Piliečiams

Mes, klaipėdiečiai, atėjome  2020 m. balandžio mėn.  17 d. į Atgimimo aikštę paklausti „Ar dar gyva Deimantė?“  Ateiname todėl, kad  sava lietuviška valdžia, kuri  jau 29  metai  nesupranta, kad kiekvienas pilietis yra didžiulė vertybė, o ypač vaikas.

Lietuvos nelaimė ta, nors  valdančiosios  partijos keičiasi, o šiuo metu esanti valdžioje  Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, visos dirba taip, jog  teisingumo nerasi nei su žiburiu.

Viltis, kad Lietuvoje įvyks pasikeitimai, nemiršta. Todėl kiekvieną rezonansinę byla aptarinėjame. Vieną iš paskutiniųjų   teismo sprendimų paviešino per žiniasklaidą   2020 m. balandžio mėn. 15 d.. Vilniaus apygardos teismas (teisėjai : Jurgita Mačionytė, Virginija Pakalnaitė – Tamošiūnaitė, Darius Pranka)  išteisino prekyba poveikiu kaltintus buvusį „tvarkiečių“ lyderį per apkaltą pašalintą prezidentą Rolandą Paksą, „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės vadovą Gedvydą Vainauską bei verslininką Antaną Juozą Zabulį.

Kodėl šioje byloje priimtas išteisinimo  nuosprendis? Vieni teigia todėl, kad tai politinis, žiniasklaidos elitas, kuris  niekada nebaudžiamas, juos visada  išteisina, nes jie  turi savo talismaną – advokatą Černiauską.

Kita nuomonė,  kad sprendimai  rezonansinėse bylose priimami pagal valdžios nurodymus, t.y. kokie vėjai  papučia, tokie ir sprendimai.  Lietuvos valdžioje  įvyko permainos, prezidentė D. Grybauskaitė nebegali įtakoti teisėjams, todėl teisėjai ir išdrįso pasakyti, kad  įrašais, kuriuose vien tik kalbos, bet nėra veiksmų, nenuteisime.

 Dabar apie kitą bylą, kuri vyko  daugiau negu  prieš metus.  Tai  Deimantės močiutės ir jos kaimynės Olgos Girdauskienės  teismas dėl  anūkės „tvirkinimo“.  Bylą nagrinėjo taip pat Vilniaus apygardos teisme, teisėjai: : Virginija Liudvinavičienė (pran.), Alenas Piesliakas, Jurgita Mačionytė .  Čia bylos kaltinimo pagrindas – įrašai, liudininkai  ir  Aukščiausiojo teismo praktika, kuri  teigia,  kad intelektualinis tvirkinimas  yra tada , kai  amoralūs pasakojimai tenkina  seksualinį potraukį.  Tik Lietuvos teismai, kurie yra priklausomi, galimai dirbantys pagal užsakymus priėmė  sprendimą, kad anūkės pasakojimai seksualiai tenkino močiutę ir jos kaimynę.

Norisi paklausti, jei tai būtų ne dvi pagyvenusios moterys, bet žiniasklaidos savininkės, tai būtų išteisintos, kaip nutiko G.Vainauskui?

Ar tos dvi moterys būtų išteisintos, kaip G. Vainauskas, R. Paksas ir A. Zabulis, jei teismas vyktų nebeprezidentaujant D. Grybauskaitei, tai yra 2020 metais?

Kai piliečiai stebi, kaip yra vykdomas teisingumas ir jiems kyla klausimai, tada tik tiek gali pasakyti – netylėkime, neleiskime susidoroti su mūsų vaikais.  Mokomės būti principingais ir ištikimais savo artimiesiems, kaip Neringa Venckienė.

Klaipėdiečiai išėjo į aikštę, nors Lietuvoje  siaučia koronavirusas,  tačiau  pilietinis, visuomeninis gyvenimas nesustojo. Būtina atremti  niekšų atakas, kurios tęsiasi ir per  covid-19.   Ateinantys į centrinę miesto aikštę yra  100 procentų įsitikinę, kad mergaitei pas senelius ir N. Venckienę negrėsė jokie pavojai, jokie seksualiniai prievartavimai/ Ateisime ir gegužės  17 d. ir minėsime  8 metų  mergaitės izoliavimą. Nuo ko ji slepiama, ar dar gyva?

Dėl ilgalaikės akcijos tęsimo mūsų sutelktoje bendruomenėje  susiformavo dvi nuomonės. Viena, kad nežiūrint koronaviruso turime ateiti į aikštę. Mes laikomės nurodytos tvarkos stovime kas du metrai. Kita nuomonė, kad N. Venckienė  ir D. Kedys įstatymų nepažeidinėjo, o ateidami, turėdami geriausius norus, nesugebėsime laikytis nustatytos tvarkos, pažeidinėsime įstatymus.  Padiskutavome ir kiekviena grupė liko prie savo nuomonės, kurias  patvirtino  plakatais.

Šiais metais  balandžio 10 d.  Prūsijos valstybei būtų sukakę   495 metai.

Prūsijos valstybės egzistavimą  galima pavaizduoti kaip   matematikos veiksmą  420+75=495.  Prūsijos valstybė, kurią sudarė prūsų ir lietuvių žemės,  politiniuose žemėlapiuose  egzistavo 420 metų. O po to ta teritorija  75 m.  žemėlapiuose nurodoma kaip Rusijos federacija, Kaliningrado sritis. Bendrai sudėjus gaunasi 495 metai.

Minint  Prūsijos 495 metų datą reikia  atsakyti į keletą klausimų.  Kodėl  XX a. Karaliaučiaus kraštą  “išvalė” nuo gyventojų ir atkėlė visiškai naujus žmones į šią teritoriją? Kodėl visai kitokie istorijos vingiai nutiko Prūsijos Klaipėdai?  Pirmiausia, sovietai savo baisiems darbams rado pateisinimą, atseit,  jie nubaudė tuos,  kurie sunaikino prūsų tautą ir ištrynė prūsų kalbą. Apie tai O. Šneidereitas knygoje “Prūsai” psl, 258 rašo “kad ankstesniųjų nusikaltimų neįmanoma pašalinti darant naujus”.   XX a. pr.  Prūsijoje  nebebuvo žmonių kalbančių  prūsų  kalba, nebuvo suinteresuotų dėl  tautinio apsisprendimo ir nereikalavo nepriklausomybės, kaip  Pabaltijo tautos.   Po II -jo pasaulinio karo raudonieji okupantai,  jei būtų buvusi įkurta tautinė  Prūsijos valstybė, tai su Karaliaučiaus krašto žmonėmis būtų pasielgę, taip kaip su Lietuvos, Latvijos, Estijos gyventojais.

