Valdžia, valdžia, valdžia….

Pulkininkas Vincas Vitkauskas

Pulkininkas Vincas Vitkauskas

Lietuva nedidelis lopinėlis   Žemės planetoje. Daugiausiai sienų turime su slavais, kurie didžiuojasi savo patriotiškumu, tvirtais doroviniais pamatais ir t.t. Atrodo, gyvenk ir džiaukis tokia kaimynyste, bet taip nėra. Kodėl? Todėl, kad nesijaučiame saugūs, nes svarbiausias šalių bendravimo reikalavimas – nekeisti  valstybių sienų – nesilaikomas. Rusija, galingiausia mūsų kaimynė, nusižengė šiai valstybių bendravimo taisyklei. Krymas nėra jų istorinės žemės. Šį kraštą Carinė Rusija prisijungė tik 1783 m. Lietuvą Carinė Rusija galutinai užgrobė 1795 m., po paskutinio Žečpospolitos padalijimo. Įsiveržimų, užgrobimo laikas skiriasi 12 metų. Kas gali paneigti, kad  Rusija neatnaujimo   grobikiškų apetitų ir dėl Lietuvos?  

Rusija po paskutinės Krymo okupacijos ėmė daug  investuoti į propagandos sklaidą. Lietuvoje beveik didžioji dalis rusakalbių Krymo okupaciją priima kaip teisingą, reikalingą Rusijos politinį sprendimą. Yra taip mąstančių ir lietuvaičių. Vyksta informacinis karas ir šiame kare jau iš anksto žinomas rezultatas – jokia,  nors geriausiai, tobuliausiai būtų organizuota  Rusijos propaganda nelaimės, nes Lietuvoje yra gyvų liudininkų mačiusių  1940 m. birželio  mėn. 15 d. okupaciją ir puikiai prisimenančių informacinį karą, kurį tarybinė Rusija  organizavo iki okupacijos ir tikrovę po tarybinių karių įėjimo. Didžiąją Lietuvos gyventojų dalį sudaro palikuonys tų, kurie savo „kūnu“ išbandė Carinės Rusijos, Tarybinės Rusijos propagandą, o dabar stebi šiuolaikinės Rusijos organizuojamą informacinį karą.

Šiandien Rusijai reikia faktų įrodančių, jog Lietuvoje yra susidorojama su kitaip mąstančiais, su tais, kurie  NATO laiko okupacine karine jėga, o referendumą į Europos Sąjungą – suklastotu. Kas kelia  šoką? Tai Lietuvos teisėtvarka: policija, prokuratūra, kuri dirba lyg  Rusijos užsakymus vykdanti  tarnaitė, organizuoja kitaip mąstantiems baudžiamas bylas, kurios šiuo metu yra nagrinėjamos Klaipėdos apygardos teisme.

Mes, 1940m. birželio mėn. Tarybinės Rusijos okupacijos aukų palikuonys, žinome, kad Lietuvai daugiausiai žalos padarė ne „paraudonavę“ lietuvaičiai, bet aukštas pareigas ėję tautiečiai.  Vienas iš jų –  Vyriausias kariuomenės vadas Vincas Vitkauskas. Jis iš Tarybinės Rusijos gaudavo instrukcijas, pinigus. Todėl Lietuva, turėjusi didžiausią kariuomenę  iš Pabaltijo šalių, neiššovė nei šūvio. Lietuvos karininkai ne didvyriškai žuvo mūšyje, bet badu buvo numarinti tarybinės Rusijos lageriuose. Tarybinės Rusijos kariai pirmiausiai  įžengė į Lietuvą – 1940m. birželio 15 d,, į Latviją bei Estiją  –birželio 17 d.  Lietuvą pirmiausiai okupavo dėl to, jog puikiai žinojo, kad ji nesipriešins.

Mums, kurių tėvai, seneliai, proseneliai matė kaip tarybinės Rusijos kariuomenės kareivių batai naikino gyvybę, moralines vertybes, saugumo jausmą, ugdė baimę, tenka stebėti šiandieninį Lietuvos gyvenimą. Mes nebijome „paraudonavusių“ eilinių tautiečių, nes jie neįgalūs ką nors pakeisti. „Paraudonavę“ piliečiai ir 1940m. birželyje neįvykdė jokio perversmo. Nepasitikėjimą mums kelia Lietuvos valdžia, aukščiausieji valdžios atstovai, Vinco Vitkausko veiklos ir įdirbio palikuonys, nes didžiausią žala  buvo padaryta tų, kurie Tarpukario Lietuvoje   užėmė aukštas pareigas valdžioje. 

Mes, piliečiai, teigiame, kad viena svarbiausių emigracijos priežasčių yra tai, kad Lietuvoje nėra teisingumo. Kodėl to negirdi prezidentė, kuri viešai aiškina, jog labai suinteresuota sugrąžinti tautiečius į Lietuvą. Šiandien dėl teisingumo žmones pasiryžę numirti iš bado ir tai vyksta prie prezidentūros langų. Ar to nemato, negirdi prezidentė? O gal jai neleidžia matyti Vinco Vitkausko pėdomis einantys,  aukščiausius postus  Lietuvos valdžioje užimantys? 

Kategorijos: Be kategorijos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>