Piliečiams

Vasario 15d., pasitinkant Lietuvos 100- metį,  Lietuvos pensininkų susivienijimo vadovės Aldonos  Marijos Gedvilienės pakviesta susitikti su rinkėjais į Klaipėdą atvyko Seimo narė Aušra  Maldeikienė.

A. Maldeikienė, kai jos klausaisi per  TV,  atrodo politikė  kaip politikė, gal kiek rėksminga. Kai ją išgirdome  gyvai, tai didžioji dalis logiškai mąstančių klausytojų  pakeitė nuomonę  ir  jų akyse iš rėksmingos kovotojos   pavirto  tik draugelių globėja.

Ponia  Maldeikienė  labai daug laiko skyrė buvusiai seimo narei  Gretai Kildešienei. Gėda kartoti kokiais žodžiais ji apdovanojo savo buvusią kolegę. Susirinkę siūlė baigti  šnekėti apie praeitį,  o geriau  papasakoti  ką veiks, jei taps  prezidente.   Tarp atėjusiųjų į susitikimą ir Seimo narės  kilo kivirčas.  A.  Maldeikienė ėmė grasinti, kad  išeis, jei nesi -klausys jos prielaidų.  Viena iš jų, kad  rinkėjai yra avinai, jei  renka  tokias  gretutes. Pateikė pavyzdį iš gydymo srities, atseit, neiname  pas žmogų, neprašome atlikti operacijos,  jei jis nėra chirurgas. Tai kodėl valdžią atiduodame  neišmanėliams? Kažkas iš salės A. Maldeikienei bandė aiškinti, kad kalta sistema, rinkiminiai  partiniai sąrašai.  Priekyje žinomi, gerbiami politikai, o už jų gretutės.  Svarbi detalė,  kad A. Maldeikienė,  kuri rinkėjus vadina avinais, pasirodo  pasisako tik už   rinkiminius sąrašus, tiesa, renkant Seimą.

Klausaisi ir supranti, kad  į Pempininkų  biblioteką susirinkusius klausytojus, iš tikro ji  nori matyti tik avinais ir atitinkamai bendrauti. Įdomi moteris, klykia, kad nemėgsta rinkėjų avinų, tačiau visa savo šneka siekia išsiugdyti ko daugiau tokių.

Tik avinai gali sutikti, kad  Lietuvai, jos ekonomikai, pensininkams yra gerai, kai A.  Kubilius su I. Šimonyte skolinosi iš privačių bankų, o ne iš  Tarptautinio valiutos fondo, kaip latviai.  Anot jos, skolinosi, jog nereikėtų mažinti  pensijų.  Tikrovė tokia ir  A. Maldeikienė tai žino, jog kai Latvijoje buvo sumažintos pensijos, tai jų Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą, kad negalima mažinti, ir atstatė. Tarptautinis valiutos fondas   ( toliau – TVF) parodė lankstumą ir netaikė sankcijų.  A. Kubilius  nesiskolino iš TVF ir nieks nereikalavo   mažinti pensijų, bet jis vis vien  jas sumažino. Maldeikienė nepaneigė,  kad  šiandien latviai gauna didesnes pensijas.  Ko gero  viena iš priežasčių yra ta, jog ėmė paskolą iš TVF , kur palūkanų dydis 3 procentai , o ne iš privačių bankų už 9 procentus.  Kam valdžioje reikalingi kubiliai, ekonomistės  šimonytės, jei  nežino, kad 9   yra trigubai  daugiau  negu 3?   Iš jos pasakojimo supratome,  kad A. Kubilius yra  gėris  ir   adekvačiausiai  mąstantis konservatorius. A. Maldeikienei patinka ir  Saulius Skvernelis, Dalia Grybauskaitė.  Jie yra geri,  o Gitanas Nausėda – blogas. Ji eis į  rinkimus tik tam, kad juos,  kandidatus į prezidento postą, išnervintų.  Supratome, kad vienas iš tų, kuriam gadins nervus ir rinkiminę kompaniją bus G.  Nausėda.  Išgirdę vieną iš jos tikslų – nervinti G. Nausėdą,  susidarėme nuomonę, kad iš tikro  į rinkimus ji eis tik tam, kad   padėtų  S. Skverneliui.  Tereikia  pasižiūrėti į reitingus tų, kurie žada kandidatuoti į prezidentus. Pas G. Nausėda yra aukšti ir jis pagrindinis S. Skvernelio konkurentas.  Todėl Garliavos įvykiai, kuriuose aktyviai dalyvavo S. Skvernelis, pagal A. Maldeikienę, yra išgalvoti  tam, kad Kedžiai pasipelnytų.

 Liūdna, matėsi, kad  po šio susitikimo atsirado valdžios rinkėjų – avinų, mekenančių pagal A. Maldeikienės išsakytas mintis ir jos pamąstymus.

Į Atgimimo aikštę atėjome  69 kartą tik su vienu klausimu.  Ar gyva mergaitė? Tie, kurie pasiuntė 240 ginkluotų policininkų, žinojo, kad piliečiai, kuriems Lietuva yra brangiausias  turtas, nenurims, domėsis pedofilijos liudininkės likimu.  Todėl  valdžia, priėmusi  sprendimą paimti  liudininkę, jau buvo paruošusi   scenarijų, kaip nuramins piliečius.  Sisteminėje žiniasklaidoje  pasipylė straipsnių lavina,  kad tai yra teisėjos Venckienės ir jos brolio fantazijos.  Valdžia  globojanti pedofilus   labai apsiriko.  Piliečiai nepatikėjo žiniasklaidoje pasirodžiusiais straipsniais ir jau daugiau kaip 5 metus domisi mergaitės likimu.  Paklausk,  bet  kokio žmogaus, kuris nėra susipykęs su logika,  ar  būtų  žudomi žmonės, kurie  kalba nesąmones, fantazuoja. Sulauksi   vienintelio atsakymo, kad  ne.  Žuvus su pedofilija susijusiems žmonėms, o tai  teisėjui,  Naruševičienei, neaiškiomis aplinkybėmis mirus  A. Ūsui ir nužudžius  Drąsių Kedį, piliečiai negali patikėti valdžios  kuriamomis  versijomis.

Manome, kad  2012 m. jėga paėmė Mergaitę  tik tam, jog  ją nužudytų , kaip jos  Tėvą.

Šiandien mums, piliečiams, aiškina, kad valstybė saugo mergaitę nuo nusikalstamo poveikio.  Iš tikro saugo nuo disidentės  sesės Sadūnaitės. Šis žmogus savo visu gyvenimu rodė, kad yra sąžiningumo ir padorumo simbolis. Nuo šito žmogaus saugoti mergaitės tikrai nereikia. Paimkite sesę, nuveskite pas mergaitę su kuria ji daug  bendravo, leiskite  joms susitikti.

Mes, klaipėdiečiai, kai stovėjome Atgimimo aikštėje, paklausėme pro šalį einančio Seimo nario Simono Gentvilo: ar gyva Deimantė? Išgirdome atsakymą, kad gyva. Iš kur jis  žino, jei net prezidentė nežino.  Meluoja?

NKVD ISTORIKAI

Ponios  Indrės  Makaraitytės  straipsnis  „Paminklas žydšaudžiui Ukmergėje – dviveidystės, neįgalumo ir realybės simbolis“  pasirodė jau prasidėjus savivaldybės tarybų narių ir merų rinkimams.  Manome, kad  jos straipsnis yra tiesioginis spaudimas  Ukmergės rajono savivaldybės merui Rolandui  Janickui.  Pagal žurnalistę, kuri darbuojasi mūsų pinigais išlaikomoje žiniasklaidoje,   meras yra „ per silpnas, kad išvis turėtų kokią nors aiškesnę poziciją…“.    „Fanatikų kliedesius“,  vadina   ukmergiškių argumentus siekiančius apginti    sovietinės rezistencijos dalyvį Juozą Krikštaponį.

