Piliečiams

Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui

Virginijus Partaukas NVO Klaipėdos jungtinis demokratinis judėjimas,

Asociacija „Klaipėdos žalieji“ steigėjas, gyv. Poilsio g. 37-59,  Klaipeda,

Gim.m. 1959-12-08,   tel. 060344258

SKUNDAS

DEL NUTARIMO ADMINISTRACINIO NUSIŽENGIMO BYLOJE

NR.30-ANR N-6631-2025

2025-05-30

Šių metų gegužės  9 d.( „Pergalės d.“ )  apie 15 val.  piketavau prie sovietinių karių palaidojimo vietos (Daukanto g. 35, Klaipėda). Į akciją pakviečiau ir Virginiją Jurgilevičienę. Akcijos paskirtis buvo pasmerkti Rusijos agresiją prieš Ukrainą, išsakyti savo poziciją dėl Putlerio veiksmų, paskleisti tam tikrą informaciją praeiviams žodžiu bei informatyvių plakatų pagalba. Taip pat tikėjausi išgirsti užkietėjusių kremliaus garbintojų nuomonę, pabendrauti su Maskvos propagandos suklaidintais rusakabiais ir lietuviais, tikslu sukelti abejones jų įsitikinimuose.  Daugelis jų net nežino Lietuvos istorijos pagrindinių faktų, pavyzdžiui, jie turi informaciją, kad mes laisva valia įstojome į TSRS,  kad Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei priklausė  ukrainiečių žemės, jie neigia nacių ir sovietų bendradarbiavimo sutartį, Europos pasidalinimą.

Atsinešiau apie dešimt plakatų su retoriniais klausimais ( pvz., 1. Putinistai tris metus Ukrainoje naudoja Hitlerio metodus. Tai pasityčiojimas iš žuvusių kovoje prieš fašizmą !! Rusakalbi, netylėk!!! 2. Klaipėdieti, ar supranti, kad Rusijos imperija buvo, yra ir bus amžinas Lietuvos priešas?).  Piketuose, skirtuose Rusijos agresijai prieš Ukrainą pasmerkti,  beveik visada naudoju įvairiomis  prasmėmis labai efektyvų plakatą, kur Z ženklas prilygintas svastikai, o viršuje užrašyta FAŠIZM STOP ! .  Šitą plakatą naudojome nuo 2022-03-23 d. iki  2025-05-21 d., iš viso daugiau negu dešimt kartų. Policininkai daug kartų jį fotografavo, todėl foto  turi būti VPK duomenų  bazėje. Pretenzijų dėl jo nereiškė. Tiesa, pirmą kartą buvo plakatą paėmę, bet jau 2024-04-01 pareigūnas Gintautas Kuprys teiseną nutraukė ir plakatus grąžino, nes mes ženklus naudojome ne nacistinių idėjų propagavimui, ar  antidemokratinių organizacijų kūrimui, o visuomenės informavimo apie įvykius Ukrainoje tikslais ( ROIK: 22163368891). Tokiam nutarimui pritarė ir pareigūnas Gediminas Kalasūnas,  teikdamas atsiliepimą į teismą.

Tiek mano, tiek V. Jurgilevičienės požiūris į imperinę Rusiją, į jos genocidinę politiką Ukrainos atžvilgiu, nepakito. Mes nuosekliai remiame Ukrainą ir piketų metu gyvu žodžiu, plakatų tekstais, simboliais, foto   skleidžiame informaciją  klaipėdiečiams.

Atkreipiame pareigūnų dėmesį, kad abu ženklai ypatingai gerai atspindi   diktatūrinius režimus ir padarytus praeityje bei daromus šiandien nusikaltimus žmogiškumui.  Kitų, efektyvesnių ženklų, atspindinčių praeities ir dabarties įvykius, nėra.  Blogis, kuris ateina su svastikos, žvaigždės ir Z raidės pavidalu,  bet kada gali sugrįžti ir į mūsų šalį. Juos būtina demonstruoti,  tikslu vaizdžiai parodyti  grėsmę –  agresyviąją  Rusiją, kuri  neatsisako savo imperinių tikslų Europos valstybių atžvilgiu.

Atkreipiame dėmesį, kad LR ANK 524 straipsnyje nėra     absoliutaus draudimo naudoti šiuos simbolius.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus  Vyriausiosios tyrėjos Erikos Kliaugienės priimtas sprendimas: „Įstatymų leidėjas jo padarymo nesieja su kokiu nors konkrečių padarinių atsiradimu  ir todėl visuomenei pavojingu yra laikomas pats veikimas.“ negali būti taikomas dėl mano plakatų. Pats veikimas, t.y. stovėjimas su plakatu  smerkiančiu vykdomus ar įvykdytus karo nusikaltimus, negali būti laikomas pavojingu.

Manome, jog pareigūnė netinkamai pritaikė LR ANK 524 str. 3 dalį, eliminavo mūsų konstitucinę teisę į informacijos sklaidą.

Atsižvekgiant į anksčiau išvardintus motyvus ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo pagrindiniais teisės principais prašau nutraukti teiseną ir grąžinti plakatą.

SKUNDAS  DĖL  NUTARIMO ADMINISTRACINIO NUSIŽENGIMO BYLOJE   NR.30-ANR N-6631-2025                                                                2025-05-27

Esu nubausta pinigine bauda. Man skirta  300 EUR nuobauda. Konfiskuotas plakatas:  „Fašizm Stop! Svastikos ženklas = Z    Putin = HITLER“, kurį įsiteisėjus nutarimui, sunaikintų. Šis plakatas yra Virginijaus Partauko, su kuriuo kartu piketavome,  nuosavybė.

Nesutinku, kad 2025m. gegužės  9 d. nuo 14.20 iki 16.00 adresu Daukanto g. 35, Klaipėda, kai  vyko  piketas padariau nusižengimą.

LR ANK 524 str.1d. draudžia naudoti  totalitarinių ir autoritarinių režimų simbolius, kuriuos šie režimai naudojo ar naudoja jų įvykdytai ar vykdomai karinei agresijai, vykdomiems ar įvykdytiems nusikaltimams žmogiškumui ir karo nusikaltimams propaguoti.

Demonstravau plakatą su svastikos ženklu ir simboliu Z tikslu parodyti, kad nacizmas  atgimė, tiesa, Rusijoje,  kuri  vykdo nusikaltimus žmogiškumui. Rusija tapo karo iniciatore,  organizatore ir vykdytoja, įtraukdama Baltarusiją, Iraną, Šiaurės Korėją ir kitas šalis į nusikalstamą veikimą prieš žmogiškumą.  

Manau, kad LR ANK   524 str.1dalį negalėjo man pritaikyti ir nubausti,  nes draudžiamus ženklus naudojau ne propaguoti nacistines idėjas, okupacinį režimą, antidemokratines idėjas propaguojančių organizacijų kūrimuisi. Nėra jokių dviprasmybių, nes  virš ženklų parašyta:  STOP FAŠIZM , o apačioje – Putin = HITLER

LR ANK   524 str. 3 d. leidžia naudoti  draudžiamus ženklus ir nekyla administracinė atsakomybė, jei veikla padaryta  visuomenės informavimo tikslu. Tyrimo metu  Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus  Vyriausioji tyrėja Erika Kliaugienė nustatė, „kad V. Jurgilevičienės veiksmai neatitinka visuomenės informavimo apie istorinius ir dabarties įvykius  ar švietimo atvejo.“ Pagal tyrėją,  „LR Visuomenės informavimo“ įstatyme nustatyta, kad visuomenės informavimas, tai viešosios informacijos teikimas visuomenei.  Visuomenės informavimo priemonė – laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos, radio programa, kino ar kita garso ar vaizdo studijų  produkcija.  Tyrėja teigia, kad  V. Jurgilevičienės rankose laikomas plakatas neatitinka visuomenės informavimo apie istorinius ir dabarties įvykius,totalitarinius ar autoritarinius režimus, kadangi nėra laikraštis ar koks kitas leidinys, televizijos ar koks nors visuomenės  informavimo studijos kūrinys, atseit, plakatu negalima teikti informacijos apie istorinius ir dabarties  įvykius, totalitarinius ir autoritarinius režimus.

