Klaipėdos bendruomenių asociacija paruošė peticiją https://www.peticijos.lt/visos/77035/reikalaujame-naikinti-lietuvos-respublikos-teritorijos-bendrojo-plano-sprendinius-iteisinancius-isorini-giliavandeni-uosta-baltijos-juroje-ties-melnrage/?fbclid=IwAR0mTZEA2R06r0JN2UgIXXUnr5GR5oz_-dARSEKBHHkKb7YSsH4f8Jbro_I#signed dėl reikalavimo naikinti Bendrojo plano sprendinius, įteisinančius išorinį giliavandenį uostą Baltijos jūroje ties Melnrage.
Mes, klaipėdiečiai, renkame ir popierinius parašus, kad būtų panaikinta Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano ta dalis, kuri yra susijusi su išoriniu uostu.
Klaipėdietis Virginijus Partaukas parašus renka Naujajame turguje. Jam padėti nuvykau ir aš, Virginija Jurgilevičienė.
Priėjo pagyvenusi moteris ir tyliu balsu pasakė, jog nepritaria parašų rinkimui, nes reikia plėsti uostą ir kurti naujas darbo vietas.
Ar tikrai reikia tokios uosto plėtros, kai bus iš betono supiltas apie 2 kilometrų pusiasalis į jūrą? Pilti betoną nustos tik kai pasieks 20 metrų gylį. Karaliaučiaus krašto pajūris maitina Melnragės pajūrio pakrantę. Kas smėliu maitins Palangos paplūdimius, kai jūroje ties Melnrage bus pastatyta betoninė užtvara? Kas gali nutikti mūsų pajūriui, kai aklinai uždarysime povandeninio smėlio srovių judėjimą? Galimai smėlis kaupsis prie dirbtinio pusiasalio, o gal smėlis kaupsis giliavandeniame uoste, o gal smėlį pasiglemž jūra. O ką Melnragės, Girulių paplūdimiuose veiks povandeninės srovės neradusios smėlio? Galimai naikins krantus. Kas nutiks su Palangos pajūriu, kuris liks be smėlio? Mokslininkų, specialistų išvados yra nepalankios išorinio uosto projektuotojams. Ar supranta tie, kurie aiškina, jog tai geras projektas, nes atsiras naujų darbo vietų, kuomet, iš tikro, bus tik sunaikintos darbo vietos, kurios reikalingos dirbant su poilsiautojais. Ar suvokiama, kad investavus apie milijardą eurų į išorinį uostą Melnragėje, teks galimai net du milijardus eurų skirti ekologinės katastrofos likvidavimui? Tai biudžeto pinigai. Jei vis tiek valstiečiai „spjaus“ į specialistų išvadas, į bendruomenės reikalavimus, tai ne apie darbo vietas kalbėsime, o apie gebėjimus stabdyti ekologines pasekmes.
Moteris, po mano pateiktos informacijos, pasimetė. Kuo tikėti, ar teiginiais, kurie buvo pateikti maždaug prieš tris metus apie Mėlynąjį proveržį, bei 25 tūkstančius darbo vietų, ar mano pasakojimu?
Propaganda apie pieno ir medaus upes, kurią per žiniasklaidą beveik prieš 3 metus skleidė vyriausybė vadovaujama Sauliaus Skvernelio ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas , kai kurie žmonės patikėjo.
Kiek kainavo Klaipėdos miesto savivaldybei Mėlynojo proveržio viešinimas, o iš tikro makaronų kabinimas miestiečiams? 2018 m. balandžio – gegužės mėnesiais žiniasklaida mirgėjo nuo pompastiškų straipsnių ir pagyrų Klaipėdos savivaldybės įstaigai „ Klaipėda ID“ . Jai iš biudžeto jau skirta apie 200000 tūkstančių eurų . Ji įsteigė 12 etatų, apsirūpino 4 automobiliais, bet galutiniame rezultate nesimato jokio realaus darbo. Kaip jaunimas emigravo iš Klaipėdos, taip toliau ją palieka. Apie „Klaipėda – ID“ girdisi tik tokios naujienos, kad daugiau kaip pusmetį neturi vadovo, nes išėjo iš darbo tiek pažadų pažėręs Simas Simanauskas.
Taip pat tada buvo minimas ir Klaipėdos universitetas, bei tas pats Mėlynasis proveržis. Klaipėdos miesto meras džiaugėsi, jog „Vyriausybė ir premjeras pademonstravo pasitikėjimą Klaipėdos universitetu , …. kuris yra svarbus uostamiesčio „Mėlynojo proveržio“ strategijos partneris.“
Lydėjau akimis moterį išeinančią iš Naujojo turgaus ir mąsčiau, ar valdžia kada nors atsakys už savo beprotiškus planus, kurie miesto biudžetui kainuoja šimtus tūkstančių eurų, kai aiškinama apie „ darbo vietų rojų Klaipėdoje“, o rezultatas – naivių klaipėdiečių apkvailinimas.
Opozicija ir tie, kuriems makaronai ant ausų nelimpa, klausė, tai kiek darbo vietų bus tame moderniame Melnragės pusiasalio uoste? Išgirdome, jog apie 300. Tai iš kur tie 25 tūkstančiai darbo vietų? Atseit, visos kirpėjos, vairuotojai ir kitas aptarnaujantis personalas, dirbs Klaipėdoje. Juos suskaičiavus ir bus tiek mistinių darbo vietų.
