Mums, Lietuvos gyventojams, teigiama, jog penktoje kolonoje yra tie, kurie mus, lietuvius, vadina fašistais. Taip elgiasi paleckiukai, lekstučiai ir jų Co.
Deja, mums, Lietuvos gyventojams, atrodo, kad penktoje kolonoje yra ne tik paleckiukai, bet ir valdžioje esantys, kurie aiškina, jog neigiame Holokaustą, neprisiimame asmeninės moralinės atsakomybės už žydų žudymus Lietuvoje.
Visi puikiai matome ir žinome, kad Rusija daug metų kariauja hibridinį, informacinį karą. Rusų informacinė kariauna ukrainiečius vadino banderavcais, fašistais.
Kremlius siekia imperialistinių tikslų – praplėsti Rusijos valstybės sienas. Jų planuose buvo postsovietinių respublikų sugrąžinimas į Rusiją. Atkūrus Nepriklausomybę privalėjome laikytis to istorijos varianto, kurį suformavo 1940 m. okupantai, t.y. neigiamo Lietuvos įvaizdžio. Atseit, Lietuva yra žydšaudžių tauta. Nuo tokio visaapimančio melagingo kaltinimo neįmanoma buvo apsiginti. Informacinio karo iniciatoriui Kremliui į pagalbą atskubėdavo būrys mūsų tautiečių. Kai pasirodė Rūtos Vanagaitės knyga „Mūsiškiai“, Lietuvos visuomenė pasakė, jog tai Rusijos informacinio karo produktas. Andrius Tapinas, pristatydamas knygų mugėje R. Vanagaitės knygą Mūsiškiai“, sutiko būti informacinio karo dalyviu, pristatyti Kremliaus pateiktą istorijos variantą. Ir Nina Puteikienė nesigėdija mus kaltinti skleidžiant absurdišką teiginį, jog patys žydai kalti dėl genocido. Šiame Kremliaus paskelbtame informaciniame kare dalyvauja žiniasklaida, Izraelio, JAV ambasadoriai ir būtinai Faina Kukliansky bei Seimo narys Emanuelis Zingeris. Atrodo, kad Lietuvoje gyvenantys ir padedantys FSB vadovui Naryškinui sprogdinti informacinio karo „bombą“ yra įsikišę ausų kištukus. Pastoviai aiškiname, kad sovietai yra melagiai, istorinių faktų klastotojai. Prisiminkime, kiek ilgai Kremlius neigė, jog pasirašė Ribentropo – Molotovo paktą ir su naciais pasidalino Europą. Sovietai kaltino nacius įvykdžius Rainių egzekuciją, Panevėžio gydytojų nužudymą, Katynėje lenkų kariškių, civilių sunaikinimą. Melagiai NKVD tardytojai: Boleslovas Baranauskas, Eusiejus Rozauskas parašė sovietinės dezinformacijos sklidiną Holokausto istoriją, kurios tikslas pateikti šališkus argumentus. Kremliaus informacinio karo dalyviai, išsiimkite ausų kamštukus ir išgirskite, kad Lietuvoje nebuvo daugiau žydų šaudžiusių žmonių negu kitose valstybėse. Visos tautos turi sadistų, jų turėjo ir Lietuva.
Vidmantas Valiušaitis, kuriam pasisekė prieiti prie NKVD bylų, pastebėjo, kad bylose esančių dokumentų numeriai nubraukti, užrašyti kiti ir vėl nubraukti ir numeracijos skaičiai įrašyti dar kiti. Šis faktas rodo, kad garsūs istorikai, NKVD tardytojai su dokumentais elgėsi taip kaip liepė Komunistų partija, t.y. nereikalingus dokumentus sunaikindavo, pakeisdavo, o tada darė pasaulio visuomenei žalingas, klaidinančias istorijos interpretacijas.
Manau, informacinio karo schema buvo ir tebėra labai primityvi. FSB, Naryškino kontora, pateikdavo nurodymus ne tik tiesiogiai, t.y. Lietuvos naudingiems idiotams bei bendradarbiams, bet ir Izraelio ir JAV atitinkamoms struktūroms, kurios sureaguodavo ir užsiundydavo savo ambasadorius. Šie darydavo spaudimą, o Lietuvos valdžia paklusniai vykdydavo, kad atėjus X valandai, kai Rusija pradės karą, ji galės informuoti pasaulio visuomenę, jog negailėkite lietuvių žydšaudžių tautos, kad jiems tai karma už padarytus nusikaltimus per II pasaulinį karą.
Naryškino kontoros įdirbiui iškilo grėsmė, nes valdžioje esant Valstiečiams 2020 m. Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktoriumi tapo totorius Adas Jakubauskas. 2021 m. stebint Lietuvos visuomenei, įsijungus Izraelio, JAV ambasadoriams, pritarus liberalams ir konservatoriams A. Jakubauskas buvo pašalintas iš Genocido centro direktoriaus posto. Tokia pat schema naudojama ir reikalaujant nukelti paminklą didvyriui Juozui Krikštaponiui. Šiuo atveju Naryškino kontoros naudingu idiotu tapo Gabrielius Landsbergis. Ačiū Ukmergės merui Rolandui Janickui, kuris nepakluso G. Landsbergio nurodymui ir neskuba versti paminklo.