Manau, kad tyrėja  pateikė netinkamas išvadas,  nes LR Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnyje   „Viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai ir jų dalyviai“ parašyta, kad Lietuvos Respublikoje rengti ir (ar) skleisti informaciją gali visi asmenys,  išskyrus šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytus atvejus.

Kiti draustini atvejai  išvardinti LR ANK   524 str. ir Konstitucijos 25 str.: propaguoti vykdytus ar vykdomus nusikaltimus žmogiškumui,  naudoti vykdytai ar vykdomai karinei agresijai bei skleisti informaciją, kurios tikslas kurstyti  tautinę, rasinę, religinę ar socialinę neapykantą, naudoti šmeižtą ar dezinformaciją, žeminti garbę ir orumą.

LR Konstitucijos 25 straipsnis neleidžia riboti laisvai reikšti įsitikinimus, išskyrus aukščiau išvardintais atvejais.   Riboti, drausti teiginiu, kad  informaciją gali skleisti tik informavimo priemonės:  laikraštis ar kitas leidinys, televizija, radijas yra klaidinga įstatymo ir Konstitucijos interpretacija, pažeidžianti žmogaus teises.

Dar kartą primenu LR Konstitucijos 25 straipsnį „ Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.

Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.

Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.

Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.

Pilietis turi teisę įstatymo nustatyta tvarka gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie jį.“

Plakatas:  „Fašizm Stop! Svastikos ženklas = Z    Putin = HITLER“ konfiskuotas jau antrą kartą. Pirmą kartą tai buvo 2022-03-23. Plakatas buvo grąžintas  ir teisena pagal ANK 524 straipsnio 1 dalį , nutraukta, nenustačius jos veiksmuose tiesioginės tyčios, t.y. nebuvo gauta duomenų apie tai , jog V. Jurgilevičienė nacistinę svastiką  naudojo propaguoti nacistines idėjas.   Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-181-557/2022.

LR Konstitucija, LR Visuomenės  informavimo įstatymas bei LR ANK  524 straipsnis leido demonstruoti plakatą. Todėl PRAŠAU    panaikinti priimtą nutarimą bei  grąžinti konfiskuotą plakatą „Fašizm Stop! Svastikos ženklas = Z    Putin = HITLER“ jo savininkui V. Partaukui.

Virginija Jurgilevičienė 

2025-06-27 d. Klaipėdoje, Skulptūrų parke Mažosios Lietuvos muziejaus atstovai     pristatė miesto visuomenei skulptoriaus Gintauto Jonkaus sukurtą  paminklinį akmenį, skirtą Vyriausiojo Mažosios Lietuvos Gelbėjimo komiteto II -jam  sekretoriui Viliui Šaulinskiui. Šio atminimo ženklo klaipėdiečiai laukė nuo 1998 metų. Tais metais V. Šaulinskio giminės kreipėsi į savivaldybę su prašymu atkurti  V. Šaulinskio palaidojimo vietą. Kraštotyrininkas  Kazys Budginas kartu su V. Šaulinskio giminaičias  paskutinį kartą šiuo klausimu kreipėsi 2003 metais. Pagal K. Mickevičių, savivaldybės atstovas  giminaičiams  paaiškino, jog , reikia   raštu  pateikti įrodymus, kad čia palaidotas V. Šiaulinskis. Vyriausiojo Mažosios Lietuvos Gelbėjimo komiteto sekretoriaus nuopelnai Klaipėdos savivaldybei   neatrodė tokie, kad verta jį įamžinti. Pasirodo, kad pažyma turi tokią galią, jog 22 metus dėl paminklinio akmens pastatymo  buvo tyla. Galimai, dar  ir dėl to, kad tais pačiais metais mirė kraštotyrininkas K. Budginas.

“Atviros Klaipėdos” redaktorius Martynas Vainorius 2024-09-21  straipsnyje „Idealistai reikalingi tik esant pavojui, o ne dalinant pinigus“  parašė, kad daug metų nėra įamžintas garbingiausias  klaipėdietis V. Šaulinskis.  Redaktorius  savo straipsnyje priekaištus  išsakė Klaipėdos miesto savivaldybei, Mažosios Lietuvos reikalų  tarybai Klaipėdos krašto skyriui, t.y. patalpino nuotrauką, kurioje matosi, kaip 2023 metais atidaroma paminklinė lenta mažlietuviui  Jokūbui Stiklioriui. Nuotraukoje, kuri padaryta prie J. Stiklioriaus atminimo lentos, stovi atstovas iš Klaipėdos savivaldybės  Mantas Macikas  ir  architektas Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus narys Adomas Skiezgelas.  Šita nuotrauka  „Atviroje Klaipėdoje “ kaip priekaištas, kad mažlietuviams kabinamos lentos, tačiau V. Šaulinskiui nesugebama pastatyti atminimo ženklo.

Manau, kad prieš  27 metus  Klaipėdos savivaldybėje pradėtą darbą, kurį dėl absurdiškų priežasčių nutraukė,  turi užbaigti. Užklausus Klaipėdos miesto savivaldybės  merą  Arvydą Vaitkų, kokį sprendimą turėtų priimti savivaldybė, kai sužino apie pradėtus, deja, neužbaigtus projektus, mero atsakymas buvo, kad turi užbaigti. Jis paprašė vicemero Algirdo Kamarausko kuruoti, asmeniškai  kontroliuoti paminklinio akmens pastatymą Vyriausiajam Mažosios Lietuvos Gelbėjimo komiteto sekretoriui Viliui Šaulinskiui.

Malonu, kad A. Kamarauskas jam pavesta darbą atliko, tam reikėjo tik pusmečio  ir 2025-06-27 d. klaipėdiečiai rinkosi į Skulptūrų parką, į paminklinio ženklo, skirto V. Šaulinskiui atidarymą ir klausėsi dizainerio  Kęstučio Mickevičiaus pasisakymo, kad Klaipėdos miesto valdžia žiūri patriotiškai, atseit, „dabar tie  vėjai kiti   pučia, nebeturėtų būti tų problemų, kurios buvo tada.“

„Atviros Klaipėdos“ redaktorius straipsnyje apie V. Šaulinskį atspausdino  1935 m. „Lietuvos aido“ nekrologą, kuriame   buvo pateikta trumpa biografija, nuopelnai, apdovanojimai. Deja, Klaipėdos  visuomenė,  atvykusi į paminklinio akmenens, kuris  pažymėjo V. Šaulinskio palaidojimo vieta,  atidarymą, nebuvo supažindinta su tais faktais, kuriuos patekė  „Lietuvos aidas” , pagerbdamas amžinybėn išėjusįjį.  Štai ką parašė:  „Pažymėtina, kad jo asmenyje sukilimui ruošti turėta labai naudinga pajėga. Slaptiesiems sukilimo atsišaukimams išleisti buvo labai didelė rizika. Tačiau juos pagaminti jis apsiėmė pats, ir niekas apie tai nežinojo.“  Tų atsišaukimų galia buvo didžiulė. Jie  buvo neįkainuojamas  įnašas į sukilimo pergalę.   

Apie V. Šaulinskio šaulio veiklą papasakojo  buvęs Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (Jūros) šaulių 3-iosios rinktinės vadas atsargos majoras Rolandas Lukšas. Susirinkę sužinojo, kad V. Šaulinskis su bendraminčias  1923 m. kovo mėn. įkūrė jų rinktinę.  R. Lukšas  pasidžiaugė, kad  Klaipėdos šauliai pasitinka 106 metų Šaulių organizacijos  įkūrimo sukaktį prie paminklinio akmens skirto rinktinės pradininkui.

Po oficialaus paminklinio akmens atidarymo  ir kalbų  Skulptūrų parke, Klaipėdos savivaldybės atstovai, šauliai aplankė ir  pagerbė gėlių puokšte  Joniškės  kapinėse garbingą šaulį LŠS Klaipėdos XX rinktinės narį ( nuo 1923), valdybos ir tarybos  narį (1924-1939)   Jurgį Lėbartą.