Todėl minint Prūsijos 495 metų sukaktį  įvertinkime, o tiksliau išmokime pamoką, kuri turėtų vadintis – europiečiai, išvenkime  Prūsijos gyventojų likimo. Todėl šiandien reikalaujame, kad  Europos sąjungą sudarytų  nepriklausomų valstybių sąjunga, kurioje  didžiausias dėmesys  būtų skiriamas  tautinėms  kalboms, nacionalinei savimonei. Tai svarbiausi banginiai  tautos gyvybingumui  ir taikai palaikyti.  Federalinė Europa, kuri  elgiasi su tautomis, lyg turinčiomis  provincijos statusą,  o ne valstybių galias, sulauks  “bausmių vykdytojų”, kurie Europos gyventojams paskirs Prūsijos žmonių likimą. Europa su sostine Briuseliu ir provincijomis  taps  karų ir nesutarimų  židiniu, t.y  galingesnių valstybių kąsniu arba, kitaip pasakius,  žeme be tautų atstovų,  bet apgyvendinta tik žmonėmis,  kokia buvo Prūsija  XX amžiuje.

 Europos istorija teigia, kad šio kontinento gyventojai  visą laiką intensyviai bendravo. Viduramžiais ir naujaisiais amžiais Europos didikai turėdavo  dideles šeimas, todėl nuotakų ir žentų buvo pakankamai.  Beveik visi  valdovai buvo artimesni ar tolimesni giminaičiai.  Tiesa, visiems savo vaikams surasti  turtingas antras puses buvo neįmanoma,  todėl nemažai savo palikuonių siųsdavo  tarnauti riteriais-vienuoliais  į ordinus. Paskutinysis  Kryžiuočių ordino  didysis magistras Albrechtas  buvo kilęs iš 18-ką vaikų turinčios šeimos. Jo mama buvo  Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo  sesuo Sofija. Tik suėjus 14 metų, ji buvo  ištekinta  už  Šventosios Romos imperijos  markgrafo Frydricho  ir jam pagimdė didžiulę krūvą vaikų. Iš  aštuonių gyvų sūnų net penkis reikėjo atiduoti tarnauti bažnyčiai, kad jie turėtų užtikrintą pragyvenimo šaltinį.  Sofijos sūnus Albrechtas, kuris vėliau  tapo  paskutiniuoju Kryžiuočių magistru ir pirmuoju Prūsijos valdovu,  irgi buvo paaukotas bažnyčiai. Jį 21 metų priėmė  į ordiną, įšventino į riterius ir išrinko didžiuoju magistru. Didžiajam magistrui Albrechtui nuolat reikėjo laviruoti tarp imperatoriaus, popiežiaus ir  Lenkijos karaliaus nurodymų.  Žygimantas Senasis, t.y. motinos brolis reikalavo, kad Ordinas į riterius priimtų  lenkų kilmės, o ne vokiečių didikų vaikus. Kitas reikalavimas  buvo kovoti su pagonimis, nes tokia  buvo tikroji ordino paskirtis. Tokiu atveju ordinas turėtų  būti perkeliamas kur nors į Balkanus arba į Ukrainos pietinę dalį, kariauti su turkais ar totoriais  išpažįstančiais islamą. Tokioms kardinalioms ordino permainoms pasipriešino vokiečių kunigaikščiai bei Ordino riteriai.

 Nesutarimai su  dėde, Lenkijos  karaliumi Žygimantu Senuoju, 1519 m. Albrechto vadovaujamą Ordiną  atvedė  prie  karo veiksmų, kurie buvo  nesėkmingi. Tarpininkaujant Šventosios Romos imperatoriui Karoliui V, 1521 m. balandžio 5 d. buvo paskelbtos ketverių metų paliaubos. Albrechtas, suprasdamas, kad po ketverių metų atsinaujinęs karas grės galutiniu Ordino valstybės sunaikinimu, priima sprendimą sutikti tarnauti  dėdei, Lenkijos karaliui.

 1525 metais  Kryžiuočių ordino  didysis magistras Albrechtas išvyksta į Krokuvą  pasirašyti taikos sutarties ir pripažinti ištikimybę  Lenkijos karaliui, tačiau parašą deda ne kaip  didysis magistras, bet kaip Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis.

 1525 m. balandžio mėn. 10 d.  buvo įkurta pasaulietinė Prūsijos valstybė, kurioje  dominuojančia religija  tapo liuteronų tikėjimas. Aišku, kad  buvo  vienuolių, kurie liko ištikimi popiežiui, t.y. katalikų tikėjimui  ir  nepritarė Liuterio mokymui. Suprantama, kad  jie  prakeikė magistrą Albrechtą ir jo įkurtą pasaulietinę valstybę.

 Vienas iš tokių buvo kronikos autorius  Simonas Grunau, kuris įkurtos Prūsijos  pasaulietinės valstybės  liuteronų tikėjimo lyderius vaizdavo kaip  moraliai sugedusius asmenis, tapusius  šėtono instrumentais. Apie tai  rašo Egidijus Miltakis  straipsnyje „ Antiliuteroniška propaganda Simono Grunau kronikoje“.Tų įvykių amžininkas  Dominikonų vienuolis S.  Grunau užrašydavo gatvėse, aludėse   išgirstas istorijas, kurios  buvo tulžingos, neigiamos,  kadangi  jis nekentė Albrechto ir niekino Martyną Liuterį.

 Prūsijos pasaulietinės valstybės įkūrimą, kitaip kaip revoliucija nepavadinsi, nes visas vyskupijos bažnyčių vienuolynų turtas (žemės, brangenybės, liturginiai reikmenys ir kt.) buvo nusavintas.  S. Grunau buvo įsitikinęs, kad M. Liuterio erezijos, kurios užsibaigdavo  bažnytinio turto  grobstymu, atneš ateinančioms kartoms tik  nelaimes.  Taip pat S. Grunau teigė,   kad M. Liuteris, skleisdamas savo erezijas, nepaklusdamas Romos bažnyčiai,    kliudo sukurti amžiną ir pastovią taiką. Tad Kronika yra perspėjimas ainiams, pagalba jiems suvokiant  nuolat Prūsiją užgriūvančių nelaimių priežastis.

 S. Grunau, tapęs Prūsijos valdančiųjų kritiku, sulaukė  įvertinimo, atseit jis yra  menko išsilavinimo, didelis  religinis fanatikas,  be kritinio mąstymo, tikįs stebuklais.

 Kas dabar gali paneigti, kad  Prūsija,  likusi katalikišku kraštu,  būtų išvengusi baisaus likimo po II pasaulinio karo?  Kas gali paneigti, kad S. Grunau perspėjimai  ainiams buvo teisingi?