Indrė Makaraitytė savo straipsnyje paviešino JAV ambasadoriaus Lietuvoje laišką.

Ponas  ambasadorius su savo eiliniu raštu galėjo palaukti savivaldybės rinkimų pabaigos. Jis to nepadarė. Štai ką rašo: „Kaip ir 2021 m. laiške jums, dar sykį jūsų prašau pagerbti Holokausto aukas Ukmergėje pašalinant memorialą žinomam nacių kolaborantui Juozui Krikštaponiui. Istoriniai tyrimai labai aiškiai parodo, kad J. Krikštaponis dalyvavo masinėse žydų žudynėse Lietuvoje ir Baltarusijoje.“   Ar JAV ambasadorius yra susipažinęs su to meto įvykių peripetijomis?  Manau, kad surašyti tokį laišką  jį paskatino rašliava aksčiau tarnavusių     NKVD tardytojais ir pasižymėjusių  ypač  žiaurumu,  kuriuos vėliau  Komunistų partija pasiuntė dirbti istorikais Eusėjus Rozauskas ir Boleslovas Baranauskas bei dar vienas jų kolega  Kazys Rukšėnas. Būtent šių NKVD  tardytojų darbai yra išversti į anglų kalbą ir prieinami  amerikiečiams.   Lietuvos istorikai  Alfredas Rukšėnas, to tarybinių laikų pseudoistorijų kūrėjo sūnus,  Zigmas Vitkus, Mindaugas Pocius, Vytautas Bruveris, Nerijus Šepetys  buvo pakviesti į radio laidą, kurią vedė  Aurimas Švedas. Laidoje neišgirdau jokių istorinių argumentų, o pylėsi lyg iš gausybės rago  kaltinimai, jog nesame humanistai ir t.t. , nes  priešinamės ir nenukeliame paminklo J. Krikštaponiui.

Gal vis tik išvadintiems fanatikams istorikai   paiškins, kodėl jų  ištirtoje istorinėje medžiagoje nėra  paviešintas   Lietuvių nacionalistų partijos kreipimasis  į Vokietijos Reicho vadovybę: „ Iš Lietuvos teritorijos išvykusiems batalionams pavedama Lietuvą ir lietuvį žeminančios užduotys – Gudijos žydų ir civilių, rusų belaisvių šaudymas ir korimas. Jeigu lietuvių karininkai atsisako šaudyti, juos pačius grasoma sušaudyti“   Kai   nuvykę į Gudiją ir sužinoję, jog teks kariauti ne su raudonuoju maru,  ne valyti miškus nuo šio  tautas naikinančio  gaivalo, tai jau 1941 m. spalio 10 d. pasitraukė  52  asmenys.  Gal atsakys tie šaunūs istorikai, kodėl NKVD apklausose  1948-1949 , kai buvo tardomi  antro būrio kariai  savo vadu nurodė Nikodemą Reikalą?  Kodėl nebuvo paminėtas Juozas Krikštaponis?  I. Makaraitytės fanatikais  išvadintiems –  aišku kodėl antro būrio kariai per tardymą  savo vadu mini N. Reikalą, nes tarp  pasitraukusių iš Baltarusijos spalio 10d.   buvo ir J. Krikštaponis. Kodėl KGB kabinetuose tardomi  tik 1961 m. ir 1980 m.  prisiminė J. Krikštaponį?   Ar ne ne KBG nurodymu pagerėjo  tardomų žmonių  atmintis?  Kas  gali paneigti, kad KBG  apžmeiždami J. Krikštaponį siekė  ne tik   pažeminti   jį kaip rezistencinių kovų dalyvį, bet dar todėl, kad J. Krikštaponis buvo prezidento Antano Smetonos  labai artimas giminaitis, jo sesers sūnus. Todėl ir atsirado reikiami liudijimai, atseit, prezidento A. Smetonos giminaitis – žydšaudys.

Kai Lietuvos istorikai neatsakė nė į vieną  klausimą, o sugebėjo klausiančius išvadinti fanatikais, tai JAV ambasadoriaus Lietuvoje laiškas, kuris pasirodė jau prasidėjus  rinkimams  yra atviras ir gėdingas kišimasis į  savivaldos  rinkimus.

Visi puikiai supranta, kad  Ukmergės merui tenka atlaikyti didžiulį  spaudimą, kurį  aiškiai deklaruoja  grupė istorikų, valstybinės žiniaskalidos atstovė I. Makaraitytė, Konservatorių partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis ir sunkiosios politinės technikos  dalyvis  – JAV ambasadorius.  Manome, kad   šie asmenys veikia prieš Lietuvos valstybę ir žmones, kurie gina Lietuvos piliečius, nužudytus  NKVD pasiųstų  dalinių.   JAV ambasadoriaus Lietuvoje siunčiami laiškai aiškiai pasako, kad  meras R. Janickis, kuris vadovaujasi tautinėmis, lietuviškomis  nuostatomis, yra nepriimtinas.

Manau, kad JAV ambasadorius vadovaujasi  šmeižikiška dar NKVD sukurta Holokausto istorija ir jos pagrindu reikalauja keisti  Ukmergės rajono savivaldos priimtus sprendimus.  Tokie reikalavimai yra neteisėti, o ypač   rinkiminės kompanijos  metu.

2018 m. sausio mėn. 1d. internetiniame laikraštyje  „Atvira Klaipėda“ perskaičiau Palmiros Martinkienės  straipsnį ir jos išsakytas mintis apie tolerantiškumą.  Mano galva, iš tikro išsakyti teiginiai nieko bendro neturi su tolerantiškumu.  Ji didžiuojasi, kad gynė   Rūtą Vanagaitę    nuo ją smerkiančių.  Save priskirčiau prie smerkiančių Rūtą Vanagaitę, nes ponia knygoje „Musiškiai“ pateikė  ne nuomonę, bet melagingas išvadas, t.y  kaltinimus genocidu   Lietuvos  administracinei struktūrai nuo 1941 m. birželio mėn. iki 1944 m. spalio mėn.   Kaip galima kaltinti Lietuvos valdžią, jei įžygiavus  okupacinei  kariuomenei,  galiojo tik   nacistinės Vokietijos įstatymai?

Kas vyko šiandieninėje  Lietuvoje, kai dienos šviesą išvydo  knyga „Mūsiškiai“?  Kontaktuoja. Žurnalistas Andrius Tapinas dalyvauja “Knygų mugėje” pristatant   R.  Vanagaitės knygą.  Šios knygos tikslas, kad  prisiimtume atsakomybę už okupuotoje  Lietuvoje  galiojusius  nacistinius įstatymus ir tvarką.  Tokį absurdą neįmanoma laikyti  tiesa. Politikas ir kultūros apžvalgininkas, Vidmantas Valiušaitis apie  knygos „Mūsiškiai“ autorę rašė: „Sakyčiau, darbas žmogaus, stokojančio bazinių istorinių žinių apie laikotarpį, apie kurį bandoma pasisakyti ir jį vertinti.“

Lietuvos valdžia nepasmerkė  R.  Vanagaitės už absurdiškus kaltinimus, o lenkų valdžia net priėmė įstatymą, kad numato baudas ir  trijų metų laisvės atėmimą asmenims,  tyčia mėginantiems lenkų tautai priskirti nusikaltimus, kuriuos naciai vykdė per beveik šešerius metus trukusią okupaciją.

Kilus tarptautiniam skandalui  pasisakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmaras  Gabrielis. 2018 m. vasario mėn. 3 d. jis  pareiškė, kad Holokaustas buvo įvykdytas „mūsų ir niekieno kito“. Jis pasakė, kad  negalima iškraipyti istoriją, pavyzdžiui, aiškinant apie „lenkiškas koncentracijos stovyklas“ nacių okupuotoje Lenkijoje.

