Kodėl politiniai dvyniai paleckininkai ir konservatoriai su liberalais deklaruoja apsimestinę neapykantą vienas kitam?

Rimantas Greičius, kuriam   85 metai, kurio sūnus  yra nuteistas ir šiuo metu sėdi kalėjime už šnipinėjimą, plačiai dalinasi savo pasaulėžiūra.   Facebooke yra platinamas jo, kaip rašytojo,  pasisakymas.

Išklausiusi  R. Greičiaus kalbą, susidariau kitokią nuomonę,  negu jis bei jo bendraminčiai norėtų.

Dar vaikas būdamas, R. Greičius su tėvais buvo išvežtas į Sibirą. Ten okupantai jam leido baigti mokyklą. Jis dėkingas Sovietų sąjungai už suteiktą mokslą. Manau, jog  sovietai elgėsi panašiai, kaip  turkai XV ar XVI amžiuje.  Jie pagrobtus krikščionių vaikus ruošė janyčarais sultono karinei tarnybai, o sovietai lietuvių vaikus -  komunistinės ideologijos skleidimui.

Krikščionių vaikai atkirsti  nuo šaknų  turėjo tapti  fanatikais  sultono armijoje. Lietuvių vaikai, jei tėvai namuose  susitaikė su mintimi, kad  geriau patylėti, tegul auklėja tarybinė mokykla , irgi išaugo tarybiniais fanatikais.

R. Greičius teigia, kad  rašo tiesą  apie žydų žudynes Jurbarke. Jis pasakoja, kad  1941m. pirmą karo dieną į namus atėjęs vokiečių karininkas  paprašė leisti  atsigerti vandens  ir paskambinti fortepijonu. Jis,  išeidamas pametėjo į viršų trijų metų Rimantą, ir jo  tėvui pasakė, jog Hitleris sumąstė aferą, todėl karą pralaimės.

Įdomu, kaip R. Greičius sužinojo tiesą apie žydų   genocidą  Jurbarke, jei 1941 m.  jis tebuvo trimetis? Manau, kad ta tiesa priklauso   1944 m. spalio  mėn.  sugrįžusiai sovietų slaptajai  tarnybai – NKVD,  kuri remiasi ne faktais, bet sovietine ideologija.

Skaudu, kai mušasi į krūtinę teigdamas, jog pasakoja tiesą,  tačiau  Lietuvoje   nė po II pasaulinio karo, nė atgavus nepriklausomybę Ulmo teismo medžiaga nebuvo naudojama, kaip pirminis šaltinis. Rimantas  Jokimaitis domėjosi    1958  metų Ulmo   byla,   kurioje  buvo teisiami  Tilžės gestapininkai, SD ( saugumo tarnyba), Klaipėdos bei kitų miestų pasienio policininkai ir vienas lietuvis. Jis rašo, kad  naciai buvo labai atsakingi biurokratai, todėl  byloje yra didžiulis kiekis dokumentų, susijusių su išvardintų organizacijų veikla.  Jiems buvo įsakyta Lietuvos teritorijoje,  25 kilometrų pasienio ruože,   fiziškai sunaikinti žydus ir komunistus.  Jie tą  ir padarė  Lietuvos  pasienio miestuose: Gargžduose – birželio 24d., Kretingoje – birželio 26 d., Skuode – birželio 27 d., Palangoje – birželio 30 d, , Tauragėje – liepos 2 d,, Jurbarke – liepos 3 d. ir t.t..   Štai ką R.  Jokimaitis  rašo straipsnyje  „Dar keli Lietuvos istorijos karo metais epizodai iš Vokietijos archyvų. II dalis“  apie žydų žudynes Jurbarke.  Tilžės gestapininkai, kurie  planavo ir dalyvavo Lietuvos pasienyje sušaudant žydus,  Jurbarke numatė tokią akciją atlikti liepos 3 dieną.   Į miestą  atvyko apie 30–40 vyrų iš Tilžės ir  pasienio policininkų komanda   iš Smalininkų posto vadovaujami Carsteno.  Iš Tilžės atvykusiam gestapininkui  Böhmei buvo įteiktas aukų sąrašas. Tilžiškiui atrodė, kad sąrašas per trumpas, todėl pareikalavo atvesti papildomai  žydų.  Tą darbą paskyrė atlikti  gestapininkams  kartu  su  lietuvių policininkais.  Netrukus buvo atvesta dar apie 60 žmonių.  Prieš pradedant žudynes  Böhme pasiteiravo, ar tikrai visi sąraše esantys lietuviai yra komunistai ir turi būti sušaudyti. Carstenas patvirtino.  Tą dieną buvo sušaudytas ir skulptorius Vincas Grybas.