 Visais amžiais žmonės nori ir siekia taikos. Amžių istorijos  patirtis sako, kad  bloga taika yra šimtą kartų geriau už gerą karą. Todėl kiekviename šimtmetyje rasime piliečių,  kaip S. Grunau, kurie   perspėja  dėl  pasekmių,  priėmus sprendimus. Deja, ir šiandien, jeigu  teigi, ką reikia daryti, kad  būtų taika, tai  iš valdžiažmonių  sulauki pažeminimų,  patyčių  ir išgirsti  tokius  žodžius:  klounai, turintys siaurą protą, supuvusios  dušios,   homo sovieticus,  melagiai ir t.t. Čia paminėjau epitetus, kuriuos išsako tie, kurie nepritaria teiginiams, kad  federalinė Europos sąjunga taps karo židiniu, nelaime pasauliui, o saugumas  įmanomas  tik, jei  Europos sąjunga  būtų nepriklausomų valstybių sąjunga. Panašius įžeidžiančius žodžius girdime ir iš tų, kurie garbina Putiną, kai aiškiname, kad Kremliaus politikai, pavyzdžiui atėmę iš Ukrainos Krymą,  kolonizavę Karaliaučiaus kraštą siekia  karo, o ne taikos.

Suprantama, kad praėjus 495 metams prisimename įvykius,  amžininko pasisakymus  todėl,  jog prisimintume ir Klaipėdos miesto vardą. Katalikų tikėjimo ištikimi tarnai teigė, jog pagrindinė priežastis ateiti į Prūsiją liuteronams buvo tik materialinis suinteresuotumas. 56 Ordino nariai kartu su didžiuoju magistru, išskyrus Klaipėdos komtūrą kunigaikštį Erich’ą von Braunschweig’ą, nieko nelaukdami atsisakė vienuolių įžadų ir tapo kilmingais žemvaldžiais. Deja, klaipėdietis ilgai nesipriešino  sekuliarizacijai, todėl su juo  Albrechtui  pavyko greitai ir sėkmingai susitarti.

Klaipėdos vardas ypač dažnai buvo minimas pasibaigus I-jam pasauliniam  karui, kai  Paryžiuje sprendė  valstybių sienų likimą. Vien todėl, kad nepasisekė senuosius gyventojus asimiliuoti ir vyko diskusijos dėl Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos, Klaipėdos krašte Antantės pavedimu apsistojo Prancūzijos kariuomenė.

Prūsijos dalis, kurioje gyveno lietuviškos skalvių ir nadruvių  gentys nuo XVI a. sudarė lietuvininkų etnosą, išsaugojo gimtąją kalbą.  Po I-jo pasaulinio karo Tilžėje Prūsų Lietuvos Tautinė Taryba pareiškė, kad šiame krašte lietuviai yra dauguomenė  ir remdamiesi Vilsono tautų apsisprendimo teise   visas savo jėgas skirs Mažosios Lietuvos  priglaudimui prie Didžiosios.  Bėda tik ta, kad po I-jo pasaulinio karo  nepasisekė visai Mažajai Lietuvai susijungti su Didžiąja. Klaipėdos krašto  lietuvininkų  likimas, pasibaigus II -ajam pasauliniam karui,  kardinaliai išsiskyrė  nuo Prūsų Lietuvos lietuvininkų, kurie gyveno  anapus  Nemuno.

Šių dienų Europos sąjungos vadovai, varžydami nacionalinių valstybių teises,  kaltindami lenkus, čekus, vengrus nepaklusnumu, patys to nesuprasdami veda prie  neišvengiamų, politinių permainų.  Tada ir Prūsijos  klausimas būtų sprendžiamas tarptautiniu lygiu. Nevyriausybinė organizacija Mažosios Lietuvos reikalų taryba 2002-03-28 surašė priminimą, kad 1918 m. lapkričio 30d. Tilžės aktas nėra pilnai įgyvendintas, nėra priglausta  visa Mažoji Lietuva prie Didžiosios.  1945 metais Potsdamo sutartimi dalis Prūsijos teritorijos buvo perduota administruoti Sovietų sąjungai. Ji atliko kitokį veiksmą, t.y.  Prūsijos teritoriją  savavališkai inkorporavo į Sovietų sąjungos sudėtį, kitaip sakant, kolonizavo, įvykdė genocidą.

Šiandien minėdami Prūsijos  valstybės 495 metų  istoriją turime priminti  Rusijos federacijai, kad šis kraštas jai jokia teise nepriklauso ir būtina svarstyti kaip kraštui civilizuotai atstatyti   istorinį teisingumą. Mažosios Lietuvos reikalų tarybos nariai ir rėmėjai prašo neužmiršti ir įgyvendinti lietuvininkų dar XX a. pr. išreikštą norą, kad  ” Karaliaučiaus kraštas kaip Lietuvos Respublikos globojama teritorija ( autonomijos ar kitomis teisėmis) galėtų kartu įeiti į Europos sąjungos valstybių šeimą (psl. 145,  knyga “Mažoji Lietuva lietuvininkų kovos”).  Neteisingi politikų sprendimai šimtmečius išlieka neužgyjančia, kraujuojančia žaizda. Todėl būtina reikalauti, kad  Europos sąjunga  keistų savo vadovavimo stilių, t.y. peržiūrėtų  Europos sąjungos biudžeto sudarymą, projektų finansavimą ir kitas svarbias sąjungos sutartis. To reikalauja ateinančių kartų saugumas, taikos išsaugojimas, to  moko Prūsijos valstybės istorija, Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Europos sąjungos  bei šių dienų koronoviruso epidemijos padariniai.

Lietuvoje Klaipėda, o ypač Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL), atsidūrė  dėmesio centre, kai ligoninės vyr. gydytojas Vinsas Janušonis atsisakė palikti savo postą.

Klaipėdos miesto taryba, o tiksliau, Grubliausko komiteto frakcija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos   nariai  bei Liberalų sąjūdis, kurį sudaro 4 atstovai  yra tos nuomonės, kad  brastoje arkliai nekeičiami, t.y. V. Janušonio atstatydinti netikslinga. Vietoj to, Tarybos nariai pasiūlė ištiesti pagalbos ranką – sudaryti darbo grupę, kuri patartų, kaip pagerinti darbą.

 Centro partija-Gerovės Lietuva atstovė Nina Puteikienė paruošė sprendimą dėl  V. Janušonio nušalinimo. Deja, Klaipėdos miesto  meras Vytautas Grubliauskas N. Puteikienės  paruošto klausimo neįtraukė į darbotvarkę.  Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcija reikalavo, kad  V. Janušonis iki š.m. balandžio 15 d. atsistatydintų kaip praradęs pasitikėjimą.

Mes, Klaipėdos visuomeninkai, manome, kad šiuo atveju negalioja  patarlė apie arklių keitimą brastoje. Ši patarlė tiktų, jei  dėl išorinių ar vidinių priežasčių   netinkamai buvo pasiruošta koronaviruso įveikimui.  Atėjo papildomi pinigai, reikalingos medžiagos  – darbas tęsiamas dėl koronaviruso įveikimo. Šioje ligoninėje yra ir dar kita problema – netinkamas psichologinis klimatas. Medikai, kaip kariai stovi priešakinėse linijose,  kovoja su koronavirusu, o užnugaris ( vyr. gydytojas)  renka parašus, smūgiuoja jiems į  nugarą.  Dėl to medikams tenka kovoti dviem frontais:  su koronavirusu  ir vyr. gydytoju.  Kodėl šito nesupranta Klaipėdos miesto taryba?  Ji turėjo priimti sprendimą, t.y. atleisti vyr.  gydytoją arba kitaip sakant uždaryti vidinį frontą. Deja, medikams kariauti su dviem priešais ir toliau liepė šios  frakcijos:  „Vytautas Grubliauskas ir komanda“  – vadovė Vaida Žvikienė ,  opozicinė Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio frakcija, kuriai vadovauja  Saulius Budinas ir didžiausia opozicinė frakcija Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kuriai vadovauja  Arvydas Vaitkus.  Susidariusios situacijos rimtumą suprato  jokiai frakcijai nepriklausanti Nina Puteikienė  ir Tėvynes sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratų frakcija, kuriai vadovauja  Aidas Kaveckis. Jis pasakė, jog prieš 7 metus  dėka vieno KUL chirurgo  buvo išgelbėta  jo gyvybė.  Dabar jis sulaukė skambučio, chirurgas prašė  jam padėti.  Antras frontas, kuriam vadovauja vyr. gydytojas V. Janušonis, yra  baisesnis už koronavirusą.

Klaipėdos visuomeninkai  tai pat nutarė  pasisakyti dėl KUL  vyr. gydytojo V. Janušonio. 2020 m. balandžio  mėn. 9d., kai vyko tarybos posėdis nuotoliniu būdu, Virginijus Partaukas  prie merijos atsinešė plakatus.  Viename iš jų  buvo parašyta, kad vienas iš Tarybos narių    mūšio lauką  prilygino Šiaurės Korėjai. Kitame plakate  V. Partaukas priminė, jog kreipėsi   į STT su skundu dėl UAB „VILOJA“ steigėjų galimai korupcinių ryšių, kurie   šiandien aktualūs  laimint postus. Tuo laiku  Klaipėdos  STT išsigando, skundo netyrė.      Lietuvos Prezidentas praregėjo, todėl Klaipėdos miesto visuomeninkai viename iš plakatų prašė Grubliausko ir CO pakeisti nuomonę   dėl V. Janušonio bei  jiems nustoti   vaidinti aklus ar kvailus.

Prašome nemenkinti Klaipėdos universiteto ligoninės  ir miesto autoriteto,  – uždaryti  antrą frontą, t. y.  atleisti V. Janušonį.

Martyno Vainoriaus nuotr.

2020 m. balandžio mėn.  Seime  VSD vadovas Darius Jauniškis bus tvirtinamas antrai kadencijai. Kodėl daliai  Lietuvos gyventojų D. Jauniškis   –  silpnas pareigūnas, kuris turi pagrindinę užduotį – vykdyti  oligarchų ir jų pasodintų politikų  užsakymus? Kodėl Lietuvos Prezidentas mano, jog D. Jauniškis dirba gerai ir todėl reikia teikti  jo kandidatūrą?

Lietuvos  okupacijos byloja apie  tai, kad mūsų šalis  gardžiu  kąsneliu carinei Rusijai  tapo 1795 m., o vėliau 1940 m. sovietų Rusijai. Jei buvo du kartai, tai tikėtina, kad  bus bandymai  okupuoti ir trečią kartą.  Visi puikiai suprantame, kad  išorinė grėsmė  niekur neprapuolė.

Lietuvos nelaimė, kad Lietuvos gyventojų nuostata,  jog apsiginti nuo  Putino Rusijos kėslų,  kardinaliai  skiriasi nuo Prezidento ir jo aplinkos planų.

Dalis tautos mano, kad  Prezidentas ir jį remiantys politikai bei  jų šalininkai, verslininkai neteisingai  sudėliojo žvalgybos prioritetus. Žmonės reikalauja  stebėti šnipus ir į Lietuvą jų neįsileisti, jei apsigyveno ir vykdo verslą, tai juos  deportuoti, pirmiausia,  tai  buvusius  Rusijos KGB karininkus, kurie aktyviai dalyvauja Lietuvos ekonominiame gyvenime. Būtina išaiškinti priedangos verslus, kurių  tikslas finansuoti  Putino vykdomą politiką Lietuvoje, ir juos likviduoti.   Prezidentas tokio reikalavimo neišreiškė,  galimai dėl to, kad  sutinka, jog  po Lietuvą  slankiotų šnipai,   nes  tada VSD galėtų   stebėti   piliečius, kad jie, gink Dieve, nepradėtų flirtuoti su kokiu  nors buvusiu KGB karininku.  Todėl   gerai, kad   per metus yra  stebimi 77 tūkstančiai piliečių. Galimai, dar ir dėl to, kad būtų pateisintas finansavimas.

Nemaža dalis Lietuvos gyventojų yra nusivylę  VSD darbu ne tik todėl, kad  per metus VSD prižiūri apie 80 tūkstančių piliečių, bet dar ir todėl,  kad  per 30 metų nėra sulaikytas  ir deportuotas, kaip šnipas,  nei vienas aukštas pareigas užimantis politikas ar  pareigūnas. Didžioji tautos dalis gerai prisimena,  jog įžengus okupantams 1940 m. birželio mėn.,   jau  visa Lietuva žinojo, kad Vyriausiasis kariuomenės vadas Vincas Vitkauskas  – Raudonosios Rusijos užverbuotas.  Negi dabartinė  Rusija elgiasi kitaip, negu sovietai 1940 m.? Aišku, kad šnipinėjimo, verbavimo  metodai  nepasikeitė, nes Putino Rusija verbuoja  svarbiausius asmenis,  kurie daro įtaką  žiniasklaidoje, versle, politikoje ir t.t.  Galimai, buvusius KGB bendradarbius,  FSB yra palikusi darbuotis labai aukštose pareigose. Deja tokių  agentų VSD nesulaikė nei vieno. Kur šiandieniniai vincai vitkauskai?

Vietoj aukštas pareigas užimančių šnipų tenka stebėti  įtariamąjį  Algirdą Paleckį, kuriam pateikti du kaltinimai: vienas, dėl  duomenų  rinkimo apie Sausio 13-oios bylą nagrinėjusius teisėjus, o antras kaltinimas už siekį surasti medikus, kurie išduotų netikrą pažymą apie suimto bylos kaltinamojo Jurijaus Melio sveikatos būklę. Tiek žurnalistui Kęstučiui Girniui, tiek didžiajai tautos daliai už tokius pareikštus kaltinimus be teismo laikyti daugiau kaip metus yra nesuprantamas dalykas. Tai ne demokratijos išraiška, tai  oligarchinis valdymas.  Suimtas yra ir klaipėdietis, visuomenininkas Aleksėjus Greičius, Baltijos jaunimo asociacijos „Juvenis“ generalinis direktorius. Pasak prokuratūros, jį suėmė įvertinę Valstybės saugumo departamento pateiktus duomenis.  Kaltinimai viešai nepateikti,  bet  manoma, jog Greičius suimtas  už tai, kad  „ dalyvauja tokiose šventėse kaip Pergalės diena, Klaipėdos išsilaisvinimo nuo fašizmo, kaip organizatorius“– teigė V. Titovas.

VSD sugautiems šnipams  pateiktus  kaltinimus galėtume pavadinti  istorijos    šmeižimu.  Sutinkame, kad jie, šmeižikai, vieną garbingiausių  tautos  pasirinkimų – aukotis  dėl Nepriklausomybės 1990 m. sausio 13 d. nori sumenkinti, t.y. suduoti smūgį Lietuvos valstybės moraliniam veidui.  Visas pasaulis matė sovietinių tankų judėjimą link televizijos bokšto, tikslu užimti vieną iš svarbiausių objektų – televiziją. Tai jie padarė. Putinistai šio fakto negali paneigti. Kitas teiginys, kad tą naktį buvo šaudoma  nuo stogų.  Šis teiginys sunkiai įrodomas. Paleidę tokį gandą gali sakyti, kad šaudė savi arba šaudė jedinstvininkai, nes lietuviai nežinojo nei datos, nei objekto, kurį ruošiasi pulti, todėl nemaža dalis gynėjų stovėjo prie Seimo.  Visi suprantame, kad informaciniame kare Putino Rusija nori būti morali ir suversti kaltę lietuviams. Jeigu jie  tai paprašė padaryti   A. Paleckio – įrodyti neįrodomą, tai tegul ir ieško ko nėra. Ką daro VSD? Ji suima A. Paleckį ir uždaro  į kalėjimą.  Tai sukelia dalies visuomenės pasipiktinimą,  nes  pastoviai į žiniasklaidą patenka informacija apie  A. Paleckio nepateisinamai ilgą laikymą kalėjime. Kitaip sakant, daroma tai, ko nori FSB, t.y. pastoviai dirginami žmonės. Todėl  žurnalistas Kęstutis Girnius rašo: „Neatmetu galimybės, kad patys rusai pakišo Paleckį, su juo kontaktavo ir ko nors paprašė, po to nutekino informaciją Lietuvos teisėsaugai. Paleckis jiems naudingesnis kaip kankinys, nekaltas žmogus, su kuriuo teisiškai susidorojama, nes jis drįsta sakyti „tiesą“.”

Kodėl šiuo metu net  keletas šnipinėjimo bylų yra apie  istorinius įvykius?  Kas gali paneigti, kad  primigtinai yra siekiama, jog  Lietuvos žmonės manytų, kad Lietuvai didžiausia  žala yra padaroma  neteisingai, šmeižikiškai vertinant istorinius įvykius, o ne vykdant  finansines machinacijas?  Kiek  VSD, žiniasklaida ir teisėsauga  bevaizduotų šnipais  istorijos klastotojus,  dalis Lietuvos žmonių jų tokiais  nelaiko. Jie mano, kad šnipai yra tie,  kurie griauna šalies ekonominį stabilumą.  Jie mano, kad būtent šnipai  stūmė  Suskystintų dujų terminalą, kurio kaina  net milijardu yra pabranginta.

Norisi paklausti, kiek sumažėjo pensijos  dėl  A. Paleckio  domėjimosi  teisėjais?  Atsakymas – nei kiek.  Norisi paklausti, kokia  žala padaryta pensijoms,  kai  valdžia neįsiklausė į   Briuselio  nuomonę dėl suskystintų dujų terminalo?  Lietuvos ir ES ekspertas  energetikos srityje prof. dr. Vidmantas  Jankauskas rašė apie Europos sąjungos nuomonę,  „kad trims Baltijos šalims reikia statyti bendrą terminalą su Suomija, nes visos keturios šalys 100 proc. priklauso nuo Rusijos dujų. O regioninių projektų dalis statybos išlaidų apmokama iš ES fondų“. Reiškia, Lietuvai yra padaryta  kelių milijardų eurų žala, nes netekome ES finansavimo ir dar permokėjome už   laivą .   Kas gali atsakyti, kokia pinigine suma galėjo padidėti pensijos, jei būtume suskystintą dujų terminalą įsteigę kartu su Baltijos valstybėmis?  Atsakymas, ko gero  būtume galėję  gauti  Europinio lygio pensijas,  t.y. tikrai ne tokias, kokias gauname šiandien.

Dėl to, kad būtų galima vogti iš biudžeto, reikia  pastoviai meluoti  apie Rusijos  grėsmių lygius, kuriuos  galima būtų padalinti į dvi dalis. Pirmasis lygis yra, kai  Putino Rusija domisi Lietuvos biudžetu ir jį “melžia”. Tai yra vykdo paruošiamuosius  darbus: kursto nepasitenkinimą bei neapykantą savo  valdžiai.  Statant suskystintų dujų terminalą pastoviai per žiniasklaidą  skelbė apie  antrąjį grėsmės lygį – okupaciją.  Okupacija galima, jei suirs Europos sąjunga. Šios sąjungos pradžia yra datuojama Europos anglių ir plieno bendrijos valstybių  sutartimi, kuri buvo pasirašyta 1957 metais.  Europos  sąjunga vienokia ar kitokia forma tikrai sulauks 100-čio. Europos  Sąjunga  gyvuos  mažiausiai  dar 40 metų.  Taigi kaltinti  latvius ar estus, jog jie dirba rytų kaimynui, kad kartu įsigyti suskystintų dujų terminalą nebuvo  galima, yra absurdas.   Po 40 metų  technologija galimai bus pasenusi  ir naudos  visai kitą energijos rūšį.  Kodėl VSD leidžia skleisti  absurdiškas žinias apie Baltijos  valstybes ir painioti grėsmes?  Dėl tokio    VSD  elgesio tautiečiai  mano, kad  mūsų slaptoji tarnyba  yra FSB filialas.