R. Vanagaitei,  matyt atrodė, kad mažokai papylė patyčių Lietuvai ir tada nutarė atskleisti “tiesą” apie partizaną  A. Ramanauską-Vanagą. Visų paplavų, kuriomis  apipylė partizaną, neminėsiu, bet priminsiu šlykščiausia  tai, kad žudėsi žalodamas savo lytinius organus.  Ar R.  Vanagaitei visiškai  atrofavosi  smegenys, ar bijojo  Efraimo Zuroffo, t.y. žinių šaltinio?   Nereikia būti dideliu savižudybių  specialistu, kad suprastum, jog turint aštrų daiktą, dursi į veną, bet ne į lytinius organus, nes tokiu veiksmu sukelsi tik skausmą,  o  ne iššauksi   mirtį.

Tuomet kilo didžiulis skandalas.  P. Martinkienė teisi – ją, R. Vanagaitę, už partizano šmeižtą pasmerkė  didžioji dalis Lietuvos gyventojų. Ją pasmerkiau dar kartą ir aš dėl jos melo, o ne dėl nuomonės išsakymo.

Kas vyksta su mūsų nemažos tautos dalimi? Kodėl  ji  pritaria  melui, istorijos iškraipymui?  Keistokai atrodo teiginiai tų, nepritariančių,    Rūtos Vanagaitės pasmerkimui.  Pasirodo,  mes ją nulinčiavome  už kitokią, daugumai neįtikusią jos nuomonę, bet ne už melą.

Lenkų valdžia,  norėdama  apsiginti nuo savų  vanagaičių,  istorijos darkytojų,  išleido net įstatymą. Vokiečių ministras antrino lenkams ir taip sugrąžino pasitikėjimą istorija, pagarbą tiesai.

Apie  žmones, kurie  karo metu   ėmėsi žmogžudžio verslo,  galima pasakyti, kad tai yra gyventojai,  nesilaikę   moralinių  normų ir principų, iš kurių vienas yra nemeluok.

Manau, kad  R. Vanagaitė ir jos draugas E.  Zuroffas,  iškraipydami tiesą, kviečia piliečius dalyvauti  moralinių vertybių  naikinime.   Neturint atsakomybės ir manant, kad  siekiant tikslo galima meluoti, tai didelė tikimybė, kad prasidėjus  politiniams kataklizmams,  moralines normas manipuliuojantys, kaip skuduru,  ims šautuvą ir atiminės gyvybes. ..

Dėkoju lenkų, vokiečių valdžioms už galimybę gyventi oriai.

Viešoje erdvėje   prašoma pasirašyti už 3 idėjas Lietuvai. Nepriklausomybės jubiliejaus proga pateiktos idėjos turėtų   žmones  vienyti, o ne juos  skaldyti. Šiandien, kai skaitai apie idėją – butą jaunai šeimai, supranti,  kiek toli nuo Lietuvos žmonių  yra tie, kurie pateikė tas tris  idėjas.

Butas turi būti  kiekvieno piliečio per mokesčius uždirbta nuosavybė. Lietuvos valdžia iš piliečių renka mokesčius ir todėl dalį  jų privalo  panaudoti   butų statybai, kuriuos žmonės lengvatinėmis sąlygomis  galėtų privatizuoti. Valstybės elitas per  27 metus neišmoko surinktus   mokesčius  grąžinti tiems, kurie juos sumokėjo .

Lietuvos valdžios  ne tik, kad negrąžino dalies mokesčių per butų statybų subsidijavimą, bet  atvirai  reketavo piliečius.

Žmones  apiplėšinėja  ir  savivaldybės tarnautojai, kurie reikalauja pasirašyti   įstatyme,  “Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymas”  (Toliau Kompensacijų įstatymas) 9 straipsnio  2 dalies tik po  5 punktu, nors jame  nurodyti net šeši galimi būdai kompensuoti piliečių turtą. Piliečiai pageidaudavo, kad jiems grąžintų turtą pagal įstatyme nurodytus  įvairius punktus, išskyrus 5 – tą, nes pasirinkus jį,  turtas yra prarandamas. Klaipėdietė Stanislava Urniežienė, kai ją pakviesdavo Klaipėdos savivaldybės specialistės sužinoti pagal kokį punktą  norėtų  gauti kompensaciją,   pastoviai savivaldybę informuodavo, jog ji  nori įsigyti nuosavą būstą,  vadovaujantis Kompensacijų įstatymo 9 straipsniu, 2 dalies 2 punktu. Jos skundą  tikrinęs  Seimo kontrolierius konstatavo, kad  Klaipėdos savivaldybė piktnaudžiavo, neleido  pasinaudoti  pasirinkimo teise  dėl valstybės garantijos.    Morališkai palūžusi ir sutikusi su 5 punktu per mėnesį  gavo butą. Tiesa, jis  netapo jos nuosavybe, bet liko savivaldybės turtu.

Kauno miesto savivaldybė taip pat piktnaudžiavo savo teisėmis, gąsdindama piliečius, kad jei nepasirašys   už 5 punktą, tai  negaus jokio buto ir  bus išmesti į gatvę.  Nors įstatymas leidžia  rinktis iš 6 punktų, bet  kauniečius privertė  pasirašyti  taip pat tik už  5 punktą. Todėl  net keletas namų buvo apgyvendinti tik pagal  Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

Kauniečiai spaudimo išdavoje pasirinkę 5 punktą,  pasirašydavo sutartis,  kad  savivaldybės išnuomotuose   būstuose galės gyventi virš 100 metų.  Tačiau, praėjus keleriems metams, savivaldybės ėmė keisti sutartis ir didinti mokesčius bei trumpinti nuomos trukmę.

Klaipėdietė S.  Urniežienė kreipėsi į Administracinį teismą su skundu, kuriame nurodė, kad  Savivaldybė savavališkai keičia sutarties punktus ir nuskaičiuoja nuo  tikslinės  sąskaitos  žymiai didesnes sumas, negu ji pasirašė sutartyje. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas pasisakė, kad  savivaldybė  privalo  skaičiuoti tokią nuomą, kokia nurodyta pradinėje sutartyje. Nors Kauno savivaldybė buvo informuota apie   Vyriausiojo administracinio teismo  S. Urniežienei  palankų sprendimą  ir paprašyta laikytis  teismų praktikos – grąžinti į  tikslinę  sąskaitą  neteisėtai nusavintus pinigus, ji vis vien atsisakė vykdyti teisėtus gyventojų prašymus. Prašome negriauti pasitikėjimo valstybe, grąžinti neteisėtai atimtą teisę į nuosavybę, į  nekilnojamąjį turtą, į butą.

Lietuvos piliečiai, mokantys mokesčius,  apsigyvenę savivaldybės būstuose po 1998 metų arba nespėję pasinaudoti  Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymu, šiandien nesupranta, kodėl savivaldybės būstą turi pirkti  tik pagal Lietuvos Respublikos Paramos būstui įsigyti  ar išsinuomoti įstatymo,  5 skirsnio 24 straipsnio, 2 dalį, kuri  teigia, kad  savivaldybės būstą galima įsigyti už rinkos kainą. Lietuvos piliečiai  moka valstybei mokesčius, o valdžia,  surinkdama pinigus iš žmonių, elgiasi lyg verslininkas, kuriam gyventojai  jokių mokesčių nemoka.

Valdininkai iš  Lietuvos Respublikos  Aplinkos ministerijos ir Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos elgiasi nesąžiningai.   Jų sugalvotas naujas pseudo mokestis, kuriuo  labai didžiavosi  Seime, Peticijų komisijoje,  kai teikėme prašymą leisti būstus išsipirkti lengvatinėmis sąlygomis, yra amoralus.  Iš valdininkų aiškinimų supratome, kad išsiperkantys būstą rinkos kaina tapo  naujo mokesčio pavadintu   “nupirk  būstą  piliečiui laukiančiam  gyvenamojo ploto  savivaldybėje” aukomis. Prašome gerbti mokesčių mokėtojus  ir jiems  taikyti įstatymą, kuris  galiojo anksčiau perkant savivaldybės būstą.

