Prašymas panaikinti LR Aplinkos ministerijos atsakymą

 SKUNDAS, Dėl atsisakymo tenkinti  pasiūlymą   panaikinti  LRBP  sprendinius  susijusius su išoriniu giliavandeniu uostu                                                                                      2020-11-20

Vilniuje, kai  vyko Lietuvos Respublikos bendrojo plano (toliau LRBP) sprendinių pristatymas,  pateikėme peticiją, 14 lapų su parašais. Mūsų peticiją priėmė Asta Rokickienė ir  lydraščio kamputyje įrašė datą 2020-10-05 bei pasirašė.

2020-11-06 gavome atsakymą iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos. Ji informavo, kad mūsų  pasiūlymas, LRBP sprendiniuose atsisakyti galimybės įrengti  išorinį giliavandenį uostą Melnragėje,  yra atmestas ir nurodė motyvus.

Jų argumentas mūsų pasiūlymo netenkinti yra toks, jog LRBP sprendiniai susiję su išoriniu uostu Melnragėje   grindžiamas TPĮ 4 str. 4 d.  nuostata.

Iš neteisės negali gimti teisė.  Pateikta nuostata aiškina, kad LR Vyriausybė patvirtino  valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą. LR Vyriausybė nėra Dievas. Ji privalo laikytis įstatyminės tvarkos. Lietuva gyvena, veikia pagal galiojantį LRBP, kuris nėra panaikintas. Jame parašyta, kad yra numatytos dvi alternatyvos dėl galimo giliavandenio uosto: Melnragė ir Būtingė.

Rengiami nauji teritorijų planavimo dokumentai turi neprieštarauti galiojantiems aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams. Deja, LRBP rengėjai nutarė, kad jų paruošti nauji dokumentai gali prieštarauti galiojančiam   LRBP, nes jie vadovaujasi  2019 m. gruodžio mėn. 11d. LR vyriausybės nutarimu Nr. 12782².

Labai keistai atrodo  atsakymas,  kad  LRBP yra papildytas  naujais sprendiniais, susijusiais su uosto plėtra. Galimai tai tėra tikslas  nuraminti visuomenę.

Atsakyme rašoma, jog uosto plėtrai prioritetas teikiamas  ties Kiaulės nugara, tai vidinė plėtra. „Išnaudojus šias plėtros teritorijas tęsiama išorinė ( šiaurinė) plėtra.“

LRBP yra dokumentas, o  ne derėjimosi, lyg turguje, objektas, apipiltas pažadais. Atsakyme rašoma, jog nereikės išorinio uosto, kad pradžioje tiks vidinė plėtra, tačiau išnaudojus šią teritorijos plėtrą, imsimės Melnragės, o tik tada ims įgyvendinti poveikio aplinkai mažinimo ir ekologinio kompensavimo priemones.

Kiek kainuos poveikio aplinkai mažinimo ir ekologinio kompensavimo priemonės ?  LRBP  rengėjams tai nerūpi, jiems atrodo, kad užtenka atsakyme įrašyti, kad tuos klausimus svarstysime, kai  Melnragėje įrenginėsime išorinį uostą.

Mūsų peticijoje buvo pareikalauta, kad planavimo organizatoriai įtrauktų į savo planus  „inžinerinės krantotvarkos“ priemonių įrengimo kaštus. Toks reikalavimas yra todėl, kad LRBP rengėjai teigia, kad Klaipėdos išorinis uostas yra pigesnis negu Būtingės.   Nesuskaičiavus ekologinio kompensavimo priemones, kurios bus reikalingos Melnragės uosto  pasekmėms likviduoti, negalima teigti, kad  išorinis uostas Klaipėdoje yra pigesnis.

Prašome panaikinti LR Aplinkos ministerijos atsakymą, kuris tėra tik  atsirašinėjimas bei įtraukti mūsų pasiūlymus į LRBP sprendinius,   išbraukiant galimybę įrengti išorinį uostą Melnragėje, kaip  neatitinkantį TPĮ.

Kategorijos: Be kategorijos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>