Viešoje erdvėje prašoma pasirašyti už 3 idėjas Lietuvai. Nepriklausomybės jubiliejaus proga pateiktos idėjos turėtų žmones vienyti, o ne juos skaldyti. Šiandien, kai skaitai apie idėją – butą jaunai šeimai, supranti, kiek toli nuo Lietuvos žmonių yra tie, kurie pateikė tas tris idėjas.
Butas turi būti kiekvieno piliečio per mokesčius uždirbta nuosavybė. Lietuvos valdžia iš piliečių renka mokesčius ir todėl dalį jų privalo panaudoti butų statybai, kuriuos žmonės lengvatinėmis sąlygomis galėtų privatizuoti. Valstybės elitas per 27 metus neišmoko surinktus mokesčius grąžinti tiems, kurie juos sumokėjo .
Lietuvos valdžios ne tik, kad negrąžino dalies mokesčių per butų statybų subsidijavimą, bet atvirai reketavo piliečius.
Žmones apiplėšinėja ir savivaldybės tarnautojai, kurie reikalauja pasirašyti įstatyme, “Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymas” (Toliau Kompensacijų įstatymas) 9 straipsnio 2 dalies tik po 5 punktu, nors jame nurodyti net šeši galimi būdai kompensuoti piliečių turtą. Piliečiai pageidaudavo, kad jiems grąžintų turtą pagal įstatyme nurodytus įvairius punktus, išskyrus 5 – tą, nes pasirinkus jį, turtas yra prarandamas. Klaipėdietė Stanislava Urniežienė, kai ją pakviesdavo Klaipėdos savivaldybės specialistės sužinoti pagal kokį punktą norėtų gauti kompensaciją, pastoviai savivaldybę informuodavo, jog ji nori įsigyti nuosavą būstą, vadovaujantis Kompensacijų įstatymo 9 straipsniu, 2 dalies 2 punktu. Jos skundą tikrinęs Seimo kontrolierius konstatavo, kad Klaipėdos savivaldybė piktnaudžiavo, neleido pasinaudoti pasirinkimo teise dėl valstybės garantijos. Morališkai palūžusi ir sutikusi su 5 punktu per mėnesį gavo butą. Tiesa, jis netapo jos nuosavybe, bet liko savivaldybės turtu.
Kauno miesto savivaldybė taip pat piktnaudžiavo savo teisėmis, gąsdindama piliečius, kad jei nepasirašys už 5 punktą, tai negaus jokio buto ir bus išmesti į gatvę. Nors įstatymas leidžia rinktis iš 6 punktų, bet kauniečius privertė pasirašyti taip pat tik už 5 punktą. Todėl net keletas namų buvo apgyvendinti tik pagal Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punktą.
Kauniečiai spaudimo išdavoje pasirinkę 5 punktą, pasirašydavo sutartis, kad savivaldybės išnuomotuose būstuose galės gyventi virš 100 metų. Tačiau, praėjus keleriems metams, savivaldybės ėmė keisti sutartis ir didinti mokesčius bei trumpinti nuomos trukmę.
Klaipėdietė S. Urniežienė kreipėsi į Administracinį teismą su skundu, kuriame nurodė, kad Savivaldybė savavališkai keičia sutarties punktus ir nuskaičiuoja nuo tikslinės sąskaitos žymiai didesnes sumas, negu ji pasirašė sutartyje. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas pasisakė, kad savivaldybė privalo skaičiuoti tokią nuomą, kokia nurodyta pradinėje sutartyje. Nors Kauno savivaldybė buvo informuota apie Vyriausiojo administracinio teismo S. Urniežienei palankų sprendimą ir paprašyta laikytis teismų praktikos – grąžinti į tikslinę sąskaitą neteisėtai nusavintus pinigus, ji vis vien atsisakė vykdyti teisėtus gyventojų prašymus. Prašome negriauti pasitikėjimo valstybe, grąžinti neteisėtai atimtą teisę į nuosavybę, į nekilnojamąjį turtą, į butą.
Lietuvos piliečiai, mokantys mokesčius, apsigyvenę savivaldybės būstuose po 1998 metų arba nespėję pasinaudoti Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymu, šiandien nesupranta, kodėl savivaldybės būstą turi pirkti tik pagal Lietuvos Respublikos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo, 5 skirsnio 24 straipsnio, 2 dalį, kuri teigia, kad savivaldybės būstą galima įsigyti už rinkos kainą. Lietuvos piliečiai moka valstybei mokesčius, o valdžia, surinkdama pinigus iš žmonių, elgiasi lyg verslininkas, kuriam gyventojai jokių mokesčių nemoka.
Valdininkai iš Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos ir Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos elgiasi nesąžiningai. Jų sugalvotas naujas pseudo mokestis, kuriuo labai didžiavosi Seime, Peticijų komisijoje, kai teikėme prašymą leisti būstus išsipirkti lengvatinėmis sąlygomis, yra amoralus. Iš valdininkų aiškinimų supratome, kad išsiperkantys būstą rinkos kaina tapo naujo mokesčio pavadintu “nupirk būstą piliečiui laukiančiam gyvenamojo ploto savivaldybėje“ aukomis. Prašome gerbti mokesčių mokėtojus ir jiems taikyti įstatymą, kuris galiojo anksčiau perkant savivaldybės būstą.
Laikinosios gyvenamosios patalpos, t.y. bendrabučiai, buvo privatizuoti. Bloke esančius du kambarius leido privatizuoti skirtingoms šeimoms, kurios naudojasi vienu dušu įrengtu tualete. Tokie bendrabučiai tapo miesto ir ten gyvenančių žmonių skauduliais. Per 27 Lietuvos Nepriklausomybės metus nebuvo paruoštas projektas, kaip bus griaunami ar perstatomi į butus sovietinių laikų bendrabučiai. Reikalaujame paruošti bendrabučių pertvarkymo į butus finansavimo tvarką.
Lietuvoje yra nemažai namų, kuriuos dėl prastų sanitarinių sąlygų, t.y. taršos, triukšmo ir kitų ribinių normų viršijimo reikia griauti, gyventojus perkeliant gyventi .į sveikesnę aplinką. Reikalaujame sudaryti Lietuvoje griautinų namų sąrašą ir paruošti gyventojų aprūpinimo būstais finansavimo tvarką.