Lietuvos gyventojų nepasitikėjimas  Lietuvos saugumu daro žymiai didesnę  žalą moralinėms vertybėms, nei A. Paleckio   ieškojimai.

Prezidentas G. Nausėda, jei jam svarbi Lietuvos ateitis,  turi atsiimti D, Jauniškio kandidatūrą, o Lietuvos Respublikos  Seimas negali  tvirtinti tokį VSD vadovą, kuris  imituoja darbą ir nesiekia  demaskuoti  tikrų valstybės šnipų, kurie sąmoningai  daro žalą trukdydami  kurti gerovės valstybę.

Šiandien viena iš pagrindinių temų yra, ar  koronavirusas pakeis mus ir mūsų šalį? Ar tapsime įžvalgesni, sąmoningesni, nebijantys priimti sprendimų?

2020-03-23  per  LRT radijo laidą „Aktualijų  studija“ kalbėjo  Vilniaus politikos analizės instituto vyriausias analitikas Marius Laurinavičius ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė Margarita Šešelgytė.  Ar šiuos radijo pašnekovus galima vadinti  demokratinės šalies analitikais ar autoritarinės valstybės nuomonių formuotojais?

Demokratinėje valstybėje turėtume  girdėti nuomonių įvairovę. Ar ją girdime, kai klausome valstybinę radiją? Deja. Abu pašnekovai  pūtė į   vieną dūdą.  Pagal M. Laurinavičių,  Kinija atsiųsdama, kaip labdarą,  10 dėžių  medicininių kaukių ir 20 dėžių apsauginių pirštinių  siekia daryti įtaką, t.y.  kad būtų vykdoma jos valia užsienio politikoje.  O kur kitos nuomonės? Pav., viena iš nuomonių, kad kinai  atsiuntė ne labdarą, bet pavyzdžius  savo gaminamos produkcijos. Šiai autoritarinei valstybei svarbiausia yra kuo  daugiau parduoti.  Greičiausiai Kinija,  pasijuto  lyg vyktų  II pasaulinis karas ir ji JAV vaidmenyje, t.y. panoro tapti pagrindine tiekėja.  Taip kaip nori kinai, taip ir įvyksta. Lietuva ima milijardinę paskolą ir  užpirkimus daro  Kinijoje.  Ar neturėtų  paimtais kreditais stiprinti savo valstybės mokslinį potencialą, o ne autoritarinės valstybės biudžetą?   Yra pinigai – yra galios ir įtakos darymas, nėra pinigų – nėra galių ir įtakos darymo.  Kai laidoje, kuri tęsėsi beveik valandą  nei žodžiu neužsimenama apie  užpirkimus ir pervestus milijonus eurų  Kinijai, tai kyla klausimas.  Kam atstovauja mūsų analitikai: autoritarinei ar demokratinei valstybei?  Ko tokiais pasisakymais siekiama? Manau, kad  čia ne analizė, bet tik  iš tuščio į kiaurą pilstymas.  Iš mūsų  analitikų: M. Laurinavičiaus ir M. Šešelgytės nesulauksime, kad   pasakytų  kokios laukiamos  permainos  Europos sąjungoje po koronoviruso epidemijos.  Tik autoritarinės šalies “specialistai” laukia  valdžios nurodymų, o Lietuvoje valdžia  jau visus 30 metų nesikeičia, ji vadinasi    liberalioji – autoritarinė. Ji reikalauja kalbėti   apie teisingą vienintelį Europos sąjungos federalinį valdymo modelį.    Tą ir daro per radijo laidą M. Šešelgytė. Ar  koronaviruso epidemija neatskleis  kad po vieną, t.y.  nacionalinių valstybių priimti sprendimai yra efektyvesni,  negu  federalinio  junginio  su centrine valdžia?

Šalys pavieniui  ėmė kovoti  su koronavirusu.  Čekija, kaip skelbia žiniasklaida, užgrobė šimtus tūkstančių medicininių kaukių, išsiųstų iš Kinijos į Italiją.  Čekijos valdžios versiją , kad  siunta galimai buvo skirta spekuliantams.   Čekams nepakako, jog ant siuntos dėžių buvo nupieštos Kinijos  ir Italijos vėliavos. Čekijos valdžia siekia,  kad koronaviruso gydymui naudojama medicininė  siunta nepatektų į perpardavinėtojų rankas. Mirtimi prekiauti –  griežtai draudžiama. Gal čia ir slypi  koronaviruso  pamokos?  Prancūzijos, Čekijos priimti griežti konfiskavimo sprendimai kelia pasitikėjimą  nepriklausomų valstybių sąjungos modeliu ir nepasitikėjimą Briuselio federalinės valdžios modeliu.  Facebooke skaitau, kad  Lietuvoje renginių organizavimo įmonė UAB “Gera nuotaika”  užsiima nauja veikla – perpardavinėti respiratorius. Po 7,5 eu (be PVM) už vienetą.  Facebooko naudotojas  Dalius Noreika  klausia.  Kokia kaina tokie respiratoriai turėtų būti parduodami?  Evelina Geležiūnienė jam atsakė,  kad Šiaulių ligoninė iš Kinijos užsisakė po maždaug 1,60 eu/vnt.  Negeriau atrodo ir nuomonių formuotojas  Andrius Tapinas.   Rūta Janutienė facebooke rašo:  „ Pernai iš Sveikatos apsaugos “išėmė” 200 000 eurų, dabar renka labdarą iš įsibaiminusių tautiečių ir konkuruoja su Vyriausybe kinų alibabose dėl apsaugos priemonių, kad galėtų ant jų užlipinti savo reklamą.“

Lietuvos tragedija, kai analitikai: M. Laurinavičius, M. Šešelgytė  epidemijos laikotarpiu, t.y. mirtinos ligos akivaizdoje, aiškina, jog Europos sąjungos, kaip federalinės valstybės, laukia  šviesi ateitis, kad būtų neblogai valdžios galias perduoti merams.   Iš tikro, šie analitikai savo kalbomis skatina   juodosios rinkos  įsigalėjimą, ilgą ir sunkų epidemijos įveikimą.   Kita nuomonė yra draudžiama, o ji, kad Europos sąjunga  žymiai saugesnė ir greičiau įveiks įvairias epidemijas  su veiksmingomis nacionalinėmis  vyriausybėmis.   Kiek laiko tie analitikai šnekės apie demokratiją,  o demonstruos autoritarinės valdžios  elementus?

2020-03-17 klaipėdiečiai atėjo į Atgimimo aikštę,  į pilietinę akciją skirtą Garliavos įvykiams. Jie atėjo  paklausti: „Ar dar gyva Deimantė?“. Koronavirusas  privertė daryti susirinkimo pokyčius. Laikydamiesi rekomendacijų  atsistojo vienas nuo kito beveik per du metrus.

