Tėvas, kai buvau mokinė, reikalaudavo taupyti sąsiuvinius ir kitas mokyklines priemones. Manau todėl, kad Jo vaikystė buvo sunki. Senelis, kurį visi vadindavome tėvuku, buvo našlaitis ir savo darbinę veiklą pradėjo kaip kumetis. Vyresnieji vaikai, o jų tarpe ir Tėvas, nuo vaikystės dirbo – žinių sėmėsi tik vėlų rudenį. Tėvas pasakojo, kad klasėje buvo mažiausias. Mokytoja jį pasikviesdavo į priekį ir kaip gerą, pažangų mokinį rodydavo ūkininkų vaikams. Tėvas prisimena, jog ūgiu ir metais didesni vaikai matematikoje nesusigaudydavo, o jis matematinius uždavinius įveikdavo greičiausiai. Baigęs keturias klases, toliau nesimokė, nes išėjo dirbti. Įsidarbino durpyne, kadangi ten mokėjo daugiau negu ūkininkai. Nusipirko dviratį, o tarpukaryje apie 1938 metus dviratis prilygo mašinai. Per vieną durpių griūti, susilaužė koją. Ligoninėje chirurgas pasiūlė koją nupjauti, nes lūžis buvo pavojingas. Tėvas atsisakė operacijos, reikalavo gipsuoti. Koja sugijo, tačiau ligoninėje praėjo šauktinio į kariuomenę laikotarpis. Į Lietuvos kariuomenę buvo pašauktas metais vėliau – 1939. Jei tėvui nebūtų lūžusi koja, tai karinę tarnybą būtų baigęs iki Tarybų sąjungos okupacijos.
Kodėl turėjo nusilaužti koją? Kodėl turėjo išeiti į kariuomenę metais vėliau? Kodėl pasyviai, prieš savo valią dalyvavo Lietuvos armijos sunaikinime ir buvo priverstas tarnauti Tarybinėje armijoje? Klausymų ‘kodėl’ daug? Atsakymas vienas - nuo likimo nepabėgsi.
Šiandien susipažinusi su Tėvo baudžiamąja byla, kurioje tyrimą atliko NKVD, pasiklausiusi Klaipėdos universiteto istoriko Hektoro Vitkaus, turiu ginti tėvą nuo nepagrįstų kaltinimų. Tėvas 1941m. liepos mėn. dezertyravo iš Tarybinės kariuomenės ir grįžo į Telšius. Telšiuose gyvi, neseni prisiminimai apie Rainių žudynes. Rainių žudynių dalyvis – Nachmanas Dušanskis, kuris asmeniškai tardė taip pat ir vieną iš paskutinių partizanų Adolfą Ramanauską – Vanagą. Tardymo rezultatas atsispindi ištraukoje iš A. Ramanausko medicininio akto: „Pooperacinė diagnozė: trauminis šokas. Didelės kapšelio žaizdos, kapšelio turinio (sėklidžių ir sėklinių latakų) nebuvimas. Smarkus kraujavimas. Durtinės smeigiamosios žaizdos dešiniojoje akyje.“
Tėvas Telšiuose susitinka buvusi Lietuvos armijos karininką Nakutį su kuriuo tarnavo Lietuvos kariuomenėje ir tarybinėje armijoje. Karininkas priekaištavo, kad Tėvas yra nebaigęs tarnybos Lietuvos kariuomenėje ir todėl turįs atlikti pareigą Tėvynei būryje „Savi saugo“.
Už tarnystę būryje „Savi saugo“ Jonas Skrodenis buvo nuteistas ir turėjo lageryje praleisti 25 metus. NKVD byloje liudytoja F. I. Kybartienė teigė, jog ji matė, kaip 1941m. rudenį J. Skrodenis sėdėjo viename iš vežimų, kuriuose buvo vežamos žydės, vaikai ir jų turtas. Konvojavimas, kuriame dalyvavo „Savi saugo“ būriai yra priskiriamas žydų šaudymui. Kodėl konvojavimas, t,y, pervežimas, lydėjimas iš vieno darbo objekto į kitą vietą, yra prilyginimas šaudymui? Manome, kad net konvojavimas į sušaudymo vietą negali būti prilyginamas žydų šaudymui, tai turėtų būti vadinama talkininkavimu vykdant nusikaltimą.
Arkadijaus Vinokuro knygos „Mes nežudėme“ pristatyme išgirdau, kad net Nepriklausomos Lietuvos teismai konvojavimą priskiria žydų šaudymui. Tai absurdas, tai žmonių kvailinimas ir bukinimas. Kodėl leidžiame N. Dušanskio bendražygiams vadovauti mūsų teismams, skleisti melagingas žinias, perteklinius kaltinimus?
Ponios Kybartienės antras liudijimas yra apie tai, jog girdėjusi, kad J. Skrodenis susipykęs dėl žydų aukso su sukilėliu Gedeminu, jį nušovęs. Šis liudijimas tik patvirtina, kad Tarybinė santvarka buvo paruošusi mąstymo klišes. Pagal tarybinę propagandą į „Savi saugo“ būrį stojo tik žydų aukso ištroškę jaunuoliai. Tarybinės žiniasklaidos, istorikų buvo nutylima tiesa, jog Tarybų sąjunga Lietuvos karius prievarta padarė Tarybinės armijos kareiviais. Neviešinama, jog pirmosiomis karo dienomis buvo išduodami šautuvai su vienu šoviniu, – apsupus vokiečių kariams, nusišauti. Draudžiama buvo kalbėti, o dabar nutylima, kad būriai „Savi saugo“ buvo steigiami, jog padėtų apsiginti nuo raudonojo maro, vidaus tvarkai palaikyti, o ne žydams šaudyti.
Kodėl šių dienų žiniasklaida, teisėtvarka, istorikai, valdžia, akademinė visuomenė vadovaujasi sukurtomis vertinimo klišėmis tų, kurie dirbo tarybinėje NKVD sistemoje, kurie naudojo žiaurius tardymo, gąsdinimo metodus?
Negalima toleruoti melo, šmeižto, netiesos apie jaunuolius tarnavusius būriuose „Savi saugo“.