Laikinosios  gyvenamosios  patalpos, t.y. bendrabučiai,  buvo   privatizuoti.  Bloke esančius du kambarius leido privatizuoti skirtingoms šeimoms, kurios naudojasi  vienu dušu įrengtu tualete. Tokie  bendrabučiai tapo miesto ir ten gyvenančių žmonių skauduliais. Per 27 Lietuvos Nepriklausomybės metus  nebuvo paruoštas projektas, kaip bus griaunami ar perstatomi į butus  sovietinių laikų bendrabučiai. Reikalaujame paruošti bendrabučių pertvarkymo į butus finansavimo tvarką.

Lietuvoje yra nemažai namų, kuriuos dėl prastų sanitarinių  sąlygų, t.y. taršos, triukšmo ir kitų ribinių normų viršijimo reikia griauti, gyventojus perkeliant gyventi .į sveikesnę aplinką. Reikalaujame sudaryti Lietuvoje  griautinų namų  sąrašą ir paruošti gyventojų  aprūpinimo būstais finansavimo tvarką.  

Mitingas, kuris vyko prie Klaipėdos prokuratūros

Lietuvos piliečiai, gyvendami toje pačioje šalyje, matydami tas pačias TV programas, skaitydami tuos pačius laikraščius, deja, politikų veiksmus vertina skirtingai. Kodėl? Manau, todėl, kad Tarybų sąjungos diktatūrinio režimo didžiausias blogybes matėme skirtingomis akimis.

Man, kaip augusiai politinio kalinio šeimoje, didžiausia problema buvo draudimas kalbėti tiesą apie XX a. vidurio istorinius įvykius, tuo metu vykusius politinius procesus. Nebuvo galima sakyti tiesos, nes tuoj prisistatys sargas iš pastato, į kurį ranka rodo vadas.

Mano šeima Klaipėdoje gyveno už geležinkelio stoties. Ten, kur šiandien yra Kaštonų gatvės garažai, buvo laukai. Klaipėdiečiai tuose laukuose laikydavo karves, apsisodindavo daržus. Mano tėvai turėjo didžiulį tvartą, kuriame augino porą karvių, 3-4 kiaules, 10-20 vištų. Mama buvo siuvėja, todėl tarybiniais laikais maistas ir rūbai nebuvo problema.

Sovietų sąjungos sugriuvimo ir Nepriklausomos Lietuvos geidžiau visa širdimi. Pirmiausia todėl, kad galėčiau kalbėti, ką ir kaip suvokiu, kad galėčiau be baimės garsiai išsakyti,  kodėl vienaip ar kitaip vertinu vykstančius politinius procesus.

Todėl, kai neopatriotai, kaip vieną iš tarybinės diktatūros blogybių nurodo tuščias parduotuvių lentynas, manęs tai „neveža“. Pustuštės lentynos man nesukeldavo jokio diskomforto. Kai šiandien dažnai tenka skaityti apie prekių trūkumą tarybinėje Lietuvoje, o ne tuometinį draudimą laisvai reikšti įsitikinimus, padarai išvadą, kad Lietuvoje politinių disidentų buvo nedaug. Didžiąją jų dalį sudarė skuduriniai disidentai. Juos žavėjo vakarų skarmalai.

Klaipėdoje tuos skarmalus demonstruodavo Herkaus Manto gatvėje (jaunimas vadindavo Brodvėjumi) elitinės prostitutės. Gatvę jos šlifuodavo išsidažiusios ryškiais, užsienietiškais dažais, išskirtinio dizaino batais bei rūbais.

Didžiausia Lietuvos bėda, kad šiandien skarmalų disidentai valdo šalį. Jiems talkina „pažangioji“ žiniasklaida

Būtent priklausantys skuduriniams disidentams reikalauja persekioti kitaip mąstančius, t.y. tuos, kuriuos yra apžavėjęs „Vladimiras Vladimirovičius, mažasis šių dienų „stalinukas“ kiaulės akutėmis..“

Tarybiniais laikais skuduriniai disidentai nejautė, kaip kaskart už nugaros kvėpuoja represinis šešėlis reikalaujantis mąstyti pagal Vladimiro Iljičiaus raštus.

Tarybiniai prisitaikėliai neišnyko, nes jie persikūnijo į neopatriotus.

Visiems moralizuojantiems ir kalbantiems apie politikų teises ir pareigas, nurodinėjantiems, kam ir su kuo galima bičiuliautis ar glėbesčiuotis, patariu skaityti Lietuvos Respublikos Konstituciją. Ten surašyta, kas yra draudžiama. Negalima įvesti cenzūros vadovaujantis savo vidiniais, skuduriniais įsitikinimais.

Lietuvos Respublikos Konstituciją, o ne jos dvasias gina A.A disidento Viktoro Petkaus, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos atstovo bendraminčiai: Vytautas Budnikas, Stasys Stungurys ir eilė kitų piliečių. Jie tęsia darbus, kurie Nepriklausomos Lietuvos valdžiai yra neparankūs.

Ne tikrieji, o skuduriniai disidentai, kompensuodami savo sovietinį nepilnavertiškumą, didžiuojasi, kad gali niekinti tuos, kurie aiškina, kad NATO kariuomenė yra okupacinė, kadangi nebuvo referendumo, nebuvo atsiklausta tautos, kokia karinė jėga turi ginti Lietuvos Nepriklausomybę ir pan.

Klaipėdos apygardos teismas tuoj priims sprendimą dėl Olego Titorenkos, Giedriaus Grabausko ir Žilvino Razmino išsakytų nuomonių ir bendraminčių paieškos. Ši byla yra inspiruota skudurinių disidentų ir yra Lietuvos gėda. Šitą bylą stebiu ir dėkoju politikams, išdrįsusiems ginti galimybę išsakyti nepriklausomą nuomonę.

Visuomenininkas V. Partaukas ir teisiamasis G. Grabauskas Klaipėdos apygardos teisme

LIETUVOJE KRANTOTYROS MOKSLAS BUVO, BET DABAR NĖRA

 (septynis metus aiškinu, kaip privalu apsaugoti Baltijos pajūrį, deja, aferistai smėlio pilstytojai smėliu yra užpylę valdžios žmonių akis ir smegenis, o kišenes atitinkamai prikimšę pinigais…Niekas tuo nenori tikėti, bet 2017 metų audra akivaizdžiai įrodė kas vyksta Palangoje. Vietoje tų tūkstančių smėlio maišų, kurie po didesnės audros vėl bus nunešti į jūra už tuos pačius pinigėlius buvo galima pastatyti bangolaužius ir ramiai gyventi. Bet, kaip sako Rimvydas Valatka, durnumui ribų nėra…)

  Po to, kai  mirė akademikas, profesorius Vytautas Gudelis (laisvai kalbėjęs angliškai, lenkiškai, vokiškai ir rusiškai), buvęs Šiaurės Europos krantų komisijos viceprezidentas, o 1961 m. Varšuvoje tapęs Tarptautinės sąjungos kvarterui tirti (INQUA) nariu, vėliau INQUA komisijos Šiaurės Europos krantinėms linijoms ir geodezininkų sąjungos Holoceno komisijos nariu, krantotyros mokslas Lietuvoje numirė kartu su akademiku.

Vytautas Gudelis buvo kviečiamas dalyvauti įvairiose TSRS ir Vakarų Europos šalių mokslo organizacijų veiklose ir programose. 1992 m. Upsalos universitetas suteikė V. Gudeliui garbės daktaro vardą, 1994 m. jis buvo paskelbtas tarptautinio fondo Via Baltica premijos laureatu, 1995 m. išrinktas Europos Sąjungos Krantų apsaugos asociacijos (EUCC) garbės nariu.

Lietuvoje mažai kas girdėjo, kad  V. Gudelis buvo įkūręs naują Krantotyros laboratoriją, kuri, deja, vėliau buvo sunaikinta ir daugiau Lietuvoje niekas apie krantotyrą nežino ir neišmano.

