Piliečiams

Skulptūrų parke pažymėti medžiai, kuriuos reikia iškirsti

Klaipėdos miesto  savivaldybės administracijos direktoriui

Prašymas  įregistruoti iniciatyvinę grupę,   gyventojams  pageidaujant  paskelbti apklausą dėl Skulptūrų parko rekonstrukcijos 

2020-12-31     Klaipėda

 1. Iniciatyvinės grupės klausimas: „Ar pritariate  Skulptūrų parko rekonstrukcijos priežiūros naujos grupės sudarymui, kurios užduotis –   paruošti parko projektą taip, kad būtų atsisakyta iškirsti  didžiąją dalį medžių  iš numatytų  504 vienetų,  kardinaliai pakeičiant   istorinę dalį, atsisakant buvusių kapinių takų atkūrimo, betonavimo, trinkelizavimo, tvorų, vartų ir  tuo  pačių sutaupant ženklią sumą iš  rekonstrukcijai skirtų 3.7 milijonų eurų ?

2. Siūlome  apklausos būdą: tiesioginį gyventojų nuomonės įrašymą apklausos dalyvių sąrašo lapuose. Jei koronavirusas taptų trukdžiu  tenkinti mūsų pasiūlymą, tai prašome surasti kitą būdą  parašų rinkimui.

3. Siūlome apklausą atlikti Klaipėdos mieste.

4. Iniciatyvinės grupės atstovas  Virginija Jurgilevičienė.

Asociacija „Klaipėdos  žalieji“ ir Danės bendruomenės asociacija beveik prieš 1,5 metų pateikė skundą dėl Skulptūrų parko sutvarkymo projekto. 2019-07-22 d. vyko jungtinis dviejų komitetų posėdis, kuris buvo įpareigotas visuomenei tik pristatyti projektą, o į skunde pateiktas pastabas ir argumentus koreguoti projektą, nebuvo atsižvelgta. Toks didelis 504 medžių kirtimas – didžiulė žala, didinanti ir taip prastą ekologinę situaciją mieste.  Klaipėdiečiams nepriimtina  ir projekto istorinė dalis. Apie netinkamai paruoštą Skulptūrų parko  istorinės dalies rekonstrukciją    buvo paskelbtas    straipsnis, kurį atspausdino “Vakarų Ekspresas”  https://www.ve.lt/naujienos/nuomones/nuomones/skulpturu-parkas-kokia-jo-istorija-ir-ateitis-1738318/

 Prieš 1,5 metų kai kurie Klaipėdos miesto tarybos nariai buvo nemaloniai nustebinti dėl suplanuotų 504 medžių kirtimų. Tarybos narys A. Vaitkus tarybos nariams ir į komitetą atėjusiems miestiečiams aiškino, kad pats vaikščiojo po parką ir nesutinka, kad reiktų kirsti 500 medžių. Visuomenininkams prašant ir tarybos nariams palaikant buvo sudaryta Skulptūros parko rekonstrukcijos priežiūros grupė.

Laikraščio “Klaipėda”  straipsnyje  “Rengiamasi Skulptūrų parko pertvarkos startui: dėlioja paskutinius taškus”  pateikta informacija,  kad ši grupė  nepakeitė nei  gamtinės, nei istorinės parko pertvarkymo koncepcijos. Nėra ryškiai sumažinto kertamų medžių skaičiaus bei neatsisakyta brangių, atskirų istorinių kapinių detalių atstatymo. Tai tiesiog pasityčiojimas iš Klaipėdos miesto istorijos palikimo,  žalojant vienintelę ramią gamtos oazę miesto centre.

Jei Skulptūrų parko pertvarkos priežiūros darbo grupė  išlaukė  daugiau nei metus, kad galėtų   pateikti dar kartą, tiesa, šiek tiek „papudruotą“,  tą patį projektą, tai gali  palaukti dar tiek, nes 1923 metų  Klaipėdos krašto sukilimo  šimtmečio minėjimas  negali tapti pretekstu suniokoti  miesto centrinius “plaučius” ir netikslingai iššvaistyti  beveik 4 milijonus eurų.

1.4 išorinis uostas Klaipėdoje

Mes, grupė klaipėdiečių, 2020 metų spalio 5 d. Vilniuje, kai vyko Lietuvos Respublikos bendrojo plano (LRBP) sprendinių pristatymas, pateikėme peticiją.

Lapkričio 6 d. gavome atsakymą iš Aplinkos ministerijos, tai yra iš planavimo organizatoriaus. Ji informavo, kad mūsų pasiūlymas LRBP sprendiniuose atsisakyti galimybės įrengti išorinį giliavandenį uostą Melnragėje yra atmestas. Jei nesutinkame su priimtu sprendimu, galime apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai.

Į atsakymą sureagavome ir jį apskundėme. Atsakymą gavome gruodžio 18 d.  Jis netenkina ir savo argumentus pateiksime Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Mūsų skundą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija citavo dalimis ir po citatų teikė savo argumentus, pabraukdama TPĮ 4 straipsnio 4 dalį tokia apimtimi, kokia jiems naudinga. Svarbiausia, kad cituodami tik dalį įstatymo straipsnio, teigia, jog tai išsamus atsakymas. Pagal juos Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai privalomi valstybės lygmens planavimo dokumentams.

Toliau TPĮ 4 straipsnio 4 dalyje yra parašyta: „Taikant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.“

Kitaip kaip ping pong žaidimu negalima pavadinti mūsų skundų rašinėjimą ir suinteresuotų įstaigų atsakymus.

Mes teigiame, kad TPĮ 4 straipsnio  4 dalyje parašyta, jog Vyriausybės patvirtintų valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai privalomi, jei neprieštarauja valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Mums atsakymus rašo, jog privaloma, ir nei žodžiu neužsimenama apie prieštaravimus, kadangi puikiai supranta, jog jei yra prieštaravimai, tai privaloma – nebeegzistuoja.

Kadangi galiojančiame senajame svarbiausiame valstybės projektų teritorijų planavimo dokumente (LRBP) yra įrašytos dvi alternatyvos: Melnragė ir Būtingė, tai LR vyriausybės nutarimas Nr. 12782², nors turi ir statusą – privalomas, tačiau prieštarauja galiojančiam LRBP sprendiniui, reiškia, Vyriausybės nutarimas tampa niekiniu.

Rengiami nauji teritorijų planavimo dokumentai turi neprieštarauti galiojantiems aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams. Dar kartą pasikartosime, jog LR vyriausybės nutarimas Nr. 12782² yra niekinis, nes prieštarauja LRBP sprendiniui, kuriame įrašytas ne vienas išorinis uostas, bet du išoriniai uostai.

2020 m. rudenį įvyko rinkimai į Seimą ir naujas aplinkos ministras Simonas Gentvilas, duodamas interviu 15min.lt., į klausimą „Kokia jūsų pozicija dėl išorinio jūrų uosto?“ atsakė, jog „Jis yra tikrai ne dabarties projektas. Tai šimtmečio projektas….“

LR bendrasis planas skirtas 30-iai metų, ne šimtmečiui. Ką daryti su išorinio uosto sprendiniu, kuris yra įrašytas naujame LR Bendrajame plane? Vienintelis sprendimas – perkelti ir palikti tai, kas buvo įrašyta senajame LRBP, tai yra dvi alternatyvas.

Kitame internetiniame laikraštyje „Atvira Klaipėda“ Aplinkos ministras S. Gentvilas pareiškė, kad „šiandien išorinis uostas neturi finansinio pagrįstumo. Reikia matyti visą medžiagą, bet vis tiek svarstyčiau, kad Būtingės alternatyva irgi turi būti pažymėta.“

Kai beveik 4 metus „valstiečių“ partijos deleguotai Vyriausybei aiškinome, jog išorinis uostas Klaipėdoje yra nepagrįstas jokiais skaičiais ir neatitinkantis Teritorijų planavimo įstatymą, tai girdėdavome atsakymą, kad neteisingai suprantame įstatymą, o pagrįstumą nagrinėsime, kai imsime statyti išorinį uostą.

Norisi paklausti „valstiečių“ partijos pirmininko R. Karbauskio, buvusio premjero S. Skvernelio: kai buvote valdžioje, ar turėjote nors lašelį atsakomybės už ekonominę Lietuvos ateitį, ar tik vykdėte verslo užsakymus?

2020 m. atnešė į valdžią kitus politikus, bet ar su jais ateis kitokie ekonominiai pokyčiai? Ar Lietuvoje valdžia dirbs valstybės, bendrojo gėrio naudai, ar vykdys tik verslo užsakymus ir tyčiosis iš Lietuvos piliečių? Naujos valdžios veikla tuoj pasimatys. Stebime!

Mes, kurie renkamės paklausti valdžios „Ar dar gyva Deimantė?“ esame giliai įsitikinę, kad  Covid  įveiksime, jei Lietuvos valdžia gerbs gyvybę.  Todėl gruodžio mėn. 17 d. 12 val. atėjome  eilinį kartą  į Atgimimo aikštę  užduoti tą patį klausimą.

Šiandien  viešojoje erdvėje pateikiami sergančiųjų skaičiai– tūkstančiai, tačiau klaipėdietė Nijolė, pati būdama medikė,  sužinojo, kad  lapkričio 12 d.  jai nustatytas Covid teigiamas testas! PGR (iš nosiaryklės, gerklės). Besimptomis… Lapkričio 23 d. atliko Anti-SARS-CoV-2(koronaviruso) tyrimą. Atsakymas buvo, jog nėra antikūnių.  Kitaip sakant,  ji nesirgo. Ką patvirtino ir bendradarbių neigiami testai.  Klaidinantys testai  sako tik viena, kad laiku nesuteikiama pagalba tikriems ligoniams, kad  klaidinančių testų tikslas – didinti sergančių ir mirštančių skaičių.

Lietuvos valdžia, naudodama  Covid – 19 nustatymui brokuotus testus, iš tikro, negerbia ir nesaugo gyvybės.

Todėl visokie pertekliniai  draudimai yra tik apsimestinio  rūpesčio tęsinys.   Labai gaila, kad piliečiai ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos sąjungos valstybėse reikalauja  gerbti jų teises ir neskleisti melagingų žinių, tačiau valdžios negirdi. Kurčiausia, tai Lietuvos valdžia, nes  klausiame nuo 2012-05-17 d.   ir nenori išgirsti piliečių reikalavimo – parodyti gyvą mergaitę.

Kitas pavyzdys  Stasys, kuriam 79 metai, kuris  susirgo. Visą savaitę  laikėsi temperatūra 40 laipsnių, gydėsi namuose  tik paracetamoliu  ir arbatomis.  Kai nukrito temperatūra, pasitikrino –  teigiamas.  Dešimt dienų išbuvo saviizoliacijoje.

Šitas virusas aiškiai pareiškė, jog Žmogaus gyvybė yra paliekama  spręsti pačiam žmogui.  Įdomu buvo sužinoti, ar skiepysis.  Pasakė, kad ne. Šiais metais jau persirgo, o kitais metais virusas  galimai  bus  mutavęs. Jei lemta, sirgs.

Nepagarba gyvybei, piliečiui, deja,  nėra tik Lietuvos problema. Tai ir Europos sąjungos problema.  Aiškiai  žinome, kad imunitetas yra viena svarbiausių priemonių  apsiginti nuo viruso. Tačiau Europa, pasaulis kalba tik apie skiepus. Kai viską suveda tik į skiepus, tai piliečiams gimsta nepasitikėjimas valdžia ir jos priimtais sprendimais.

Valdžia pareiškė, jog mes  viską žinome, o jus, piliečiai, esate kvailiai, todėl tylėkite.

Tylėti liepia ir dėl Deimantės. Valdžios versija dėl vaiko yra dar šlykštesnė, nes ji piliečius įvardino nusikaltėliais ir , atseit nuo jų, ją paslėpė.

Atėję į Atgimimo aikštę  pareiškėme, jog negražu piliečius niekinti, tyčiotis iš jų, o svarbiausia negerbti gyvybės. Ateisime, klausime bei  lauksime valdžios atsakymo ir 2021 m. sausio 17 d. 12 val.

Klaipėda negali didžiuotis bendruomeninių organizacijų  gausa. Uostamiestis  turi ir bendruomeninių organizacijų asociaciją, tačiau ją sudaro tik 7 organizacijos. Kita dalis organizacijų, jų tarpe ir Eglės seniūnaitijos bendruomenė, nėra Klaipėdos bendruomenių asociacijos nare.

Ar organizacija nukenčia, kad nėra asocijuota narė? Manau, kad ne, nes savarankiškai veikia nemaža dalis bendruomeninių organizacijų .  Ar yra Klaipėdos mieste bendruomenes vienijančių elementų? Viena veikla, o tai projektai, vienija  didžiąją dalį bendruomenių.

Eglės seniūnaitijos bendruomenė pagal gyventojų pageidavimus specializavosi gyvenamosios  aplinkos  gerinimo programoje.  Nuo 2017 m., kai bendruomenė įsikūrė Universiteto seniūnaitijos teritorijoje, tai  pastatė 22 suoliukus, atminimo ženklą Sąjūdžio ąžuolui, 12 betoninių šiukšliadėžių bei  dviračių stovus,  įrengė keletą gėlynų.  Taip pat kasmet organizuoja bendruomenės narių susitikimus ir darbų aptarimus  Klaipėdos universiteto kavinėje „Kubus“.

Šiais metais  Eglės seniūnaitijos bendruomenė organizavo gyventojų susirinkimą ne tik kavinėje, bet ir kieme.  Toks renginys buvo organizuotas pirmą kartą drauge su Danės bendruomene. Naujovė, tai kvietimas bendruomenės narius žaisti tenisą, nes “Žemynos”  gimnazija turi įsirengusi nuostabų aikštyną.

2020 metais pagal programą buvo nutarta bendruomenės narius aplankyti namuose ir įteikti vertingas dovanas. Apsilankius, išklausius bendruomenės narių pasakojimus gimė idėja, kad reiktų užrašyti bendruomenės narių pasakojimus ir paruošti leidinį, kuris vadintųsi “Pasakoja “Eglės” seniūnaitijos bendruomenės nariai”.  Išklausyti, neįžeisti, pasidžiaugti gražiai nugyventu gyvenimu nėra lengvas darbas.  Žmonių gyvenimai – didžiulis bendruomenės turtas.

Projektui skiriami pinigai  tampa lyg  laivas į ateitį, t.y. į kitų metų bendruomenės darbus.

Klaipėdiečiai 2020 m. lapkričio mėn.17 d.  susirinko į Atgimimo aikštę paklausti „Ar dar gyva  Deimantė?“.

Covid-19 epidemija, kaip atėjo, taip ir praeis. Viskas turi pradžią, turi ir pabaigą. Kodėl nesulaukia  pabaigos mūsų klausimas dėl vaiko?  Mes tą vaiką dar 2012 m. saugojome nuo pradanginimo, nuo valdžios noro slėpti seksualinius nusikaltimus.  Visi, kurie važiavome į Garliavą, visi, kurie netikėjome valdžios sukurta versija, jau daugiau kaip 8 metus klausiame apie mergaitės buvimą gyvųjų tarpe.

Mes valdžios sprendimu  tapome pavojus vaikui,  grėsmė aukštiems pareigūnams. Valdžia tai aiškina visus tuos 8 metus per savo medijas. Jei valdžia nesikeis, tai ir toliau tyčiosis iš piliečių ir juos tampys po teismus.

Mums 2020 metų rinkimai į Seimą aiškiai pasakė, kad dar keturis metus būsime vadinami marginalais, violetiniais ir girdėsime, kad vaikas yra valstybės paslaptis.

Susirinkę į Atgimimo aikštę, klausėme vienas kito, ar kitos išeities nėra?  Ji turi būti. Manome,  tai mūsų  koordinuoti veiksmai. Nuo ko reiktų pradėti? Vacys mano, kad nuo klausymų paketo, kuriuos  paruoštume naujai atėjusiems Seimo nariams,  naujai vyriausybei.

Ateisime ir gruodžio 17 d., nes kaltinti piliečius, kad jie yra pavojingi vaikui, o ne valdžiai yra absurdas.

 SKUNDAS, Dėl atsisakymo tenkinti  pasiūlymą   panaikinti  LRBP  sprendinius  susijusius su išoriniu giliavandeniu uostu                                                                                      2020-11-20

Vilniuje, kai  vyko Lietuvos Respublikos bendrojo plano (toliau LRBP) sprendinių pristatymas,  pateikėme peticiją, 14 lapų su parašais. Mūsų peticiją priėmė Asta Rokickienė ir  lydraščio kamputyje įrašė datą 2020-10-05 bei pasirašė.

2020-11-06 gavome atsakymą iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos. Ji informavo, kad mūsų  pasiūlymas, LRBP sprendiniuose atsisakyti galimybės įrengti  išorinį giliavandenį uostą Melnragėje,  yra atmestas ir nurodė motyvus.

Jų argumentas mūsų pasiūlymo netenkinti yra toks, jog LRBP sprendiniai susiję su išoriniu uostu Melnragėje   grindžiamas TPĮ 4 str. 4 d.  nuostata.

Iš neteisės negali gimti teisė.  Pateikta nuostata aiškina, kad LR Vyriausybė patvirtino  valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą. LR Vyriausybė nėra Dievas. Ji privalo laikytis įstatyminės tvarkos. Lietuva gyvena, veikia pagal galiojantį LRBP, kuris nėra panaikintas. Jame parašyta, kad yra numatytos dvi alternatyvos dėl galimo giliavandenio uosto: Melnragė ir Būtingė.

Rengiami nauji teritorijų planavimo dokumentai turi neprieštarauti galiojantiems aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams. Deja, LRBP rengėjai nutarė, kad jų paruošti nauji dokumentai gali prieštarauti galiojančiam   LRBP, nes jie vadovaujasi  2019 m. gruodžio mėn. 11d. LR vyriausybės nutarimu Nr. 12782².

Labai keistai atrodo  atsakymas,  kad  LRBP yra papildytas  naujais sprendiniais, susijusiais su uosto plėtra. Galimai tai tėra tikslas  nuraminti visuomenę.

Atsakyme rašoma, jog uosto plėtrai prioritetas teikiamas  ties Kiaulės nugara, tai vidinė plėtra. “Išnaudojus šias plėtros teritorijas tęsiama išorinė ( šiaurinė) plėtra.”

LRBP yra dokumentas, o  ne derėjimosi, lyg turguje, objektas, apipiltas pažadais. Atsakyme rašoma, jog nereikės išorinio uosto, kad pradžioje tiks vidinė plėtra, tačiau išnaudojus šią teritorijos plėtrą, imsimės Melnragės, o tik tada ims įgyvendinti poveikio aplinkai mažinimo ir ekologinio kompensavimo priemones.

Kiek kainuos poveikio aplinkai mažinimo ir ekologinio kompensavimo priemonės ?  LRBP  rengėjams tai nerūpi, jiems atrodo, kad užtenka atsakyme įrašyti, kad tuos klausimus svarstysime, kai  Melnragėje įrenginėsime išorinį uostą.

Mūsų peticijoje buvo pareikalauta, kad planavimo organizatoriai įtrauktų į savo planus  „inžinerinės krantotvarkos“ priemonių įrengimo kaštus. Toks reikalavimas yra todėl, kad LRBP rengėjai teigia, kad Klaipėdos išorinis uostas yra pigesnis negu Būtingės.   Nesuskaičiavus ekologinio kompensavimo priemones, kurios bus reikalingos Melnragės uosto  pasekmėms likviduoti, negalima teigti, kad  išorinis uostas Klaipėdoje yra pigesnis.

Prašome panaikinti LR Aplinkos ministerijos atsakymą, kuris tėra tik  atsirašinėjimas bei įtraukti mūsų pasiūlymus į LRBP sprendinius,   išbraukiant galimybę įrengti išorinį uostą Melnragėje, kaip  neatitinkantį TPĮ.

                             Spalio 23 d. įvyko Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto organizuota konferencija „Krikščioniškieji mentalitetai vakarinėje LDK dalyje XV–XVIII a.“.  Organizatoriai trumpame kvietimo įvade parašė, kad XX a. pr.prancūzai pasiūlė alternatyvų politinių ir karinių istorinių įvykių vertinimą, kurį pavadino mentalitetų istorija. Kiekviename istorijos laikmetyje įvairios socialinės gyventojų grupės turi savo įsitikinimus, mąstymo ir elgesio  standartus. Dominuojančios grupės elgesį įprasta vadinti mentalitetiniu.  Kita gyventojų grupė, kuri neatitinka visuotinai priimtų standartų, vadinasi mentaline marginalija.

                             Ar galima peržiūrėti Mažosios ir Didžiosios Lietuvos politinę ir karinę istoriją ir pritaikyti mentalitetų teoriją, t.y. nustatyti savybes, dėsningumus, susisteminti faktus ir pateikti išvadas? Išklausiusi dalį pranešimų neišgirdau, kad politiniams istorijos įvykiams būtų pritaikyta mentalitetų teorija. Teorija yra vienas dalykas, o praeities įvykių vertinimas, faktų susisteminimas, savybių nustatymas, dėsningumų analizė ir išvadų pateikimas, tai visai kas kita. Ar įmanoma  XV a. – XVIII a. šalies kultūriniam, ekonominiam, socialiniam gyvenimui nustatyti įvairių gyventojų grupių mąstymo, elgesio, veiksmo standartus, kuriuos galima būtų pritaikyti mentalitetų teorijai?

 Kas buvo Simonas Grunau?

                             Todėl nutariau pati paieškoti atsakymo, kokiai socialinei grupei priklausė   XVI a. gyvenęs kronikininkas, vienuolis Simonas Grunau. Jis, katalikų bažnyčios tarnas, dirbęs popiežiui. Ši bažnyčia turėjo ir turi turto bei galių, ją aptarnaudavo išsilavinę kunigai ir vienuoliai, kurie vykdė švietėjišką veiklą. Iki 1525 m. S. Grunau priklausė mentalitetinei, t. y. valdančiųjų gyventojų  grupei.

                             Konferencijoje dalyvavęs Egidijus Miltakis ( Lietuvos kultūros tyrimų institutas) jau po konferencijos pasakė, jog  S. Grunau priklausė mentalinei  marginalijai. E. Miltakis, teigdamas, kad S. Grunau priklausė užribiniams, teisus. Valdžia, protas, jėga, švietimas, kultūra nuo 1525 m. atiteko  kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio dvarui. Visi, kas kritikuoja valdžią – marginalai. Kitaip sakant, kai 1525 m. buvo pakeistas ne šalies vadovas, bet šalies valdymo sistema (religinė valstybė tampa pasaulietine)  ir Kryžiuočių ordino mentalitetų atstovai, nenorėję tapti protestantais,  buvo padaryti mentaliniais marginalais, neišprususiais, neišsilavinusiais, užribio bendruomenės nariais.  S. Grunau kaip tik ir sulaukė tokio įvertinimo, atseit, jis yra menko išsilavinimo, didelis religinis fanatikas, be kritinio mąstymo, tikįs stebuklais.

Apie ką kalba Rūdavos mūšis?

                             Ar galime S. Grunau  kaltinti kritinio mąstymo trūkumu? Aprašęs Rūdavos mūšį 1370 m., vykusį šalia Karaliaučiaus, nugalėtojais įvardino lietuvius „ir kovėsi visą dieną sniege, nuo ko jis krauju pasruvo, ir broliai mūšį pralaimėjo“.

                             Šių metų kovo 13 d. internetiniame laikraštyje Alkas.lt buvo paviešintas Tomo Baranausko straipsnis „Rūdavos mūšis – kieno pergalė, kieno pralaimėjimas? 650 metų mūšio jubiliejų pasitinkant“. Istorikas rašo, kad.  anot Vygando Marburgiečio , „Kęstutis su visais leidosi bėgti (…), kol pribėgo savo žemę“, o „Algirdas apsitvėrė miške nukirstais medžiais“. T. Baranauskas priėjo išvados, kad bėgantys tikrai nesusiręstų iš medžių  gynybinio aptvaro, todėl lietuviai turėję išankstinę mūšio taktiką. Kęstutis su  savo kariais vykdė karinius veiksmus prie Rūdavos pilies, o tuo metu Algirdas netoli  pilies su savo kariais, miške apsikirto medžiais. Ar ne keistai atrodo, kai kariuomenė bėga būtent per tą miško vietą, kurioje yra įrengta medžių sąvartomis sutvirtinta laikina tvirtovė? Ne keistai, jei tai įvardiname įviliojimu į spąstus. Tame miške ir įvyko generalinis mūšis, kuriame žuvo ordino maršalas (kariuomenės vadas) ir 26 riteriai. Lietuviai taip pat patyrė netekčių, tačiau nei vienas kunigaikštis nežuvo mūšyje.

                             Ne šiaip sau išdėsčiau Rūdavos mūšio eigą. Aprašymo tikslas yra  argumentuotai įrodyti, jog vienuolis S, Grunau buvo įvaldęs kritinį mąstymą. Jei žuvo kariuomenės vadas-maršalas Heningas Šindekopfas, du komtūrai (pilių bei sričių viršininkai) ir daugybė riterių, tai tie pateikti faktai pagrįstai  įrodo, kad pergalė prie Rūdavos pilies buvo lietuvių.

                             Kodėl kiti šaltiniai ir istorikai pergalę skiria Ordinui? Todėl, kad ir šiandien kiekviena kariaujanti pusė  informuoja apie savo laimėjimus, nes tai skatina patriotizmą, bet ne tiesos paieškas. Ordino argumentai, kad pergalė buvo brolių, yra grįsta tuo, jog lietuvių kariuomenė pasitraukė. Jos ir buvo tokia užduotis, nes atvyko žiemą, trumpam laikui, naikinti ir prisigrobti, bet ne užkariauti.

                             Kai tik atsirado valstybės, kai tik prasidėjo karai, tai politinis vertinimas tampa svarbiausiu ir valdžioje esantys reikalauja rašyti apie jų pergales.  Tai pripažįstama visuotinai priimto mąstymo standartu. Jis egzistuoja ir šiandien. Jei nepateiki tinkamo politinio vertinimo, tariamai teisingo, tai neturi kritinio mąstymo, neatitinki priimtų mąstymo standartų ir priklausai marginalų grupei.

 Ar S. Grunau – religinis fanatikas?

                             Kitas Domininkonų vienuoliui S. Grunau mestas kaltinimas, kad  jis yra didelis religinis fanatikas, tikįs stebuklais. Čia kalbama apie jo prakeiksmus  naujai susikūrusiai 1525 m.  Prūsijos valstybei, kai kunigaikštis Albrechtas  Brandenburgietis su daugeliu Vokiečių ordino riterių priėmė evangelikų liuteronų tikėjimą, išvijo Romos popiežiaus vienuolius, kunigus ir pasidalijo Katalikų bažnyčios ir dvasininkų turtus.

                             Albrechto Brandenburgiečio dvaras uždraudė S. Grunau ir kitiems katalikams sakyti bažnyčioje pamokslus. Domininkonas buvo pasipiktinęs  turto atėmimu ir aiškino, kad naujas tikėjimas, iš tikro, yra materialiai naudingas naujiems ponams, o Prūsijos gyventojams atneš tik nelaimes. Ar tokius teiginius galime priskirti religiniam fanatikui, ar tikrovę suvokiančiam, loginį mąstymą įvaldžiusiam atstovui?

                                     Jei  riteriai, o jie nebuvo ubagai, nebūtų pasiglemžę katalikų bažnyčiai priklausančio turto, jei būtų likę Žygimanto Senojo, o vėliau jo sūnaus priklausomybėje – Prūsijos likimas būtų  kitoks, tikrai ne toks tragiškas,  kokį teko patirti 1945 metais Prūsijos gyventojams. S. Grunau liūdnos pranašystės išsipildė XX a. . Žinant  du dėmenis, (svetimo turto užvaldymą ir kitos nuomonės uždraudimą) nesunku numatyti veiksmų pabaigą. Krachas tai visuomenei! Tai kur čia S. Grunau religinis fanatizmas?

 Analogija su šiandiena

                             Kas vyko praeityje ir kas vyksta šiandien? Už valdžios vyrų ir moterų stovintys oligarchai reikalauja iš visuomenės atitinkamų įsitikinimų, mąstymo ir elgesio standartų, kurie didina jų turtus. Tai vadinama mentalitetiniu arba dar kitaip – „protingu” mąstymu. Jei valdžiai teigiate, kad ji savo priimtais sprendimais naikina ateinančių kartų egzistenciją, tai tampate marginalais.

                             Laikas kalbėti tiesą apie absurdišką mentalitetų teoriją, kurios tikslas  pateisinti valdžios godumą. Plėšikaujančios valdžios veiklos rezultatas visą laiką toks pat –  nukenčia piliečiai, o  vėliau oligarchai ir patys save sunaikina. Taip buvo praeityje, taip tebevyksta ir šiandien. Todėl kiekvieno piliečio, visuomenės pagrindinė užduotis – stabdyti valdžios godumą.

Klaipėdos bendruomenių asociacija paruošė peticiją https://www.peticijos.lt/visos/77035/reikalaujame-naikinti-lietuvos-respublikos-teritorijos-bendrojo-plano-sprendinius-iteisinancius-isorini-giliavandeni-uosta-baltijos-juroje-ties-melnrage/?fbclid=IwAR0mTZEA2R06r0JN2UgIXXUnr5GR5oz_-dARSEKBHHkKb7YSsH4f8Jbro_I#signed dėl reikalavimo naikinti Bendrojo plano sprendinius, įteisinančius išorinį giliavandenį uostą Baltijos jūroje ties Melnrage.

Mes, klaipėdiečiai,  renkame ir popierinius parašus,  kad būtų panaikinta  Lietuvos Respublikos  teritorijos bendrojo plano ta dalis, kuri yra susijusi su išoriniu uostu.

Klaipėdietis Virginijus Partaukas  parašus renka Naujajame turguje.  Jam padėti  nuvykau ir aš, Virginija Jurgilevičienė.

Priėjo pagyvenusi moteris  ir tyliu balsu pasakė, jog nepritaria  parašų rinkimui, nes reikia plėsti uostą ir kurti naujas darbo vietas.

Ar tikrai reikia tokios uosto plėtros, kai bus iš betono supiltas  apie 2 kilometrų pusiasalis į jūrą?  Pilti  betoną  nustos  tik kai pasieks 20 metrų gylį.  Karaliaučiaus krašto  pajūris  maitina Melnragės  pajūrio pakrantę.  Kas smėliu maitins  Palangos paplūdimius, kai  jūroje ties Melnrage bus pastatyta betoninė užtvara?     Kas gali  nutikti mūsų pajūriui, kai aklinai uždarysime  povandeninio smėlio srovių judėjimą?  Galimai  smėlis  kaupsis prie dirbtinio pusiasalio, o gal    smėlis kaupsis giliavandeniame uoste, o gal smėlį pasiglemž  jūra. O ką Melnragės, Girulių paplūdimiuose veiks povandeninės srovės  neradusios smėlio?  Galimai naikins krantus. Kas nutiks  su  Palangos pajūriu, kuris  liks be smėlio?  Mokslininkų, specialistų išvados yra nepalankios išorinio uosto projektuotojams.  Ar supranta tie, kurie aiškina, jog tai geras projektas, nes atsiras naujų darbo vietų, kuomet, iš tikro,  bus tik sunaikintos darbo vietos, kurios reikalingos dirbant su  poilsiautojais.  Ar suvokiama, kad  investavus apie milijardą eurų į išorinį uostą Melnragėje,   teks galimai net du milijardus eurų skirti ekologinės katastrofos likvidavimui? Tai biudžeto pinigai.  Jei vis tiek valstiečiai “spjaus” į specialistų išvadas, į bendruomenės reikalavimus, tai ne apie darbo vietas kalbėsime, o apie gebėjimus stabdyti ekologines pasekmes.

Moteris, po mano pateiktos informacijos, pasimetė. Kuo tikėti,  ar teiginiais, kurie  buvo pateikti  maždaug  prieš tris metus apie Mėlynąjį proveržį, bei  25 tūkstančius  darbo vietų, ar mano pasakojimu?

Propaganda apie pieno ir medaus upes, kurią  per žiniasklaidą beveik  prieš 3 metus  skleidė  vyriausybė vadovaujama Sauliaus Skvernelio ir  Klaipėdos meras  Vytautas Grubliauskas ,  kai kurie žmonės patikėjo.

Kiek kainavo Klaipėdos miesto savivaldybei  Mėlynojo  proveržio  viešinimas, o iš tikro makaronų kabinimas miestiečiams?   2018 m. balandžio – gegužės mėnesiais žiniasklaida mirgėjo nuo pompastiškų straipsnių ir pagyrų  Klaipėdos savivaldybės įstaigai  „ Klaipėda ID“ . Jai  iš biudžeto  jau skirta  apie 200000 tūkstančių eurų .  Ji įsteigė 12 etatų,  apsirūpino  4 automobiliais, bet galutiniame rezultate nesimato jokio realaus darbo. Kaip jaunimas emigravo iš Klaipėdos, taip toliau ją palieka.  Apie  „Klaipėda – ID“ girdisi tik tokios naujienos, kad daugiau kaip pusmetį neturi vadovo, nes išėjo  iš darbo tiek pažadų pažėręs Simas Simanauskas.

Taip pat tada   buvo minimas ir Klaipėdos universitetas, bei  tas pats Mėlynasis proveržis. Klaipėdos miesto meras džiaugėsi, jog „Vyriausybė ir premjeras pademonstravo pasitikėjimą Klaipėdos universitetu , …. kuris yra svarbus uostamiesčio „Mėlynojo proveržio“ strategijos partneris.“

Lydėjau  akimis moterį  išeinančią iš Naujojo turgaus  ir mąsčiau, ar  valdžia kada nors atsakys už savo beprotiškus planus, kurie  miesto   biudžetui kainuoja šimtus tūkstančių eurų, kai   aiškinama apie „ darbo vietų rojų  Klaipėdoje“, o rezultatas – naivių klaipėdiečių  apkvailinimas.

Opozicija  ir tie, kuriems makaronai ant ausų nelimpa,  klausė, tai kiek darbo vietų bus tame moderniame  Melnragės pusiasalio uoste?  Išgirdome, jog apie 300. Tai iš kur tie 25 tūkstančiai darbo vietų?  Atseit, visos kirpėjos, vairuotojai ir kitas aptarnaujantis personalas,   dirbs Klaipėdoje.  Juos suskaičiavus ir bus tiek mistinių darbo vietų.

Mes, visuomeninkai, sužinoję, kad 2020-09-23  piliavietėje vyks susitikimas su  Pajūrio apygardos  kandidatais į Seimą, atvykome užduoti klausimą apie  išorinį uostą. Mus labiausiai domino, kaip šiuo metu esantys  Seimo nariai   balsavo dėl   Lietuvos  bendrojo plano.

Ar  rinkėjams svarbu, kurie kandidatai vairuoja automobilį, ar yra viršiję greitį?  Nežinau,  tačiau būtent tokiu klausimu prasidėjo Pajūrio apygardos kandidatų apklausa.

Pasirodo, kad  dabartiniai seimūnai  ir vėl  kandidatuojantys  Simonas Gentvilas ir Dainius Kepenis   pritarė  pateiktam   nutarimui  „Dėl  Lietuvos  Respublikos  teritorijos bendrojo plano valstybės teritorijos erdvinio vystymosi krypčių ir teritorijos naudojimo  funkcinių prioritetų patvirtinimo“ ,  t. y.  tuo pačiu   patvirtino ir betoninį pusiasalį ties Melnrage.

D. Kepenis  paaiškino, kad  pritarė todėl, jog  numatytas tunelis, o gal būt tiltas per Kuršių marias  iš Klaipėdos  į Neringą, tačiau nei žodžiu neužsiminė apie išorinį uostą.

Iš S. Gentvilo   sužinojome, kad kalti valstiečiai, jog jis pritarė minėtam  teisės aktui.  Pagal  S. Gentvilą, – netiesa, jog visi   Seimo nariai vienbalsiai  patvirtino  Lietuvos Respublikos Seimo  Aplinkos apsaugos komiteto teiktas išvadas.

S. Gentvilas yra   Seimo Aplinkos apsaugos komiteto  pirmininko pavaduotojas. Jis dalyvavo 2020 m. gegužės mėn. 22 ir 27 dienomis minėto  komiteto posėdžiuose, kai buvo svarstomi klaipėdiečių Edmundo Benečio ir Klaipėdos bendruomenių asociacijos pasiūlymai.    Iš Aplinkos apsaugos komiteto posėdžio pateikto protokolo matosi, kad pritarė  5 nariai , o 2 – susilaikė.   Kodėl  nei  vienas  iš komiteto narių nebalsavo prieš  arba nesurašė atskirosios nuomonės dėl to, kad Aplinkos komitetas nepritarė klaipėdiečių pasiūlymams?

Manau, kad S. Gentvilas ir D Kepenis  oligarchams  pardavė   klaipėdiečius ir Lietuvą .

Ko verta  S. Gentvilo kova už  Girulių mišką, jei  Seime jis pritaria išoriniam uostui Melnragėje. Jis savo pritarimą motyvavo tuo, kad  uosto  bendrojo plano sprendiniai yra patvirtinti ir nuleisti  vos ne iš dangaus, dėl to net nekritikuotini.

Ką daryti, kai “dideli pinigai” nebesusivokia  realybėje? Būtina apie tai kalbėtis  su žmonėmis, jiems aiškinti.  Susitikime  su  architektu E. Benečiu  rugsėjo 21 d.,   dalyvavo trys kandidatai į Seimą. Iš Palangos atvyko  Tėvynės sąjungos  – Lietuvos krikščionių  demokratų kandidatas Mėguvos  apygardoje Mindaugas Skritulskas., Vytautas DUBRA   Centro partija – tautininkai, kandidatas  Marių  apygardoje ir Evaldas JURKEVIČIUS  Krikščionių sąjungos  kandidatas  Baltijos apygardoje. V. Dubra  pasakojo, kad dar 1930 m.  kapitonas, trijų vyriausybių narys, aukštųjų mokyklų dėstytojas Teodoras Daukantas  surinko medžiagą apie Klaipėdos uosto plėtrą ir leidinyje “Klaipėdos uostas”  pateikė analizę apie uosto plėtros problemas, gilinosi į technines, ekonomines ir  gamtines uosto sąlygas. Jis pasisakė prieš uosto plėtros variantą. T. Daukanto knygą galima rasti Klaipėdos miesto bibliotekoje. Sovietiniais laikais apie 1959 metus  buvo sprendžiama, kurį uostą Baltijos jūroje plėsti.  Sovietai,  ištyrę vandens sroves,  atsisakė  naftos produktų krovos plėtrą vykdyti Klaipėdoje  ir perkėlė  į Ventspilio uostą.

Klaipėdoje. Danės g. 17 (merija)  iki spalio 5 d, yra  eksponuojami 8 sprendiniai iš Lietuvos bendrojo plano. Todėl prašome apsilankyti,  o pirmadienį, rugsėjo 28 d. 17 val.,   jau  ketvirtą  kartą merijoje vyks  susitikimas su architektu E. Benečiu, kuris papasakos apie Lietuvos bendrojo plano sprendinius.  “Paveikslai” išdėlioti merijos antrame aukšte kažkodėl  skiriasi nuo tų, kuriuos tvirtins vyriausybė.

Ar dar ilgai valdantieji  apsimetinės jog  negirdi mokslininkų, specialistų ir visuomenės balso?  Ateikite  pasiklausti architekto, o  spalio 5 d. vykstame į Vilnių, į Valdovų rūmus, kur bus pristatomas LR bendrasis planas. Tai  paskutinis kartas, kuomet dar galima pasisakyti dėl Lietuvos ir Klaipėdos naikinimo koncepcijos.   Dar galime  pasipriešinti  protu nesuvokiamiems  sprendiniams.

Atvira Klaipėda stebi ir fiksuoja

Jaunimas iš organizacijos „Apskritas stalas“ ketvirtadienį ( 2020-09-17) pakvietė klaipėdiečius  į Danės apygardos vienmandačių kandidatų diskusiją.

Į organizuotą diskusiją kažkodėl atvyko žurnalistas tik  iš „Atviros Klaipėdos“, o kita  žiniasklaida ignoravo. Tikimės, kad jo nuotraukos iš renginio geresnės, negu mūsų, visuomenininkų.

Mums, Danės apygardos gyventojams, iš Melnragės, Miško kvartalo, Universiteto rajono  svarbiausia buvo sužinoti, kokią kandidatai į Seimą turi nuostatą, kokios laikosi pozicijos dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano, Lietuva 2030.

Apie išorinį uostą ir Lietuvos Respublikos teritorijos Bendrąjį planą didžioji dalis kandidatų, o tai Laisvės partijos atstovas Nerijus Vitkauskas,  Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos  deleguotas nepartinis Antanas Kontautas, Liberalų sąjūdžio partijos narys Saulius Budinas, Darbo partijos atstovas Giedrius Bindza,  iš vis pratylėjo. Tragedija! Jie ruošiasi pajūrio krašto gyventojus atstovauti ir nežino, kokius strateginius objektus Klaipėdos regionui yra numačiusios Sauliaus Skvernelio  vadovaujamos ministerijos?

Konservatorių partijos atstovas Arvydas Pocius, manydamas, kad tuo klausimu yra per silpnas, paprašė atsakyti partijos narį,  Klaipėdos miesto tarybos atstovą Andrių Petraitį. Šiam klaipėdiečiui išorinio uosto statyba Melnragėje atrodo neįtikėtina ir todėl jis  užsiėmė auditorijos raminimu, kad toks objektas nebus pastatytas.  Tokią pat nuomonę turėjo ir Romualdas Sakalauskas, kurį  kandidatu į Seimą  iškėlė Lietuvos socialdemokratų partija.

A. Petraitis, R. Sakalauskas  ruošiasi tvarkyti valstybės reikalus, tačiau juos išklausius,  susidarė nuomonė, jog valstybę jie  tvarkys be jokių planų, o jei yra  paruošti perspektyviniai projektai, tai juos išmes į šiukšlių kibirą.  Vyrai, Lietuvos bendrasis planas praėjo  beveik visus viešinimo etapus, liko vienintelis susitikimas su visuomene – spalio 5 d.  10 val.Valdovų rūmuose (kviečiame dalyvauti). Planai turi ir įgyvendinimo terminą. Lietuvos Respublikos bendrajame plane  yra numatyta, kad strateginis objektas  – išorinis uostas turi būti  pastatytas iki 2030 m.. Tai parašyta ir pavaizduota sprendiniuose, kurie eksponuojami  merijoje, Danės 17 ir, lyg pasityčiojant, pavadinti darnia Lietuvos ateitimi.

Kokia šventa dvasia yra aplankiusi Klaipėdos tarybos narį A. Petraitį ir gydytoją R. Sakalauską, kad jie gali aiškinti, jog išorinio uosto nebus, kai visi popieriai baigiami tvarkyti,  net patvirtinti Seime?

Ką daryti, kai jau yra suprojektuotas monstras, kuris sunaikins miestą ir pajūrį?  Centro partijos – Tautininkai kandidatas  į Seimą Naglis Puteikis teigė, kad būtina tokį projektą naikinti.

