Piliečiams

architektas Edmundas Benetis

Architektas Edmundas Benetis ir bendruomenių atstovas  Gintaras Ramašauskas  2020-09-07  klaipėdiečiams  merijoje,  2-ame aukšte  pasakojo prie stendų,  kas nutiks, jei vis tik bus patvirtintas  Lietuvos bendrasis planas su  išoriniu uostu prie Melnragės ir su Kiaulės nugaros išbetonavimu iki marių kranto.  Įvyks katastrofa. Krantai bus išplauti, vanduo apsems žemyninę  dalį. Specialistai, kurie  tą planą paruošė, puikiai žino, jog Lietuvos pajūrio krantams bus  padaryti neigiami, ilgalaikiai, reikšmingi pokyčiai,  todėl savo surašytuose sprendiniuose numato krantų erozijos stabdymą kažkodėl tik atsiradus realiai grėsmei.

Susirinkusiems klaipėdiečiams pasidarė  įdomu,   kokios bus mestos  lėšos likviduoti realiai grėsmei.  Milijonai, o gal ir milijardai eurų? Ar valstybė turi tiek pinigų? Jei planuotojai numatė ekologinę katastrofą, tai turi numatyti  ir lėšas jai likviduoti.

Ar turės valstybė  tokių pajamų, kai į  biudžetą iš turizmo ir poilsio  gauna  apie 5 procentus ir didžioji dalis pajamų gaunami iš  pajūryje vykdomo poilsio verslo.   Šis verslas dėl uosto plėtros būtų sužlugdytas, todėl  pinigų į biudžetą nepateks.   Ar užteks lėšų likviduoti ekologinei katastrofai, kai uostas iš krovos  į biudžetą  valstybei duoda apie  6,5 procento?

Valdžios  teiginiai dėl  konkurencingo  uosto  tėra  tuščias burbulas.  Tarptautiniai įvykiai,  t.y., Baltarusijos sugrįžimas į Rusijos glėbį –  ir trečioji dalis uosto krovinių bus  nukreipti į Ust-Lugą ar kitą Rusijos uostą. Kroviniai  atsiranda, išnyksta dėl įvairių politinių sprendimų, o ne todėl, kad Klaipėdos uostas yra geresnis už kaimyninių šalių uostus. Uostininkų teiginiai, kad jie gelbsti šalies biudžetą – daugiau negu pasityčiojimas.  Kas atsakys dėl uostininkų fantastinių  planų, kurie neš tik  nuostolius?

Kodėl esantys valdžioje nenori paskaičiuoti  išlaidų, kai reikės stabdyti gamtos atsaką į nusikalstamą invaziją?

Tik piliečiai gali valdžią sugrąžinti į realybę, priminti jai kokios pasekmės tų  absurdiškų  planų.  Tik piliečiai gali pasakyti, jog neatsakingas verslas negali tapti Lietuvos strateginių objektų planavimo   kelrode žvaigžde.

Didžioji dalis susirinkusių klaipėdiečių nutarė įkurti iniciatyvinę grupę, kuri aktyviai prisidėtų prie  Klaipėdos bendruomenių asociacijos  paruoštos peticijos sklaidos. Pasirašyti galima interneto pagalba. https://www.peticijos.lt/visos/77035/reikalaujame-naikinti-lietuvos-respublikos-teritorijos-bendrojo-plano-sprendinius-iteisinancius-isorini-giliavandeni-uosta-baltijos-juroje-ties-melnrage/?fbclid=IwAR3H8IOq0DGMx3h1ouRAlbp-U0eGxj2LFVDNRoLucE7DGwl5jco_ljWRjt4

Kas nenori ar negali pasirašyti elektroniniu būdu,  tas gali  savo parašą padėti  atėjęs į Klaipėdos miesto meriją (Danės g. 17, Klaipėda) į antrą aukštą, kur yra eksponuojami sprendiniai iš Lietuvos bendrojo plano.  Lauksime aktyvių klaipėdiečių  nuo 16 val. iki  18 val.

Visą rugsėjo mėnesį kiekvieną pirmadienį 17 val. klaipėdiečiai  kviečiami pasiklausyti architekto Edmundo Benečio informacijos apie Lietuvos bendrojo plano sprendinius  skirtus Lietuvos pajūriui, Klaipėdai.

Taip pat  klaipėdiečius  prašysime spalio 5 d. važiuoti  į  Vilnių,  kur vyks paskutinis  Lietuvos bendrojo plano pristatymas.

Tik kartu, tik su meile Klaipėdai ir Lietuvos pajūriui  sugebėsime sustabdyti beprotystę, kurią suplanavo neatsakinga Lietuvos valdžia, pasitelkusi godų,  skaičiuojantį savo pelnus verslą, kuris būsimą  žalos likvidavimą  palieka valstybei,  t.y.mums visiems.

Klaipėdos apylinkės teismas 2020-08-28

Priklausau tam klaipėdiečių būriui, kuris stengiasi dalyvauti įvairiuose  visuomeniniuose renginiuose. Kitaip sakant,  bet koks renginys inicijuotas politikų, valdžios tarnautojų ar atviras teismo  posėdis yra pirminis informacijos šaltinis. Kiekvienam piliečiui, kuris nori turėti savo nuomonę, o ne primestą,  tokie renginiai  yra aukso vertės, nes žiniasklaida  yra tik antrinis žinių  šaltinis.