Pirmą kartą visų tų „akcijų“ istorijoje kilo nesklandumų.  Į Jurbarką atvyko gestapininkams nepavaldūs policininkai iš Tilžės, kurie turėjo dalyvauti  žudynėse,  bet  nepasirodė, nes  jiems  neleido  jų vadas.  Gestapininkas Böhme ir Hersmannas dėl to baisiai susinervino, nes, atvedus papildomai žydų, aukų skaičius viršijo 300.

Keletas pasmerktųjų bandė bėgti. Du nukovė Böhme ir Hersmannas. Kitiems pasisekė pasprukti. Per sumaištį vienam egzekutoriui iš Tilžės SD peršovė koją. Jį pakeisti liepė vairuotojui. Tas vargšas teisme prisipažino turėjęs nušauti 3 žmones.

Ulmo teismo   medžiaga apie 60 metų nebuvo pateikta Lietuvos  visuomenei, nes  neįtiko ar nepatiko   tarybiniams istorikams rašiusiems  apie Holokaustą.

Tarybinės ideologijos esmė yra, kad okupantas nekaltas, kalta tauta,  kurią okupavo.  Šiandien  Putinas tą tarybinę pasaulėžiūrą deklaruoja Ukrainoje. Okupantė Rusija kaltina Ukrainą fašizmu.  Kremlius   iki ausų ginkluotą  armiją  nukreipė  atlikti „šventą“  misiją – denacifikuoti ukrainiečius.

Mes, lietuviai, kurie taip pat buvome išvadinti naciais, o šiandien  minimi kaip žydšaudžių garbintojai  puikiai pažinome   sovietinį melą. Tautiečius, kurie kovojo už Lietuvos nepriklausomybę,  okupantai išvadino žydšaudžiais ir surado „medžiagą“, kuri rodo   prezidento A. Smetonos sūnėno Juozo Krikštaponio, Birželio sukilimo vado  Kazio Škirpos ir kitų garbingų tautiečių  dalyvavimą Holokauste. Iš tikro, tai nėra įrodymai, tai tik  pritempimas prie reikiamo įvykio, kitaip sakant, tarybinis naratyvas.

Mūsų visų bėda, kad tą sovietinį melą šiandien  per Kremliaus įtakos agentus galimai platina  Izraelyje ir Lietuvoje gyvenantys žydai, kaip antai, Faina Kukliansky ir panašiai kalbantys. Jų pagrindinė misija surasti mumyse, lietuvių tautoje,  antisemitus. Liūdna, tačiau reikia konstatuoti, kad panašiai dirba ir Lietuvoje  legaliai veikiančios   politinės jėgos.

Viena iš jų,    taip vadinama,  politinė srovė –  paleckininkai, kuriai priklauso  rašytojas R. Greičius su sūnumi ir  kita politinė srovė -   konservatoriai su liberalais. Šias politines jėgas sieja panašus  šmeižikiškas vertinimas lietuvių,  buvusių valdžioje, dalyvavusių įvairiose karinėse struktūrose, kai Lietuva buvo   okupuota  nacių.

 Karas Ukrainoje  dar kartą priminė tai, ką išgyveno mūsų tėvai, seneliai, proseneliai, –  okupantų skleidžiamą  pasakojimą, kad jie  atėjo vieninteliu tikslu, – „padovanoti gėrį“ ir jei užkariautojams paklusime,-  išsaugoti  gyvybę.  Tik  tariami fašistai,  naciai, žydšaudžiai, banderovcai  priešinosi  Stalino „saulei“, o dabar  ginasi nuo Putino  “gerų“ ketinimų.  Sovietinę ideologiją apie gerus okupantus ir blogus žydšaudžių palikuonis  dėstė tarybinėse mokyklose ir universitetuose   – ruošė janyčarus.  Suprantama, kad dalis tautiečių,  kaip R. Greičius, tapo aršiais okupantų gerbėjais ir jais yra  iki šių dienų.  Reikia konstatuoti kitą faktą, kad  Nepriklausomoje  Lietuvoje  jaunimas yra   auklėjamas  vadovaujantis   okupantų  sukurta  teorija apie nacius, fašistus bei  žydšaudžius, t.y ruošiama   R. Greičiui pamaina.  Galimai todėl  Užsienio reikalų  ministras Gabrielius Landsbergis nesigėdijo skleisti nepagrįstus kaltinimus ir reikalauti nukelti J. Krikštaponiui paminklą  Ukmergėje.

