Komunalinių mokesčių skola
Šį ketvirtadienį, t.y. sausio mėn. 20 d. vyks Klaipėdos miesto tarybos posėdis ir dešimtu klausimu bus svarstomas Materialinės paramos įstatyme nenumatytais atvejais teikimo tvarkos aprašo pakeitimas. Šis aprašas buvo patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2 279. Šioje jau patvirtintoje tvarkoje keis tik 117 punktą, kuris yra išdėstytas taip:
„117. Komisijos nuostatus, reglamentuojančius Komisijos darbo organizavimą, veiklą, Komisijos narių teises ir pareigas įsakymu tvirtina Savivaldybės administracijos direktorius.“
Kaip čia nutiko, kad prieš du mėnesius patvirtintame apraše reikia daryti pakeitimą? Iš tikro, kai perskaičiau Klaipėdos miesto tarybos sprendimo projektą, tai supratau, jog pakeitimas tik dėl to, kad neįrašė žodį „įsakymas.“
Manau, kad aprašo skyrių, kuriame kalbama apie komisijos sudarymo tvarką, Klaipėdos miesto taryba turėtų keisti kardinaliai, kadangi asmeniškai teko patirti nemažų išgyvenimų dėl šio aprašo. Susipažinusi su Materialinės paramos teikimo tvarkos aprašu, kurį Klaipėdos miesto taryba buvo patvirtinusi 2018 m. rugsėjo 13 d. Nr. T2-1913 ir perskaičiusi, jog trečiame punkte pavadintame „Materialinės paramos rūšys“ yra įrašyta, kad skiriama pašalpa komunalinių paslaugų skolai padengti, pasakiau klaipėdietėms iš H. Manto g., jog gali gauti paramą skoloms už komunalines paslaugas apmokėti. Klaipėdiečių įsiskolinimas atsirado dėl jų gyvenamajame name atliktų stambių namo remonto darbų. Jų skola buvo įrašyta į komunalinių paslaugų priskaitymą.
Moterys kreipėsi į Klaipėdos miesto socialinės paramos skyrių, tačiau paramos negavo. Susitikusi su šio skyriaus vedėja Audrone Liesyte sužinojau, kad ji supranta susidariusią situaciją, tačiau padėti negali,nes įstatymas neleidžia skirti pašalpą.
Kreipiamės į Seimą, nes jis priiminėja įstatymus. Atsakymą gavome iš Lietuvos Respublikos Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto, jog „Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme yra įtvirtintas pagrindas savivaldybėms skirti Jūsų prašomos paskirties paramą“.
Sekantis žingsnis, tai skundas Vyriausybės atstovų įstaigos atstovei Klaipėdos ir Tauragės apskrityse, kad Klaipėdos miesto socialinės paramos skyrius nesivadovauja priimtais įstatymais. Atsakymas buvo, kad savivaldybės taryba nepatvirtinusi jums reikalingos paramos rūšies nepažeidė įstatymo, nes nuostata imperatyviai nenurodo, jog savivaldybė privalo, ji turi teisę, bet ne pareigą.
Moterys laukė, kad savivaldybė suteiks paramą ir skola už būstą bus padengta. Jau ėmė gauti laiškus iš skolų išieškojimo įmonės. Man ir tarybos narei Ninai Puteikienei pasipylė skambučiai iš skolininkių, kad greitai skola taps tokia, jog bus išvarytos iš savo namų.
Moterims visiškai neįdomu, kad rašau įvairioms institucijoms, kad jų vardu kreipiausi į administracinį teismą, kad N. Puteikienė taip pat kreipėsi į administracinį teismą. Jos prašo rezultato, o ne eigos.
Tada pasiūliau ateiti pačioms į Klaipėdos miesto tarybos posėdį ir pasižiūrėti, kaip miesto taryba tyčiojasi iš socialiai remtinų žmonių. Tarybos posėdyje negalėjau dalyvauti ir paprašiau Tarybos narės Ninos Puteikienės, kad jas pasitiktų ir palydėtų į posėdžių salę.