Visuomeninkas  Virginijus Partaukas pareiškė, kad eis stebėti  „Atvira Klaipėda“ redaktoriaus  Martyno Vainoriaus  teismo posėdžio  dėl UAB „Gatvių apšvietimas“ darbuotojo tariamo  sužalojimo.  V. Partaukui , kaip aktyviam piliečiui,  keistai atrodo savivaldybės administracijoje ir merijoje vykstantys  uždari posėdžiai, kurie vadinami darbiniais pasitarimais, tokiu būdu sudarant sąlygas neskaidriems, galimai korupciniams sprendimams. Tą ydingą praktiką su kaupu pritaikė savivaldybės įmonės.  Šito slaptumo   rezultatas – teisminis procesas.  Visuomenininkai įsitikinę, jog tai yra nonsensas, kurį reikia  kuo skubiau  išgyvendinti.

2020-08-28  ir aš atvykau  į  Klaipėdos apylinkės teismą. Teismo procesas prasidėjo 9  ryto ir vyko ilgiau nei dvi valandas, nes mano darytose nuotraukose užfiksuotas  laikas  yra 11 val. 15 min.

Teisme, be visuomeninkų  buvo ir “Klaipėdos” laikraščio žurnalistė, kuri aprašė keletą faktų ir paviešino juos straipsnyje  https://m.klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/nusikaltimai-ir-nelaimes/po-dramos-tarpduryje-aistros-m-vainoriu-siulo-bausti-kaip-skausma-sukelusi-asmen

Stebint teismo posėdį mums kilo klausimų, kodėl Sodros darbuotoja ir prokuratūros atstovė nepakeitė savo reikalavimų, kai apie tą pačią   rentgeno nuotrauką bei nukentėjusiojo apžiūrą yra pateiktos  visiškai skirtingos išvados: gydytojo, kad yra šonkaulio lūžis, krūtinės sumušimas ir t.t., teismo eksperto – nėra lūžęs šonkaulis, krūtinėje jokių sumušimų nebuvo. Per padidinamo stiklą  ant liemens matėsi pakitimas – 4 pirštų žymės.

Teismo ekspertas net pasiūlė būdą ginčui išspręsti.  Jis pareiškė, jog  gydytojai daro klaidas, todėl yra įkurtas žalos kompensavimo fondas. Kaip supratau, reikėtų kreiptis į šį fondą, kad  padengtų Sodros išmokėtus  daugiau negu 800 eurų.

Sodros darbuotoja pareiškė, kad nekeis ieškinio, nes pirmoji, gydytojų išduota pažyma, nėra panaikinta.  Kas turėjo teismo paprašyti anuliuoti gydytojo išduotą pažymą ir pripažinti  vienintelę teisingą teismo eksperto  pateiktą dokumentą? Eksperto išvados yra svaresnės ir tik jomis turėtų vadovautis prokurorė ir Sodra.

Po teismo posėdžio supratome, kad  prokurorė ir Sodros atstovė vadovaujasi pirmąja pažyma, kuri yra paneigta  aukštesnės kompetencijos specialisto surašytoje išvadoje.  Negi dabar turės būti dar vienas teismo procesas  dėl pažymos naikinimo?  Manau, kad rugsėjo 11 d. teismas dar negalėtų paskelbti  galutinio sprendimo.  Jis turėtų pareikalauti panaikinti gydytojų išduotą pažymą  ir   atlikti  naują tyrimą, vadovaujantis  teismo eksperto išvada, kitaip sakant, išaiškėjus naujoms aplinkybėms. Tokį pat prašymą turėtų pateikti ir Sodrai.

Mes, visuomeninkai, stebėdami teismo posėdžius, susipažinę su pateiktais dokumentais, susidarome  savo  nuomonę apie teismų  procesų  kokybę.

O dabar trumpai  dar apie nuotraukas. Teismo salėje nebuvo perspėjimo, kad prieš ir po teismo posėdžio, negalima fotografuoti teismo proceso dalyvių. Keista, tačiau  Klaipėdos miesto tarybos  komitetų, komisijų  posėdžius visuomeninkams jau uždrausta fotografuoti. Kiek anksčiau to daryti man neleido  Rimantas Taraškevičius. Dabar Etikos komisijos posėdyje pirmininkas Edmundas  Kvederis  neleido fotografuoti  ir Raimondai Zaborei.  Jis pasakė, jog tai gali daryti tik žiniasklaida, nes neaišku, kur tas nuotraukas dėsime.

Kodėl toks nepasitikėjimas visuomeninkais?  Kas mūsų bijo: Seimas,   Vyriausybė,  ar mūsų savivaldybė? Kaip tai derinasi su viešumu, skaidrumu, tarnyste klaipėdiečiams?

Klaipėdos apylinkes teismas 2020-08-28. Prokurorė ir teisininkė iš Sodros

Mitingas “Už laisvą pasirinkimą”

Apie šimtas klaipėdiečių ir aplinkinių miestelių gyventojų  keliais autobusais 2020-08-29  išvažiavo į Vilnių, į mitingą   „Už laisvą pasirinkimą“ prieš koronaviruso suvaldymo priemonę – kaukes.

Į renginį susirinko virš tūkstančio žmonių, tačiau žiniasklaida  pareiškė, jog keli šimtai.

Dalis  vykusių į mitingą buvo tie, kurie aktyviai dalyvavo žymaus advokato Kęstučio Čilinsko įkurtame demokratiniame judėjime, vėliau pedofilijos skandale, dar vėliau  -referendume, kad žemė nebūtų parduota užsieniečiams ir kitose pilietinėse akcijose, bet didžioji dalis buvo jauni  žmonės.

Renginiuose dalyvauti būtina,  nes viena yra  skaityti ir matyti  žiniasklaidoje, o kita, kai pats esi dalyviu. Žurnalistai, medios informuoja apie tuos pranešėjus, įvykius, kurie jiems atrodo įdomūs arba vykdo redakcijos užsakymą, tačiau mitingo dalyviams gali patikti  visai kiti kalbėtojai ir vaizdai, deja, žiniasklaidos nerodomi ir neaprašomi.   Po  prof. habil. dr. Leonido Sakalausko pasisakymo mes, keli klaipėdiečiai, priėjome ir padėkojome už informatyvų pranešimą.  Jo kalbos esmė, kad virusas yra, tačiau ne kaukės jį įveiks, bet imuniteto stiprinimas. Manome, kad mūsų valdžiai laikas jau išgirsti tuos, kurie jiems nepataikauja, kaip profesorius L. Sakalauskas.  Dėl masinio kaukių dėvėjimo ir kitų priemonių, kurias taiko Sveikatos ministras,   turėtų spręsti kompetentingi iš įvairių mokslo sričių surinkti geriausi specialistai.  Deja, dabar A. Veryga su paklusniais parankiniais  ir, dar pasitelkę jėgos struktūras,  tapo  tinkamiausiais  žinovais.

Skaudu, kad žiniasklaida net  5 kartais  sumažino dalyvių skaičių. Nemalonu, kad apie renginį informavo tendencingai, paprasčiau pasakius, apšaukė priešais, nesusipratėliais.

Ką išgirdome mitinge? Kokio tikslo siekė šis masinis gyventojų susirinkimas?  Pirmiausia,  kad ši,  pasaulį apėmusi, epidemija reikalauja  peržiūrėti  Lietuvos ekonominį, socialinį, kultūrinį gyvenimą. Kalbėjo žmonės turintys didžiulę patirtį švietimo, medicinos, gamtosaugos ir kitose  srityse.   Deja, valdžia pasirinko lengviausią kelią – gąsdinimą ir totalią izoliaciją.  Nors į  mitingą susirinko įvairiai mąstantys ir organizatoriai bijojo provokacijų, netinkamo elgesio, tačiau net kažko  panašaus neįvyko, nes didžioji dalis atėjusiųjų neabejojo ta plaučių ligos epidemija.  Dalis mitinguotojų buvo tos nuomonės,  kad ši  liga žmoniją baudžia už veiklą, t.y  perspėja mus, kad einame neteisingu  keliu. Ką darome  blogai? Pirmiausia,  naikiname savo imuninę sistemą, nuodijame visokiais chemikalais savo organizmą ir gamtą.  Senosios Europos valstybės: Italija, Ispanija,  kurios gražiose pakuotėse pardavinėja skanų maistą, bet ne sveiką, naktimis turėjo vežti lavonus, kad nesukeltų panikos. Mes, lietuviai, dar geriame pieną, kuris surūgsta ir panašiai,  t.y.,  savo organizmui duodame mažiau nuodų, todėl  tokio masto koronaviruso pasekmių ir neturėjome. Valdžia, padedant  A. Verygai,   mus gąsdina,  kad gali pasikartoti  Italijos pandemijos variantas. Dalis Europos valstybių vadovų,  pamatę ryškius sergamumo ir mirties  skirtumus,   atsisakė drastiškų priemonių. Kai  švedų,  net mūsų kaimynų latvių valdžios pasirinko įtikinėjimo, pasitikėjimo kelią,  tai ponas A. Veryga ir partiečiai valstiečiai nuėjo lengviausiu keliu – gąsdinimo.    Ką daryti, kai  tie, kurie yra valdžioje girdi tik save? Ką daryti, kad „aklais“ jiems būti padeda žiniasklaida?  Ką daryti, kai   ministras pirmininkas Saulius Skvernelis priimtus sprendimus laiko teisingais ir nesiruošia jų peržiūrėti ir pritaikyti  naujoms sąlygoms?   Lieka tik vienas kelias. Per visus informavimo šaltinius kalbėti  Lietuvos žmonėms apie  poreikį  pokyčiams, permainoms.

Būtina taisyti    pagrindinį  Lietuvos ateities dokumentą – Lietuvos bendrąjį planą.  Šiandien apie tai reikia kalbėti, nes kai bus patvirtintas planas, bus jau vėlu.  Mitingo organizatoriai sutiko, kad klaipėdietė Laima Laurinavičienė  kalbėtų  apie  Lietuvos bendrajame plane pateiktą sprendinį – pastatyti Melnragėje išorinį uostą. Pridedame įrašą https://www.facebook.com/romas.kaulinis/videos/1380851292108704

Kodėl reikia  statyti Melnragėje?  Premjero aplinka aiškina, jog  todėl, kad pigiau. Ar šis  valdžios argumentas neliudija apie korumpuotus užsakovus? Korupcinių susitarimų esmė  yra ta,  kad investicijų būtų kuo mažiau, o pelno – kuo daugiau, o po to,  kad ir krachas, kaip Beiruto uoste.  Reikalaujame  suplanuoti ne korupcinį, ne pigesnį jūrų uosto  variantą, bet tinkamiausią ir saugiausią Lietuvai.  Manome, jog  valstiečių pasirinktas ir galimai korupcijai  dirbantis  premjeras, tyčiojasi iš klaipėdiečių, kurie turi kitą nuomonę ir viziją dėl išorinio  uosto statybos vietos.

Šiandien į gatves išėjo Libano  gyventojai, kurie kaltina  savo valdžią korupcija.  Atsitikusi nelaimė paralyžiavo   visą Libano pramonę, nes 90 procentų žaliavos, prekių patekdavo per Beiruto uostą.

Premjere, S. Skvernelį, šiandien ta nelaimė aplenkė mus, lietuvius, tačiau kas gali paneigti, kad tokia bėda gali ištikti ir Klaipėdos uostą. Premjere, puikiai žinote, kad  Klaipėdos uosto bendrajame plane  yra suprojektuotas toks sandėlių tankumas, aukštingumas,  kad įvykus nelaimei  patirsime tą patį ką ir Beiruto uosto gyventojai.