Karas Ukrainoje išryškino,  kokios Lietuvai yra iškilusios grėsmės. Estijos premjerė informavo, jog  NATO gynybos planai  neužkirstų kelio Estijos ištrynimui, kitaip sakant,  galingai veikia įtakos agentai ir  NATO bei Putinas kuria Rusijai palankius  planus.  Kiek ilgai 1945 metais okupuota Prūsija bus našlaitė, atskirta nuo didžiosios Rusijos?  Laiko klausimas  dėl  Kaliningrado srities susijungimo  su Rusija,  ir  Estijos, Latvijos ir Lietuvos sugrįžimo į Rusijos glėbį, jeigu Putinui pavyks laimėti karą.

Po Estijos premjerės pareiškimo konstatuojame, kad didžiosios valstybės ir jų įtakos agentai  sprendžia mažų valstybių likimus. Vienintelė  kliūtis yra piliečiai, kurie nenori paklusti okupacinei valdžiai, ką  dabar matome Ukrainoje.

Lietuvoje Sovietų okupacijos metu pasikeitė dvi kartos. Tarybinėse mokymo įstaigose  buvo ruošiami  janyčarai. Juos mokino koneveikti  nacionalizmą, niekinti patriotizmą, neapkęsti  kovotojus už Nepriklausomą Lietuvą,  lietuvius vadinti   skundikais,  žydų turto grobstytojais, naciais, žydšaudžiais ir panašiai.

Nepriklausomoje Lietuvoje  liko  tarybinių janyčarų  ugdymo programos. Tautinė mokykla, kurios imiciatorė  buvo  Meilė Lukšienė, liko popieriuose.  Manau, kad Kremlius pajuto grėsmę, jog  tauta gali aktyviai pasipriešinti  būsimai okupacijai, todėl neleido švietimo pertvarkyti pagal M. Lukšienės programą.   Tiesioginio draudimo Rusija nesiunčia. Todėl buvę okupantai savo  valią vykdo per Europos sąjungą, Briuselį, atseit, patriotizmas, nacionalizmas jiems irgi yra  tapatus fašizmui, nacizmui.

Konservatoriai ir liberalai nenori būti tapatinami su artimomis politinėmis sielomis,  t.y.,  su R. Greičiaus janyčiariška pasaulėžiūra. Jie neigia bendrystę, tačiau  konservatorių  ir liberalų lyderiai pila kaltinimus tautos didvyriams, kaip R. Greičiaus  bendraminčiai. Manau, kad paleckininkai, liberalai, konservatoriai bando įtikinti Lietuvos piliečius, jog jie yra skirtingi, deja, galutiniame rezultate siekia to pačio – Lietuvos okupacijos.  Todėl šios politinės jėgos deklaruoja   apsimestinę  neapykantą viena kitai.

Nacizmas ir fašizmas pagal Rusijos prezidentą yra  balvonai, kuriuos reikia naikinti.  Jis  pasiuntė armiją  „demontuoti“, t.y. žudyti ukrainiečius, išvalyti šalį nuo nacistų, juos  denacifikuoti, tuo metu mūsų liberalai su konservatoriais    taip pat  paskelbė karą balvonams -  tarybinių kareivių paminklams. Liberalų ir konservatorių niekšingumo viršūnė, kai apsimetę  patriotais  nesiruošia  tą  balvoninę baidyklę, – kaltinimą nacizmu    šalinti  iš valstybinės televizijos, švietimo sistemos. Savo parodomąja akcija, paminklų nukėlimu  siekia visuomenei įrodyti, jog yra patriotai ir juos negalima lyginti su  Paleckio  bendraminčiais-janyčarais. Kremliaus sukurtas nacistinis ir fašistinis balvonas, kaip  propagandinio karo produktas lieka grėsme Lietuvai,  nes rusų kariuomenė įžygiavo į Ukrainą žudyti fašistų ir nacių, o ne ginti tarybinių karių paminklų.

Apsimestiniai patriotai -  liberalai su konservatoriais, manau, ir vėl dirba Kremliaus naudai, nes nereikalauja kardinaliai keisti požiūrio dėl šmeižikiškų teiginių, kad  esame žydšaudžių tauta bei dėl kaltinimų  tautiečiams, jog  jie yra  antisemitai.  Naciai, fašistai, žydšaudžių garbintojai yra Putino propagandos kodiniai žodžiai, kuriuos dar galima pavadinti  balvonais.  Jei  karas prasidės Lietuvoje, tai putinistai, pasitelkdami tuos kodinius balvonus,  mus  žudys  kaip  dabar naikina ukrainiečius.

Kategorijos: Be kategorijos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>