Sutikime, jog yra niekinamas memelenderių testamentas surašytas J. Zembrickio

 

2022 m. rugpjūčio mėn. 2d.  asociacia „Klaipėdos žalieji“ pakvietė  grupę  klaipėdiečių  į susitikimą su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriumi Gintaru Neniškiu bei administracijos darbuotojomis. Prašyme dėl susitikimo buvo  pateikti du klausimai.  Pirmasis dėl  Skulptūrų parko rekonstrukcijos, kertamų medžių skaičiaus.   Miestiečiai liko nepatenkinti  “Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos“ ( toliau – Želdynų komisija) darbu, kuris buvo vykdomas birželio mėnesį.  Po Želdyno konisijos priimto sprendimo   asociacija „Klaipėdos žalieji“  kreipėsi į nepriklausomą dendrologą   dėl papildomos ekspertizės,  ar tikrai reikia kirsti virš 400 medžių.

Šiek tiek  informacijos, pastebėjimų iš Želdynių komisijos darbo.  Stebint grupei klaipėdiečių 2022 m. birželio mėn. 17 d.   Želdynų komisija susirinko į  Skulptūrų parką  įvertinti  šalinamų medžių  būklę. Miestiečiams  buvo suteikta teisė išsakyti savo nuomonę dėl Skulptūrų parko rekonstrukcijos.

Mes, klaipėdiečiai,  kai Želdynų komisija leido kiekvienam pasisakyti,  prašėme   reaguoti į vykstančius pokyčius,  į  klimato kaitą, į atšilimą.  Negalima gyventi  vakarykšte diena, t.y. įgyvendinti jau pasenusį projektą. Medžius reikia išsaugoti. Europos sąjungoje didžiosios valstybės, kaip Prancūzija didžiuojasi, jog miestuose  atgaivina miško parkus. Klaipėda   taip pat gali  didžiuotis, kad miesto centre turi miško parką.

Gėda klausytis, kad  priežastis kirsti  sveikus medžius yra   erdvių atvėrimas, t.y.  geresnių  sąlygų sudarymas likusiems, nenukirstiems  medžiams.  Kita sveikų medžių naikinimo priežastis  yra ta, jog  naikina sovietinį , kurį galima įvardinti kaip Alfonso Žalio,  palikimą.  Šių dienų Klaipėdos miesto valdžia atstovaujama  Administracijos direktoriaus  G. Neniškio,  ištikrųjų, teigia, kad  vadovaujasi priimant  nutarimus ne  miesto istorija, ne memelenderių priimtais sprendimais dėl neveikiančių kapinių, bet atvežtine kaimo kapinių tradicija.

Skulptūrų parke  kapinės buvo veikiančios iki 1959 metų. Po karo čia dar apie  15 metų   laidojo  klaipėdiečius.  Atidarius naujas   kapines už  Joniškio gatvės , senosios,  tapusios    neveikiančiomis,  buvo  paverstos parku. Parką kapinių vietoje įkūrė ne todėl, kad A, Žalys  barbaras, kapinių naikintojas, o  dėl to, kad deklaravo jog žinojo ir pritarė 1818 m. Klaipėdos miesto  garbingų žmonių priimtam sprendimui  – kapines paversti parkais.  Memelio miesto užpildytos  kapines  tapdavo  sodais, skveras  ar gimnastikos aikšte.

Kodėl  XXI amžiuje  nutarė  atgaivinti XIX a. -XX a. miesto kapines, atkurti kapinių takus, kapinių tvorą? Manome, kad vienintelė priežastis, kad tie kurie užsakė  Skulptūrų parko rekonstrukcijos projektą nesidomėjo ir neskaitė Memelio  miesto istorijos.  Tiek išėjusiems klaipėdiečiams, tiek šiandien gyvenantiems  Klaipėdoje savo projektu tėškė  lyg skuduru,  atseit,  mes , valdžia,   į Klaipėdos kapinių kultūrą  įnešime savo pseudotradicijas.

Johanas Zembrickis,   aprašydamas Klaipėdos miesto  XIX amžiaus istoriją, o tiksliau Skulptūrų parke buvusias kapines,  akcentavo,  kad „ iš anksto buvo nuspręsta kapines apsodinti medžiais, dėl kurių kruopščiai prižiūrimos kapinės tapo ramiu, poetišku, ūksmingų gojeliu, kuriame pavasarį suokia lakštingalos, kukuoja gegutės ir kiti giesmininkai.“

Laikas buvusiose  kapinėse išsaugojo ramybę ir poetiškumą, ūksmingą medžių  sankaupą. Visa tai bus sunaikinta, nes bus statoma kavinė, vaikų žaidimo aikštelė,  krepšinio aikštelė, kertami medžiai, nes seni,  negražūs ir trukdo  sukurti erdves.

Kodėl atsisakė paprastojo parko sutvarkymo?  Neatnaujino  senus takus, suoliukų remontą ir nudžiūvusių, negyvybingų medžių kirtimą?  Matyt tik todėl, kad  miesto istorijoje įsirašytų, kaip  siekiantys išsityčioti iš Klaipėdos istorijos, antikultūrininkai.