Reikalaujame, kad Lietuva turėtų antrą uostą – Būtingę. Reikalaujame naikinti priimtus galimai korumpuotus  sprendimus susijusius su uosto bendruoju planu.  Reikalaujame  nepriiminėti Lietuvos bendrojo  plano iki Seimo  rinkimų spalio 11 d.

Mitingas “Už laisvą pasirinkimą”

2020-08-17 klaipėdiečiai Atgimimo aikštėje

Klaipėdiečiai,  negalintys  pakęsti  melo  vertinant  Garliavos įvykius, kiekvieną mėnesį  ateina į Atgimimo aikštę. Savo plakatais reikalauja kovotojai su pedofilija N. Venckienei grąžinti pilietines teises ir laisves. Klaipėdiečiai  supranta, jog jei nori   melą paversti tiesa reikia sunaikinti liudininkus, t.y. juos nužudyti arba  paversti daržovėmis.  Todėl svarbiausias plakatas   2020-rugpjūčio mėn, 17 d.  akcijoje yra,  “Ar dar gyva Deimantė?”

Renkamės  po įvykusių  Baltarusijoje  prezidento rinkimų, po Lukašenkos   tyčiojimosi iš konkurentų, uždarius vienus  į kalėjimą, kitiems leidus   pasislėpti Maskvoje, o trečius ištrėmus į Lietuvą.   Tokie įvykiai iššaukė nepasitenkinimą  ir baltarusiai išėjo į gatves. Opozicijos rėmėjai  buvo   suimami, mušami, kankinami  ir yra net žuvusių.

Lietuvos valdžia stojo  į nepatenkintų baltarusių pusę, o   įtakingas visuomeninkas  Andrius Tapinas pakvietė gyva grandine susijungti rugpjūčio 23 d. nuo Vilniaus iki Baltarusijos sienos.

Mums, kurie ateiname  99 kartą su prašymu leisti pamatyti Deimantės artimiesiems mergaitę, įsitikinti, kad ji nėra nužudyta valdžios, kyla  klausimas. Kodėl valdžia mato ką netinkamai  daro kaimyninės šalies politikas, tačiau nemato  savo pačios antidemokratinio elgesio?   Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius  dar iki teismo  teisėją Neringą Venckienę išvadino pūliniu.  Tai, iš tikro, buvo neoficialus nurodymas teismui susidoroti su buvusia teisėja.   Žmonės, kurie norėjo matyti, kaip valdžia vykdo savo pačios priimtą sprendimą – nenaudoti jėgos prieš vaiką,  buvo sumušti. Nuotraukoje matome kaip per vyriškus organus talžo „bananu“.  Vėliau į viešą erdvę pateko filmuota medžiaga, kaip Stankūnaitė  naudojo prievartą  prieš vaiką, smurtavo ir policininkai prieš Seimo narę N. Venckienę. Žmonės, kurie budėjo ir kurie reikalavo  laikytis teisinės valdžios  priimtų  sprendimų, buvo tampomi po teismus.

Kodėl A. Tapinas neorganizavo , nepakvietė tautiečių į mitingus, į akcijas,  kuriose būtų  reikalaujama  gerbti  šalies įstatymus ir Konstituciją?  Kodėl  valdžios atstovus, viršijusius savo įgaliojimus, nepareikalavo  teisti?  Kodėl  Sauliui Skverneliui, kuris vadovavo 240 policininkų šturmui,  buvo leista kilti karjeros laiptais ir tapti net premjeru?  Kodėl  Lietuvos valdžiai smurtauti  galima, o Baltarusijos –  ne? Kodėl  A. Tapinas ir jį palaikantys  piliečiai sutinka, kad Lietuvoje būtų taikomi dvigubi standartai? Valdžia aiškiai  deklaruoja Lietuvos gyventojams, kad turi teisę  būti antidemokratiška.

Lietuvos valdžia smurtauja prieš savo piliečius.  Vėliavą laikančią Astrą Astrauskaitę  tariamai pažeidusią viešąją tvarką įkiša į  policijos mašinos narvą, greta tarnybinių šunų ir policijos komisariate panaudoja kovinius veiksmus.  Mergaitę  gynusius taip pat su policijos mašinomis išvežė iš Klonio gatvės. Po fizinio smurto visada seka teisminis susidorojimas su atitinkamomis pasekmėmis.   Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija paskelbė bendrą deklaraciją,  skatinančią  Baltarusijos valdžią nutraukti smurtą. Mes manome, kad  Lietuva , negali tarpininkauti, kadangi   taip pat kaip ir Lukašenka smurtauja prieš savo piliečius,t.y. neturi moralinės teisės dalyvauti tokioje garbingoje misijoje. 

Ateisime ir kitą mėnesį, nes kiekviena gyvybė yra svarbi ir ją būtina saugoti.

Malonu, kad klaipėdiečiai skaito internetinį  laikraštį „Atvirą Klaipėdą“.  Sulaukėme ne vieno  skambučio.  Teiravosi, ar daugiau bendrabučio klausimais  nerašysime, ar buvo susitikimas su politikais ir jei buvo, tai apie  ką kalbėjome? Į bendrabučio  gyventojos prašymą politikams, kad priimtų  pokalbiui dėl  bendrabučių klausimo,  atsiliepė dviejų  partijų atstovai. Pirmasis –  buvęs Lietuvos  liberalų  sąjūdžio  pirmininkas Eugenijus Gentvilas. Susitikimas įvyko 2020 metais liepos mėn. 10 d. Tik pasisveikinus  jis pareiškė, kad siūlome    bendrabučių revoliuciją. Seimo nariui aiškinome, kad  čia ne revoliucija,  nes pokyčiai, kai  bendrabučiai virsta butais,   turėtų  vykti etapais, tai reforma .

Pirmasis žingsnis būtų  uždrausti nuomoti kambarius bendrabučio  tipo pastatuose, kai  kelios šeimos naudojasi vienu tualetu, virtuve ir kitomis bendro naudojimo patalpomis.  Antruoju žingsniu reikėtų uždrausti savivaldybėms jų turimą nekilnojamą turtą   -bendrabučius  pardavinėti ir taip   negilinti  problemos.

Seimo narys  E. Gentvilas suabejojo, ar būtų  galima varžyti privačią nuosavybę.

Manome, kad galima,  kadangi   yra įstatymas,  kuriuo vadovaujantis   paimama žemė visuomenės poreikiams įgyvendinant valstybinės svarbos projektus. Bendrabučiams, kaip sovietiniam reliktui,  taip pat  įstatymu   siūlome suteikti  ypatingos  valstybinės svarbos  statusą.

Ne vienas gyventojas,  o taip pat žiniasklaidoje straipsniai siūlė miesto centre,  patraukliose vietose,  nugriauti bendrabučius.  Pastačius  naują gyvenamą  namą, dalį  butų  už darbą perduoti  statybinei bendrovei.

Koronavirusas galimai sugrįš tik kitokia forma,  todėl  ateinančias į Lietuvą Europines lėšas siūlome skirti bendrabučių reformai.  Manome, kad  Seimo narys E. Gentvilas  suprato esmę,  sakydamas, jog jei  dabar  nieko nedarysime, tai vėliau problema bus dar grėsmingesnė. Teikėme ir kitokių pasiūlymų, kaip spręsti  bendrabučių keitimą į butus .  Iš Seimo nario  išgirdome  teiginį, kad jų partija nėra  valdžioje ir neturi galimybių įtakoti reformas.

Atsisveikindami su  Seimo nariu  pareiškėme, kad kol  stovės sovietiniai bendrabučiai, neįmanoma sukurti gerovės Lietuvos. Neišgirdome, ar Lietuvos liberalų sąjūdis įtrauks į  veiklos programą bendrabučių klausimą.  Lauksime tęsinio, nes   mums Liberalų sąjūdžio  partijos  atstovai turėtų pranešti, ar  tai buvo tik  problemos  išklausymas, ar bus imtasi konkrečių veiksmų?

Sulaukėme skambučio ir iš  “valstiečių”  partijos Klaipėdos skyriaus pirmininkp Konstantino  Lotiuk Priėmimas įvyko liepos 13 d., tačiau nedalyvavo nei vienas Seimo narys. K. Lotiuk  pasakė, jog jis yra Klaipėdos skyriaus   vadovas.  Supratome, kad tai  yra svarbus politinis postas. Pažadėjo, kad vėliau susitiksime   ir su Seimo nariais.  Susitikimui ruošėsi, nes kaip  vaizdinę medžiagą pateikė universiteto bendrabučio Taikos prospekte renovaciją, kai buvo  atnaujinta ne tik išorė, bet ir įrengti butai vietoj  bendrabučio kambarių. Nesudėtinga renovuoti, kai bendrabutis studentų ir  juos iškrausčius gali darbuotis  statybininkai.  Kalba eina apie bendrabučius, kurie yra  vienintelė žmonių gyvenamoji vieta, kuriuos reikia ne tik laikinai iškraustyti, bet ir suteikti kitus butus, nes nemažai gyvena tik 10 kvadratų  kambarėlyje. Kur čia įrengsi tualetą, vonią, virtuvę ir kambarį? Todėl ir siūlome, kad valdžia uždraustų nuomos  verslą bendrabučiuose, nes kaimynų  psichinei sveikatai yra padaromi negrįžtami procesai.   O  visos ligos, kaip žinome,  atsiranda  nuo nervų.  Valdžia privalo spręsti bendrabučių  klausimą, nes pati tą „džiną“ iš butelio ir paleido. Ji leido privatizuoti tik kambarį ir įteisinti  pastovią gyvenamąją  vietą.   Negali būti jokių  kambarių nuomų, kai  bendri tualetai  ir virtuvės.   Ar  K. Lotiuk suprato ko atvykome į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Klaipėdos skyriaus patalpas? Ar perdavė mūsų  pasiūlymus  Seimo nariams valstiečiams, nežinome?  Todėl  laukiame kito pakvietimo.

Taip pat  tikimės, kad atsilieps  ir kitų partijų atstovai.

E. Mišeikytė, V. Jurgilevičienė

1.4 išorinis uostas Klaipėdoje

2020 -07-30 Miesto tarybos posėdyje tarybos narė N. Puteikienė pateikė svarstyti du sprendimus, kurie buvo tiesiogiai susiję su Girulių girios kirtimu.  Seniūnaičiai savo sueigos nutarimu, o miestiečiai – piketu  reikalavo Klaipėdos miesto tarybos  panaikinti direktoriaus Gintaro Neniškio sutikimą perkelti  krovininę geležinkelio stotį  į Girulius bei nepritarti Sauliaus Skvernelio   pasirašytam dokumentui, kad  krovininių traukinių stotį iškelti į  Girulius.  Šie N. Puteikienės reikalavimai nėra  pertekliniai, tai vienintelė galimybė išsaugoti Klaipėdos plaučius – Girulius ir Melnragę.

Klaipėdiečiai teigia, kad G. Neniškio ir S. Skvernelio pasirašyti dokumentai yra pirmasis žingsnis link išorinio uosto Melnragėje.  Taip teigia ne tik miestiečiai, bet ir  Klaipėdos bendruomenių asociacija.  Šios organizacijos valdybos pirmininkas  Gintaras Ramašauskas paprašė  seniūnaičių   sueigos, kad  palaikytų jų reikalavimus  dėl išorinio uosto, jog  planuojant išorinį uostą  centrinė valdžia nustotų vadovautis „ išgalvotomis krovinių srautų prognozėmis, ar akivaizdžiai klaidinančiais investicijų poreikio skaičiavimais“ .  Klaipėdos bendruomenių asociacijos nariai mano,  jei  nėra paskaičiuota, kokia bus Lietuvos biudžetui užkrauta finansinė našta dėl pajūrio gamtinės aplinkos sunaikinimo, tai joks išorinio giliavandenio  uosto planavimas neįmanomas.  KBA kelia ir kitus reikalavimus. Visiems jų reikalavimams pritarė seniūnaičių sueiga, kuri įvyko 2020-07-22.

Miestiečiai puikiai supranta, kad  iškirtus dalį Girulių miško, supylus  betoną į jūrą prasidėtų negrįžtamas  gamtinės aplinkos naikinimas, o  padarytą žalą gamtai  ir ekonomikai neišsimokėtų vaikai ir anūkai.

Klaipėdiečiai, susirinkę į piketą  prie savivaldybės prieš  Klaipėdos miesto tarybos  posėdį,  sulaukė vienintelio Tarybos nario Arvydo Vaitkaus dėmesio, kuris priėjo prie piketuotojų.  Į susirinkusių klaipėdiečių  reikalavimus ginti juos nuo  beprotiškų valdžios planų, kurie vėliau bus realizuojami, išgirdo atsakymą, jog nebus  kertamas miškas Giruliuose  ir statomas išorinis uostas Melnragėje.

Dalis klaipėdiečių nedalyvavo pikete tik todėl, kad tą dieną buvo Vilniuje,   Lietuvos  Respublikos teritorijos bendrojo plano  pristatyme.  Jie  nutarė išklausyti, kokius sprendinius  valdžia numato  Klaipėdos miestui.   Skaidrėje  „ Strateginiai objektai“  rubrikoje „Tęstiniai infrastruktūros projektai“ aiškiai perskaitė, jog planuojamas   „Klaipėdos  valstybinio jūrų uosto plėtros, įrengiant išorinį uostą projektas.“

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Klaipėdos miesto  valstiečių frakcijos pirmininke A. Vaitkau, nesityčiokite iš klaipėdiečių. Jūs ne vaikų darželio auklėtojas, o mes ne darželinukai, kuriems užtenka ateiti ir pasakyti, kad nieko nebus.  Valstybėje tvarka yra palaikoma įstatymais, o šiuo atveju – sprendimais ir planavimo dokumentais, o ne  gerų dėdžių pažadais.

Sprendimai  yra tik kirsti mišką.  2020-07-30 Klaipėdos miesto taryba  dėl vyriausybės   2020-06-22 sprendimo kirsti Girulių mišką   priėmė teikimą, kuriame siūlo išsaugoti Girulių girią. Dar neaišku, ar   S. Skvernelio vadovaujama vyriausybė  pritars   miesto valdžios  paruoštam  projektui, nes pagrindiniame planavimo dokumente įrašyta, kad išorinis uostas  projektuojamas prie  Melnragės.

Kaišiadorių bendruomenės atstovai pertraukos metu

Į Vilnių,  į Bendrojo plano pristatymą atvyko pasiklausyti visuomeninkai, bendruomenės atstovai ir  iš  Kaišiadorių.   Įdomu tai, kad   kalbama buvo apie partnerystę, apie bendradarbiavimo skatinimą,  tačiau  skaidrėje „ Patraukli logistikai šalis“ buvo pavaizduotas Lietuvos žemėlapis,  kuriame šalia net trys  oro uostai. Du veikiantys, tai Vilniaus ir Kauno, o tarp šių  ir  Kaišiadoryse numatytas statyti dar vienas  oro uostas.    Ar ekonomiška įrenginėti  trečią, kai jau yra du? Aišku, kad ne. Manome, kad ne strategai ruošia Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą, o  kažkokios interesų  grupės.

Todėl prie Bendrojo plano sudarymo, lyg  prie saldaus pyrago,  subėgo “dideli pinigai”, nes kas yra įrašyta Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame   plane, tai turi būti įgyvendinama.  Baisiausia, kad  įrašytiems sprendiniams ir Seimo  patvirtintai koncepcijai,  negalima prieštarauti.

Mieli, valdžioje esantys valdantieji, ką jūs darote su Lietuva, su Klaipėda,  kodėl progresas jūsų lūpose  įgauna kitą prasmę – Lietuvos sunaikinimą, nes  kyšo “ausys” vien interesų grupių, kurioms  žalioji, darni Lietuvos ateitis visiškai nerūpi, o tik pelnas savo malonumų tenkinimui.

Piketas prie Klaipėdos miesto savivaldybės 2020-07-30

Projektuojamas Kaišiadorių oro uostas

Klaipėdiečiai kiekvieną mėnesį  17 dieną  12 val. ateina į Atgimimo aikštę.   Liepos mėn. uostamiesčio gyventojai  savo  susiėjimą  į centrinę miesto  aikštę skyrė   pedofilijos bylai, kuri teigia, jog valdžia yra  užgrobta taip vadinamos sistemos.  Oligarchai valdo Seimą, Vyriausybę, Teisėtvarką ir Žiniasklaidą. Jiems  nerūpi mergaičių, kurias naudojo savo seksualiniams žaidimams,  gyvybė ir sveikata.  Valdžia ne kartą viešai  per teismus yra  pasakiusi,  kam priklauso galia, tam priklauso ir tiesa.  Jūs, klaipėdiečiai, išėję  į aikštę  su  reikalavimu tiesos,  esate niekas.