Dėkingumas ir pagarba istorijai ir žmonėms, kurie neišdavė  Lietuvos dėl sotesnio kąsnio.    

Virginijus Partaukas NVO Klaiėdos jungtinis demokratinis judėjimas, Asociacija „Klaipėdos žalieji“ steigėjas, gyv. Poilsio g. 37-59,  Klaipeda,  tel. 060344258

PRAŠYMAS  DĖL PROTOKOLO  NR.31-ANR P-7387-2025                         2025-06-20

2025m. gegužės  21 d. nuo 9.00 adresu Kauno g. 35, priešais Klaipėdos apskrities VPK vyko mūsų dviejų asmenų ( V. Partauko ir Virginijos Jurgilevičienės) piketas – protestas, regavimas į perteklinius, galimai, neteisėtus pareigūno Edgaro Jazminsko veiksmus mūsų atžvilgiu, ydingai traktuojant ANK 524 straipsnį.   

Primenu, kad gegužės 9 d. mano inicijuoto piketo prie Sovietų karių kapinių metu, minėtas policininkas atėmė mano plakatą, kuriame buvo parašyta: STOP FAŠIZM! HITLER=PUTIN. Nupiešta svastika = Z raide. A. Jazminskas surašė protokolą ir neatlikus tyrimo V. Jurgilevičienei paskyrė 150 Eu baudą. Tokį avansinį piliečių baudavimą aš prilyginu reketavimui. Jeigu esame teisinė valstybė, šitaip elgtis negalime.

Beveik analogiškai su manimi pasielgė 2025m. gegužės  21 d. piketo, priešais VPK metu ir vyr. tyrėjas Marius Lotužis. Tiesa, jis išklausė mano paaiškinimą, jog dėl simbolių vartojimo turime teisinę praktiką po 2022-o3-23 d. piketo prie Rusijos konsulato, kur taip pat tik po nurodymo kažkokio vyresnio pareigūno, pagal jam persiųstas foto, liepė plakatus su svastika ir  Z raide paimti bei surašyti protokolą, be baudos. Nors pareigūnai protokolą surašė pagal 524 str., bet vėliau 2022- o4- 01 d. vyresnysis tyrėjas Gintautas Kuprys nutraukė bylos teiseną ( ROIK: 22163368891).

Kadangi dabartinė situacija yra praktiškai identiška, nutarimą pridedu , nes negali būti, kad esant tiems patiems teisės aktams įvykis būtų traktuojamas priešingai. Tai būtų dvigubi standartai.

Kiek pamenu, M. Lotužiui dar pasakiau, kad nėra apsoliutaus draudimo naudoti ženklus ir simbolius tam tikrais atvejais. Tai leidžia informavimo tikslais 524 str. 3 d. Išklausęs mano argumentas, pareigūnas su kolege nuėjo, bet maždaug po 10-15 minučių sugrįžo atgal. Tikriausiai, gavęs nurodymą” iš aukščiau”, paėmė keturis plakatus, surašė protokolą ir vėl ekspromtu, dar neatlikus tyrimo, skyrė baudą.

Mes manome, kad VPK demonstruoja visišką nepasitikėjimą Klaipėdos aktyviais bendruomenės nariais, kuriems tarnauti yra jų pareiga ( policijos šūkis: ginti, saugoti, padėti). Gaila, kad mūsų dabartiniu atveju, jie elgiasi atvirkščiai. Vietoje pagalbos mums skleisti antitotalitarines nuostatas, apie jas viešai informuojant jie PADEDA kraugeriškam imperinės Rusijos režimui, SAUGO putlerio susikurtą geriečio įvaizdį, GINA už Z raidės stovinčius žmogžudžių interesus. Policija taip elgtis gali dėl žemo intelekto, nesugebėdami vertinti simbolių naudojimo intencijos atskirame plakate ir visų plakatų tekstų kontekste. Arba tokio elgesio priežastis yra nostalgija sovietmečiui ir užslėpta simpatija dabartinei Rusijai, ateinanti per tėvų ir senelių pasakojimus arba per soc. tinklų propagandą. Manau, kad tobulėti, kelti savo kompetenciją, išprusimą privalo patys paregūnai, o ne sąmoningi, atsakingai besielgiantys aktyvūs piliečiai turi nusileisti iki jų ligmens, taip palengvindami policijos darbą, o mes patys susiprimityvindami.

Kadangi turime ilgametę patirtį su piketais, tai esame pasiruošę su pareigūnais ją pasidalinti, taip prisidėti prie Klaipėdos policijos autoriteto ir įvaizdžio stiprinimo. Dabar dar neretai sulaukiame antidemokratiško klausimo: ” Ar turite leidimą piketui?”. Tenka aiškinti, kad turbūt tik Rusijoje ar Baltarusijoje reikalingi leidimai, o mums pakanka informuoti miesto valdžią. Net mitingui nereikalingi leidimai, o suderinimai.

Atkreipiame dėmesį, kad tiek svastiką, tiek Z raidę, tiek žvaigždę, mes naudojame tikslu informuoti apie šių dienų vykdomą imperinės Rusijos nusikalstamą veiką, prilygindami II pasaulinio karo nacistinius, fašistinius, komunistinius nusikaltimus, kurie nusinešė 56 milijonus gyvybių. Tai ypač aktualu Klaipėdos miestui, kuriame gyvena ypatingai daug rusakalbių, sovietinio melo aukų ir propagandos užzombintų lietuvių.

Prašau pareigūnų, įvertinus mano pateiktus argumentus ir motyvus, kodėl piketuose Klaipėdos žmonėms, ypač rusakalbiams, tiesiogiai teikiant informaciją, kol vyksta Rusijos karas prieš Ukrainą, yra tikslinga ir prasminga jų dėmesiui atkreipti, įtaigai sustiprinti naudoti ANK  524 str. įvardintus simbolius, taip pat prašau priėmus domėn pareigūnų G. Kuprio ir G. Kalasūno teisinį vertinimą analogiškose situacijose su plakatais 2022-03-23 d. pikete, taip pat daugkartinį ilgalaikį 2022m., 2023m., 2024 m. 2025 m. tęstinį, vienareikšmišką, atsakingą simbolių naudojimą įvairiuose piketuose ir mitinguose, tai fiksuojant ir toleruojant pareigūnams ( foto turi būti VPK duomenų bazėje), vertinant LR Konstitucijos 25 str. mums numatytą teisę miesto bendruomenei skleisti informaciją apie istorinius ir dabarties įvykius, totalitarinius, autoritarinius režimus, taip pat įvertinus mano ir kolegės nuoseklias pastangas įvairiais būdais, tame tarpe ir finansiniais, palaikyti ukrainiečių kovą už savo ir mūsų laisvę.

Prašau priimti nutarimą nutraukti Administracinio nusižengimo bylos teiseną, pradėtą pagal ANK  524 str. ir grąžinti paimtus mano visuomeninio darbo įrankius keturis palakatus.  Prašau bylą vesti žodine tvarka.

P.S. baigdamas savo paaiškinimą pareiškiu, jog šitas tekstas neturėtų būti laikomas šmeižtu ar įžeidimu pareigūnams, nes yra mano nuomonė, susiformavusi vertinant keliolikos metų su piketavimu susijusią patirtį.

Pagarbiai,

Virginijus Partaukas

                                        egles.bendruomene@gmail.com tel. +37064024954

________________________________________________________________

Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui

PRAŠYMAS DĖL ANK 524  STRAIPSNIO

2025-06-13

Klaipėda

Kreipiamės į Seimo narius dėl Lietuvos Respublikos Administracinio nusižengimo kodekso  524 straipsnio: „Nacistinių, komunistinių simbolių, totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolių platinimas ar demonstravimas“.

Mes, aktyvūs visuomeninkai, tarp jų  Virginija Jurgilevičienė ir Virginijus Partaukas, jau Rusijos karo prieš Ukrainą  išvakarėse  2022-02-23 piketavome prie  agresoriaus  konsulato,  reikalaudami  Ukrainą  palikti ramybėje.