Birželio mėn. 20 d. įvyko  sekantis  Komisijos apsilankymas Skulptūrų parke.  Mes, kurie stebėjome Komisijos darbą,  girdėjome  pirmininkės R. Javaitienės apsižodžiavimą su dizaineriu Kęstučiu Mickevičiumi.  Nepraėjus nė pusvalandžiui po incidento,  į parką prisistatė     lakuotais batais  konservatorių desantas, kuriems   K. Mickevičius aiškino,  jog  savivaldybės veikėja ignoruoja projektą, jog  Klaipėdos miesto tarybos narys Arvydas  Vaitkus atsivedė tautą, rinkėjus .  Gaila, kad K. Mickevičius nepaminėjo, jog Vaitkaus tauta skaito Johano Zembrickio „Klaipėdos istoriją“, o Klaipėdos kultūrininkams užtenka žinoti, jog A. Žalys blogietis, sunaikinęs XIXa.  – XX a. kapines, kurių fragmentus, o tai takelius, tvorą, kapinių vartus atkurs.  Šis faktas tik dar kartą įrodė atskirtį tarp naujųjų klaipėdiečių, kuriems antikultūrininkai yra autoritetas  ir taip pavadintą Vaitkaus tautą. Klaipėdos Konservatorių partijos skyrius drauge  su K. Mickevičiumi R.  Javaitienę pastatė į vietą, o iš Vaitkaus tautos, kuri įgrįso, nes  skaito J. Zembrickio  istoriją, domisi  Europos naujienomis dėl  klimato pakitimo,    tinkamai pasišaipė, kad iš nukirstų medžių gausis daug gerų lentų.

Birželio 20 d., po pietų  Želdynų komisija  vertino medžių būklę, kuri randasi arčiau provoslavų cerkvės. Tai ką pamatė, juos  šokiravo,  – ant  tiesiamo takelio   gerai išlikusio karsto kampas. Pasirodo, kad neturi jokių brėžinių  palaidotų tarybiniais laikais, todėl takelis ir  yra tiesiams per karstus.

Dėl ko reikėtų  šį  Skulptūrų parko  niokojimą  stabdyti nuo  „garbingų kultūrininkų“?  Dėl  kapaviečių ardymo. Dėl uosių.   Klaipėdos parke jų, kaip mums  aiškino, yra per daug. Paklausus,  kiek parke  yra uosių.  Atsakymas, kad nežino, kiek jų auga.  Europos uosius yra užpuolusi  labai agresyvi liga.  Nėra priemonių su ja kovoti. Kol kas nežinoma, kas ir kaip šią ligą pernešė.  Ligotus   uosius išgelbėti negalima, juos belieka tik iškirsti. Kokia būklė Klaipėdos parke augančių uosių ?  Normali.  Filmuotoje medžiagoje girdime, kaip  Gediminas Pocius siūlo  palikti uosį, bet pašalinti klevus, egles,  kurios paprastai auga drauge, šalia.   Uosis – ekologiškas medis,  auga gana įmirkusiose žemėse. Medžiai, kurie auga šalia sukuria ūksmingą žemės paviršių, laikosi drėgmė.  Ar iškirtus šalia esančius medžius pagerės sąlygos uosiui, nykstančiai medžio rūšiai  ar, atvirkščiai, saulėtos  erdvės neišdžiovins  žemę? Ar uosio  kaimynų: klevų, eglių  nukirtimas  netaps šių medžių mirties  priežastimi? Ar naujų takelių nutiesimas, šaknų pažeidimas – neišnaikins šiuo metu ypač saugotinus  uosius? O uosius, kurie auga šalia Simono Daukanto gatvės, visus iškirs, nes trukdo būsimai tvorai.

Po medžiais  neauga aukšta žolė, vaikščiojome  samanotu kilimu, kurioje negali  veistis erkės.  Todėl toks paklotas yra Dievo dovana. Kodėl jį nutarė sunaikinti ir atverti  erdves, galimai erkėms veistis.

Kodėl   K. Mackevičiaus  prižiūrimas parko rekonstrukcijos projektas , kuris pasenęs, neatitinkantis  šiuolaikinių reikalavimų, nėra stabdomas?   Ar jau toks galingas yra  konservatorių  desantas, kad  bus įgyvendintas pasenęs projektas,  nereaguojantis į  klimato kaitos pokyčius, išsityčiojęs iš tarybinio periodo palaidotų klaipėdiečių,  išniekinęs memelenderių  istorinį  testamentą -  kapines  paversti  parku.

Memelenderiai, kurie gyveno  XIX a., kaip rašo  J. Zembrickis, kai dar buvo kapinės,   gailėjosi kiekvieno medžio, kuris  buvo nukertamas.

Mes, kurie gyvename  XXI amžiuje turime aiškiai deklaruoti, jog tęsiame memelenderių mums paliktą destamentą, kurį  paviešino J. Zembrickis ir taip pat gailime kiekvieno medžio ir tikimės, kad nepriklausomas ekspertas dendrologas, kuris atvyks į Skulptūrų parką rugpjūčio mėn.  padės juos išsaugoti.

Kategorijos: Be kategorijos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>