2019 m. gruodžio mėn. 4d. 12.00 val. Vilniuje prie Vyriausybės rūmų ( Gedimino per. 11) vyks piketas. Renginio tema „Bendrasis planas – Lietuva 2030. Kokiu eisime keliu?“ Lietuvos bendrojo plano rengėjai šį klausimą uždavė konferencijos, vykusios Vilniuje 2019 m. spalio 4d., metu.
Organizatoriai pasikvietė svečią iš Airijos, kuris paaiškino, kad jo šalis yra padalinta į tris teritorines dalis ir tik vienoje auga gyventojų skaičius, o kitos dvi turi problemų. Viena iš svarbiausių užduočių, kurią išsikėlė airiai, yra aprūpinti gyvenamuoju plotu apie 1 milijoną gyventojų. Jie savo veiklą numatė dešimtmečiui – iki 2027 metų. Suplanuota ir 116 milijardų eurų suma. Airijos regionai turi būti lengvai pasiekiami. Dėl to tiesiami keliai, internetas ir statomi gyvenamieji būstai.
Svečias savo kalbą apie planinį Airijos vystymąsi užbaigė teiginiu, kad turi didelę paramą iš gyventojų.
Deja, kai buvo pristatytas Lietuvos bendrasis planas, pasisakiusieji iš regionų plano teikėjus kritikavo už deklaruojamą partnerystės principą. Profesorius Paulius Kavaliauskas ir klaipėdietis architektas Edmundas Benetis pažėrė daug kritikos, pastabų, pasiūlymų. Manome, jog kritikavo todėl, kad Lietuvos bendrasis planas persmelktas sovietinio planavimo dvasia. O ir patys šio plano organizatoriai, pristatydami Lietuvos bendrąjį planą, didžiavosi, jog yra tęstinumas, kurio pradžia yra 1964 regiono planavimo schema. Plano pristatytojai apie jūrinę dalį nepasakojo. Mus Klaipėdos žaliųjų sąjungos pirmininkė Zita Daugintytė buvo informavusi, kad Klaipėdos uosto plėtrą tuomet ruošė Leningrado ( dabar Peterburgo) projektuotojai. Jie uosto plėtrą suplanavo Melnragės kryptimi. Sovietinio planavimo principai buvo perkelti į Lietuvos bendrąjį planą ir 2002 m. patvirtinti Seime. 2002 m. Lietuvos bendrojo plano kūrėjai turėjo šiek tiek sąžinės, orumo ir Leningrado specialistų siūlytą Melnragės variantą pateikė tik kaip alternatyvą. Buvo pateikti du variantai: Melnragės išorinis uostas ir Būtingės išorinis uostas. Naujame 2030 m. Lietuvos bendrajame plane, kurį Lietuvos vyriausybė ruošiasi teigti Seimui patvirtinti siūlomas Melnragės išorinio uosto variantas, kaip progresyvesnis ir pigesnis.
Kalbant apie Lietuvos bendrąjį planą galima pasakyti, kad jis neturi gyventojų palaikymo, o susilaukia tik specialistų kritikos.
Lietuvos bendrojo plano kūrėjai pakvietė iš Airijos specialistą pristatyti jų bendruosius planus, tačiau gerosios vakarų šalies patirties neperėmė. Mes, gyventojai, išgirdę progresyvios valstybės patirtį , esame nustebę, kodėl Lietuva nesimoko iš valstybių, kurių ekonominiai, socialiniai rodikliai yra žymiai geresni.
Nei verkti, nei juoktis, kai Lietuvos bendrojo plano organizatoriai didžiuodamiesi teigia, kad Lietuva yra pirma tarp kaimynų: nei estai, nei latviai tokių planų neturi. Estai ir latviai galimai ir nesukurs tokių vystymosi planų, kaip Lietuva, nes mūsų kaimynai sėkmingai valosi nuo sovietinio tvaiko.
Lietuva, jos ateitis klimpsta, nes ji neturi pagrindų, turi tik vieną jau gana ilgalaikį valdžios reikalavimą – nemąstyti, o veikti pagal valdžioje esančių nurodymus. Todėl pristatydami Lietuvos bendrąjį planą gyrėsi, jog jis yra grindžiamas holistiniu principu, t.y. viskas viename. Klausantis airio supranti, kad jų pasirinktas principas yra redukcionistinis, t.y., išskaidant (redukuojant) sistemą į sudėtines jos dalis.
Lietuvos bendrieji planai turėjo būti pradėti nuo diskusijos ir sutarimo kokiu keliu eis Lietuva. Ar sovietiniu ir planuos šalies ateitį pagal holistinį principą? O gal Lietuva eis vakarietišku keliu ir perspektyvius planus ruoš dalimis?
Lietuvai jokios žalos nebus nepriėmus tęstinio sovietinio planavimo produkto.
Todėl Vyriausybės narių prašome netvirtinti nei vieno iš dviejų teikiamų Lietuvos bendrojo plano pasiūlymų.
Eglės seniūnaitijos bendruomenė
Miško kvartalo bendruomenė
Melnragės bendruomenė