Tarybos narė posėdžio metu kreipėsi į kolegas, kad yra nejautrūs, jog jiems nerūpi skurdžiausiai gyvenantys klaipėdiečiai, kad nesprendžiamos jų problemos. Tarybos narys Vidmantas Dambrauskas posėdžio metu pareiškė, kad Kalėdų proga nori skirta piniginę dovaną, t.y. padengti moterų įsiskolinimą.
Šią dosnią dovaną V. Dambrauskas įteikė 2019 m. gruodžio mėn. Tarybos nario poelgį iki šios dienos atsimenu su didžiausia pagarba, nes man nukrito nuo pečių moterų skausmas, pergyvenimai, jų bemiegės naktys, jog bus išvarytos iš savo namų.
Valdžia sėdi aukštai ir nemato, kokius košmarus, kokius pergyvenimus tenka išgyventi žmonėms dėl to, kad savivaldybė turi teisę skirti paramą, bet tai nėra jos pareiga. Savivaldybė meluoja. Pareiga yra, nes ji milijonus sutaupo, neatiduoda kaip paramą socialiai remtiniems, atseit, sutaupyti pinigai gelbsti kitas socialines sritis.
Neatsitiktinai šiandien labai populiarus yra klaipėdietis Michail Andrijanov. Jis tapo pagalbininkas tiems , kuriems socialinės paramos skyrius atsisako padėti. Savivaldybė pareiškusi, jog turi teisę gelbėti skurstančius, bet tai nėra pareiga, išaugino armiją vargšų. M. Andrijanov, suteikdamas pagalbą, iš dalies kompensuoja klaipėdiečiams savivaldybės daromą žalą.
Kaip sustabdyti negailestingą miesto valdžios nuleistą tikslą – sutaupyti pinigus, kurie yra skirti socialinei paramai? Miesto taryba turi dalyvauti formuojant ir tvirtinant Komisijos nuostatus, kurie reglamentuoja Komisijos darbo organizavimą, veiklą, Komisijos narių teises ir pareigas, o ne Savivaldybės administracijos direktorius. Ypatingai svarbų miestui socialinės politikos barą negalimą perduoti valdyti administracijai.
Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje parašyta, jog kviečia visuomenę ir išvardina įvairias organizacijas, kurias reikia pasitelkti svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo tvarkos bei jų teises ir pareigas. Deja, į akis krenta neproporcingumas, iš 10 komisijos narių net 6 Administracijos atstovai, 2- Tarybos nariai ir 2 – visuomenės atstovai. Tokioje komisijoje visuomenės atstovo pateiktas sprendimas, jei ir pasitelktų Tarybos narius, liktu balsas tyruose. Būtina keisti komisijos sudėtį, kur visuomenės atstovų skaičius turėtų atitikti administracijos darbuotojų skaičių. Tokioje komisijoje būtinai turėtų dalyvauti M. Andrijanov bei kiti aktyvūs miestiečiai.
Mielieji tarybos nariai, jei atiduosite galias administracijai, tai teks atverti savo pinigines arba kreiptis pagalbos į M. Andrijanov.
Prašome, kad 117 punktas būtų išdėstytas taip: “Komisijos nuostatus, reglamentuojančius Komisijos darbo organizavimą, veiklą, Komisijos narių teises ir pareigas tvirtina Klaipėdos miesto taryba savo sprendimu.“
Prašome, apsvarstyti ir komisijos narių sudėtį, negali komisijoje dominuoti atstovai iš administracijos.
Tvarkos apraše šie pakeitimas reikalingi, tuo labiau, kad Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nėra įrašyta, jog direktorius turi kažkokių sprendimo galių. Yra parašyta atvirkščiai, kad tai - Tarybos kompetencija.
Kiekvienas klaipėdietis, jei turi teisę į pašalpą, tai jam turi būti skiriama vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa.