Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, generolas leitenantas Valdas Tutkus lapkričio mėn. 9 d. atvyko į Klaipėdą susitikti su piliečiais norinčiais būti jo komandos nariais ir galinčiais padėti surinkti 20 tūkstančių parašų, kurių reikia norint tapti pretendentu į prezidentus.
V. Tutkus susirinkusiems išdėstė savo pasaulėžiūrą. Kiekviena pažiūrų koncepcija turi pamatus. Generolo – Rusija turi teisę į saugumą kaip ir kiekviena valstybė. 1939 m. rudenį Sovietų Sąjunga pareiškė Suomijos vyriausybei teritorines pretenzijas dėl jai atsiradusio nesaugumo. Suomijos vyriausybė nesutiko. Dėl to kilo 1939 m lapkričio 30 d. Žiemos karas.
Aš nepritariau jo teiginiams ir pasakiau, kad karas Ukrainoje tapo Rusijos valstybės griuvimo pradžia. Manau, kad koncepcija, jog Rusijos saugumui reikia grobti kitų valstybių teritorijas yra nepriimtina, netoleruojama bei nepasiteisins, nes dabar ne XXa, bet XXIa.
Iš V. Tutkaus išgirdau, kad negerbiu jo pažiūrų.
Vadovaujantis Rusijos sukurta saugumo koncepcija, Švedija, Suomija neturėjo teisės stoti į NATO, o Ukrainos prezidentas turėjo būti tik prorusiškų pažiūrų. Todėl Rusijos reikalavimas prorusiško prezidento, kuris atsisako stoti į Europos sąjungą ir NATO, atseit, yra teisėtas.
Generolas logiškai sudėliojo santykius su Rusija, bet mano nuomonę tai priemonės, priverčiančios jai tarnauti. Pirmoji – rusiškos kultūros puoselėjimas. Antroji – nekabinti Ukrainos vėliavas. Trečioji - atnaujinti prekybinius ryšius su Rusija, Baltarusija, Kinija.
Trumpai apie pirmąją priemonė, kurios tikslas ugdyti paklusnumo geną okupantui. Rusijos carai, Stalinas, generaliniai sekretoriai, prezidentas Putinas poetams, rašytojams, mokslininkams suteikė ideologinę misiją – jie yra unikalūs ir, atseit, be jų kultūros ir mokslo pasaulis būtų skurdus.
1940 m. Stalino Rusijai okupavus Lietuvą, jos gyventojai patyrė savo pasiekimų sumenkinimą ir okupanto kultūros, meno, mokslo ir kitų sričių išaukštinimą. Pavyzdžiui, moksliniai išradimai , jei buvo atlikti Lietuvoje, kaip Kazimiero Semenavičiaus raketų pradininko, neviešinami, nutylimi. Nesinori kartotis, nes jau rašiau apie Lietuvos pasiekimų klastojimus Lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje. Generolas turėtų suvokti, kad tiek rusų literatūros, tiek mokslo paskirtis demonstruoti okupanto galią.
Antroji priemonė – piktintis Ukrainos vėliavų gausumu. Vėliavos erzina, atseit, Ukraina yra patekusi į Rusijos įtakos zona ir su ta realybe reikia susitaikyti. Rusijos tikslai esantys teisėti, todėl Lietuva negalinti rodyti, jog solidarizuojasi su Ukraina. Lietuva neturi pykinti savo galingos kaimynės Rusijos. Ji turi nuimti Ukrainos vėliavas.
Trečioji priemonė yra atkurti prekybinius ryšius. Rusija, Baltarusija esantęios Lietuvos ekonominio klestėjimo garantais.
Aš manau, kad išvardintos priemonės stumia Lietuvą arčiau Rusijos. Tai nėra kelias į tautos ir valstybės saugumą, tai slenkanti okupacija.
Kitas V. Tutkaus teiginys, kad Lietuva lietuviams - keistokas. Jis nesiderina, nes Lietuva lietuviams įmanoma tik tada, jei remsime Ukrainą, kelsime šios valstybės vėliavas, nes ji kariauja už savo ir mūsų laisvę bei gina nuo Vladimiro Putino svajonių susigrąžinti žemes, kurios priklausė Tarybų sąjungai.
Mano kolega Virginijus Partaukas teigia, kad faktas, jog Rusija galinga ir dėl savo saugumo užgrobusi Ukrainos teritorijas, jas negrąžins. Vien dėl to, kad tai neišvengiamas, tačiau neteisingas Rusijos veikimo planas, jis kas mėnesį Jono Ohmano įkurtam „Blue-yellow“ fondui perveda iki šimto eurų. Kelis kartus perdavė pinigų, kad nusiųsčiau ir Sakalui Gorodeckiui, kurio fondas siunčia paramą Ukrainai.
Nesutinku su generolu V. Tutkumi, manau, kad jis tyčiojasi iš Lietuvos, nes suplakė patriotizmą, kad Lietuva lietuviams, su prorusiška ideologija, kaip ir su V. Partauku, kuris susitaikė su realybe, su okupanto galiomis ir nemato galimybės artimiausiu laiku Ukrainai susigrąžinti prarastas žemes.
Nemanau, kad esu fantazuotoja, jei teigiu, jog Rusija turės nutraukti karo veiksmus ir pasiduoti Ukrainos malonei. Rusija privalės grąžinti visas žemes, kurias neteisėtai yra atėmusi iš Ukrainos.
Šlovė Ukrainai ir jos garbingai tautai.
Generolo V. Tutkaus paprašiau, kad nekeltų savo kandidatūros į prezidentus, o geriau paremtų kitą. Generolas paklausė: vardan ko atsistatydinti? Atsakiau: vardan Lietuvos. Mane, papildydamas kolega V. Partaukas, paminėjo, kad šitaip pasielgė praeituose rinkimuose Naglis Puteikis. Jei kandidatams Lietuva tikrai rūpi – sutarsite ir protesto balsų elektoratui per rinkimus pateiksite vieną kandidatą į prezidentus.