Lygiai prieš 75 metus, spalio mėn, 16d. Tarybinė kariuomenė įžengė į Mažąją Lietuvą. Kodėl mūsų gentainiai pirmieji gavo rusų kariuomenės propagandininko rašytojo Ilja Erenburgo kerštu persunkto atsišaukimo : „Nėra nieko, kas vokiečiuose būtų be kaltės – nei tarp gyvųjų, nei tarp mirusiųjų. Raudonarmiečiai, šventai vykdykite draugo Stalino nurodymą ir sumindžiokite fašistinį žvėrį jo urve. Sulaužykite germaniškųjų moterų rasinį pasididžiavimą. Pasiimkite jas sau, kaip savo teisėtą grobį. Žudykite, narsieji raudonarmiečiai!” smūgį? Per sovietinį genocidą 1944–1949 m. buvo sunaikinta per 300,000 žmonių (iš jų apie 130,000 lietuvių kilmės).
Atsakymo, kodėl šį kraštą persekioja negandos, kodėl turėjo patirti galimai sadistinių polinkių sovietų kariuomenės rašytojo kvietimą, neturime.
Manome, kad viena iš naikinimo priežasčių yra ta, kad gyveno savo istorinėje etninėje žemėje.
Turime, o tiksliau privalome prisiminti ir pagerbti nekaltų žmonių sunaikinimą.
Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyrius kasmet spalio 16d. ateina prie prūsų karo vado Herkaus Manto paminklo ir uždega prisiminimo žvakutes genocido aukoms. Susirinko ir 2019 m. spalio 16 d. pasakyti, kad negalima pamiršti nekaltų žmonių pralieto kraujo.
Prisiminti reikia visus:ir kritusius ir gyvus likusius karo vaikus…
Karas yra karas, o politika sugeba įtikinti žmones, kad kare moralės dėsniai nebegalioja. Žmonės nebeturi valios ant savęs. Eiliniams kareiviams yra įsakoma žudyti priešą. Jei kareivis to nedarys, jis pats bus nušautas, o kas nori mirti?