Mielieji kandidatai, kol objektas, kuris neš tik nuostolius Lietuvos biudžetui yra pateikiamas,  kaip ypatingos svarbos projektas, tol atrodo vaikiškomis kalbos, kad jis nebus statomas. Išorinis uostas ties Melnrage turi būti išbrauktas iš Lietuvos Respublikos bendrojo plano sprendinių.  Toks reikalavimas yra ir Klaipėdos bendruomenių asociacijos. Jie paruošė peticiją ir ragina  pasirašyti. Jei dar nepasirašėte, pasirašykite.

https://www.peticijos.lt/visos/77035/reikalaujame-naikinti-lietuvos-respublikos-teritorijos-bendrojo-plano-sprendinius-iteisinancius-isorini-giliavandeni-uosta-baltijos-juroje-ties-melnrage/?fbclid=IwAR3qUqiTGqZooWy-0ahUR3B0x6y7Lk4oKuyzWmDtHz2gfctktoUvIXQ2QAQ#signed

Tiesa, labai keistai elgiasi kai kurie Laisvės partijos kandidatai. Pajūrio apygardos kandidatė  Birutė Andriuškaitė, kuri ne tik atėjo į susitikimą, bet pažadėjo paruošti filmuotą medžiagą  apie išorinį uostą, pakalbinti  architektą Edmundą Benetį.  Į susitikimą su architektu atėjo ir Laisvės partijos atstovas kandidatas Marių apygardoje  Vaidas Šukys, kuris taip pat mano, kad išorinis uostas Melnragėje – netinkamas sprendimas. Jiems rūpi Klaipėdos ateitis.   Kodėl neįdomu kas nutiks Lietuvos pajūriui, kodėl abejingi klaipėdiečių svarbiausiai problemai  kiti Laisvės partijos kandidatai : Mindaugas Tarnauskas, Nerijus Vitkauskas?

Krikščionių sąjungos partijos kandidatas Evaldas Jurkevičius atvyko į susitikimą, išklausė E. Benetį ir pareiškė, kad  palaiko reikalavimą  naikinti Lietuvos Respublikos bendrojo plano sprendinį dėl išorinio uosto bei padės rinkti parašus.

Žaliųjų partijos   kandidatė į Seimą Liudvika Kuzminčiūtė, nors  yra susipažinusi su Lietuvos bendruoju planu, taip pat atvyko pasiklausyti.

Valstiečių partijos  kandidatas  Mindaugas Bastys, atvykęs į susitikimą papasakojo, kad jie band4 keisti Lietuvos bendrajame plane numatytą išorinio uosto vietą. Klaipėdos Valstiečiai paruošė projektą ir su juo supažindino visuomenininkus bei nuvežė vadams į Vilnių.  Tai būtų sala prie Karklės, ar kitoje vietoje ir taip būtų žymiai sumažintas neigiamas poveikis jūros pakrantei bei Klaipėdos miestui su Giruliais. Projektas galimai būtų finansuojamas  iš Europos sąjungos, nes žalia, neteršianti gyvenamąją aplinką pramonė, yra  prioritetas Europos fondams.

Tikimės, kad Klaipėdos ir Lietuvos pajūrio  ateitis yra svarbi ir kitų partijų kandidatams į Seimą. Jų laukiame rugsėjo 21 d. pirmadienį 17 val. merijoje ( Danės g.17).

Klaipėda. Atgimimo aikštė 2020-09-17

Kiekviena gyvybė yra vertybė, todėl ją ginant vieši veiksmai nėra  teisės pažeidimai. Todėl klaipėdiečiai renkasi kiekvieno  mėnesio 17d. , kai 2012 m. gegužės 17 d. jėgos struktūros, panaudodamos smurtą prieš Seimo narę, o motina – panaudodama smurtą  prieš dukrą,  išnešė iš  senelių namų klykiančią anūkę.  Valdžia kaltais įvardino ir tampo  po teismus: senelius, kaimynę, pilietiškus žmones, Seimo narę.

Teismas nusprendė  nenaudoti  smurtą prieš vaiką. Kas davė nurodymą panaudoti jėgos struktūrą – policiją? Kodėl Lietuvos Respublikos  generalinis komisaras Saulius Skvernelis sutiko, kad jo pavaldume esantys pareigūnai  gali elgtis neteisėtai?  S. Skvernelio vyrai siautėjo Klonio g. kieme,  „bananais“ daužė žmones, kurie nekėlė jiems jokios grėsmės.  Suprantama, kad   tie, kurie Garliavoje, Klonio g. buvo namo viduje,  matydami perteklinį policijos siautėjimą, užsirakino. Teismas,  aiškindamasis tą durų užrakinimą, iš tikro, nori tik išvalyti S. Skvernelio vadovaujamų pareigūnų  mundurą.  Atsakymo  dėl  neteisėtų  policijos veiksmų, smurtavimo laukiame jau  daugiau negu aštuonis  metus. Valdžia tyli. Todėl esame įsitikinę, kad  jėgos struktūra  atliko neteisėtą darbą,  nes teismo sprendimas  – nenaudoti smurto prieš vaiką.  Vaikų gynimo institucijos turėjo kreiptis į teismą, kad negali  įkalbėti vaiko ir paprašyti keisti teismo sprendimą.  N. Venckienei tada dar nebuvo Seime jokios apkaltos. Ji buvo  Seimo narė prieš kurią taip pat negalima buvo  naudoti smurto.  Tai policijos įgaliojimų viršijimas.

Šiomis dienomis mus nudžiugino svarbi pergalė prieš policijos smurtą. Teismas 2020-09-15 pripažino, jog policija  viršijo savo įgaliojimus,   ir Genovaitę Astrą Astrauskaitę išteisino. Šiandien, klaipėdiečiai susirinkę į Atgimimo aikštę  valdžios klausė ne tik “Ar dar gyva Deimantė?”, bet paminėjo labai svarbią demokratijos pergalę prieš įgaliojimus viršijusią policiją.

Ta pergalė suteikia vilties, kad  policininkų smurtavimui nebus senaties termino  ir įvykius Garliavoje teks peržiūrėti teismui. Manome,  jog tiesa bus atstatyta.  Taip pat laukiame, kad bus   paneigtas šmeižtas, jog mergaitės gyvybei buvo pavojus pas senelius, kad jie  netinkamai ją auklėjo.

Todėl ateisime ir spalio 17 d.  – vaikas negali tapti įrankiu suaugusiųjų  žmonių žaidime, kuris  išprovokavo grandinę  mirčių.  Reikalaujame grąžinti Deimantę mylintiems seneliams, o jei valdžia ją nužudė, tai parodyti kapą.

Klaipėda. Atgimimo aikštė 2020-09-17

Klaipėda. Atgimimo aikštė 2020-09-17