Šių metų spalio 14d. Marių bendruomenė organizavo susitikimą, kuriame dalyvavo Valstybinio jūrų uosto direkcijos Rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas. Jis pristatė paruošta Uosto plėtros plano 4-tąjį variantą: šiauriniai uosto plėtrai -130 ha, pietinei – 80 ha su numatomu rezervinės 336 ha teritorijos prijungimu prie uosto. Šiam variantui pritarė vyriausybė. Kodėl pritarė, kai aiškinamajame rašte 1.5 dalyje įrašyta „Suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybės ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo ir veiklos plėtojimo planuojamoje teritorijoje sąlygų.“ Ar su visuomene derino?
Susitikime su Marių bendruomene, su gyventojais interesai tikrai nebuvo derinami. Tai patvirtina diskusija ir atsakymai auditorijai.
Pirmoji paklausėja pasiteiravo, kada bus įvykdyti uosto pažadai sutvarkyti pietinio miesto rajono magistralines gatves? A. Drungilas apkaltino savivaldybę, kad transporto mazgų projektas, kuris kainavo ne vieną šimtą tūkstančių eurų, savivaldybei nepatiko. Keista, kad uostas imasi įgyvendinti projektą net nežinodamas užsakovo pageidavimų. Jei uostas nesugeba derinti veiksmų, nesugeba efektyviai įsisavinti 0,5 milijono eurų, tai kas laukia Lietuvos, Klaipėdos kai projektai bus daugiamilijoninės vertės?
Kasdien dešimtys sunkiasvorių mašinų su uosto kroviniais kerta uostamiestį, bet gatvių remontu rūpinasi miestas, nes tai jo turtas. Lietuvoje veikiantys įstatymai, leidžia Jūrų uostui daužyti sunkiasvorėmis mašinomis gatves, o po to numeti miestui milijoną ar daugiau. Pasirodo, už tuos kelis milijonus eurų, kuriuos skiria uostas, miestas turi “rankas, kojas” geradariams nubučiuoti.
Kitas klausimas buvo apie uosto sanitarines zonas. Atsakymo nesulaukėme. Tada klaipėdietė papildė, kad su tyliu Jūrų uosto direkcijos pritarimu jos buvo panaikintos.
Visuomeninkas Virginijus Partaukas paklausė uosto atstovo, ar jie sutinku prisiimti asmeninę atsakomybę, dengti savo turtu, jei uosto plėtros projektas būtų nesėkmingas. NE –atsakė A. Drungilas, nes tai daroma dėl visuomenės. Tiesa, jį labai pradžiugino prašymas už Valstybinio jūrų uosto pinigus, tvarkant Jūrininkų prospektą, šalia įrengti gyventojams automobilių statymo aikšteles. Gėda džiaugtis tokiu klausimu.
Klaipėdiečiai turi kaimyną ne tik turtingą, bet ir grėsmingą, kelianti sveikatai ir gyvybei pavojų. Uostas apie eurus, kuriuos skiria miestui, pastoviai giriasi, o apie krovinių pavojingumą – tyli. Kodėl klaipėdiečiams nepateikiama jokia informacija apie uoste perkraunamus ir vežamus pavojingus krovinius? Juos tikrai krauna, nes veža nuodingus chemikalus iš Jonavos, Kėdainių. Įvykus avarijai, išsipylus nuodingiems chemikalams, klaipėdiečiai patirtų didžiulę žalą, nukentėtų jų sveikata,
Taip pat buvo klausimas dėl taršios krovos KLASCO įmonėje. Švyturio g. gyventoja per savo langus mato kalnus geležies rudos. Paskutinį pusmetį ji negali apsikęsti nuo rusvų metalo dulkių, kurios nusėda ant langų, palangių, užuolaidų. Po gyventojų skundų įmonės vadovai pasiteisino, jog netikėtai persikėlus krovai iš Latvijos uosto, jie, atseit, manė, kad geležies dulkes nuplaus lietus. Dabar įsigijo vandens patrankas ir žmonėms nebebus nepatogumų. Deja, ir šiandien gyventojų langai tebėra nusėdę metalo dulkėmis. Mašinos, kuriomis atvažiuoja KLASCO darbuotojai taip pat lieka raudonos. Galimai tos dulkės yra radioaktyvios, nes nežinome ar kas vykdo kontrolę. Gyventoja paklausė, kodėl latviai atsisakė kenksmingos nekonteinerinės krovos? Kodėl Lietuva prisiėmėme taršią krovą? Valstybinio jūrų uosto atstovas teigė, kad atviru būdu kraunama ne tik Lietuvoje, bet ir Ventspilyje.
Po A. Drungilo atsakymo taip ir likome nesupratę, kaip čia yra, juk tarp uostų vyksta arši konkurencinė kova dėl krovinių, bet ima latviai ir .perleidžia savo krovinius Lietuvai. Išvada: Latvija rūpinasi ir saugo savo gyventojų sveikatą, – Lietuva – NE.
Valstybinė jūrų uosto direkcija nekontroliuoja ir neprižiūri krovos darbų. Ji tik pinigus renka iš krovos kompanijų. Todėl Europos sąjungoje Klaipėda tapo taršiausiu uostamiesčiu (informacija pateikta viešai). Vietoj to, kad imtųsi priemonių dėl taršios krovos, miestiečiams aiškina, kaip kovos su tarša. Ją perkels į jūrą ir už trečios vandenvietės, kur numatyta skirti 15oo ha gamybinei-logistinei veiklai. Tai būtų didžiausias pramoninis parkas Europos Sąjungoje. 4-tas uosto plėtros variantas – ekologinė bomba. Tarša lieka tarša, ar ji Švyturio gatvės gyventojus nuodys, ar jūrą.
Kodėl klaipėdiečiams ir Lietuvos žmonėms rožinėmis spalvomis piešiamos gigantomanijos vizijos ir žadami pasakiški pelnai ? TODĖL, KAD TYLĖTUME. Kas yra svarbiau – pinigai ar sveikata? Kas iš tų pinigų, kai dėl taršos anksčiau laiko iškeliausi į Lėbartų kapines. Sveikatos nenusipirksi.
Šiek-tiek pataisyčiau:gatvės yra savivaldybės turtas, bet uostas GALI investuoti.Kaip geranoriškas fundatorius, sponsorius.Kas ir turėjo būti Klaipėdoje daroma visą laiką.Kad tarša nekontroliuojama turėtų atsakyti RAAD(regioninis aplinkos apsaugos departamentas)Bet jam dzin..//Iš to kad visi planai buldozeriu stumiami o žmonėms( be įvairių aiškinimų susitikimuose) nieko daugiau nepavyksta pasiekti, manau kad niekas piliečių interesų nepaisys.Visiškai.