Mes įsitikinę, kad tik atėmę  iš pedofilų valdžią,  sužinosime apie mergaitę  ir jos sveikatą. Todėl visa viltis –  2020 m. rinkimai į Seimą.  Pedofilai valdo Konservatorius, Socialdemokratus – tiek jaunuosius, tiek senuosius, Liberalų partijas, kurias be Aušrinės Armonaitės, Viktorijos  Čmilytės –Nielsen dar papildė ir Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama partija bei  Darbo partija.  Valstiečiai puikiai suprato, kad jei nori patekti į valdžią, turi žaisti  taip, kaip reikalauja  pedofilų klanas. Jie pasikvietė net  S. Skvernelį, aktyvų Garliavos dalyvį.  Pagal valstybininkų sumodeliuotus 2020 m. Seimo rinkimus šios partijos turi patekti į Seimą.  Mažąsias  partijas, kurios  siekia  esminių pertvarkų, suskaldė, išjuokė, pažemino.   Stebint politinį gyvenimą  matome, kad sąmoningai ar nesąmoningai dalyvaujame  oligarchinės  grupuotės  sumodeliuotame  rinkimų į Seimą scenarijuje, t.y. dar keturis metus kęsime  jos diktatūrą. Sistema sėkmingai  dangstysis savo sukurtomis teisminėmis bylomis. Tragedija, nes dar keturis metus  gyvensime nežinodami, ar dar gyva mergaitė. Viltis miršta paskutinė. Dar yra laiko, dar galima sujaukti oligarchų planus.

Atėjome į pagrindinę miesto aikštę ir atsiprašyti   Deimantės,  kad tapome tik nebyliais blogio stebėtojais.  Atleisk  mums, kad  įvairios kitos vertybės  yra svarbesnės,  negu  Tave grąžinti į saugią aplinką.  Ateisime ir kitą mėnesį. Mumyse vis dar  rusena Viltis pamatyti Tave gyvą.

, 

Dėl Girulių girios išsaugojimo Centro partijos Gerovės Lietuva  Klaipėdos skyriaus pozicija ir klaipėdiečių  siekiai  nesiskiria.  Klaipėda turi vienintelius miesto plaučius – mišką prie jūros.  Miestas,  netekęs natūralaus oro valymo galimybės,   turės problemų  su  gyventojų sveikata.

Ruošiant Lietuvos bendrąjį planą, Klaipėdos miesto bendrąjį planą, Uosto bendrąjį planą , Girulių miške nebuvo pažymėtos jokios pramoninės  teritorijos.

Lietuvos vyriausybė su premjeru Sauliumi Skverneliu  tik 2020 m. birželio mėnesį  ėmė svarstyti Klaipėdos miesto geležinkelio manevrinės stoties  iš centrinės miesto dalies iškėlimą į Girulių girią.

Centro partijos Gerovės Lietuva Klaipėdos skyrius yra nustebęs,  kaip ir Klaipėdos bendruomenė, kad   Vyriausybė svarsto tai, kas strateginiuose  planuose  nebuvo  numatyta. Uosto bendrasis planas negali planuoti statybų, geležinkelio mazgų įkūrimą Klaipėdos miesto teritorijoje. Klaipėdos miesto bendrajame plane, kai jis buvo viešinamas, tai Giruliai buvo  skirti poilsiui. Senajame, veikiančiame Klaipėdos  miesto bendrajame plane,  Giruliuose  iš vis nėra formuojamas  geležinkelio mazgas.

Vyriausybės antikonstitucinis veiksmas yra perkelti vieną iš  urbanistinių ašių  transeuropinio IX B Vakarų–Rytų geležinkelio koridoriaus stotį  į Girulių girią. Kada į Vyriausybės posėdį atvyksta atstovas iš Klaipėdos bendruomenės pasakyti, kad vyriausybė privalo laikytis įstatymų, tai žodis jam nesuteikiamas. Premjeras S. Skvernelis tokią savo aroganciją paaiškino taip, kad iš  anksto žinąs apie ką Klaipėdos bendruomenės narys  kalbės.

Tiesa,  dar nėra patvirtinta išorinio uosto vietą: Būtingė ar Klaipėda. Todėl bet kokie vyriausybės sprendimai yra neteisėti.

Lietuvos vyriausybė  atsisakiusi vadovautis priimtu ir patvirtintu Lietuvos teritorijų bendruoju planu -2020  deklaruoja, kad  ji priima sprendimus  pasitelkusi šventąją dvasią, o ne priimtais ir veikiančiais dokumentais.  Lietuvos vyriausybė aiškiai pasisakė, jog jai nerūpi Lietuvos  tvarumas,  socialinė gerovė, ekonominė ir ekologinė šalies teritorijos plėtra;

Klaipėdos miesto bendrojo plano ruošimas ir įgyvendinimas yra priskirtas  savivaldybės savarankiškai  funkcijai, todėl  pritariame  klaipėdiečių apklausai   dėl Pauosčio geležinkelio kelyno   tiesimo ne Girulių girioje.

Reikalaujame kartu su Klaipėdos miesto tarybos nare  Nina Puteikiene, kad būtų atšauktas Klaipėdos  miesto administracijos direktoriaus sutikimas dėl Girulių girios naikinimo. Ši alternatyva turi būti išbraukta.

Taip pat prašome, kad Centro partija Gerovės Lietuva savo programą papildytu punktu, jog peržiūrės  vyriausybės sprendimus  dėl Uosto bendrojo plano  bei  transeuropinio IX B Vakarų–Rytų geležinkelio koridoriaus stoties.  Jei  jie  buvo paruošti ir priimti nesilaikant Lietuvos įstatymų, tai privalo būti  atšaukti .

Klaipėdos skyriaus   taryba

Visi  informaciniai šaltiniai teigia, kad  priešrinkiminis laikas  padeda  prisikviesti  Seimo narius ir bendromis jėgomis spręsti  tai kas rūpi rinkėjams.  Piliečiams  ikirinkiminis laikotarpis yra  aukso laikas.