Panašias paramos Ukrainai ir imperinės Rusijos pasmerkimo akcijas, su atitinkama informacija plakatuose, vykdome reguliariai kiekvienais metais. Rusijos imperinio, autoritarinio, represinio režimo  veiksmus prilyginome nacistinės, fašistinės Vokietijos genocidiniams veiklos metodams. Informacijos sklaidos emociniam poveikiui sustiprinti, istoriniams įvykiams susieti, ypatingam nusikalstamumui užakcentuoti visada naudodavome charakteringiausius abiejų režimų simbolius. Z raidę sulyginome su svastika, o Putiną su Hitleriu.

Neseniai, pasikeitus Klaipėdos miesto ir apskrities policijos vadovams, sulaukėme ne palaikymo už patriotinę  pilietinę veiklą, o puolimo prieš mus – Ukrainos rėmėjus ( palaikome ne tik viešomis akcijomis, bet ir reguliaria finasine parama, pav. Mėlyna- geltona ir kitiems fondams).

Mes jaučiamės moraliai pažeminti  naujosios VPK vadovybės, pastatyti į vieną gretą su putlerio gerbėjais. Mes pradedame abejoti pareigūnų lojalumu Lietuvos valstybei.

Jūsų, kaip piliečius atstovaujančios ir kompetetingos institucijos, prašome atsakyti:

• Kas buvo ANK 524 straipsnio  iniciatoriai?
• Su kokia intencija,  t.y. dėl kokios priežasties jį pasiūlė ir patvirtino  Seime? Prieš ką yra šis straipsnis nukreiptas?

Būsime dėkingi sulaukę atsakymo ir bent moralinio palaikymo.

Virginijus Partaukas, gyv. Poilsio g. 37-59, Klaipėda, tel. 060344258

Sovietų Sąjunga, jos ideologinė mašina, atgavus nepriklausomybę, neišsikraustė, ji Lietuvoje paliko dirbti ne tik KGB-stus, bet ir istorikus. 1980 metais išleistoje brošiūroje „Klaipėda“ žurnalistas Venantas Butkus pateikė Klaipėdos sukilimo sovietinį variantą . Brošiūros autorius parašė: „Lietuvos buržuazinė valdžia nutarė imtis priemonių Klaipėdos kraštui susigrąžinti. Nenorėdama pažeisti Antantės autoriteto, ji ryžosi inscenizuoti vietos gyventojų sukilimą prieš vokišką krašto direktoriją. Prieš tai, 1922 m. gruodžio mėn. 18 d. , Klaipėdoje iš Lietuvos buržuazinės valdžios šalininkų paskubomis buvo sudarytas „Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas“, kuris paskelbė sieksiąs, kad Klaipėdos kraštas prisijungtų prie Lietuvos autonominiais pagrindais. Perrengti civiliais drabužiais kariuomenės daliniai  1923 m. sausio 6 d. buvo atgabenti į Klaipėdos krašto pasienį. Sausio 13 d. Šilutėje sudaryta nauja Klaipėdos krašto direktorija. Sausio 15d. „sukilėliai“ įžengė į Klaipėdą.“

Labai įdomus faktas. Vokiečių tautininkų pateiktą Klaipėdos krašto istoriją mielai perima kiti šio krašto okupantai – Sovietų Sąjunga. Liūdnas faktas, kad Klaipėdos universiteto istorikai beveik atkartoja užkariautojų bei okupantų 1923 metų sukilimo pateiktą versiją.

Sovietinių laikų informacinis leidinėlis buvo išleistas 40 tūkstančių vienetų tiražu ir jame nėra nė žodžiu užsiminta apie šaulius ir mažlietuvius. Vokiečių tautininkai ir tarybiniai istorikai šaulių ir mažlietuvių vaidmenį vadino nereikšmingu. Vygantas Vareikis, Vasilijus Safronovas, t.y. šių dienų istorikai vadovaujasi vokiečių tautininkų ir sovietų istorikų sukurta Klaipėdos sukilimo versija. Pagal juos, mažlietuviai sukilėliai buvo priedanga. Todėl žodį „sukilimas“ jie rašo su kabutėmis. Pasirodo, taip nusprendė tarybiniai istorikai ir taip V. Butkus pateikė brošiūroje „Klaipėda“. Mūsų dienų istorikai ne tik uždėjo kabutes, kaip reikalauja sovietinių laikų istorija, bet ir nusprendė Klaipėdos sukilimą pervadinti į Klaipėdos karinę akciją. Pagal V. Safronovą Klaipėdos sukilimo vadas Erdmonas Simonaitis buvo Klaipėdos karinės akcijos iniciatorius.

Keletas faktų ir teiginių apie Klaipėdos sukilimą, kurie aiškiai rodo, jog mažlietuviai sukilime  nebuvo tik Lietuvos vyriausybės veiksmų priedanga. V. Safronovas str. „Vienas svarbiausių atsišaukimų Lietuvos istorijoje: „Broliai Šauliai!” teigia, kad „tuo metu jau apsiribojo tik atsišaukimų sklaida. Iš viso žinomi septyni tokie atsišaukimai“. Kitaip sakant, mažlietuviai Klaipėdos krašto gyventojus, šaulius užvertė atsišaukimais. Tuose atsišaukimuose rašė, kad „Tik už keletos dienų mūsų krašto likimas bus ilgiems amžiams nulemtas“, „Šiandien dar galime išsigelbėti savo tautos garbę ir vienybę. Todėl šalin su „Freištatu“, „Mes turime pasirinkti. Lietuva ar Lenkija!..”, “Subruskime visi vienu balsu: geriau žūti garbingoj  kovoj, negu per amžius su ,,Freištatu” vergauti“. “Į darbą kas gyvas su Dievo pagalba!”.

Pagal mūsų istorikus V. Safronovą, E. Vareikį, klaipėdiečiai juos perskaitę nesureagavo, liko  „sėdėti ant sofos“. Kas gali patikėti V. Safronovo ir V. Vareikio išvadomis, jog po atsišaukimų išplatinimo nebuvo jokios lietuvių reakcijos? 

Pagal sukilimo dalyvį Joną Vanagaitį, lietuvių visuomenė buvo įkaitusi, vyko gaivališki protesto susirinkimai, o pasirodžius atsišaukimams ir Vyriausiojo Gelbėjimo komiteto nariams tapus kalbėtojais, susirinkimų kiekis dešimteriopai padidėjo. Tokiai milžiniškai veiklai reikėjo lėšų. Į pagalbą atėjo Amerikos lietuvis Ivaškevičius. Jis finansavo visus Mažosios Lietuvos Gelbėjimo komiteto žygius. Rezultatas – Klaipėdos krašte įsikūrė 22 skyriai. Skyrių narių uždavinys buvo pareikalauti vietinę valdžią nesipriešinti sukilėliams.

Mažlietuvių sukilėlių atliktus darbo rezultatus konstatavo Ypatingosios rinktinės grupės vadas, kapitonas Bajoras-Mykolas Kalmantavičius (Kalmantas). Jo ataskaitoje parašyta, kad „Sausio 10 d. kairiau nuo Lauksargių pereita per sieną į Klaipėdos kraštą. Lauksargiai ir Pagėgiai užimti be pasipriešinimo”. Rusnę ir Šilutę taip pat pavyko užimti be pasipriešinimo. 

Kapitono Bajoro-Mykolo Kalmantavičiaus ataskaitos – geriausias Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto skyrių darbo įvertinimas. Klaipėdos krašte nei vienas žmogus nesipriešino sukilėliams. Neįvykus jokiems mūšiams Klaipėdos krašte, Bajoro-Kalmantavičiaus vadovaujami sukilėliai galėjo prisidėti prie Klaipėdos miesto vadavimo. Pasirodo, tai buvo viena priežasčių pasiekti pergalę mūšyje su prancūzais. „Atviroje Klaipėdoje“, straipsnyje  „Sausio 15-osios paliaubos kėlė nerimą“ istorikas Vytautas Jokubauskas teigia, kad „operacijos lūžio tašku tapo būtent ši tuomet 27 metų amžiaus kapitono M. Kalmantavičiaus iniciatyva – nepaklausyti I grupės vado mjr. Jono Išlinsko įsakymui žygiuoti į Sendvarį.“

Apie Bajoro-Mykolo Kalmantavičiaus įsitraukimą į sukilimą straipsnyje „Vienas svarbiausių atsišaukimų Lietuvos istorijoje: „Broliai Šauliai!” teigiama, jog „Sausio 7 d. kapitonas Kalmatavičius (Bajoras) buvo iškviestas į Generalinį štabą. Ten jam buvo pasiūlyta dalyvauti „Klaipėdos atvadavime“, o sutikus – pavesta „sudaryti antrą kaunamąją grupę“. 

