti Etikos komisijoje, Ginčų komisijoje, Administraciniame apygardos teisme,  kodėl Klaipėdos miesto mero pavaduotojas save įvardino “tikruoju” bendruomenės atstovu. Skunde trumpai išdėstėme nuostatas, kurias deklaruoja Klaipėdos miesto savivaldybė ir Administracinis teismas.  

Atskirasis skundas dėl administracinės bylos Nr. I-1441-243/2017

Kreipėmės į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, kad panaikintų Klaipėdos miesto savivaldybės etikos komisijos ( – toliau Etikos komisija)  sprendimą 2016-12-19 Nr. TAR1-142, kuris buvo priimtas išnagrinėjus  mūsų skundą dėl  Klaipėdos miesto  mero pavaduotojo A. Šulco viešo pasisakymo.  Klaipėdos miesto tarybos posėdyje,  kilus diskusijai dėl to, kad   ruošiant sprendimus yra ignoruojama   miesto bendruomenė pasisakė   mero pavaduotojas:  „Ar žmonės nėra skaitę Konstitucijos? Visi 31 tarybos narys yra tikrieji bendruomenės atstovai. Nėra jokių kitų bendruomenės atstovų pagal Vietos savivaldos įstatymą. Yra tik miesto tarybos nariai, kurie atlieka savo pareigas“.

Etikos komisijos  sprendimą  2016-12-19 Nr. TAR1-142 skundėme dėl to, kad ši komisija,  nedalyvaujant vicemerui ir nesant jo rašytinio atsiliepimo   savo  nutarime įrašė „Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdyje A.Šulcas kalbėdamas apie tarybos nario statusą rėmėsi LR Vietos savivaldos įstatymu, kurio 22 straipsnio I dalyje nurodyta, kad  „ Savivaldybės tarybos  narys yra Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka savivaldybės nuolatinių gyventojų išrinktas savivaldybės bendruomenės atstovas“.   Iš kur  komisijos nariai, komisijos pirmininkė žinojo, jog  A. Šulcas rėmėsi LR Vietos savivaldos įstatymu 22 str.?  O  gal jis rėmėsi  to paties įstatymo  11 straipsnio 5 punktu, kuris numato būtinybę politikui prisiekti ir taip tapti atseit “tikruoju”  bendruomenės atstovu?  Lieka paslaptimi.  Galimai  ši  komisija turi antgamtinių  galių ir geba skaityti  kito žmogaus  mintis per atstumą?

Mes, Klaipėdos jungtinis demokratinis judėjimas ir  Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrija, 2017-01-19 apskundėme Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos sprendimą Klaipėdos  miesto savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai (toliau –  Ginčų Komisija) . Ginčų Komisija atsisakė skundą nagrinėti,  kaip nepriskirtiną administracinių ginčų komisijos kompetencijai (AGKĮ 20 str.2d.1p.)

Pagal Ginčų Komisiją, Etikos komisijos sprendimas nėra individualus administracinis aktas. Klaipėdos Apygardos Administracinio teismo (toliau –  Teismas) sprendimu, priimtu   2017 m. balandžio 14d. Administracinėje byloje Nr. 1-755-583/2017,  įsiteisėjusi 2017m. gegužės 16 d. Konstatuojamoje dalyje parašyta, jog „minėto Etikos komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo nagrinėjimas yra priskirtinas Klaipėdos  miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos kompetencijai ir  pareiškėjai turėjo teisę skundu  kreiptis  į Administracinių ginčų komisiją“.

Ginčų komisija, vadovaudamasi Teismo  nutartimi priimta   2017 m. balandžio 14d ., pakvietė  mus į posėdį  ir  2017-06-07  priėmė sprendimą Nr. TGK-1 nutraukti bylą dėl pareiškėjų 2017-01-19 skundo kaip nepriskirtiną administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

Administracinių ginčų komisijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis teigia, kad”Savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.” Mūsų skundžiamas dokumentas yra individualus administracinis aktas,  tai konstatuoja įsiteisėjusi  2017 m. gegužės 16d.   Administracinė byla 2017 m. balandžio 14d.  Nr. 1-755-583/2017.

Ginčų komisijos prašėme  panaikinti Etikos komisijos sprendimą 2016-12-19 Nr. TAR1-142 , nes   tiriamoji dalis yra atlikta ne profesionaliai,  t.y. nepateikta kokiu būdu, kokiais keliais  sužinojo mero pavaduotojo nuomonę, jei jis nedalyvavo posėdyje ir nepateikė atsiliepimo raštu.

Etikos komisijos, Ginčų komisijos pasisakymuose, o taip pat dabar ir Teismo vertinimu, „Etikos komisijos sprendimas pareiškėjams teisinių pasekmių nesukelia, nes jame nėra nurodyta jokių pareiškėjams privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų ar išdėstyta kitų tokį sprendimą priėmusios viešojo administravimo institucijos vardu priimtų sprendimų, galinčių konkrečiai įtakoti pareiškėjų teises ir pareigas“.

Kai prašome, kad  Etikos komisija  iš naujo atliktų tyrimus, t.y. pasikviestų mero pavaduotoją ir iš jo pačio sužinotų  kuo jis rėmėsi kalbėdamas apie  tikruosius bendruomenės atstovus ir, kodėl jis sako, kad  „nėra jokių kitų bendruomenės atstovų“ mums rašo Teismo nutartyje ,  kad  “reikalavimas  konstatuoti , jog politikas pažeidė ar nepažeidė  valstybės politiko elgesio principus, negali būti laikomas  tokį reikalavimą reiškiančių asmenų įstatymo garantuotos subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimu ir šiems asmenims neatsiranda  teisė reikalauti politiką nubausti” (Klaipėdos apygardos administracinio teismo  Administracinės bylos Nr. I-1441-243/2017 4 puslapis).

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje 4 straipsnyje  teigiama, jog „Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus.“ Svarbiausias Lietuvos Respublikos  įstatymas užtikrina  tautos teisę dalyvauti šalies, miesto valdyme teikiant pasiūlymus tiesiogiai, t. y. esame bendruomenės atstovai, kaip ir politikai tik be balso teisės  miesto taryboje.  Politikas save vadintis “tikruoju” bendruomenės atstovu, taip  iškeldamas  save aukščiau bendruomenių ir jų renkamų  atstovų, pav, seniūnaičiai, tokiu būdu jis ignoruoja  teisę tiesiogiai dalyvauti savivaldoje kitoms  bendruomenėms,  savivaldybės gyventojams.  Politikas taip  pažeidžia Konstitucijos garantuojamas teises, pažeidžia įstatymu saugomus interesus. 

Prašome  panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017-11-07 nutartį  byloje Nr. I-1441-243/2017, kadangi  mūsų skundžiamas Etikos komisijos  2016 m. gruodžio 19 d. sprendimasNr. TARI-142 ,  Teismo įsigaliojusiu sprendimu yra laikytinas  savivaldybės administravimo subjekto priimtu individualiu administraciniu  aktu. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme II skirsnyje  4 straipsnyje  2 dalyje rašoma, kad administraciniai teismai nusprendžia dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo;

Virginija Jurgilevičienė

Virginijus Partaukas