Šiandien, kada Ukrainoje vyksta tikras karas, o Lietuvoje hibridinis, informacinis, tai mūsų, piliečių, pareiga yra ne tik padėti ukrainiečiams, bet ir neutralizuoti hibridinio karo naudojamus „šovinius“, - neleisti juodinti Lietuvos valstybės ir piliečių reputacijos.
Kita Rusijos informacinio karo užduotis yra okupantus, rusų kariuomenę, sutikti su gėlėmis. Rusijos slaptoji tarnyba Ukrainoje panaudojo milijardus dolerių, pirko opozicijos palaikymą, kad rusų kariuomenė būtų apmėtyta gėlėmis. Milijardai išleisti papirkinėjimui, tačiau rusai liko ištikimi Ukrainai ir į rusus okupantus mėtė granatas, molotovo kokteilius. Ukrainos piliečiai išliko vieningi, nes jie nebuvo supjudyti.
Deja, Lietuvoje Rusijos spec. tarnyba, t.y. Naryškino kontora šią užduotį sėkmingai įgyvendina. Dalyvauja tie patys veikėjai: A. Tapinas, liberalai ir konservatoriai . Šios partijos ir nurodyti veikėjai sėkmingai kiršina žmones, atseit, jie neišmoko kalbėti lietuviškai, reikalauja demontuoti sovietinių laikų paminklus, skirtus II pasaulinio karo aukoms.
Lietuvos gyventojų kiršinimui pasipriešino „Atviros Klaipėdos“ žurnalistas Denis Kišinevskij. Jo straipsnis vadinasi „Audra stiklinėje arba nenuvertinkime Lietuvos rusų. Atsakymas Ninai Puteikienei“. Manau, kad šis straipsnis nepatiko Rusijos slaptųjų tarnybų darbuotojams, nes žlugdo piliečių kiršinimo planą. Kremliaus ideologams, imperinio mąstymo veikėjams rusų tauta tėra įrankis siekti savo tikslų. Jei jie, rusai, tam trukdo, tai Rusijoje sodina į kalėjimą, o Lietuvoje atiduoda liberalų ir konservatorių patyčioms, susidorojimui.
Savo nuomonę išsakė ir Vasilijus Safronovas; istorikas, humanitarinių mokslų daktaras. Specialisto nuomonė nepatiko Dainiui Urbanavičiui, kuris savo pastabas surašė ir pateikė straipsnyje „ Nesutinku sutikti“. Jo teiginys: „daktaras Vasilijus argumentuoja, kad nėra paminklo sovietinei armijai, o minia socialiniuose tinkluose sako, kad yra.“ Nuostabą kelia liberalų ir konservatorių susidorojimo argumentas – „minia socialiniuose tinkluose sako“. Minia gali sakyti ką nori, bet visi matome, jog Klaipėdoje paminklo, skirto II- am pasauliniui karui, pagrindinis akcentas – Lietuvoje archeologinių kasinėjimų metu atrasta XV a. kardo išdidinta kopija. Kaip galima lietuvišką kardą sutapatinti su sovietine armija? Patarlių apie kardą yra nemažai. „Kas kardą pakelia, nuo kardo ir žūsta“, „Kas su kardu kovoja, tas nuo kardo ir žlunga“, „Su kuo kovosi, nuo to ir žūsi“. Šis XV a. lietuviškas kardas turi gilią prasmę. Nuleistas kardas – taikos simbolis, kuris perspėja karą nešančius, kad jūs žūsite, pavirsite į šaltus, juodus plieno gabalus. Mes juos, būtent iš tamsaus metalo, ir matome paminklų amsamblyje, kuris skirtas prisiminti karą ir milijonus nužudytų žmonių.
Ponai, Naryškino kontoros bendradarbiai, mus, kaip ir Ukrainos piliečius, nepasiseks sukiršinti. Didelis ačiū, II pasaulinio karo aukų ansamblio kūrėjams, kurie galimai numatė ir taip sudėliojo karo ir taikos akcentus, kad Klaipėdoje šis paminklinis ansamblis tautas vienytų, o ne skaldytų.
Manau, kad A. Tapinas, N. Puteikienė, liberalai ir konservatoriai tapo 5 kolona, nes elgiasi kaip paleckininkai, savo pasisakymais kenkia Lietuvai. Jie sudėlioja taškus ant istorinių įvykių pasekmių taip, kaip naudinga informacinio karo iniciatoriui Kremliui. Tiek paleckiukai, tiek Tapino ir Co reikalauja pusinės tiesos apie Holokaustą, palaiko Lietuvos didvyrių reputacijos juodinimą, vykdo sąmoningą piliečių kiršinimą.
D. Kišinevskij, V. Sofronovas išlaikę padorumo egzaminą, atsisakė palaikyti kiršinimo politiką, o tiksliau, tautinės įtampos didinimo politiką. Klaipėdos Mere, o Jūs, ar išlaikysite padorumo egzaminą?