Šauliai ir mažlietuviai aktyviai ėmė organizuoti sukilimą, kai Erdmonas Simonaitis, grįžęs iš Paryžiaus, kuriame sužinojo, kad Klaipėdos kraštas bus paskelbtas laisvuoju miestu, organizavo susitikimą 1922-11-16 su Vincu Krėve ir kitais Lietuvos šaulių sąjungos Centro valdybos prezidiumo nariais. Kodėl niekinamas ir žeminamas mažlietuvių sukilėlių, šaulių  įdirbis Klaipėdos sukilime, kai jų darbas prasidėjo 1922-11-16 dieną?

Ar padoru visą sukilimo garbę ir darbus perduoti Ypatingosios paskirties būriams, kai jų vadai apie slaptą karinę operaciją sužinojo tik paskutinę išvykimo dieną 1923-01-07?

Kodėl mažlietuviams priskiriamas tik priedangos vaidmuo Klaipėdos sukilime? Manau, todėl, kad kai kurie istorikai vykdo imperinės valstybės užsakymą.

2022 m., Rusijai užpuolus Ukrainą, viešai  imta kalbėti apie  Rusijos valstybės okupuotas, užgrobtas tautas, kurios siekia išsivadavimo.  Ukrainietiška žiniasklaida „FREEDOM“ labai plačiai platina čiuvašų, udmurtų, čerkesų ir kitų nukariautų tautų – autechtonų partizaninį judėjimą, dronų panaudojimą ir panašius darbus.  

Istorija sako, kas turi pradžią, visada turi ir pabaigą. Istorija rašo apie įvairių imperijų atsiradimą ir jų sunykimą. Rusijos apologetai, spec. tarnybų darbuotojai siekia kuo ilgesnio imperinės valstybės egzistavimo, o demokratinių valstybių politikai mąsto apie Rusijos valstybės subyrėjimą. Šitame kontekste Klaipėdos istorija turi didžiulę reikšmę. Mums, klaipėdiečiams, tenka misija tapti pasaulinės praktikos pavyzdžiu ir formuoti tautos išsivadavimo sąvokas.

Tarkime, kad Rusijos teritorijoje prasideda užgrobtų tautų išsivadavimo žygiai, pavyzdžiui, suomių. Jei šauliai ir kariai iš Suomijos ateitų padėti Karelijos autechtonams, tai būtų tik karinė akcija ar išsivadavimo kova?  Aišku, kad Rusija paskelbtų pasaulio visuomenei, jog Kareliją nori okupuoti suomiai. Tai būtų eilinis Rusijos melas, nes suomiai negali užgrobti suomių žemių. Tiek vokiečių tautininkai, tiek sovietų istorikai padalino lietuvius į Klaipėdos krašto ir Didžiosios Lietuvos. Jų istorija yra apie mažlietuvius, kurie sukilime nedalyvavo, išskyrus Kauno valdžios šnipus (pagal vokiečių tautininkų versiją) ar buržuazinės Lietuvos šalininkus (pagal sovietų versiją). Todėl Klaipėdos krašte nebuvo jokio sukilimo, o tik karinė akcija. Kuo skiriasi lietuviška sukilimo versija nuo imperinių valstybių istorikų? Lietuvišką versiją pateikė Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto narys Jurgis Lėbartas. Jis, minint dviejų metų sukilimo sukaktį, pasakė kalbą: ,,Mes neklausėme, nesiteiravome, kas jie tokie, mums užteko, kad jie broliai mūsų tautos. Mūsų praeities didvyrių garsai šaukė kovon jaunus ir senus“. Vadovaujantis lietuviška versija, tautos negalima padalinti.

Kam naudingas terminas karinė akcija, o ne Klaipėdos sukilimas? Kas suinteresuotas? Aišku, kad to šiandien reikalauja buvusi Lietuvos okupantė Sovietų Sąjungos istorijos perėmėja Rusija. Ji neigia visų okupuotų tautų ir lietuvių tautos teisę išsivaduoti iš užkariautojo. Pagal imperinių agresyvių valstybių surašytą istoriją – Lietuvos valstybės pasiųsti šauliai ir kariai negali būti sukilimo dalyviais, nors ir yra lietuviai. Pagal lietuvišką versija gali, nes visi yra lietuviai.

Sovietų valdžios įkurta slaptoji  tarnyba – NKVD prižiūrėjo Lietuvos istoriją. Ji savo darbuotojus – NKVD liaudies komisaro pavaduotoją Boleslovą Baranauską 1958 m. pasiuntė darbuotis į LSSR mokslų akademiją, Archyvinių dokumentų skelbimo redakcijos vyr. redaktoriumi, o LSSR NKVD Tardymo skyriaus viršininką Eusiejų Rozauską 1960 m. paskyrė vadovauti Archyvų valdybai prie LTSR Ministrų tarybos. Aukštas NKVD pareigas užėmę pareigūnai tampa istorikais. NKVD, o vėliau KGB prižiūrint buvo rašoma ir Klaipėdos krašto istorija. Ją ir skaitome brošiūroje „Klaipėda“.

Šių dienų Lietuvos istorikai paliko galioti beveik nepakeistą sovietinių istorikų surašytą Klaipėdos sukilimo istoriją. Jie per įvairius žiniasklaidos kanalus viešina imperinių valstybių: kaizerinės Vokietijos ir sovietinės Rusijos pateiktą versiją jau apie 30 metų ir teigia, kad lietuviška versija yra melaginga. Manau, skandalinga naujiena, jog tinkamai dirbančius Rusijai istorikus Kremlius paskelbė nepageidaujamais. Tai ką tokio jie dar nepadarė, kokio dar užsakymo tinkamai neįvykdė?

Virginijos Jurgilevičienės, gyv.Kretingos 13-2, Klaipeda Tel. 067846090, el.p. virginija.jurgileviciene@gmail.com

PRAŠYMAS  DĖL PROTOKOLO  NR.30-ANR P-3937-2025 2025-05-21

2025m. gegužės  9 d. nuo 14.20 iki 16.00 adresu Daukanto g. 35, Klaipėda vyko  piketas.  Specialistas  Edgaras Jazminskas iš Klaipėdos  apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus surašė protokolą už tariamą mano nusižengimą, už viešai demonstruojamą plakatą su svastika, vadovaujantis 524 str. 1d.

524 str. 3 d. leidžia viešai demonstruoti plakatą, panaudojant svastiką, žvaigždę  ir kitus ženklus visuomenės informavimo tikslais apie istorinius ir dabarties įvykius, totalitarinius ar autoritarinius režimus.

3. Pagal šį straipsnį neatsako asmenys, kurie padaro šio straipsnio 1, 2 dalyse nurodytas veikas muziejų veiklos, visuomenės informavimo apie istorinius ir dabarties įvykius, totalitarinius ar autoritarinius režimus, švietimo, mokslo, meno, kolekcionavimo, antikvarinės ar sendaikčių prekybos tikslais, asmenys, kurie naudoja oficialią egzistuojančios valstybės simboliką (išskyrus dvispalvę (juodos ir oranžinės spalvų) Georgijaus (šv. Jurgio) juostą naudojančius asmenis), ir Antrojo pasaulinio karo dalyviai, vilkintys savo uniformą.

Prašau man surašytą protokolą anuliuoti, nepradėti jokio tyrimo ir atšaukti bylos nagrinėjimą, nes:

1. Dėl analogiškuose plakatuose buvusių tokių pat  simbolių  ( piketas  2022-03-23) tyrimas   buvo nutrauktas, neįžvelgus jokių ANK  524 I dalies pažeidimų ( teisinė praktika).  

