A. Nikžentaitis neseniai, pasikvietęs iš Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanę Loretą Skurvydaitę, iš Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorių Vasilijų Safronovą bei iš Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros vedėją Marių Sirutavičių, nutarė viešai sukritikuoti kitos institucijos darbą, teigdamas, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ( toliau –LGGRTC) tyrimus panaudoja menkai pagrįstų idėjų sklaidai ir netinkamai elgiasi informaciniame kare.
Istorijos instituto direktoriaus kaltinimai, kai visuomenei yra paviešinta informacija apie veikiantį specialųjį Kremliaus direktoratą, kuriam vadovauja Rusijos užsienio žvalgybos generolas V. Černovas bei vykdo užduotis – atlieka kaimyninių valstybių istorijos juodinimą, o Rusijos – švarinimą, yra daugiau negu keisti. Lietuvos istorijos instituto direktoriaus išsakyti teiginiai kelia įtarimus ir formuoja nepasitikėjimą pačiu A. Nikžentaičiu. Dėl to manome, kad jis dirba ne Lietuvai, o Putino Rusijai.
Kremliaus slaptosios tarnybos ir toliau užsiima istorinių įvykių juodinimu: 1941 m. birželio sukilimo dalyvių , Lietuvos laikinosios vyriausybės priimtų sprendimų, o vėliau, kai laikinoji vyriausybė pasitraukė, ir pavienių piliečių.
Kremliaus slaptosios tarnybos tuo pačiu vykdo istorinių įvykių balinimą: pirmosios sovietų okupacijos, kuri įvyko 1940-06-15, neigimas, vėliau 1941-06-22 nacistinės Vokietijos okupacijos pradėto holokausto vienpusiškas aiškinimas ir antrosios sovietinės okupacijos nuo 1944 m. vasaros iki 1990 m. kovo mėn. istorijos faktų klastojimas.
Manome, kad vienas Kremliaus reikalavimas turėtų būti, jog jokiu būdu negalima pripažinti kunigo Jono Borevičiaus liudijimo 1986 metais. Kunigas liudijo, prisiekęs JAV Ilinojaus Šiaurės apygardos Rytų skyriaus teisme Čikagoje, byloje Jungtinės Amerikos Valstijos prieš Antaną Virkutį (LJPA, F4, ap.1, b9)., kad Šiaulių regiono pogrindžiui vadovavo Jonas Noreika. Kunigas per liudijimą papasakojo, kad jį pasikvietė J. Noreika ir paprašė sutelkti kunigų grupelę, kuri tiesiogiai padėtų Šiaulių gete esantiems žydams. Šio liudijimo paviešinimas sudavė skaudų smūgį Rusijos užsienio žvalgybos generolo V. Černovo vykdomai misijai juodinti Birželio sukilimo dalyvius. Manome, kad liudijimų ir kitokių dokumentų įrodančių, jog Lietuvoje antinacistinio judėjimo viena iš misijų buvo gelbėti žydus, turime ir daugiau. Manome, kad Černovo ir jo sudarytam tinklui – nesvarbu kur, kokie dokumentai guli, svarbiausia, kad nebūtų paviešinti. Jei kas nors imasi tokio viešinimo misijos, tai dirbtiniais skandalais, bendradarbių pareiškimas jų veikla turi būti nutraukiama.
Kitas Kremliaus reikalavimas – menkinti sovietinės okupacijos padarytą žalą Lietuvai ir jos žmonėms. Ar nėra keista, kai Sovietų sąjungos okupacijos, kurią įvykdė 1940-06-15, įtikinamą žalos apimtį ir pasekmes sudėliojo ne Lietuvos istorikas? Tai atliko žymiausias Holokausto Rytų ir Vidurio Europos tyrėjas Timothy Snyder. Jis savo knygoje „Kruvinos žemės. Europa tarp Hitlerio ir Stalino“ pateikė išvadą, kad Sovietų Sąjungos įvykdyta Baltijos valstybių okupacija ir jų elito sunaikinimas bei visuomenės terorizavimas buvo viena iš priežasčių paskatinusių žmones dalyvauti Holokauste.
