Jau 92 kartą klaipėdiečiai atėjo į Atgimimo aikštę paklausti „Ar dar gyva Deimantė?“. Šis klausimas, grįžus į Lietuvą Neringai Venckienei ir pateikus naujas detales, tapo aktualesnis.
Dėka N. Venckienės Lietuvos visuomenė sužinojo, jog teisėtvarka išsiuntė į Jungtines Amerikos Valstijas prašymą gražinti “nusikaltėlę” N. Venckienę. JAV Teisingumo departamentas nesupranta kokius nusikaltimus padarė N. Venckienė ir todėl prašo patikslinti ekstradicijos prašymą.
2016-05-31 Generalinės prokuratūros prokuroras T. Krušna sudaro klausimyną, kurį nusiunčia į Kauno apygardos prokuratūrą. 2016-06-20 prokuroras D. Jakutis paruošia, o prokuroras V. Gataveckas pasirašo atsakymą. Jie surašo 39 konkrečius kaltinimus.
Vienas iš tų kaltinimų yra paimtas iš knygos „Drąsiaus viltis – išgelbėti mergaitę“. Šioje knygoje N. Venckienė, kadangi pati ilgus metus dirbusi teisėja rašo, kad yra pakankamai įrodymų, jog mergaites galimai seksualiai tvirkino ir prievartavo Andrius Ūsas, Jonas Furmanavičius. Šiuos teiginius leidžia išsakyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. „Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.“N. Venckienei negalioja Konstitucinė teisė, nes prokurorai net į JAV Teisingumo departamentą siunčia kaip kaltinimą ir paaiškina, kad N. Venckienė „tyčia pateikė informaciją suformuluodama ją kaip konstatuojamo pobūdžio“.
Jei visa Lietuvos teisingumo sistema ignoruoja Konstituciją, jei prokurorai surašo absurdiškus kaltinimus, o jų pagrindu vėliau teismai priima sprendimus, tai tokioje valstybėje nei su žiburiu nerasi teisingumo.
Kaip Lietuvos elitą aptarnaujantys aiškina JAV teismo priimtą sprendimą N. Venckienei, kai iš 37 pateiktų kaltinimų buvo palikti tik 4? Atseit, partijos „Drąsos kelias“ viena iš steigėjų, nusikaltėliams parodė kelią, kaip išvengti atsakomybės. Padarei Lietuvoje nusikaltimus, išvažiavai į JAV ir realaus kalėjimo išvengsi.
Lietuvos piliečiai, kai iš 37 kaltinimų lieka tik 4 supranta, jog Lietuvos teisėtvarka surašo įsivaizduojamus kaltinimus ir žmonės yra teisiami ir padaromi nusikaltėliais absurdiškų kaltinimų pagrindu. Lietuvos teisėtvarka yra užgrobta. Teisėtvarkos okupantai turi pavadinimą Tulpių paštas. Visa Lietuva mato dirbtinius kaltinimus Raimundui Ivanauskui. Jais remiantis teisėtvarka Drąsiaus draugą paskelbė nusikaltėliu ir uždarė į kalėjimą.
Lietuvos elitas puikiai supranta, kad Deimantė, kaip liudininkė yra neapsakomas pavojus. Ji, vaikas, apnuogina mūsų valdžią, Jos liudijimo užtektu, kad iš aukštų valdžios postų trauktųsi pedofilai ir jų rėmėjai. Galu gale užsidarytų nuo 1991 metų puoselėtas raudonasis tulpių paštas. Psichinė ir fizinė mergaitės sveikata yra pavojuje, kadangi degradavusio politinio elito prašymu ji uždaryta, nes jiems tyla yra gera byla.
Todėl ateisime ir vasario 17d. paklausti „Ar dar gyva Deimantė?“ ir pareikalauti, kad raudonasis tulpių paštas patrauktų “purvinas rankas” nuo Neringos Venckienės.
Venckienes stogas.