2. Specialistas Edgaras Jazminskas akivaizdžiai ir aplaidžiai suklydo  tariamam nusižengimui taikydamas ANK  524 str. I  dalį, o ne  ANK  524 str. III dalį, kuri  leidžia tam tikrais atvejais naudoti svastiką ir kitus simbolius.  

3. E. Jazminskas akivaizdžiai, vienareikšmiškai viršijo savo įgaliojimus, nes pasiūlė piniginę baudą už tariamą nusižengimą, neatlikus tyrimo, ką privalomai be išlygų  numato  ANK 577str. I dalis:  „Administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu laikomas asmuo, kuris įtariamas administracinio nusižengimo padarimu ir kuriam administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas surašė ar turi surašyti administracinio nusižengimo protokolą”.

4. Daiktų paėmimo protokole specialistas padarė  esminę klaidą, nes nurodė, kad plakato savininkė esu aš, Virginija Jurgilevičienė. Jis privalėjo manęs paklausti, kieno tas plakatas, nes aš jį laikiau tik piketo metu. Šito ir visų kitų plakatų savininkas ir autorius  bei gamintojas yra Virginijus Partaukas.

5. Be pagrindo, be priežasties inicijavus bylą, ją  nagrinėjant bus gaišinamas specialistų laikas , trukdomi piliečiai, kurie patirs diskomfortą, emocinę įtampą, bus švaistomos valstybės lėšos.    Dėl aukščiau išvardintų motyvų, prašau  kuo skubiau grąžinti V. Partauko plakatą ir anuliuoti administracinio nusižengimo protokolą.  

Jeigu mano byla vis dėlto bus nagrinėjama,  prašau bylą vesti būtinai žodine tvarka ir būtinai į jos nagrinėjimą pakviesti, kaip pagrindinį liudininką piketo organizatorių, tikrąjį paimto plakato savininką ir su juo  susijusių plakatų tekstų autorių V. Partauką, gyv. Poilsio g. 37-59, Klaipeda, tel. 060344258                                                                                                                                    

Martynas Vainorius straipsnyje „ Policininkas vienu šūviu nušovė du žmones“ pateikė ištraukas iš Klaipėdos sukilimo vado, gubernatoriaus Jono Budrio dienoraščio, kuriame jis aprašė kaip tarpukario Lietuvoje, Klaipėdos krašte tobulai veikė vokiečių spec. tarnybos. „Tie centrai yra betarpiai vedami Berlyne Karo Ministerijos, o Karaliaučiuje Wehrkreiskommando (karo apygardos vadovybė). Tikslas tų centrų viršiau nurodytuose srityse palaikyti: vokišką spaudą lėšomis ir jėgomis; organizuoti visus vokiečius po priedanga įvairių draugijų bei sąjungų; teikti vietas vokiečiams iš Vokietijos, remiantis reikalingumu įvairių specialistų, be kurių negalima apsieiti. Tiems tikslams duodamos didelės valdžios lėšos.”

Brošiūroje  “Klaipėdos kraštas: istorija ir žmonės” (1991-01-15) Mažosios Lietuvos istorikas Albertas Juška straipsnyje „Lietuvių ir lietuvininkų santykiai Klaipėdos krašte“ pateikė senųjų Klaipėdos krašto gyventojų ir žmonių, atsikėlusių čia iš Didžiosios Lietuvos po 1923 metų sukilimo, nesklandžius santykius.

Perskaičius A. Juškos straipsnį supranti, kad nėra jokių abejonių, –  Vokietijos spec. tarnybos prižiūrėjo mažlietuvių ir didlietuvių būvimą kartu, vykdė kiršinimo politiką, t.y.  pateikė per savo kontroliuojamą spaudą informaciją, nuomonę taip, kaip naudinga Vokietijai, kuri siekė susigrąžinti Klaipėdos kraštą.   Tų, Vokietijoje įkurtų centrų, viešinami teiginiai, tariamos mažlietuvių skriaudos, tapo vietinių gyventojų teiginiais.

Dar kartą konstatuojame, jog centrai, kurie buvo  įkurti Berlyne karo ministerijoje ir Karaliaučiuje karo apygardoje, bet kokį sprendimą, ar reikalavimą, ar veiksmą įvardindavo klaida ir tyčiodavosi iš Kauno valdžios, atvykusių didlietuvių, kiršindavo autochtonus su pasienio gyventojais.   

Ar čia tariama, ar tikra klaida, jog per Didžiąją ekonominę krizę 1929-1933, Lietuvos valdžia nedevalvavo lito, kuris išliko stabilus? Šį Lietuvos valdžios sprendimą kritikavo sovietai, kuriems Lietuvoje  pasisekė surasti daug bendraminčių. Tokį sprendimą kritikavo ir centrai, taip vadinami pagal J. Budrį, Vokietijos spec. tarnybos. Jie aiškino, kad valdžia nedaug moka už jūros bei žemės ūkio produktus. Skurdina žvejus, kurie priversti daug mokėti už  žvejybos įrankius. Lietuvoje pramoninės prekės, atvežtiniai daiktai, gamybos priemonės kainavo brangiai,  nes visi kaimynai, tiek Latvija, tiek Vokietija nuvertino savo nacionalines valiutas.  

Centrai savo propagandai panaudojo ne tik tariamas, ar tikras Kauno valdžios klaidas, bet ir gąsdino, skatindami vietinių lietuvių baimes. Anksčiau paminėtame straipsnyje A. Juška rašė, kad atvykę lietuviai iš Didžiosios Lietuvos tarpukaryje pastatė šešis katalikų maldos namus ( Priekulėje, Plikiuose, Doviluose, Saugose ir kt.). Klaipėdos krašto gyventojai buvo psichologiškai apdorojami dėl galimo katalikų antplūdžio.  

Pasienio gyventojai be didžiulių problemų pasiekdavo Klaipėdą, nes sieną tarp valstybių žymėjo stulpai, nebuvo jokios apsaugos. Po 1795 metų, po Žečpospolitos padalinimo, kai Lietuvą užgrobė carinė Rusija, tie patys pasienio valstiečiai  tapo  kontrabandininkais. Carinė Rusija pasiuntė savo karius saugoti sieną, esančią su Prūsija, o nuo  1871 metų su Vokietija. Siena tapo saugoma tiek carinės Rusijos, tiek Vokietijos. Lietuvai, susijungus su daug metų atskirta teritorija, pasienio gyventojai, ypač jaunuomenė, išvyko gyventi į miestą. Jų tėvai be baimės vežė žemės ūkio prekes į uostamiestį. Apie 1934 m. mano mama persikėlė gyventi į Klaipėdą, o senelis užsisodino didžiulius plotus braškėmis, nes gyveno 17 km. nuo Klaipėdos.

Spec. tarnybų centrai skelbė, jog didlietuviai yra netolerantiški vietinių gyventojų išpažįstamai religijai. Lietuviai negriovė protestantų bažnyčių, jas neuždarinėjo, tačiau Kauno valdžia buvo kaltinama dėl tariamo sukatalikinimo. Pasirodo, kad Kauno valdžios ir didlietuvių netolerantiškumo esmė liuteronams reiškėsi tuo, jog mažlietuvius vadino vokiečiais.   Žydų tautybės žurnalistas Rudolfas Valsonokas  knygos „Klaipėdos problema“ autorius  aprašė tų centrų darbo rezultatą – tarpukario Lietuvoje į krašto Seimelį už lietuvių sąrašus balsavo vis mažiau ir mažiau žmonių.

Daugiau negu keista, kai Vokietijos spec. tarnybų kiršinimo priemones, teiginius šiandien viešina ir Klaipėdos universiteto istorikai. Jie aiškina, kad lietuvininkai nesugyveno su atvykusias lietuviais. Gal  geriau būtų, jei istorikai netęstų vokiečių spec. tarnybų vykdytos kiršinimo politikos, o  išsamiai aprašytų   panaudotas priemones ir kitus būdus, kuriuos taikė Berlynas, užsibrėžęs tikslą užgrobti Klaipėdą.  