 Kiekvienas lietuvis, pabuvojęs Anglijos pietinėje dalyje (Brighton), pajūryje matė bangolaužius, išdėstytus kas 100 metrų, kad išplatėtų smėliniai pliažai, užtat čia galima maudytis ir esant dideliam bangavimui.

 Vien tik Lietuvoje pliažus valdo niekšingi sukčiai  smėlio pilstytojai su jų papirktu geologu Nerijumi Blažausku, kuris nėra krantotyrininkas, o korumpuotas „mokslininkas“, dirbantis vogto karjerų smėlio pilstytojams pajūryje arba piročkinai, kuriems svarbiausia pardavinėti gelbėjimo liemenes, o ne rūpintis skęstančiųjų gelbėjimu, ypač kai pajūryje be banglaužių po kiekvieno didesnio bangavimo susidaro pavojingos gilios duobės.

Po karo radau 1923 metų Mėmelio gelbėtojų stoties instrukciją, kur buvo išaiškinta kaip susidaro prie jūros pakrančių duobės: jūros srovės teka tik iš pietų į šiaurę, o kai pučia šiaurės ir šiaurės vakarų vėjai (suominis), susidariusios bangos su jūros srove suformuoja verpetus ir tie išplauna duobes kartais net prie pat kranto. Besimaudantys gali į tą duobę įkristi arba prie kranto, arba eidami sekliu atabradu lygiagrečiai su krantu. Kai tebėra bangavimas, verpete susidariusi stipri srovė pasigauna žmogų arba net gelbėjimo valtį ir ima nešti į jūrą. Tai srovei priešintis nereikia, nes ir pačiam geriausiam plaukikui, ir net 6 vyrų gelbėjimo valties įgulai gali neužtekti fizinių jėgų grįžtant į krantą kovoti su srove, nepanikuoti ir taupant jėgas leisti nunešamam toliau į jūrą, kur srovė neteks savo galios ir toliau dešinėje bangos patį žmogų ar gelbėtojų valtį priplaks prie kranto…Taip pat aprašoma, kad Melnragės skenduolius jūra nuneša iki Girulių arba Karklininkų, o nuskendusiųjų Nidos pliaže reikia ieškoti ties Preila arba Pervalka…

 Jei Lietuvos, ypač Klaipėdos „mokslininkai“ už ubago išmaldą tarnaujantys besąžiniams vagims smėlio pilstytojams turėtų nors kiek garbės ir orumo, Šventosios uostas jau galėjo mažiausiai dvidešimt metų būti antruoju Lietuvos uostu. Tam iš abiejų į uosto įplaukimą ilgųjų bangolaužių (molų) pakrantėse reikėjo tik sukalti medinius polius arba sukrauti betoninių žinginių (angliškai – Tetrapod blocks) bangolaužius (molus), globiančius jūros plaunamą smėlį. Kas šito nesupranta, atsakingai pareiškiu, –  yra arba Lietuvos priešas, arba už pinigus tarnauja užsienio uostų savininkams.

Štai dar Jums 2015 metų sausio mėn. vaizdeliai iš  Italijos Kalabrijos regiono Paolo kurorto, kurio 17 tūkstančių gyventojų iš savo pačių surinktų lėšų nykstantį lengvai nuplaunamo vulkaninio pilko smėlio pliažą apsaugojo nuo audrų išplovimo ir net akivaizdžiai padidino. O tuo pačiu padėjo augti bei plėtoti tarptautinį turizmą į savo išskirtinio vulkaninio gydomojo smėlio kurortą… Išvada: per dvidešimt penkerius metus Klaipėdos, Palangos ir Neringos valdininkai nesugebėjo,  nesugeba ir jau nebesugėbės rūpinti ne tik piliečių, bet ir savo gyvenimu. Matyti, kad jiems rūpi bet kokiais būdais gauti pinigų tik sau ir kuo greičiau, o po to kaip galima sparčiau ir toliau išvykti iš Lietuvos, – juk ne be reikalo visokie daukšiai ir buvę merai perkasi vilas prie Juodosios jūros Bulgarijoje arba Ispanijoje…

 DAR KARTĄ KARTOJU – PAJŪRIO GYVENTOJAI TURĖTŲ ĮSISĄMONINTI, KAD BALTIJOS JŪRŲ SROVĖS LIETUVOS PAJŪRYJE TEKA IŠ PIETŲ Į ŠIAURĘ, O PLIAŽŲ SMĖLIO IŠPLOVIMAS PRASIDEDA TADA, KAI PUČIA ŠIAURINIS ARBA ŠIAURĖS VAKARŲ (SUOMINIS) VĖJAS IR PALEI PAKRANTĘ SUSIDARĘ SŪKURIAI, VERPETAI PASIGLEMŽIA PLIAŽŲ SMĖLĮ IR IMA JĮ NEŠTI  Į JŪRĄ.

 Iš Švedijos akmenų sukrautas Klaipėdos uosto vartų prielipas, kuris buvo neapgalvotai ir neišmanant jūros srovių susidarymo ir įtakos krantams buvo nukreiptas į pietus, Melnragei atnešė tūkstančius metų neregėtas nelaimes – audrų padariniai Melnragės paplūdimiuose matosi akivaizdžiai.  Prie Šiaurinio molo bangų mūšose susidarę verpetai išplovė pusantro kilometro ilgio ir 50 metrų pločio Melnragės pliažą. Pats įdomiausias dalykas, kad šio akmenų prielipo autorius yra užslaptintas ir patraukti jį teisminen atsakomybėn neįmanoma.

2011 metų audra iš po Melnragės toliašaudžių pabūklų įrenginio, kuris iki 2011 metų buvo 50 metrų nuo bangų mūšos, pakitusios srovės išplovė smėlį ir keliolika tūkstančių tonų sverianti tvirtovė pakibo ore

Jau kelioliką metų aiškiai visiems matyti kas atsitiko ir kasmet atsitinka su Palangos pliažu, kai buvo nuardytas Palangos tilto bangolaužis (molas), o akmenys panaudoti Palangos vilų pamatų statybai.

Dabar apie Šventosios uostą: Šventosios uosto buvimas nuo viduramžių trukdė lenkams, vokiečiams ir švedams, net rusams.

Keli šimtmečiai aiškiai įtikino, kas atsitiko Šventosios uostui, kai Šiaurės karo metu 1701 m. devyni Švedijos karo laivai užvertė įėjimą į Šventosios uostą akmenimis ir išardė Šventosios uosto bangolaužius (molus), tam, kad Šventosios uostas nekonkuruotų su Švedijos uostais.

Paliktas buvo tik pietinis bangolaužis (molas) tam tikslui, kad lietuviai niekada negalėtų atstatyti Šventosios uosto, kad likęs pietinis bangolaužis (molas) glaustų, kauptų prie savęs audrų bangų nešiojamą smėlį prie Šventosios upės žiočių, sudarytų seklumas ir į Šventosios upės žiotis galėtų įplaukti tik mažos valtelės.

 Šventosios uostą atnaujinti tarėsi dar XVIII a. lenkai ir lietuviai, bet nepavyko. Carinės rusų valdžios norai 1891 m. įsteigti Jūros mokyklą ir tuo būdu palaikyti Šventojoje jūrinę dvasią taip pat liko tik norais.

1921 m. Šventosios uostas, arbitražo keliu nustatant Lietuvos ir Latvijos sieną, perduotas Lietuvai. Tuomet 1922-1930 m. aktyviai vyko ,,žvejų ir mažos prekybos“ Šventosios uosto statyba, užnašų nepraleidžiančių molų statyba ,,iš vietos medžiagų – akmens ir medžio“.

 Dar 1876 m. statyta žemseme ,,Klaipėda“, kurios našumas 60 m3/val., 1927 m. vykdyti ,,žemės sėmimo“ arba gilinimo iki 2-3 m darbai, tačiau užbaigti tik 1930 m. O 1927-1930 m. vystyta ne tik infrastruktūra, bet ir kopų sutvirtinimai karklais, kelių, jungiančių uostą su Palangos-Liepojos keliu, statyba. Šio laikotarpio statinių, nors ir paveiktų gamtinių jėgų, yra išlikę.