Mes, visuomeninkai, sužinoję, kad 2020-09-23 piliavietėje vyks susitikimas su Pajūrio apygardos kandidatais į Seimą, atvykome užduoti klausimą apie išorinį uostą. Mus labiausiai domino, kaip šiuo metu esantys Seimo nariai balsavo dėl Lietuvos bendrojo plano.
Ar rinkėjams svarbu, kurie kandidatai vairuoja automobilį, ar yra viršiję greitį? Nežinau, tačiau būtent tokiu klausimu prasidėjo Pajūrio apygardos kandidatų apklausa.
Pasirodo, kad dabartiniai seimūnai ir vėl kandidatuojantys Simonas Gentvilas ir Dainius Kepenis pritarė pateiktam nutarimui „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano valstybės teritorijos erdvinio vystymosi krypčių ir teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų patvirtinimo“ , t. y. tuo pačiu patvirtino ir betoninį pusiasalį ties Melnrage.
D. Kepenis paaiškino, kad pritarė todėl, jog numatytas tunelis, o gal būt tiltas per Kuršių marias iš Klaipėdos į Neringą, tačiau nei žodžiu neužsiminė apie išorinį uostą.
Iš S. Gentvilo sužinojome, kad kalti valstiečiai, jog jis pritarė minėtam teisės aktui. Pagal S. Gentvilą, – netiesa, jog visi Seimo nariai vienbalsiai patvirtino Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto teiktas išvadas.
S. Gentvilas yra Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas. Jis dalyvavo 2020 m. gegužės mėn. 22 ir 27 dienomis minėto komiteto posėdžiuose, kai buvo svarstomi klaipėdiečių Edmundo Benečio ir Klaipėdos bendruomenių asociacijos pasiūlymai. Iš Aplinkos apsaugos komiteto posėdžio pateikto protokolo matosi, kad pritarė 5 nariai , o 2 – susilaikė. Kodėl nei vienas iš komiteto narių nebalsavo prieš arba nesurašė atskirosios nuomonės dėl to, kad Aplinkos komitetas nepritarė klaipėdiečių pasiūlymams?
Manau, kad S. Gentvilas ir D Kepenis oligarchams pardavė klaipėdiečius ir Lietuvą .
Ko verta S. Gentvilo kova už Girulių mišką, jei Seime jis pritaria išoriniam uostui Melnragėje. Jis savo pritarimą motyvavo tuo, kad uosto bendrojo plano sprendiniai yra patvirtinti ir nuleisti vos ne iš dangaus, dėl to net nekritikuotini.
Ką daryti, kai „dideli pinigai“ nebesusivokia realybėje? Būtina apie tai kalbėtis su žmonėmis, jiems aiškinti. Susitikime su architektu E. Benečiu rugsėjo 21 d., dalyvavo trys kandidatai į Seimą. Iš Palangos atvyko Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas Mėguvos apygardoje Mindaugas Skritulskas., Vytautas DUBRA Centro partija – tautininkai, kandidatas Marių apygardoje ir Evaldas JURKEVIČIUS Krikščionių sąjungos kandidatas Baltijos apygardoje. V. Dubra pasakojo, kad dar 1930 m. kapitonas, trijų vyriausybių narys, aukštųjų mokyklų dėstytojas Teodoras Daukantas surinko medžiagą apie Klaipėdos uosto plėtrą ir leidinyje „Klaipėdos uostas“ pateikė analizę apie uosto plėtros problemas, gilinosi į technines, ekonomines ir gamtines uosto sąlygas. Jis pasisakė prieš uosto plėtros variantą. T. Daukanto knygą galima rasti Klaipėdos miesto bibliotekoje. Sovietiniais laikais apie 1959 metus buvo sprendžiama, kurį uostą Baltijos jūroje plėsti. Sovietai, ištyrę vandens sroves, atsisakė naftos produktų krovos plėtrą vykdyti Klaipėdoje ir perkėlė į Ventspilio uostą.
Klaipėdoje. Danės g. 17 (merija) iki spalio 5 d, yra eksponuojami 8 sprendiniai iš Lietuvos bendrojo plano. Todėl prašome apsilankyti, o pirmadienį, rugsėjo 28 d. 17 val., jau ketvirtą kartą merijoje vyks susitikimas su architektu E. Benečiu, kuris papasakos apie Lietuvos bendrojo plano sprendinius. „Paveikslai“ išdėlioti merijos antrame aukšte kažkodėl skiriasi nuo tų, kuriuos tvirtins vyriausybė.
Ar dar ilgai valdantieji apsimetinės jog negirdi mokslininkų, specialistų ir visuomenės balso? Ateikite pasiklausti architekto, o spalio 5 d. vykstame į Vilnių, į Valdovų rūmus, kur bus pristatomas LR bendrasis planas. Tai paskutinis kartas, kuomet dar galima pasisakyti dėl Lietuvos ir Klaipėdos naikinimo koncepcijos. Dar galime pasipriešinti protu nesuvokiamiems sprendiniams.