Šiandien, vykstant karui Ukrainoje, puikiai matome, kaip veikia Rusijos spec. tarnybos. Putino valdomas  Kremlius dirba taip, kaip ir  tarpukaryje  centrai, kuriuos buvo  įkūrusi  Vokietija.

Putinui reikia, kad Lietuvos istorikai pritartų Vokietijos spec. tarnybų teiginiams apie klaidas darusią Lietuvos valdžią. Pasirodo, kad Lietuvos valdžia tiek tarpukaryje, tiek dabar buvo ir yra prasta, apsimelavusi. Ar dėl to Lietuvai į pagalbą ateis “gelbėtojai ir vaduotojai”?

Lietuva, jos gyventojai ne tik turi teisę, bet ir privalo savo valdžias kritikuoti, mitinguoti ir net organizuoti maidanus, iškilus poreikiui. Jokia Rusija neturi teisės kištis ir reikalauti pakeisti valdžią, kuri, atseit, daro tik klaidas.

Iš tikrųjų, tarpukario Lietuvai nereikėjo Berlyno “gelbėtojų ir geradarių”, kurių tikslas buvo užgrobti Klaipėdos kraštą. Nepageidaujami buvo ir 1940 m. birželio 15 d. atvykę “gelbėtojai” iš Tarybų sąjungos. Šiandien galvas ir vėl kelia gelbėtojai iš Maskvos, kurių mums taip pat nereikia.

Gegužės 9 d., kaip ir 2022 m. kovo 23 d., policija konfiskavo plakatą su užrašu, kuriame parašyta FAŠIZM STOP, nupaišytas nacistinės svastikos ženklas ir putinistų simbolis raidė Z , o tarp jų padėtas lygybės ženklas bei parašyta PUTIN= HITLER.

Gegužės  9 d. grupė klaipėdiečių piketavo prie tarybinių karių kapinių. Atvyko policijos ekipažas iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus. Policininkas, pasikonsultavęs su Kauno g. esančiu aukštesnio rango pareigūnu, liepė plakatą su svastika pašalinti. Aš, Virginija Jurgilevičienė, atsisakiau jį paslėpti, nes 2022 m. jau buvau įspėta (apie tai rašė „Atvira Klaipėda”), „dėl neleistino priešingo visuomenės ir jos narių interesams“ elgesio.

Kreipiausi į teismą, kad įspėjimą panaikintų, nes elgiausi patriotiškai, palaikiau ne Rusijos imperiją, bet jos auką Ukrainą. Teismas paliko galioti policijos įspėjimą.

Gaila, kad šių dienų policijos specialistai nesinaudoja teisine praktika. 2022 m., kai paėmė tyrimams plakatus su svastika, konstatavo, kad nėra pažeidimo pagal Administracinių nusižengimų kodekso 524 straipsnio 1 dalį.

Prieš trejus metus pažeidimo dėl svastikos demonstravimo nepadarėme, nes nacių ženklą pateikėme ne karinės agresijos skatinimui, bet aiškinome apie vykdomus nusikaltimus žmogiškumui ir karo nusikaltimus. Viešai rodėme nacių ženklą visuomenės informavimo tikslais. Aiškinome, kokią žalą padarė abi diktatūros, kai susidraugavo praeityje, ir kokį nusikaltimą viena iš jų daro šiandien.

1939 metų naciai su ir sovietais pasirašė draugystės sutartį, nes abiejų valstybių diktatoriai buvo bendraminčiai. Sovietų meilė nacistams nerūdija. Sugrįžo ta gėdinga Rusijos praeitis. Ją ypatingai puoselėja Rusijos prezidentas Putinas.

Todėl remiantis 2022 m. atliktu tyrimu jokio protokolo neturėjo teisės surašyti.  Specialistas gegužės 5 d., surašydamas administracinio nusižengimo protokolą, pritaikė netinkamą AN kodekso straipsnio dalį ir neteisėtai konfiskavo Virginijaus Partauko plakatą.  

Karas vyksta Ukrainoje. Rusija ir jos gyventojai vadovaujasi melagingais valdžios teiginiais apie karą. Putinas teigia, kad rusų kareiviai išgelbėjo pasaulį nuo nacistinės Vokietijos, bet nutyli, jog 1939 m. rugpjūčio mėn. įvyko nacistinės Vokietijos ir Sovietų sąjungos suokalbis. Jos pasidalino Lenkiją, o geras Tarybų sąjungos draugas Hitleris Stalinui padovanojo Pabaltijo valstybes.

Jei 1939 m. Sovietų sąjunga nebūtų bendradarbiavusi su nacistine Vokietija, tai nebūtų sukurta priežastis tokio masto karui, kokį organizavo nacistinė Vokietija su Tarybų sąjunga. Žiauriausio karo iniciatorė buvo išduota tokios pat iniciatorės nacistinės Vokietijos.

Tarybų sąjungos, kaip II pasaulinio karo užsakovės, kaip nacistinės Vokietijos draugės atsakomybė liko ir jokie gegužės 9 dienos minėjimai to nusikaltimo nepanaikins. Tai melo ir Sovietų sąjungos nusikaltimų diena.

Žuvę kariai nėra atsakingi už grobuoniškos valstybės veiksmus. Juos pagerbti turime gegužės 8 d., kai buvo pasirašytas nacistinės Vokietijos kapituliacijos aktas.

Pasirodo, kad visomis kitomis dienomis galima apie tai kalbėti ir demonstruoti plakatus, kuriuose nacistinės Vokietijos simbolį sulyginame su Rusijoje naudojamu Z ženklu, o gegužės 9 d. negalima, nes nesutampa su visuomenės ir jos narių interesais.

Įdomu, kieno ir kokius interesus Klaipėdos VPK gina ir saugo?

Nesutinku, kad dėl šventos ramybės reikia susitaikyti su melu, ypač dabar, kai tas melas tapo pagrindine ideologine priežastimi  žudyti Ukrainoje žmones. Rusų propagandistai skelbia, kad seneliai ir tėvai kovojo su nacistine Vokietija II pasaulinio karo metu, o šiandien jie kariauja – gelbsti Ukrainą, kurioje, atseit, klesti nacizmas.

Viena klaipėdietė, kuri atnešė gėles ir matė kaip mane nusivedė policininkai su plakatu, išdidžiai pasakė, kad man taip ir reikia, nes esame žydų žudikų tauta.

Visi puikiai žinome, kad tą klišę uždėjo Tarybų sąjunga, kai sugrįžo ir antrą kartą mus okupavo. Ši klišė reikalinga , kad tie, kuriuos atkėlė gyventi į Lietuvą, jaustųsi komfortiškai. Jiems okupacinė valdžia skyrė užduotį perauklėti mus, tariamą žydšaudžių tautą. Liūdna, kad mes, lietuviai, nuolankiai priėmėme tą melagingą teiginį, bet džiugu dėl lenkų, kurie apsigynė nuo kolektyvinės atsakomybės.

Kai policininkai iš Specialiosios parengties skyriaus surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriame įrašė, jog skiria 150 eurų baudą ir siūlo susimokėti iki gegužės 24 d., pasirašiau su prierašu, jog nesutinku.

Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 616 str. I dalimi, administracinio nusižengimo byla bus nagrinėjama birželio 10 d., 11 val. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriuje rašytine tvarka, adresu Kauno g. 6. Jei pageidauju, kad vyktų žodine tvarka, tai turiu informuoti per penkiolika kalendorinių dienų. Tikrai pranešiu, kad noriu, jog bylą nagrinėtų ne rašytine tvarka, bet žodine ir dalyvautų piketo organizatorius V. Partaukas.

Jonas Polovinskas Budrys- Klaipėdos sukilimo vadas. Jo ir žmonos palaikai 2023 m. atgulė Klaipėdoje, Skulptūrų parke prie paminklo žuvusiems sukilėliams ir tai buvo geriausia klaipėdiečių padėka.

Pasirodo to neužtenka. Grupė istorijos perrašinėtojų nutarė, jog reikia viešinti sukilimo vado dienoraštį.  Martynas Vainorius internetiniame laikraštyje “Atvira Klaipėda” skelbia ištraukas iš J. Budrio dienoraščio. Deja, sukilimo vado užrašai    atskleidžia labai ginčytinus epizodus.  