Atėjo tie, kurie  aklai nepaisė rekomendacijų dėl koronaviruso  ir, kuriems  teisingumas  yra didžiausia vertybė. Koronavirusas tęsis apie 2 mėnesius. Tai vėsaus ir drėgno laikotarpio liga.  Šis virusas bus įveiktas.

Lietuva serga žymiai baisesne liga – korupcija. Šiai lėtinei ligai 30 metų.  Tik korumpuota valdžia, o tai Klaipėdos miesto savivaldybė, kai šalyje buvo paskelbtas karantinas  ėmė ieškoti apsauginių kaukių. Nors  Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos paskirtas vyr. gydytojas  V. Janušonis  2020-02-27 gyrėsi, jog  ligoninė  epidemijai yra pasiruošusi. Tas pats gydytojas per  valstybinę žiniasklaidą  kalbėjo, jog klaipėdiečiai neužsikrės  vienas nuo kito.  Klaipėdos miesto meras, kuris  turėjo kontroliuoti savivaldybės ligonines, savo darbo neatliko, todėl  dėl susidariusios padėties kreipiasi ne į Vyriausybės ekstremalių  situacijų komisiją, bet  į savo draugą Prezidentą.

 Korupcija graužia ne tik savivaldybes, bet visą  Lietuvą. Paūmėjimai: prezidentinis pučas, Garliavos įvykiai.  Politinis koronavirusas yra negydomas, todėl jis  naikina valstybę.  Paskutinis teisinio nihilizmo  veiksmas  –  Neringos Venckienės byla. JAV nurodė, kad baudžiamasis persekiojimas N. Venckienės atžvilgiu gali būti vykdomas dėl 4 (keturių) galimai nusikalstamų veikų, kurios visos susijusios su 2012 m. gegužės 17 d.  Buvusi teisėja informavo, kad jai inkriminuoja dar vieną nusikaltimą, – piktnaudžiavimą globėjos teisėmis. Kai N. Venckienė pranešė   visuomenei   apie naują kaltinimą,  tai sulaukė prokuratūros komentaro, jog “epizodas dėl piktnaudžiavimo globėjo teisėmis yra paminėtas kaltinamajame akte, tačiau tai nėra kaltinimas ir baudžiamoji atsakomybė už tai negresia. Tai yra prokuroro teisė, aprašant veiką, išdėstyti tokias aplinkybes, kurios jo nuomone turi reikšmės sprendžiant bylą. Teismas, priimdamas sprendimą, turi teisę koreguoti kaltinimo tekstą”.

Tik korumpuota teisėtvarka viešai gali pareikšti, kad jei  neturime  įrodymų, galimai  įrodomąją medžiagą esame sunaikinę arba giliai paslėpę, tai bylą koreguosime, kalbėsime apie globėjo teises.  Vadinasi  nenagrinės bylą pagal tas veikas, kurios nurodytos. Kas gali priversti Lietuvos teisėtvarką dirbti, o ne tarnauti korumpuotai valdžiai?  Tauta.  Todėl klaipėdiečiai išėjo  pasakyti, kad  svarbiausia liga  yra politinis  koronavirusas, kuris  padedant žiniasklaidai,  naikina   Lietuvos gyventojų imunitetą melui.  Tylėti, susitaikyti, tai reiškia, pasiduoti  politinei epidemijai, todėl klaipėdiečiai atėjo 94 kartą paklausti,  kada pamatys  Deimantę? Atėjo ir pasakyti, kad   pavargo nuo  korumpuotos teisėtvarkos  ir valdžios  sprendimų. Atėjo, nes valstybės erozija  dar   tebevyksta.

Kai padedant VSD buvo suorganizuotas  ir vykdomas antiprezidentinis pučas, kai Aloyzas Sakalas buvo  vienas iš veidų vykdančių  pučistų  užsakymą, parašiau  į Seimą jam  laišką.   Rašiau, kad klysta, kad dalyvauja negražiame politiniame žaidime. Gavau atsakymą, kad laikas  parodys, kas teisus.

Ką laikas  sako?

Laikas aiškiai  teigia, kad Lietuva neturi spec. tarnybos, kuri gintų jos interesus.  Šiandien, kaip ir  1940 m.  birželio mėn.,  rytų kaimynas  puola.   Į ką „šaudo“ Kremlius?  Tik angažuoti, t.y. tie, pas kuriuos dirba tik viena dešinioji  smegenų dalis,  nenori matyti tiesos/  Jiems, Kremliaus darbininkams, neįmanoma įrodyti, kad  jų  pritarimai dėl šiandien suimtų šnipų  yra naudingi tik Putinui.  Kremlius šaudo  ne paleckiais ar ellomis, bet ekonominėmis kulkomis, kurių tikslas išsiurbti  iš biudžeto pinigus.

Kremliaus taiklus ir naudingas šūvis  – suskystintų dujų terminalas.   Atseit jis reikalingas, atsijungsime nuo rusiškų dujų.  Kiek būsime atsijungę? Iki 2042 metų, kai laivas taps Lietuvos valstybės nuosavybė ir laužo krūva? Dėl to teks vėl sugrįžti prie rusiško vamzdžio. Tiesa, padovanojus  ne milijoną, bet milijardą ir labai tikėtina, kad  didžioji dalis to milijardo  iš  Lietuvos biudžeto  nuplaukė į  Kremliaus kišenę.  Galimai karo veiksmams Sirijoje ar Ukrainoje palaikyti.

Kodėl Kremlius šaudo ekonominėmis kulkomis? Todėl, kad pokyčiai globaliame pasaulyje neįvyksta vienai valstybei panorėjus. Lydeka darbuojasi tik pasakoje. Realiame gyvenime važinėjasi, susitikinėja, pasirašo ir t.t.  Šiandien  tokios politinės padėties, kaip prieš II pasaulinį karą nėra, t.y. kai galingose valstybėse tame pačiame laike  du psichiniai  ligoniai užėmė aukščiausią valdžią: Stalinas ir Hitleris.  Šiandien Rusija  negali  valdyti savo artimųjų kaimynų, kaip  ji tai darė nuo 1795 metų, tiesa,  su pertrauka ( 1918-1940).  Kaip  šiandien  elgiasi mūsų kaimynė, laukdama tinkamo momento,  pav,  palankios  valdžios galingose valstybėse?  Kremlius  vėl kuria ekonomines  sąlygas, kad kaip 1940 m. birželio mėn.  okupuotų šalių  vietiniai gyventojai  pasitiktų gėlėmis.  Kuria, t.y. sudaro sąlygas skurdui.  Kiek būtų pakeltos pensijos, jei ne milijardas išplautas neaiškiam verslui?  Atimta galimybė Lietuvos pensininkams gauti Europines pensijas.