Jau keletą metų siekiame “pramušti” bendrabučių klausimą. Buvo parašytas ne vienas raštas į  įvairias institucijas, aplankyti Seimo nariai valstiečiai: Dainius Kepenis, Algimantas Kirkutis ir Centro partijos narys  Naglis Puteikis, Socialdemokratų darbo partijos narė Irena Šiaulienė.

Supratome, kad bendrabučio klausimas, kadangi  vykdomas  nuomos verslas, yra nepajudinamas. Puikiai žinome, kad gyvenime nėra  neišsprendžiamų problemų. Būtina ieškoti būdų ir kelių, kaip spręsti   gyvenimo sunkumus, būtina nenuleisti rankų ir  bus surasti sprendimo keliai.

Todėl  Seimo nariams iš Klaipėdos : D. Kepeniui, A. Kirkučiui, N. Puteikiui, S. Gentvilui, E.  Gentvilui, G.  Vaičekauskui, I. Šiaulienei, A.  Bilotaitei  išsiuntėme elektroninį laišką, kad Lietuvos  Nepriklausomybei 30 metų, tačiau bendrabučius, tą sovietinį palikimą,   globojame lyg vertybę.   Laikas spręsti  bendrabučių klausimą, nes daliai gyventojų  tai yra skaudi aktualija.

Pirmasis  atsakė E. Gentvilas, kuris paprašė konkretizuoti  mums rūpimą problemą.

Seimo nariui paaiškinome, kad sovietmečiu bendrabučiai buvo laikina gyvenimo vieta.  Kelios šeimos ar keliolika  šeimų naudojasi vienu  tualetu, vonia, dušine, virtuve. Ačiū Dievui, kad koronavirusas, kaip suprantame, į Lietuvą atėjo jau nusilpęs.  Jei ateis kitos epidemijos, o tokia tikimybė yra, tai butuose  žmonės galės izoliuotis, o bendrabutyje – jokiu būdu.  Bendrabutis, kaip gyvenamoji vieta, yra naikintina, nes ji yra laikina. Būtina ieškoti kelių, kaip bendrabučius paversti butais. Vienas sprendimo būdų  yra nugriauti  bendrabutį ir pastatyti namą su butais.  Kitas, tai dalį iškelti, o kitiems įrengti butus  buvusiame bendrabutyje.  Gali būti pasiūlytos  ir kitos priemonės.    Kai  ateis nauja epidemija, tai nebus laikas  rūpintis dar ir bendrabučių gyventojais. Lietuva vykdo visuotinę  renovaciją. Gal jau atėjo laikas paruošti  bendrabučių reorganizavimo į butus  programą?

Susitikimas su E. Gentvilu numatytas 2020-07-10,  8 val. ryto.

Seimo narys N. Puteikis parašė, kad šiuo klausimu priims  2020-07-20 ir  paprašė dar susiskambinus patikslinti laiką.

Laukiame kvietimų susitikti   ir su kitais Seimo nariais.

Tikimės, kad aprašysime mūsų susitikimą su Seimo nariu E. Gentvilu .

 E. Kiupelytė

V. Jurgilevičienė

Ateisime  97 kartą į Atgimimo aikštę pasakyti, kad iš neteisės negali atsirasti teisė.

Teisėjai N. Venckienei  negalėjo būti suvaržoma  laisvė, užlaužiamos  rankos.  Visi susirinkę į  Klonio g. matė, kad perduodant teisėjos dukterėčia motinai buvo  pažeistas teismo sprendimas.

Filmuota medžiaga apie mergaitės ėmimą  teigia, kad ne įstatymai ar teismo  priimti sprendimai turi viršenybę, bet  nusikalstamų grupuočių  neteisėtas siautėjimas. Lietuvos bėda, kad  neteisėtam vaiko ėmimui vadovavo  šių dienų ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Lietuvos įstatymai  tik popieriukai ir juos tinka   klijuoti vietoj tapetų, nes kiekvienas kas turi valdžią  įstatymus perskaito taip, kaip jam reikia.  Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatyme  14 str. apie pirmininko pavadavimą  yra parašyta, kad  pirmininko pareigas eina iki   įgaliojimo pabaigos, o tada pirmininko pareigas eina   laikinai paskirtas KT teisėjas.

Ką daro LR KT pirmininkas Dainius Žalimas? Sėdi pirmininko kėdėje kaip sėdėjo, nors jo kadencija baigėsi. Jam priminė įstatymą ir paprašė, kad jo laikytųsi. Konstitucinio teismo  pirmininko elgesys priminė skerdžiamos kiaulės, kitaip sakant, viešai ėmė aiškinti, jog jį „muša“.

Mūsų visų nuomonė, kad KT pirmininkas parodė  labai prastą pavyzdį. Kas gali paneigti, kad neteisėti veiksmai priimant sprendimus  taps  pavyzdžiu teisėjams, kurie spręs Neringos Venckienės likimą.

Jei Konstitucinio teismo pirmininkas gali tyčiotis iš įstatymo, tai  be abejo  gali ir S. Skvernelis ir visi, kas dirba šiems vyrams.

Ateiname mes, klaipėdiečiai,   į Atgimimo aikštę paklausti, ar dar gyva  Deimantė? Ateiname, nes valdžios  vyrai ir moterys, tyčiodamiesi iš įstatymo, teisingumo, yra pavojingi, kaip  nusikaltėliai.  O nusikaltėliai liudininkų gyvais nepalieka.

Vaiką pavertę paslaptimi, iš tikro, jie pradingo, kad žmonės jos nematytų.   Kas gali paneigti, kad jie jau neturi mergaitės gyvos?  Žmonės turi sužinoti, nes tauta negali būti pavojinga,  jei vaikas gyvas – grąžinkite  mergaitę seneliams.