Vienas plačiai naudojamas teiginys, jog  1923 metų sukilimo dalyvis, šaulių vadas  Vincas Krėvė – susireikšmino. Manau, kad panašiai galima parašyti apie J. Budrį. Kai skaitai jo dienoraščio ištraukas “Atviroje Klaipėdoje”, tai supranti, jog norima įteigti, kad  Klaipėdos sukilimo pergalė priklausė nuo Ypatingosios rinktinės  būrių.   Ypatingosios rinktinės narys Jonas Tapulionis savo prisiminimuose parašė: ”Tiek dvarininkai, tiek ūkininkai stengdavosi kuo greičiausiai pranešti apie sukilėlius vokiečių žandarams bei valdžios pareigūnams.“  Kito  Klaipėdos sukilimo dalyvio prisiminimai visiškai priešingi, tai Lietuvos šaulių sąjungos nario, gimnazisto  Antano Gaidelio: „Auštant atvažiavome į Kretingą. Išsilaipinę, pėsčiomis pradėjome žygį į Klaipėdą. Netoli Kretingos, niekieno nepastebėti kirtome valstybinę sieną. Žygiavę visą dieną sustojome tik vieną kartą, užkąsti sauso davinio ir išgerti karšto vandens. Tuo pasirūpino vietos sukilėlių komitetas. Jau tos pačios dienos vakare pasiekėme Klaipėdos miesto pakraštį. Buvome suskirstyti į būrius ir išvedžioti po dvarelius, bei mokyklas, kur buvo paruoštos patalpos nakvynei.“

Kas nulėmė labai skirtingus prisiminimus? Išvada tik viena, kad Ypatingosios rinktinės būrys savo veiksmų nederino su vietiniais sukilėliais. Jie nežinojo, kad Mažosios Lietuvos Gelbėjimo komiteto skyrių nariai nuginklavo aršiausius policininkus, o kitiems teko   pasižadėti  klausyti sukilėlių.  Kitas klaipėdiškių  darbas  –  prie sienos pasitikti sukilėlius iš Didžiosios Lietuvos, aprūpinti karštu vandeniu bei  nakvyne.  Iš prisiminimų darome išvadą, kad Ypatingosios paskirties būriai  nederino savo veiksmų  su  Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetais  ir jų skyriais. Todėl II Ypatingosios rinktinės grupės vadas, kapitonas Bajoras – Mykolas (Mikas) Kalmantavičius (Kalmantas) guodėsi, jog Šilutės mieste nesurado Mažosios Lietuvos Gelbėjimo komiteto narių.

Sukilimo vado dienoraštyje nepagarbiai rašoma apie vietinius šaulius.  Galimai dėl to, kad jie Sukilimo vadui aiškino, jog Klaipėdoje veikė kaip „slaptieji šauliai“ dar iki sukilimo ir aktyviai dalyvavo Klaipėdos 1923 metų sausio  15-osios įvykiuose.  https://www.sauliusajunga.lt/vakaru-juros-sauliu-3-ioji-rinktine/.  Įdomu, ką veikė šauliai  Yptingosios  paskirties būriuose, jei 1922 m. gruodždio 30 d. Lietuvos šaulių sąjungos centro valdybos sprendimu buvo įsteigta  šaulio pareigybė ypatingiems reikalams, t.y. kooardinuoti savo narių  dalyvavimą Sukilime?  

Sukilimo vadui patiestu  garbės kilimu pirmieji  perėjo šauliai bei  mažlietuviai, kaip matosi iš Sukilimo vado dienoraščio, tai ir  sukėlė  jo  nepasitenkinimą. Jis nepalankiai atsiliepia apie Mažosios Lietuvos Gelbėjimo komiteto sprendimą visus sukilimo dalyvius apdovanoti atminimo ženklais.  Sukilimo vado  dienoraštyje  įrašą: „pakabinkit NN dar ir iš kitos pusės“, nes pirmos rūšies medalį gavo Vanagaičio žmona ir kelios panelės“ viešina redaktorius   „Atviroje  Klaipėdoje“ straipsnyje „Dėl apdovanojimų – neblėstančios aistros“.

Jokios moralinės teisės Sukilimo vadas neturėjo nepagarbiai atsiliepti apie medalį gavusią Mariją Vanagaitienę ir dar “kelias paneles”.

Klaipėdoje po 1923 m. pergalingo žygio apie tūkstantis, o kitais duomenimis tūkstantis septyni šimtai sukilėlių liko Klaipėdoje, nes šio krašto likimą dar turėjo nuspręsti ir Antantės komisija, kuri 1923 m. sausio 25 d. atvyko į Klaipėdą. I-jo pasaulinio karo nugalėtojų paskirta komisija ko gero negavo nusiskundimų dėl sukilėlių netinkamo elgesio ar problemų su jų maitinimu. M. Vanagaitienė niekieno neįpareigota nutarė , jog naudingiausia būtų pasirūpinti savanorių maitinimu. Ji to ėmėsi jau pirmą laisvės dieną, t.y. sausio 15-tą. Vėliau susitverė maitinimo komitetas: Vanagaitienė, Simonaitytė, Petrikaitė. Manau, kad klaipėdiečių moterų rūpestis sukilėliais taip pat darė gerą įspūdį Antantės komisijai.

Istorikas Vygantas Vareikis “Atviroje Klaipėdoje” straipsnyje “Klaipėdos sukilimo operacija:kaip viskas vyko?” teigia, jog, nebuvo nei vietinių, nei atvykėlių Ypatingosios paskirties rinktinėje, kuri užėmė Klaipėdą. Pagal V.Vareikį,  sausio  mėn. pabaigoje vietinių savanorių skaičius išaugo virš 300 žmonių. Jie atėjo, nes jiems  buvo pažadėtos panašios lengvatos, kokios buvo žadamos nepriklausomybės kovų savanoriams.

M. Vanagaitienė, kuri maitino sukilėlius, apie juos rašo, jog tai idealistai kovotojai, aukoję savo sveikatą, turtą ir laisvę už būsiančiąją didingą laisvą Lietuvą.

Kažkodėl istorikai šiandien  neigia patriotizmą ir aiškina, jog lietuviams vienintelis dievas – pinigai, ypač kai kalbame apie Klaipėdos sukilimą?

Matyt todėl Klaipėdoje  didžiausius  idealistus, tiesa, iš Didžiosios Lietuvos  nenorima įamžinti. Pavyzdžiui, brolius Joną ir Juozą Vailokaičius. Klaipėdos miesto Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo  ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija 2022-05- 08 protokolu, gavusi iš Irenos Bacevičienės prašymą įamžinti brolius, kurie Klaipėdos sukilimui  paaukojo 25 tūkstančius litų ir keletą vagonų maisto, nutarė nepritarti prašymui, nes komisija nusprendė – nėra naujų istorinių faktų.

Kodėl Sukilimo vadas  J. Budrys mano, jog netinka apdovanoti garbingu  sukilimo ženklu moteris, kurios rūpinosi karštu gėrimu ir maistu? Gal todėl, kad Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas tokį darbą vertino labai teigiamai?

Pagal J. Budrį Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto narys Jonas Vanagaitis neturėjo teisės įteikti atminimo ženklą savo žmonai M. Vanagaitienei. Maitinimas sukilime nėra vertybė, nes moterys  ėmė rūpintis tik  1923 m. sausio 15 d..Pagal J. Budrį,  sukilėliai iš Didžiosios Lietuvos gaudavo sausą davinį. Kokios dar arbatos ar šilto vandens?

Šiandien Ukrainoje vyksta karas, kuris įrodo, jog visos grandys yra svarbios. Jei to nesuprato Sukilimo vadas, tai šiandien tą akcentuoti, viešinti, netinka. Deja, tai  daro istorikai, kurie ignoruoja vietinių įnašą į sukilimą. Jie tikėjosi, jog atidavus  visuomenės teismui  J. Budrio dienoraštį,  pasiseks sukilimą pervadinti į karinę akciją arba bent amžinai uždėti kabutes ant žodžio sukilimas.

Manau, kad istorikas Vasilijus Safronovas labai stipriai apsiriko.