Todėl A. Sakalo kritiniai  pasisakymai dėl  A. Paleckio 500 dienų arešto, tiek  konservatorių teiginiai apie  suskystintų dujų terminalą –  nepriklausomybės garantą,  reikalauja  kardinaliai keisti VSD darbą.  VSD  privalo   pateikti pavardes, perduoti prokuratūrai, teismams ne tik tuos, kurie   šiandien  daro  didžiulę žalą  Lietuvos ekonomikai, bet ir tuos politikus, verslininkus, valdininkus, kuriuos Kremlius   ruošia, kaip įrankius mūsų, Lietuvos,   ekonomikos naikinimui.

Klaipėdos  valdžia rūpinasi gyventojais,  todėl nusprendė, jog  23 medžiai Danės skvere  yra  pavojingi.   Tuos nabagėlius  nutarė  nupjauti.  Į Klaipėdą atvyko  Plungės medkirčiai. Jie aptvėrė  metaline tvora Danės  skverą.  Tačiau surado tik 18 medžių.  Kur dar 5 medžiai?   Pasirodo medžiai  pajuto  artėjantį sunaikinimą,   išsigando ir  prapuolė.  Jie matyt nutarė, kad geriau  išnykti negu sulaukti  benzininio pjūklo.

 Grupė piliečių,  pasipiktinę  Danės skvere pjaunamais medžiais,  perlipo per tvorą, kuri juosė kertamus medžius .  Priėjo darbų vykdytojas ir geranoriškai pasisiūlė parodyti visus kertamus medžius . Atvedė prie medžių, kurie jam atrodė negražūs,  tačiau iš tikro  kamienai  spindėjo  unikaliu grožiu.  Po to rodė  suskilusius, atseit, jie  pavojingi.   Prie vieno tokio suskilusio sustojau ir aš. Fotografavau, nes  matėsi, jog medis  jau daug metų  yra pasidalijęs,   dėl to išauginęs galybę šakų, kuriuos tapo lyg galinga ranka.  Taip medis prisitaikė, kad gyventų. Tai skvero puošmena, kurią numatė sunaikinti.  Fotografavau ir supratau, kad tai paskutinė gyvo medžio  diena.

Plungės lagūnos darbuotojas aiškino mums, kad esame neatsakingi, jog reikalaujame nepjauti   išpuvusius medžius. Atseit tie medžiai gali sužaloti mamą su vaiku.  Sutinkame, kad medžiai nuvirsta, bet tai būna audros metu. Įdomu, kiek mamų per audrą važinėjasi su vežimėliu po skverą, o ne namie sėdi?

Darbuotojas, patapęs ekskursijų vadovu, mus   atvedė į mažesnį aptvarą, kuriame kertamų medžių nebuvo ir užrakino vartus. Patekome į spąstus.   Kokie medkirčiai protingi ir kokie mes, medžių gynėjai, kvaili, kad  neįtarėme klastos .

Ar  tikrai miesto valdžia rūpinasi klaipėdiečiais?  Manome, kad ne.  Jei  miestiečiai būtų brangūs, tai gyventojams  nereikėtų  laipioti per tvoras,  aiškinti jog  gamtoje vyksta didžiuliai pokyčiai, kurie vadinasi klimato kaita.  Valdžia pasikviestų klaipėdiečius ir bendrai spręstų  kokios priemonės padėtų prisitaikyti prie naujų  iššūkių,  kuriuos  pateikė gamta.

Šiandien  miesto valdžia  skelbia brangius projektus, kerta medžius,  atveria erdves. Klaipėdiečiai  prašo  nepjauti medžių, ypač su didele laja, kurie karštomis dienomis – pavėsis, drėgmė.  Tai kol kas vienintelė  priemonė  kovoti su klimato kaita.   Jei miesto valdžia  žino kokius  darbus reikia numatyti  pasitinkant gamtos permainas, tai tegul pateikia miestiečiams.   Tyli ir  elgiasi  taip, kad tenka perfrazuoti    S. Neries eilėraštį.    Kankinkit,  miestiečiai, smarkiau, Iškęsime … Akmuo teprakalba veikiau,-  jums neišduosime ką dirbsime , kaip pasitiksime klimato kaitą.

Miestiečiai daug kartų valdžios prašė – atsibuskite,  pamatykite, jog   XXI amžius ir  gamta atneša  pokyčius  bei reikalavimą –  keiskite savo projektus.  Miško stilius  – XXI a. reikalavimas.  Klaipėdiečiams neatsakoma, jie girdi  tik priekaištus. Kur buvote, kai   kvietėme  projektui teikti pasiūlymus?   Klaipėdiečiai aiškina, kad visada šalia, visada  su prašymu – mylėkite medžius, juos gydykite, o ne pjaukite.

Kada išgirsite miestiečius? Kada prisipažinsite, kad jūsų projektai pasenę? Kada  paprašysite užsakovų   projektuoti  parkus, skverus, gatves  taip, kad   turėtume  apsaugą nuo karščio? Kada  pagaliau miško parkai ir skverai  ims puošti  Klaipėdą?   Viešai prisipažinkite, jog  nesugebate,  vėluojate prisitaikyti prie  gamtos pokyčių. Prašome nuimkite savo „purvinas rankas“ ir nesunaikinkite žaliąjį rūbą  Skulptūrų parke, Donelaičio, Atgimimo  aikštėse, Vilties ir Salomėjos Neries, Danės  gatvėse.

 Atėjome į Atgimimo aikštę jau 93 kartą, nes esame įsitikinę,  kad Deimantė yra pavojuje. Pedofilijos byla yra politinė. Žmogžudystės: Naruševičienės, Furmanavičiaus, Kedžio, Ūso yra užsakytos aukštų valdžios atstovų. Jie pašalino  liudininkus.   Mums esama valdžia nori įrodyti kitaip, kad tai kriminalinės bylos.

Valdžioje esantys ir tą neteisybės košę verdantys puikiai  supranta, jog  pedofilijos byla bus  kriminalinė  tol, kol valdžioje šeimininkaus konservatoriai, liberalai, paluckininkai ir iš dalies valstiečiai.

Tereikia vieno,  pasikeičia valdžioje politinės jėgos  ir   pedofilijos byla iš kriminalinės  taptų  politine. Tada   sesei Sadūnaitei  būta atsakyta – gyva ar negyva Deimantė. Ne tik  sužinotume apie  mergaitę,  bet jei gyva, tai   būtų  paleista  iš prievartinės izoliacijos pas senelius į namus.

Ateisime ir kovo 17 d., mirtimis, vaiko pagrobimu  valdžia TIESOS nepaslėps.  Jos, tiesos, reikalausime,  nes  tai yra žmogiškumo išlikimo garantas.