Sovietų sąjunga, kai tik užgrobė Lietuvą, siekdama suvaldyti okupuotos šalies gyventojų nepasitenkinimą, ėmė naikinti galimus pasipriešinimo vedlius – Lietuvos elitą , t.y. šaudė, sodino į lagerius, išvežė į tremtį. Iš tikro, Sovietų okupacinė valdžia, sunaikinusi dalį elito, nuo gyventojų atskyrusi moralinius vedlius, sudarė palankias sąlygas holokaustui. Į Lietuvą ateina naujas okupantas, kuris jau trečią karo dieną Gargžduose organizuoja žydų žudymo parodomąją akciją. Naujieji okupantai siunčia aiškią žinią – eikite, žudykite žydus. Kai aiškinamės, kodėl holokausto mastai skiriasi Rytų ir Vakarų Europos valstybėse, tai atsakymą duoda T. Snyder – Sovietinė okupacija.
Sovietų okupantai išsiugdė paklusnių istorikų plejadą, kuri teikė „teisingą“ pasaulėžiūrą, reikalingus istorinius įvykius, kai buvo kalbama apie Tarybinės Lietuvos istoriją. Jie nurodė padidinti holokauste dalyvavusių gyventojų skaičių. Todėl sovietų teisėsauga ir jų istorija automatiškai visus „Savi saugo“ būriuose esančius dalyvius priskyrė prie žydų naikintojų grupės. Dalis Sovietiniuose teismuose teisiamųjų iš būrių „Savi saugo“ aiškino, kad stojo dėl to, jog Sovietų okupacija nutraukė jų tarnystę Nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje. Nepriklausomos Lietuvos istorikai sovietų valdžios priverstinį įvairių organizacijų, struktūrų anuliavimą nelaiko aplinkybe, kuri paskatino tapti panašių struktūrų nariais, įvykdžius nacių okupaciją 1941-06-22. Atkurtos Nepriklausomos Lietuvos istorikai, kaip ir sovietiniais laikais, nurodo tik vieną įstojimo į “Savi saugo” priežastį – noras dalyvauti holokauste. Tokia išvada dėl dalyvavimo holokauste yra akivaizdus Sovietų sąjungos okupacijos neigimas.
Visuomenei yra formuojama nuomonė, kad jei Lietuvos istorikai atsisakys Sovietinės istoriografijos, kuri „tinkamai“ pateikė XX a. įvykdytų okupacijų pasekmes, tai kils tarptautinis skandalas. Melas dėl tarptautinio skandalo, nes transatlantiniai strateginiai partneriai gerai žino, kad už reikalavimo klastoti Lietuvos istoriją kyšo Kremliaus “ausys”. Lietuvos istorikai, kurie vengia kalbėti apie sovietinės okupacijos pasekmes hokokaustui, kurie visuomenę gąsdina skandalais, manome, jog jie tapo generolo Černovo pakalikais.
Kas nugalės šiame hibridiniame kare – Putino Rusija ar Lietuva? Suprantame, kad visos okupacijos: tiek sovietinė, tiek nacistinė – naikino Lietuvos elitą ir rašė užgrobtos šalies istoriją. Šiandien, Nepriklausomos Lietuvos laikais, kai tyčiojamasi iš Valdo Rakučio, Vidmanto Valiušaičio, aiškiai matosi, kad eilinį kartą agresyvi kaimynė deklaruoja, jog dar vis nepakenčia Lietuvos elito. Lietuvos moralinio elito atstovus ji šmeižia, skleidžia absurdiškus kaltinimus ir tikisi tokia savo veikla, kai atsiranda antrinančių Lietuvoje, juos sugniuždyti. Kas sustabdys Lietuvos elito naikinimą ir galimą Nikžentaičio komandos siautėjimą, kuris, mūsų nuomone, yra palankus Kremliui, tačiau viešai Lietuvos istorijos juodintojai aiškina, kad puoselėja liberaliąsias, Europines vertybes?
Manome, kad dėl aukščiau pateiktų argumentuotų teiginių istorikas A. Nikžentaitis turi pasitraukti iš pareigų,