Vaizdai iš palydovų rodo kaip vyksta smėlio nešimas iš jūros prie Šventosios upės žiočių, kai pučia suominis (šiaurės vakarų) vėjas. Manau reikėtų Lietuvos Vyriausybę ir Seimo narius, pajūrio valdininkus, verslininkus ir pseudo mokslininkus išmokyti dirbti kompiuteriu, tada jie galėtų Žemės palydovų fotografuotais ir filmuotais kadrais patys stebėti kokie pokyčiai vyksta mūsų Baltijos jūros pakrantėse.Iš malūnsparnio darytos nuotraukos akivaizdžiai įrodė kaip suominis vėjas smėliu uosto žiotis užneša greičiau, nei jį išsemia žemsiurbė. Mūsų dienomis dronų pagalba būtų galima ir seimūnams, ir pseudomokslininkams įrodyti, kas iš tiesų vyksta prie Šventosios upės žiočių…

 Be to ir naujas Šventosios uosto projektas yra sukurtas arba neišmanėlių, arba sukčių sukčiams. Pinigai už mulkinimui skirtą projektą jau pasidalinti. Tačiau didysis paradoksas slypi tame, kad šį uostą prieš kelis šimtmečius švedai išgriovė, o mūsų dienomis „Sweco Lietuva“„projektuoja“  Švedijai konkurencingą uostą?!!

Jeigu projektas būtų įgyvendintas ir būtų pastatyti projekte nurodyti bangolaužiai (molai), tai prie jo įplaukimo kanalo net po 3 balų audros susidarytų kalvos sunešto smėlio, o tada ir mažytis kateriukas į naują uostą negalės įplaukti…

 Pažiūrėkime kaip švedų suprojektavo Šventosios uostą. Visų pirma jis yra suprojektuotas plokščiadugnėms, o ne kylinėms jachtoms ir nedideliems kateriams, o iš tiesų tik vandens motociklams. Šiaurinis bangolaužis (molas) yra orientuotas į pietus. Įplaukimas į uostą labai siauras, o pietinis bangolaužis molas yra ilgesnis, projektuojamas smėlio gaudymui. Pagooglinkit ir iš palydovų darytų nuotraukų pamatysite kaip esant suominiam (šiaurės vakarų) vėjui vyksta smėlio išplovimas ir sunešimas. Taigi, po vienos didesnės audros arba dvejų mažesnių audrelių  įplaukimas į naująjį uosta bus visiškai užneštas smėliu. Kaip reikėtų projektuoti bangolaužius ir įplauką, galėčiau asmeniškai patarti.

Jei pažiūrėtumėte į Europos žemėlapį, tai Polšos (Lenkijos) uostai Gdanskas, Svinouiustė, Ustka, Ščecinas, Vokietijos uostai Rostokas, Vismaras, Liubekas, Kylis, Hamburgas, Bremenas, Emdenas ir kitų Europos šalių uostai yra įrengti ne prie upių žiočių, o toliau upės vagoje arba net upėse žemyno gilumoje.

Vien tik lietuviai, kuriems vadovauja iš gūdaus tamsaus žemdirbiško kaimo kilę ir žagrės rankeną neatplėšiamai įsikibę valdžios vyrai, niekaip nesugeba suprasti uostų reikšmės savo šalies ūkiui… Ekonominiais sumetimais naują giliavandenį uostą rekėtų projektuoti ir rengti Šventosios upėje, o ne jūroje prie pat žiočių.

 Šventosios uosto projektas aiškiai įrodo, kad neatsižvelgta į Baltijos jūros sroves ir todėl Šventosios uostas jau net projekte yra pasmerktas smėlio užnešimui

P.S. Klaipėdos uostų direkcija jau sumanė ilginti Klaipėdos uosto įplaukos bangolaužius (molus). Prieš keliasdešimt metų, tvarkant bangolaužius (molus) už 300 milijonų litų buvo vežami akmenys net iš Švedijos. Kiek uždirbo švedai ir keli lietuviai niekas, nei STT, nei FNT, nei Generalinė prokuratūra nežino ir niekas žinoti nenori, bet Klaipėdos cemento gamykla bankrutavo negavusi nė vieno užsakymo betoninių žinginių-blokų gamybai (tuos blokus galite matyti įplaukos bangolaužių pradžios apsaugoje – tokie pirštuoti, angliškai – Tetrapod blocks). Šios gamyklos vietoje dabar stovi prekybos centras „Akropolis

Kaip jau minėjau, Lietuvoje nėra nė vieno krantotyros mokslininko, – yra tik neaiškūs tipai patys save įvardinę „hidrologais“. Deja, jie iki mūsų dienų dar neišmoko dirbti kompiuteriu, nes paguglinus galima pamatyti ir jau nepriklausomoje  Lietuvoje suprojektuotą, ir jau įrengtą įplaukimą į Klaipėdos uostą. Čia atvira jūra eina iki pat uosto vartų. Ir tokia pasirinkta uosto vartų konfigūracija ne tik apsunkina nedidelių laivų įplaukimą ir išplaukimą iš uosto, bet įplaukti ir išplaukti didžiausiems krovininiams laivams yra ypatingai sunku bei pavojinga.

Ši uosto vartų konfigūracija yra aiškų aiškiausias kompetencijos stokos įrodymas, o atvirai kalbant, – kenkimas Lietuvos ekonomikai, kuris Klaipėdos uostą pavertė nekonkurencingu  Baltijos uostu.

Klaipėdos uosto vartus būtina rekonstruoti taip, kad būtų pakeista laivų įplaukos kryptis, kad laivai posūkį darytų ne vartuose, o jau įplaukę į uostą. Taip pat Klaipėdos uostų vartų laivybos kanalas privalo būti platesnis  ir gilesnis, kad laivai galėtų saugiai plaukti blogesnėmis oro sąlygomis.

Tai užkirstų kelią visokio plauko aferistams, siūlantiems statyti giliavandenį uostą prie Melnragės. Apie Klaipėdos uostą valdančiųjų aferas ir giliavandenį uostą Melnragėje bus atskiras straipsnis.

 Jei dabar Klaipėdos uosto bangolaužių (molų) konfigūravimui, platinimui ir ilginimui būtų dedami betoniniai Tetrapod blokai,  Lietuvos cemento ir betono gamyklos, žvyro karjerai  turėtų milijardinius užsakymus, o visi be išimties Lietuvos žmonės gerai apmokamą darbą. 

Be to, jeigu Lietuvoje būtų nors vienas protingas ir toliaregis verslininkas, suprantantis, kad vykstant klimato atšilimui vyksta visuotinė okeanų ir jūrų pakrančių erozija –  pakrančių ir pliažų smėlio nuplovimai, galėtų uždirbti ne milijonus, o milijardų milijardus pinigų ir Lietuva galėtų tapti pati turtingiausia pasaulio šalimi.

Tas pat vyksta ir upėse, – net Europoje siaubingai padidėjus potvyniams, upės išeina iš krantų, keičia vagas, nuneša pastatus ir tiltus, nuplauna kelius, išgriauna pakrantes, uostus. Būtent jų apsaugai geriausiai tinka tik Tetrapod blokai.

 VISAM PASAULIUI DABAR SVARBIAUSIAS DALYKAS YRA NEBRANGI VANDENYNŲ, JŪRŲ IR UPIŲ PAKRANČIŲ APSAUGA.

