Amžina atmintis genocido aukoms

2019-10-16f

Lygiai prieš 75 metus, spalio mėn, 16d.   Tarybinė kariuomenė įžengė į  Mažąją Lietuvą.  Kodėl mūsų gentainiai pirmieji  gavo rusų kariuomenės propagandininko rašytojo Ilja Erenburgo     kerštu persunkto atsišaukimo : „Nėra nieko, kas vokiečiuose būtų be kaltės – nei tarp gyvųjų, nei tarp mirusiųjų. Raudonarmiečiai, šventai vykdykite draugo Stalino nurodymą ir sumindžiokite fašistinį žvėrį jo urve. Sulaužykite germaniškųjų moterų rasinį pasididžiavimą. Pasiimkite jas sau, kaip savo teisėtą grobį. Žudykite, narsieji raudonarmiečiai!”   smūgį?    Per sovietinį genocidą 1944–1949 m. buvo sunaikinta per 300,000 žmonių (iš jų apie 130,000 lietuvių kilmės).

Atsakymo,  kodėl šį kraštą persekioja  negandos,  kodėl turėjo patirti galimai sadistinių polinkių sovietų kariuomenės rašytojo  kvietimą, neturime.

Manome, kad viena iš naikinimo priežasčių yra ta, kad gyveno savo istorinėje  etninėje žemėje.

Turime, o tiksliau privalome  prisiminti ir pagerbti  nekaltų žmonių sunaikinimą.

Mažosios Lietuvos  reikalų  tarybos Klaipėdos  krašto skyrius  kasmet spalio 16d. ateina prie prūsų karo vado Herkaus Manto  paminklo ir uždega  prisiminimo žvakutes  genocido aukoms.  Susirinko ir 2019 m. spalio 16 d. pasakyti, kad negalima pamiršti nekaltų žmonių  pralieto kraujo.

2019-10-16 q2019-10-16 w2019-10-16h2019-10-16g

Kategorijos: Be kategorijos.

1 komentaras

  1. Edita:

    Prisiminti reikia visus:ir kritusius ir gyvus likusius karo vaikus…
    Karas yra karas, o politika sugeba įtikinti žmones, kad kare moralės dėsniai nebegalioja. Žmonės nebeturi valios ant savęs. Eiliniams kareiviams yra įsakoma žudyti priešą. Jei kareivis to nedarys, jis pats bus nušautas, o kas nori mirti?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>