Klaipėda – gyvybei pavojingos taršos spąstuose

Šių metų spalio  14d. Marių bendruomenė  organizavo susitikimą, kuriame dalyvavo  Valstybinio jūrų uosto direkcijos  Rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius  Artūras Drungilas. Jis pristatė  paruošta Uosto plėtros plano 4-tąjį variantą: šiauriniai uosto plėtrai -130 ha,  pietinei – 80 ha su numatomu rezervinės 336 ha teritorijos prijungimu prie uosto. Šiam variantui pritarė vyriausybė.  Kodėl pritarė, kai aiškinamajame rašte 1.5 dalyje įrašyta „Suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybės ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo ir veiklos plėtojimo planuojamoje teritorijoje sąlygų.“  Ar su visuomene derino?

Susitikime  su Marių bendruomene,  su gyventojais interesai tikrai nebuvo derinami.  Tai patvirtina diskusija ir atsakymai  auditorijai.

Pirmoji paklausėja pasiteiravo,  kada bus įvykdyti uosto pažadai sutvarkyti pietinio miesto rajono magistralines gatves? A. Drungilas apkaltino savivaldybę,  kad transporto mazgų projektas, kuris kainavo ne vieną šimtą tūkstančių  eurų, savivaldybei nepatiko. Keista, kad uostas imasi įgyvendinti projektą net nežinodamas užsakovo pageidavimų. Jei uostas nesugeba derinti veiksmų, nesugeba efektyviai įsisavinti  0,5 milijono eurų, tai kas laukia Lietuvos, Klaipėdos kai projektai  bus daugiamilijoninės vertės?

Kasdien dešimtys sunkiasvorių mašinų su uosto kroviniais kerta uostamiestį, bet   gatvių remontu rūpinasi miestas, nes tai jo turtas.  Lietuvoje veikiantys įstatymai, leidžia Jūrų uostui daužyti  sunkiasvorėmis mašinomis gatves, o po to numeti miestui  milijoną ar daugiau. Pasirodo, už tuos kelis  milijonus eurų, kuriuos skiria uostas, miestas turi „rankas, kojas“ geradariams nubučiuoti.

Kitas klausimas buvo apie uosto  sanitarines zonas. Atsakymo nesulaukėme.  Tada  klaipėdietė papildė, kad su tyliu Jūrų uosto direkcijos pritarimu jos buvo panaikintos.

Visuomeninkas Virginijus Partaukas  paklausė uosto atstovo, ar jie  sutinku prisiimti asmeninę atsakomybę, dengti savo turtu, jei  uosto plėtros projektas būtų  nesėkmingas. NE –atsakė A. Drungilas, nes tai daroma dėl visuomenės.  Tiesa, jį labai pradžiugino prašymas už Valstybinio jūrų uosto  pinigus, tvarkant Jūrininkų prospektą, šalia įrengti  gyventojams automobilių statymo aikšteles. Gėda džiaugtis tokiu klausimu.

Klaipėdiečiai turi  kaimyną ne tik turtingą, bet ir grėsmingą, kelianti sveikatai ir gyvybei pavojų.    Uostas apie eurus, kuriuos skiria miestui,  pastoviai giriasi, o  apie krovinių  pavojingumą – tyli.  Kodėl klaipėdiečiams nepateikiama jokia informacija apie uoste  perkraunamus ir vežamus pavojingus krovinius? Juos tikrai krauna, nes veža nuodingus chemikalus iš Jonavos, Kėdainių. Įvykus avarijai, išsipylus nuodingiems chemikalams, klaipėdiečiai  patirtų didžiulę žalą, nukentėtų jų sveikata,

Taip pat buvo klausimas dėl taršios krovos KLASCO įmonėje.  Švyturio g. gyventoja per savo langus mato kalnus geležies rudos. Paskutinį pusmetį ji negali apsikęsti nuo rusvų metalo dulkių, kurios nusėda ant langų, palangių, užuolaidų. Po gyventojų skundų įmonės vadovai pasiteisino, jog  netikėtai  persikėlus krovai iš Latvijos uosto,  jie, atseit, manė, kad geležies dulkes nuplaus lietus. Dabar įsigijo vandens patrankas ir žmonėms nebebus nepatogumų. Deja, ir šiandien gyventojų langai tebėra nusėdę  metalo dulkėmis. Mašinos, kuriomis atvažiuoja KLASCO darbuotojai taip pat lieka  raudonos.  Galimai tos dulkės yra  radioaktyvios, nes nežinome ar kas vykdo kontrolę.  Gyventoja paklausė, kodėl latviai atsisakė  kenksmingos nekonteinerinės krovos? Kodėl  Lietuva prisiėmėme taršią krovą?  Valstybinio jūrų uosto atstovas teigė, kad atviru būdu kraunama    ne tik Lietuvoje, bet ir Ventspilyje.

Po A. Drungilo atsakymo taip ir likome nesupratę, kaip čia yra, juk tarp uostų vyksta  arši konkurencinė kova  dėl krovinių,  bet ima  latviai ir .perleidžia  savo krovinius Lietuvai. Išvada: Latvija rūpinasi ir saugo savo gyventojų sveikatą, – Lietuva – NE.

Valstybinė jūrų uosto direkcija nekontroliuoja ir neprižiūri krovos darbų. Ji   tik pinigus renka iš krovos kompanijų. Todėl  Europos sąjungoje  Klaipėda tapo  taršiausiu    uostamiesčiu   (informacija pateikta viešai). Vietoj to, kad imtųsi priemonių dėl taršios krovos, miestiečiams  aiškina, kaip kovos su tarša. Ją  perkels į jūrą ir už trečios vandenvietės, kur numatyta skirti 15oo ha gamybinei-logistinei veiklai. Tai būtų  didžiausias pramoninis parkas Europos Sąjungoje.  4-tas uosto plėtros variantas -  ekologinė bomba. Tarša lieka tarša, ar ji Švyturio gatvės gyventojus nuodys, ar jūrą.

Kodėl klaipėdiečiams ir Lietuvos žmonėms rožinėmis spalvomis piešiamos  gigantomanijos vizijos ir žadami pasakiški pelnai ?   TODĖL, KAD  TYLĖTUME. Kas yra svarbiau – pinigai ar sveikata? Kas iš tų pinigų, kai  dėl taršos anksčiau laiko iškeliausi į Lėbartų kapines. Sveikatos nenusipirksi.