 Polšos (Lenkijos)Helo nerijos pakrančių apsauga iš abiejų pusių, – taip turėtų būti apsaugota ir mūsų Kuršių nerija, Neringos miesto valdininkai, gamtos apsaugininkai, Apsaugos ministerijos klerkams būtina surengti ekskursiją į šią Helo neriją, kad ir pamatytų, ir suprastų kokia svarbi yra pakrančių apsauga

 Visos be išimties Polšos (Lenkijos)Baltijos pakrantės, kuri yra bent dešimt kartų ilgesnė nei Lietuvos pajūris, gyvenvietės ir kurortai prie jūros yra apsaugoti mediniais poliais – bangolaužiais(molais). Būtų gerai, kad mūsiškiai save pasivadinę „hidrologais“ bei Neringos miesto, Klaipėdos ir jos rajono,  Palangos kurorto ir Kretingos rajono klerkai pėsčiomis pereitų  Polšos Baltijos pakrante nuo Mędzyzdroje iki Wladislawowo, savo akimis pamatytų, savo rankomis pačiupinėtų, kaip reikia saugoti Baltijos pakrantes ir pliažus.

Tik visiški neišmanėliai pila smėlį į pliažas, kad bangavimo sukelti verpetai ir srovės tą smėlį nuneštų per kelias valandas. O gal tai yra gerai apgalvota smėlio pilstytojų afera?…

Tradicinė vandenynų ir jūrų pakrančių apsauga mediniais poliais yra ypatingai brangi, nes tam reikia brangios medienos, brangios specialios plaukiojančios kalimo technikos, daug energijos, darbo jėgos ir daug laiko.

Jeigu Lietuvos verslininkai savo statomų bangolaužių (molų) iš lietuviškų betoninių Tetrapod blokų Baltijos jūros krantų apsaugai parodytų (pradėti reikėtų nuo Melnragės), kad tai yra pati efektingiausia, pigiausia ir greičiausia priemonė, nes betoninius žinginius galima plukdyti kur tik nori ir iš desantinių valčių krano pagalba iškrauti bet kokoje okeano ar jūros, net upių pakrantėje, bet kokiame gylyje.

Tada betoninių Tetrapod blokų  gamybai būtų galima įdarbinti visus Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos žvyro karjerus, cemento, armatūros ir betono gamyklas…  

Į Lietuvą atvykęs Prancūzijos klimatologas Laurentas Boppas, duodamas išskirtinį interviu portalui grynas.lt, paaiškino, kokias didžiausias klimato atšilimo pasekmes pajus Lietuva.

Prancūzų instituto Lietuvoje kvietimu mūsų šalyje apsilankęs L. Boppas  teigia, kad Lietuvoje 2016 metų vasara gali būti dar karštesnė. Dėl klimato kaitos, pasak specialisto, tirpsta ne vien ledynai – didžiuliai pakitimai jaučiami ir amžino įšalo žemėje.

Kaip vieną iš neigiamų klimato kaitos padarinių L.Boppas įvardija kylantį vandenynų lygį. Ateityje prognozuojami potvyniai, dėl kurių gali būti užlietos salos ir netoli jūrų esantys regionai. Dėl to pabėgėlių skaičius, anot pašnekovo, dar didės.

„Klimato kaita padarys didelę žalą visų regionų žmonėms ir jų veikloms. Pavyzdžiui, Europoje viena iš bėdų bus jūros lygio kilimas. Dėl to padaugės potvynių šalyse, kurios yra netoli vandenynų ar jūrų. Per pastaruosius 100 metų bendras vandenynų pakilimas virš jūros lygio siekia 20 centimetrų. Yra nemaža tikimybė, kad XXI amžiuje vandenynų lygis pakils ne centimetrais, o visu metru. Galima įsivaizduoti, kokias problemas tai sukels infrastruktūroms. O pietinėms ir vidurio Europos šalims gresia didelės sausros, kurios naikins agrokultūrą“, – sakė klimatologas.

Ekspertas tikina, kad visos Vakarų Europos šalys pajus, ką reiškia dideli karščiai. Ne išimtis ir Lietuva.

„Dėl Baltijos jūros Lietuva taip pat patenka į rizikos zoną. Šios šalies neaplenks didelės karščio bangos vasarų metu. Lietuvos klimatas labai panašus į Prancūzijos, abiejose šalyse per pastaruosius metus vasaros buvo karštesnės nei įprastai. Itin didelės sausros Prancūzijoje buvo 2003 metais. Klimatologai mano, kad tokio galingumo karščio bangos pasireikš visoje Vakarų Europoje ateinančių metų vasarą. Žiemos taps taip pat šiltesnės, kas sukels neigiamų padarinių ekosistemoms. Lietuvoje turėtų pasikeisti rudens ir pavasario charakteristikos, tačiau nemanau, kad šie metų laikai išnyks“, – komentavo specialistas.

Nekalbu apie seimūnus, kurie metų metais perrenkami savo tautos genocidui ir korumpuoto „verslo“, naudingo tik atskirų asmenų, o ne tautos turtinimui.

 Pagalvokite kas naudingiau: ar Klaipėdos „Akropolis“, milijardinius pelnus nešantis tik vienam namavičiui, ar šalia esanti betono gamyklą, kur galėtų dirbti ir milijonus uždirbti milijonai lietuvių…

 Pagalvokite apie pokyčius: 1989 metų gyventojų surašymo duomenimis Klaipėdoje buvo 203 tūkstančiai gyventojų ir 40 klerkų savivaldybėje. Mūsų dienomis Klaipėdoje beliko tik apie 120 tūkstančių gyventojų, o savivaldybėje klerkų padaugėjo iki 500…

DAR KARTĄ KARTOJU, – LIETUVOS PAJŪRIO GYVENTOJAI, ATSIPEIKĖKITE!!!

Atsipeikėkite  ir neleiskite mūsų dienų Klaipėdos uosto valdininkams (klerkams, tarnaujantiems Vilniaus ministerijoms patiems planuoti Klaipėdos uosto statybos ties Melnrage, nes pusę lėšų vis tiek susidės sau į kišenę, o tokio uosto statybą užprotestuos Europos Sąjungos gamtosaugininkai.

Naujajai vyriausybei ekonomiškiau, efektyviau ir greičiau būtų susitarti su Kinijos verslininkais ir kinams 99 metams išnuomoti teisę statytis giliavandenį uostą toliau už Kiaulės nugaros ir perdaryti įplaukimą į Klaipėdos uostą. O kad keltai netrukdytų laivybos Kuršių  mariose, įpareigoti kinus būtinai statyti tiltą į Kuršių neriją iš gilinamo uosto ištraukto smėlio naujausiomis technologijomis 3D spausdintuvais.

Iš tiesų, jei mes norime turtingiau gyventi, kad mūsų žmonės nebėgtų į užsienius ieškoti darbo, nereikia bijoti nei žydų, nei kinų. Pažiūrėkite kokius milžiniškus darbus jie nuveikė JAV ir Anglijoje…

Antrą turistinių laivų (kruizinių, jachtų, katerių) giliavandenį uostą ne Šventosios upės žiotyse, bet toliau Šventosios upėje, kaip yra pastatytas Hamburgo uostas, galėtų statyti patys lietuviai. Ir kad Šventosios uostas nebūtų užnešamas smėliu, iš abiejų pusių mažiausiai kilometro ruožuose kas 100 metrų sukrauti Tetrapod blokų bangolaužius. Tada Lietuva turėtų du giliavandenius uostus, o sukčiams neliktų galimybės pasivogti milijonus Eurų…

 VšĮ “Ekologinė Tėvynė” direktorius,  Vincentas Sakas. Mob.tel. 8617 24338.

  El.paštas: vsakas@gmail.com       Melnragė, 2010. 01. 12

Mes, klaipėdiečiai,  į Atgimimo aikštę rinkomės 68 kartą paklausti: „Ar dar gyva Deimantė?“. Klausti privalome, nes sesės Nijolės Sadūnaitės kalba Seime tik patvirtino, kad mūsų prašymas pateikti įrodymus, jog  pedofilijos liudininkė  gyva,  yra pagrįstas. 2012m. gegužės 17d. rytą žmonės susirinko stebėti, kaip bus įvykdytas teismo sprendimas, kuris reikalavo, kad mama už rankos išsivestų mergaitę iš senelių namų.  Susirinkusieji  Kedžių kieme,  stebėję per televizorių matė, kad į teismo sprendimą policija, kuriai tada vadovavo Saulius Skvernelis, “nusivalė batus”. Motina su advokatu mergaitę išnešė iš skausmo klykiančią, su užlaužta koja.

Valdžia žmonėms aiškina, kad paslėpė mergaitę nuo  taikių piliečių, kurie tą ankstų rytą stovėdami kieme, giedodami  himną, pasitelkę tautinę vėliavą, tik stebėjo kaip bus vykdomas teismo sprendimas. Valdžios nuomonė, mergaitė yra saugi pas tuos,   kurie iš tikrųjų, kaip rodo filmuota medžiaga,  smurtavo  prieš piliečius, senelius,  Seimo narę Neringą Venckienę ir vaiką.  Tik tie, kurie  smurtauja ir turi ką slėpti –  išjungia visas vaizdo įrašo kameras. Jas išjungę, galėjo smurtauti kiek širdis geidžia, nes   motina mergaitę neišsivedė už rankos, o kartu su advokatu išsinešė.  Smurtą panaudojo ir prieš Seimo narę N. Venckienę.  N. Venckienė apkaltos metu buvo kaltinama  smurtavimu  prieš policininką.  Apie tai Seime, tyrimo metu rodė tik  kelių sekundžių filmuotą medžiagą, bet nerodė  policininko, kuris naudojo skausmingas priemones, kad paleistų apglėbtą mergaitę.

Vienuolė Nijolė Sadūnaitė aiškiai pasakė, kad tai kas vyko Garliavoje primena  sausio 13 d. įvykius 1991 metais. Jei buvo nubaustas Burokevičius ir kiti to košmariško įvykio organizatoriai, tai kada bus nubausti Garliavos šturmo organizatoriai ir vykdytojai? Kada grąžinsite mergaitę seneliams? Jei nėra gyvos, tai kada parodysite jos kapelį?

Ateisime ir vasario 17 d., nes Lietuvoje vaikai negali būti pradanginami, atiminėjami iš tų, kurie nesmurtauja ir perduodami tiems, kurie naudoja smurtą.

Sausio 12d.  „Eglės“ seniūnaitijos gyventojai susitiko su  Rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriumi  Artūru Drungilu bei jo kolegomis.  

Susitikimo tema „Išorinis uostas  Melnragėje“. „Eglės“ seniūnaitijos gyventojai  domisi šiuo projektu, nes iš naujai pastatyto uosto turės būti vežami ir atvežami kroviniai. Kokiu keliu jie pasieks Melnragės išorinį uostą? Kas laukia seniūnitiją juosiančio Šiaurės prospekto, ar ji taps uosto pagrindine magistrale? Ir dar seniūnaitijos gyventojams svarbu žinoti, kada jie bus  atskirti sienele nuo geležinkelio, kada tarša ir triukšmas nebus kasdieninis reiškinys? 

Atsakymai nedžiugino, nes pasirodo, kad kroviniai, taip vadinamos furos, bus nukreiptos į Šiaurės prospektą, nes šis keturių juostų kelias yra pratiestas už uosto pinigus, o  geležinkelis yra Lietuvos geležinkelio  problema.

„Eglės“ seniūnaitijos gyventojai, kurie gyvena šalia geležinkelio nesutinka, nes visi kroviniai vežami geležinkeliu yra iš uosto arba į uostą.  Geležinkeliu, darančiu žalą, aplink jį gyvenantiems, rūpinasi visi, kurie gauna naudą iš krovinių pervežimo.   Šiaurės prospektas yra gatvė, kuri atskiria dvi seniūnitijas, du tankiai apgyvendintus gyvenamuosius rajonus ir nesutinkame, kad kelias taptu sunkiasvorių mašinų tranzitine gatve. „Eglės“ seniūnaitijos gyventojai prašo įrengti apvažiavimą už miesto  link Kalotės .

Direktorius A. Drungilas mums paaiškino, nežinia, ar bus statomas išorinis Melnragėje uostas, nes šiuo metu yra rengiamos 3 studijos: Butingės, Melnragės ir  nulinis variantai.

Likome nesupratę, dar tik rengiami variantai, bet Melnragės uosto plėtros variantas jau viešinamas  tiek žiniasklaidos pagalba, tiek įvairių  susitikimų metu.

Atsisveikinant svečiai iš  uosto direkcijos  žadėjo  visada atvykti, visada paaiškinti, gyventojams, jiems rūpimus klausimus. 

Klaipėdos apylinkės prokuratūrai

Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos pirmininkė Virginija Jurgilevičienė

Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo pirmininkas Virginijus Partaukas

                                                                   PRAŠYMAS

ištirti ar nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių pagal BK 121 str., 122str., 145 str.

Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja piliečių saugumą. Gaila, bet tikrovėje taip nėra.  2017-11-21  ant  Viačeslav Titov facebooko  sienos Edvinas Kerikas rusų kalba rašė: „Ateis laikas ir mes tuos NATO užpakalių laižytojus aikštėse traiškysime!!!” ( „Не чего придёт время и мы этих натовских задницо лизов на площадях будем давить!!!“). E. Kerikas, šitaip teigdamas, prisipažįsta, kad egzistuoja antikonstitucinė grupė ar organizacija,  kuri  aikštėse traiškys  mus, piliečius,  kuriems NATO nėra priešas. Norisi paklausti, kaip galima bus traiškyti piliečius, nepakeitus Lietuvos valstybės konstitucinės santvarkos, nepasikėsinus į jos nepriklausomybę arba nepažeidus teritorijos vientisumo? 

Prokuratūra tyrė  ir  perdavė į teismą baudžiamąją bylą dėl to, kad   Ž. Razminas, O. Titorenko, G. Grabauskas pakvietė  „visus garbingus ir laisvę mylinčius piliečius vieningai stoti į kovą su Lietuvos okupantais JAV-NATO-ES!“, tačiau  paprašę   “visoje Lietuvoje kurti nesmurtinio pasipriešinimo grupes kovai su okupaciniu režimu”, nei žodeliu neužsimena apie traiškymą aikštėse. Šie vyrai  yra teisiami  už  tariamą smurto, nesantaikos propagavimą, už tariamus  ketinimus neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką.

Kiekvienas gali palyginti kuriuose teiginiuose  yra kurstomas smurtas, nesantaika ir siekiama neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos valdžią – ar propagandiniuose lapeliuose, už kuriuos teisiami vyrai, ar E. Keriko parašytame  tekste  ant V. Titov sienos.

Arūnas Marčauskas, vietoj to, kad kreiptųsi į prokuratūrą, viešina E. Keriko teiginius savo facebooke.  Žurnalistė Palmira Martinkienė tą patį paviešino el. laikraštyje „Atvira Klaipėda“ su prierašu, kad tuo turi susidomėti prokuratūra. Ž. Razminui, O. Titorenko, G. Grabauskui baudžiamoji byla keliama ne tik už  nuomonę, bet ir už jos viešinimą. Nepaisant to, kad A. Marčauskas po P. Martinkienės straipsniu „Žinomi politikai palaiko NATO priešininkus?“ parašė komentarą, kad jis gali viešinti,  nes  naudojasi  satyros žanru. Iš tikrųjų  jokios satyros šiuo konkrečiu atveju nėra, o yra tik smurto propagandos viešinimas.

Prašome ištirti ar E.  Kerikas savo  pasisakymu  nusikalto  Lietuvos valstybės Konstitucinei santvarkai, o A. Marčauskas galimai padarė nusikalstamą veiką,  viešindamas  antikonstitucinį  E. Keriko  užrašą.

Prašome, atlikus tyrimą ir nustačius anksčiau paminėtų piliečių kaltę,  juos atitinkamai nubausti. 

 Virginija Jurgilevičienė

Virginijus Partaukas